Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo T. R. ieškinį A. G. dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas T. R. (toliau – ir ieškovas) ieškiniu teismo prašo: 1) pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nutartimi nustatytą nepilnamečio sūnaus T. R., gim. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir nepilnametis sūnus), gyvenamąją vietą ir ją nustatyti su ieškovu; 2) pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nutartimi nustatytą ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką ir nustatyti atsakovės A. G. (toliau – ir atsakovė) bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką: kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį nuo šeštadienio 14 val. iki sekmadienio 20 val. atsakovei paimant sūnų ir grąžinant sūnų į jo gyvenamą vietą; kiekvieno mėnesio trečiadieniais nuo 17 val. iki 20 val.; Kalėdų švenčių metu nuo gruodžio 25 d. 11val. iki gruodžio 27 d. 19 val. sūnų paimant ir grąžinant į jo gyvenamą vietą; Velykų antrą dieną nuo 11val. iki 19 val., sūnaus gimimo dieną nuo 16 iki 20 val., žiemos atostogų metu sausio 2, 3, 4 d. sūnų paimant sausio 2 d. 17 val. ir grąžinant į namus sausio 4 d. 20 val. vasaros atostogų metu po 10 dienų birželio, liepos, rugpjūčio mėnesiais tėvų iš anksto sms žinutėmis ar el. paštu suderintu laiku ne mažiau kaip savaitė laiko iki pasiėmimo dienos; rudens atostogų metu lapkričio 1, 2 d. sūnų mamai paimant ir atvežant į namus 17 val. Šalys gali susitarti ir dėl kitos pasiėmimo, grąžinimo vietos, laiko, bendravimo tvarkos sms žinutėmis ar el. paštu; 3) pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nutarties dalį dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam sūnui ir dukrai E. R. ir jo iš šalių nepriteisti.

2. Ieškovas ieškiniu taip pat prašė taikyti laikinas apsaugos priemones ir sustabdyti vykdymą Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nutarties dalies dėl išlaikymo priteisimo iš ieškovo nepilnamečiui sūnui, dėl ieškovo bendravimo tvarkos su nepilnamečiu sūnumi ir nustatyti laikiną nepilnamečio sūnaus gyvenamą vietą su ieškovu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 19 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Nustatė laikiną šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą kartu su ieškovu. Sustabdė Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-503-528/2021 vykdymo dalį dėl išlaikymo priteisimo, ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos. Nustatė laikiną atsakovės bendravimo su sūnumi tvarką šventiniu laikotarpiu, pagal kurią atsakovė bendrauja su nepilnamečiu sūnumi:

- antrą Kalėdų dieną - 2022 m. gruodžio 26 d. pasiimdama vaiką iš jo gyvenamosios vietos iki 10.00 val. ir grąžindama vaiką į gyvenamąją vietą 2022 m. gruodžio 27 d. iki 20.00 val.;

- Naujųjų Metų išvakarėse (gruodžio 31 dieną) pasiimdama vaiką iš jo gyvenamosios vietos 15.00 val. ir grąžindama vaiką į jo gyvenamąją vietą 2023 m. sausio 1 d. iki 15.00 val. Nurodė nutartį vykdyti skubiai.

4. Nustatė, kad Kauno apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 21 d. nutartimi Nr. e2-503-528/2021 patvirtino A. G. ir T. R. 2021 m. spalio 15 d. sudarytą taikos sutartį dėl šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, pagal kurią šalių sūnaus gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina, tėvas įsipareigojo teikti vaikui išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 230 Eur nuo taikos sutarties įsigaliojimo dienos iki vaiko pilnametystės, lėšas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio sūnaus išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirta motina. Nustatyta skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarka su vaikais. Teismas minėta nutartimi taip pat išsprendė ir šalių dukters E. R., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo ir bendravimo tvarkos klausimus, dėl kurių ginčo byloje nėra.

5. Nurodė, kad preliminariai įvertinus šalių nurodytas aplinkybes, išvadą teikiančios institucijos išvadoje nurodytas aplinkybes ir byloje pateiktus rašytinius duomenis, nepilnamečio vaiko paaiškinimų turinį, matyti, kad tarp šalių kyla ginčai dėl sūnaus gyvenamosios vietos ir bendravimo su motina, vaikas faktiškai gyvena su tėvu tiek dėl to, kad tėvo gyvenamoji vieta yra netoli vaiko mokymosi įstaigos, tiek dėl susiklosčiusių ir besitęsiančių konfliktiškų santykių su motina ir dėl vaiko nenoro gyventi motinos gyvenamojoje vietoje ir su ja bendrauti. Ieškovas verčiasi individualia veikla ir gauna pajamas, todėl finansiškai yra pajėgus užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas vaikui. Byloje nepateikta duomenų, kad ieškovo gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali laikinai užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis. Išvadą teikiančios institucijos duomenimis, vaiko gyvenimo sąlygos tėvo namuose sudarytos, vaikui skirtas atskiras kambarys, kuriame yra visi reikalingi daiktai.

6. Teismas sprendė, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu šiuo metu geriausiai atitinka vaiko interesus, teisę turėti saugią, stabilią ir nusistovėjusią aplinką, tai nepilnamečio vaiko interesų nepažeis bei stabilizuos faktiškai susiklosčiusią situaciją. Vaiko ir tėvo tarpusavio santykiai geri, tėvas yra vaikui autoritetas, vaikas įvardina ryšį tarp jo ir tėvo kaip artimą. Šalių nurodytos aplinkybės apie kylančių konfliktų priežastis, tinkamą/ netinkamą tėvų valdžios įgyvendinimą gali būti nustatytos tik surinkus visus bylos įrodymus ir juos ištyrus. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad vaikas su motina bendrauja ir nori bendravimą tęsti, tačiau ne tokį intensyvų. Mokymasis ir jo rezultatai yra labai individualūs, iš jų nėra pakankamo pagrindo daryti išvadą, kad būtent dėl tėvo auklėjimo pobūdžio rezultatai galimai yra per žemi. Vaikas išgyveno didelį ir sudėtingą tėvų skyrybų procesą, kuris, neatmestina, sukėlė psichiatro aprašytus vaiko sveikatos sutrikimus. Atsakovės argumentų, kad vaikas tėvo gyvenamojoje vietoje nekontroliuojamai žaidžia kompiuterinius žaidimus, šioje bylos proceso stadijoje nėra galimybės įvertinti kaip teisingų ar nepagrįstų. Aplinkybę, kad vaikas žaidžia kompiuterinius žaidimus ir motinos gyvenamojoje vietoje tuo metu, kai motina išvyksta ir savaitgalį vaikas lieka vienas, nurodė pats nepilnametis. Vaikas taip pat nurodė, kad su motina jis retai kur nors vyksta, tuo tarpu su tėvu laisvalaikį leidžia produktyviai.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

7. Atskiruoju skundu atsakovė prašo teismo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 19 d. nutartį ir ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Teismas rėmėsi tik nepilnamečio sūnaus išsakyta nuomone, tačiau ši nuomonė nepagrįsta objektyviomis aplinkybėmis, neatitinka tikrovės ir galimai galėjo būti pareikšta įtakojant ieškovui. Atsakovė nėra sudaužiusi sūnaus telefono. Nepilnametis sūnus, laiką leisdamas pas motiną, būna linksmas, bendrauja su sese bei artimais giminaičiais ir atsakovei jokių nusiskundimų dėl buvimo pas ją ar nenoro būti pas ją nėra išreiškęs. Po paskutinio apsilankymo pas atsakovę sakė nenorintis važiuoti pas tėvą į namus. Neatitinka tikrovės ir išvadą teikiančios tarnybos (toliau – ir Tarnyba) išvadoje užfiksuoti teiginiai, kad atsakovė sūnui yra uždėjusi limitą ir jis gali būti prie kompiuterio tik vieną valandą, o sesuo gali visą laiką būti prie kompiuterio. Atsakovės namuose laiko praleidimas naudojantis telefonais bei kompiuteriais, atsižvelgiant į vaikų sveikatą bei jų emocinę būseną, yra ribojamas abiems vaikams vienodai. Sūnaus pasakymas, kad jis tėvo namuose visada turi kuo užsiimti, turi savo kambarį, kuris jam labai patinka, reiškia tai, kad jis visiškai nekontroliuojamas gali žaisti kompiuteriu, tėvas jam to nedraudžia ir neriboja laiko, leidžiamo prie kompiuterio. Tarnybos išvadoje užfiksuoti nepilnamečio vaiko pasisakymai (jų dauguma) nepagrįsti, neparemti jokiais įrodymais, o pati išvada yra parengta neobjektyviai, t. y. neišklausant ir atsakovės nuomonės, neanalizavus faktų.

5.2. Nepagrįsta teismo išvada, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu šiuo metu geriausiai atitinka vaiko interesus. Nesuprantama teismo pozicija, kodėl sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą iš esmės buvo remiamasi tik šalių nepilnamečio sūnaus pasakytais žodžiais, kad „jo ir tėvo santykiai yra geri“, kad „tėvas vaikui yra autoritetas“, kad „jų tarpusavio ryšys yra artimas“, kai atsakovės pateiktame atsiliepime į ieškovo prašymą buvo nurodomos aplinkybės, jog šiuo metu tėvas kenkia sūnaus sveikatai bei emocinei būklei. Ieškovas nesuteikia nepilnamečiui sūnui saugios ir ramios aplinkos, jis tyčia siekia emocinio sūnaus atskyrimo nuo motinos, viešina bylos detales, nuteikinėja ir neskatina sūnaus laikytis bendravimo tvarkos. Ieškovas naudojasi vaiko bejėgiškumu ir taip kerštauja kitai šaliai už skyrybų inicijavimą.

5.3. Ieškovas neleidžia atsakovei ramiai jai skirtu su sūnumi bendravimo metu su vaiku bendrauti, kišasi į motinos ir sūnaus pokalbius; jeigu per kameras pamato, kad ji atvyksta, iš karto skambina sūnui, kalba apie įsivaizduojamą pavojų sūnui, kelia įtampą, trikdo bendravimą. Atsakovė, atvykusi į šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančius namus aplankyti sūnaus, yra nuolat filmuojama, provokuojama.

5.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino atsakovės pateiktame Respublikinio priklausomybės ligų centro ambulatorinio apsilankymo aprašyme nurodytų aplinkybių, neatsižvelgė į atsakovės atsiliepimo argumentus, kad būtent per ilgas laiko praleidimas prie kompiuterio, kurio tėvas neriboja, įtakoja sūnaus psichologinę ir emocinę būseną. Atsakovė savo atsiliepime taip pat nurodė, kad ieškovas nereaguoja į psichologės rekomendacijas kompiuterinius žaidimus žaisti apie pusantros valandos per dieną, dienotvarkę nustatyti pastovią ir vienodą bei jos laikytis ir motinos, ir tėvo namuose. Sūnus žaidžia ne jo amžiui skirtus žaidimus, yra perkama daug azartinių loterijų bilietų. Visas vaiko stalas apkrautas įrenginiais, o namų darbų ruošimui vietos visiškai nėra. Ieškovas nepilnamečio sūnaus kambaryje įrengė vaizdo kameras, vaikas yra stebimas ir filmuojamas visą parą, taip pat yra fiksuojami ir atsakovės bei sūnaus susitikimai, taip pažeidžiant jos ir nepilnamečio sūnaus privatumą.

5.5. Atsakovė bendradarbiauja su Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistais, vykdo jų rekomendacijas bei nurodymus. Ieškovas elgiasi priešingai, į vaiko teisių apsaugos specialistų rekomendacijas lankytis pas psichologą nereagavo ir pas jį nesilankė.

5.6. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad sūnui būnant pas ieškovą ir sergant Covid19 jis buvo pasiėmęs nedarbingumo pažymėjimą, tačiau su vaiku namuose nebuvo. Sergantis vaikas namuose buvo paliktas vienas. Atvykusi atsakovė rado vaiką gulintį lovoje, žaidžiantį mobiliu telefonu, nevalgiusį ir neslaugomą (tik įsikišus socialinei darbuotojai tėvas nutraukė nedarbingumą prisipažindamas, kad jis dirba ir prižiūrėti sūnaus neturi sąlygų, taip pat prieštaravo atsakovės prašymui leisti pasiimti sūnų).

5.7. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovės pateiktus rašytinius įrodymus vertino kaip neturinčius reikšmės sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neatsižvelgė į atsiliepime atsakovės išdėstytus argumentus, nesigilino į realią situaciją.

5.8. Teismas, siekiant išvengti konfliktų didžiųjų metų švenčių laikotarpiu, savo iniciatyva išsprendė klausimą dėl motinos bendravimo tvarkos su vaiku tik Kalėdų ir Naujųjų Metų laikotarpiu. Šia nutarties dalimi be pagrindo nepagrįstai ir neproporcingai suvaržyta motinos teisė bendrauti su nepilnamečiu sūnumi.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.

10. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas pakeitė šalių taikos sutartimi sulygtą nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą ir ją laikinai nustatė su ieškovu, sustabdė nutarties dalies dėl išlaikymo priteisimo, ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos vykdymą, nustatė laikiną atsakovės bendravimo su sūnumi tvarką šventiniu laikotarpiu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

11. Prieš vertinant atskirojo skundo argumentų pagrįstumą, teismas išsprendžia atsakovės apeliacinės instancijos teismui pateiktų naujų įrodymų priėmimo klausimą.

12. Atsakovė su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – ambulatorinio apsilankymo aprašymą; Kauno miesto socialinių paslaugų centro pagalbos planą, sudarytą 2022 m. rugsėjo 29 d., Tamo dienyno duomenis; nuotraukas; antstolio R. S. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, sudarytą 2022 m. birželio 15 d.; Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nutartį, SMS žinutes.

13. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

14. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).

15. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti atsakovės pateiktą ambulatorinio apsilankymo aprašymą, 2022 m. rugsėjo 29 d. sudarytą Pagalbos planą, Tamo dienyno duomenis, nuotraukas, antstolio R. S. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, sudarytą 2022 m. birželio 15 d., nes jie jau yra byloje (atsakovės pateikti su atsiliepimu į ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių), Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nutartį, kadangi apeliacinės instancijos teismas su šia nutartimi gali susipažinti teismų informacinėje sistemoje LITEKO, be to, ji irgi jau yra byloje (ieškovo pateikta su ieškiniu). Apeliacinės instancijos teismas taip pat atsisako priimti atsakovės pateiktą susirašinėjimą SMS žinutėmis, nes iš šių duomenų nėra aišku, nei kada toks susirašinėjimas vyko, nei tarp kokių šalių (nurodyta tik viena šalis T. R. ir jo telefono Nr.).

Dėl nutarties (ne)teisėtumo

16. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai, kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymo ir pan., be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).

17. Sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kiekvienu atveju, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikino pobūdžio, taikomas kaip apsaugos priemonė iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir priimti apsvarstytą sprendimą, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai, visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių. Tik nagrinėdamas bylą iš esmės teismas įvertina aplinką, kurioje vaikas gyvena, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustato, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).

16.1. Šalys yra nepilnamečių vaikų T. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. R., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai.

16.2. Kauno apylinkės teismas nagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-1789-528/2022 (teisminio proceso Nr. 2-69-3-21345-2019-7) pagal ieškovės A. G. patikslintą ieškinį atsakovui T. R. dėl bažnytinės santuokos, įtrauktos į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje, apskaitos akto įrašo panaikinimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, prievolių kreditoriams, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, bendravimo su nepilnamečiais vaikais nustatymo, neturtinės žalos atlyginimo ir atsakovo T. R. priešieškinį ieškovei A. G. dėl paprastųjų vardinių akcijų pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir jų priteisimo;

16.3. Kauno apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-503-528/2021 (2022 m. Nr. e2-1789-528/2022) patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, vaikų bendravimo ir dalyvavimo jų auklėjime tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu nustatymo bei vaikų išlaikymo ir šią bylos dalį nutraukė. Taikos sutarties 1 punktu šalys susitarė, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su vaikų motina A. G.. Taikos sutarties 2 punktu šalys susitarė nustatyti vaikų tėvo ir nepilnamečių vaikų bendravimo ir dalyvavimo jų auklėjime tvarką, kuria be bendravimo švenčių ir atostogų metu, šalys susitarė, kad tėvas T. R. su nepilnamečiais vaikais bendrauja nelyginiais metais kiekvieną nelyginę savaitę, lyginiais metais kiekvieną lyginę savaitę nuo ketvirtadienio iki po jo einančio antradienio, pasiimdamas vaikus kiekvienos nelyginiais metais nelyginės savaitės ketvirtadienį, o lyginiais metais lyginės savaitės ketvirtadienį tiesiogiai iš jų ugdymo įstaigos ir pristatydamas vaikus antradienį tiesiogiai į jų ugdymo įstaigą. Jei atitinkamą savaitės ketvirtadienį ir / ar po jo einantį antradienį vaikai neturi lankyti ugdymo įstaigos, tuomet tėvas vaikus pasiima iš jų gyvenamosios vietos Kauno mieste ketvirtadienį nuo 9.00 iki 10.00 val., o mama vaikus pasiima iš tėvo gyvenamosios vietos Kauno mieste antradienį nuo 18.00 iki 19.00 val. Taikos sutarties 4 punktu šalys susitarė, kad T. R. nepilnamečiams vaikams kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 230 Eur nuo šios taikos sutarties įsigaliojimo dienos iki jų pilnametystės, lėšas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nepilnamečių vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirta A. G.

16.4. Kauno apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1789-528/2022 (teisminio proceso Nr. 2-69-3-21345-2019-7) patikslintą ieškinį su patikslinimu tenkino iš dalies, priešieškinio netenkino; panaikino ieškovės A. G. (iki santuokos sudarymo pavardė G.) ir atsakovo T. R. santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) bažnyčioje, 2009 m. rugpjūčio 11 d. apskaitos įrašą Kauno m. civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. 1451. Pripažino, kad šalių santuokiniai ryšiai nutrūko dėl abiejų šalių kaltės. Po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo šalims paliko santuokines pavardes: ieškovei – G., atsakovui – R. Padalino šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turimą turtą: priteisė ieškovei asmeninės nuosavybės teise ½ dalį buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį 163/1197 dalių žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini); priteisė atsakovui asmeninės nuosavybės teise ½ dalį buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį 163/1197 dalių žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini); priteisė ieškovei asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę RENAULT CAPTUR, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priteisė ieškovei asmeninės nuosavybės teise kilnojamą turtą – virtuvės baldų komplektą, kuriame integruota viryklė, indaplovė, gartraukis, šaldytuvas, virtuvės stalą su kėdėmis, židinį, lauko baldus, televizorių „Philips“, bendros 5 050 Eur vertės; priteisė ieškovei asmeninės nuosavybės teise mažosios bendrijos „Reklamos taškas“ piniginį įnašą (įnašo suma 300 Eur); priteisė ieškovei iš atsakovo T25 564,84 Eur kompensaciją. Nustatė, kad, panaikinus šalių santuokos apskaitos įrašą, ieškovės ir atsakovo įsipareigojimai kreditoriui Luminor Bank AS pagal 2014 m. spalio 30 d. kreditavimo sutartį Nr. 2504-2014-97365 lieka solidaria šalių prievole. Pripažino ieškovei asmeninės nuosavybės teisę į uždarąją akcinę bendrovę (duomenys neskelbtini) 100 vienetų vardinių paprastųjų akcijų, kurių vienos vertė 28,96 Eur. Kitos patikslinto ieškinio su patikslinimu dalies netenkino. Priteisti iš atsakovo ieškovei 4 360,50 Eur už advokato paslaugas. Priteisė iš ieškovės 294 Eur žyminio mokesčio valstybei. Priteisė iš atsakovo 1 121 Eur žyminio mokesčio ir 11,46 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Grąžino ieškovei iš teismo depozitinės sąskaitos jos sumokėtą avansą už liudytojų iškvietimą – 400 Eur. Grąžino atsakovui iš teismo depozitinės sąskaitos jo sumokėtą avansą už liudytojų iškvietimą – 400 Eur. Dėl šio sprendimo tiek ieškovė, tiek atsakovas pateikė apeliacinius skundus.

16.5. Apeliacine tvarka tikrinamoje byloje Kauno apylinkės teismas 2023 m. sausio 5 d. nutartimi atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Nustatė laikiną atsakovės bendravimo tvarką su nepilnamečiu sūnumi: motina su nepilnamečiu sūnumi bendrauja kas antrą savaitę, nuo šeštadienio 12 val. iki sekmadienio 19 val. pasiimdama sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindama į gyvenamąją vietą. Motinos bendravimas su vaiku vyksta tą savaitgalį, kurį su motina būna nepilnametė E. R.; motina su nepilnamečiu sūnumi bendrauja kiekvienos lyginės savaitės trečiadienį, pasiimdama sūnų iš jo ugdymo įstaigos ir pristatydama į gyvenamąją vietą iki 19 val. Jei atitinkamą savaitės trečiadienį sūnus neturi lankyti ugdymo įstaigos, tuomet motina sūnų pasiima iš jo gyvenamosios vietos trečiadienį nuo 10 val. ir grąžina į gyvenamąją vietą trečiadienį iki 19.00 val. Nurodė nutartį vykdyti skubiai.

16.6. Kauno apylinkės teismas 2023 m. sausio 23 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Priteisė iš atsakovės laikiną išlaikymą pilnamečiam sūnui kas mėnesį mokamomis išmokomis po 200 Eur nuo prašymo pateikimo teismui dienos (2023 m. sausio 13 d.) iki teismo galutinio sprendimo priėmimo dienos išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Paskyrė ieškovą nepilnamečiam vaikui priteisto laikino išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise.

19. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas, pakeisdamas šalių taikos sutartimi sulygtą nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą ir nustatydamas laikiną gyvenamąją vietą su ieškovu, iš esmės rėmėsi vaiko nuomone, išsakyta Tarnybos specialistams.

20. Neabejotina, kad kai sprendžiamas kiekvienas su vaiku susijęs klausimas, vaikas, nepriklausomai nuo jo amžiaus, tačiau sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas teisme, o jei šitai neįmanoma, – per atstovą (CK 3.177 straipsnis, CPK 380 straipsnio 1 dalis). Tačiau kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, vertinant vaiko norus ir skiriant tam dėmesį, turi būti atsižvelgta ne vien į vaiko amžių, bet ir į jo brandumą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnis), taip pat į kitas reikšmingas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos vaiko išreikštam norui dėl jo gyvenamosios vietos, pvz., prisirišimą prie asmens, su kuriuo jis gyvena, šio suteikiamas materialines sąlygas, saugumo pojūtį ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Vaiko nuomonė yra viena iš jų, tačiau ne visa lemianti. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Taigi, sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos (šiuo atveju laikinosios) nustatymo, turi būti atsižvelgiama ne tik į vaiko nuomonę – turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma.

21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikinos šalių sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo, neatsižvelgė į ginčo klausimui reikšmingų aplinkybių visumą.

22. Kaip minėta, keičiant vaiko gyvenamąją vietą būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į kategoriškai išreikštą vaiko norą gyventi su tėvu, tačiau nevertino, ar tokia vaiko nuomonė nebuvo suformuota vieno iš tėvų, ar ji objektyviai atspindi tikrąją vaiko poziciją ir užtikrina vaiko interesus. Nesibaigiantys tėvų konfliktai dažniausiai ir lemia vaiko norą atsitraukti, dingti iš konflikto zonos, susitapatinti su vienu iš tėvų ir atsisakyti bendrauti su kitu tėvu, manant, kad jis yra kaltas dėl kylančių konfliktų. Tokia nuomonė gali susiformuoti ir dėl to, jei, išsiskiriant tėvų nuomonei dėl vaikų auklėjimo, vienas iš tėvų nuolaidžiauja jam (pvz., pirkdamas žaidimus, leisdamas neribotai naudotis socialiniu tinklu ar žaisti kompiuterinius žaidimus ir pan.). Tačiau toks atsitraukimas neužtikrina vaiko interesų, todėl, jei nėra kitų objektyvių aplinkybių, dėl kurių turėtų būti keičiama nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta (juolab patvirtinta teismo procesiniu sprendimu), o tik vaiko prieštaravimas, teismas gali neatsižvelgti į vaiko nuomonę ir nustatyti, jo manymu, geriausiai vaiko poreikius ir interesus atitinkančią jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės nuo tada, kai Kauno apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 10 d. nutartimi patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, kuria šalys susitarė, kad abiejų šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove, nustatyta ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka. Ieškovas nepateikė duomenų, neabejotinai pagrindžiančių, jog esanti aplinka (gyvenimas su motina) vaikui tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą ir ją nustačius su tėvu. Aplinkybė, kad šalių nepilnamečio vaiko lankoma ugdymosi įstaiga yra arčiau ieškovo gyvenamosios vietos, taip pat nėra esminė, kadangi ir atsakovės gyvenamoji vieta yra netoli mokyklos.

23. Kaip matyti iš bylos duomenų (taip pat ir teisminio proceso Nr. 2-69-3-21345-2019-7 medžiagos), šalys itin konfliktuoja ne tik tarpusavyje, bet į šiuos konfliktus įtraukdamos ir šalių nepilnamečius vaikus, ypač vyresnįjį sūnų. Tokią išvadą itin sustiprina Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikta Vaiko situacijos vertinimo anketa, kurioje nurodyta, kad 2022 m. rugpjūčio 29 d. pabendravus su vaiku ieškovo gyvenamojoje vietoje jis nurodė nesuprantantis, kas ir kodėl nustatė, jog jis turi gyventi su mama. T. taip pat teigė, kad tėtis jam sakė, jog yra tokio amžiaus, kad gali pats nuspręsti, kur nori gyventi likti ir niekas negali jo priversti vykti pas mamą. Bandant išsiaiškinti, kodėl vaikas nenori vykti pas mamą, jis teigė, kad negali to paaiškinti, teigė, kad pas tėtį yra ramiau, mažiau įtampos, daugiau vietos. Pasiteiravus, kaip T. reaguotų, jei mama ir sesuo atsikraustytų atgal į šeimos namus, nes šis turtas yra bendras, T. teigė, kad tai nebūtų gera idėja, nes tada tėvai pyktųsi, kas ir kur miegos, dėl vietos šaldytuve, maisto. Taip pat vaikas sakė, kad nesupranta, kodėl tėtis mamai turi mokėti išlaikymo pinigus, jei jis daugiau laiko praleidžia su tėčiu. Berniukui buvo bandyta paaiškinti, kad išlaikymo vaikui pinigai mokami, kad būtų tenkinami jo funkcionavimo poreikiai. T. atsakė, jog mama yra savarankiška ir gali pati dirbti ir užsidirbti, ir išlaikyti seserį. Vaikas teigė, kad ant mamos pyksta, nes tėtis niekada nėra parašęs jokio skundo dėl jos elgesio, o mama tėtį nuolat skundžia, kviečia policijos pareigūnus. Ši vaiko nuomonė patvirtina, kad jai susiformuoti turėjo įtakos ir tėvų konfliktiški santykiai, jų pasirinkti sprendimo būdai (kreipiantis į policiją ar Tarybą, kuri jau yra ne kartą apklaususi nepilnametį vaiką), ir ieškovo išsakomos nuostatos motinos atžvilgiu.

24. Iš Kauno miesto socialinių paslaugų centro 2022 m. rugsėjo 29 d. sudaryto Pagalbos plano matyti, kad nuo 2020 m. vasario 27 d. šalims skiriamos socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugos. Nuo proceso pradžios buvo organizuoti šeši atvejo vadybos posėdžiai, kurių metu rekomenduota abiem tėvams neįtraukti vaikų į tėvų tarpusavio nesutarimus ir į skyrybų procesą; tinkamai rūpintis vaikų sveikata, mityba, higiena ir ugdymosi procesu; tinkamai rūpintis vaikų popamokiniu užimtumu (būreliai, sporto treniruotės, baseinas ir pan.), vadovautis teismo nutartyje numatyta bendravimo su vaikais tvarka; tėvams tarpusavyje susitarti dėl vaikų dienos režimo ir laiko prie ekranų; nustatyti (raštu) aiškias taisykles vaikams ir jas taikyti abiejų tėvų namuose; T. lankyti psichologo konsultacijas Šeimos santykių institute, esant poreikiui kreiptis dėl psichologo konsultacijų E., šalims tęsti šeimos psichoterapiją Šeimos santykių institute, tęsti šeimos mediacijos lankymą, vaikų priežiūros ir auklėjimo klausimais konsultuotis su socialiniu darbuotoju. Taigi, net ir šalims taikiai susitarus dėl vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos ir išlaikymo, šalys toliau konfliktuoja ir neieško bendrų sprendimų savo vaikų gerovei užtikrinti.

25. Pažymėtina ir tai, kad tais atvejais, kai vaikas, dėl kurio gyvenamosios vietos (taip pat ir laikinosios) nustatymo vyksta ginčas, turi nepilnamečių brolių ir seserų, būtina išsiaiškinti jų norus sprendžiamu klausimu ir požiūrį į tai, jei jų gyvenamoji vieta būtų skirtingose vietose, tačiau pirmosios instancijos teismas tokių aplinkybių nesiaiškino ir nevertino, nors šalių dukrai E. R. yra 11 metų. Be kita ko, šalių sūnus Tarnybos specialistams nurodė, kad su seserimi sutaria gerai.

26. Taigi, byloje nesant duomenų, kad nuolatinė nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta (su atsakove) šalių sūnui būtų nesaugi, kelianti grėsmę jo sveikatai, saugioms gyvenimo sąlygoms ar kitoms neturtinėms teisėms, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo keisti nepilnamečio vaiko gyvenamąją aplinką bei taikyti CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas laikinąsias apsaugos priemones. Pirmosios instancijos teismas šioje proceso stadijoje šalių nepilnamečio sūnaus nuomonę nepagrįstai pripažino nulemiančia jo laikinosios gyvenamosios vietos nustatymą, tos nuomonės nevertindamas kitų šio klausimo nustatymui svarbių veiksnių kontekste. Ieškovo prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė yra analogiška ieškinio reikalavimui, o klausimas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bus išspręstas išnagrinėjus bylą iš esmės. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, su kuriuo iš tėvų nepilnamečiam šalių vaikui yra tinkamiausia gyventi, augti ir vystytis, bus įvertintas vaiko prisirišimas prie sesers, kiekvieno iš tėvų doroviniai ir kitokie asmenybės bruožai, tėvų požiūris į vaiko auklėjimą, kiekvieno iš tėvų galimybės sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, materialinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes), įvertinti, ar brolio ir sesers gyvenamųjų vietų atskyrimas tikrai geriausiai atitiktų jų abiejų interesus ir kt. Tik tada bus galima nuspręsti, ar yra pagrindas pakeisti teismo patvirtinta taikos sutartimi nustatytą šalių sūnaus gyvenamąją vietą.

Dėl procesinės bylos baigties

27. Esant nustatytoms aplinkybėms spręstina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė laikinąją apsaugos priemonę ir nustatė laikinąją nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu, dėl to skundžiama nutartis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovo prašymas dėl laikinos nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

28. Panaikinus skundžiamą teismo nutartį dėl laikinos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, neliko teisinio pagrindo sustabdyti Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-503-528/2021 vykdymo dalį dėl išlaikymo priteisimo, ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, tai pat nustatyti atsakovės bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka, dėl to šios nutarties dalys taip pat panaikintinos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 19 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.