Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. K. ir E. K. patikslintą ieškinį atsakovams S. S. ir I. S., tretiesiems asmenims, nereiškiantiems savarankiškų reikalavimų, A. M. ir Ž. M. dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo ir pagal atsakovų priešieškinį ieškovams A. K. ir E. K., tretiesiems asmenims, nereiškiantiems savarankiškų reikalavimų, A. M. ir Ž. M. dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo, tretieji asmenys, nereiškiantys savarankiškų reikalavimų, įtraukti į bylos nagrinėjimą teismo iniciatyva, VĮ Registrų centras ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovai A. K. ir E. K. (toliau – ir ieškovai) patikslintu ieškiniu, vietoje (duomenys neskelbtini) teikto ieškinio, prašo nustatyti naudojimosi 0,2266 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal pridedamą VĮ Registrų centro matininkės Z. S. (duomenys neskelbtini) parengtą planą ir jame esančius žymėjimus, nustatant, kad:

a) ieškovai, t. y., E. K. ir A. K., atskirai naudojasi 176 kv. m. žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu B mėlyna spalva;

b) ieškovai E. K. ir A. K. kartu su atsakovais I. S. ir S. S. bei trečiaisiais asmenimis A. M. ir Ž. M. bendrai naudojasi 74 kv. m. (plane išskirta įstrižomis linijomis), esančiais 1803 kv. m. žemės sklypo dalyje, plane pažymėta indeksu C pilka spalva;

prašo priteisti iš atsakovų S. S. ir I. S. ieškovų A. K. ir E. K. naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas: 100,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio, 1 320,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 65,00 Eur už plano parengimą.

Patikslintame ieškinyje ieškovai nurodė, kad ieškovai, A. K. ir E. K., nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą: 250/2266 dalį 0,2266 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovai, S. S. ir I. S., bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą: 1716/2266 dalį 0,2266 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Tretieji asmenys, A. M. ir Ž. M., valdo nekilnojamąjį turtą: 1716/1133 dalį 0,2266 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Tarp atsakovų ir trečiųjų asmenų yra nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka, pagal (duomenys neskelbtini) parengtą naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo planą (pridedamas) ir įregistruota VĮ Registrų centre kaip juridinis faktas. Ieškovų užsakymu VĮ Registrų centro matininkės Z. S. (duomenys neskelbtini) parengtas sklypo naudojimosi tvarkos planas neprieštarauja bei atitinka ir (duomenys neskelbtini) parengtą naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo planą tarp atsakovų ir trečiųjų asmenų. Atsižvelgiant į tai, patikslintu ieškiniu prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką tik tarp ieškovų ir atsakovų bei dėl bendrai naudojamo sklypo. Ieškovai, atsakovai ir tretieji asmenys yra bendraturčiai nekilnojamojo turto: 0,2266 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovai savo nuosavybės teises į 0,025 dalis 0,2266 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įregistravo Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje (duomenys neskelbtini), pagrindu, kuriuo teismas patvirtino ieškovų A. K. ir E. K. ir atsakovų S. S. I. S. (duomenys neskelbtini) sudarytą nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį, kuria atsakovai už 12 500 Eur pardavė ieškovams butą, (duomenys neskelbtini), su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis a-1 (1/6 nuo 7,98 kv. m), a-2 (½ nuo 5,20 kv. m), esančius (duomenys neskelbtini), ir 0,025 dalis 0,2266 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), bei pripažino, kad jos pagrindu ieškovams A. K. ir E. K. nuo (duomenys neskelbtini) perėjo nuosavybės teisė į butą, (duomenys neskelbtini), su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis a-1 (1/6 nuo 7,98 kv. m), a-2 (½ nuo 5,20 kv. m), esantys (duomenys neskelbtini), ir 0,025 dalis 0,2266 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini). Įregistravus nuosavybės teisės į minėtą nekilnojamąjį turtą, ieškovų užsakymu VĮ Registrų centro matininkė Z. S. (duomenys neskelbtini) parengė 0,2266 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos planą, su kuriuo tretieji asmenys A. M. ir Ž. M. sutiko, jame pasirašė. Atsakovai bendrauti su ieškovais dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos kategoriškai atsisakė. Todėl, atsakovams susipažinimui planas buvo išsiųstas (duomenys neskelbtini) registruotu laišku. Atsakovai per prašomą terminą atsakymo, pastabų dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nepateikė, geranoriškai tartis dėl ieškovų naudojimosi tvarkos nustatymo bei patvirtinimo nesutinka. Ieškovų siūloma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka yra racionali ir atitinkanti bendraturčių nuosavybės teise turimas idealiąsias žemės sklypo dalis. Siūloma nustatyti naudojimosi tvarka, sumažins konfliktų dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tikimybę ir leis visiems bendraturčiams tinkamai įgyvendinti savo teises. Ieškovai tesiekia, kad būtų įteisinta kuria konkrečiai žemės sklypo dalimi pagal jų įsigytą nuosavybės dalį jiems priskiriama naudotis, nes šiuo metu jie ir naudojasi ta žemės sklypo dalimi, kuria buvo susitarta su atsakovais žodiškai, tariantis dar dėl buto bei žemės sklypo dalies pirkimo. Tarp ieškovų ir atsakovų nuo (duomenys neskelbtini) (kuomet buvo pasirašyta pirkimo pardavimo sutartis) yra nusistovėjusi žemės sklypu naudojimosi tvarka. Ieškovai, jiems atsakovų priskirtoje naudotis žemės sklypo dalyje, yra išlieją garažo pamatus. Šalys kiekviena į jos naudojamą žemės sklypo dalį patenka per bendrai naudojamą žemės sklypo dalį. Tuo atveju, jeigu faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių yra nusistovėjusi ir ilgalaikė, taip naudojantis žeme kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tarp bendraturčių iki tol teisminių ginčų nekilo, šios tvarkos keitimas gali sukelti, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, daugiau negatyvių negu pozityvių padarinių, pvz., esamos mini infrastruktūros (sodų, daržų, želdinių, tvorų, mašinų stovėjimo vietų ir kt.) keitimą. Dėl to, galiojant rungimosi ir dispozityvumo principams, šaliai, inicijuojančiai ginčą teisme, tenka pareiga pateikti tokį naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo ir (ar) pakeitimo projektą, kuris atitiktų racionalumo ir patogumo kriterijus ir mažiausiai turėtų įtakos tarp šalių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai. Šiuo konkrečiu atveju, ieškovų siūlomas žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymas, visiškai atitinka šalių nusistovėjusiai tvarkai. Pagal formuojamą teismų praktiką nustatant naudojimosi privačios namų valdos žemės sklypu tvarką, kiekvienam naudotojui turi būti užtikrintas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti, kad jis turėtų susisiekimą su viešaisiais keliais.

Teikiamu patikslintu atsiliepimu – priešieškiniu į ieškinį atsakovai prašo patvirtinti jų pateiktą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, parengtą (duomenys neskelbtini) matininko J. B., kuriuo ieškovams numatyta plane pažymėta C raide naudojama žemės sklypo dalis 0,0176 ha ir bendrai naudojama pažymėta D raide 0,0074 ha žemės sklypo dalis, iš viso 0,0250 ha, tretiesiems asmenims M. individualiai priklauso 0,0300 ha. Likusi dalis žemės sklypo 0,1716 ha priklauso atsakovams (atskirai 0,0987 ir 0,0729 bendrai). Be to, prašoma atmesti ieškovų ieškinį ir pareikštus turtinius reikalavimus t. y.: bylinėjimosi išlaidas: 100,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio 1 120,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 65,00 Eur už plano parengimą, nustatyti naudojimosi 0,2266 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal pridedamą matininko J. B. paruoštą (duomenys neskelbtini), kuris patikslintas (duomenys neskelbtini), planą, priteisti iš ieškovų A. ir E. K. Stasiui ir I. S. visas turėtas bylinėjimosi išlaidas: žyminio mokesčio 143,00 Eur, 1 125,00 Eur už moralinę žalą ir sveikatos sutrikdymą, už padalijimo plano parengimą 250,00 Eur, dėl kurio parengimo patirtų kaštų atsakovai bylos duomenimis nepateikė.

Nurodė, kad, atsižvelgiant į Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų (duomenys neskelbtini) pranešimą, pagal A. ir E. K. (duomenys neskelbtini) patikslintą ieškinį su pareikštu ieškiniu nesutinka. Ieškovų paruoštas 0,2266 ha žemės sklypo planas, pasak atsakovų, neatitinka žemės sklypo nuosavybės ir naudojimosi tvarkos reikalavimų, kadangi pilka spalva pažymėta sklypo dalis prieštarauja faktiškai naudojamai tvarkai, bendrai naudojama sklypo dalis parodyta po nuosavybės teise jiems nepriklausančiais pastatais ir žemė apie juos. Teigia, kad VĮ Registrų centras matininkės Z. S. (duomenys neskelbtini) paruoštas žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas neatitinka privačios žemės tarp savininkų nuosavybės teise valdomų dalių tvarkos. Atsakovai nebuvo kviesti į matavimus. Iš pateikto plano matyti, kad žemės sklypas dalinamas neatsižvelgiant į natūroje bei šiuo metu esamą padėtį. Pastatų išdėstymas ir planas paruoštas pagal (duomenys neskelbtini) namų valdos techninės apskaitos bylos planą, o Z. S. nebuvo atvykusi į (duomenys neskelbtini) sklypą ir natūroje neatliko matavimų. Iš A. ir E. K. atsakovai gavo prašymą suderinti ir pasirašyti pateiktą planą per nustatytą laiką ir perspėjimą, kad nepasirašius bus kreiptasi į teismą, dėl žemės sklypo padalijimo. Per nustatytą laiką jie nepareiškė noro susitikti dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos ir padalijimo. Atsakovai I. S. S. paruošė (duomenys neskelbtini) matininko J. B. (duomenys neskelbtini) mėnesį atliktą planą, kurį matininkas patikslino (duomenys neskelbtini) mėnesį. Nurodė, kad matininkas B. (duomenys neskelbtini) paruošė minėto žemės sklypo pirmą variantą. (duomenys neskelbtini) mėnesį paruoštą žemės sklypo planą atsakovai pateikė teismui, kaip atitinkantį ieškovų A. ir E. K. ir trečiųjų asmenų Ž. ir A. M. nuosavybės teise valdomos žemės sklypo dalis. Teigia, kad šiame plane trečiųjų asmenų Ž. ir A. M. nuosavybės teise valdoma 0,0300 ha žemės sklypo dalis patikslinta pagal faktiškai jų nuosavybės teise valdomą žemės sklypo dalį, todėl šiuo atveju yra koreguojama (duomenys neskelbtini) matininko J. B. paruošta žemės sklypo 0,2266 ha naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka, žemės sklype yra 3 gyvenamieji namai (iš viso 10 butų). Į šį žemės sklypą buvo vienas įvažiavimas ir (duomenys neskelbtini) gatvės. Nurodė, kad Ž. ir A. M. žemės sklypo dalis 0,0099 ha užstojo įvažiavimą iš (duomenys neskelbtini) gatvės, todėl tikslinga pakoreguoti minėtą sklypo dalį, kuri sudaro 0,0092 ha. Koreguotina jų žemės sklypo dalis prie ūkinio pastato, kuro plotas yra 0,0208 ha. Ieškovams A. ir E. K. nustatyta plane C raide pažymėta naudojama žemės sklypo dalis 0,0176 ha ir bendrai 0,0729 ha. Šis planas atitinka bendraturčių nuosavybės teise valdomų dalių tvarką.

Ieškovai atsiliepime į priešieškinį nurodo, kad su pareikštu atsakovų priešieškiniu nesutinka visiškai ir prašo jį atmesti. Ieškovai, siekdami ne teismo tvarka susitarti su atsakovais dėl naudojimosi tvarkos nusistatymo, siuntė susipažinimui parengtą naudojimosi tvarkos nustatymo planą, tačiau šalims to geruoju padaryti nepavyko. Todėl byloje kilo ginčas dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo, kai bendraturčiai nesutaria dėl naudojimosi žemės sklypu, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, tvarkos. Ieškovų siūloma ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarka yra racionali, atitinka visų šalių interesus. Atsakovai priešieškinyje nenurodo kuo ieškovų pateiktas siūlomas naudojimosi tvarkos projektas yra netinkamas, ydingas ir neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir kodėl turėtų būti patvirtintas jų teikiamas planas. Pažymėtina, kad tarp atsakovų ir trečiųjų asmenų yra nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka, pagal (duomenys neskelbtini) parengtą naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo planą, kuris yra įregistruotas VĮ Registrų centras kaip juridinis faktas. Ieškovų pateiktame naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo plane nenukrypstama nuo jau (duomenys neskelbtini) patvirtintos ir nusistovėjusios naudojimosi tvarkos. Tuo tarpu ieškovai, siūlydami savo žemės sklypo naudojimosi tvarką, nenukrypo nuo jau patvirtintos naudojimosi tvarkos. Atsakovai savo siūlomu naudojimosi tvarkos planu keičia jau nustatytą naudojimosi tvarką tarp atsakovų ir trečiųjų asmenų, kuri patvirtinta notarine tvarka ir išviešinta. Pažymėjo, kad šis atsakovų ginčas turėtų būti spręstinas ne su ieškovais, o konkrečiai su trečiaisiais asmenimis A. ir Ž. M., kaip žemės sklypo bendrasavininkiais, kurie byloje nėra įtraukti atsakovais, tarp ieškovų ir trečiųjų asmenų nėra ginčo dėl naudojimosi tvarkos. Nėra jokio pagrindo spręsti, kad ieškovai, pareikšdami ieškinį padarė atsakovams neturtinės žalos. Ieškovai su ieškiniu į teismą kreipėsi po tai, kai atsakovai atsisakė ne teismo tvarka nusistatytą naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarką. Ta aplinkybė, kad šalims nepavyko susitarti dėl ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarka nustatymo ne teismo tvarka, negali būti laikoma pagrindžiančia atsakovų reikalavimą dėl moralinės žalos priteisimo.

Tretieji asmenys, nereiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsiliepimu į pareikštą ieškinį, nurodė, kad palaiko ieškovų ieškinį, kadangi nuo pat sutarties pasirašymo tarp S. ir K., S. buvo nurodęs vietą, priklausančią K., toje vietoje K. išsipylė garažui skirtus pamatus. S., prašomas ieškovų sutvarkyti nuosavybės dokumentus, laiką vilkino, sumokėjus ieškovams visus pinigus už įsigytą turtą dokumentų netvarkė, piktybiškai reikalavo dar daugiau pinigų. Dėl ko ieškovai kreipėsi į teismą dėl nuosavybės pripažinimo ir teismas tenkino ieškinį. Prašo tenkinti ieškovų ieškinį kaip pagrįstą.

Tretieji asmenys atsiliepimu į priešieškinį nurodo, kad ieškovų siūloma ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarka yra racionali, atitinka visų šalių interesus. Be to atsakovai priešieškinyje nenurodo, kuo ieškovų pateiktas siūlomas naudojimosi tvarkos projektas yra netinkamas ir neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir kodėl turėtų būti patvirtintas jų teikiamas planas. Tretieji asmenys informuoja, kad tarp atsakovų ir trečiųjų asmenų yra nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka pagal (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) parengtą naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo planą, kuris yra įregistruotas VĮ Registrų centras kaip juridinis faktas. Ieškovų pateiktame naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo plane nenukrypstama nuo jau (duomenys neskelbtini) patvirtintos ir nusistovėjusios naudojimosi tvarkos. Ieškovai, siūlydami savo žemės sklypo naudojimosi tvarką, nepakeitė jau patvirtintos naudojimosi tvarkos. Tuo tarpu atsakovai savo siūlomu naudojimosi tvarkos planu keičia jau nustatytą naudojimosi tvarką tarp ieškovų ir trečiųjų asmenų kaip žemės sklypo bendrasavininkų. Taip pat tretieji asmenys informuoja, kad nėra jokio ginčo tarp jų ir ieškovų dėl sklypo naudojimosi tvarkos. Tretieji asmenys nesutinka su atsakovų teigimu, kad ieškovai, pareikšdami ieškinį, padarė atsakovams neturtinės žalos. Ieškovai su ieškiniu į teismą kreipėsi po to, kai atsakovai atsisakė ne teismo tvarka įforminti naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarką. Kaip jau yra žinoma šalims nepavyko susitarti dėl ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo ne teismo keliu.

Trečiasis asmuo VĮ Registrų centras pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog Registrų centras, susipažinęs su ieškinio ir priešieškinio reikalavimais, pareiškia, kad neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Trečiasis asmuo VĮ Registrų centras teigia, kad šioje ginčo situacijoje teismo sprendimas atmesti ar patenkinti ieškinį neturės įtakos Registrų centrui, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai nepaveiks jo materialiųjų subjektinių teisių ir pareigų. Registrų centras nėra suinteresuotas nei vienos iš ginčo šalių laimėjimu byloje. Nors neturi teisinio suinteresuotumo šios bylos baigtimi, vis dėlto nori atkreipti dėmesį, kad į bylą ieškovų pateiktas žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas (duomenys neskelbtini) parengtas matininkės Z. S. notariniam sandoriui yra parengtas pagal (duomenys neskelbtini) žemės sklypo planą. Pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo data nurodyta (duomenys neskelbtini) ir šie duomenys atnaujinti pagal (duomenys neskelbtini) parengtą žemės sklypui taikytinų specialiųjų naudojimų sąlygų planą, atitinkamai patikslinant šio žemės sklypo kadastro duomenis, susijusius su specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis, ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) sprendimą (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas notariniam sandoriui parengtas specialiai naudojimosi tvarkos nustatymui, tačiau šis planas nėra tinkamas žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimui, kiek tai susiję su žemės sklypo eksplikacija, užstatymo plotu. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad žemės sklype esantys statiniai registruoti pagal (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų nustatymo metu surinktus duomenis. Šiame žemės sklype esančių statinių: gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato (duomenys neskelbtini) ir ūkinio pastato (duomenys neskelbtini) statybos darbai (remontas, rekonstrukcija ar kapitalinis remontas), kurie atlikti po (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registre nėra registruoti (gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų nustatymo data Nekilnojamojo turto registre nurodyta (duomenys neskelbtini), tačiau šie duomenys buvo keičiami tik dėl ieškovams priklausančio buto (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų pakeitimo, bet nebuvo teikiami dokumentai dėl paties gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) remonto, rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto įteisinimo. Kaip matyti iš atsakovų pateikto žemės sklypo ribų plano, pasikeitė žemės sklype esančių statinių išorės matmenys, tačiau Nekilnojamojo turto registre šie pakeitimai nėra įregistruoti, nes statinių savininkai nėra pateikę statybos teisėtumą pateisinančių dokumentų. Be to, Nekilnojamojo turto registro duomenimis yra surašytas savavališkos statybos aktas dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) rekonstravimo ((duomenys neskelbtini) informacinės sistemos (duomenys neskelbtini) pranešimas (duomenys neskelbtini)). Aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas notariniam sandoriui parengtas pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypo ir jame esančių statinių kadastro duomenis. Taip pat tretiesiems asmenims priskirta naudojimosi žemės sklypu vieta 9duomenys neskelbtini) šiame plane pažymėta pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) parengtą Naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymą. Atsižvelgiant į tai atmestinas atsakovų argumentas, kad matininkė Z. S. (duomenys neskelbtini) žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą notariniam sandoriui parengė neatvykusi į vietą, nes matininkė naudojosi įregistruotais tiek žemės sklypo, tiek šiame žemės sklype esančių statinių duomenimis. Be to, teisės aktai nenumato, kad tokio pobūdžio planai turi būti rengiami vykstant į vietą. (duomenys neskelbtini) žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą notariniam sandoriui buvo rengtas pagal užsakovų pateiktą medžiagą ir suformuluotą užduotį bei Nekilnojamojo turto registro duomenis. VĮ Registrų centras taip pat pažymi, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas (Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalis). Registrų centras, kaip viešojo administravimo subjektas, negali įtakoti bendraturčių susitarimo, kaip, kokia tvarka naudotis nekilnojamuoju daiktu. Pagal nurodytą, esant bendraturčių nesutarimui, ginčą spręsti yra pavesta teismui. Registrų centras tik pažymi, kad teismui nustačius naudojimosi Žemės sklypu tvarką, teismo sprendime turėtų būti nurodyta ne tik pati naudojimosi tvarka, bet ir Žemės sklypą identifikuojantys duomenys (unikalus numeris) bei dokumentas (planas, jo parengimo data, parengęs asmuo), pagal kurį nustatoma naudojimosi tvarka.

Teismo posėdžio metu ieškovai prašė tenkinti patikslintą ieškinį jame nurodytais motyvais ir argumentais, juolab, kad tam pritaria ir tretieji asmenys, kurie yra jų pusėje.

Ieškovė A. K. posėdžio metu patikslintą ieškinį palaiko pilna apimtimi, su atsakovų priešieškiniu nesutinka. Pažymėjo, kad iš atsakovų įsigijo butą ir 250 kv. m. žemės (duomenys neskelbtini). Nepavykus įteisinti notarine tvarka nuosavybės dėl atsakovų neveikimo/nesutikimo dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą įteisinimo kreipėsi į teismą ieškiniu, ko pasekoje buvo priimtas sprendimas už akių atsakovų atžvilgiu. Paaiškino, kad turtą įsigijo iš S. dar (duomenys neskelbtini), per (duomenys neskelbtini) išsimokėjo S. skolą, o jokių nesutarimų su M. iki šiol neturėjo ir neturi. Prašo paskirti bendram naudojimuisi pagal jų turimą nuosavybę, pažymėta plane B indeksu, mėlyna spalva, 176 kv. m. žemės, o 74 kv. m., pažymėtą indeksu C, pilka spalva, palikti bendram naudojimui su atsakovais. Jie niekieno nuosavybės nepažeidžia, nes, atėmus iš jiems tenkančios nuosavybės 250-176 kv. m. lieka 74 kv. m. bendram naudojimui. Nurodė, kad dėl būtent šios plane pažymėtos vietos, kuri tenka jiems naudotis, jau seniai buvo sutarę su atsakovais, yra nusistovėjusi naudojimosi tvarka, toje vietoje atsakovų leidimu išlieti ieškovų garažo pamatai. Naudojimosi tvarka būtina, kad įteisinti garažo statybą ir atlikti darbus. Būtent dėl šios vietos ieškovai buvo sutarę su atsakovais, kai rašėsi tarpusavyje atsakovo buvo parodyta konkreti vieta, būtent joje, tame plote, ir yra išlieti garažo pamatai ieškovų sąskaita ir lėšomis. Parengtame ieškovų užsakymu plane visa kita paliko nieko nekeisdami kaip, kad buvo sulygta atsakovų ir trečiųjų asmenų pagal (duomenys neskelbtini) notaro patvirtintą sutartį. Kadangi S. nesutaria ir pykstasi su M., matomai dėl to ir prieštarauja ieškovų parengtam planui. Nors yra numatytas į sklypą patekimas ir iš (duomenys neskelbtini), bet jie visada į savo nuosavybę įvažiuoja iš plane B indeksu pažymėtos teritorijos, savo automobilį stato ant ploto, pažymėto mėlyna spalva. Nurodė, kad yra dar kitas įvažiavimas padarytas M., tačiau ieškovai faktiškai juo nesinaudoja, taip pat ieškovai nestato ir automobilio ant bendro ploto. M. tokiam ieškovų planui neprieštarauja, su juo sutiko ir pasirašė, jie ieškiniui pritaria. Su priešieškiniu nesutinka, kadangi atsakovų planas neatitinka M. interesų, kadangi tokiu atveju užimama svetima nuosavybė, be to, trečiųjų asmenų ir atsakovų sutartas naudojimosi žeme planas jau seniau yra patvirtintas notarine tvarka ir iki šiol nepakeistas.

Ieškovas E. K. palaiko ieškinį, o su priešieškiniu nesutinka. Pažymėjo, kad atsakovai kariauja su M. dėl tų kampų, kurie nurodyti atsakovų plane. Ieškovų garažo (apie 49 kv. m.) pamatai išlieti 3 metrų atstumu nuo M. ir nuo kitos kaimynės ribos. Dėl S. teiginių dėl įvažiavimo iš (duomenys neskelbtini) ir dėl atsakovo „nukertamo“ M. nuosavybės kampo, kuris ieškovų plane pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini), kuris jau yra įregistruotas VĮ Registrų centras, teigia, kad S. vis trūksta ploto, todėl priešieškiniu jis ir nori nubraukti M. atitekusį kampą. Tenai yra M. pastatyta pastogė, galimai ji nepatinka ar trukdo S., dėl ko tarpusavyje atsakovai ir tretieji asmenys nesutaria, bet ieškovų tai neliečia. Pažymėjo, kad su S. leidimu buvo pastatyti jų pamatai.

Ieškovų atstovė palaiko atstovaujamųjų poziciją, pažymėjo, kad, patikslinus ieškinį, paskutinysis jų parengtas planas padarytas būtent pagal atsakovų pageidavimus. Toks planas atitinka nuosavybės turimą dalį, atsakovų ir trečiųjų asmenų interesų nepažeidžia. Teismo posėdžio metu ieškovų atstovė advokatė Rasa Malinauskienė ieškovų patikslintą ieškinį palaikė, priešieškinį prašė atmesti. Teigia, kad ieškinį tikslino atsižvelgdama į atsakovų pageidavimus, ginčo su atsakovais ieškovų atstovė nemato. Ginčas yra dėl indekso (duomenys neskelbtini) ieškovų plane pažymėto geltona spalva ir indekso, pažymėto raide B atsakovų plane. Nurodo, kad ginčas, kaip matyti pagal faktinę situaciją, vyksta tarp atsakovų ir trečiųjų asmenų, kas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl su priešieškiniu nesutinka. Planas parengtas ieškovų pagal VĮ Registrų centras jau esantį įregistruotą juridinį faktą, matininkė S. nenukrypo nuo (duomenys neskelbtini) atsakovų ir trečiųjų asmenų įregistruoto plano bei tenkančių nuosavybės dalių. Nurodė, kad šiuo metu sprendžiama dėl žemės, o ne dėl statinių naudojimosi tvarkos, todėl kiti atsakovų argumentai dėl turimų butų šiai bylai neaktualūs. Be to, atsakovai konkrečiai nenurodo, kurioje dalyje kildina ginčą. Ieškovai negali būti įkaitais, jeigu atsakovai ir tretieji asmenys nesutaria tarpusavyje. Ieškovai nusipirko iš atsakovų butą su dalimi žemės, kuria turi teisę naudotis, jos dalyje jie ir statosi garažą, todėl naudojimosi tvarka yra būtina ir dėl šio statinio įteisinimo. Argumentų neturtinei žalai pagrįsti atsakovai nepateikė, nesutikimas yra tiesiog atsakovų ambicijos ir matomai nenoras patirti bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas S. S. pažymėjo, kad ieškovai ir tretieji asmenys turi po vieną butą, o likusieji yra jo, (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtame name jis turi 4 butus, o ieškovai ir tretieji asmenys po 1 butą, (duomenys neskelbtini) A ir (duomenys neskelbtini) B yra irgi jo namai, taip pat jam priklauso ūkiniais pastatai. Mano, kad turi būti du įvažiavimai. Nepatinka pagal matininkę S. paliktas plyšys kur yra bendro naudojimo žemė, jo netenkina ieškovų pageidaujamas tik vienas įvažiavimas iš (duomenys neskelbtini) pusės. Jei teismas matys neatitikimų, atsakovai vis dar galėtų savo planą koreguoti, kad nekiltų tarpusavio ginčų. Jeigu, kaip teigia, ateityje jis visų aštuonių butų perspektyvoje nevaldys, vėl bus ginčas. Sutinka, kad yra neatitikimas pagal jo priešieškiniu siūlomą tvirtinti planą kvadratais. Mano, kad, jeigu nori M. iš S. gali pirkti dalį žemės arba nuomotis. Neturtinį reikalavimą grindžia tuo, kad po Naujų metų jo sutuoktinė sirgo Covid, jam (duomenys neskelbtini), reikalavimai yra moraliniai. Vyksta teismai, sveikatai tai atsiliepia, sutinka, kad ir jis galėjo samdytis brangią advokatę R., bet sąmoningai išlaidų nedidino, teismo siūlymu nesinaudojo atstovo pagalba. Neginčija, kad (duomenys neskelbtini) žemės iš jo yra nusipirkę ieškovai, tik nenustatyta naudojimosi tvarka. Sutinka, kad iš esmės ieškovų plane B raide, o atsakovų – C raide yra tapatus žymėjimas, pagal atsakovų planą tai yra ta pati vieta. Pripažįsta, kad šiai dienai ginčo dėl šio ploto nėra. Dėl bendro naudojimosi, per šį laiką su ieškovais ginčo taip pat nebuvo. Atsakydamas į ieškovų atstovės klausimas kurioje vietoje tuomet kilęs ginčas, jeigu ieškovams paskirta atskirai naudotis 176 kv. m., o bendram naudojimuisi palikta 74 kv. m., atsakovas norėtų, kad 74 kv. m. tektų po atsakovų butu, nesvarbu ar butas pirmame aukšte, ar stoginėje, mansardoje, ar kur kitur esantis.

Atsakovė I. S. nepritaria ieškovų planui, nes, jos manymu, įvažiavimas neaiškus, vėl bus negerai. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) name be ieškovų ir trečiųjų asmenų yra dar keturi butai, kuriuos valdo atsakovai, ji mananti, kad viskas tik M. ir K. tenka, o jų nėra nieko. Atsakydama į klausimą, kad pagal atsakovų planą dėl pastato (duomenys neskelbtini) A, pažymėto indeksu B, (duomenys neskelbtini), atsakovai paima tretiesiems asmenims tenkančios nuosavybės dalį, paaiškino, kad su M. norėtų susitarti dėl to kampo pakeitimo. Ar nustačius naudojimosi tvarką pagal ieškovų siūlomą planą, su kuriais ginčo šioje byloje iš esmės nėra, būtų trikdžių tartis su M., atsakovė nurodė, kad pagal atsakovų ir trečiųjų asmenų (duomenys neskelbtini) sulygtą, notarine tvarka patvirtintą ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotą naudojimosi tvarką buvo kilę problemų su įvažiavimu, praėjimu, galimai būta šiokių tokių nepatogumų. Jai pačiai nepatogumų nėra, nes tenai labai retai besilankanti. Ji neprieštaravo, kad ieškovams dalį turto pardavė. Neturtinę žalą motyvuoja tuo, kad ieškovai nelabai nori skaitytis, eina per teismus, jei būtų atėję, galbūt būtų geruoju sutarę, bet jie ultimatumais kalba. Padarė planą, nieko nepasakė, priversti aiškintis teisme. Ji žiemą sirgo Covid, tai irgi prisidėjo sveikatai, teismo procesai dar įtakoja, kyla kraujospūdis. Ieškovai gadina sveikatą, nes reikia teistis, tampytis po teismus.

Apklausta liudytoja matininkė Z. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad, atlikdama užsakymą, vadovavosi egzistuojančiu (duomenys neskelbtini) planu. Vienas planas pateiktas buvo notarui, kitas teismui. Paaiškino, kad jos rengtame plane pažymėta plane B dalis priskirta užsakovams, ieškovams, o kita dalis palikta bendram naudojimui pagal seną atsakovų ir trečiųjų asmenų patvirtintą notarinę tvarką, kuri nėra nuginčyta ir galioja. Pagal jos projektą Iki M. paliktas 3 metrų atstumas. Paaiškino, kad ji yra žemės, o ne pastatų matininkė, duomenis ėmė domėn pagal tai kiek savininkui priklauso žemės, o ne atskiram butui, nėra svarbu kur yra tas butas. Užsakovai buvo K., dokumentaciją rengė, atsižvelgdama į jų poreikius, pažymėjo, kad nuosavybės proporcija jos rengtame plane yra pilnai išlaikyta. Pagal (duomenys neskelbtini) patvirtintą notaro naudojimosi atsakovų ir trečiųjų asmenų tvarką ji nenustatė šiam planui jokių neatitikimų ir nematė prieštaravimų abiejuose planuose.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

patikslintas ieškinys tenkintinas, priešieškinis atmestinas.

Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo

Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Įstatyme nustatyta, kad viena iš bendrosios nuosavybės rūšių yra bendroji dalinė nuosavybė, kurios pagrindinis požymis iš anksto nustatyta kiekvieno savininko (bendraturčio) nuosavybės teisės dalies apimtis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.72 straipsnio I dalis. 4.73 straipsnio 1 dalis).

Pagal CK 4.72 straipsnio 1 dalį kiekvienas bendraturtis turi teisę valdyti, naudoti bendraturčiams priklausantį nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Kadangi gali būti ne vienas nuosavybės teisės objekto savininkas, bet savininkų daugetas, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas gali būti valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama tik visų bendraturčių sutarimu, nepriklausomai nuo jų turimos bendrosios nuosavybės dalies dydžio tai reiškia, kad bet kokiu bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo klausimu bendraturčiai turi susitarti. Vis dėlto jeigu bendro susitarimo bendraturčiams pasiekti nepavyksta, tarp bendraturčių kilęs ginčas dėl bendro daikto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarkos gali būti išsprendžiamas teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio I dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pasisakyta, kad tais atvejais, kai bendrosios dalinės nuosavybės objektas yra žemės sklypas, turi būti vadovaujamasi ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 1 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais žemės teisinių santykių reguliavimo principais, pagal kuriuos tam, kad būtų sudarytos sąlygos tenkinti asmenų poreikius, žemė turi būti naudojama racionaliai, išsaugant ir gerinant gamtinę aplinką ir apsaugant žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3 K-3-1050/2003; 2006 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3- 576/2006: 2011 m. liepos 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K- 3-326/2021).

Kasacinis teismas savo nutartyse ne kartą yra išaiškinęs, kokios aplinkybės turi būti įvertintos sprendžiant dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, t. y. teismai turi atsižvelgti į bendraturčių turimas bendrosios nuosavybės dalis. Spręsdamas, ar prašoma nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimą ir žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, teismas turi įvertinti aplinkybes, susijusias su bendraturčio esminiu interesu naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi bei susiklosčiusiais faktiniais bendraturčių žemės naudojimo santykiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006). Taigi, nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, turi būti vadovaujamasi racionalumo, patogumo ir faktinio naudojimo kriterijais, kurie išplaukia iš bendrųjų žemės teisinių santykių reguliavimo principų (Žemės įstatymo 1 straipsnis) ir yra pripažinti teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 11 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2001; 2003 m lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1050/2003).

Vertindamas, ar prašoma nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimą, taip pat žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, teismas turi diskrecijos teisę. Ją įgyvendindamas, teismas vadovaujasi CK 1.5 str. įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Juos taikant įvertinamos aplinkybės apie bendraturčių interesą naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi, tarp bendraturčių susiklostę faktiniai žemės naudojimo santykiai, ar siūloma naudojimosi tvarka nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų jiems tenkančios naudotis dalies vertingumo požiūriu, įskaitant tai, ar dalys lygiavertės pagal funkcinę paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010-01-22 nutartis e. b. Nr. 3K-3-13/2016. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-450-221/2018).

Kasacinio teismo praktikoje nurodyta ir tai, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys.

Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį naudojimosi tvarka turi būti nustatyta atsižvelgiant į bendraturčio turimą dalį bendrosios nuosavybės teisėje. Tokia įstatymo formuluotė reiškia, kad naudojimosi tvarka (realiosios dalys) turi kiek įmanoma labiau atitikti dalis bendrosios nuosavybės teisėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003). Taigi, bendroji taisyklė nustatant naudojimosi daiktu tvarką – paskirti naudotis daikto dalis, atitinkančias dalis bendrosios nuosavybės teisėje, jei tokia galimybė realiai egzistuoja. Tarp nustatytos naudojimosi tvarkos ir dalių bendrosios nuosavybės teisėje egzistuojantis adekvatumas leidžia užtikrinti, kad savininko teisės bus įgyvendintos realiai ir tinkama apimtimi.

Kaip matyti teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmai (duomenys neskelbtini) sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje (duomenys neskelbtini), patvirtino ieškovų A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovų S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytą nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį, kuria atsakovai už 12 500 Eur pardavė ieškovams butą, (duomenys neskelbtini), su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis a-1 (1/6 nuo 7,98 kv. m), a-2 (½ nuo 5,20 kv. m), esančius (duomenys neskelbtini), ir 0,0 (duomenys neskelbtini) dalis 0,2266 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), bei nusprendė pripažinti, kad jos pagrindu ieškovams A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) perėjo nuosavybės teisė į butą, (duomenys neskelbtini), su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis a-1 (1/6 nuo 7,98 kv. m), a-2 (½ nuo 5,20 kv. m), esantys (duomenys neskelbtini), ir 0,0 (duomenys neskelbtini) dalis 0,2266 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini).

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys ir tretieji asmenys yra ginčo žemės sklypo bendraturčiai. Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 1716/2266 dalis (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso S. S. ir I. S., įregistravimo pagrindas – (duomenys neskelbtini) perdavimo-priėmimo aktas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 11). Iš VĮ Registro centro duomenų banko išrašo matyti, kad minėto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalys (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso A. K. ir E. K., įregistravimo pagrindas – (duomenys neskelbtini) teismo sprendimas civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 12). Iš VĮ Registro centro duomenų matyti, kad likusi žemės sklypo dalis, 150/1133 (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso A. M. ir Ž. M., įregistravimo pagrindas – (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutartis (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 12), sudaryta tarp atsakovų ir trečiųjų asmenų, kuria nustatyta ir notarine tvarka patvirtinta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, t. y. minėtu žemės sklypu tvarka, kuri išviešinta VĮ Registrų centras. Pateiktas (duomenys neskelbtini) prašymas dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo notarine tvarka rodo, kad ieškovai A. K. ir E. K. prašo atsakovų S. S. ir I. S. susipažinti su parengtu žemės sklypo naudojimosi planu kadastro (duomenys neskelbtini), kurį siūlo bendru sutarimu patvirtinti notariškai. Nurodoma, kad atsakymo laukiama iki (duomenys neskelbtini), o, nesulaukę atsakymo iki nurodytos datos ( t. y. iki (duomenys neskelbtini)), ieškovai bus priversti kreiptis į teismą dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 16). Ieškovų užsakymu VĮ Registrų centras matininkė Z. S. (duomenys neskelbtini) parengė 0,2266 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos planą. Plano duomenimis matyti, kad žemės sklypo bendraturčiams: S. S. ir I. S. atskirai priklauso 1716 m² žemės sklypo, A. K. ir E. K. - (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, o A. M. ir Ž. M. priklauso 300 m² žemės sklypo. Pagal siūlomą ieškovų planą ieškovų naudojimuisi tenkanti žemės dalis sudaro dalis sudaro 176 m², atsakovų naudojimusi tenkanti dalis sudaro 1716 m², tretiesiems asmenims pagal planą tenka atskiram naudojimuisi 188 m² ir 99 m², iš viso 287 m², tai yra būtent tiek ir tokia tvarka kaip buvo atsakovų ir trečiųjų asmenų sulygta notarinės pirkimo pardavimo sutarties 6.1 – 6.1.2 punktuose. Pagal teikiamą ir prašomą teismo patvirtinti planą ieškovai iš savo turimos nuosavybės dalies, tikslu nenukrypti nuo lygių dalių principo ir išlaikyti realios dalies atitiktį idealiajai daliai, 74 m² palieka naudotis bendrai, analogiškai 13 m² bendram naudojimusi tenka ir trečiųjų asmenų žemės, kas tarpusavyje neprieštarauja ir atitinka ne tik pirmiau aptartas aplinkybes, bet ir anksčiau atsakovų ir trečiųjų asmenų sulygtos bei notarine tvarka patvirtintos ir VĮ Registrų centras išviešintos ir priešieškiniu neginčijamos naudojimosi tvarkos sąlygas. Ieškovai A. K. ir E. K. bei tretieji asmenys A. M. ir Ž. M. sutiko su minėtu planu ir jame pasirašė (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 14-15). Atsakovo S. S. užsakymu (duomenys neskelbtini) geodezininkas J. B. (duomenys neskelbtini) parengė 0,2266 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos planą. Plane nurodyta, kad A. M. priklauso 300 m² žemės sklypo, S. S. ir I. S. priklauso 1966 m² žemės sklypo. Atsakovai S. S. ir I. S. bei tretieji asmenys A. M. ir Ž. M. sutiko su minėtu planu ir jame pasirašė (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 17-18). Ieškovai pateikia nuotraukas ir paaiškina, jog ieškovų E. ir A. K. išlieti garažo pamatai yra atsakovų jiems dar (duomenys neskelbtini) parodytoje ir priskirtoje pagal žodinį susitarimą žemės sklypo dalyje (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 19). (duomenys neskelbtini) ieškovė A. K. ir VĮ Registro centro matininkė Z. S. pasirašė paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią vykdytoja Z. S. įsipareigoja suteikti užsakovui A. K. paslaugas t. y. nustatyti žemės sklypo naudojimo tvarką (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 20-23). Pridedama (duomenys neskelbtini) išankstinė sąskaita (duomenys neskelbtini) už kadastrinių matavimų darbus (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 24). Taip pat pridedamas banko pavedimas, iš kurio matyti, kad A. K. pervedė 130,00 Eur sumą VĮ Registrų centras (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. (duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini) VĮ Registrų centras duomenimis matyti, kad butas (duomenys neskelbtini) su bendro naudojimo patalpomis, plane pažymėtomis a-1 (1/6 nuo 7,98 kv. m), a-2 (1/2 nuo 5,30 kv. m), paprastojo remonto pradžios/pabaigos metai – (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso A. K. ir E. K., įregistravimo pagrindas (duomenys neskelbtini) teismo sprendimas civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 30-31). Atsakovo S. S. užsakymu (duomenys neskelbtini) geodezininkas J. B. (duomenys neskelbtini) parengė 0,2266 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos planą, kuriame pažymėta, kad S. S. ir I. S. priklauso 1586 m² žemės sklypo, A. M. ir Ž. M. priklauso 430 m² žemės sklypo, A. K. ir E. K. priklauso (duomenys neskelbtini) žemės sklypo. Planą pasirašė atsakovai S. S. ir I. S. (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 48-49). Iš VĮ Registrų centras Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Utenos skyriaus Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo sprendimo prašymą atmesti matyti, kad, išnagrinėjus S. S. (duomenys neskelbtini) prašymą (Paslaugų apskaitos sistemoje prašymas įregistruotas (duomenys neskelbtini)) pakeisti nekilnojamojo daikto – žemės sklypo, kadastro (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre, nuspręsta S. S. prašymą atmesti, kadangi nepateikti dokumentai dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ar jų pakeitimo, nagrinėjamu atveju – savivaldybės administracijos direktoriaus ar institucijos, patvirtinusios specialiojo teritorijų planavimo dokumentą, kuriuo keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, būdas, sprendimas pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, būdą (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 82). (duomenys neskelbtini) VĮ Registrų centras duomenimis matyti, kad žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso A. M. ir Ž. M., įregistravimo pagrindas (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutartis (duomenys neskelbtini) ir S. S. ir I. S., įregistravimo pagrindas – (duomenys neskelbtini) perdavimo-priėmimo aktas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 84-85). Pateikta notariškai patvirtina (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis rodo, kad S. S. ir I. S. pardavė butą/patalpą – butą, (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 150/1133 dalis (0,0300 ha) žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), A. M. ir Ž. M.. Sutartyje yra aptarta ir naudojimosi tvarka, t. y. sutarties šalys susitarė, kad 0,2266 ha žemės sklypu, (duomenys neskelbtini), kadastrinis (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), naudotis taip: A. M. ir Ž. M. naudosis žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis raidėmis: Al – plotas 99 kv. m., A2 – plotas 1 88 kv. m. Viso: 287 kv. m., A. M. ir Ž. M. bei I. S. ir S. S. bendrai naudosis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide C (A. M. ir Ž. M. 13 kv. m., I. S. ir S. S. 1966 kv. m.) (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 104-112). Atsakovo S. S. užsakymu (duomenys neskelbtini) geodezininkas J. B. (duomenys neskelbtini) parengė 0,2266 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos planą, kurį prašoma patvirtinti priešieškiniu. Jame pažymėta, kad S. S. ir I. S. nuosavybės teise priklauso 1716 m² žemės sklypo, A. K. ir E. K. priklauso (duomenys neskelbtini)0 m² žemės sklypo ir A. M. ir Ž. M. priklauso 300 m² žemės sklypo. Atsakovų siūlymu jų naudojimuisi tenkanti dalis sudaro iš viso 987 m² (170 m² ir 697 m²), ieškovų naudojimuisi tenka 176 m² , o trečiųjų asmenų naudojimusi tenkanti dalis sudaro 300 m² (208 m² ir 92 m²). Pagal atsakovų siūlymą bendram naudojimusi tenkanti šio žemės sklypo dalis sudarytų 803 m² .

Iš esmės ginčo tarp ieškovų ir atsakovų dėl žemės dalies, tenkančios ieškovų naudojimuisi proporcingai šalių turimai nuosavybei, nėra. Ieškovams tenkanti atskirai naudotis žemės sklypo dalis – 176 kv. m. atsakovų plane pažymėta raide C, ieškovų plane raide B (mėlyna spalva) atitinka ieškovų ir atsakovų iniciatyva parengtus žemės sklypo planus, ginčo dėl to tarp šalių nėra. Žemės dalis, ieškovų prašoma paskirti bendram naudojimui, 74 kv. m., bylos duomenimis taip pat atitinka idealiąsias dalis nuosavybėje, neprieštarauja ieškovų (duomenys neskelbtini) turimos nuosavybės bei atsakovų ir trečiųjų asmenų proporcijai, ir atsakovų bei trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia. Toje vietoje, ieškovų pateiktame plane pažymėtoje raide B – 176 kv. m. neginčijama, kad ieškovų yra išlieti ir garažo pamatai, tretieji asmenys, šalia kuriems tekusios pagal su atsakovais (duomenys neskelbtini) sudarytą ir įregistruotą planą, žemės dalies, tarp kurių ribų paliktas 3 metrų atstumas ir yra statomas garažas, tam neprieštarauja ir ieškiniui pritaria, tokias aplinkybes jie išreiškė atsiliepime ir parengiamajame teismo posėdyje. Duomenų apie daiktinių teisių pokyčius Nekilnojamojo turto registre pagal neva tai nurodomą turimą rekonstruotą nuosavybę, pastatytus kitus pastatus ar jų praplėtimą atsakovai nepateikė, tokių aplinkybių nepatvirtina jokie oficialūs rašytiniai įrodymai. Dėl paminėtų aplinkybių teismas atmeta atsakovų argumentus dėl naudojimosi racionalumo bei atitikties faktinei situacijai kaip niekuo nepagrįstus ir neįrodytus. VĮ Registrų centras atsiliepime nurodytais argumentais bei kitais bylos duomenimis patvirtina, kad ieškovų (duomenys neskelbtini) žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas siūlomam atsakovams notariniam sandoriui parengtas pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypo ir jame esančių statinių kadastro duomenis. Tretiesiems asmenims priskirta naudojimosi žemės sklypu vieta (duomenys neskelbtini) ieškovų parengtame plane pažymėta pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą (duomenys neskelbtini) parengtą Naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymą. Aplinkybės, dėl kurių priešieškinys neturėtų būti tenkinamas lemia ir tai, kad iš teismui atsakovų pateikto patvirtinti žemės sklypo plano matyti, kad pagal jį tretiesiems asmenims A. M. ir Ž. M. atitektų naudotis žemės sklypo dalimi plane pažymėta raide B (208 m² ir 92 m²). Tuo tarpu bylos duomenimis matyti, kad A. M. ir Ž. M. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi (duomenys neskelbtini) yra nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka pagal (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) parengtą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planą, pagal kurį jie naudojasi žemės sklypo dalimi plane pažymėta raide A (188 m² ir 99 m²) ir jokių pretenzijų dėl to nei ieškovams, nei atsakovams neturi. Tokia nuosavybės proporcija ir dalys nurodomos ir ieškovų teikiamame ir prašomame teismo patvirtinti plane A1 – 99 kv. m. ir A2-188 kv. m. trečiųjų asmenų atžvilgiu. Pagal ieškovų pateiktą planą atsakovų naudojimuisi tenkanti dalis, pažymėta raide C, sudaro 1716 kv. m., prie kurios pridėjus ieškovų ir trečiųjų asmenų bendram naudojimuisi paskirtą dalį 13 kv. m. ir 74 kv. m. plotą, iš viso sudaro 1803 kv. m. Kita vertus, ieškovų teikiamame plane atsakovų naudojimuisi tenkanti dalis, pažymėta indeksu C, nesumažina jų nuosavybės ir neprieštarauja bei faktiškai atitinka jų siūlomu planu prašomam patvirtinti variantui, kuriame jų naudojimusi tenkanti dalis pažymėta indeksu A, o bendram naudojimusi tenkanti dalis atsakovų plane pažymėta indeksu D, kuri sudaro 803 kv. m., kas iš esmės atitinka ieškovų siūlomą variantą, kuriame bendram visų bendraturčių naudojimuisi skirta vieta pažymėta brūkšnine linija tikslu patekti į ginčo sklypą iš abiejų pusių, būtent pro esam įvažiavimą į sklypo, pažymėto indeksu B, dalį iš (duomenys neskelbtini) pusės ir į pastatą, pažymėtą 1A1, iš (duomenys neskelbtini) pusės, kuriame yra šalių ir trečiųjų asmenų nuosavybės teise įsigyti būstai. Kita vertus, pažymėtina ir tai, kad atsakovai, vienašališkai, esant nustatytai naudojimosi tarp jų ir trečiųjų asmenų minėto žemės sklypo naudojimosi tvarkai, neprašydami pakeisti, priešieškiniu siūlomu planu reikalauja paskirti naudotis tretiesiems asmenims A. M. ir Ž. M. didesnę žemės sklypo dalį nei, kad šie turi savo nuosavybėje, teigdami, kad ją galėsią iš atsakovų nusipirkti ar nuomotis, nors jokio ginčo tarp ieškovų ir trečiųjų asmenų šioje byloje nėra. Tretieji asmenys, skirtingai nei atsakovai, ieškiniui pritaria, o su priešieškiniu nesutinka. Kita vertus, atsakovai, teikiamu planu siūlydami pakeisti tarp jų ir trečiųjų asmenų nusistovėjusią trečiųjų asmenų naudojimuisi jau paskirto žemės sklypu tvarką, su kuriais ieškovų ginčo nėra, taip pat nurodydami ateityje preliminariai su trečiaisiais asmenimis A. M. ir Ž. M. galimus kilti ginčus ar buvusius kaimyniškus nesutarimus, tokių aplinkybių nepagrindžia leistinomis CPK įrodinėjimo priemonėmis, juolab, nereiškia reikalavimo pakeisti jau patvirtintą ir nusistovėjusią su trečiaisiais asmenims žemės sklypo naudojimosi tvarką. Pasak, atsakovo S. S., jeigu atsakovų teikiamas planas, teismo manymu, turėtų būti koreguotinas dėl žemės dalių neatitikimo, tikslu išvengti ginčų ateityje, mano, kad tretieji asmenys galėtų šiuo atveju tiesiog galėtų iš atsakovų įsigyti nuosavybėn ar nuomotis tą žemės skirtumą. Su tokias atsakovo argumentais teismas nesutinka kaip nemotyvuotais ir nepagrįstais. Dėl ko, teismo vertinimu, atsakovų reikalavimas ir dėl paminėtų aplinkybių negalėtų būti tenkinamas. Akivaizdu, kad pagal teikiamą su priešieškiniu (duomenys neskelbtini) planą atsakovai „nukerta“ (duomenys neskelbtini) patvirtinu planu tarp atsakovų ir trečiųjų asmenų tretiesiems asmenims, indeksu pažymėtu (duomenys neskelbtini), 99 kv. m. žemės dalį, vietoje šio skaičiaus teikiamame plane nurodydami indeksu B pažymėtus 92 kv. m. O vietoje buvusio indeksu (duomenys neskelbtini) nustatyto 188 kv. m. žemės ploto vienašališkai savo teikiamame plane nurodo indeksu B 208 kv. m. trečiųjų asmenų atskiram naudojimuisi tenkančios žemės dalį, dėl paminėto nepateikdami jokių objektyvių įrodymų. Be to, atsakovai teikiamu priešieškiniu planu siekia, kaip patvirtino patys, panaikinti ieškovų plane paliktą 3 metrų atstumą tarp ieškovų ir trečiųjų asmenų naudojimusi indeksais A1 ir B skirtų žemės sklypo dalių, teigdami, kad joks atstumas, jų vertinimu, nereikalingas, nes ieškovų garažas neva tai pastatytas ant sklypo ribos, nepagrįsdami šių aplinkybių jokiais įrodymais. Šalys yra nekilnojamojo turto, tame tarpe ginčo sklypo bendraturtės, ieškovai ir atsakovai gera valia nesusitarai dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos. Kad tarp šalių nėra sutarimo rodo ir ta aplinkybė, kad ieškovai ilgą laiko tarpą, atsakovams vengiant sudaryti buto ir žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį kreipėsi į teismą dėl sandorio patvirtinimo, dėl ko buvo priimtas procesinis sprendimas, kurio pasekoje ieškovai įregistravo daiktines teises, šiuo atveju taip pat rodo, kad ieškovams nepavyksta gera valia nusistatyti žemės sklypu su atsakovais naudojimosi tvarką. Todėl, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą, išklausius šalių paaiškinimus, teisminio bylos nagrinėjimo metu surinktus ir ištirtus įrodymus, spręstina, kad ieškinys atitinka interesų pusiausvyros bei racionalumo principus, tarp šalių bei trečiųjų asmenų susiformavusį faktinį naudojimąsi atitinkama žemės sklypo dalimi, turimos nuosavybės proporciją, realios dalies atitiktį idealiajai daliai bei naudingumą pagal tiesioginę paskirtį, niekieno interesų, neįrodžius priešingai, nepažeidžia, todėl tenkintinas. Priešieškinis pirmiau aptartų duomenų kontekste atmestinas kaip neįrodytas, pažeidžiantis trečiųjų asmenų teises ir teisėtus interesus nukrypstant nuo jau patvirtinu, viešuose registruose įregistruotu ir oficialiai išviešintu planu, kurio priešieškiniu atsakovai, teismui daugel kartų bylos nagrinėjimo eigoje siūlius naudotis kvalifikuoto atstovo pagalba, neparašo pakeisti, žemėnaudos ir jau tekusios naudojimuisi turimos nuosavybės dalies, o taip pat neatitinkantis interesų pusiausvyros, juolab, kad su atsakovų priešieškiniu kategoriškai nesutinka tretieji asmenys, pritardami ieškovų ieškiniui.

Dėl neturtinės žalos priteisimo

Atsakovai nurodė, kad patyrė finansinę ir moralinę žalą. Prašė iš ieškovų jų naudai priteisti 1125, 00 Eur neturtinės žalos atlyginimą, už moralinę žalą. Atsakovas S. S. neturtinės žalos reikalavimą grindžia tuo, kad po Naujų metų jo sutuoktinė sirgo Covid, jam (duomenys neskelbtini), reikalavimai yra moraliniai. Vyksta teismai, sveikatai tai atsiliepia, sutinka, kad ir jis galėjo samdytis brangią advokatę R., bet sąmoningai išlaidų nedidino, teismo siūlymu nesinaudojo atstovo pagalba. Ieškovų raginimą susitarti su siūlymu geruoju atsakovė interpretuoja kaip ultimatumą, bauginimą teismais. Teigia, kad jei būtų atėję, būtų galėję susitarti. Atsakovė I. S. neturtinės žalos reikalavimą grindžia tuo, kad ieškovai nelabai nori skaitytis, eina per teismus. Padarė planą, nieko nepasakė, dabar priversti aiškintis teisme. Atsakovė I. S. sirgo Covid, visa tai ir teismo procesai dasidėjo sveikatai.

CK 2.23 straipsnis nereglamentuoja neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų, šie kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus, t. y. asmeniui nenaudingas poveikis. Neturtinė žala yra padaroma dėl sukeliamų išgyvenimų, bet paveikiant skirtingus gėrius, turinčius didesnę ar mažesnę vertę asmeniui.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad neturtinės žalos dydis yra nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą, t. y. teismo sprendime turi būti išvardyti ir pasverti argumentai, dėl kurių žalos dydis gali būti nustatomas didesnis, ir motyvai, dėl kurių žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis. Tai priklauso nuo pažeistų vertybių, atsiradusių pasekmių ir kitų kriterijų. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje pateiktas neturtinės žalos dydžio kriterijų sąrašas nėra išsamus ir baigtinis, nes priklausomai nuo bylos aplinkybių teismas gali pripažinti ir kitus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus. Teismas pagal teisinius kriterijus nustatinėja neturtinės žalos dydį, o ne svarsto dėl nukentėjusiojo nurodyto žalos dydžio sumažinimo. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Ž. v. SP UAB „Vilniaus troleibusai“, bylos Nr. 3K-3-371/2003; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Z., M. Z. ir kt. v. VšĮ Marijampolės ligoninė, bylos Nr. 3K-7-255/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Ž. v. UAB „Ranga IV“, bylos Nr. 3K-3-450/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. Lietuvos ir Kanados UAB „Pajūrio mediena“, bylos Nr. 3K-3-157/2007).

Atsakovai teisminio proceso metu negalėjo paaiškinti, kokia konkreti prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio suma turėtų tekti kiekvienam iš jų ar tiesiog prašoma priteisti suma yra abiem atsakovams priimtino dydžio. Bylos duomenimis atsakovai yra pensinio amžiaus žmonės, todėl natūralu, kad garbaus amžiaus asmenys gali turėti atitinkamų sveikatos problemų ar diagnozuotų ligų, vis tik, tokių duomenų teismui nėra pateikta. Atsakovai teigia, jog dėl proceso teisme jiems pablogėjo sveikata, teko ruoštis posėdžiams, kurių vyko ne vienas, patirti nepatogumų, taip pat atsakovė I. S. teigia, jog sirgo Covid, kas turėjo įtakos jos sveikatos būklei, nuo teismo procesų kyla kraujospūdis, tačiau jokių, tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų (apie lankymąsi sveikatos priežiūros įstaigose, diagnozuotas ligas, skirtus pastoviam naudojimui receptinius vaistus ar kitus medikamentus), kad pagrįsti prašomai priteisti neturtinei žalai atsakovai nepateikia. Kita vertus, teismas pažymi ir tai, jog ne kartą atsakovams buvo pasiūlyta pasirūpinti tinkamu atstovavimu byloje pasirenkant sau tinkamą atstovą arba kreipiantis į valstybės garantuojamos pagalbos tarnybą tikslu koncentruoto ir ekonomiško proceso ir pan., tačiau šia teise atsakovai, nusprendę dalyvauti byloje asmeniškai, teismo siūlymu nesinaudojo. Nors atsakovai teigė, kad procesas užtruko, kas kėlė jiems neigiamų emocijų ir nepatogumų, atkreiptinas dėmesys į tai, kad proceso trukmę, teismo vertinimu, lėmė ne ieškovų netinkamas elgesys, o atsakovų nuolat teikiami procesiniai dokumentai, jų trūkumų šalinimui teismo skirti procesiniai terminai, papildomai reiškiami prašymai bei teikiami duomenys, todėl daryti išvados, kad išimtinai šie veiksniai įtakojo S. ir I. S. sveikatą prastėjimo linkme, nežinant prieš tai buvusios atsakovų sveikatos būklės, juolab, atsakovams kategoriškai nusprendus patiems dalyvauti bylos nagrinėjime, pagrindo nėra, juolab, nei vienam iš atsakovų nepateikus jokių jų nurodomas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Natūralu, kad šalims nepavykus dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo susitarti geruoju, ieškovams nieko kito nebeliko, kaip ir ankstesnės civilinės bylos dėl sandorio patvirtinimo tarp ieškovų ir atsakovų atveju, kreiptis teisminės gynybos, todėl nesutiktina su teiginiu, kad ieškinio pareiškimą galima laikyti kaip ultimatumą ar nenorą taikiai spręsti ginčą. Priešingai, atsakovų pozicija teisminio bylos nagrinėjimo metu siekio, kad byla būtų baigta taikiu būdu, nepatvirtino. Kadangi atsakovai, iš esmės neprieštaraudami ieškiniui, teikė priešieškinį, kėlė reikalavimus ne tik ieškovų, bet ir trečiųjų asmenų, kurie šioje byloje nėra patraukti atsakovais, atžvilgiu, motyvuodami ateityje galinčiais kilti numanomais nesklandumais ar neįteisintais žemės sklypo dalininkų rekonstruojamais statiniais, teikė papildomus duomenis, daryti išvados, kad procesas truko dėl netinkamo ieškovų elgesio, kas įtakojo atsakovų sveiktą, pagrindo nėra. Teismo vertinimu, šiuo aspektu bylos proceso eigą lėmė būtent pačių atsakovų noras patiems dalyvauti bylos nagrinėjime bei pačių nenoras teismo siūlymu naudotis kvalifikuoto atstovo paslaugomis siekiant koncentruoto, ekonomiško bei argumentuoto proceso. Be to, ieškovų atstovė nurodė, kad atsakovų siekis prašant priteisti neturtinę žalą matomai yra tas, kad Alytaus apylinkės teismo sprendimu už akių, priimtu (duomenys neskelbtini), atsakovams vengiant (priešingų duomenų byloje nepateikta) patvirtinti pirkimo-pardavimo sandorį notarine tvarka, tenkinus ieškovų ieškinį teismas pripažino šį sandorį galiojančiu ir buvo nuspręsta priteisti iš atsakovų S. S. ir I. S. ieškovų A. K. ir E. K. naudai tam tikrą eurų suma, kurią, matomai atsakovai nori atgauti anos bylos pagrindu. Taigi, įvertinus tai kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti reikalavimo dėl neturtinės žalos kompensavimo, kuris atsakovų nepagrįstas jokiomis leistinoms CPK įrodinėjimo priemonėmis, apsiribojus vien tik deklaratyviai teiginiais, tuo tarpu ieškovų inicijuota civilinė byla yra asmens, siekiančio apginti pažeistas teises, teisė, kuria gali naudotis kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisės ir teisėti interesai pažeidžiami. Priešieškinis šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Bylos rezultatas yra palankus ieškovams, kurie prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas – 100,00 Eur sumokėtą žyminį mokestį (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 7) ir 1 320,00 Eur teisinės pagalbos išlaidas, o būtent: už konsultaciją – 20,00 Eur, už procesinių dokumentų parengimą – 1000,00 Eur, už patikslintą ieškinį – 100 Eur; už atstovavimą pirmos instancijos teisme – 200,00 Eur (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 28-29,115; t. 1, b. 2 b. l. 44-45), o taip pat, nors yra sumokėję iš viso 130,00 Eur, prašo priteisti iš atsakovų pusę sumos už plano parengimą, t. y. 65,00 Eur (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 20-25).

Pagal Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo (toliau – Rekomendacijos) 8.2, 8.16 ir 8.19, 8.20 punktus, prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija maksimalaus priteistino užmokesčio už ieškinio, jo tikslinimo surašymą, už teisinių paslaugų teikimo, konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo posėdžiui ar kitų teisinių paslaugų teikimo valandą dydžio. Teismas sprendžia, kad ieškovo būtinos ir pagrįstos bylinėjimosi išlaidos yra 100,00 Eur žyminis mokestis, 1 320,00 Eur išlaidos už advokato padėjėjo teisinę pagalbą, kurios, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, bylos esmę, proceso trukmę yra adekvačios, neviršija nustatytų dydžių, todėl priteistinos iš atsakovų.

Atsakovai prašė iš ieškovų priteisti bylinėjimosi išlaidas, t. y. 143,00 Eur žyminį mokestį ir (duomenys neskelbtini)0,00 Eur už padalijimo plano parengimą. Nagrinėjamu atveju priešieškinis atmestas, o ieškinys patenkintas, todėl atsižvelgiant į tai, atsakovų turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš ieškovų nepriteistinas. Prašoma priteisti (duomenys neskelbtini)0,00 Eur suma už padalijimo plano parengimą nėra pagrįsta, juolab, vertinant ir tai, kad jokie įrodymai su atsiliepimu-priešieškiniu į ieškinį ir pan., iki teismui priimant galutinį sprendimą dėl to pateikti nebuvo. Atsižvelgiant į tai, kad iki teismui priimant sprendimą įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovai faktiškai patyrė už padalijimo plano parengimą išlaidas nepateikta, todėl teismas, atmetus priešieškinį, atsakovų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo už padalijimo plano parengimą nepriteisia, o turėtos bylinėjimosi išlaidos tenka atsakovams.

Valstybė šioje byloje patyrė 151,21 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos yra didesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną sumą, todėl priteistinos iš atsakovų (CPK 94 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (duomenys neskelbtini)9, 265, 268, 270, 384, 385 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį tenkinti.

Nustatyti naudojimosi 0,2266 ha žemės sklypu (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal pridedamą VĮ Registrų centras matininkės Z. S. (duomenys neskelbtini) parengtą planą ir jame esančius žymėjimus, nustatant, kad:

ieškovai, E. K. ir A. K. atskirai naudojasi 176 kv. m. žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu B mėlyna spalva;

ieškovai E. K. ir A. K. kartu su atsakovais I. S. ir S. S. bei trečiaisiais asmenimis A. M. ir Ž. M. bendrai naudojasi 74 kv. m. (plane išskirta įstrižomis linijomis), esančiais 1803 kv. m. žemės sklypo dalyje, plane pažymėta indeksu C pilka spalva.

Priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovų S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis iš kiekvieno po 50,00 Eur žyminio mokesčio, po 32,50 Eur plano parengimo išlaidų ir po 660,00 Eur atstovavimo išlaidų ieškovų A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš atsakovų S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis iš kiekvieno po 75,61 Eur pašto išlaidų valstybei, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.