- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-19
- Bylos Nr.
- e2A-116-894/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-01129-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tomas Romeika, Rasa Urbanavičiūtė, Laima Kriaučiūnaitė
- Atsakovas
- S. S., I. S.
- Ieškovas
- A. K., E. K.
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Kriaučiūnaitės, Tomo Romeikos ir Rasos Urbanavičiūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovų S. S. ir I. S. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. K. ir E. K. patikslintą ieškinį atsakovams S. S. ir I. S. dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo bei atsakovų S. S. ir I. S. priešieškinį ieškovams A. K. ir E. K. dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys, nereiškiantys savarankiškų reikalavimų A. M., Ž. M., valstybės įmonė Registrų centras ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai A. K. ir E. K. (toliau – ir ieškovai) patikslintu ieškiniu atsakovams S. S. ir I. S. (toliau – ir atsakovai) prašė nustatyti naudojimosi 0,2266 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančio (duomenys neskelbtini) , tvarką pagal pridedamą VĮ Registrų centro matininkės Z. S. 2022 m. liepos 22 d. parengtą planą ir jame esančius žymėjimus, nustatant, kad: a) ieškovai atskirai naudojasi 176 kv. m. žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu B mėlyna spalva; b) ieškovai kartu su atsakovais bei trečiaisiais asmenimis A. M. ir Ž. M. bendrai naudojasi 74 kv. m. (plane išskirta įstrižomis linijomis), esančiais 1 803 kv. m. žemės sklypo dalyje, plane pažymėta indeksu C pilka spalva; prašė priteisti iš atsakovų visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Patikslintame ieškinyje ieškovai nurodė, kad ieškovams nuosavybės teise priklauso 250/2266 dalys 0,2266 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo sklypas), atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise 1716/2266 dalys ginčo sklypo, tretiesiems asmenims A. M. ir Ž. M. 1716/1133 dalys ginčo sklypo. Tarp atsakovų ir trečiųjų asmenų yra nustatyta naudojimosi ginčo sklypu tvarka, pagal IĮ Geokodas 2017 m. gegužės mėn. parengtą naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo planą, kuris yra įregistruotas. Ieškovų užsakymu VĮ Registrų centro matininkės Z. S. 2022 m. liepos 22 d. parengtas sklypo naudojimosi tvarkos planas neprieštarauja atsakovų ir trečiųjų asmenų naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo planui, todėl ieškovai prašo nustatyti naudojimosi ginčo sklypu tvarką tik tarp ieškovų ir atsakovų dėl bendrai naudojamo ginčo sklypo. Ieškovai savo nuosavybės teises į 0,025 dalis 0,2266 ha ginčo sklypo įregistravo Alytaus apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. e2-2241-800-2022, pagrindu, kuriuo teismas patvirtino ieškovų ir atsakovų 2019 m. sausio 1 d. sudarytą nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį, kuria atsakovai už 12 500 Eur pardavė ieškovams butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis a-1 (1/6 nuo 7,98 kv. m.), a-2 (½ nuo 5,20 kv. m.), ir 0,025 dalis 0,2266 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančius (duomenys neskelbtini) , bei pripažino, kad sutarties pagrindu ieškovams nuo 2019 m. sausio 1 d. perėjo nuosavybės teisė į sutartyje nurodytus nekilnojamuosius daiktus. Tretieji asmenys A. M. ir Ž. M. sutiko su ieškovų parengtu ginčo sklypo naudojimosi planu ir jame pasirašė, o atsakovai bendrauti su ieškovais dėl ginčo sklypo naudojimosi tvarkos kategoriškai atsisakė, todėl planas susipažinimui atsakovams 2022 m. rugsėjo 6 d. buvo išsiųstas registruotu laišku. Atsakovai per nurodytą terminą atsakymo, pastabų dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nepateikė, geranoriškai tartis dėl ieškovų naudojimosi tvarkos nustatymo bei patvirtinimo nesutiko. Ieškovai nurodė, kad jų siūloma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka yra racionali ir atitinkanti bendraturčių nuosavybės teise turimas idealiąsias žemės sklypo dalis. Siūloma nustatyti naudojimosi tvarka sumažins konfliktų dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tikimybę ir leis visiems bendraturčiams tinkamai įgyvendinti savo teises. Ieškovai siekia, kad būtų įteisinta konkreti jiems priskirta naudotis ginčo sklypo dalis, nes šiuo metu naudojasi ta žemės sklypo dalimi, kuria buvo susitarta su atsakovais žodžiu, tariantis dar dėl buto bei žemės sklypo dalies pirkimo. Tarp ieškovų ir atsakovų nuo 2019 m. sausio 1 d. yra nusistovėjusi žemės sklypu naudojimosi tvarka, kuri atitinka siūlomai nustatyti ginčo sklypo naudojimosi tvarkai. Kiekvienam naudotojui turi būti užtikrintas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių, kad jis turėtų susisiekimą su viešaisiais keliais.
Atsiliepimas
3. Ieškovai atsiliepime į priešieškinį prašė priešieškinį atmesti. Nurodė, kad tarp atsakovų ir trečiųjų asmenų yra nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka pagal IĮ „Geokodas“ 2017 m. gegužės mėn. parengtą planą. Ieškovai, siūlydami savo žemės sklypo naudojimosi tvarką, nenukrypo nuo jau patvirtintos naudojimosi tvarkos. Atsakovai savo siūlomu naudojimosi tvarkos planu keičia jau nustatytą naudojimosi tvarką tarp atsakovų ir trečiųjų asmenų, kuri patvirtinta notarine tvarka ir išviešinta. Pažymėjo, kad šis atsakovų ginčas turėtų būti sprendžiamas ne su ieškovais, o su trečiaisiais asmenimis. Aplinkybė, kad šalims nepavyko susitarti dėl ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo ne teismo tvarka, negali būti laikoma pagrindžiančia atsakovų reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo.
Šalies argumentai
4. Atsakovai su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, pateikė priešieškinį, kuriame prašė patvirtinti jų pateiktą IĮ „Geokodas“ matininko J. B. parengtą ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, kuriuo ieškovams numatyta plane pažymėta C raide naudojama žemės sklypo dalis 0,0176 ha ir bendrai naudojama pažymėta D raide 0,0074 ha žemės sklypo dalis, iš viso 0,0250 ha, tretiesiems asmenims A. M. ir Ž. M. individualiai priklauso 0,0300 ha, likusi dalis žemės sklypo 0,1716 ha priklauso atsakovams (atskirai 0,0987 ir 0,0729 bendrai), prašė priteisti iš ieškovų 1 125,00 Eur moralinės žalos atlyginimą už sveikatos sutrikdymą ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
5. Atsakovai nurodė, kad ieškovų Z. S. 2022 m. liepos 22 d. paruoštas žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas neatitinka savininkų nuosavybės teise valdomų žemės dalių. Pilka spalva pažymėta sklypo dalis prieštarauja faktinei naudojimosi sklypu tvarkai, bendrai naudojama sklypo dalis parodyta po nuosavybės teise jiems nepriklausančiais pastatais ir žeme apie juos. Nurodė, kad atsakovai nebuvo kviesti į matavimus. Pastatų išdėstymas ir planas paruoštas pagal 1970 m. rugsėjo 15 d. namų valdos techninės apskaitos bylos planą. Z. S. nebuvo atvykusi į ginčo sklypą ir natūroje neatliko matavimų. Nurodė, kad atsakovų J. B. 2023 m. vasario mėn. parengtas žemės sklypo planas atitinka ieškovų ir trečiųjų asmenų nuosavybės teise valdomos žemės sklypo dalis, plane trečiųjų asmenų nuosavybės teise valdoma 0,0300 ha žemės sklypo dalis patikslinta pagal faktiškai jų nuosavybės teise valdomą žemės sklypo dalį. Kadangi į žemės sklypą buvo vienas įvažiavimas iš J. B. gatvės, o trečiųjų asmenų žemės sklypo dalis 0,0099 ha užstojo įvažiavimą iš J. B. gatvės, todėl minėta sklypo dalis pakoreguota ir sudaro 0,0092 ha. Koreguotina jų žemės sklypo dalis prie ūkinio pastato, kurios plotas yra 0,0208 ha. Ieškovams nustatyta plane C raide pažymėta naudojama žemės sklypo dalis 0,0176 ha ir bendrai 0,0729 ha.
6. Tretieji asmenys A. M. ir Ž. M. palaikė ieškovų reikalavimus. Trečiasis asmuo VĮ Registrų centras pareiškė, kad neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Alytaus apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino, nustatė naudojimosi 0,2266 ha žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), (duomenys neskelbtini) , tvarką pagal pridedamą VĮ Registrų centro matininkės Z. S. 2022 m. liepos 22 d. parengtą planą ir jame esančius žymėjimus, nustatant, kad: ieškovai atskirai naudojasi 176 kv. m. žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu B mėlyna spalva; ieškovai kartu su atsakovais bei trečiaisiais asmenimis A. M. ir Ž. M. bendrai naudojasi 74 kv. m. (plane išskirta įstrižomis linijomis), esančiais 1 803 kv. m. žemės sklypo dalyje, plane pažymėta indeksu C pilka spalva; priešieškinį atmetė; priteisė iš atsakovų lygiomis dalimis iš kiekvieno po 50,00 Eur žyminio mokesčio, po 32,50 Eur plano parengimo išlaidų ir po 660,00 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimo ieškovų naudai; priteisė iš atsakovų lygiomis dalimis po 75,61 Eur iš kiekvieno valstybei išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų siuntimu, atlyginti.
Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo
8. Teismas nustatė, kad šalys ir tretieji asmenys yra ginčo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), bendraturčiai: 1716/2266 dalys ginčo sklypo nuosavybės teise priklauso atsakovams, 250/2266 dalys sklypo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso ieškovams, 150/1133 sklypo dalių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso tretiesiems asmenims A. M. ir Ž. M.. 2017 m. birželio 6 d. pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 2836, sudaryta tarp atsakovų ir trečiųjų asmenų, nustatyta ir notarine tvarka patvirtinta naudojimosi ginčo sklypu tvarka, kurioje nustatyta, kad A. M. ir Ž. M. naudosis žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis raidėmis: Al – plotas 99 kv. m., A2 – plotas 188 kv. m., iš viso: 287 kv. m., A. M. ir Ž. M. bei I. S. ir S. S. bendrai naudosis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide C (A. M. ir Ž. M. 13 kv. m., I. S. ir S. S. 1 966 kv. m.). Alytaus apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-2241-800/2022, patvirtinta ieškovų A. K., E. K. ir atsakovų S. S. I. S. 2019 m. sausio 1 d. sudaryta nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis, kuria atsakovai už 12 500 Eur pardavė ieškovams butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , su bendro naudojimo patalpomis ir 0,025 dalis ginčo sklypo, esančius (duomenys neskelbtini) . Pagal ieškovų užsakymu VĮ Registrų centro matininkės Z. S. 2022 m. liepos 22 d. parengtą naudojimosi ginčo sklypu tvarkos planą atsakovams paskirta naudotis 1 716 kv. m. sklypo, ieškovams - 250 kv. m. sklypo, tretiesiems asmenims - 300 kv. m. sklypo. Pagal ieškovų siūlomą planą ieškovų naudojimuisi tenkanti žemės dalis sudaro dalis 176 kv. m., atsakovų naudojimusi tenkanti dalis sudaro 1 716 kv. m., tretiesiems asmenims pagal planą tenka atskiram naudojimuisi 188 kv. m. ir 99 kv. m., iš viso 287 kv. m., tai yra būtent tiek ir tokia tvarka kaip buvo atsakovų ir trečiųjų asmenų sulygta notarinės pirkimo - pardavimo sutarties 6.1 – 6.1.2 punktuose. Pagal teikiamą planą ieškovai iš savo turimos nuosavybės dalies, siekdami nenukrypti nuo lygių dalių principo ir išlaikyti realios dalies atitiktį idealiajai daliai, 74 kv. m. palieka naudotis bendrai, analogiškai 13 kv. m. bendram naudojimusi tenka ir trečiųjų asmenų žemės, kas tarpusavyje neprieštarauja ir atitinka anksčiau atsakovų ir trečiųjų asmenų patvirtintos neginčijamos naudojimosi tvarkos sąlygas. Tretieji asmenys sutiko su ieškovų planu, atsakovai – plano nepasirašė. Pagal priešieškiniu prašomą patvirtinti IĮ „Geokodas“ geodezininko J. B. 2023 m. vasario mėn. parengtą naudojimosi ginčo sklypu tvarkos planą atsakovams priklauso 1 716 kv. m. ginčo sklypo, ieškovams - 250 kv. m. sklypo, tretiesiems asmenims - 300 kv. m. sklypo. Atsakovų siūlymu jų naudojimui tenkanti dalis sudaro iš viso 987 kv. m. (170 kv. m. ir 697 kv. m.), ieškovų naudojimui tenka - 176 kv. m., o trečiųjų asmenų naudojimui tenkanti dalis sudaro 300 kv. m. (208 kv. m. ir 92 kv. m.). Pagal atsakovų siūlymą bendram naudojimui tenkanti šio žemės sklypo dalis sudarytų 803 kv. m.
9. Teismas nustatė, kad iš esmės ginčo tarp ieškovų ir atsakovų dėl žemės dalies, tenkančios ieškovų naudojimui proporcingai šalių turimai nuosavybei, nėra. Ieškovams tenkanti atskirai naudotis žemės sklypo dalis – 176 kv. m. atsakovų plane pažymėta raide C, ieškovų plane raide B (mėlyna spalva) atitinka ieškovų ir atsakovų iniciatyva parengtus žemės sklypo planus, ginčo dėl to tarp šalių nėra. Žemės dalis, ieškovų prašoma paskirti bendram naudojimui, 74 kv. m., bylos duomenimis taip pat atitinka idealiąsias dalis nuosavybėje, neprieštarauja ieškovų 250 kv. m. turimos nuosavybės bei atsakovų ir trečiųjų asmenų proporcijai, ir atsakovų bei trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia. Ieškovų pateiktame plane pažymėtoje raide B – 176 kv. m. neginčijama, kad ieškovų yra išlieti ir garažo pamatai, tretieji asmenys, šalia kuriems tekusios pagal su atsakovais 2017 m. gegužės mėn. sudarytą ir įregistruotą planą, žemės dalies, tarp kurių ribų paliktas 3 metrų atstumas ir yra statomas garažas, tam neprieštarauja ir ieškiniui pritaria, tokias aplinkybes jie išreiškė atsiliepime ir parengiamajame teismo posėdyje. Kadangi duomenų apie daiktinių teisių pokyčius Nekilnojamojo turto registre pagal neva tai nurodomą turimą rekonstruotą nuosavybę, pastatytus kitus pastatus ar jų praplėtimą atsakovai nepateikė, tokių aplinkybių nepatvirtino jokie oficialūs rašytiniai įrodymai, todėl teismas dėl paminėtų aplinkybių atmetė atsakovų argumentus dėl naudojimosi sklypu neracionalumo bei neatitikties faktinei situacijai kaip nepagrįstus ir neįrodytus.
10. Teismas nurodė, kad aplinkybės, dėl kurių priešieškinis neturėtų būti tenkinamas lemia ir tai, kad iš atsakovų pateikto patvirtinti plano matyti, jog pagal jį tretiesiems asmenims atitektų naudotis žemės sklypo dalimi plane pažymėta raide B (208 kv. m. ir 92 kv. m.). Tuo tarpu tretiesiems asmenims 2017 m. birželio 6 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 2836 yra nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka pagal IĮ „Geokodas“ 2017 m. gegužės mėnesį parengtą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , planą, pagal kurį jie naudojasi žemės sklypo dalimi plane pažymėta raide A (188 kv. m. ir 99 kv. m.) ir jokių pretenzijų dėl to šalims neturi. Tokia nuosavybės proporcija ir dalys nurodomos ir ieškovų teikiamame ir prašomame teismo patvirtinti plane A1 – 99 kv. m. ir A2-188 kv. m. trečiųjų asmenų atžvilgiu. Pagal ieškovų pateiktą planą atsakovų naudojimui tenkanti dalis, pažymėta raide C, sudaro 1 716 kv. m., prie kurios pridėjus ieškovų ir trečiųjų asmenų bendram naudojimui paskirtą dalį 13 kv. m. ir 74 kv. m. plotą, iš viso sudaro 1 803 kv. m. Kita vertus, ieškovų teikiamame plane atsakovų naudojimui tenkanti dalis, pažymėta indeksu C, nesumažina jų nuosavybės ir neprieštarauja bei faktiškai atitinka jų siūlomu planu prašomam patvirtinti variantui, kuriame jų naudojimui tenkanti sklypo dalis pažymėta indeksu A, o bendram naudojimui tenkanti dalis atsakovų plane pažymėta indeksu D, kuri sudaro 803 kv. m., kas iš esmės atitinka ieškovų siūlomą variantą, kuriame bendram visų bendraturčių naudojimui skirta vieta pažymėta brūkšnine linija, su tikslu patekti į ginčo sklypą iš abiejų pusių, būtent pro esamą įvažiavimą į sklypo, pažymėto indeksu B, dalį iš Revuonos gatvės pusės ir į pastatą, pažymėtą 1A1, iš Basanavičiaus gatvės pusės, kuriame yra ieškovų ir trečiųjų asmenų nuosavybės teise įsigyti būstai. Kita vertus, teismas pažymėjo ir tai, kad atsakovai, vienašališkai, esant tarp jų ir trečiųjų asmenų nustatytai naudojimosi žemės sklypu tvarkai, neprašydami jos pakeisti, priešieškiniu siūlomu planu reikalauja paskirti naudotis tretiesiems asmenims didesnę žemės sklypo dalį nei, kad šie turi savo nuosavybėje, teigdami, kad ją galėsią iš atsakovų nusipirkti ar nuomotis, nors jokio ginčo tarp ieškovų ir trečiųjų asmenų šioje byloje nėra. Teismo vertinimu, atsakovai teikiamu planu siūlydami pakeisti tarp jų ir trečiųjų asmenų nusistovėjusią trečiųjų asmenų naudojimosi žemės sklypu tvarką, kurios ieškovai neginčija, taip pat nurodydami ateityje preliminariai su trečiaisiais asmenimis galimus kilti ginčus ar buvusius kaimyniškus nesutarimus, tokių aplinkybių nepagrindžia leistinomis CPK įrodinėjimo priemonėmis, taip pat nereiškia reikalavimo pakeisti jau patvirtintą ir nusistovėjusią su trečiaisiais asmenims žemės sklypo naudojimosi tvarką.
11. Teismas nesutiko su atsakovų teiginiais, kad jeigu atsakovų teikiamas planas, teismo manymu, turėtų būti koreguojamas dėl žemės dalių neatitikimo, su tikslu išvengti ginčų ateityje, tretieji asmenys šiuo atveju tiesiog galėtų iš atsakovų įsigyti nuosavybėn ar nuomotis tą žemės skirtumą, ir šiuos teiginius laikė nemotyvuotais bei nepagrįstais. Teismas nurodė, kad pagal teikiamą su priešieškiniu 2023 m. vasario mėn. planą atsakovai „nukerta“ 2017 m. gegužės mėn. patvirtintu planu tarp atsakovų ir trečiųjų asmenų tretiesiems asmenims, indeksu pažymėtu A1, 99 kv. m. žemės dalį, vietoje šio skaičiaus teikiamame plane nurodydami indeksu B pažymėtus 92 kv. m., o vietoje buvusio indeksu A2 nustatyto 188 kv. m. žemės ploto vienašališkai savo teikiamame plane nurodo indeksu B 208 kv. m. trečiųjų asmenų atskiram naudojimuisi tenkančios žemės dalį, dėl paminėto nepateikdami jokių objektyvių įrodymų. Teismas nurodė, kad atsakovai teikiamu planu siekia panaikinti ieškovų plane paliktą 3 metrų atstumą tarp ieškovų ir trečiųjų asmenų naudojimusi indeksais A1 ir B skirtų žemės sklypo dalių, teigdami, kad joks atstumas, jų vertinimu, nereikalingas, nes ieškovų garažas neva tai pastatytas ant sklypo ribos, nepagrįsdami šių aplinkybių jokiais įrodymais.
12. Teismas įvertinęs bylos aplinkybes padarė išvadą, kad ieškovų planas atitinka interesų pusiausvyros bei racionalumo principus, tarp šalių bei trečiųjų asmenų susiformavusį faktinį naudojimąsi atitinkama žemės sklypo dalimi, turimos nuosavybės proporciją, realios dalies atitiktį idealiajai daliai bei naudingumą pagal tiesioginę paskirtį, o priešieškiniu prašomas patvirtinti planas pažeidžia trečiųjų asmenų teises ir teisėtus interesus.
Dėl neturtinės žalos priteisimo
13. Teismas nustatė, kad atsakovai reikalavimą dėl 1 125,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš esmės grindžia ieškovų veiksmais padaryta žala atsakovų sveikatai (ieškovų bauginimais, nesiskaitymu su atsakovais), tačiau atsakovai teisminio proceso metu negalėjo paaiškinti, kokia konkreti prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio suma turėtų tekti kiekvienam iš jų ar tiesiog prašoma priteisti suma yra abiem atsakovams priimtino dydžio, nepateikė įrodymų apie turėtas atitinkamas sveikatos problemas. Teismas nurodė, kad atsakovams nepasirūpinus tinkamu atstovavimu byloje, proceso trukmę lėmė ne ieškovų netinkamas elgesys, o atsakovų nuolat teikiami procesiniai dokumentai, jų trūkumų šalinimui teismo skirti procesiniai terminai, papildomai reiškiami prašymai bei teikiami duomenys, todėl nėra pagrindo išvadai, kad išimtinai atsakovų nurodyti veiksniai įtakojo jų sveikatą prastėjimo linkme. Teismo vertinimu, šalims nepavykus dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo susitarti geruoju, ieškovams nieko kito nebeliko kaip kreiptis teisminės gynybos. Atsakovai, iš esmės neprieštaraudami ieškiniui, teikė priešieškinį, kėlė reikalavimus ne tik ieškovų, bet ir trečiųjų asmenų, kurie šioje byloje nėra patraukti atsakovais, atžvilgiu, motyvuodami ateityje galinčiais kilti numanomais nesklandumais ar neįteisintais žemės sklypo dalininkų rekonstruojamais statiniais, teikė papildomus duomenis. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti atsakovų reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo, kuris nepagrįstas jokiomis leistinoms CPK įrodinėjimo priemonėmis, grindžiamas vien tik deklaratyviais teiginiais.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
14. Teismas nurodė, kad bylos rezultatas yra palankus ieškovams, ieškinys patenkintas, o priešieškinis atmestas, todėl tik ieškovai turi teisę į visų savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą - 100,00 Eur sumokėtą žyminį mokestį, 1 320,00 Eur teisinės pagalbos išlaidas, 65,00 Eur prašomą priteisti sumą už plano parengimą. Ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas teismas pripažino pagrįstomis adekvačiomis, neviršijančiomis nustatytų dydžių. Teismas nurodė, kad valstybės patirtos 151,21 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteisiamos iš atsakovų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
15. Apeliaciniame skunde atsakovai prašė Alytaus apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, prašė bylą apeliacinėje instancijoje nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:
Šalies argumentai
1.1. Teismas netinkamai pritaikė ir aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl priėmė neteisingą sprendimą;
1.2. Skundžiamu sprendimu patvirtintas planas, kuriame bendram naudojimui nepriskirta žemė po gyvenamuoju namu. Į ieškovams priskirtą bendrai naudojamą sklypo plotą neįtraukta žemės sklypo dalis po gyvenamuoju namu, kuriame yra ieškovų butas;
Šalies argumentai
1.3. Patvirtinto plano lentelėje atsakovams priklausanti 1 716 kv. m. sklypo dalis pažymėta kaip bendrai naudojama viso sklypo dalis. Atsakovams nėra nurodytos atskirai naudojamos sklypo dalies. Tuo pažeidžiami atsakovų interesai, nes pagal planą jie faktiškai gali naudotis visu 2 266 kv. m. žemės sklypu;
1.4. Pagal atsakovų paruoštą planą (naudojimosi tvarka dalis viso sklypo – 697 kv. m. po atsakovams nuosavybės teise priklausančiais gyvenamais namais (duomenys neskelbtini) - vieno buto ir (duomenys neskelbtini) – trijų butų) atsakovams priklausanti viso sklypo dalis. Nei ieškovai, nei tretieji asmenys neturi jokio nekilnojamojo turto (697 kv. m.) intereso;
1.5. Ieškovų pateiktame plane nesutampa žymėjimai lentelėje (naudojamo sklypo ir plane nesutampa duomenys);
1.6. Perdavus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, atsakovams atsirastų galimybė pakoreguoti jų pateiktą nadojimosi ginčo sklypu planą, atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo nustatytus plano trūkumus. Ieškovai atsižvelgs ir pakoreguos savo planą, šalys gali sudaryti taikos sutartį dėl naudojimosi sklypu tvarkos.
16. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovai prašė apeliacinį skundą atmesti visiškai, kaip nepagrįstą ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovų lygiomis dalimis iš kiekvieno po 350,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:
2.1. Teismas teisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo taisykles. Teismas objektyviai ištyrė visus byloje esančius įrodymus, atskleidė bylos esmę ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Atsiliepimas
2.2. Niekuo nepagrįstas bei nemotyvuotas apeliacinio skundo argumentas, kad teismo sprendimu patvirtintas planas, kuriame bendram naudojimui nepriskirta žemė po gyvenamuoju namu. 2022 m. liepos 22 d. žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas buvo parengtas pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypo ir jame esančių statinių kadastro duomenis bei nenukrypstant nuo 2017 m. birželio 6 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 2836 nustatytos naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos pagal IĮ „Geokodas“ 2017 m. gegužės mėn. parengtą ginčo sklypo planą. Teismo patvirtintame plane atsakovų naudojimui tenkanti dalis, pažymėta indeksu C, nesumažina jų nuosavybės ir neprieštarauja bei faktiškai atitinka jų pačių siūlytu planu prašytam patvirtinti variantui, kuriame jų naudojimui tenkanti dalis pažymėta indeksu A, o bendram naudojimui tenkanti dalis atsakovų plane pažymėta indeksu D, kuri sudaro 803 kv. m., kas iš esmės atitinka ieškovų siūlomą variantą. Apeliantai nenurodė kiek konkrečiai, t. y. kokiomis proporcijomis ir kam priklausančios žemės, pagal jų matymą, turi būti priskirta po gyvenamuoju namu ir pan. Apeliantai neginčijo 2017 m. birželio 6 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2836, kuria nustatyta ir notarine tvarka patvirtinta naudojimosi ginčo sklypu tvarka.
2.3. Ieškovams tenkanti atskirai naudotis žemės sklypo dalis – 176 kv. m. atsakovų plane pažymėta raide C, ieškovų plane raide B (mėlyna spalva) atitinka ieškovų ir atsakovų iniciatyva parengtus žemės sklypo planus. Žemės dalis, ieškovų prašoma paskirti bendram naudojimui, 74 kv. m., taip pat atitinka idealiąsias dalis nuosavybėje, neprieštarauja ieškovų 250 kv. m. turimos nuosavybės bei atsakovų ir trečiųjų asmenų proporcijai. Toje vietoje, ieškovų pateiktame plane pažymėtoje raide B – 176 kv. m., neginčijama, kad ieškovų yra išlieti ir garažo pamatai, tretieji asmenys, šalia kuriems tekusios pagal su atsakovais 2017 m. gegužės mėn. sudarytą ir įregistruotą planą, žemės dalies, tarp kurių ribų paliktas 3 metrų atstumas ir yra statomas garažas, tam neprieštarauja ir ieškiniui pritaria. Duomenų apie daiktinių teisių pokyčius Nekilnojamojo turto registre pagal neva tai nurodomą turimą rekonstruotą nuosavybę, pastatytus kitus pastatus ar jų praplėtimą atsakovai nepateikė, tokių aplinkybių nepatvirtina jokie oficialūs rašytiniai įrodymai. Teismas pagrįstai atmetė apeliantų argumentus dėl naudojimosi neracionalumo bei neatitikties faktinei situacijai kaip niekuo nepagrįstus ir neįrodytus.
2.4. Tam, jog proceso teisės pažeidimai būtų pripažinti esminiais, o byla grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, būtina nustatyti, kad dėl tokių pažeidimų galėjo būti neteisingai išspręsta byla, ir apeliacinės instancijos teismas tokių pažeidimų pašalinti negali. Apeliantai, prašydami bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kaip vienintelę priežastį nurodo, kad tokiu atveju jiems atsiras galimybė pakoreguoti jų pateiktą naudojimosi žemės sklypu planą, atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo nustatytus plano trūkumus, tuo pačiu ir ieškovai atsižvelgs ir pakoreguos savo planą. Ieškovai, siekdami ginčą baigti taikiai, pateikė teismui patikslintą ieškinį bei pakoreguotą naudojimosi žemės sklypu planą, atsižvelgdami būtent į atsakovų pateiktą naudojimosi žemės sklypu planą. Teismas įvykdė pareigą derinti abiejų bendraturčių interesus, išspręsti kilusį ginčą iš esmės, priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių. Tačiau, atsakovai, nepaisant to, kad ieškovų pakoreguotas naudojimosi tvarkos žemės sklypu planas atitiko jų pačių siūlomą naudojimosi tvarkos planą, tiek kiek tai susiję su ieškovų nuosavybe bei bendro naudojimosi sklypu dalimi, kategoriškai atsisakė sudaryti taikos sutartį, motyvuodami tuo, kad turi būti pakeistas tarp jų ir trečiųjų asmenų naudojimosi ginčo sklypu planas. Teismo patvirtintas ieškovų naudojimosi žemės sklypu planas yra pakoreguotas atsižvelgiant į senąjį planą, atitinkamai pagal jiems priklausančio žemės sklypo dalį.
2.5. Teismas, nustatęs, kad atsakovų parengtas planas turi tam tikrų trūkumų, pasinaudojo CPK 179 straipsnyje numatyta teise ir siūlė atsakovams patikslinti ne tik planą, bet ir procesinius dokumentus, informuodavo atsakovus, kad jie turi teisę kreiptis teisinės pagalbos. Nėra jokios galimybės su atsakovais užbaigti bylą taikos sutartimi. Atsakovai siekė savavališkai, be trečiųjų asmenų sutikimo, pakeisti tarp jų pasirašytą ir notariškai patvirtintą žemės sklypo naudojimo tvarką.
2.6. Ieškovai nesutinka su apeliantų prašymu dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, kadangi skunde nenurodyta jokių motyvų, kodėl apeliacinės instancijos teisme byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Šis prašymas teismui neprivalomas. Byloje pakanka esančių duomenų, kurių pagrindu būtų galima įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
18. Teisėjų kolegija pažymi, kad nacionaliniam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu, kaip minėta, patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018; 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-219/2019). Taigi apeliacinės instancijos teisme bylos nagrinėjimo ribas nusako apeliacinio skundo dalykas (apeliantų prašymas) ir apeliacinio skundo pagrindas, argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai). Vadinasi, apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
19. Nagrinėjamos bylos apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkinus patikslintą ieškinį ir atmetus priešieškinį nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų
20. Spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą, teismas pažymi, kad bylos proceso eigai optimizuoti įstatymų leidėjo yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Toks naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme ribojimas nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą apeliacijos modelį, kuriam būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan. Be to, įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, byloje dalyvaujantys asmenys skatinami veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, t. y. bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis dar pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. Taip yra užtikrinamas bylos šalių lygiateisiškumas (CPK 17 straipsnis), kiekvienai jų suteikiant galimybę laiku atsikirsti į antrosios šalies pateiktus reikalavimus ir atsikirtimus, skatinamas proceso koncentruotumas, nustatant jo dalyviams pareigą rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, teikti teismui įrodymus bei argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai arba atsikirtimai į tuos reikalavimus (CPK 7 straipsnis).
21. 2024 m. sausio 15 d. atsakovai į bylą pateikė prašymą atsižvelgti į jų naujai teikiamus dokumentus: 1) 2023 m. gruodžio 12 d. atsakovų skundą Centrinio regisratoriaus Ginčų nagrinėjimo komisijai; 2) Valstybės įmonės „Registrų centras“ Panevėžio skyriaus sprendimą; 3) Valstybės įmonės „Registrų centras“ Centrinio regisratoriaus Ginčų nagrinėjimo komisijos pranešimą; 4) Architektės V. A. raštą (dokumentas numeris DOK-1164).
22. Atsakovai niekaip nepagrindė, jog aptartų įrodymų teikimo būtinybė iškilo vėliau. Pažymėtina, jog dalyvaujantys byloje asmenys turi būti aktyvūs viso proceso metu, o ne tada, kai byla baigiama nagrinėti ar yra priimamas mažiau palankus teismo sprendimas, nei jie pageidavo. Atsakovų prašyme taip pat nėra pagrindžiamas teikiamų įrodymų ryšys su nagrinėjama byla. Teisėjų kolegijos vertinimu, teikiami nauji įrodymai neatitinka sąsajumo reikalavimo (CPK 180 straipsnis). Nurodytų motyvų pagrindu, o taip pat ir nenustačius pagrindų taikyti CPK 314 straipsnyje numatytą išimtį, teisėjų kolegija atsisako priimti atsakovų teikiamus įrodymus.
Dėl žodinio nagrinėjimo
23. Apeliaciniame skunde prašoma apeliacinės instancijos teisme bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovai nurodė, kad nesutinka su apeliantų prašymu dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, kadangi skunde nenurodyta jokių motyvų, kodėl apeliacinės instancijos teisme byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka.
24. Remiantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi ir 322 straipsniu, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau bylą nagrinėjančiam teismui pripažinus, kad tai yra būtina, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Dalyvaujantys byloje asmenys gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.
25. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CPK 321 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, yra pasisakyta, kad įstatyme yra nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti išimtinėmis aplinkybėmis (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui. Taigi byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nelemia žodinio proceso būtinumo ir teismo neįpareigoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013, 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014).
26. Nagrinėjamu atveju apeliantai savo prašymo apeliacinės instancijos teisme bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka niekaip nepagrindė ir neargumentavo.
27. Vadovaudamasis tuo, kas aukščiau nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šios bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka nepažeidžia šalių teisių ir užtikrina civilinio proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principų įgyvendinimą, todėl atsakovų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkinamas.
Dėl apeliacinio skundo
28. Kasacinis teismas savo nutartyse ne kartą yra išaiškinęs, kokios aplinkybės turi būti įvertintos sprendžiant dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, t. y. teismai turi atsižvelgti į bendraturčių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertinti nesutarimo priežastis, siekti, jog nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Teismai privalo vertinti, ar bendraturčio pateiktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalinti šalių konfliktinę situaciją. Siekdami šių tikslų teismai turi vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007).
29. Teismas ginčijamu sprendimu konstatavo, jog iš esmės ginčo tarp ieškovų ir atsakovų dėl žemės dalies, tenkančios ieškovų naudojimuisi proporcingai šalių turimai nuosavybei, nėra. Apeliantai šios teismo išvados neginčija.
30. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, jeigu faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių yra nusistovėjusi ir ilgalaikė, taip naudojantis žeme kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tarp bendraturčių iki tol teisminių ginčų nekilo, šios tvarkos keitimas gali sukelti, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, daugiau negatyvių negu pozityvių padarinių, pvz., esamos mini infrastruktūros (sodų, daržų, želdinių, tvorų, mašinų stovėjimo vietų ir kt.) keitimą. Dėl to, galiojant rungimosi ir dispozityvumo principams, šaliai, inicijuojančiai ginčą teisme, tenka pareiga pateikti tokį naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo ir (ar) pakeitimo projektą, kuris atitiktų racionalumo ir patogumo kriterijus ir mažiausiai turėtų įtakos tarp šalių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2011; 2019 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-695/2019, 23 punktas).
31. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovai, nereikšdami reikalavimo pakeisti pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą 2017 m. gegužės mėn. Individualios įmonės „Geokodas“ parengtą naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo planą patvirtintą ir jau nusistovėjusią žemės sklypo naudojimosi tvarką tarp atsakovų ir trečiųjų asmenų, teikiamu planu siūlo pakeisti trečiųjų asmenų naudojimuisi paskirtas žemės sklypo dalis.
32. Vadovaudamasis tuo, kas nurodyta nutarties 28-31 punktuose, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė priešieškinį.
33. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamu sprendimu patvirtintas planas, kuriame bendram naudojimui nepriskirta žemė po gyvenamuoju namu. A. ir E. K. nustatyta individualiai ir bendrai naudojama sklypo dalis, bet neįtraukta žemės sklypo dalis po gyvenamuoju namu, kuriame yra jų butas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie skundo argumentai, atsakovams nepagrindus teismo sprendimu patvirtinto plano neatitikties bendraturčių turimoms bendrosios nuosavybės dalims ir (ar) proporcingumo principui, patys savaime nepagrindžia priimto teismo sprendimo neteisėtumo.
34. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad patvirtinto plano lentelėje atsakovams priklausanti 1 716 kv. m. sklypo dalis pažymėta kaip bendrai naudojama viso sklypo dalis. Nėra nurodyta atsakovų atskirai naudojama sklypo dalis. Tuo pažeidžiami atsakovų interesai, nes pagal planą jie faktiškai gali naudotis visu 2 266 kv. m. žemės sklypu. Su tokiais atsakovų argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.
35. Teisėjų kolegija nustatė, kad pagal ieškovų pateiktą planą atsakovams atskirai naudotis tenkanti dalis, pažymėta raide C, sudaro 1 716 kv. m. Atsakovams nepriskirta naudotis bendraturčiams A. M. ir Ž. M. atskirai naudotis paskirtomis žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis A1, A2. Taip pat atsakovams nepriskirta naudotis bendraturčiams E. K. ir A. K. atskirai naudotis paskirta žemės sklypo dalimi, plane pažymėta B (dokumentas numeris DOK-14220).
36. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieškovų pateiktame plane nesutampa žymėjimai lentelėje (naudojamo sklypo ir plane nesutampa duomenys). Apeliacinės instancijos teismas tokius atsakovų argumentus pripažįsta nekonkrečiais, deklaratyviais, todėl nepagrįstais.
37. Apeliaciniu skundu atsakovai prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Tokį prašymą motyvuoja tuo, kad tokiu atveju atsakovai turėtų galimybę pakoreguoti savo prašomą tvirtinti žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo nustatytus priešieškiniu prašyto patvirtinti plano trūkumus. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie apeliantų argumentai niekaip nepatvirtina ginčijamo teismo sprendimo neteisėtumo. Priešingai, aptarti atsakovų argumentai leidžia spręsti, jog atsakovai sutinka su teismo nurodytais atsakovų prašyto patvirtinti žemės sklypo naudojimosi tvarkos plano trūkumais.
38. Teisėjų kolegija pažymi, kad Civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi. Todėl apeliantų argumentas dėl galimybės šalims sudaryti taikos sutartį dėl naudojimosi sklypu tvarkos nustatymo nesudaro teisinio pagrindo panaikinti teisėtą teismo sprendimą.
39. Civilinio proceso kodekso 327 straipsnyje yra nurodytas baigtinis sąrašas atvejų, kai apeliacinės instancijos teismas turi teisę panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo: 1) nustatomi absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai; 2) neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima nagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme; 3) jeigu pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju atsakovai neįrodinėjo egzistuojant bent vieną iš nurodytų pagrindų. Tokių pagrindų nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.
40. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia galutinio teismo sprendimo rezultato.
41. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo teisinius santykius, bei jas aiškinančią kasacinio teismo praktiką, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio ir faktinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
42. Bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles reglamentuoja CPK 93 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
43. Ieškovai prašė iš atsakovų priteisti 700 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje. Ieškovų patirtos advokato pagalbos išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą pagrįstos rašytiniais įrodymais (dokumentas numeris DOK-43053) ir neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 8.11 punkte nustatyto maksimalaus advokato atlyginimo dydžio.
44. Apeliacinį skundą atmetus, ieškovams iš atsakovų priteisiama lygiomis dalimis iš kiekvieno po 350 Eur bylinėjimosi išlaidoms patirtoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovų S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis iš kiekvieno po 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.