Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1269-950/2023

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-12-19
Bylos Nr.: e2A-1269-950/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-16287-2022-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginija Gudynienė, Tomas Ridikas, Jurgita Sujetienė
Atsakovas: A. G.
Ieškovas: T. R.

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2A-1269-950/2023Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16287-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos:(S)2.4.2.2; 3.1.7.6; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1.3; 3.3.1.20

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Tomo Ridiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jurgitos Sujetienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo T. R. patikslintą ieškinį atsakovei A. G. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, kitų susijusių klausimų išsprendimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas T. R. (toliau – ieškovas) 2023 m. kovo 6 d. pateiktu patikslintu ieškiniu (reg. Nr. DOK-28184), prašė:

- pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nutartimi nustatytą sūnaus T. R. (toliau – ir nepilnametis vaikas) gyvenamąją vietą ir ją nustatyti su tėvu T. R.;

- pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nutartimi nustatytą bendravimo su sūnumi T. R. tvarką ir nustatyti atsakovės A. G. (toliau – atsakovė arba apeliantė) bendravimo su sūnumi T. R. tvarką:

1. Kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį nuo šeštadienio 14.00 val. iki sekmadienio 20.00 val. mamai paimant sūnų ir grąžinant sūnų į jo gyvenamąją vietą.

2. Kiekvieno mėnesio trečiadieniais nuo 17.00 val. iki 20.00 val.

3. Kalėdų švenčių metu nuo gruodžio 25 d. 11.00 val. iki gruodžio 27 d. 19.00 val. sūnų paimant ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą.

4. Velykų antrą dieną nuo 11.00 val. iki 19.00 val.

5. Sūnaus gimimo dieną nuo 16.00 val. iki 20.00 val.

6. Žiemos atostogų metu sausio 2–4 d., sūnų paimant sausio 2 d. 17.00 val. ir grąžinant į namus sausio 4 d. 20.00 val.

7. Vasaros atostogų metu po 10 dienų birželio, liepos, rugpjūčio mėnesiais, tėvų iš anksto SMS žinutėmis ar elektroniniu paštu suderintu laiku, ne mažiau kaip savaitė laiko iki pasiėmimo dienos.

8. Rudens atostogų metu lapkričio 1–2 d., sūnų mamai paimant ir atvežant į namus 17.00 val.

9. Šalys gali susitarti ir dėl kitos pasiėmimo, grąžinimo vietos, laiko, bendravimo tvarkos SMS žinutėmis ar elektroniniu paštu.

- pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nutartimi priteistą išlaikymą sūnui T. R. ir priteisti iš A. G. kas mėnesį periodines išmokas po 230,00 Eur iki sūnaus pilnametystės. Nustatyti, kad lėšos indeksuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti tėvą T. R.;

- priteisti iš A. G. 955,50 Eur gautų iš valstybės vaiko pinigų;

- priteisti iš A. G. sūnaus T. R. išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2023 m. sausio 1 d. – 2 300,00 Eur;

- priteisti iš A. G. 2 070,00 Eur (nepagrįstai gautą T. R. išlaikymą).

2. Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nutartimi buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, pagal kurią nepilnamečių vaikų E. R. ir T. R. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina, nustatyta tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka bei priteistas išlaikymas po 230,00 Eur periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės. Šalys vykdė teismo patvirtintą taikos sutartį, tačiau situacija pasikeitė iš esmės po to, kai 2022 m vasario pabaigoje A. G. pavartojo nepilnamečio sūnaus atžvilgiu smurtą. Sūnus nurodė aplinkybes, kaip motina jį laikė, tempė prieš jo valią, dėl ko atsirado kraujosruvos, nubrėžimai. Po šių įvykių sūnus apsigyveno pas tėvą ir nenori gyventi pas motiną, bijo pas ją pasilikti ilgiau nakvoti, todėl atsisako vykti pagal nustatytą bendravimo grafiką su motina, nors ji atvyksta į namus, į sūnaus kambarį jo pasiimti, su juo pasimatyti. Atsakovė yra konfliktiška asmenybė, labai nepakanti sūnaus atžvilgiu. Atsakovė sūnumi manipuliuoja, išgalvoja nebūtų dalykų, provokuoja ir aktyviai kelia konfliktus vaiko akivaizdoje. T. R. nuolat mato konfliktiškai nusiteikusią mamą, jos vengia, nesijaučia saugus ir ramus. Jis negali priversti sūnaus važiuoti pas mamą, gyventi ir nakvoti jos būste. Esant tokioms aplinkybėms būtina pakeisti teismo sprendimą ir nustatyti nepilnamečio sūnaus T. R. gyvenamąją vietą su tėvu, taip pat nustatyti motinos ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką. Iš atsakovės taip pat turi būti priteistas išlaikymas nepilnamečiam sūnui po 230,00 Eur iki sūnaus pilnametystės. Valstybės skiriami vaiko pinigai už nepilnametį sūnų T. R. yra mokami A. G., nors sūnus nuo 2022 m. kovo mėn. jau gyvena su juo. Gera valia atsakovė šių pinigų neperduoda, todėl iš atsakovės prašė priteisti 955,50 Eur sumą. Nors nepilnametis sūnus gyvena su juo nuo 2022 m. kovo mėnesio pradžios, tačiau jis, vykdydamas 2021 m. lapkričio 10 d. nutartį, pervesdavo vaiko išlaikymui skirtas lėšas A. G. po 230,00 Eur per mėnesį. Kadangi atsakovė atsisako grąžinti nurodytus pinigus, iš jos turi būti priteista 2 070,00 Eur nepagrįstai sumokėta vaiko išlaikymo suma. Iš atsakovės ieškovas prašė priteisti ir 2 300,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2023 m. sausio 1 d., skaičiuojant po 230,00 Eur per mėnesį, nes nepilnamečiui sūnui nuolat gyvenant pas jį, atsakovė išlaikymo nepervedė ir nedavė grynaisiais pinigais.

3. Atsakovė A. G. su ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimais sutiko iš dalies. 2023 m. kovo 28 d. pateiktame atsiliepime į patikslintą ieškinį (reg. Nr. DOK-38886) nurodė, jog pageidauja, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nebūtų keičiama, nes tai neatitinka jo interesų, tačiau sutiko, kad klausimas dėl T. R. gyvenamosios vietos pakeitimo būtų išspręstas teismo nuožiūra, atsižvelgiant tiek į nepilnamečio vaiko nuomonę, tiek į vaiko teisių specialistų pateiktas išvadas, byloje esančių visų įrodymų visumą ir esamą realią situaciją sprendimo priėmimo dienai. Dėl jos ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos nustatymo, atsakovė pažymėjo, jog ieškovo siūloma bendravimo tvarka nėra aiški, joje nenurodytos tėvo pareigos, todėl tokios bendravimo tvarkos vykdymas būtų apsunkintas. Pateikė alternatyvų, jos ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos variantą, prašė teismo patvirtinti būtent jį. Atsakovės nuomone, jos siūloma nustatyti bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka yra aiški, joje detaliau yra apibrėžti šventiniai laikotarpiai, atostogos, gimtadieniai. Jos siūlomoje bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkoje yra numatyta tėvo pareiga palaipsniui didinti sūnaus bendravimo apimtį su motina, taip pat yra numatyta tėvo pareiga nuvežti vaiką pas motiną, tokiu būdu pašalinant tėvų konfliktų galimybę, bei padedant vaikui išvengti lojalumo konflikto. Neprieštaravo, kad tenkinus reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iš jos nepilnamečio sūnaus išlaikymui būtų priteista 230,00 Eur suma, mokama kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės. Prašė atmesti reikalavimą priteisti 955,50 Eur vaiko pinigų sumą. Laiko, kad kol nebus galutinai aiški nepilnamečio sūnaus T. R. nuolatinė gyvenamoji vieta, vaiko pinigai jai yra pervedami teisėtai. Atsakovė nesutiko su reikalavimu dėl 2 300,00 Eur tariamo išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Ji visuomet rūpinosi nepilnamečiu sūnumi, jo gyvenimo pas tėvą metu dažnai lankė T. R., vežė jam maistą, pirko drabužius, rūpinosi jo sveikata, kartu leido laisvalaikį. Atsakovė iš dalies sutiko su reikalavimu dėl ieškovo sumokėto išlaikymo nepilnamečiui sūnui grąžinimo, laikydama, jog yra pagrindas grąžinti ieškovui 690,00 Eur sumą už 3 mėn., nes realiai nepilnametis vaikas pas tėvą gyveno ne nuo 2022 m. kovo mėn., bet nuo 2022 m. rugsėjo mėn. iki 2023 m. gruodžio 1 d.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2023 m. birželio 5 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies:

- nustatė nepilnamečio vaiko T. R. gyvenamąją vietą su tėvu T. R.;

- nustatė atsakovės A. G. bendravimo su nepilnamečiu vaiku T. R. tvarką:

1. Kiekvienais lyginiais metais nelyginės savaitės savaitgalį ir kiekvienais nelyginiais metais lyginės savaitės savaitgalį nuo šeštadienio ryto sutartu laiku, jei tėvai nesusitaria – nuo 10.00 val. iki sekmadienio 20 val. Motina paima sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir parveža jį į jo gyvenamąją vietą.

2. Kiekvieno mėnesio trečiadieniais nuo 17.00 val. iki 20.00 val. Motina paima sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir parveža jį į jo gyvenamąją vietą.

3. Lyginių metų pirmą Velykų dieną, nelyginių metų – antrą Velykų dieną; lyginių metų – antrąją Kalėdų dieną ir sutinka su vaiku Naujuosius metus (gruodžio 31 d.–sausio 1 d.), nelyginių metų Kūčių dieną ir pirmąją Kalėdų dieną. Motina pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos šventinės dienos rytą sutartu laiku, jei tėvai nesusitaria – 10.00 val., ir parveža jį į jo gyvenamąją vietą paskutinės bendravimo dienos vakare iki 20.00 val.

4. T. R. gimimo dieną nuo 15.00 val. iki 19.00 val. Motina paima sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir parvežta jį į jo gyvenamąją vietą.

5. Pusę sūnaus mokymosi atostogų (rudens, žiemos (Kalėdų) (I dalis – nuo gruodžio 27 d. iki 30 d., II dalis – nuo sausio 2 d. iki atostogų paskutinės dienos pagal kiekvienais metais nustatytą atostogų laiką), žiemos, pavasario atostogų). Dėl to, kurią atostogų dalį bendraus motina su sūnumi, susitaria abu vaiko tėvai iš anksto (raštu, elektroniniu paštu) bei atsižvelgdami į tai, kad abu vaikai T. R. ir E. R. atostogų metu su motina bendrautų būdami kartu. Motina pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos mokymosi atostogų pirmos dienos rytą sutartu laiku, jei tėvai nesusitaria – 10.00 val., ir grąžina jį į jo gyvenamąją vietą paskutinę bendravimo dieną iki 20.00 val.

6. Vasaros atostogų metu po 15 dienų liepos, rugpjūčio mėnesiais. Apie atostogų laiką vaiko tėvai informuoja vienas kitą elektroniniu paštu įmanomai greičiausiu laiku, kai turi duomenis apie patvirtintą atostogų grafiką darbovietėje, bet ne vėliau kaip prieš du mėnesius iki atostogų pradžios, atostogų laiką derinant taip, kad abiejų vaikų buvimas pas kiekvieną iš tėvų sutaptų. Motina paima sūnų iš jo gyvenamosios vietos rytą sutartu laiku, jei tėvai nesusitaria – 10.00 val., ir parveža jį į jo gyvenamąją vietą paskutinę bendravimo dieną iki 20.00 val.

7. Motinos dieną ir motinos A. G. gimimo dieną (duomenys neskelbtini). Motina pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos rytą sutartu laiku, jei tėvai nesusitaria – 10.00 val., ir grąžina jį į jo gyvenamąją vietą iki 20.00 val.

8. Tėvas bendrauja su vaiku Tėvo dieną ir savo gimimo dieną (duomenys neskelbtini).

9. Tėvas užtikrina, kad vaikas būtų pasirengęs bendravimui su motina (žinotų bendravimo laiką, trukmę, turėtų reikiamus daiktus, rūbus, dokumentus) ir palydi vaiką iki atvykusios pasiimti vaiko motinos A. G.. Vaiko bendravimas su motina nevyksta prievartos būdu, kai vaikas išreiškia valią atsisakyti paskirtu laiku bendrauti su motina.

10. Paskirtu psichologo / psichoterapeuto konsultacijų laiku, kai konsultacijoje turi dalyvauti motina ir sūnus T. R., jų tarpusavio ryšio atstatymo tikslu. Vaiko atvykimą pas specialistą ir parvykimą užtikrina tėvas T. R.. Vaikui sutinkant, pas specialistą sūnų pristatyti ir grąžinti į gyvenamąją vietą turi teisę ir motina.

11. Šalys gali susitarti ir dėl kitos vaiko pasiėmimo, grąžinimo vietos, laiko, bendravimo tvarkos atsižvelgiant taip pat ir į vaiko nuomonę.

12. Motina, norėdama su sūnumi T. R. išvykti už Lietuvos Respublikos ribų, Europos Sąjungos ribose, privalo tėvui T. R. ne vėliau kaip prieš savaitę iki planuojamos kelionės pranešti raštu (elektroniniu laišku) apie sūnaus kelionės tikslą, vietą, trukmę, grįžimo į Lietuvos Respubliką tikslų laiką, o norėdama išvykti su sūnumi už Europos Sąjungos ribų privalo gauti rašytinį tėvo T. R. sutikimą, jei reikalauja teisinis reglamentavimas – ir notaro patvirtintą sutikimą.

13. Elektroninėmis ryšio priemonėmis motina bendrauja su sūnumi neribotai. Vaiko tėvas netrukdo vaikui laisvai bendrauti su motina, užtikrina, kad ryšio priemonės būtų techniškai tvarkingos ir veiktų.

14. Motina praneša vaiko tėvui T. R. ne vėliau kaip prieš dieną apie negalėjimą bendrauti su vaiku numatytu laiku.

15. Tėvai visais su vaiku susijusiais klausimais apie vaiko mokymąsi, lavinimą, mokyklos renginius, vaiko mokymosi rezultatus, sveikatos būklę ir kitas svarbias vaiko gyvenimo aplinkybes, bendrauja elektroniniu paštu arba telefonu jų pasirinkimu.

- priteisė iš atsakovės A. G. nepilnamečio vaiko T. R. išlaikymui po 230,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. gruodžio 12 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją;

- priteisė iš atsakovės A. G. nepilnamečiui vaikui T. R. 955,50 Eur vaiko išmokos sumą;

- paskyrė ieškovą T. R. vaiko lėšų tvarkytoju uzufrukto teise;

- priteisė ieškovui T. R. iš atsakovės A. G. 2 070,00 Eur sumokėtą vaiko išlaikymo sumą ir 434,33 Eur bylinėjimosi išlaidas.

10. Teismas, atsižvelgdamas į surinktus įrodymus byloje, išklausęs vaiko nuomonę, nustatęs, kad nepilnametis ginčo šalių sūnus faktiškai kartu su ieškovu gyvena nuo 2022 m. kovo 1 d., sprendė, jog yra pagrindas jo gyvenamąją vietą toliau nustatyti su tėvu T. R..

11. Teismas, spręsdamas patikslinto ieškinio reikalavimą dėl motinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, konstatavo tai, jog dėl konfliktinės vaiko ir motinos situacijos, daugiau kaip metus trunkančio sutrikusio vaiko ir motinos ryšio, psichoterapijos seansų bei psichologo pagalbos nesinaudojimo, atsakovė A. G. yra praradusi vaiko pasitikėjimą ir vaikas nenori būti pas motiną. Teismo vertinimu, tokios aplinkybės sudaro pagrindą priimti išvadą, kad maksimali atskirai gyvenančios motinos bendravimo tvarka su vaiku pagal A. G. siūlomą susitikimų grafiką yra negalima. Atsakovės ryšys su vaiku yra sutrikęs, teismo proceso metu negauta duomenų, kad atsakovė ėmėsi priemonių ryšio su vaiku atkūrimui, todėl nei pereinamojo laikotarpio trukmė, nei galutinis rezultatas šiuo laiku nėra žinomi ir negali būti nuspėjami, tai priklauso išimtinai nuo subjektyvių aplinkybių, todėl teismas sprendė, kad yra pagrindas nustatyti atsakovės ir vaiko bendravimo tvarką pagal pareikšto patikslinto ieškinio reikalavimus, išplečiant bendravimo laiką dienos ribose bei atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu šalių nurodytas aplinkybes dėl bendravimo švenčių dienomis, atostogų laiku, dėl pareigų tėvams nustatymo, kartu teismo iniciatyva įtraukiant ir papildant bendravimo tvarką aktualiais vaiko atostogų laikotarpiais, Tėvo ir Motinos dienomis, tėvų gimtadienių metu, kiek tai įmanoma pagal atsakovės pasiūlytą bendravimo modelį. Taip pat, teismas laikė, jog svarbu numatyti papildomą laiką motinos bendravimui su vaiku, jų tarpusavio ryšio atstatymo tikslu naudojantis psichologo / psichoterapeuto paslaugomis, nes abi šalys pripažino tokių paslaugų poreikį ir nurodė, kad ketina jomis naudotis. Atsižvelgdamas į galiojančią šalių bendravimo tvarką su kitu nepilnamečiu vaiku E. R., patvirtintą 2021 m. lapkričio 10 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi, teismas nustatydamas bendravimo tvarką su T. R. įtvirtino abiejų tėvų pareigą derinti bendravimo laiką su vaikais tokiu būdu, kad motinos bendravimo laiku abu vaikai nebūtų išskirti. Teismas, vadovaudamasis tuo, kad tarp šalių vaiko perdavimo metu kildavo konfliktinės situacijos, taip pat atsižvelgęs į tai, jog T. R. jau yra suėję (duomenys neskelbtini), jis yra pakankamai savarankiškas, sprendė, jog nėra būtinybės nustatyti tėvo pareigos nuvežti vaiką bendravimui pas motiną, tačiau teismas nustatė tėvui pareigą užtikrinti, kad vaikas būtų parengtas bendravimui – žinotų bendravimo laiką, turėtų reikiamus daiktus, rūbus, dokumentus ir turėtų pareigą palydėti vaiką iki atvykusios motinos.

12. Byloje nekilus ginčui dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo iš atsakovės bei nekilus ginčui dėl išlaikymo dydžio, teismas iš atsakovės priteisė išlaikymą vaikui T. R. po 230,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. gruodžio 12 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Teismas ieškovą paskyrė vaiko lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.

13. Teismas, laikydamas labiau tikėtina išvada, kad atsakovė aktualiu laikotarpiu (nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2022 m. gruodžio 11 d.) vykdė jai tenkančią vaiko išlaikymo prievolės dalį (mokėjo už įvairias pamokas, pirko drabužius, maisto papildus, kanceliarines priemones), konstatavo, jog susidariusio išlaikymo įsiskolinimo nėra, todėl atmetė patikslinto ieškinio reikalavimą priteisti iš A. G. sūnaus T. R. 2 300,00 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą.

14. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nepilnametis vaikas nuo 2022 m. vasario mėn. pabaigos jau gyveno kartu su tėvu, o vaikui skirtas išmokas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo nuostatas gavo atsakovė, iš jos priteisė 955,50 Eur sumą. Teismas patikslinto ieškinio reikalavimą suformulavo pagal įstatymo reikalavimus ir minėtą 955,50 Eur sumą priteisė nepilnamečiui vaikui T. R..

15. Teismas, nustatęs, jog ieškovas laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2022 m. gruodžio 1 d. mokėjo išlaikymą nepilnamečiam vaikui, toks išlaikymas buvo pervedamas atsakovei A. G., nors nepilnametis sūnus T. R. nurodytą laikotarpį jau gyveno kartu su juo, sprendė, kad yra pagrindas priteisti ieškovui ir 2 070,00 Eur nepagrįstai sumokėtą vaiko išlaikymo sumą.

16. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog patikslintas ieškinys buvo patenkintas tik iš dalies, atitinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas ir priteisė ieškovui iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų dalį – 434,33 Eur.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

17. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 5 d. sprendimą dalyje dėl jos ir nepilnamečio vaiko T. R. bendravimo tvarkos nustatymo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą, nustatant jos siūlomą bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, taip pat paliekant skundžiamame teismo sprendime teismo suformuluotą įpareigojimą užtikrinti sūnaus atvykimą pas psichologą mamos ir vaiko ryšio sustiprinimui, t. y.:

1. Įprastinė tvarka.

1.1. Jei žemiau nėra susitarta kitaip, motina A. G. su nepilnamečiu sūnumi T. R. bendrauja kiekvienais lyginiais metais nelyginės savaitės savaitgalį ir kiekvienais nelyginiais metais lyginės savaitės savaitgalį nuo penktadienio 18.00 val. iki sekmadienio 20.00 val., nuo 2024 m. sausio 1 d. bendrauja lyginiais metais kiekvieno mėnesio nelyginėmis savaitėmis, o nelyginiais metais kiekvieno mėnesio lyginėmis savaitėmis nuo penktadienio 18.00 val. iki sekmadienio 20.00 val. palaipsniui kas mėnesį didinat atsakovės ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarką po vieną dieną, ją pridedant prie bendravimo tvarkoje numatyto savaitgalio bendravimo laiko. Nustatytu bendravimo laiku tėvas T. R. iki 18.00 val. atveža sūnų T. R. į atsakovės A. G. gyvenamąją vietą Kauno mieste, o motina, pasibaigus bendravimo laikui iki 20.00 val. parveža sūnų T. R. į ieškovo gyvenamąją vietą Kauno mieste.

1.2. Kiekvieno mėnesio trečiadieniais nuo 17.00 val. iki 20.00 val., nustatytu bendravimo laiku tėvas T. R. iki 17.00 val. atveža sūnų T. R. į atsakovės A. G. gyvenamąją vietą Kauno mieste, o motina, pasibaigus bendravimo laikui iki 20.00 val. parveža sūnų T. R. į ieškovo gyvenamąją vietą Kauno mieste.

1.3. Paskirtu psichologo / psichoterapeuto konsultacijų laiku, kai konsultacijoje turi dalyvauti motina ir sūnus T. R., jų tarpusavio ryšio atstatymo tikslu, vaiko atvykimą pas specialistą ir parvykimą užtikrina tėvas T. R.. Vaikui sutinkant, pas specialistą sūnų pristatyti ir grąžinti į gyvenamąją vietą turi teisę ir motina.

2. Vaiko gimtadienis.

2.1. Kiekvienas iš tėvų praleidžia su sūnumi T. R. kiekvieną sūnaus T. R. gimimo dieną (duomenys neskelbtini) po ne mažiau kaip 4 valandas. Tikslus tėvų ir nepilnamečio sūnaus per gimtadienius praleidimo laikas ir vieta iš anksto sutariamas abiejų tėvų. Jei tėvai, likus dviem darbo dienom iki sūnaus gimimo dienos, nesutars dėl tikslaus praleidimo su sūnumi laiko ir vietos, tas iš tėvų, su kuriuo pagal nustatytas bendravimo tvarkas sūnaus gimimo dieną bus su sūnumi, užtikrina, kad kitas iš tėvų netrukdomai su sūnumi bendraus sūnaus gimimo dieną nuo 15.00 val., pasiimdamas sūnų iš kito tėvo gyvenamosios ar sūnaus ugdymo vietos Kauno mieste ir grąžindamas sūnų į kito tėvo gyvenamąją vietą Kauno mieste 19.00 val.

3. Katalikiškos šventės ir Naujieji Metai.

3.1. Motina A. G. su nepilnamečiu sūnumi T. R. bendrauja kiekvienų kalendorinių nelyginių metų Romos Katalikų Šv. Kūčių dieną ir pirmąją Romos Katalikų Šv. Kalėdų dieną, tėvas atveža (užtikrina atvykimą) sūnų iš jo gyvenamosios vietos Kauno mieste į motinos gyvenamąją vietą Kauno mieste Romos Katalikų Šv. Kūčių dieną 15.00 val., motina parveža (užtikrina parvykimą) sūnų į tėvo T. R. gyvenamąją vietą Kauno mieste Romos Katalikų Šv. Kalėdų dieną iki 15.00 val., o kiekvienų kalendorinių lyginių metų Romos Katalikų Šv. Kalėdų antrą dieną, tėvas atveža (užtikrina atvykimą) sūnų iš tėvo T. R. gyvenamosios vietos Kauno mieste į motinos gyvenamąją vietą Kauno mieste iki 10.00 val., motina parveža (užtikrina parvykimą) sūnų į tėvo T. R. gyvenamąją vietą Kauno mieste tą pačią dieną iki 15.00 val., ir Naujųjų Metų šventę, tėvas atveža (užtikrina atvykimą) sūnų iš tėvo T. R. gyvenamosios vietos Kauno mieste į motinos gyvenamąją vietą Kauno mieste gruodžio 31 dieną 15.00 val., motina parveža (užtikrina parvykimą) sūnų į T. R. gyvenamąją vietą Kauno mieste jau nelyginių kalendorinių metų sausio 1 dieną iki 15.00 val.

3.2. Motina A. G. su nepilnamečiu sūnumi T. R. bendrauja kiekvienų kalendorinių lyginių metų Romos Katalikų Šv. Velykų sekmadienį, tėvas atveža (užtikrina atvykimą) sūnų iš tėvo T. R. gyvenamosios vietos Kauno mieste į motinos gyvenamąją vietą Kauno mieste iki 10.00 val., motina parveža (užtikrina parvykimą) sūnų į tėvo T. R. gyvenamąją vietą Kauno mieste tą pačią dieną iki 15.00 val., o kiekvienų kalendorinių nelyginių metų Romos Katalikų Šv. Velykų antrąją dieną, tėvas atveža (užtikrina atvykimą) sūnų iš tėvo T. R. gyvenamosios vietos Kauno mieste į motinos gyvenamąją vietą Kauno mieste iki 10.00 val., ir motina parveža (užtikrina parvykimą) sūnų tą pačią dieną į tėvo T. R. gyvenamąją vietą Kauno mieste iki 15.00 val.

4. Vaiko atostogos.

4.1. Motina A. G. su nepilnamečiu sūnumi T. R. bendrauja kiekvienų kalendorinių nelyginių metų vaikų rudens, žiemos (Kalėdų), pavasario (Velykų) atostogų metu, tėvas atveža (užtikrina atvykimą) sūnų iš tėvo T. R. gyvenamosios vietos Kauno mieste į motinos gyvenamąją vietą Kauno mieste antrosios atostogų dalies pirmos dienos 10.00 val., motina parveža (užtikrina parvykimą) sūnų į tėvo T. R. gyvenamąją vietą Kauno mieste paskutinę sūnaus atostogų dieną 17.00 val.

4.2. Motina A. G. su nepilnamečiu sūnumi T. R. bendrauja kiekvienų kalendorinių lyginių metų sūnaus rudens, žiemos (Kalėdų), pavasario (Velykų) atostogų metu, tėvas atveža (užtikrina atvykimą) sūnų iš tėvo T. R. gyvenamosios vietos Kauno mieste į motinos gyvenamąją vietą Kauno mieste pirmąją atostogų dieną 10.00 val., motina parveža (užtikrina parvykimą) sūnų į tėvo T. R. gyvenamąją vietą Kauno mieste 17.00 val., praėjus pusei sūnaus atostogų laikui.

5. Liepos–rugpjūčio mėn.

5.1. Šalys susitaria, kad motina A. G. su sūnumi T. R., bendrauja kiekvienais metais po dvi savaites liepos ir rugpjūčio mėnesiais (Vasaros atostogų metu), atostogų laiką pasirenkant Šalių bendru sutarimu, apie tai viena kitą informuojant likus dviem mėnesiams iki Vasaros atostogų pradžios, atostogų laiką derinant taip, kad abiejų vaikų Vasaros atostogų laikas pas kiekvieną iš tėvų sutaptų. Jei šalys nesusitars, tokiu atveju motina A. G. su sūnumi bendrauja liepos mėnesį nuo 1 iki 15 d. ir rugpjūčio mėnesį nuo 1 iki 15 d. Atostogų laiku tėvas T. R., pirmą atostogų dieną 10.00 val. atveža (užtikrina atvykimą) sūnaus T. R. pas motiną, o paskutinę atostogų dieną motina A. G. iki 21.00 val. parveža (užtikrina parvykimą) sūnaus T. R. pas tą iš tėvų su kuriuo vaikas gyvena.

6. Mamos gimtadienis, Motinos diena.

6.1. Motina A. G. su nepilnamečiu sūnumi T. R. bendrauja kiekvienų kalendorinių metų Motinos dieną (pirmą gegužės sekmadienį) ir motinos A. G. gimimo dieną (duomenys neskelbtini), tėvas atveža (užtikrina atvykimą) sūnų iš T. R. gyvenamosios vietos Kauno mieste į motinos gyvenamąją vietą Kauno mieste 10.00 val., motina parveža (užtikrina parvykimą) sūnų į T. R. gyvenamąją vietą Kauno mieste 21.00 val.

6.2. Motina A. G. su sūnumi T. R. norėdama išvykti už Lietuvos Respublikos ribų, bet Europos Sąjungos ribose, privalo tėvui T. R. ne vėliau kaip prieš savaitę iki planuojamos kelionės pranešti raštu – SMS žinute ir elektroniniu laišku apie sūnaus kelionės tikslą, sūnaus kelionės vietą, sūnaus buvimo laiką, kelionės su sūnumi buvimo tikslų adresą ar adresus ir grįžimo su sūnumi į Lietuvos Respubliką tikslų laiką, o norėdama išvykti su sūnumi už Europos Sąjungos ribų privalo gauti raštišką sutikimą.

6.3. Motinos A. G. bendravimas su sūnumi T. R. elektroninėmis ryšio priemonėmis neribojamas.

6.4. Tėvai privalo vienas kitam teikti informaciją apie sūnaus sveikatos būklę: susirgimus, suplanuotus vizitus pas gydytojus, taikomą gydymą.

18. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

18.1. Atsakovė laiko, kad jos siūloma bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka yra tinkamesnė, nes joje numatyta tėvo pareiga palaipsniui didinti sūnaus T. R. bendravimo laiką su motina, taip pat yra numatyta tėvo pareiga nuvežti vaiką pas motiną, tokiu būdu pašalinant vaiko tėvų konfliktų galimybę, kartu tai padėtų vaikui išvengti lojalumo konflikto, kurį akivaizdžiai sūnus patiria, kai tėvas nėra įpareigotas sūnų nuvežti pas mamą. Teismas, nustatydamas atsakovės ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarką, į nurodytas aplinkybes neatsižvelgė ir jų neįvertino. Teismas, nenustatydamas ieškovui pareigos perduoti vaiką bendravimui su motina, rėmėsi niekuo nepagrįstais ieškovo pasisakymais, jog atsakovė reikalauja perduoti vaiką minučių tikslumu, vėluojant perduoti gąsdina susidorojimu. Taip pat teismas nepagrįstai rėmėsi ieškovo paaiškinimais, jog buvo ir tokių atvejų, kai nuvežus vaiką atsakovė nurodė, kad neturi laiko ir atvyks vėliau pasiimti vaiko, bet neatvyko arba jos namuose nebuvo, tačiau tokie ieškovo teiginiai nepagrįsti jokiais įrodymais ir laikytini siekiu sumenkinti atsakovę, kaip motiną.

18.2. Apeliantė pažymėjo, kad teismas skundžiamoje sprendimo dalyje neįvertino esamos realios situacijos, jog jos santykiai su sūnumi būna geri, kol į juos neįsiterpia ieškovas. Šalių nepilnametis sūnus noriai būna atsakovės namuose, puikiai sutaria su savo seserimi ir su ja bendrauja. Atsakovės aplinkoje jis būna guvus ir linksmas. Būtent ieškovas neleidžia atsakovei ramiai, jai skirtu su sūnumi bendravimo metu, su vaiku bendrauti. Atsakovė, atvykusi į šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius namus aplankyti sūnaus, yra nuolat filmuojama ir provokuojama. Būtent dėl tokio ieškovo elgesio ir dėl jo kaltės bendravimo tvarkos vykdymo procese vyko nuolatiniai ginčai.

18.3. Atsakovė laiko, kad teismo nustatyta jos ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarka yra minimali, tokia tvarka yra ne tik ribojanti, tačiau ir pažeidžianti tiek vaiko, tiek jos teises. Ji bylos nagrinėjimo metu nesutiko, jog jai vienai būtų nustatyta pareiga pasiimti vaiką iš ieškovo namų, nes ten vyksta konfliktai, motinos menkinimas, dėl ko vaikas reaguodamas į konfliktus nesutinka eiti su motina. Tuo tarpu nustačius prievolę tėvui pristatyti vaiką bendravimui su motina, visi šie neigiamai veikiantys vaiką ir šalių santykius elementai būtų pašalinti. Tiek ieškovas žinotų savo pareigas, tiek ir šalių nepilnametis vaikas žinotų, kokios tvarkos turėtų laikytis. Atsakovės manymu, teismas nenustatydamas ieškovui pareigos perduoti vaiką bendravimui su motina, kada tėvų tarpusavio santykiai yra įtempti, pažeidė tėvų lygiateisiškumo principą, eliminavo tėvo pareigą siekti skatinti vaiką bendrauti su motina.

18.4. Apeliantė ydinga laiko teismo nustatytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos 9 punktą, kad „Vaiko bendravimas su motina nevyksta prievartos būdu, kai vaikas išreiškia valią atsisakyti paskirtu laiku bendrauti su motina“. Tokia sąlyga sudaro galimybę ieškovui toliau manipuliuoti sūnaus tariamu nenoru matytis su motina. Tokios aplinkybės gali susidaryti ne dėl to, kad vaikas neturi ryšio su mama, tačiau ir dėl to, jog vaikas yra įnikęs į kompiuterinius žaidimus ir tiesiog gali „nenorėti“ eiti pas mamą, o tėvas tokiu atveju yra atleistas nuo pozityvios tėvo pareigos paskatinti vaiką bendrauti su mama. Taip pat tokia nustatyta bendravimo tvarka sudaro ieškovui sąlygas ja manipuliuoti, pasiūlant vaikui kitą laiko praleidimo būdą nei bendravimą su motina, vadovaujantis tuo, kad neva vaikas atsisako paskirtu laiku bendrauti su atsakove. Neįpareigojus tėvo paskirtu laiku atvežti sūnų bendrauti su motina, teismo sprendimas dalyje dėl atsakovės ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos apskritai taptų nevykdomas. Tokiu būdu būtų pažeidžiamos ne tik atsakovės teisės, bet sumažėtų ir nepilnamečio T. R. bendravimas su savo seserimi, kitais artimais giminaičiais

18.5. Teismas nepagrįstai laikė, kad atsakovės ryšys su vaiku yra sutrikęs. Byloje jos pateikti duomenys (fotonuotraukos) patvirtina tai, kad ryšys tarp jos ir sūnaus yra geras. Minėti įrodymai paneigia ieškovo akcentuojamą aplinkybę, kad ji yra konfliktiška asmenybė ir nepakanti sūnaus atžvilgiu. Ji nėra praradusi ryšio su vaiku, tačiau T. R. elgesys jos atžvilgiu yra nulemtas to, kad ieškovas leidžia sūnui neribotai žaisti kompiuterinius žaidimus, perka jam loterijos bilietus, atlaidžiai žiūri į namų darbų ruošą, vaikas gyvendamas su tėvu daug būna vienas namuose ir elgiasi kaip nori. Atsakovės namuose nustatyta tvarka, palyginus su tvarka pas tėvą, sūnui nepatinka, dėl ko ir kyla nesutarimai.

18.6. Teismas, nustatydamas atsakovės ir šalių nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarką, kada ji gali su sūnumi bendrauti savaitgalį tik nuo šeštadienio ryto sutartu laiku, jei tėvai nesusitaria – nuo 10.00 val. iki sekmadienio 20.00 val., apribojo motinos maksimalų bendravimą su sūnumi, tuo pažeidė atsakovės, kaip motinos, teises. Byloje nebuvo pateikta patikimų įrodymų, kuriais remiantis teismas privalėjo susiaurinti atsakovės bendravimą su nepilnamečiu sūnumi, nustatyti minimalią motinos ir sūnaus bendravimo tvarką. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamu atveju yra susidariusi tokia situacija, jog pagrindiniai konfliktai ir nesutarimai dėl atsakovės bendravimo su nepilnamečiu sūnumi kyla būtent tarp pačių šalių ir tai visiškai nėra susiję su atsakovės ir nepilnamečio sūnaus tarpusavio santykiais. Dėl kylančių konfliktų ir nesutarimų tarp šalių, bendraudamas su atsakove sūnus patiria lojalumo konfliktą, nes yra pasirinkęs labiau palaikyti tėvą, todėl teismo nustatytas bendravimo laikas savaitgaliais yra akivaizdžiai per trumpas, apribojantis jai galimybes praleisti kokybiškai kuo ilgesnį laiką su sūnumi, planuojant pramogas ir tolimesnes / ilgesnes išvykas laiko praleidimui kartu ne Kauno mieste. Toks laiko ribojimas taip pat nepadeda jos ir sūnaus tarpusavio ryšio stiprinimui, nes yra akivaizdžiai per trumpas.

19. Atsiliepimas į apeliacinį skundą gautas nebuvo.

Teisėjų kolegija

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

21. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria nustatyta atsakovės (motinos) ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka, pagrįstumo ir teisėtumo įvertinimas.

Dėl atsakovės (motinos) bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos

22. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena.

23. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad vaiko tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaikais. Tokia tėvų pareiga nustatyta tam, kad būtų patenkintas vaikų poreikis ir teisė bendrauti su savo tėvais, taip pat kad būtų įgyvendintos ir kitos tėvų pareigos – auklėti savo vaikus, rūpintis jų vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021). Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

25. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

26. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

27. Kasacinis teismas yra išskyręs šiuos tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, bendravimo su juo pagrindinius principus: 1) bendravimo tvarka turi užtikrinti geriausius vaiko interesus; 2) bendravimo tvarka turi užtikrinti saugaus, tiesioginio ir pastovaus ryšio su atskirai gyvenančiu tėvu (motina) nuolatinį palaikymą; 3) tais atvejais, kai tėvas (motina) nebendrauja ar trukdo bendrauti kitam tėvui (motinai) su vaiku, teismas gali abiem tėvams ar vienam iš jų taikyti sankcijas dėl teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymo ar netinkamo vykdymo, jei tai geriausiai atitinka vaiko interesus; 4) tais atvejais, kai dėl vienų ar kitų priežasčių tiesioginis tėvo (motinos) ir vaiko bendravimas neatitinka geriausių vaiko interesų, turi būti užtikrintas netiesioginis, per tarpininką ar kitokios formos tėvo (motinos) ir vaiko šeiminių ryšių palaikymas; 5) teismas, nustatydamas tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, turi vertinti vaiko interesus ilgesnėje laiko perspektyvoje, todėl net ir tuo atveju, jei dėl vienų ar kitų priežasčių vaiko bendravimas su tėvu (motina) šiuo metu gali būti komplikuotas, teismas turi vertinti, ar bendravimo ribojimas nepakenks vaiko interesams ateityje; 6) teismas turi įvertinti, ar jo nustatoma tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka galės būti realiai įgyvendinta, todėl tais atvejais, kai vaikas išreiškia kategorišką priešiškumą bendrauti su tėvu (motina), turi būti stengiamasi nustatyti tokio priešiškumo priežastis, tėvo (motinos) ir vaiko tarpusavio santykius iki sprendimo priėmimo ir jų pokytį sprendimo vykdymo metu ir nustatyti priemones tokioms priežastims pašalinti ar sumažinti (galimai nustatant tėvo (motinos) bendravimą su vaiku per tarpininką); 7) vaikai patiria emocinę žalą ne tik dėl nuolat besitęsiančių tėvų konfliktų, bet ir dėl jiems, jų nuomonės svarbai primetamos tėvų atsakomybės už bendravimo tvarkos (ne)vykdymą, todėl teismas turi siekti išlaikyti tinkamą pusiausvyrą tarp vaiko nuomonės ir norų svarbos vertinimo bei vaiko prigimtinio intereso užmegzti glaudesnį ryšį su kartu negyvenančiu tėvu (motina), jį saugoti ir plėtoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021).

28. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2023 m. birželio 5 d. sprendimu, be kita ko, nustatė atsakovės A. G. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi T. R. tvarką pagal ieškovo T. R. 2023 m. kovo 6 d. pateikto patikslinto ieškinio (reg. Nr. DOK-28184) reikalavimus, savo iniciatyva išplėsdamas motinos ir vaiko bendravimo laiką dienos ribose, papildomai įtraukdamas aktualius vaiko atostogų laikotarpius, Tėvo ir Motinos dienas, tėvų gimtadienius. Skundžiamu teismo sprendimu nustatyta atsakovės bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka buvo išdėstyta 15 punktų, pagal atskirus laikotarpius (savaitgaliai (1 punktas); darbo dienos (2 punktas); atostogos ir šventės (3–8 punktai); organizaciniai klausimai (9–15 punktai)). Atsakovės 2023 m. kovo 28 d. pateiktame atsiliepime į patikslintą ieškinį (reg. Nr. DOK-38886) pasiūlytą bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką teismas laikė ydinga, nes atsakovės ryšys su vaiku yra sutrikęs, nebuvo gauta jokių duomenų, kad atsakovė ėmėsi priemonių tinkamo ryšio su vaiku atkūrimui, todėl nei A. G. siūlomo pereinamojo periodo trukmė, nei tokio pereinamojo laikotarpio galutinis rezultatas nėra žinomi ir negali būti nuspėjami, yra priklausomi išimtinai nuo subjektyvių aplinkybių, kas gali neigiamai veikti nepilnametį ginčo šalių vaiką.

29. Atsakovė pateiktu apeliaciniu skundu iš esmės nesutinka su teismo nustatytos bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos 1 punktu, ydingu laiko 9 punkto dalį („Vaiko bendravimas su motina nevyksta prievartos būdu, kai vaikas išreiškia valią atsisakyti paskirtu laiku bendrauti su motina“), taip pat jos netenkina teismo 1–7 punktuose nustatyta tvarka, pagal kurią visais atvejais ji asmeniškai turi atvykti pasiimti nepilnamečio sūnaus į ieškovo gyvenamąją vietą, o tėvui pareigą vaiką jai pristatyti nėra nustatyta. Atsakovės teigimu, teismas nepagrįstai 1 punktu nustatė labai minimalų jos ir nepilnamečio vaiko bendravimą savaitgaliais, 9 punkte įtvirtino sąlygas ieškovui toliau manipuliuoti sūnaus tariamu nenoru matytis su motina, 1–7 punktuose nenustatydamas tėvui pareigos pasirūpinti sūnaus perdavimu jai, taip paliko tiesioginę galimybę toliau kilti nuolatiniams tarpusavio konfliktams. Atsakovė laiko, kad visas šias problemas išsprendžia jos apeliaciniu skundu (anksčiau – atsiliepimu į patikslintą ieškinį) siūloma bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka, kurią ji laiko racionalesne, labiau mažinančia tėvų konfliktų galimybę, užtikrinančia didesnės apimties jos ir nepilnamečio sūnaus T. R. bendravimą.

30. Nagrinėjamoje civilinėje byloje yra nustatyta, kad nepilnametis ginčo šalių vaikas T. R. nuo 2022 m. kovo 1 d. gyvena kartu su tėvu T. R.. Šios aplinkybės atsakovė A. G. neginčija. Bylos medžiaga patvirtina ir tai, kad tarp šalių nuolat kyla konfliktai, į kurių sprendimą yra įtraukiami įvairūs kiti subjektai (ikiteisminio tyrimo institucijos (žr. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) 2022 m. kovo 22 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą; Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) 2023 m. balandžio 28 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą); antstoliai (žr. 2022 m. birželio 15 d. antstolio R. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas); vaiko teisių apsaugos specialistai (žr. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. lapkričio 30 d. ir 2022 m. gruodžio 12 d. nutarimai dėl administracinio nusižengimo tyrimo nutraukimo)). Iš Kauno miesto socialinių paslaugų centro 2022 m. rugsėjo 29 d. pagalbos plano matyti, kad tarp tėvų nuolat kyla nesutarimai dėl vaikų priežiūros ir auklėjimo, jiems nepavyksta be konfliktų pasidalinti ir perduoti vaikams reikalingus daiktus ir pan. (žr. 2022 m. kovo 25 d. pagalbos plano peržiūra). Tame pačiame 2022 m. rugsėjo 29 d. pagalbos plane Kauno m. SPC socialinė darbuotoja R. V. pažymėjo, kad šeimoje pagrindinė problema – konfliktiški A. G. ir T. R. santykiai ir nesugebėjimas tarpusavyje komunikuoti, ieškoti kompromisų. Ginčo šalių nesusikalbėjimas, nesidalinimas informacija yra nurodytas ir (duomenys neskelbtini) progimnazijos 2023 m. sausio 25 d. parengtoje T. R. charakteristikoje

31. Sprendžiant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo klausimą, turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma. Vaiko nuomonė yra viena iš jų, tačiau ne visa lemianti. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-412-916/2020; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019).

32. Nepilnamečio vaiko T. R. nuomonė yra užfiksuota įvairiuose civilinėje byloje esančiuose dokumentuose. Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022 m. rugsėjo 13 d. vaiko situacijos vertinimo anketoje jo nuomonė užfiksuota 2022 m. rugpjūčio 29 d. Tuomet nepilnametis T. R. nurodė, kad: su mama bendrauja ir bendraus, tačiau pas ją gyventi nenori; jam geriau pas tėtį; pas tėtį yra ramiau, mažiau įtampos, daugiau vietos; tėtis viskuo gali pasirūpinti; jis nori gyventi su tėčiu, o ne su mama. 2022 m. gruodžio 16 d. vaiko nuomonės išklausymo akte užfiksuotas T. R. noras gyventi pas tėtį: gyvenimo sąlygas jis vertina 11 balų iš 10; turi ką veikti, turi katiną, kuris nesikandžioja, savo kambarį, gyvena arti mokyklos, yra maisto šaldytuve; su tėčiu jam linksmiau, pas tėtį mažiau taisyklių; pas mamą būti nenori; bute, kuriame gyvena mama, jaučia nemalonų jausmą, tokį jausmą jaučia ir mamos mašinoje; su mama bendrauja, ji atvažiuoja jo aplankyti, jis irgi kartais nuvažiuoja pas mamą, kartais pasilieka nakvoti; su mama norėtų bendrauti ir atostogų metu, tačiau visų atostogų pasilikti su ja nenorėtų; galėtų bendrauti dieną, galėtų vieną kartą pasilikti su nakvyne; jeigu jam reikia pagalbos, jis kreipiasi į tėtį; tėtis jam yra artimiausias žmogus, visada jam padeda, domisi jo reikalais; su seserimi sutaria puikiai, kartu žaidžia. Iš esmės analogiškas aplinkybes T. R. nurodė ir apklausiamas 2023 m. balandžio 24 d. teismo posėdžio metu. Vaikas pažymėjo, kad: daugiau kaip metus gyvena su tėčiu; prieš tai savaitę gyveno su tėčiu, savaitę gyveno su mama; su mama pradėjo pyktis, ji pradėjo gadinti jo daiktus, buvo ir smurto; šiuo metu vengia bendrauti su mama, nelabai nori su ja kalbėtis, to nenori dėl praeities; su tėčiu gyventi ir bendrauti sekasi gerai, su juo nesipyksta, pas tėtį nėra griežtų taisyklių, tėtis stengiasi spręsti jo problemas; ramiausiai ir saugiausiai jaučiasi tėčio namuose; tėtis skatina jį bendrauti su mama, neprieštarauja jų susitikimams; bendrauti su mama norėtų dienos metu, kokią vieną dieną; likti nakvoti pas ją nenori, jau seniai nėra pas mamą nakvojęs; jeigu būtų nustatyta, kad su mama ir tėčiu jis gyvena po lygiai dienų, jis tokia tvarka nesinaudotų; vasaros atostogų metu sutiktų leisti su mama 10 d. per mėnesį; galėtų pats nuvažiuoti pas mamą su autobusu.

33. Kaip jau buvo minėta, teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus. Atsižvelgiant į šiuo metu stebimą pakankamai kategorišką nepilnamečio T. R. nenorą su motina (atsakove) A. G. bendrauti ilgesnį laiką, kuris galimai yra nulemtas anksčiau tarp vaiko ir motinos kilusių įvairių konfliktinių situacijų, taip pat jam nepriimtino motinos elgesio, maksimalaus atsakovės ir nepilnamečio sūnaus bendravimo nustatymas (koks yra siūlomas / nurodomas atsakovės pateiktame apeliaciniame skunde išdėstytos bendravimo tvarkos 1.1 punkte), be kita ko, jį reguliariai (ir itin greitai) didinant, šiuo metu akivaizdžiai neatitiktų vaiko interesų. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad teismas nustatinėja bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Kai nėra iš anksto žinoma ir sudėtinga įvertinti, kokios trukmės pereinamojo laikotarpio gali prireikti nustatant laikiną bendravimo tvarką, konkretus pereinamasis laikotarpis teismo sprendime ir nėra nustatomas. Tai ypač aktualu atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ginčo šalių sūnui T. R. yra (duomenys neskelbtini), dėl ko jis pagal savo amžių, brandą ir sąmoningumo lygį jau aiškiai gali pasirinkti jam priimtinesnį bendravimo su skyrium gyvenančia motina modelį. Kaip jau buvo nurodyta anksčiau, nepilnametis T. R. šiuo metu atsisako su motina nepertraukiamai leisti kiek ilgesnį laiką, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pasirinko nustatyti atsakovės ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką pagal ieškovo patikslintame ieškinyje suformuluotą susitikimų grafiką, taip pat pagrįstai jį savo iniciatyva praplėtė, įtraukdamas papildomus bendravimo laikotarpius vaiko atostogų metu, tėvo ir motinos švenčių dienomis, tėvų gimtadienių metu ir kt. Tokia bendravimo forma, kai su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikas šiuo metu yra praradęs artimą ryšį, bendraujama periodiškai, trumpesniais intervalais, yra ne tokia kraštutinė, t. y. nereikalauja pernelyg dažno vaiko kilnojimosi iš vieno tėvo pas kitą, todėl ji nesukelia vaikui tiek streso, nereikalauja tiek tėvų resursų. Tokia bendravimo tvarka, esant tėvų ypač dideliam tarpusavio konfliktiškumui, eliminuos (arba bent jau ženkliai sumažins) vaiko kaskart išgyvenamą lojalumo konfliktą, taip pat ir pačių tėvų galimybes manipuliuoti situacijomis perduodant vaiką vienas kitam, todėl pirmosios instancijos teismo pasirinktas bendravimo modelis orientuotas į laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais (kas antrą savaitgalį), švenčių dienomis ir atostogų metu bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyriumi gyvenančia motina darbo dienomis (nagrinėjamu atveju – kiekvienos savaitės trečiadienį), apeliacinės instancijos teismo vertinimu, geriausiai užtikrins nepilnamečio T. R. interesus.

34. Dėl nurodytų argumentų, nėra pagrindo nustatyti atsakovės apeliaciniu skundu siūlomos jos ir nepilnamečio vaiko T. R. bendravimo tvarkos.

35. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nepaisant akivaizdžiai konfliktiškų ieškovo ir atsakovės tarpusavio santykių, nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra duomenų, kurie liudytų, kad A. G. elgesys savo sūnaus T. R. atžvilgiu būtų akivaizdžiai netinkamas, žalojantis vaiką ar jam pavojingas. (duomenys neskelbtini) progimnazijos 2023 m. sausio 25 d. parengtoje T. R. charakteristikoje nurodyta, kad: abu tėvai vaiku rūpinasi; esant reikalui tėvai skambina, rašo, dalyvauja klasės tėvų susirinkime; su klasės vadove ryšį palaiko atskirai abu tėvai. Byloje pateiktos T. R. buvimo pas atsakovę, taip pat motinos ir abiejų jos vaikų (E. R. ir T. R.) laisvalaikio akimirkos, liudija, kad atsakovės santykiai, jai vienai būnant su nepilnamečiu sūnumi (ar būnat kartu su abiem vaikais), yra geri, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apribojo atsakovei galimybę bendrauti su nepilnamečiu sūnumi savaitgaliais, nustatydamas, kad motina su vaiku bendrauja tik nuo šeštadienio ryto iki sekmadienio vakaro. Byloje esantys duomenys liudija, kad atsakovei yra reikalinga atkurti artimą ryšį su nepilnamečiu sūnumi, o tam būtinas kaip galima ilgesnis tiesioginis ir nepertraukiamas motinos ir sūnaus buvimas kartu, kuris, atsižvelgiant į bylos aplinkybes (šiuo metu egzistuojantį vaiko nenorą būti su motina), nagrinėjamu atveju gali būti nustatomas tik savaitgaliais. Paminėtina ir tai, kad kartu su atsakove gyvena ir kitas ginčo šalių nepilnametis vaikas – dukra E. R., su kuria brolio T. R. santykiai yra puikūs (žr. 2022 m. gruodžio 16 d. vaiko nuomonės išklausymo aktas). Pirmosios instancijos teismui nustačius pakankamai siauros apimtiems motinos A. G. ir sūnaus T. R. bendravimą savaitgaliais, be kita ko, taip buvo apribotas ir sesers / brolio bendravimas, kuris nepilnamečiui T. R. gyvenant kartu su tėvu, o nepilnametei E. R. gyvenant su motina ir taip yra minimalus. Todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su atsakovės apeliacinio skundo motyvais, sprendžia, jog yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos 1 punktą, nustatant, jog A. G. ir nepilnametis T. R. bendrauja kiekvienais lyginiais metais nelyginės savaitės savaitgalį ir kiekvienais nelyginiais metais lyginės savaitės savaitgalį nuo penktadienio vakaro sutartu laiku, jei tėvai nesutaria – nuo 17.00 val. iki sekmadienio 20.00 val.

36. Pritartina ir atsakovės apeliacinio skundo argumentams dėl pirmosios instancijos teismo nustatytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos 9 punkto dalies ydingumo. Skundžiamu sprendimu nustatytos atsakovės ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos 9 punktas, be kita ko, numato, kad „Vaiko bendravimas su motina nevyksta prievartos būdu, kai vaikas išreiškia valią atsisakyti paskirtu laiku bendrauti su motina“. Apeliantės nuomone, tokia sąlyga sudaro galimybę ieškovui toliau manipuliuoti sūnaus tariamu nenoru matytis su motina.

37. Apeliacinės instancijos teismas su nurodytu apeliacinio skundo argumentu sutinka, nes tokia atsakovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos 9 punkte įtvirtinta formuluotė iš tiesų yra sąlyginė, suteikianti per daug laisvės ginčo šalių subjektyviems vertinimams ir interpretacijoms. Tokia sąlyga taip pat sudaro prielaidas ieškovui T. R. neskatinti ir nemotyvuoti sūnaus kaip galima dažniau bendrauti su motina (atsakove A. G.), nors vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus. Atkreiptinas dėmesys, kad paties ieškovo patikslintu ieškiniu siūlytoje nustatyti atsakovės ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkoje tokios sąlygos apskritai nebuvo, ji į skundžiamu sprendimu patvirtintą motinos ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką buvo įtraukta išimtinai pirmosios instancijos teismo iniciatyva, iš esmės tokio sprendimo nepagrindžiant jokiomis svarbiomis faktinėmis aplinkybėmis. Teismų sprendimai, kuriais nustatoma bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, turi būti aiškūs, suprantami ir realiai įvykdomi, o tai reiškia, kad jais turi būti nustatomos konkrečios bylos šalių pareigos, kurios negali būti susietos su aiškiai neapibrėžtomis sąlygomis (pavyzdžiui, momentiniais ar epizodiškais vaiko norais ar pageidavimais). Atsižvelgiant į tai, taip pat remiantis CPK 267 straipsnyje įtvirtintu draudimu priimti sąlyginius sprendimus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad iš pirmosios instancijos teismo sprendimu patvirtintos motinos ir nepilnamečio vaiko tvarkos 9 punkto šalintina nuostata numatanti, jog „Vaiko bendravimas su motina nevyksta prievartos būdu, kai vaikas išreiškia valią atsisakyti paskirtu laiku bendrauti su motina.“.

38. Apeliantė apeliaciniu skundu nesutinka ir su teismo 1–7 punktuose nustatyta tvarka, pagal kurią visais atvejais ji asmeniškai turi atvykti pasiimti nepilnamečio sūnaus į ieškovo gyvenamąją vietą, o tėvui pareigą pristatyti jai vaiką nėra nustatyta. Atsakovės nuomone, pareigą pristatyti vaiką nustačius ieškovui, būtų pašalinta tėvų konfliktų galimybė vaiko pasiėmimo metu, tai padėtų pačiam sūnui T. R. išvengti lojalumo konflikto, įpareigotų tėvą aktyviais veiksmais skatinti sūnų bendrauti su ja, atimtų galimybę ieškovui manipuliuoti situacijomis, kuomet vaikas rodo nenorą bendrauti su mama. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais atsakovės argumentais nesutinka ir laiko juos nepagrįstais.

39. Teisėjų kolegija pažymi, jog esant nutrūkusiam vaiko ir motinos ryšiui, T. R. turi jausti būtent motinos iniciatyvą, motinos norą ir aktyvias pastangas su juo bendrauti, palaikyti ryšį, rūpintis juo, o ne būti tėvo „mechaniškai“ pristatomas motinai priverstiniam teismo nustatytos bendravimo tvarkos vykdymui. Pagal pirmosios instancijos teismo nustatytą motinos ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką, būtent vaiko tėvui jau ir taip tenka didžiausia rūpinimosi vaiku, jo kasdieniniais poreikiais ir jo auklėjimo našta, todėl įpareigojimas ieškovą vežioti nepilnametį vaiką pasimatyti su motina neatitiktų teisingumo ir sąžiningumo principų reikalavimų. Pažymėtina, jog skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia išimtinai jam. Be to, ginčo šalys, būdamos nepilnamečio vaiko T. R. tėvais, visiškai eliminuoti tarpusavio bendravimo ateityje negali ir negalės. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas laiko, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė tėvui kitą pareigą – užtikrinti, kad vaikas būtų pasirengęs bendravimui su motina (žinotų bendravimo laiką, trukmę, turėtų reikiamus daiktus, rūbus, dokumentus), taip pat pareigą palydėti vaiką iki atvykusios jo pasiimti motinos. Būtent vykdydamas nurodytą pareigą vaiko tėvas (ieškovas T. R.) privalės imtis aktyvių veiksmų, kad nepilnametis T. R. būtų laiku ir tinkamai pasiruošęs vykti bendrauti su motina, be kita ko, būtų motyvuotas ir norėtų tai daryti, todėl nagrinėjamu atveju abi ginčo šalys (tėvai) yra skatintinos geranoriškai bendradarbiauti savo nepilnamečio vaiko labui, o iškilusius klausimus visų pirma spręsti tarpusavyje derinant savo ir nepilnamečių vaikų teisėtus interesus, siekiant užtikrinti vaikams tinkamas ne tik vystymosi, bet ir psichologinės atmosferos sąlygas.

40. Pažymėtina ir tai, kad T. R. jau yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, t. y. pakankamai savarankiškas ir gebantis naudotis viešuoju transportu. Apklausiamas 2023 m. balandžio 24 d. teismo posėdžio metu jis nurodė, kad galėtų pats nuvažiuoti pas mamą su autobusu. Iš to seka, kad vaiko pasiėmimas / pristatymas bendrauti su atsakove gali būti įgyvendinamas ir kitokiu būdu (vaikui pačiam nuvykstant pas atsakovę / iš jos grįžtant namo viešuoju transportu), jeigu dėl to bus bendras tėvų sutarimas.

41. Kiti apeliacinio skundo argumentai laikytini neaktualiais ir neturinčiais esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl bylos procesinės baigties

42. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad atsakovės apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai argumentai sudaro pagrindą skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria nustatyta motinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, pripažinti nepagrįsta bei ją pakeisti, todėl atsakovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o skundžiamo Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 5 d. sprendimo dalis, kuria nustatyta atsakovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka (jos 1 ir 9 punktai) keistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

43. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

44. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš dalies tenkinus atsakovės apeliacinį skundą buvo iš esmės patikslinti ir sukonkretinti pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytos motinos ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos 1 bei 9 punktai, dėl ko pripažintina, kad ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimai lieka patenkinti iš esmės tokia pačia dalimi. Todėl nėra pagrindo keisti sprendimo dalies, kuria išspręstas ginčo šalių pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

45. Duomenų, liudijančių ieškovo T. R. apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra.

46. Atsakovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 624,25 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas (110,00 Eur žyminį mokestį + 514,25 Eur teisinei pagalbai apmokėti).

47. Apeliaciniu skundu atsakovė ginčijo tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl motinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo. Dalis atsakovės apeliacinio skundo argumentų buvo pripažinti pagrįstais, jų pagrindu pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl motinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo (1 ir 9 punktai) yra keistinas, todėl laikytina, kad atsakovės apeliacinis skundas buvo patenkintas 25 proc. apimtimi. Atsižvelgiant į tai, atsakovei iš ieškovo priteistina proporcinga bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, dalis – 156,06 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 5 d. sprendimą pakeisti.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 5 d. sprendimu nustatytą atsakovės A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu vaiku T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką ir bendravimo tvarką išdėstyti taip:

1. Kiekvienais lyginiais metais nelyginės savaitės savaitgalį ir kiekvienais nelyginiais metais lyginės savaitės savaitgalį nuo penktadienio vakaro sutartu laiku, jei tėvai nesusitaria – nuo 17.00 val. iki sekmadienio 20.00 val. Motina paima sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir parveža jį į jo gyvenamąją vietą.

2. Kiekvieno mėnesio trečiadieniais nuo 17.00 val. iki 20.00 val. Motina paima sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir parveža jį į jo gyvenamąją vietą.

4. T. R. gimimo dieną nuo 15.00 val. iki 19.00 val. Motina paima sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir parvežta jį į jo gyvenamąją vietą.

8. Tėvas bendrauja su vaiku Tėvo dieną ir savo gimimo dieną (duomenys neskelbtini).

11. Šalys gali susitarti ir dėl kitos vaiko pasiėmimo, grąžinimo vietos, laiko, bendravimo tvarkos atsižvelgiant taip pat ir į vaiko nuomonę.

14. Motina praneša vaiko tėvui T. R. ne vėliau kaip prieš dieną apie negalėjimą bendrauti su vaiku numatytu laiku.

Kitą Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 5 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dalį bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme – 156,06 (vieną šimtą penkiasdešimt šešis eurus ir 06 ct.) Eur.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Virginija GudynienėTomas RidikasJurgita Sujetienė