Vilniaus apygardos teismo nutartis

2025-12-12 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eAN2-470-1058/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-12-12
Bylos Nr.
eAN2-470-1058/2025
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01628-2025-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Giedrė Telksnienė
Pareiškėjas
J. J.
Kategorijos
  • 22.11.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-470-1058/2025Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01628-2025-7Procesinio sprendimo kategorija 22.11.13 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gruodžio 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Giedrė Telksnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 29 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos J. J. prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakyta priimti pareiškėjos J. J. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. liepos 7 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-16288-2025 bei jis grąžintas pareiškėjai.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamų klausimų esmė

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025 m. liepos 7 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-16288-2025 J. J. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2¹ dalį dėl to, kad automobilį Volvo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), paliko stovėti pažeisdama kelio ženklo Nr. 528 (stovėjimo vieta) su papildomomis lentelėmis Nr. 846 (asmenys su negalia) ir Nr. 810 (galiojimo zona į kairę) reikalavimus. Tokiais savo veiksmais J. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 8 punktą. Institucijos 2025 m. liepos 7 d. nutarimu J. J. paskirta administracinė nuobauda – 90 EUR dydžio bauda.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 29 d. nutartimi netenkintas pareiškėjos J. J. prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakyta priimti pareiškėjos skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. liepos 7 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-16288-2025 bei jis grąžintas pareiškėjai.

II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei prašymai

3. Atskiruoju skundu (teismo pastaba – pareiškėjos klaidingai įvardinamas apeliaciniu skundu) pareiškėja J. J. prašo: 1) atnaujinti terminą skundo padavimui; 2) panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. liepos 7 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-16288-2025 ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 29 d. nutartį; 3) administracinio nusižengimo teiseną nutraukti; 4) grąžinti neteisėtai nuskaičiuotas lėšas.

3.1. Nurodoma, kad automobilį vairavo J. J. vyras, turintis negalią ir galiojantį neįgaliojo pažymėjimą – jis buvo padėtas už priekinio stiklo, todėl stovėjimas neįgaliųjų vietoje buvo teisėtas. Apie Institucijos priimtą nutarimą nežinojo, nes negeba savarankiškai naudotis elektroniniu paštu, yra vyresnio amžiaus ir turi sveikatos problemų, o apie jai paskirtą baudą sužinojo tik 2024 m. rugsėjo mėnesio viduryje, kai buvo nuskaičiuotos lėšos, todėl laikoma, kad skundo padavimo terminas buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių. Juo labiau, jog pagal ANK 623 straipsnį, terminas gali būti atnaujintas, jei buvo svarbios priežastys. Pareiškėjos teigimu, jos vyresnis amžius ir informacinių technologijų įgūdžių stoka būtent yra laikomos objektyviomis priežastimis. Be to, pareiga tikrinti faktines aplinkybes tenka Institucijai – leidimas suteiktas ne automobiliui, o vairuotojui, todėl Institucija turėjo galimybę patikrinti duomenis apie negalią.

3.2. Pareiškėjos teigimu, automobilio stovėjimo metu po priekinio stiklu buvo padėtas galiojantis neįgalaus asmens leidimas, suteikiantis teisę statyti transporto priemonę neįgaliesiems skirtose vietose. Nuotraukų, kuriomis vadovavosi Institucija, pareiškėja nėra mačiusi, tačiau galima pagrįstai manyti, kad leidimas galėjo būti nepastebėtas dėl fotografavimo kampo ar atspindžių, nes jis tikrai buvo po stiklu. Tuo tarpu policijos pareigūnai, gavę pranešimą, nepatikrino neįgaliųjų leidimų registro, nebandė išsiaiškinti aplinkybių su transporto priemonės savininke ir iškart priėmė nutarimą vien pagal pranešėjo nuotraukas – tokie veiksmai neatitinka ANK 610 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto reikalavimo išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į atskirąjį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 29 d. nutartį palikti nepakeistą, o skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4.1. Atsiliepime nurodoma, kad administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys patvirtina, jog 2025 m. liepos 7 d. priimtas nutarimas tą pačią dieną buvo išsiųstas elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), kuris nurodytas valstybės informacinėse sistemose, naudojamose elektroninėms paslaugoms ir oficialiems pranešimams gauti. Taigi, pagal ANK 623 straipsnį šio nutarimo apskundimo terminas suėjo 2025 m. liepos 28 d., dėl ko laikoma, kad skundas buvo paduotas paleidus šį įstatyme nustatytą terminą. Institucijos teigimu, pareiškėja skunde nenurodo jokių objektyvių priežasčių, kurios būtų sutrukdžiusios visą laikotarpį laiku pasinaudoti teise apskųsti nutarimą. Argumentai apie galimai nepastebėtą elektroninį laišką, vyresnį amžių ar įprastą popierinių dokumentų gavimą nelaikytini svarbiomis priežastimis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti praleistą terminą. Juo labiau, kad teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, jog termino atnaujinimas galimas tik esant realioms, įrodymais pagrįstoms, kliūtims, kurios objektyviai trukdė asmeniui kreiptis į teismą – šiuo atveju tokių kliūčių nenustatyta. Vilniaus miesto apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėja nesielgė rūpestingai ir atidžiai, kaip to reikalauja įstatyme įtvirtintas trumpas skundo padavimo terminas ir teisinio saugumo principas, todėl teisėtai atsisakė atnaujinti praleistą terminą ir priimti skundą.

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo išvados ir teisiniai argumentai

Pareiškėjos J. J. atskirasis skundas atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

5. ANK 656 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog apylinkės teismo nutartis administracinių nusižengimų teisenoje dalyvaujantys asmenys šiame kodekse nustatytais atvejais gali apskųsti atskiruoju skundu apygardos teismui. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos administracinių nusižengimų teiseną apygardos teisme reglamentuojančios taisyklės, išskyrus šiame straipsnyje nurodytas išimtis (ANK 656 straipsnio 2 dalis).

6. Pažymėtina, kad šiuo atveju yra tikrinamas tik skundžiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 29 d. nutarties, kuria buvo netenkintas pareiškėjos prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakyta priimti pareiškėjos skundą dėl Institucijos 2025 m. liepos 7 d. nutarimo bei jis grąžintas pareiškėjai, t. y. administracinio nusižengimo byla nebuvo nagrinėta iš esmės, teisėtumas ir pagrįstumas. Todėl atskirajame skunde nurodomos aplinkybės, susijusios su J. J. administracine atsakomybe (jos kalte), šiame procesiniame sprendime taip pat negali būti nagrinėjamos, nes tai nėra šios administracinio nusižengimo bylos dalykas.

7. Apygardos teismas, išanalizavęs skundžiamą nutartį, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, ir susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, negali sutikti su atskirojo skundo argumentais, jog skundo dėl Institucijos 2025 m. liepos 7 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-16288-2025 apskundimo terminas buvo praleistas dėl svarbių (objektyvių) priežasčių ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino prašymo šį terminą atnaujinti. Priešingai nei teigiama atskirajame skunde, abejoti skundžiamos nutarties teisėtumu ir pagrįstumu nėra teisinio pagrindo.

8. ANK 623 straipsnyje įtvirtinta, kad skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje gali būti paduotas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos. Jeigu šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, jį pareiškėjo prašymu rašytinio proceso tvarka gali atnaujinti apylinkės teismas. Taigi, įstatymų leidėjas šiuo atveju termino skundui paduoti eigos pradžią sieja ne su skundžiamo nutarimo kopijos (nuorašo) įteikimo jam data, o su minėtos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo diena. ANK 626 straipsnio 3 dalies 2 punkte yra nustatyta, jog apylinkės teismas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, kai skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir neprašoma šio termino atnaujinti arba prašymas atnaujinti nustatytą skundo padavimo terminą nebuvo patenkintas.

9. Terminų laikymasis yra būtina sąlyga proceso veiksmų efektyvumui užtikrinti, todėl ANK nustatytų terminų turi būti laikomasi griežtai. Sprendžiant termino praleidimo klausimą, būtina užtikrinti, kad nebūtų piktnaudžiaujama suteiktomis teisėmis, atsižvelgti į sąžiningo, atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartus. Kiekvienas asmuo yra atsakingas už tinkamą savo teisių įgyvendinimą, o pažeistos teisės gali būti ginamos tik tuo atveju, jei asmuo elgiasi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai. Be to, įstatymų leidėjas, nustatydamas procesinių veiksmų atlikimo terminus, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, todėl praleistas terminas gali būti atnaujintas tik išimtiniais atvejais, jei jo praleidimo priežastys buvo tikrai svarbios. Teismo diskrecijai paliekama spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad priežastimis, kurių pagrindu gali būti atnaujintas praleistas terminas skundui paduoti, laikytinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė ar sudarė kliūtis pareiškėjui realizuoti teisę kreiptis į teismą, kuriomis galima pagrįsti visą termino skundui paduoti praleidimo laikotarpį ir kurios yra patvirtintos įrodymais (Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-90-957/2024, eAN2-349-1072/2024, AN2-289-1036/2024).

10. ANK 573 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami ir elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Administracinio nusižengimo byloje esanti medžiaga neginčijamai patvirtina, kad J. J. 2025 m. gegužės 19 d. buvo išsiųstas pranešimas transporto priemonės savininkui ar valdytojui bei administracinio nusižengimo protokolas elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), kuris buvo gautas iš valstybės informacinių sistemų. 2025 m. liepos 7 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 10-ANR_N-16288-2025, kuriame buvo paskirta bylos nagrinėjimo data ir kuris tą pačią dieną 11.21 val. buvo išsiųstas tuo pačiu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). ANK 573 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įteikiant administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančiam asmeniui ar kitiems asmenims procesinį dokumentą elektroniniu paštu, procesinio dokumento įteikimo diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena. Atsižvelgiant į nurodytą, paskutinė Institucijos 2025 m. liepos 7 d. nutarimo apskundimo diena buvo 2025 m. liepos 28 d. J. J. skundą dėl šio nutarimo padavė 2025 m. spalio 14 d., t. y. akivaizdžiai praleidusi ANK 623 straipsnyje numatytą tokio procesinio sprendimo apskundimo terminą. Nors pareiškėja neginčija, kad nurodytas elektroninio pašto adresas priklauso būtent jai, vis tik nurodo nežinojusi apie Institucijos nutarimu jai paskirtą administracinę nuobaudą.

11. Apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad iš tiesų vien tik aplinkybė, jog asmens elektroninių ryšių rekvizitai yra tam tikruose registruose, savaime nereiškia, kad procesinių dokumentų išsiuntimo faktas gali būti laikomas tinkamu ANK 573 straipsnio 1 dalies reikalavimų įvykdymu. Tokiu atveju reikia nustatyti, jog valstybės informacinėse sistemose ar registruose asmens pateiktas elektroninio pašto adresas yra faktiškai naudojamas. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad valstybės institucijos ir pareigūnai turi imtis priemonių, kad ši norma nebūtų taikoma formaliai, o užtikrintų realias ir efektyvias administracinio nusižengimo byloje dalyvaujančių asmenų, ypač – administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teises, kadangi tokiam asmeniui turi būti garantuojamos iš esmės tos pačios teisės, kuriomis baudžiamajame procese gali naudotis įtariamasis ir kaltinamasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-45-2014, 2AT-11-2015, 2AT-27-976/2015, 2AT-20-719/2024).

12. Nors atskirajame skunde J. J. pažymėjo, kad elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) savarankiškai nesinaudoja, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog ši aplinkybė viso proceso metu nebuvo nurodyta, todėl apygardos teismas ją laiko gynybine versija. Priešingai apeliacinio skundo argumentams, akivaizdu, kad aptariamu elektroninio pašto adresu J. J. naudojasi ir jis yra aktyvus. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų nustatyta, kad šį elektroninio pašto adresą kaip kontaktinį J. J. nurodė skunde dėl Institucijos 2025 m. liepos 7 d. nutarimo, kurį teikė Vilniaus miesto apylinkės teismui, taip pat šiuo elektroninio pašto adresu siuntė Institucijai laiškus dėl jos atžvilgiu priimtų nutarimų bei informacijos apie juos suteikimo. Nurodytu elektroninio pašto adresu J. J. teikė ir atskirąjį skundą Vilniaus apygardos teismui, jame taip pat nurodydama šį elektroninio pašto adresą kaip jos vieną iš kontaktų.

13. Nurodytų aplinkybių visumoje, nėra pagrindo manyti, jog J. J. galėjo negauti ir negavo tuo pačiu elektroninio pašto adresu jai siųstų procesinių dokumentų – administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu ir Institucijos 2025 m. liepos 7 d. nutarimo. Atkreiptinas dėmesys, kad ir skunde Vilniaus miesto apylinkės teismui J. J. kategoriškai nenurodė, jog šių procesinių dokumentų negavo – kaip dar viena iš priežasčių nurodomas ir galimas šių dokumentų nepastebėjimas ir tik galbūt jų negavimas. Tuo tarpu apygardos teismas nenustatė, kad pirmiau paminėtas elektroninio pašto adresas yra neteisingas, paskyra nenaudojama ar neaktyvi, o. J. J. nepateikė jokių įtikinamų argumentų, kurie pagrįstų buvus objektyvių kliūčių minėtam pranešimui pasiekti adresatą ir kad jis išties jo negavo. Nors pareiškėja akcentavo, kad yra negavusi nė vieno popierinio laiško su Institucijos siųstais procesiniais sprendimais, tačiau teismų praktikoje yra išaiškinta, jog nutarimą priėmusi institucija, nagrinėjanti administracinio nusižengimo bylas, neprivalo asmeniui įteikinėti procesinių dokumentų visais įmanomais būdais. Pakanka, kad bent vienas pasirinktas procesinių dokumentų įteikimo būdas būtų tinkamas (Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-267-988/2023, AN2-240-497/2024, Kauno apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-297-919/2024, AN2-234-813/2024). Šiuo atveju procesiniai dokumentai J. J. buvo išsiųsti vienu iš įstatyme numatytų būdų, t. y. elektroniniu paštu, todėl spręstina, jog ANK 573 straipsnio nuostatos pažeistos nebuvo.

14. Pareiškėja atskirajame skunde kaip priežastis, dėl kurių turėtų būti atnaujinamas terminas skundui dėl Institucijos 2025 m. liepos 7 d. nutarimo paduoti, nurodo, kad yra vyresnio amžiaus, turinti sveikatos sutrikimų, be to, stinga informacinių technologijų žinių. Visgi, apygardos teismas, nesutikdamas su šiais pareiškėjos argumentais, pažymi, kad šios aplinkybės nėra tokios, kurios trukdytų pareiškėjai tinkamai naudotis savo teisėmis, taigi, ir teise apskųsti Institucijos priimtą nutarimą. Dar kartą atkreiptinas dėmesys, kad nors J. J. akcentuoja savo amžių, kaip ribojantį jos galimybes naudotis elektroninėmis priemonėmis, tačiau pati pareiškėja jau aptartuose dokumentuose nurodydavo savo elektroninio pašto adresą, kaip jai tinkamą būdą gauti dokumentus ir informaciją, susijusią su jo skundo nagrinėjimui. Be to, pateiktame skunde apygardos teismui neginčija fakto, jog minimo elektroninio pašto ji apskritai nenaudoja, ar kad šis adresas priklauso ne jai. Taigi, laikytina, kad pareiškėja deklaravo turinti pastovią galimybę pasitikrinti nurodomą elektroninį paštą ir atitinkamai įsipareigojo būti rūpestinga dėl gaunamų procesinių dokumentų. Tuo tarpu teigdama, kad turi sveikatos sutrikimų, kurie, kaip suprantama, turėjo įtakos praleidžiant Institucijos 2025 m. liepos 7 d. nutarimo apskundimo terminą, pareiškėja nenurodė jokių konkrečių duomenų, kurie leistų vertinti jos sveikatos būklę kaip sudarančią itin didelius sunkumus jai laiku susipažinti su gautais procesiniais dokumentais. Juo labiau, nebuvo pateikti jokie medicininiai dokumentai, išrašai, kurie leistų vertinti termino praleidimo priežastis kaip svarbias ir nepriklausančias nuo J. J. valios.

15. Kaip pagrįstai nurodė Institucija atsiliepime į atskirąjį skundą, įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais yra siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą bei pagrįstą laikotarpį. Įstatymų numatytas terminas yra įpareigojantis asmenis šia procesine teise naudotis itin atidžiai, operatyviai bei rūpestingai, nes priešingu atveju asmens procesinė teisė teikti byloje skundą nebus ginama. Šiuo atveju, dar kartą įvertinus nustatytas aplinkybes, nėra jokio pagrindo spręsti, kad J. J. jai garantuotomis procesinėmis teisėmis naudojosi rūpestingai ir atidžiai, o pateikti skundo dėl Institucijos 2025 m. liepos 7 d. nutarimo negalėjo dėl nuo jos valios nepriklaususių priežasčių.

16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas termino skundui paduoti atnaujinimo klausimą išsprendė nepažeisdamas įstatymo reikalavimų, nenukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šiuo klausimu suformuotos teismų praktikos. Aplinkybių, kurios objektyviai būtų sukliudžiusios J. J. laiku pasinaudoti Institucijos 2025 m. liepos 7 d. nutarimo apskundimo teise arba sudarytų pakankamą pagrindą atnaujinti skundo padavimo terminą, šioje byloje nenustatyta. Skundžiama nutartimi teisingai įvertinti administracinio nusižengimo bylos duomenys ir aktualus teisinis reglamentavimas bei priimtas pagrįstas sprendimas atsisakyti atnaujinti skundo padavimo terminą administracinio nusižengimo byloje, todėl naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 29 d. nutartį atskirajame skundo nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 656 straipsnio 5 dalimi, 6 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 29 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėja Giedrė Telksnienė