- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-08
- Bylos Nr.
- eAN2-349-1072/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01584-2024-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eglė Venckienė
- Pažeidėjas
- R. B.
- Kategorijos
- 22.11.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Venckienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. B. (toliau – ir pareiškėjas) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 27 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti terminą administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. B. skundui paduoti dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniosios tyrėjos R. G. 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-21811-2024, atsisakyta šį skundą priimti ir skundas grąžintas jį padavusiam asmeniui.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Institucija 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-21811-2024 administracinio nusižengimo byloje pripažino R. B. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 3 dalyje, ir jam buvo paskirta 300 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams už tai, kad jis 2024 m. liepos 24 d. 11.10 val. Vilniuje, vairavo B kategorijos automobilį Peugeot 4007, kurio didžiausioji leidžiamoji masė 2410 kg ir tempė priekabą RYDVAN R-EU-H2, kurios didžiausioji leidžiamoji masė 1400 kg, neturėdamas šios teisės. Bendra junginio didžiausių masių suma 3810 kg. Vadovaujantis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, tokį junginį vairuoti reikalinga B kategorija su papildomai išlaikytu įgūdžių ir elgsenos patikrinimo egzaminu valstybės įmonėje Regitra arba BE, C1E kategorija.
Šalies argumentai
2. R. B., nesutikdamas su Institucijos 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutarimu, 2024 m. rugsėjo 12 d. Institucijai pateikė skundą, prašydamas atnaujinti terminą skundui paduoti dėl Institucijos nutarimo, taip pat skundą dėl šio nutarimo.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 27 d. nutartimi atsisakė atnaujinti terminą administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. B. skundui paduoti dėl Institucijos nutarimo, atsisakė šį skundą priimti ir skundą grąžino jį padavusiam asmeniui.
4. Minimoje nutartyje apylinkės teismas padarė išvadą, kad skundas dėl Institucijos nutarimo buvo pateiktas praleidus ANK 623 straipsnio 1 dalyje nustatytą imperatyvų terminą aštuoniomis dienomis. Nenustačius jokių svarbių priežasčių, kurios objektyviai trukdė R. B. pasinaudoti teise apskųsti Institucijos 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutarimą, atnaujinti terminą skundui paduoti dėl minėto nutarimo, nėra teisinio pagrindo.
II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Atskiruoju skundu pareiškėjas R. B. iš esmės prašo panaikinti teismo nutartį. Atskirajame skunde nurodoma, kad teismas, atsakydamas į jo teiginius, kad negalėjo surasti nutarime nurodytuose ANK 621–623 straipsniuose informacijos, kokiu būdu galima pateikti apeliaciją, nurodo skundžiamoje nutartyje nurodo ANK 573, 625 ir 626 straipsnius, kurie nėra nurodyti pirminiame nutarime ir kuriais vadovautis jis neturėjo galimybės ir prievolės. Nors skundžiamoje nutartyje nurodoma, kad jeigu jis būtų pateikęs prašymą teismui, šis būtų perdavęs Institucijai, tačiau, pasak pareiškėjo, jis pildė elektroninėje sistemoje e-teismas.lt apeliacinį dokumentą, tačiau dėl to, kad nutarimas buvo neteisminio pobūdžio, to padaryti neleido sistema. Nurodoma, kad ANK 622 straipsnio 2 dalyje minimi būdai kaip galima pateikti apeliaciją, tačiau nenurodoma į kokią instituciją ir kokiu adresu pateikti, kas jo atveju ir buvo esminė problema. Paprastam asmeniui trumpa nuoroda į minėtus ANK 621–623 straipsnius nesuteikia jokios tinkamos informacijos apie asmens galimybę ginti savo teises.
Žemesnės instancijos teismas
6. Atskirajame skunde pažymima, kad buvo kreiptasi į teisininkus, tačiau atstovavimo suma yra apie 1 500 Eur, be to, advokatas informavo, kad apeliacinį skundą teisių atėmimo terminui sutrumpinti būtent reikia pateikti jau nutarimui įsigalėjus, todėl iš dalies ir dėl šios klaidingos informacijos buvo pradelstas terminas, be to, nutarimą jis gavo kasmetinių atostogų metu. Pareiškėjo teigimu, ne teisinį išsilavinimą turintys asmenys, rengdami apeliacijas, remiasi subjektyvia patirtimi ir žiniomis. Jam ypatingai svarbu išsaugoti vairuotojo pažymėjimą, nes atsiranda didelė rizika netekti darbo ir pragyvenimo šaltinio, o vien jau 300 Eur bauda yra milžiniška nuobauda daugiavaikės šeimos biudžetui.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą Institucijos atstovas prašo netenkinti pareiškėjo R. B. atskirojo skundo ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 27 d. nutartį nepakeistą. Institucijos atstovo vertinimu, apylinkės teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti priėmimo klausimą, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį atsisakyti atnaujinti Institucijos nutarimo apskundimo terminą. Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laikotarpį. Pats asmuo turi rūpintis tinkamu savo teisių įgyvendinimu ir pažeistos teisės gali būti ginamos tik tada, kai asmuo elgiasi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai. Nagrinėjamu atveju nėra jokių objektyvių įrodymų, jog pareiškėjas negalėjo pasirūpinti savo subjektinėmis teisėmis (apskųsti nutarimo) per įstatymo numatytą terminą. Pareiškėjo nurodytos priežastys nesietinos su skundo padavimo termino praleidimu, o aplinkybės, jog pareiškėjas nepadavė skundo per įstatymo nustatytą terminą, nulėmė jo paties nepakankamai apdairus ir rūpestingas elgesys.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
R. B. atskirasis skundas netenkinamas.
8. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos administracinių nusižengimų teiseną apygardos teisme reglamentuojančios taisyklės, išskyrus šiame straipsnyje nurodytas išimtis (ANK 656 straipsnio 2 dalis). Skundo argumentai, susiję su specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) reikalingumu, nėra atskirojo skundo nagrinėjimo dalykas, dėl to plačiau šiuo aspektu nepasisakoma.
9. Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą ir atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad skundžiama Vilniaus miesto apylinkės 2024 m. rugsėjo 27 d. nutartis, kuria atsisakyta atnaujinti terminą skundui paduoti dėl Institucijos nutarimo ir atsisakyta šį skundą priimti bei jis grąžintas jį padavusiam asmeniui, yra teisėta ir pagrįsta, keisti ar naikinti skundžiamą nutartį nėra teisinio ir faktinio pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
10. Asmens teisė kreiptis į teismą, kaip ir bet kuri kita asmens teisė, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos. Siekiant garantuoti teisinių santykių stabilumą, užtikrinti teisinių santykių dalyviams apibrėžtumą, įstatymas nustato laiko tarpą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynybą. ANK 623 straipsnyje numatyta, kad skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje gali būti paduotas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos. Jeigu šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, jį pareiškėjo prašymu rašytinio proceso tvarka gali atnaujinti apylinkės teismas.
11. ANK 626 straipsnio 3 dalies 2 punkte yra nustatyta, jog apylinkės teismas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, kai skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir neprašoma šio termino atnaujinti arba prašymas atnaujinti nustatytą skundo padavimo terminą nebuvo patenkintas. Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje apylinkės teismas, gavęs administracinėn atsakomybėn patraukto R. B. skundą su prašymu atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, atsisakė atnaujinti terminą ir priėmė sprendimą atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad skundas buvo paduotas praleidus įstatymo nustatytą apskundimo terminą ne dėl objektyvių priežasčių. Apygardos teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus ir byloje esančius duomenis, su tokia apylinkės teismo išvada ir priimtu sprendimu sutinka.
12. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas yra nustatęs pakankamus terminus, kad asmenys turėtų laiko nuspręsti, ar naudosis apeliacijos teise (skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje gali būti paduotas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos). Terminai negali būti neproporcingai ilgi, nes, priešingu atveju, būtų pažeista kitos šalies teisė į įsiteisėjusį ir vykdytiną sprendimą. Todėl svarbu sąžiningai laikytis procesinių terminų, kad nebūtų nepagrįstai pažeisti nei vienos šalies interesai.
13. Teismų praktikoje nurodyta, kad asmuo, turintis teisę skųsti administracinio nusižengimo byloje priimtą nutarimą, šia savo procesine teise privalo naudotis itin operatyviai, atidžiai, rūpestingai bei sąžiningai, nes priešingu atveju jo procesinė teisė teikti byloje skundą nebus ginama. Pagal teismų praktiką, svarbiomis priežastimis pripažįstamos tokios aplinkybės, kurios objektyviai kliudė ar sudarė kliūtis pareiškėjui realizuoti savo teisę kreiptis į teismą. Teismo diskrecijai paliekama spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, išskirtinės. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad priežastimis, kurių pagrindu gali būti atnaujintas praleistas terminas skundui paduoti, laikytinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė ar sudarė kliūtis pareiškėjui realizuoti teisę kreiptis į teismą, kuriomis galima pagrįsti visą termino skundui paduoti praleidimo laikotarpį ir kurios yra patvirtintos įrodymais. Taip pat pabrėžtina, kad įstatyme numatytas neilgas terminas skundui paduoti įpareigoja asmenis, turinčius teisę skųsti byloje priimtą procesinį sprendimą, šia savo procesine teise naudotis operatyviai, atidžiai, rūpestingai ir sąžiningai, nes priešingu atveju jų procesinė teisė teikti byloje skundą nebus ginama (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-90-957/2024).
14. Nagrinėjamu atveju R. B. atskirajame skunde nurodo, kad terminas skundui paduoti dėl Institucijos 2024 m. rugpjūčio 14 d. priimto nutarimo buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, kadangi, anot jo, teisinis reguliavimas dėl nutarimo apskundimo nėra aiškus, taip pat teismo sistema neleido įkelti apeliacinio skundo dėl nutarimo. Kartu pareiškėjas nurodo, kad buvo suklaidintas teisininko bei Institucijos nutarimą gavo kasmetinių atostogų metu, todėl iš dalies ir dėl to buvo praleistas skundo padavimo terminas. Kaip teisingai nurodė ir žemesnysis teismas, kad teisės aktai, tame tarpe ir ANK nuostatos, yra viešai paskelbti teisės aktų nustatyta tvarka, su kuriais galima susipažinti internete. Be to, pažymėjo, kad pareiškėjas, nesuprasdamas apskundimo tvarkos, turėjo teisę operatyviai kreiptis į teisines paslaugas teikiančią instituciją dėl teisinių paslaugų sudarymo ar konsultacijos, o nežinant skundo padavimo tvarkos, kreiptis į nutarimą priėmusią instituciją. Žemesnysis teismas pagrįstai konstatavo, kad asmuo, būdamas rūpestingas ir atidus, siekdamas apskųsti jam nepalankų procesinį sprendimą, dėtų pakankamai pastangų siekdamas išsiaiškinti tikslią nutarimo apskundimo tvarką. Todėl pirmiau nurodyti pareiškėjo atskirojo skundo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.
15. Be to, pareiškėjo skundo argumentai, susiję su tuo, kad elektroninė sistema neleido pateikti skundo ar, kad nutarimo gavimo metu jis buvo atostogose, taip pat nesudaro pagrindo spręsti, kad skundo padavimo terminas buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių. Pirma, pareiškėjas neneigia, kad Institucijos nutarimo jis negavo laiku, tik nurodo, kad jį gavo kasmetinių atostogų metu, tačiau nepateikė jokių dokumentų, pagrindžiančių teiginius, kad nutarimo gavimo metu ir vėliau jo apskundimo laikotarpiu jis buvo išvykęs ir būtent dėl objektyvių priežasčių praleido apskundimo terminą. Apygardos teismas taip pat atkreipia dėmesį į atskirajame skunde išsakytos pozicijos prieštaringumą, kadangi pareiškėjas nurodo, jog kreipėsi į teisininkus, kurie suklaidino dėl nutarimo apskundimo tvarkos, dėl to iš dalies ir praleido apskundimo terminą, tik paneigia atskirojo skundo teiginius, kad Institucijos nutarimą gavo atostogų metu ir dėl to viso nutarimo apskundimo laikotarpiu negalėjo laiku pateikti apeliacinio skundo. Kaip buvo minėta, priežastimis, kurių pagrindu gali būti atnaujintas praleistas terminas skundui paduoti, laikytinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė ar sudarė kliūtis pareiškėjui realizuoti teisę kreiptis į teismą, kuriomis galima pagrįsti visą termino skundui paduoti praleidimo laikotarpį ir kurios yra patvirtintos įrodymais. Šiuo atveju tokių duomenų pareiškėjas nepateikė. Be kita ko, žemesnysis teismas teisingai nurodė, kad ANK 622 straipsnio 2 dalyje numatytos alternatyvos skundui pateikti, t. y. skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje gali būti paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis, pašto siunta arba tiesiogiai, todėl R. B. galėjo išsiųsti skundą laiku paprastu paštu ar pateikti skundą tiesiogiai atvykdamas į Instituciją, o ne vien naudodamasis elektroninių ryšių priemonėmis. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas visus R. B. prašyme nurodytus argumentus išsamiai išanalizavo bei pagrįstai ir motyvuotai atmetė. Minėtų aplinkybių visuma neleidžia pripažinti, kad terminas skundui paduoti buvo praleistas dėl svarbių, nuo R. B. valios nepriklausančių priežasčių, o priešingai, tik patvirtina, kad jis elgėsi nerūpestingai ir pats savo veiksmais sukūrė tokią teisinę situaciją, dėl kurios buvo atsisakyta atnaujinti terminą skundui paduoti. Aukštesnysis teismas, pritardamas žemesniojo teismo išvadai, konstatuoja, jog aptariami atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo išvadai, jog Institucijos nutarimo apskundimo terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.
16. Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laikotarpį. Įvertinus visas aukščiau išdėstytas aplinkybes sprendžiama, kad, siekdamas realizuoti teisę į apeliaciją, R. B. neveikė pakankamai operatyviai ir rūpestingai, o duomenų, kurie leistų pripažinti, kad terminas skundui paduoti buvo praleistas dėl svarbių, nuo R. B. valios nepriklausančių priežasčių, nėra, todėl daroma išvada, jog terminas skundui paduoti praleistas dėl paties R. B. subjektyvių veiksmų – nepakankamo rūpestingumo operatyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus.
17. Aukštesnysis teismas, įvertinęs visa tai, kas buvo aptarta anksčiau, pritardamas žemesniojo teismo argumentams, konstatuoja, jog nėra pagrindo tvirtinti, jog R. B. Institucijos 2024 m. rugpjūčio 14 d. priimto nutarimo apskundimo terminą praleido dėl svarbių, nuo jo valios nepriklausančių priežasčių. Esant tokioms aplinkybėms, nutarimo apskundimo terminas negali būti atnaujintas, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 27 d. nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 656 straipsnio 6 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 27 d. nutartį nepakeistą.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.