- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-23
- Bylos Nr.
- 2A-450-221/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-27-3-00574-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė, Virginija Lozoraitytė, Tomas Romeika
- Atsakovas
- A. S., Ž. S., R. S., B. S., B. K., V. P., J. I. P., S. Ž., G. S.
- Ieškovas
- O. K.
- Trečiasis asmuo
- Veisiejų regioninio parko direkcijai
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės, Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė, pranešėja) ir Tomo Romeikos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. S., Ž. S., R. S., B. S. apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. K. ieškinį atsakovams B. K., V. P., J. I. P., S. Ž., Ž. S., R. S., B. S., A. S., G. S., trečiajam asmeniui Veisiejų regioninio parko direkcijai dėl naudojimosi žemės sklypais tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė teismo nustatyti naudojimosi 4,7472 ha ploto žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarką pagal 2016 m. kovo 7 d. UAB ,,Geodezininkai“ parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių projektą, O. K., B. K., V. P., J. I. P. paskiriant naudotis 7 148 kv. m ploto sklypo dalimi, projekte pažymėta indeksu A, S. Ž., Ž. S., R. S., B. S., A. S., G. S. paskiriant naudotis 23 507 kv. m ploto sklypo dalimi, projekte pažymėta indeksu B1, ir 16 817 kv. m ploto sklypo dalimi, pažymėta indeksu B2; nustatyti naudojimosi 6,6090 ha ploto žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarką pagal 2016 m. kovo 7 d. UAB ,,Geodezininkai“ parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių projektą, O. K., B. K., V. P., J. I. P. paskiriant naudotis 9 952 kv. m ploto sklypo dalimi, projekte pažymėta indeksu A1, S. Ž., Ž. S., R. S., B. S., A. S., G. S. paskiriant naudotis 12 079 kv. m ploto sklypo dalimi, projekte pažymėta indeksu B3, ir 44 059 kv. m ploto sklypo dalimi, projekte pažymėta indeksu B4; priteisti ieškovei iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad ji su atsakovais bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo 4,7472 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 6,6090 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Žemės sklypai suformuoti atlikus kadastrinius matavimus. Iki kadastrinių matavimų atlikimo žemės sklypas buvo vienas. 4,7472 ha ploto žemės sklype ieškovei ir atsakovėms B. K., V. P., J. I. P. nuosavybės teise lygiomis dalimis priklauso gyvenamasis namas su ūkio pastatais. 2016 m. kovo 7 d. ieškovės užsakymu UAB „Geodezininkai“ paruošė naudojimosi žemės sklypais tarp bendrasavininkų tvarkos projektus Nr. 124-1-1 ir Nr. 124-1-2. Projektai paruošti proporcingai bendraturčių valdomoms dalims. Naudojimosi žemės sklypais tvarka užtikrina nekliudomą bendrasavininkų privažiavimą prie statinių, naudojimąsi mišku, ežeru, kitomis naudmenomis. Bendrasavininkai 4,7472 ha ploto žemės sklype, esančiame prie (duomenys neskelbtini) ežero, pastatė tris lieptus, pavėsinę, vagonėlį, sukasė į žemę plastikinius stulpus, kuriuos užliejo betonu, dėl to Veisiejų regioninio parko direkcija konstatavo pažeidimus. Dėl jų atsakomybė tenka visiems bendrasavininkams, nors ieškovė nepadarė pažeidimo. Šiame žemės sklype taip pat yra sudegęs ūkio pastatas, kurį būtina atstatyti, tačiau tam reikalingas bendrasavininkų sutikimas.
Atsiliepimas
3. Atsakovai atsiliepimuose į ieškinį nurodė su juo nesutinkantys.
4. Atsakovės B. K., J. I. P., V. P. atsiliepimuose į ieškinį nurodė, kad žemės sklypų bendrasavininkai daugiau nei 10 metų naudojasi žemės sklypais bendru sutarimu, kuris įformintas susitarimo protokolu, sklypų planais ir visų bendrasavininkų parašais. Tokia tvarka yra nusistovėjusi, iki šiol dėl jos nekilo ginčų. Pagal ieškovės siūlomą tvarką atsakovėms priskirtas naudotis žemės sklypas prie sodybos sumažėja perpus, be to, jos praranda galimybę naudotis pievų ir ganyklų plotų dalimi, miško plotų dalimi.
5. Atsakovai A. S., Ž. S., R. S., B. S. nurodė, kad tik esamos sodybos teritorijoje visi bendraturčiai turi teisę turėti apgyvendinimui, poilsiui ir maitinimui reikalingus statinius, kitose sklypo dalyse tokia veikla yra draudžiama. Dėl to negali būti nustatyta ieškovės prašoma naudojimosi tvarka, nes ji apribotų visų likusių bendraturčių galimybes savo reikmėms pasistatyti priklausinius sodybos teritorijoje. Teritorija prie sodybos, kurioje galima statyba, yra nedidelė, todėl ja visi bendraturčiai turėtų naudotis bendrai, o likusi teritorijos dalis turėtų būti suskirstyta taip, kad kiekvienas iš bendraturčių turėtų tiksliai apibrėžtą naudojamą teritorijos dalį.
6. Atsakovas G. S. nurodė, kad 2003 m. rugpjūčio 7 d. žemės sklypo bendrasavininkai žemės plotų pasidalijimo tarp savininkų protokolu buvo nusistatę žemės sklypo atskirų plotų naudojimosi ribas, tarp bendrasavininkų nebuvo kilę ginčų dėl naudojimosi žemės sklypu. Ieškovės siūloma naudojimosi žemės sklypais tvarka pažeistų bendraturčių teisėtus interesus, nebūtų užtikrintas racionalus teritorinis žemės plotų išdėstymas. Ieškovė pasilikdama sau ir atsakovėms B. K., V. P., J. I. P. vientisą sklypą bendro sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viduryje, kitiems bendrasavininkams nesudaro galimybės šiame bendrame sklype kiekvienam atskirai turėti po vientisą naudojamos žemės plotą. Ieškovės siūlomas žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi ribų nustatymas vėlgi nesudaro galimybės bendrasavininkams turėti vientisus valdomos žemės sklypus bendrame sklype. Ieškovei priklausantys žemės plotai žemės sklypuose, lyginant su kitiems bendrasavininkams priklausančiomis sklypų dalimis, yra proporcingai maži, todėl tikslinga ieškovei skirti žemės plotų dalis sklypų kraštuose, taip išsaugant sklypų vientisumą kitiems bendrasavininkams.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Lazdijų rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimu patenkino ieškinį: nustatė 4,7472 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tarp bendraturčių tvarką pagal 2016 m. kovo 7 d. UAB ,,Geodezininkai“ parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių projektą, O. K., B. K., V. P., J. I. P. paskiriant naudotis 7 148 kv. m ploto sklypo dalimi, projekte pažymėta A, S. Ž., Ž. S., R. S., B. S., A. S., G. S. paskiriant naudotis 23 507 kv. m ploto sklypo dalimi, projekte pažymėta B1, ir 16 817 kv. m ploto sklypo dalimi, pažymėta B2; nustatė 6,6090 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tarp bendraturčių tvarką pagal 2016 m. kovo 7 d. UAB ,,Geodezininkai“ parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių projektą, O. K., B. K., V. P., J. I. P. paskiriant naudotis 9 952 kv. m ploto sklypo dalimi, projekte pažymėta A1, S. Ž., Ž. S., R. S., B. S., A. S., G. S. paskiriant naudotis 12 079 kv. m ploto sklypo dalimi, projekte pažymėta B3, ir 44 059 kv. m ploto sklypo dalimi, projekte pažymėta B4.
8. Teismas pažymėjo, kad 2003 m. rugpjūčio 7 d. žemės plotų pasidalijimo tarp savininkų protokolu tarp tuometinių bendraturčių Z. K. S., V. S., O. Ž., S. S., A. S. buvo susitarta dėl naudojimosi tvarkos bendrosios nuosavybės teise valdomu žemės sklypu. Teismas nustatė, kad šis susitarimas visiems buvo priimtinas ir visi bendrasavininkai žemės sklypu naudojosi taip, kaip buvo aptarta šiame susitarime. Ši naudojimosi tvarka žemės sklypu nepakito ir keičiantis savininkams, nes kiekvieno iš susitarime dalyvavusių bendraturčių teisių perėmėjai ir toliau naudojosi ta žemės sklypo dalimi, dėl kurios susitarė pirmasis savininkas. Visi atsakovai išreiškė poziciją, kad ši tvarka jiems buvo priimtina, jie ilgą laiką taip žeme naudojosi, ją tvarkė ir prižiūrėjo. Palyginęs ieškovės ir atsakovų R. S., B. S., Ž. S., A. S. pateiktus planus, teismas nustatė, kad ieškovės pateikti žemės sklypų planai labiau atitinka tarp bendraturčių nusistovėjusią faktinę naudojimosi tvarką, pagal juos ieškovė ir visi atsakovai turi galimybę naudotis tomis pačiomis žemės sklypų dalimis kaip ir anksčiau, o pagal atsakovų pateiktą alternatyvų naudojimosi tvarkos žemės sklypais planą ieškovė, atsakovės B. K., V. P., J. I. P. 47 472 kv. m ploto sklype netektų didelės dalies jų ilgą laiką naudotos žemės sklypo dalies, kurią tvarkė ir puoselėjo prie jų naudojamų pastatų, o teisę naudotis šia žemės sklypo dalimi įgytų atsakovai R. S., B. S., Ž. S. ir A. S. Tokia naudojimosi tvarka prieštarautų civilinių teisinių santykių stabilumo principui ir būtų neteisinga ieškovės ir atsakovių B. K., V. P., J. I. P. atžvilgiu. Teismas pažymėjo, kad 66 090 kv. m ploto žemės sklype atsakovams R. S., B. S., Ž. S. ir A. S. tenkanti dalis yra vertingesnė, nes iš plano sutartinių žymų matyti, kad būtent ši žemės sklypo dalis (2) apaugusi mišku, o toks naudojimasis žemės sklypais būtų aiškiai nelygiavertis ir neužtikrintų proporcingos bendraturčių teisių apsaugos.
9. Teismas nurodė, kad 2003 m. rugpjūčio 7 d. žemės plotų pasidalijimo tarp savininkų protokolas, kuriuo susitarta dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos, nepatvirtintas notariškai, todėl jį vertinant CK 4.75 ir 4.81 straipsniuose įtvirtintų teisės normų kontekste, nėra privalomas bylos šalims, tačiau vien šis faktas nepaneigia, kad šalys susitarė dėl naudojimo tvarkos, taip faktiškai ilgą laiką jie šiuo žemės sklypu naudojosi, su tokia naudojimosi tvarka sutiko ir protokolą pasirašiusių asmenų teisių perėmėjai, šalys iki šiol žemės sklypu naudojasi tokia tvarka. Teismas sprendė, kad tarp šalių buvo nusistovėjusi naudojimosi tvarka ir nors ji bylos šalims nėra privaloma, teismui kyla pareiga atsižvelgti į susiklosčiusius faktinius bendro daikto naudojimo santykius užtikrinant civilinių santykių stabilumą.
10. Teismas sprendė, kad atsakovo G. S. argumentas dėl ieškovei 47 472 kv. m žemės sklype naudotis tenkančios dalies sumažinimo 14 arų, šią dalį išskiriant į atskirą dalį ir suteikiant kitoje vietoje bei 66 090 kv. m žemės sklype tenkančios dalies padalijimo į dvi atskiras dalis negali būti pripažintas pagrįstu, nes tai prieštarautų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo ir protingumo principams. Atsakovo G. S. argumentą dėl ieškovei ir atsakovėms B. K., V. P., J. I. P. naudotis tenkančios dalies išskaidymo į du plotus 66 090 kv. m žemės sklype, teismas atmetė kaip nepagrįstą, nurodydamas, kad objektyvios aplinkybės lėmė, jog šalių turėtas vienas sklypas buvo suformuotas kaip du atskiri sklypai, todėl bet koks projektas, kuriame bendrasavininkams skirtos naudotis dalys skaidomos per kelis plotus, yra mažiau racionalesnis ir patogesnis nei tas, kuriame toks naudojamų plotų skaidymas yra minimalus.
11. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo teismas nustatė, kad 4,7472 ha ploto žemės sklype užstatyta teritorija yra 0,5542 ha, todėl net patvirtinus atsakovų pateiktą alternatyvų projektą, statyba nurodytame žemės sklype būtų negalima. Atsižvelgęs į aplinkybes, kad šis projektas neužtikrintų atsakovų statybos teisės sodyboje, suformuotų žemės sklypo dalių konfigūracija yra sudėtinga ir apsunkintų naudojimąsi žemės sklypų dalimis, naudojimosi tvarka pagal šį projektą neatitiktų 2003 m. rugpjūčio 7 d. susitarimo, atsakovams atitektų ieškovės ir atsakovių B. K., V. P., J. I. P. išpuoselėta sklypo dalis prie pastatų, jos į savo sodybą turėtų patekti per kitiems atsakovams naudotis skirtą žemės plotą, šalių tarpusavio santykiai nėra draugiški, todėl tai sudarytų pagrindą kilti tolesniems ginčams tarp šalių, teismas sprendė, kad atsakovų R. S., B. S., Ž. S., A. S. pateiktas alternatyvus 47 472 kv. m ploto žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektas neracionalus, neatitinka faktinių santykių stabilumo kriterijaus, prieštarauja teisingumo, protingumo principams, yra nesąžiningas ieškovės ir atsakovių B. K., V. P., J. I. P. atžvilgiu, todėl negali būti tvirtinamas.
12. Teismas pažymėjo, kad atsakovams R. S., B. S., Ž. S. ir A. S. tenkanti dalis, pažymėta 2, apaugusi vertingu mišku, lyginant su kitiems atsakovams ir iškovei tenkančia dalimi, pažymėta 1, kuri apaugusi pieva ir krūmokšniais, vietomis papelkėjusi, todėl tokia naudojimosi tvarka nebūtų teisinga ir sąžininga kitų atsakovų ir ieškovės atžvilgiu. Teismas nurodė, kad 6,6090 ha ploto žemės sklype galima kurti naują sodybą, todėl atsakovams kuriant sodybą šiame žemės sklype, toliau nuo ieškovės sodybos, būtų patenkintas jų interesas turėti statinius, būtų minimali tikimybė kilti tarpusavio ginčams ir nesutarimams, o pagal ieškovės siūlomą projektą abiem sklypais naudojantis veidrodiniu principu būtų galimas priėjimas prie ežero, tenkančia dalimi atsakovai galėtų naudotis patogiai ir racionaliai. Teismas sutiko su atsakovų R. S., B. S., Ž. S., A. S. atstovės argumentais, kad ši galimybė statytis yra tik teorinė, nes nėra aišku, kada atsakovai ketintų statyti, ar nepasikeistų teisinis reguliavimas, ar jų turima žemės ūkio paskirties žemė nebūtų inventorizuota kaip miško žemė ir pan., tačiau sprendimo priėmimo momentu tokia galimybė yra ir atsakovams esant atidiems ir rūpestingiems nuosavybės turėtojams pagal bylos nagrinėjimo metu nustatytą faktinę padėtį ir teisinį reguliavimą, jų teisė statyti šiame žemės sklype gali būti realizuota.
13. Teismas, pripažinęs, kad ieškovės pateiktame žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane aptarti sprendiniai yra patogūs bendraturčiams, jie racionalūs, atitinka faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijų, kiekvieno iš bendraturčių turimą nuosavybės dalį, yra teisingi, protingi ir sąžiningi visų bendraturčių atžvilgiu, nepažeidžia bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, be to, teikia daugiau prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti, naudojimosi tvarką patvirtino pagal ieškovės pateiktą planą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
14. Apeliaciniu skundu atsakovai A. S., Ž. S., R. S., B. S. prašo panaikinti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir atmesti ieškinį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Nepagrįstai, remiantis racionalumo, teisinių santykių stabilumo principais, 2003 m. rugpjūčio 7 d. žemės plotų pasidalijimo tarp savininkų protokolu, padaryta išvada, kad ieškovės pasiūlytas žemės sklypų naudojimo būdas yra tinkamesnis, labiau atitinkantis teismų praktikoje įtvirtintus kriterijus. Teisinių santykių stabilumas kaip vertybė gali ir turi būti saugomas tuo atveju, jeigu būtų konstatuota, kad daug metų šalių santykiai buvo stabilūs, jie nekito, taip susiformavo šalių interesai ir lūkesčiai. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad bendraturčių teisiniai santykiai dėl naudojimosi bendru turtu buvo ir yra stabilūs. Vertindamas teisinius santykius, susijusius su bendro turto naudojimu, teismas turėjo atsižvelgti ne tik į vieną bendraturčių susitarimą, bet ir į faktus, kurie tuos santykius modifikavo. 2003 m. rugpjūčio 7 d. susitarimas apėmė ne tik 4,7472 ha ir 6,6090 ha ploto žemės sklypus (kurie anksčiau buvo kaip vienas 11,82 ha ploto žemės sklypas), bet ir kitus sklypus, į kuriuos tuometiniams savininkams buvo atkurtos nuosavybės teisės (prie (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini)). 2003 m. rugpjūčio 7 d. susitarimas negali būti vertinamas kaip stabilumo ir faktinio naudojimo įrodymas, nes šiuo metu ginčo šalys yra perleidę dalį žemės, dėl kurios tarėsi 2003 m. rugpjūčio 7 d. Be to, 2003 m. rugpjūčio 7 d. naudojimosi tvarka buvo nustatyta neatsižvelgiant į imperatyvų reglamentavimą, susijusį su teise statyti (turėti poilsio pastatą) saugomose teritorijose. Veisėjų regioninio parko direkcijai laikantis griežtos pozicijos dėl galimybės statyti statinius poilsiui kitose nei sodybos teritorijose, atsirado objektyvios priežastys, dėl kurių nusistovėjusi tvarka turi būti modifikuojama. Apeliantus įpareigojus pašalinti bet kokius statinius, sporto įrenginius iš savo dalies, jie negali faktiškai naudotis ginčo sklypo dalimi poilsio paskirčiai. Faktinis naudojimas esant apribotoms tam tikroms apeliantų teisėms, negali būti kriterijus pritarti ieškovės pasiūlytam variantui.
1.2. Vertinant byloje esančius įrodymus ir šalių argumentus, nepaisyta lygiateisiškumo principo. Pasisakydamas dėl atsakovo G. S. argumentų, kad ieškovės ir atsakovių B. K., V. P., J. P. dalis galėtų būti labiau išskaidyta, teismas nurodė, kad tai reiškia neracionalų, dirbtinį, nepatogų naudojimą, pažeistų bendraturčių teises, prieštarautų protingumo principui, tačiau tuo pačiu sprendimu patvirtino ieškovės prašomą nustatyti naudojimosi tvarką, pagal kurią apeliantų dalys abiejuose sklypuose yra išskaidomos į dvi (B1, B2, B3, B4), nors jų atstovė teismo posėdžio metu akcentavo, kad toks naudojimosi tvarkos būdas pažeidžia apeliantų teises. Be to, teismas nurodė, kad nustačius apeliantų pasiūlytą 4,7472 ha ploto žemės sklypo naudojimosi tvarką, ieškovė ir atsakovės B. K., V. P., J. P. netektų ilgą laiką naudotos ir tvarkytos žemės sklypo dalies ir tai būtų neteisinga, tačiau teismas nevertino, ar yra teisinga, kad būdami to paties žemės sklypo bendraturčiai apeliantai neturi galimybių turėti bent minimalių sąlygų poilsiui. Vertindamas apeliantų pasiūlytą 6,6090 ha ploto žemės sklypo naudojimosi projektą, teismas nurodė, kad pagal žymėjimą plane matyti, kad ši (2) dalis yra apaugusi mišku, yra vertingesnė, todėl toks naudojimosi būdas būtų nelygiavertis ir neužtikrintų proporcingumo, tačiau ginčijamu sprendimu patvirtino ieškovės pasiūlytą naudojimosi tvarką, pagal kurią ta pati mišku apaugusi B4 dalis yra numatyta naudotis apeliantams.
1.3. Tinkamai neapgintas teismo sprendime akcentuotas prioritetinis apeliantų interesas turėti statinį poilsiui prie ežero, išvados padarytos remiantis nenustatytais faktais. 72 kv. m gyvenamasis namas, du pagalbiniai pastatai ir lauko tualetas neužima 5 542 kv. m ploto, todėl negalima sutikti su teismo išvada, kad 4,7472 ha ploto žemės sklype negalima statyti papildomų statinių. Veisėjų regioninio parko direkcijos atstovė, duodama paaiškinimus teisme, nurodė, kad užstatymo plotas 4,7472 ha ploto sklype galėtų būti apie 0,60 ha. Taigi dar 0,05 ha padidėjus žemės sklypo užstatymo plotui, bent vienas papildomas statinys galėtų būti pastatytas.
1.4. Išvada, kad apeliantų projekte nurodytoje dalyje Nr. 2 auga vertingas miškas, yra padaryta remiantis žymėjimu plane. Tokiais pačiais simboliais yra pažymėtas pagal teismo patvirtintą ieškovės naudojimosi tvarką plotas A1, toks žymėjimas yra ir apeliantų pateikto projekto dalyje Nr. 1, kuri pagal apeliantų pasiūlymą turėtų atitekti ieškovei ir kitiems atsakovams. Taigi šiuo atveju negali būti remiamasi matininko, kuris neturi kompetencijos vertinti miško, žymėjimu.
1.5. Nepagrįstai nurodyta, kad apeliantai teisę statyti pastatus poilsiui prie ežero gali realizuoti 6,6090 ha ploto sklype. Civilinėje teisėje galiojant dispozityvumo principui, teismas, nesant viešo intereso, negali nuspręsti, kad tam tikros teisės apeliantams nepriklauso, nes jie turi alternatyvą, kur tokią teisę jie realizuos. Ieškovė ir kitos bylos šalys teise į statybas gali pasinaudoti tiek 4,7472 ha, tiek ir 6,6090 ha ploto žemės sklype. Be to, teismas pripažino, kad teisė statyti 6,6090 ha ploto sklype yra daugiau teorinė, pasikeitus reglamentavimui ar plotui apaugus mišku, šios teisės gali būti neįmanoma realizuoti, o teismui patvirtinus ieškovės pasiūlytą naudojimosi žemės sklypu tvarką, nėra žinoma, ar apeliantams priskirtose B3 ir B4 dalyse net teoriškai galėtų būti projektuojama ir statoma nauja sodyba.
Atsiliepimas
15. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Faktas, kad ieškovė perleido žemės dalį, neturi reikšmės ginčui, nes tai nėra ginčo dalykas. Apeliantas R. S. su sutuoktine B. S. ginčo sklypuose iš R. S. nupirko jam priklausančias dalis. Naudojimosi tvarka nustatoma tuose plotuose, kurie buvo aptarti 2003 metų protokole, šie sklypai, išskyrus pokyčius atlikus kadastrinius matavimus, nesimodifikavo.
2.2. Žemės valdytojams nėra imperatyvios teisės statyti, turėti pastatą saugomose teritorijose. Apeliantų teisės nepažeidžiamos, negalima jų teisių sutapatinti su bendrasavininkais, kurie turi sodybą. Bendrasavininkai gali naudoti poilsiui ežero pakrantę, prie kurios galima prieiti.
2.3. Sodyba 4,7472 ha plote yra sklypo viduryje, todėl prie sodybos ir priskiriamas naudotis žemės plotas. Išskaidyti 0,7148 ha plotą praktiškai nėra galimybės. Ploto ribos eina palei statinius, apima sodą, šiaurine dalimi remiasi į ežerą, pietine į kelią.
Šalies argumentai
2.4. Apeliantai, nurodydami, kad užstatytas plotas viešame registre nurodytas neteisingai, turėjo įrašą ginčyti ir įrodyti, kad įrašas neteisingas, naikintinas, neteisingai paskaičiuotas. Viešame Nekilnojamo turto registre įregistruoti duomenys yra teisingi, kol jie nenuginčyti. Atsakovai neteisingai supranta užstatytą plotą, jie tapatina sodyboje fiziškai užimtą statinio plotą su užstatytu plotu. Be gyvenamojo namo yra sudegusio ūkinio pastato pamatai, ūkinis pastatas, šulinys, kiemo rūsys, tualetas. Nustačius naudojimosi tvarką, sudegęs tvartas bus atstatytas.
2.5. Veisiejų regioninio parko atstovės paaiškinimai teisme, kad 4,7472 sklypo plote galėtų būti apie 0,60 ha užstatyto ploto, yra klaidingi. Pagal Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 3 punktą, Veisiejų regioninio parko apsaugos reglamento 16 punktą viename žemės sklype leidžiama formuoti vieną sodybą, o 16.2 punkte įtvirtinta, kad kai žemės sklypo plotas yra nuo 0,5 ha ir didesnis, sodybos pastatais užstatomas žemės plotas – iki 500 kv. m. Sodyboje užstatytas plotas – 0,5542 ha, todėl nėra galimybės statyti naujus statinius ar formuoti kitą sklypą. Be to, statinio statymui reikalingas visų žemės sklypo bendrasavininkų sutikimas. Teisme atsakovai B. K., V. P., J. I. P., S. Ž. paaiškino, kad yra prieš naujų statinių statybą.
16. Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo ribų
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Dėl faktinių bylos aplinkybių ir ginčo esmės
18. Bylos duomenimis nustatyta, kad 4,7472 ha (47 472 kv. m) ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 6,6090 ha (66 090 kv. m) ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovei O. K. ir atsakovams J. I. P., V. P., B. K., A. S., B. S., R. S., Ž. S., G. S., S. Ž.
19. Ieškovė O. K. kreipėsi į teismą dėl naudojimosi tvarkos minėtais sklypais nustatymo pagal jos užsakymu UAB ,,Geodezininkai“ parengtą žemės sklypų naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių projektą. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinį. Su sprendimu nesutinka atsakovai A. S., Ž. S., R. S. ir B. S.
Dėl papildomų įrodymų priėmimo
20. Apeliantai su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: 2017 m. rugsėjo 22 d. Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymą apie nuosavybę su priedais, prašo juos priimti, kad būtų nustatytos svarbios faktinės aplinkybės.
21. Naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas reglamentuojamas CPK 314 straipsnyje. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Teisėjų kolegija atsisako priimti apeliantų pateiktus naujus įrodymus, nes jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, jų pateikimo būtinybė neiškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).
Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo
22. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).
23. Nustatant nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarką, patvirtinama, kuriomis konkrečiomis daikto dalimis naudosis bendraturčiai. Nors nustačius tokią naudojimosi tvarką bendrosios dalinės nuosavybės santykiai nenutrūksta, tačiau savo nuožiūra bendraturtis gali naudotis tik ta konkrečia dalimi, kuri jam priskiriama, tam tikros bendro turto dalys ir toliau gali būti naudojamos bendrai. Nustatant naudojimosi bendru žemės sklypu tvarką, tarp bendraturčių faktiškai įvyksta sklypo atidalijimas, todėl kiekvienam bendraturčiui tenkančią naudoti konkrečią sklypo dalį reikia atriboti. Tai padaroma aiškiai parodant žemėtvarkos projekte bendraturčiui tenkančios dalies dydį ir išsidėstymą, pavaizduojant jo dalį atskiriančią ribą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2010).
24. Nustatant naudojimosi bendru žemės sklypu tvarką, pažymėtinas Žemės įstatyme įtvirtintas siekis žemės santykiuose vadovautis patogumo, žemėtvarkos racionalumo, bendraturčių teisių apsaugos kriterijais. Tai reiškia, kad, nustatant naudojimosi privačios namų valdos žemės sklypu tvarką, kiekvienam naudotojui turi būti užtikrintas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti, kad jis turėtų susisiekimą su viešaisiais keliais.
25. Nutarties 19 punkte minėta, kad nagrinėjamu atveju naudojimosi 4,7472 ha ir 6,6090 ha žemės sklypais, kurių bendraturčiais yra ieškovė ir atsakovai, tvarka nustatyta pagal ieškovės užsakymu UAB ,,Geodezininkai“ parengtą žemės sklypų naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių projektą.
Dėl teisinių santykių stabilumo, racionalumo ir 2003 m. rugpjūčio 7 d. žemės plotų pasidalijimo tarp savininkų protokolo galiojimo
26. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, padaryta remiantis teisinių santykių stabilumo, racionalumo principais ir 2003 m. rugpjūčio 7 d. žemės plotų pasidalijimo tarp savininkų protokolu, kad ieškovės pasiūlytas žemės naudojimo būdas yra tinkamesnis. Jų teigimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad bendraturčių santykiai dėl naudojimosi bendru turtu buvo ir yra stabilūs; 2003 m. rugpjūčio 7 d. susitarimas negali būti vertinamas kaip stabilumo ir faktinio naudojimo įrodymas.
27. Byloje pateiktas 2003 m. rugpjūčio 7 d. žemės plotų pasidalijimo tarp savininkų (Z. K. S., V. S., S. S., atstovaujamos A. S., O. Ž., atstovaujamos S. Ž., ir A. S.) protokolas, kuriuo jie susitarė dėl naudojimosi žemės sklypais. Minėtas susitarimas nebuvo notariškai įformintas, tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad tai nepaneigia, jog šalys dėl naudojimosi žemės sklypais susitarė, šio susitarimo laikėsi ne tik jį sudarę asmenys, bet ir susitarimą pasirašiusiųjų asmenų teisių perėmėjai. Iš bylos medžiagos spręstina, kad šalims tokia tvarka priimtina, yra nusistovėjusi.
28. Apeliantų teigimu, šio susitarimo pagrindu negalima tvirtinti santykių stabilumo ir racionalaus valdymo, nes susitarimas apėmė žemės sklypus, kurių plotas ne tik 4,7472 ha bei 6,6090 ha (anksčiau buvo 11,82 ha), bet ir kitus plotus. Nurodo, kad ieškovė perleido savo žemės sklypo dalis kituose sklypuose, todėl valdymas modifikavosi ir negali būti vertinamas kaip stabilumo ir faktinio naudojimosi įrodymas.
29. Teisėjų kolegija sutinka su ieškove, atsiliepime į apeliacinį skundą teigiančia, kad faktas, jog ieškovė O. K. perleido dalį žemės sklypo ginčui neturi reikšmės, tai nėra ginčo dalykas, o perleisti sklypelius kitiems asmenims įstatymas nedraudžia. Be kita ko, pažymėtina, kad ir apeliantas R. S. su sutuoktine B. S. ginčo sklypuose iš R. S. nusipirko jam priklausančias dalis.
30. Iš bylos medžiagos spręstina, kad naudojimosi tvarka nustatoma tuose plotuose, kurie buvo aptarti 2003 metų susitarimo protokole, šie sklypai, išskyrus pokyčius pagal atlikus kadastrinius matavimus (vietoje 11,82 ha liko 11,3562 ha), nesimodifikavo.
31. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į atsakovių J. I. P., B. K., V. P., V. S. atsiliepimus, kuriuose jos nurodė apie daugiau nei prieš 10 metų sudarytą susitarimo protokolą ir, kad jame nustatytos tvarkos laikomasi ir ginčų nekilo. Atsakovė V. S., o vėliau ir jos teisių perėmėjas G. S., nurodė ir tai, kad 2016 m. balandžio 30 d. vyko visų sklypų bendrasavininkų susirinkimas, kuriame visi bendrasavininkiai, išskyrus ieškovę, pritarė pasilikti prie 2003 m. rugpjūčio 7 d. susitarime nustatytos naudojimosi žemės sklypais tvarkos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atmestini apeliantų argumentai, kad 2003 m. rugpjūčio 7 d. susitarimas negali būti vertinamas kaip stabilumo ir faktinio naudojimo įrodymas.
32. Kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad UAB „Geodezininkai“ pateiktas planas labiau atitinka tarp bendrasavininkų nusistovėjusią faktinę naudojimosi tvarką.
33. Apeliantų teigimu, sudarant 2003 m. rugpjūčio 7 d. susitarimą, nebuvo atsižvelgta į imperatyvų reglamentavimą, susijusį su teise statyti (turėti poilsio pastatą) saugomose teritorijose ir jie negali naudotis sklypu poilsio paskirčiai.
34. Pritartina ieškovei, kad žemės valdytojams imperatyvios teisės statyti, turėti pastatą saugomose teritorijose nėra. Statinius statyti galima tik esamose ir buvusiose sodybose, o sodyboje gali būti tik vienas gyvenamosios paskirties pastatas (namas), kuris gali būti vieno ar dviejų butų (Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 4,7472 ha žemės sklype yra ieškovei ir atsakovėms B. K., J. I. P. ir V. P. nuosavybės teise priklausantys pastatai. Apeliantų lyginti su bendraturčiais, kurie turi sodybą, negalima.
35. Nesutiktina su apeliantais, kad jie negali naudotis sklypu poilsio paskirčiai. 4,7472 ha žemės sklype žemės plotas, pažymėtas B2, yra ežero pakrantė, prie kurios galima prieiti, naudoti poilsiui, pakrantė pagal savo patogumą naudotis, apželdinimą yra tokia pati kaip žemės plotas, pažymėtas A, kuris priskiriamas naudotis ieškovei ir atsakovėms B. K., J. I. P., V. P.
Dėl lygiateisiškumo principo pažeidimo
36. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, nepaisė lygiateisiškumo principo, nepagrįstai atmetė atsakovo G. S. argumentus dėl ieškovei ir atsakovėms B. K., J. I. P., V. P. priklausančios sklypo dalies išskaidymo. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apeliantų argumentais, visiškai pritaria pirmosios instancijos teismui, kad išskaidant sklypą minėtos bendraturtės netektų didelės, ilgą laiką prie joms priklausančių statinių naudotos, žemės sklypo dalies, kurią, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, jos prie naudojamų pastatų tvarkė ir puoselėjo. Pažymėtina, kad sodyba 4,7472 ha plote yra sklypo viduryje, todėl natūralu, kad minėtoms bendraturtėms prie sodybos ir priskiriama naudotis žemės sklypo dalis. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir praktinę išskaidymo galimybę. Teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo padarytoms išvadoms, kartu atkreipdama dėmesį į tai, kad atsakovas G. S. sprendimo, kuriuo atmesti jo argumentai, neskundė.
Dėl statinių, užstatyto ploto, teisės statyti statinius
37. Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neapgynė jų intereso turėti statinį prie ežero, išvadas padarė remdamasis nenustatytais faktais, teigia, kad statiniai neužima 4 542 kv. m ploto, todėl nesutinka su išvada, jog 4,7472 ha ploto sklype negalima statyti papildomų statinių. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad galimybę statyti naujus statinius apeliantai turi 6,6090 ha sklype.
38. Teisėjų kolegija atmeta apeliantų argumentus. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad 4,7472 ha sklype užstatytas plotas yra 0,5542 ha. Visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis). Nesutikdami su Nekilnojamojo turto registre nurodytais duomenimis apie užstatytą plotą, apeliantai turėjo šį įrašą ginčyti ir įrodyti, kad jis neteisingai paskaičiuotas. Nagrinėjamu atveju Nekilnojamojo turto registre nurodyti duomenys nebuvo ginčijami.
39. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 3 punktu, Veisiejų regioninio parko apsaugos reglamento 16 punktu, pagrįstai nustatė, kad statyti naujus statinius sodyboje nėra galimybės. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja.
40. Pagal 2009 m. birželio 22 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-343 „Dėl Veisiejų regioninio parko tvarkymo plano patvirtinimo“ patvirtintų „Veisiejų regioninio parko tvarkymo plano aiškinamojo rašto pagrindinių teiginių“ 26 punkte nurodyta, kad ekologinės apsaugos prioriteto zonose minimalus sklypo dydis, kuriame galima kurti naują sodybą yra 5 ha.
Nagrinėjamu atveju 6,6090 ha žemės sklypas patenka į ekologinės apsaugos prioriteto zoną. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad sprendimo priėmimo metu atsakovai 6,6090 ha sklype turi galimybę kurti naują sodybą, t. y. realizuoti teisę pasistatyti statinį prie ežero.
Dėl netinkamo įrodymų vertinimo
41. Teisėjų kolegija pažymi, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą ne vienu įrodymu ir jo pagrindu daromomis prielaidomis, bet visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; kt.).
42. Pažymėtina, kad teismas, vertindamas, ar prašoma nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimą, taip pat žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, turi tam tikrą diskrecijos teisę; ją įgyvendindamas, teismas vadovaujasi CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Juos taikant įvertinamos aplinkybės apie bendraturčio esminį interesą naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi, tarp bendraturčių susiklostę faktiniai žemės naudojimo santykiai, ar siūloma tvarka nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų jiems tenkančios naudotis dalies vertingumo požiūriu, įskaitant tai, ar dalys lygiavertės pagal funkcinę paskirtį.
43. Iš nurodytų aplinkybių, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas įvertino šalims nuosavybės teise priklausančias dalis, jų faktiniam naudojimui tenkančias dalis, šių tenkančių dalių lygiavertiškumą, pripažindamas, kad ieškovės siūloma naudojimosi tvarka labiau atitinka šalims nuosavybės teise priklausančias dalis, yra racionalesnė, patogesnė, labiau atitinkanti ieškovės ir atsakovų teises ir teisėtus interesus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas bylai reikšmingas aplinkybes, tai, kad padarė kitokias išvadas nei tikėjosi apeliantai, nereiškia, kad išvados yra nepagrįstos, o įrodymai vertinti netinkamai. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo – skundas atmestinas, o sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
44. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, teisėjų kolegija nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
45. Atmetus atsakovų apeliacinį skundą, tenkintinas ieškovės O. K. prašymas priteisti jos turėtas išlaidas už konsultacijas ir atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, pateikus tai patvirtinančius įrodymus (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Ieškovė advokatui sumokėjo 400 Eur. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punkte (2015 m. kovo 19 d. redakcija) nustatytos sumos, todėl priteistinos iš apeliantų lygiomis dalimis (po 100 Eur).
46. Apeliacinės instancijos teisme patirta 18,26 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinant apeliacinio skundo, šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš apeliantų (atsakovų) lygiomis dalimis, t. y. po 4,56 Eur (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apeliantų Ž. S., a. k. (duomenys neskelbtini), R. S., a. k. (duomenys neskelbtini), B. S., a. k. (duomenys neskelbtini), A. S., a. k. (duomenys neskelbtini), po 100 Eur bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinėje instancijoje, ieškovei O. K., a. k. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš apeliantų Ž. S., a. k. (duomenys neskelbtini), R. S., a. k. (duomenys neskelbtini), B. S., a. k. (duomenys neskelbtini), A. S., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei po 4,56 Eur bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinėje instancijoje.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.