- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-15
- Bylos Nr.
- 1A-301-107-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-30-9-00432-2013-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Stasys Valužis (pirm.), Dalia Kursevičienė, Linas Pauliukėnas
- Kaltinamasis
- E. P.
- Kategorijos
Teisėja Laimutė Venckuvienė Teisminio proceso Nr. 1-30-9-00432-2013-8
2014 m. gegužės 15 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Valužio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokuroro Ruslano Ušinsko apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 14 d. nuosprendžio, kuriuo E. P., gim. (duomenys neskelbtini) , pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. P. buvo kaltinamas, bet išteisintas už tai, kad pagamino netikrą dokumentą ir jį panaudojo, o būtent:
ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, bet ne vėliau kaip 2013-07-01, E. P. pagamino netikrą dokumentą – 2010-09-20 100000 JAV dolerių sumos vekselį, įrašydamas aiškiai melagingus duomenis apie tai, kad neva šio vekselio davėjas – skolininkas E. P., a. k (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini) , pagal šį vekselį besąlygiškai įsipareigoja sumokėti 100000 USD (šimtą tūkstančių Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių) tiesiogiai kreditoriui I. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), šis vekselis turi būti apmokėtas iki 2020-09-20, grafoje „Skolininkas“ parašė E. P. ir pasirašė savo vardu.
Tęsdamas nusikalstamą veiką, E. P. pagamintą netikrą dokumentą – 2010-09-20 100 000 JAV dolerių sumos vekselį – panaudojo, 2013-07-01, laikotarpiu nuo 10.55 val. iki 11.10 val. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato nusikaltimų tyrimo biuro Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus tarnybinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kabinete, pateikė ikiteisminio tyrimo pareigūnei Klaipėdos AVPK NTB ENTS antrojo poskyrio viršininkei L. P. bei savo parašu patvirtino aiškiai netikro pagaminto dokumento kopijos tikrumą.
Apeliaciniame skunde Klaipėdos apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokuroras R. Ušinskas tvirtina, kad E. P. pateiktas 2010-09-20 100000 JAV dolerių sumos vekselis yra dokumentas, patvirtinantis juridinę reikšmę turintį įvykį, turintis visus šiam dokumentui reikalingus rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti juridinio fakto tapatumą. Siekdamas palengvinti savo teisinę padėtį kitoje baudžiamojoje byloje (bylos Nr. 1-2-588/2014), kurioje jis kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį, t. y. dėl to, kad būdamas (duomenys neskelbtini) vadovo pavaduotoju, o tikrovėje faktiniu unijos vadovu, apgaulės būdu užvaldė (duomenys neskelbtini) pagal 2010-09-20 paskolos sutartį suteiktus I. Š. 170000 JAV dolerių (451 826 Lt), į 2010-09-20 vekselį sąmoningai įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, tokiu būdu E. P., siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, pagamino netikrą dokumentą – 2010-09-20 100 000 JAV dolerių sumos vekselį, taip siekdamas parodyti, kad I. Š. suteiktos paskolos jis neužvaldė, o I. Š. dalį pinigų, gautų pagal paskolos sutartį, paskolino jam pati. E. P. šį aiškiai netikrą dokumentą panaudojo 2013-07-01 pateikdamas ikiteisminio tyrimo pareigūnui – Klaipėdos AVPK NTB ENTS 2-ojo poskyrio viršininkei L. P..
Prokuroro nuomone, logiška būtų teigti, kad, prieš pagaminant vekselio kopiją, E. P. turėjo originalų dokumentą, o tik po to, E. P. teigimu, jis originalą atidavė I. Š., o sau pasiliko kopiją. Tačiau iš byloje esančių įrodymų matyti, kad E. P. vekselio originalo I. Š. neperdavė, o ikiteisminio tyrimo metu sąmoningai pateikė vekselio kopiją. Tai patvirtina I. Š. įrašyti jos pačios, jos motinos N. Š. ir išteisintojo E. P. pokalbiai. 2013-03-01 pokalbio metu E. P. teigė: „(...) aš turiu vekselį pasirašęs (...)“. I. Š. E. P. paklausė: „o tai vekselio neturit pažiūrėt?“, E. P. atsakė: „turiu, vekselis“. Į N. Š. klausimą: „kas čia yra?“ E. P. atsakė: „ne čia ne vekselis, kitas dar yra“. I. Š. pertraukė: „ne ne, tai aš suprantu“, „čia va ta kur sakiau sutartis, tai aš tą sutartį jau mačius esu“. E. P. paaiškino: „ nu veksely būn kažkas panašaus kaip čia fiksuota, va, vekseliai būn rašomi, tik aš rašau, reiškia tuo, reiškia aš esu davėjas vekselio, nes jūs davėjas aš gavėjas, reiškia aš gaunu pinigus, o duodu vekselį, jo, taip kažkaip, kad yra vekselis, aš tokį vekselį turiu pasirašęs, bet man vis tiek yra, kaip kalbėjau su advokatais“. Toliau E. P. išdėstė savo sumanymą: „nu tai aš galvoju, kad mažiau klausimų kiltų, sumą aptarei, pasirašai, pasidarei kopiją, kad originalo nieko nereikėtų duot, yra likusios kopijos, žinai ir viskas. Aš kiek žinau, pagal originalų parašą gali nustatyti ar dabar rašyta“. I. Š. pritarė: „ ne nu tai taip, ekspertizę gal daryti“. E. P. toliau aiškino vekselio svarbą: „ar prieš du metus, yra kopijos, originalų reik ieškot, nu gal mes jų nerasim originalų, jeigu reikia, patvirtinta, kad yra toks fakts, pasirašėm sutartį, paskolinom pinigus, pagrindinis dalykas, reiškia išeiti iš baudžiamųjų, čia civilinis sandoris“. Minėtas pokalbis tarp I. Š. ir E. P. įvyko praėjus beveik 2 metams 6 mėnesiams nuo 2010-09-20 paskolos sutarties pasirašymo.
Apeliaciniame skunde keliamas klausimas, jeigu būtų galima tikėti E. P. parodymais, kad vekselį I. Š. jis buvo perdavęs tą pačią dieną po sutarties pasirašymo, t. y. 2010-09-20, tai kodėl I. Š. prašė E. P. parodyti jo turimą vekselį, o E. P. neprieštaravo jai sakydamas, jog ji vekselį jau turi. E. P. pats nelabai suprato, kas yra vekselio davėjas, kas gavėjas, tačiau mėgino visa tai paaiškinti I. Š.. Be to, E. P. paaiškino I. Š., kodėl reikia turėti tik dokumento kopiją, nes „pagal originalų parašą gali nustatyti ar dabar rašyta“, vadinasi, E. P. baiminosi, kad bus nustatyta, jog dokumentas surašytas atgaline data, t. y. suklastotas. Apelianto nuomone, ši aplinkybė dar kartą patvirtina, kad 2010-09-20 100000 JAV dolerių sumos vekselis yra suklastotas ir dokumente nurodytu metu surašytas nebuvo.
Šalies argumentai
Apelianto nuomone, apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje nurodyti neaiškią formuluotę – „įrašyti tikrovės ne visai atitinkantys faktai“ – negalėjo, ar dokumente įrašyti faktai atitinka tikrovę ar ne, teismas turėjo pasisakyti aiškiai ir suprantamai, priešingu atveju yra pagrindo manyti, kad teismas nėra užtikrintas savo priimto sprendimo teisingumu. Be to, priešingai nei teigiama nuosprendyje, E. P. pateiktame vekselyje įrašyti duomenys turi teisinę reikšmę, per dokumento kopijos pateikimą E. P. siekė sukelti teisiškai reikšmingus padarinius, E. P. I. Š. paaiškino: „(...) pagrindinis dalykas, reiškia išeiti iš baudžiamųjų, čia civilinis sandoris“.
Prokuroro nuomone, tai, kad E. P. pateikto vekselio kopija patvirtinta netinkamai, E. P. baudžiamajai atsakomybei reikšmės neturi, nes šioje byloje E. P. veiksmai yra nusikalstami ne tik dėl pateikto dokumento formos, bet dėl jo turinio ir jo pateikimu siekiamų teisinių pasekmių. Apeliantas pastebi, kad dokumento tikrumas patvirtintas paties dokumento sudarytojo parašu, todėl teigti, kad jis netinkamai patvirtintas, nėra jokio pagrindo.
Prokuroras atkreipia dėmesį ir į tai, kad teismas, nuosprendyje nurodydamas, jog byloje nustatyta, kad „(...) tarp kaltinamojo ir liudytojų Š. yra paskoliniai santykiai, kurie yra ginčijami teismuose. Tarp šių žmonių kilę turtinai ginčai nagrinėjami ir baudžiamosiose, ir civilinėse bylose. Kaip matyti iš byloje ištirtų įrodymų, pačių liudytojų Š. parodymų, buvo sudarinėjamos fiktyvios paskolų sutartys. Neaiški liudytojų Š. procesinė padėtis kitose bylose, todėl neatmetama tikimybė, kad šie liudytojai gali būti suinteresuoti šios bylos baigtimi“, liudytojų I. Š., N. Š. ir A. Š. parodymus vertino neobjektyviai. Kokie konkretūs teisminiai procesai vyksta tarp E. P. ir I. Š., N. Š. bei A. Š., kuriais remiantis būtų galima suabejoti liudytojų patikimumu, skundžiamame nuosprendyje teismas nenurodė.
Nuosprendyje minimi E. P. parodymai, kuriais jis patvirtino, kad Š. su juo pagal 2009-08-28 surašytą paskolos raštą atsiskaitė visiškai, t. y. 72000 litų jam grąžino, tačiau ši aplinkybė E. P. kreiptis su pareiškimu į Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūrą dėl N. Š. sukčiavimo dėl negrąžintos 72000 Lt paskolos nesutrukdė. 2013-10-22 nutarimu ikiteisminis tyrimas N. Š. buvo nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Minėtą nutarimą E. P. apskundė, nors teisme buvo davęs parodymus apie 72000 litų skolos grąžinimą. Todėl akivaizdu, kad būtent E. P. parodymai visais atvejais turėtų būti vertinami kritiškai ir analizuojami, kadangi pastarasis visais įmanomais būdais siekia išvengti baudžiamojo persekiojimo.
Žemesnės instancijos teismas
Prokuroras nurodo, kad šiuo metu teisme nagrinėjamos dvi baudžiamosios bylos, kuriose I. Š. ir N. Š. yra kaip liudytojos, t. y. baudžiamoji byla dėl poveikio liudytojui (bylos Nr. 1-28-607/2014) ir dėl sukčiavimo bei kitų nusikaltimų (bylos Nr. 1-2-588/2014), todėl prokurorui visiškai nesuprantama, kodėl teismui neaiški minėtų liudytojų procesinė padėtis ir kuo tai susiję su liudytojų patikimumu. Teismas, konstatuodamas, kad liudytojai gali būti suinteresuoti šios bylos baigtimi, faktiškai įtarė, kad galbūt liudytojai davė melagingus parodymus, tačiau tokia teismo nuomonė turėjo būti įforminta nutartimi, kuri turėjo būti priimta BPK 257 straipsnyje numatyta tvarka, nes priešingu atveju teismas nuosprendį grindė ne įrodymais, o prielaidomis, t. y. pažeidė ne tik įrodymų vertinimo tvarką, numatytą BPK 20 straipsnyje, bet ir padarė baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą, traktuotiną esminiu, t. y. pažeidė BPK 305 straipsnio 3 dalies 3 punktą.
Klaipėdos apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokuroras R. Ušinskas prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, E. P. pripažinti kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir nuteisti vieneriems metams laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Atsikirtime į prokuroro apeliacinį skundą išteisintasis E. P. teigia, kad traktuoti, jog jis, pateikdamas savo įsipareigojimus patvirtinančią vekselio kopiją, kartu padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnyje, t. y. pagamino netikrą dokumentą ir šį aiškiai netikrą dokumentą realizavo, nėra jokio teisinio bei faktinio pagrindo, todėl prokuroro apeliacinis skundas turėtų būti atmestas, skundžiamas nuosprendis paliktas nepakeistas.
Apeliaciniame teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą patenkinti, išteisintasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal BK 300 straipsnio (dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu) 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. BK 300 straipsnis saugo tokią vertybę kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas, ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą. Nors BK 300 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už dokumentų klastojimą nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje. Tačiau net ir tais atvejais, kai dokumentas yra panaudojamas viešojoje apyvartoje, ne bet kokie duomenų iškraipymai daro veiką pavojingą ir nusikalstamą.
Įstatymas nenustato reikalavimų dokumento formai. Dokumentu gali būti pripažįstamas bet kokia forma ant popieriaus, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje padarytas įrašas, tačiau keliami reikalavimai dokumento turiniui. Dokumentas turi suteikti informacijos apie įvykį, veiksmą ar asmenį. Dokumentas – tai tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą faktą (juridinį faktą). Tai įrašas, kurio panaudojimas gali sukelti fiziniam ar juridiniam asmeniui ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-662/2000, 2K-775/2007, 2K-263/2010, 2K-57/2014).
Netikro dokumento pagaminimas yra viena iš dokumento suklastojimo formų – tai tokie veiksmai, kai bet kokiu būdu sukuriamas dokumentas, kuris yra netikras ir pagal formą, ir pagal turinį. Į tokį dokumentą įrašoma tikrovės neatitinkanti melaginga informacija. Melagingi duomenys – tai duomenys, neatitinkantys tikrovės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-387/2008).
Dokumentu pripažįstamas bet koks rašytine forma surašytas aktas, nustatantis faktą, kuris gali turėti teisinę reikšmę. Tačiau pažymėtina, kad ne bet kokie neatitinkantys tikrovės duomenys gali būti vertinami kaip pavojinga veika, numatyta BK 300 straipsnyje. Baudžiamoji teisė nėra formali teisė. Ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus. Veikos pavojingumas reiškia, kad veika daro žalą ar kelia pavojų visuomenėje labai vertinamoms visuomeninėms ar asmeninėms vertybėms. Baudžiamąją atsakomybę užtraukiančių veikų pavojingumas turi būti pakankamai didelis, t. y. veika turi daryti esminę žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Jei dokumente įrašyti tikrovės ne visai atitinkantys faktai neturi teisinės reikšmės, t. y. negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-263/2010).
Pagal teismų praktiką dokumentu BK 300 straipsnio 1 dalies prasme laikytinas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas (kasacinės nutartys Nr. 2K-426/2006, 2K-16/2010, 2K-263/2010, 2K-401/2011, 2K-139/2012). Teismų praktikoje dokumentu laikytinas bet koks rašytinis aktas, kuriuo asmuo liudija faktą, turintį teisinę reikšmę. Rašytinio akto teisinė reikšmė pasireiškia tuo, kad jis suteikia tam tikras teises ir pareigas. Dokumento turinys ir forma turi didelę reikšmę, nes suteikia informaciją, koks asmuo jį sukūrė, kam atsiranda sukurto ir pasirašyto dokumento pagrindu atitinkamos teisės ir pareigos, ir tai nereiškia, kad nepatvirtinti notaro dokumentai nėra šio nusikaltimo dalykas. Privačių asmenų sukurti dokumentai gali būti šio nusikaltimo dalykas, jei juose įtvirtinta informacija, turinti reikšmės juridinių faktų atsiradimui, pasikeitimui ar pasibaigimui (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-200/2008).
Dokumentas laikomas netikru tada, kai jo turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys ir kaltininkas tokį dokumentą surašė, atspausdino ar kitaip pagamino kito asmens vardu. Netikro dokumento pagaminimas – tai visiškai naujo aiškiai melagingo dokumento pagaminimas, t. y. kaltininkas neteisėtai visą dokumentą, kuriame įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija, surašo, atspausdina ar kitokiais būdais sukuria siekdamas išleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip autentišką.
Iš 2013-07-01 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad E. P. savo iniciatyva pateikė 2010-09-20 paprastojo vekselio patvirtintą kopiją, jame nurodyta, kad „Šio vekselio davėjas – Skolininkas E. P., a/k (duomenys neskelbtini) gyvenantis, adresu (duomenys neskelbtini), pagal šį vekselį besąlygiškai įsipareigoja sumokėti 100000 USD (šimtą tūkstančių Amerikos dolerių) tiesiogiai Kreditoriui I. Š., a/k (duomenys neskelbtini) gyvenančiai, adresu (duomenys neskelbtini) . Šis vekselis turi būti apmokėtas 2020 m. 09 mėn. 20 d. Vekselio apmokėjimo vieta yra adresu Kretinga. VEKSELIS NEPROTESTUOTINAS. Šį paprastąjį neprotestuotiną vekselį pasirašė Skolininkas E. P.“. Dokumento apačioje kopija patvirtinta prierašu: „kopija tikra E. P., parašas“ (t. 1, b. l. 89, 90).
Teisiamajame posėdyje liudytoja L. P. parodė, kad 2010-09-20 paprastojo vekselio kopiją E. P. pateikė ikiteisminiame tyrime, kuriame buvo nagrinėjamos aplinkybės dėl dokumentų klastojimo, pareigų neatlikimo (duomenys neskelbtini) . Jai paprašius šį vekselį patvirtinti, E. P. ant vekselio parašė savo vardą, pavardę ir tai, kad kopija tikra (t. 2, b. l. 14–16).
Teisiamajame posėdyje liudytojos I. Š., N. Š., A. Š. patvirtino, kad I. Š. pasirašė ant paskolos sutarties dėl 170000 JAV dolerių paskolos gavimo, N. Š., A. Š. buvo kaip laiduotojai, tačiau realiai jie 170000 JAV dolerių negavo. Liudytojai taip pat neigė, kad P. P. pasirašė 100000 JAV dolerių vekselį. Aplinkybės, kad E. P. padengė dalį anksčiau iš (duomenys neskelbtini) unijos jų paimtos paskolos, t. y. 72000 Lt, nepaneigė (t. 2, b. l. 16–18, 18–19, 35–38).
Iš 2010-09-20 paskolos sutarties Nr. 10-00070 specialiosios dalies kopijos, bendrosios dalies kopijos, priedo Nr. 1 matyti, kad I. Š., būdama (duomenys neskelbtini) unijos narė, sudarė paskolos sutartį dėl 170000 JAV dolerių paskolos būstui pirkti. Paskolos galutinis grąžinimo terminas numatytas 2030-09-20. Paskolos grąžinimas užtikrinamas žemės ūkio paskirties žeme, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , laidavo A. Š. ir A. Š.. Paskolos sutartį pasirašė Unijos biuro administratorė V. B. ir paskolos gavėja I. Š.. Ant sutarties bendrosios dalies, jos priedo Nr. 1, kuriame nurodytas paskolos mokėjimo grafikas, sąskaitos dėl 170000 JAV dolerių išmokėjimo ir pinigų gavimo kaip klientė pasirašė I. Š., o kaip kasininkė – V. B. (t. 1, b. l. 162–169).
Iš 2010-09-20 sutarties hipotekos lakšto ir pažymėjimo apie Hipotekos registre įregistruotą sutarties hipotekos sandorį matyti, kad 170000 JAV dolerių paskolai gauti įkeičiamas I. Š. priklausantis 1 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantis (duomenys neskelbtini) , jis šalių susitarimu įkainotas 640000 Lt. Iš laidavimo paraiškos matyti, kad paskolos laiduotojai A. Š. ir A. Š. (t. 1, b. l. 176–181).
Teisiamajame posėdyje liudytoja V. B. neprisiminė, ar išmokėjo pinigus Š., bet parodė, kad, jeigu yra jos parašas ant kvito, vadinasi, ji pinigus išmokėjo. Liudytoja parodė, kad Š. tą dieną (duomenys neskelbtini) unijoje praleido apie pusę dienos (t. 2, b. l. 37–38).
Bylos duomenimis nepaneigta, kad tarp Š. ir E. P. buvo susiklostę paskoliniai santykiai, šios aplinkybės iš esmės nepaneigė ir Š.. E. P. tvirtino, kad jis pasiskolino iš Š. 100000 JAV dolerių, išrašė I. Š. vekselį. Kad faktiškai iš (duomenys neskelbtini) unijos gavo 170000 JAV dolerių, Š. neigė.
CK 1.105 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vekselis, kaip vertybinis popierius, – tai dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui.
E. P. išrašytas I. Š. 2010-09-20 paprastasis vekselis atitinka vekselio formos ir turinio reikalavimus, tačiau, kad būtų buvęs šio vekselio originalas, bylos duomenimis nenustatyta.
Kadangi Palangos miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje (Nr. 1-2-588/2014) E. P. kaltinamas dėl to, kad jis iš (duomenys neskelbtini) unijos apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, taip pat ir I. Š. vardu paskolintus 170000 JAV dolerių, jam reikėjo įrodymų, kad pinigų nesisavino, bet skolinosi iš Kredito unijos per tarpininkus (Š.), todėl nepaneigta, kad tuo tikslu buvo sugalvota 100000 JAV dolerių sumą paversti paskola Š. Šios aplinkybės nepaneigia ir apeliaciniame skunde paminėtas pokalbis tarp I. Š. ir E. P. (t. 1, b. l. 26–28), iš kurio matyti, kad civiliniams teisiniams santykiams patvirtinti E. P. sugalvojo pagaminti vekselio kopiją, nes tikros kopijos padaryti nebuvo galima todėl, kad paskolos sutarties tarp Š. ir E. P. dėl 100000 JAV dolerių nebuvo, nebuvo Š. išduotas ir joks vekselis, kurio kopija galėjo būti padaryta.
Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad Š. 170000 JAV dolerių paskolą ėmė, yra kvitas, kad pinigus I. Š. gavo. Iš esmės Š. nenaudinga tvirtinti, kad jokio E. P. vekselio nebuvo, kad kopija fiktyvi, nes jiems teks Kredito unijai grąžinti visą kreditą, o jeigu pripažintų, kad vekselį buvo gavę, bet jį prarado, kad E. P. vekselio kopija yra tikra, turėtų teisę reikalauti, kad 100000 JAV dolerių grąžintų E. P.. Bet Š. taip netvirtina, vekselio buvimą neigia, jie tikina, kad faktiškai iš Kredito unijos 170000 JAV dolerių negavo, juos visus pasiėmė E. P.. Pagal ieškovės I. Š. ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) unijai, tretiesiems asmenims E. P., notarei A. B., N. Š., A. Š. Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla (Nr. 2-758-125/2014) dėl 2010-09-20 paskolos sutarties Nr. 10-00070 (su visais pakeitimais), sudarytos tarp ieškovės ir atsakovės, pripažinimo negaliojančia.
Klaipėdos apygardos teismo 2013-12-06 nutartimi civilinės bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas iki įsiteisės Palangos miesto apylinkės teismo nuosprendis E. P. baudžiamojoje byloje dėl dokumento klastojimo.
E. P. pagaminta vekselio kopija negali nei patvirtinti, nei paneigti fakto, kad tarp I. Š. ir E. P. buvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai dėl 100000 JAV dolerių paskolos, nes E. P. sukurta ir pagaminta vekselio kopija oficialiu dokumentu nelaikytina. E. P. pagaminta vekselio kopija civilinių teisinių santykių nesukuria, tokia vekselio kopija dokumento galios neturi ir teisės reikalauti atlyginti skolą nesuteikia. Vekselio kopijai pagaminti reikalingas vekselio originalas. E. P. pagaminta vekselio kopija nusikaltimo, dėl kurio E. P. skundžiamu nuosprendžiu išteisintas, dalyku nelaikytina.
Esant aptartoms aplinkybėms, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-01-14 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nekeistinas ir nenaikintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija
nutaria:
Klaipėdos apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokuroro Ruslano Ušinsko apeliacinį skundą atmesti.