- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-25
- Bylos Nr.
- e2YT-12885-819/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07994-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Misiūnaitė-Bashir
- Pareiškėjas
- I. R.
- Suinteresuotas asmuo
- L. V. J., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Advokatai
- Rimantas Čatrauskas
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo I. R. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje – L. V. J., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir antstolis Ramūnas Kamarauskas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas skundu prašo teismo panaikinti antstolio Ramūno Kamarausko 2024 m. balandžio 15 d. patvarkymą Nr. S-24-55-7665, panaikinti 2024 m. balandžio 16 d. patvarkymą Nr. S-24-55-7756 arba jį patikslinti, neskirti ekspertizės turtui vertinti, pirma nukreipiant išieškojimą į pirmesnės eilės turtą - pas trečiuosius asmenis esančias ir būsimas pinigines lėšas, neskirti turto vertinimo atlikimo K. K. dėl interesų konflikto ir pastarajam nepašalinus abejonių dėl jo šališkumo ir priklausomumo veikiant įmonės UAB „Negrita“ interesais jos galimai vykdomai prekybai vertinamu nekilnojamu turtu.
Pareiškėjas nurodo, kad 2023 m. vasario 6 d. buvo priimtas antstolio Ramūno Kamarausko patvarkymas Nr. S-23-55-4732 dėl siūlymo išieškotojui kreiptis dėl žemės sklypo, kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau - ir Žemės sklypas), padalinimo. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo priimtas nagrinėti skundas dėl minėto antstolio patvarkymo. Skunde buvo nurodyta, jog turtas negali būti padalintas, jo dalies neatidalinus natūra. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-6188-608/2023 ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-102-1187/2024 turtas nebuvo padalintas. Pareiškėjo teigimu, nepaisant teismo nutarčių turinio, antstolis Ramūnas Kamarauskas kreipėsi į valstybės įmonę (toliau – VĮ) „Registrų centras“ su prašymu įregistruoti skolininko I. R. vardu asmeninę nuosavybę į ½ dalį Žemės sklypo. Pažymėjo, jog VĮ „Registrų centras“ 2024 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. 38553315 GP-15231 antstolio Ramūno Kamarausko prašymas buvo atmestas bei asmeninė nuosavybė I. R. vardu į Žemės sklypo dalį nebuvo įregistruota. VĮ „Registrų centras“ pažymėjo, jog išnagrinėjus Jūsų 2024 m. vasario 12 d. prašymą Nekilnojamojo turto registro (toliau – Registras) įraše Nr. (duomenys neskelbtini) registruoti juridinį faktą – asmeninė nuosavybė į Žemės sklypą bei kartu su prašymu pateiktus dokumentus (2023 m. spalio 31 d. Apylinkės teismo nutartis byloje Nr. e2VP-6188-608/2023, 2024 m. sausio 18 d. Apygardos teismo nutartis byloje Nr. e2S-102-1187/2024), nuspręsta Jūsų prašymą atmesti. Antstolis VĮ „Registrų centras“ 2024 m. vasario 12 d. sprendimo Nr. 38553315 GP-15231 neskundė. Pareiškėjas aiškina, jog išliko bendraturčių teisinė padėtis bei Žemės sklypo teisinis rėžimas, buvęs iki antstolio 2023 m. vasario 6 d. priimto patvarkymo Nr.S-23-55-4732, nepasikeitė – liko bendra jungtinė nuosavybė, kuri įregistruota pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, 2023 m. vasario 6 d. priimtas antstolio Ramūno Kamarausko patvarkymas Nr. S-23-55-4732 dėl siūlymo išieškotojui kreiptis dėl Žemės sklypo padalinimo nebuvo įvykdytas – turtas, dėl kurio antstolis pasiūlė skolininkui kreiptis dėl jo padalinimo, nebuvo padalintas, nuosavybė išliko bendra, neatidalinus turto nuo kitam bendrasavininkui priklausančios dalies, nes išieškotoja nesikreipė dėl turto padalinimo. Vilniaus miesto apylinkės bei Vilniaus apygardos teismo nutartis nesukėlė teisinių pasekmių vykdymo veiksmams atlikti, Žemės sklypo dalies vertės nustatymui neatsirado jokio pagrindo. Svarbu ir tai, kad nuo 2023 m. vasario 6 d. priimto patvarkymo Nr. S-23-55-4732 pasikeitė esminės aplinkybės, susijusios su pareiškėjo turtine padėtimi. Įstatymas nustato, kad antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto. Pareiškėjas turi pakankamai pirmesnės eilės turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas skolai padengti. Dėl to prieš skirdamas ekspertizę antstolis privalėjo atnaujinti duomenis dėl pareiškėjo turto – surinkti informaciją iš viešų duomenų, nustatant pareiškėjui teisę/pareigą pateikti informaciją apie turimas pinigines lėšas, turtines teises, lėšas pas trečiuosius asmenis. To nepadarius antstolio vykdomi veiksmai su turtu, į kurį net nėra būtinumo nukreipti išieškojimą, yra neteisėti, o patvarkymai naikintini.
Nurodo, kad turi pakankamai lėšų skolai padengti, nes gauna pastovias darbo užmokesčio, turto nuomos ir išieškojimo iš trečių asmenų pajamas. Antstoliui tai žinoma iš Valstybinės mokesčių inspekcijos kaupiamų duomenų, antstolių bendros duomenų sistemos bei socialinio draudimo valdybos duomenų. Antstolis Ramūnas Kamarauskas atitinkamus veiksmus jau atlieka, 2024 m. balandžio 15 d. patvarkymu Nr. S-24-55-7752 nurodė antstoliui Arminui Naujokaičiui visas išieškant vykdomojoje byloje pareiškėjo naudai gaunamas lėšas pervesti jo kontorai. Pareiškėjo žiniomis, piniginės lėšos nuolat periodiškai pervedamos. Dėl pas kitus trečiuosius asmenis esančių lėšų antstolis tyčia nesikreipia. Pažymi, jog įsiskolinimas iš nurodytų piniginių lėšų, esančių pas trečiuosius asmenis ir įplaukų į Ramūno Kamarausko kontoros sąskaitą, greitu laiku padengtu įsiskolinimą L. V. J. naudai. Kiti įsiskolinimai nesudaro žymesnių sumų bei jų išieškojimui didelės vertės turto – Žemės sklypo, pardavimas nebūtų racionalus. Atkreipia dėmesį, kad antstolio patvarkyme nurodytos tariamos skolos, kurių išieškojimo procesas vyksta neteisėtai. Vykdomoji byla Nr. 0055/19/00595, pradėta pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimą Nr. (23.31-08) 483-34550, turėjo būti dar 2024 m. kovo 15 d. nutraukta, nes išieškotojas priėmė sprendimą dėl skolos išieškojimo nutraukimo. Dėl išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. 0055/22/01931 pagal vykdomąjį raštą Nr. 1-15-418/2 kreiptasi į teismą pratęsti sprendimo įvykdymo terminą ilgesniam laikui.
Be to, antstolio paskirtas turto vertinimas yra neracionalus ir nelogiškas. Vien iš preliminarių Žemė sklypo vertės masinio vertinimo būdu duomenų akivaizdu, jog jo vertė dešimteriopai didesnė nei įsiskolinimas, kuris yra nuolat dengiamas ir, antstoliui išieškant pinigines sumas iš trečių asmenų, gali būti padengtas kelių mėnesių ar greitesniu laiku. Pareiškėjas yra nurodęs, kad skolą padengus iš pas trečius asmenis esančių lėšų, ją padengtą pagal su antstoliu suderintą ir jo nustatytą grafiką. Tokiam vykdymui pareiškėjas pritaria be ginčo. Tai leistų, nepažeidžiant pareiškėjo interesų ir teisingumo principų, skolą padengti ekonomiškai racionaliu būdu. Išieškotoja tokiam skolos padengimui neprieštarauja, gi jos atstovu prisistatantis advokatas nėra šiuo atveju objektyvus, nes siekia savo asmeninių interesų kuo daugiau gauti iš klientės pinigų už nereikalingas paslaugas. Taigi, skirti atlikti ekspertizę nėra jokio pagrindo, 2024 m. balandžio 15 d. antstolio patvarkymas Nr. S-24-55-7665 dėl ekspertizės iš esmės neteisėtas.
Pažymi, kad UAB „Negrita“ nepriskirta prie asmenų, turinčių teisę atlikti nekilnojamojo turto ekspertizes, bei ekspertinės išvados iš esmės pateikti negali. Vertintojas K. K., nors ir įregistravęs, tačiau realiai nevykdo individualios veiklos, veikia tik kaip UAB „Negrita“ vadovas, dėl ko jo santykiai vertintini kaip santykiai, turintys interesų konfliktą. Juridinių asmenų registre jis vis dar įregistruotas nurodytos įmonės vadovu bei vieninteliu akcininku. Gi įmonė vykdo prekybą nekilnojamuoju turtu, t. y. atlieka ir vertinimą, ir prekybą turtu, kurį vertina vienu metu. Tai, kad K. K. nurodo esą faktiškai nedirba įmonėje, tik labiau kelia abejones jo nešališkumu, nes jo vadovavimas minėtai įmonei nepanaikintas bei niekaip kitaip jo ir įmonės, prekiaujančios nekilnojamuoju turtu, interesai neatskirti. Vien tik paminėjimas, jog esą šiuo metu įmonė UAB „Negrita“, kuriai jis vadovauja, nevykdo prekybos nekilnojamuoju turtu, niekaip nepaneigia galimybės tokią prekybą vykdyti bet kuriuo metu, taip pat nepaneigia jo kaip vadovo pareigos prekybą vertinamuoju turtu vykdyti tam, kad įmonė gautų pelną, t. y. tyčia nustatyti mažesnę kainą tam, kad realizuoti pelno įmonėje gavimo tikslus, kuriems jis ir įdarbintas vadovu įmonėje, prekiaujančioje nekilnojamuoju turtu. Kad UAB „Negrita“ vykdo prekybą nekilnojamuoju turtu matyti iš to, kad jo pavaldiniais yra keli darbuotojai, kurių tiesioginė funkcija vykdyti prekybą nekilnojamuoju turtu - surasti naudingus nekilnojamojo turto objektų pirkimo ir pardavimo variantus, tokius, kurių ekspertinį vertinimą atliks K. K. Tai, kad K. K. turi akivaizdų interesų konfliktas, patvirtina faktinė padėtis, jog UAB „Negrita“ vykdo nekilnojamojo turto pirkimo ir pardavimo paslaugas, savo veiklos nėra sustabdžiusi, tai pažymint Juridinių asmenų registre ar Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, teikia veiklos iš prekybos nekilnojamuoju turto finansinės ataskaitas. Todėl K. K. nurodomos aplinkybės visiškai neteisingos, klaidingais paaiškinimais jis siekia nuslėpti interesų konfliktą, yra veikiančios UAB „Negrita“ vadovu ir pagrindiniu dalyviu bei siekia/gali siekti pelno iš neobjektyvaus turto vertinimo, jis pats atlieka veiksmus, kurie nesuderinami su galimybe teikti nepriklausomas išvadas. Be to, K. K. taip ir nepateikė antstoliui patvirtinimo, jog gali ir sutinka ekspertizę atlikti, kad neturi nusišalinti nuo pavedimo vykdymo.
Paaiškina, kad 2024 m. balandžio 16 d. patvarkymas Nr. S-24-55-7756 iš esmės neteisėtas, nes jame neatskleista privaloma informacija. Antstolis tik bendrais (suminiais) skaičiais nurodo jo atlyginimo ir administravimo išlaidas, nepriskiriant jų prie konkrečių vykdomųjų bylų ir nenurodant kokioje byloje, kokios būtinos išlaidos ir atlyginimas priskaičiuotas. Vykdymo išlaidos paskaičiuotos ir toms bylos, kurios turi būti arba buvo nutrauktos (vykdomoji byla Nr. 0055/19/00595), jos apskaičiuotos neteisingai arba iš dalies neteisingai. Patvarkymas turi atitikti Sprendimų vykdymo instrukciją, kurioje nurodyta, jog vykdymo išlaidos apskaičiuojamos dėl kiekvienos vykdomosios bylos atskirai, nurodant kokios išlaidos ir dėl ko susidarė. Apibendrintas pateikimas apie siuntų skaičių, atliktus arešto veiksmus (kurių dalis buvo paskirta antstolio be pagrindo, po to jo paties panaikinta), nepažymint kokioje byloje ir kokios administravimo išlaidos susidarė arba atitinkamai koks atlyginimas kokioje byloje apskaičiuotas, daro iš esmės negalimu žinoti, kokios vykdymo išlaidos apskaičiuotos kokioje byloje ir dėl ko konkrečiai, ar jos apskaičiuotos teisingai.
Antstolis priėmė 2024 m. gegužės 16 d. patvarkymą, kuriuo su pareiškėjo skundu nesutinka.
Nurodo, jog 2021 m. gruodžio 18 d. pradėtoje vykdyti vykdomojoje byloje Nr. 0055/21/01785 skolininkui 2021 m. gruodžio 18 d. išsiųstas raginimas įvykdyti sprendimą geruoju (siųstas deklaruotos gyv. vietos adresu, grįžo neįteiktas), 2021 m. sausio 4 d. paskelbtas viešai. Tęsiant vykdymo veiksmus 2022 m. sausio 26 d. apskaičiuotos vykdymo išlaidos, priimtas nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas, priimtas patvarkymas dėl skolos išieškojimo ir išsiųstas į skolininko darbovietę, bet turto arešto aktu areštuotas skolininkui priklausanti turtas, t. y. butas, esantis (duomenys neskelbtini). Tęsiant vykdymo veiksmus nustatyta, kad piniginių lėšų skolininko sąskaitose nėra, darbovietėse, kuriose skolininkas dirba, duomenų apie gaunamas draudžiamąsias pajamas nėra (skolininkas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) eina (duomenys neskelbtini) pareigas), turimas turtas priklauso bendrąja jungtine nuosavybe su D. R. Atliekant vykdymo veiksmus 2022 m. spalio 12 d. turto arešto aktu buvo areštuotas skolininko turtas, t. y. žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), taip pat priimtas patvarkymas dėl turto arešto ir sutikimo dėl turto dalies nustatymo. 2022 m. sausio 26 d. turto arešto aktu areštuotam skolininko turtui areštas panaikintas. Paaiškina, kad skolininkui nepateikus sutikimo dėl turto dalies nustatymo 2023 m. vasario 6 d. antstolis pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą bei nustatyti skolininko turto dalį bendroje nuosavybėje. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. sausio 18 d. nutartimi Nr. e2S-102-1187/2024 paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 31 d. nutartį, kuria teismas tenkino V. J. pareiškimą, nustatė, kad skolininkui I. R. priklauso ½ dalis šio skolininkui ir jo sutuoktinei D.R. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto: 1,0133 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Antstolio teigimu, skolininkas skunde pateikia melagingą informaciją, neva, teismų sprendimais areštuotas turtas nebuvo padalintas.
Šalies argumentai
Nurodo, kad 2024 m. vasario 9 d. antstolis prašymu kreipėsi į VĮ „Registrų centras“, kad būtų įregistruota asmeninė skolininko nuosavybės teisė į ½ dalį Žemės sklypo. VĮ „Registrų centras“ 2024 m. vasario 15 d. įregistravo skolininko nuosavybės teisę į ½ dalį Žemės sklypo, tačiau atsisakė įregistruoti asmeninę nuosavybę. Taigi skolininkas pateikia melagingus duomenis neva “Vilniaus apygardos teismo nutartis nesukėlė teisinių pasekmių, vykdymo veiksmams atlikti”, nes teismo nustatyta ir viešajame registre įregistruota skolininko nuosavybė į ½ dalį Žemės sklypo. Pažymi, kad skolininkas pakartotinai, formaliai teigia, jog yra pasiruošęs atsiskaityti per antstolio nustatytą terminą, tačiau neatliko nė vienos įmokos, nebandė sumažinti susidariusio įsiskolinimo. Paaiškina, kad areštuoto Žemės sklypo vidutinei rinkos vertei nustatyti buvo parinkta ekspertizės įstaiga, atitinkanti Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus reikalavimus, o ekspertas K. K. yra įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą. Abejoti šios ekspertizės įstaigos šališkumu ar suinteresuotumu nėra pagrindo, kas buvo konstatuota ir Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi Nr. e2VP-11207-994/2024. Skolininkui gera valia neįvykdžius vykdomųjų dokumentų, buvo pradėtas priverstinio vykdymo procesas, kuris atitinkamai sukelia ir papildomus neigiamus padarinius skolininkui – jis turi atlyginti vykdymo išlaidas. 2024 m. vasario 16 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimu Nr. S-24-55-7756 vykdomosiose bylose Nr. 0055/18/01643, 0055/19/00595, 0055/21/01785, 0055/22/00327, 0055/22/1085, 0055/22/01231, 0055/22/01334, 0055/22/01931, 0055/23/00005, 0055/23/00171, 0055/23/00219, 0055/23/00249, 0055/23/01513, 0055/24/00265 antstolis apskaičiavo 3 473,61 Eur vykdymo išlaidų: 868,32 Eur administravimo išlaidų, 862,97 Eur administravimo išlaidų, numatytų Sprendimų vykdymo instrukcijos 130 punkte, 1 740,00 Eur atlygį antstoliui, išlaidas tretiesiems asmenims už vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas – 21,75 Eur už pašto ir kurjerių paslaugas, 32,84 Eur VĮ „Registrų centras“ paslaugos. Administravimo išlaidos ir atlygis antstoliui indeksuotos, taikant 1,529 dydžio ketvirčio vartotojų kainų indeksą. Taigi skolininko argumentas, kad „vykdymo išlaidos apskaičiuojamos dėl kiekvienos bylos atskirai, nurodant kokios išlaidos ir dėl ko susidarė“ yra teisiškai nepagrįstas, nes vykdymo išlaidas apskaičiuotos vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 107 punktu.
Žemesnės instancijos teismas
Paaiškina, kad vykdomojoje byloje Nr. 0055/19/00595, išieškotojui pripažinus netekusiu galios sprendimą išieškoti laiku nesumokėtas baudas, liko neišieškoti 40 Eur administravimo išlaidų bei 3,01 Eur atlygis antstoliui. Pažymi, kad 3,01 Eur atlygis antstoliui yra apskaičiuotas, nes išieškotojas 2022 m. vasario 8 d. ir 2022 m. kovo 7 d. sprendimais pranešė apie dalies skolos sumokėjimą. Nagrinėjamu atveju vykdomojoje byloje Nr. 0055/19/00595 išieškotojui panaikinus sprendimą dėl baudos išieškojimo, liko neišieškotos antstolio priskaičiuotos vykdymo išlaidos, kurios turi būti išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje. 2024 m. balandžio 16 d. vykdymo išlaidų apskaičiavime nurodyta, kad iš skolininko vykdymo išlaidų išieškota 0,00 Eur, todėl kol vykdymo išlaidos neišieškotos iš skolininko, pagrindo nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0055/19/00595 nėra. Gavęs išieškotojo informaciją apie panaikintą vykdomąjį dokumentą, antstolis pagrįstai priėmė 2024 m. balandžio 16 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą ir kol jos nebus apmokėtos pagrindo nutraukti vykdomąją bylą nėra. Pažymi, jog skolininkas skunde nenurodo konkrečių argumentų ir aplinkybių, dėl kurių antstolio apskaičiuotas vykdymo išlaidų dydis yra nepagrįstas ir/ar neteisingai apskaičiuotas.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad sprendimą dėl pareiškėjo skundo priimti teismo nuožiūra pagal pateiktus ir ištirtus įrodymus.
Suinteresuotas asmuo L. V. J. pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašo atmesti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, priteisti bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į skundą rengimą.
Nurodo, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (civilinio proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai privalo griežtai laikytis nustatytos tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Šiuo atveju antstolis griežtai vykdė civilinio vykdymo proceso reikalavimus ir skyrė ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti. Pareiškėjas nepateikė nei vieno motyvo, kodėl tokia ekspertizė negalėjo būti skiriama. Pareiškėjas pateikė teismui VĮ „Registrų centras“ jam adresuotą atsakymą, kuris pats savaime nieko neįrodo, išskyrus tai, kad kažkoks pareiškėjo reikštas reikalavimas buvo atmestas. Areštuoto turto vidutinei rinkos vertei nustatyti buvo parinkta ekspertizės įstaiga, atitinkanti Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus reikalavimus, ekspertas K. K. yra įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą. Suinteresuoto asmens teigimu, abejoti šios ekspertizės įstaigos šališkumu ar suinteresuotumu nėra pagrindo, eksperto nušalinimo klausimas buvo išspręstas Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-11207-994/2024. Tad naujas nušalinimo klausimo sprendimas yra ne šio teismo nagrinėjimo dalykas. Skolininkas skunde pakartotinai nurodo, jog turi pakankamai lėšų ir kito turto skolai padengti, išieškojimą prašo vykdyti pirmoje eilėje nukreipiant į juos, tačiau šie argumentai jau buvo teismų detaliai įvertinti ir atmesti aukščiau paminėtose bylose. Pažymėjo, kad skolininkas pakartotinai, formaliai teigia, kad yra pasiruošęs atsiskaityti per antstolio nustatytą terminą, tačiau neatliko nei vienos įmokos, nebandė sumažinti susidariusio įsiskolinimo, tartis dėl grafiko. Pareiškėjas nepateikė aiškių argumentų, kurie patvirtintų priešingai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – išieškotojas, skolininkas bei antstolis privalo griežtai laikytis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
Iš teismui pateiktos medžiagos nustatyta, kad antstolis Ramūnas Kamarauskas vykdo: 1) 2018 m. spalio 1 d. Institucijos (pareigūno) nutarimą administracinių teisės pažeidimų byloje tiek, kiek jis susijęs su turtinio pobūdžio išieškojimu Nr. (23.31-08) 483-96270 dėl 120 Eur skolos iš skolininko I. R. išieškojimo išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (vykdomoji byla Nr. 0055/18/01643); 2) 2019 m. balandžio 16 d. Institucijos (pareigūno) nutarimą administracinių nusižengimų byloje tiek, kiek jis susijęs su turtinio pobūdžio išieškojimu Nr. (23.31-08) 483-34550 dėl 1 400 Eur skolos iš skolininko I. R. išieškojimo išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (vykdomoji byla Nr. 0055/19/00595); 3) 2021 m. gruodžio 6 d. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų vykdomąjį raštą Nr. 1-16-418/2021 dėl 10 000 Eur skolos ir 3 706 Eur bylinėjimosi išlaidų iš skolininko I. R. išieškojimo išieškotojai L. V. J. (vykdomoji byla Nr. 0055/21/01785); 4) 2021 m. gruodžio 6 d. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų vykdomąjį raštą Nr. 1-16-418/2021 dėl 245 Eur baudos iš skolininko I. R. išieškojimo išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (vykdomoji byla Nr. 0055/22/00327); 5) 2022 m. balandžio 29 d. Vilniaus miesto apylinės teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-584-545/2022 dėl 100 Eur baudos iš skolininko I. R. išieškojimo išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (vykdomoji byla Nr. 0055/22/01085); 6) 2022 m. birželio 9 d. Vilniaus miesto apylinės teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-584-545/2022 dėl 500 Eur skolos iš skolininko I. R. išieškojimo išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (vykdomoji byla Nr. 0055/22/01231); 7) 2022 m. liepos 21 d. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų vykdomąjį raštą Nr. 1-16-418/2021 dėl 890 Eur bylinėjimosi išlaidų iš skolininko I. R. išieškojimo išieškotojai L. V. J. (vykdomoji byla Nr. 0055/22/01334); 8) 2022 m. lapkričio 28 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų vykdomąjį raštą Nr. 1-15-418/2-21 dėl 7 500 Eur baudos iš skolininko I. R. išieškojimo išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (vykdomoji byla Nr. 0055/22/01931); 9) 2022 m. rugsėjo 30 d. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų vykdomąjį raštą Nr. 2-10-314/2021 dėl 110,79 Eur bylinėjimosi išlaidų iš skolininko I. R. išieškojimo išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (vykdomoji byla Nr. 0055/23/00005); 9) 2023 m. sausio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. e2YT-27752-1101/2022 dėl 230 Eur bylinėjimosi išlaidų iš skolininko I. R. išieškojimo išieškotojai L. V. J. (vykdomoji byla Nr. 0055/23/00171); 10) 2022 m. liepos 4 d. Vilniaus apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-2130-275/2021 dėl 3 100,87 Eur bylinėjimosi išlaidų iš skolininko I. R. išieškojimo išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (vykdomoji byla Nr. 0055/23/00219); 11) 2023 m. sausio 18 d. Institucijos (pareigūno) nutarimą administracinių nusižengimų byloje tiek, kiek jis susijęs su turtinio pobūdžio išieškojimu Nr. (23.31-08) 483-7099 dėl 1 170 Eur skolos iš skolininko I. R. išieškojimo išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (vykdomoji byla Nr. 0055/23/00249); 12) 2023 m. rugpjūčio 29 d. Vilniaus miesto apylinės teismo vykdomąjį raštą Nr. e2YT-7753-600/2023 dėl 390 Eur bylinėjimosi išlaidų iš skolininko I. R. išieškojimo išieškotojai L. V. J. (vykdomoji byla Nr. 0055/23/01513); 13) 2024 m. sausio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. e2VP-6188-608/2023 dėl 569 Eur bylinėjimosi išlaidų iš skolininko I. R. išieškojimo išieškotojai L. V. J. (vykdomoji byla Nr. 0055/24/00265).
Dėl 2024 m. balandžio 15 d. antstolio patvarkymo Nr. S-24-55-7665
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2024 m. balandžio 15 d. patvarkymu dėl areštuoto turto ekspertizės skyrimo Nr. S-24-55-7665 (toliau – Patvarkymas) antstolis nutarė skirti pareiškėjui priklausančios ½ dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ekspertizę ir ją pavedė atlikti UAB „Negrita“ turto vertintojui K. K. Pareiškėjas nesutinka su šiuo antstolio Patvarkymu, nes skirti ekspertizę pareiškėjui bendrąja nuosavybe su kitais asmenims priklausančiam turtui, kuris nėra padalintas, antstolis neturėjo teisinio pagrindo, pareiškėjas turi kito turto, į kurį antstolis gali nukreipti išieškojimą, antstolio paskirtas UAB „Negrita“ turto vertintojas yra šališkas.
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0055/21/01785, nustatė, kad pareiškėjui kartu su D. R. bendrosios jungtinės nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties Nr. TPV-2652 pagrindu priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2022 m. spalio 12 d. turto arešto aktu Nr. S-22-55-21450 antstolis šį turtą areštavo, nenustatydamas jo vertės. 2023 m. vasario 6 d. antstolis priėmė siūlymą kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo Nr. S-23-55-4732, kuriuo pasiūlė išieškotojui per 20 dienų nuo šio siūlymo gavimo dienos kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko areštuoto turto dalies, esančios bendra nuosavybe su sutuoktine, nustatymo. Tokį pareiškimą Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė išieškotoja L. V. J., kuris buvo išnagrinėtas, jį tenkinant, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-6188-608/2023. Šia nutartimi nutarta nustatyti, kad skolininkui I. R. priklauso ½ dalis jam ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2VP-6188-608/2023 įsiteisėjo 2024 m. sausio 18 d., ją peržiūrėjus apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui 2024 m. sausio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-102-1187/2024. Jos pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo patikslinti Žemės sklypo duomenys, nurodant, kad pareiškėjo I. R. dalis Žemės sklypo bendroje nuosavybėje lygi 1/2 daliai. Atitinkamai antstolis 2024 m. balandžio 8 d. priėmė patikslintą turto arešto aktą Nr. 1785, kuriame arešto objektu nurodė ne bendrosios nuosavybės teise pareiškėjui ir jo sutuoktinei priklausantį Žemės sklypą, kuriame pareiškėjo dalis nenustatyta, o pareiškėjui priklausančią ½ dalį šio Žemės sklypo. Atlikęs šiuos veiksmus, antstolis priėmė pareiškėjo skundžiamą Patvarkymą, kuriuo nutarė skirti ekspertizę pareiškėjui priklausančios ½ dalies Žemės sklypo rinkos vertei nustatyti.
Pareiškėjas teigia, kad antstolio veiksmai, skiriant ekspertizę nustatyti pareiškėjui priklausančios ½ dalies Žemės sklypo rinkos vertę, yra neteisėti, nes Žemės sklypas iki šiol nėra padalintas. Teismas pažymi, kad aplinkybė, jog pareiškėjui ir jo sutuoktinei bendrosios nuosavybės teise priklausantis Žemės sklypas iki šiol nėra padalintas ar pareiškėjui priklausanti dalis neatidalinta iš bendrosios nuosavybės, nėra kliūtimi antstoliui nukreipti išieškojimą į pareiškėjui priklausančią dalį bendrame turte.
Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiu objektu bei juo disponuoti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.72 straipsnio 1 dalis). Antstoliui nustačius, kad kito skolininko turto nėra ar jo neužtenka, kad būtų patenkinti kreditorių reikalavimai, antstolis priima sprendimą nukreipti išieškojimą į skolininko turtą, bendrą su kitais asmenimis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 666 straipsnio 1 dalis). Jeigu skolininko fizinio asmens dalis bendrojoje nuosavybėje nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis į teismą ir prašyti nustatyti skolininko turto dalį (CPK 667 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas, nes varžytynių dalykas gali būti ne tik suformuota ir individualiai apibrėžta daikto dalis, bet ir teisė į jį (idealioji dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2006; 2007 m. gruodžio 5 d. nutartį, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-542/2007). Todėl tai, kad pareiškėjui priklausanti dalis nėra atidalyta iš jam ir jo sutuoktinei bendrosios nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo ar šis Žemės sklypas nėra tarp jų padalintas, nėra kliūtimi antstoliui atlikti vykdymo veiksmus, nukreipiant išieškojimą į teisės aktų nustatyta tvarka nustatytą pareiškėjo dalį bendrojoje nuosavybėje – jam priklausančią ½ dalį bendrosios nuosavybės teise su sutuoktine priklausančiame Žemės sklype. Kad pareiškėjui priklausanti ½ dalis bendrosios nuosavybės teise su sutuoktine priklausančiame Žemės sklype yra nustatyta neabejotinai pagrindžia tiek Nekilnojamojo turto registro duomenys, tiek pačio pareiškėjo minimos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2VP-6188-608/2023, Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1187/2024.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas plačiau nepasisako dėl pareiškėjo akcentuojamo VĮ „Registrų centras“ 2024 m. vasario 19 d. rašto Nr. SPR4-1576(14.5E), nes jis jokios reikšmės šiam ginčui teisingai išnagrinėti neturi. Antstolis siekia nukreipti išieškojimą į pareiškėjo dalį bendrame turte – pareiškėjo ½ dalį bendrosios nuosavybės teise su sutuoktine priklausančiame Žemės sklype, o ne į jo asmeninį turtą (CPK 666 straipsnio 1 dalis, 667 straipsnis).
Pareiškėjas Patvarkymo neteisėtumą grindžia taip pat tuo, jog jis turi ir kito turto, į kurį nukreipęs išieškojimą antstolis galėtų padengti jo vykdomose vykdomosiose bylose išieškomą skolą.
CPK 664 straipsnis numato, kad pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai (1 dalis). Antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto (2 dalis). Trečiąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto, išskyrus nurodytą šio straipsnio 4 ir 5 dalyse (3 dalis). Ketvirtąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančios žemės ūkio paskirties žemės, jeigu skolininko pagrindinis verslas yra žemės ūkis (4 dalis). Penktąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena (5 dalis). Pagal CPK 662 straipsnio 4 dalį iš paskesnės eilės turto gali būti išieškoma tik tuo atveju, jeigu nėra antstoliui žinomo pirmesnės eilės turto, šio turto gali neužtekti išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, šis turtas yra nelikvidus arba jeigu to raštu prašo skolininkas.
Taigi, kadangi Žemės sklypas patenka į trečią išieškojimo eilę, pareiškėjui teigiant, kad jis turi kito turto, kurio pakaktų skolai išieškoti, būtent ir tenka pareiga pagrįsti, kad jis turi piniginių lėšų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto ir šio turto pakanka antstolio vykdomose vykdomosiose bylose išieškomai skolai ir vykdymo išlaidoms padengti (CPK 662 straipsnio 4 dalis, 178 straipsnis). Kaip pagrįstai nurodo antstolis, jo vykdomose vykdomosiose bylose nėra duomenų apie pareiškėjo turimą realų antrai išieškojimo eilei priskirtiną pareiškėjo turtą, kurio pakaktų antstolio iš pareiškėjo išieškomai skolai ir vykdymo išlaidoms padengti. Vien tai, kad antstolis yra nukreipęs išieškojimą į pinigines lėšas pareiškėjo vardu atidarytose banko sąskaitose, darbo užmokestį antstoliui žinomose pareiškėjo darbovietėse, antstoliui žinomas pareiškėjo gautinas sumas iš trečiųjų asmenų, nepakanka teigti, kad to turto realiai pakanka antstolio išieškomai skolai ir vykdymo išlaidoms iš pareiškėjo padengti. Tokiam teiginiui pagrįsti pats pareiškėjas turi pateikti įrodymus apie tokį egzistuojantį turtą, tame tarpe teises į trečiuosius asmenis, išieškojimo iš tokio turto galimybės realumą. Nesant pateiktų tokių įrodymų, pastarieji pareiškėjo argumentai vertinami kaip deklaratyvūs, ką liudija ir tai, kad nepaisant antstolio vykdomų priverstinių veiksmų vykdomosiose bylose pareiškėjo atžvilgiu nuo 2018 m. duomenų apie faktinį lėšų išieškojimą (išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymų) jose nėra (CPK 178, 185 straipsniai).
Pareiškėjas Patvarkymo pagrįstumą ginčija ir tuo aspektu, kad antstolio paskirtas turto vertintojas yra šališkas.
Iš Patvarkymo duomenų matyti, kad šalims buvo išaiškina teisė per tris dienas nuo patvarkymo dėl ekspertizės skyrimo gavimo dienos reikšti nušalinimą ekspertui CPK 598 straipsnyje nustatyta tvarka. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, šia teise pareiškėjas naudojosi, o pareiškėjo pareikštas nušalinimas ekspertui buvo atmestas įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-11207-994/2024. Todėl šiuo klausimu pakartotinai pasisakyti teismas neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo.
Dėl 2024 m. balandžio 16 d. antstolio surašyto vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. S-24-5-7756
Iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad 2024 m. balandžio 16 d. antstolis surašė vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-24-55-7756 (toliau – ir Vykdymo išlaidų apskaičiavimas), kuriame nurodė, kad atlikdamas vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0055/18/01643, 0055/19/00595, 0055/21/01785, 0055/22/00327, 0055/22/01085, 0055/22/01231, 0055/22/01334, 0055/22/01931, 0055/23/00005, 0055/23/00171, 0055/23/00219,0055/23/00249, 0055/23/01513, 0055/24/00264 antstolis apskaičiavo vykdymo išlaidas: vykdomųjų bylų administravimo išlaidas, nurodytas Sprendimų vykdymo instrukcijos 109, 120 punktuose, vykdomųjų bylų administravimo išlaidas, nurodytas Sprendimų vykdymo instrukcijos 124, 130 punktuose, atlygį antstoliui, išlaidas tretiesiems asmenims už vykdomosiose bylose šių asmenų suteiktas paslaugas.
Pareiškėjas skundžia šio Vykdymo išlaidų apskaičiavimo pagrįstumą tuo aspektu, jog jame vykdymo išlaidos antstolio neišskirtos pagal atskiras vykdomąsias bylas. Teismas šį pareiškėjo argumentą pripažįsta nepagrįstu. Sprendimo vykdymo instrukcijos 107 punktas numato, kad visas apskaičiuotas vykdymo išlaidas antstolis nurodo vykdymo išlaidų apskaičiavime; kai piniginių sumų išieškojimą iš to paties skolininko antstolis vykdo pagal keletą vykdomųjų dokumentų, visoms to skolininko atžvilgiu vykdomoms piniginio pobūdžio vykdomosioms byloms rengiamas bendras vykdymo išlaidų apskaičiavimas, išskyrus atvejus, kai vykdymo išlaidų apskaičiavimas skolininkui siunčiamas kartu su raginimu įvykdyti sprendimą. Nagrinėjamu atveju Vykdymo išlaidų apskaičiavimas antstolio pareiškėjui buvo siunčiamas ne su raginimu, todėl jame nurodydamas vykdymo išlaidas už visas antstolio vedamas vykdomąsias bylas antstolis įstatymo nepažeidė.
Teismui nėra suprantamas pareiškėjo argumentas, jog antstolis nenurodė, už ką jis paskaičiavo vykdymo išlaidas, nes byloje esantis Vykdymo išlaidų apskaičiavimas šiuos argumentus paneigia, jame yra nurodyta tiek už ką vykdymo išlaidos paskaičiuotos, tiek jų apskaičiavimo datos. Antstolio surašytas Vykdymo išlaidų apskaičiavimas taip pat atitinka formos ir turinio reikalavimus, numatytus Sprendimo vykdymo instrukcijoje.
Pažymėtina, kad skunde pareiškėjas nenurodo, kurios konkrečiai išlaidos yra antstolio paskaičiuotos nepagrįstai, todėl šiuo klausimu teismas plačiau nutartyje nepasisako, išskyrus vykdymo išlaidų vykdomojoje byloje Nr. 0055/19/00595 paskaičiavimą. Dėl to teismas pasisako atskirai.
Iš byloje surinktos medžiagos nustatyta, kad vykdomąją bylą Nr. 0055/19/00595 antstolis Ramūnas Kamarauskas pradėjo 2019 m. balandžio 23 d., priėmęs vykdyti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nutarimą administracinių nusižengimų byloje tiek, kiek jis susijęs su turtinio pobūdžio išieškojimo Nr. (23.31.-08)483-34550. Juo nutarta iš I. R. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai išieškoti 1 400 Eur skolą. Priimant vykdomąjį dokumentą vykdyti, 2019 m. rugsėjo 27 d. antstolis surašė vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-19-55-17095, kuriame apskaičiavo 253,41 Eur vykdymo išlaidas (40 Eur būtinąsias vykdymo išlaidas, numatomą 213,41 Eur atlygį antstoliui). Byloje yra duomenys – 2022 m. vasario 8 d. sprendimas pakeisti sprendimą išieškoti laiku nesumokėtas baudas už administracinius nusižengimus iš turto Nr. (23.31-08)483-12955, 2022 m. kovo 7 d. sprendimas pakeisti sprendimą išieškoti laiku nesumokėtas baudas už administracinius nusižengimus iš turto Nr. (23.31.-08)483-26911, iš kurių matyti, kad jau priėmus vykdomąjį dokumentą vykdyti pareiškėjas padengė 67 Eur 2022 m. vasario 7 d., o 2024 m. kovo 15 d. sprendimu pripažinti netekusiu galios sprendimą išieškoti laiku nesumokėtas baudas už administracinius nusižengimus iš turto Nr. (23.31-08) 483-49920 2019 m. balandžio 22 d. nutarimas administracinių nusižengimų byloje tiek, kiek jis susijęs su turtinio pobūdžio išieškojimo Nr. (23.31)483-34550 dalyje dėl 1 333 Eur sumos išieškojimo buvo pripažintas netekusiu galios Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 112 straipsnio 1 dalies pagrindu (mokestinei prievolei pasibaigus (nurašius)).
Įvertinęs tai, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 672 straipsnio 3 dalį nutarimo skirti baudą priverstinio išieškojimo terminas yra penki metai, teismas konstatuoja esant tikėtina, kad bauda buvo nurašyta dėl priverstinio jo išieškojimo termino suėjimo (Mokesčių administravimo įstatymo 93 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 172 straipsnį, jeigu vykdomoji byla nutraukiama dėl to, kad pasibaigė šiam išieškojimui įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas, vykdomoji byla neužbaigiama, iš skolininko išieškomos ir išieškotojui grąžinamos visos jo sumokėtos vykdymo išlaidos. Antstolio paaiškinimai, byloje surinkti rašytiniai įrodymai: 2019 m. rugsėjo 27 d. antstolio surašytas vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. S-19-55-17095, Antstolių informacinės sistemos duomenys apie vykdomojoje byloje Nr. 0055/19/00595 patirtų vykdymo išlaidų apskaičiavimo momentą, pagrindus ir dydį (40 Eur vykdymo išlaidos, priskaičiuotos 2019 m. balandžio 23 d. priimant vykdomąjį dokumentą vykdyti, 3,01 Eur atlygis antstoliui, priskaičiuotas 2022 m. vasario 7 d. pareiškėjui sumokėjus dalį skolos), paneigia pareiškėjo argumentus, jog šias išlaidas antstolis į ginčijamą Vykdymo išlaidų apskaičiavimą yra įtraukęs nepagrįstai. Kaip ir nurodo antstolis, byloje nėra jokių duomenų apie kokių nors vykdymo išlaidų apmokėjimą antstolio vykdomose vykdomosiose bylose iš pareiškėjo pusės.
Teismas taip pat primena pareiškėjui, kad jis turi teisę pats susipažinti su antstolio vykdomų vykdomųjų bylų medžiaga, siekdamas sutikrinti vykdymo išlaidų apskaičiavimo pagrįstumą. Neturėdamas pakankami žinių įvertinti vykdomosiose bylose surinktus duomenis apie vykdymo išlaidų apskaičiavimą, jis tam gali pasitelkti atstovą ar prašyti antstolį pateikti detalią pažymą apie vykdymo eigą, vykdymo išlaidų apskaičiavimą.
Įvertinęs visumą nurodytų aplinkybių, teismas neturi pagrindo pareiškėjo skundą pripažinti pagrįstu, todėl jis atmetamas.
2024 m. rugsėjo 4 d. pareiškėjas pateikė teismui papildomus rašytinius paaiškinimus ir išdėstė naujus prašymus – išreikalauti iš antstolio Ramūno Kamarausko duomenis, kokia suma ir kada buvo pervesta jo kontorai kitų antstolių kaip lėšos, priklausančios pareiškėjui įsiskolinimui padengti, įpareigoti antstolį Ramūną Kamarauską pateikti teismui informaciją, kokius nurodymus kitoms antstolių kontoroms jis pateikė pervesti pareiškėjui priklausančias pinigines lėšas, esančias kitų antstolių kontorose, įpareigoti antstolį Ramūną Kamarauską pateikti teismui informaciją, kokios pinigų sumos ir kokių antstolių kontorose yra išieškomos pareiškėjo naudai, išreikalauti iš antstolio Ramūno Kamarausko duomenis apie Žemės sklypo atliktą formavimo/pertvarkymo procedūrą, suformuotus naujus sklypus, duomenis apie jų adresus ir paskirtį, pareikalauti vertinimo objekto patikslinimo, atsižvelgiant į tai, kad nurodomo ekspertizei atlikti objekto neliko – jis padalintas formuojant naujus objektus, pareikalauti iš Ramūno Kamarausko pateikti nuomonę dėl leidimo leisti įregistruoti suformuotus sklypus bei juos įregistravus keisti arešto objektą, dėl paminėtų naujų aplinkybių ir būtinumo į bylą gauti papildomus duomenis skirti bylą nagrinėti žodžiu, o posėdį atidėti.
Pareiškėjo pateikti papildomi prašymai yra nepagrįsti.
Antstolis, teikdamas pareiškėjo skundą, pateikė teismui jo vedamas vykdomąsias bylas, kuriose yra sukaupta informacija apie vykdymo proceso eigą. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kad antstolio pateiktose vykdomosiose bylose nėra tam tikros medžiagos, nepateikė duomenų, kad išieškojimą iš pareiškėjo antstolis iš dalies jau įvykdė, nukreipęs išieškojimą į kitą pareiškėjui priklausantį turtą. Teismo vertinimu, būtent pareiškėjas teigdamas, jog jis turi ankstesnės eilės turto, į kurį antstolis nukreipęs išieškojimą, galėtų padengti skolą ar bent jau jos dalį, tokius įrodymus ir turėjo pateikti, teikdamas skundą antstoliui, ar bent jau bylos nagrinėjimo teisme metu. Teismas neturi jokių prielaidų spręsti, jog pačiam pareiškėjui nėra žinoma apie jo turimą turtą, į kurį antstolis galėtų realiai nukreipti išieškojimą, ir tai yra kliūtis juos pačiam pareiškėjui pateikti antstoliui ir/ar teismui. Tokie duomenys pareiškėjo, sąžiningai vykdant jam kaip skolininkui tenkančią pareigą bendradarbiauti su antstoliu vykdymo procese, jau turėjo būti pateikti antstoliui jo vykdomose vykdomosiose bylose, o ne prašomi išreikalauti iš antstolio šios bylos nagrinėjimo teisme metu. Pareiškėjo teikiami paaiškinimai apie menamą Žemės sklypo padalinimą (pareiškėjas tokius duomenis ne pats pateikia teismui, o prašo juos vėl gi dėl nesuprantamų priežasčių išreikalauti iš antstolio) nagrinėjamai bylai esminės reikšmės neturi, nes pagal byloje esančius Nekilnojamojo turto registro duomenis pareiškėjui priklauso ½ dalis jam ir jo sutuoktinei priklausančio Žemės sklypo. Būtent šios Žemės sklypo dalies turto rinkos vertei nustatyti antstolis ir paskyrė ekspertizę.
Suinteresuotas asmuo L. V. J. prašo priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 240 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į skundą parengimą. Atmetus skundą, šios išlaidos priteistinos suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis, 443 straipsnio 6 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad suinteresuoto asmens L. V. J. atstovavimo sutartis, sudaryta su advokatu Rimantu Čatrausku, yra vykdomosios bylos Nr. 0055/21/01785 medžiagoje.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kad išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais, 513 straipsniu, teismas
nutaria:
pareiškėjo I. R. skundą dėl antstolio veiksmų atmesti.
Priteisti suinteresuotam asmeniui L. V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjo I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 240 Eur (du šimtus keturiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.