Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aleksandras Rusakas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) M. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4318-862/2025 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Ignitis“ ieškinį atsakovui M. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas

15. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

16. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

Dėl ginčo esmės

17. Apeliacijos dalykas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 22 d. sprendimas, kuriuo iš dalies tenkintas ieškovės ieškinys, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

19. Byloje nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausė A. G. B.. A. G. B. (duomenys neskelbtini) mirė. 2023 m. kovo 27 d. A. G. B. palikimą priėmė atsakovas M. B.. Elektros tiekimo sutartis dėl elektros tiekimo butui buvo sudaryta su A. G. B. (atsakovo mama). Po A. G. B. mirties butą paveldėjus atsakovui, sąskaitos už suteiktą elektros energiją buvo teikiamos atsakovui. Ieškovė už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 3 d. iki 2024 m. rugsėjo 30 d. butui, esančiam (duomenys neskelbtini), tiektą elektros energiją išrašė ir pateikė atsakovui apmokėti sąskaitas, kurių bendra suma – 451,17 Eur. Laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 3 d. iki 2024 m. rugsėjo 30 d., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo užfiksuotas suvartotas ir neapmokėtas 1696 kWh elektros energijos kiekis. Atsakovas nesutiko su ieškovės apskaičiuota skola už sunaudotą elektros energiją.

20. Apeliacinės instancijos teismas, prieš analizuodamas konkrečius apelianto apeliaciniame skunde nurodytus argumentus pažymi, jog Lietuvos Respublikos civiliniame procese įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2013). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-469/2020). Apeliacijos ribas apibrėžia apeliacinio skundo dalykas (reikalavimai).

21. Atkreiptinas dėmesys, kad ginčo dėl to, kad atsakovas butą paveldėjo po mamos mirties ir jį valdo nuosavybės teise, nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl atsakovo skolos ieškovei

22. Ieškovės ir atsakovo energijos tiekimo sutartinius santykius reglamentuoja CK 6.383–6.391 straipsniai, kurie taikomi ir sprendžiant ginčus dėl elektros energijos tiekimo (CK 6.391 straipsnis). Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas (toliau – EEĮ), Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės (toliau – Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38.

23. Pagal CK 6.383 straipsnio 1 dalį pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Ši sutartis laikoma sudaryta neterminuotam laikui, jeigu joje nenumatyta ko kita (CK 6.384 straipsnio 1 dalis).

24. Pagal CK 6.385 straipsnio 1 dalį patiektos ir sunaudotos energijos kiekis nustatomas pagal apskaitos prietaisų rodmenis arba kitu sutartyje nurodytu būdu. Pagal CK 6.388 straipsnio 1 dalį abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal Taisyklių 58.4 papunktį vartotojas privalo, jei sutartyje nenustatyta kitaip, ne vėliau kaip kiekvieno ataskaitinio laikotarpio paskutinę dieną, taip pat prieš pasikeičiant elektros energijos perdavimo, skirstymo ar visuomeninio tiekimo paslaugų kainoms ir (ar) tarifams, užrašyti elektros apskaitos prietaisų rodmenis ir deklaruoti operatoriui ar tiekėjui.

25. Jei vartotojas yra sudaręs Taisyklių 17.2.2 papunktyje nurodytas sutartis, tai duomenis apie elektros apskaitos prietaisų rodmenis vartotojas teikia operatoriui. Rodmenų pateikimo formą ir būdą (-us) (elektroninių ryšių priemonėmis, įmokas priimančiose įstaigose ar pan.) pasirenka vartotojas. Rodmenų pateikimo forma ir būdas (-ai) bei jų keitimo tvarka nustatomi sutartyje. Šio papunkčio nuostatos netaikomos vartotojui, kurio objekte yra įdiegta išmanioji elektros energijos apskaitos sistema. Atitinkamai Taisyklių 58.5. papunktyje įtvirtinta, kad vartotojas privalo sutartyje nustatytais terminais ir tvarka, pagal galiojančias kainas bei tarifus atsiskaityti su operatoriumi ir (ar) tiekėju už elektros energiją, elektros energijos persiuntimą (įskaitant papildomų paslaugų įsigijimo dedamąją prie perdavimo paslaugos kainos) ir viešuosius interesus atitinkančias paslaugas ir (ar) galią. Taisyklių 108 punkte nustatyta, kad elektros energijos kiekio perskaičiavimus pagal Taisyklių nuostatas atlieka operatorius: operatoriui užfiksavus faktinius rodmenis ir nustačius skirtumą tarp vartotojo deklaruotų ir operatoriaus užfiksuotų faktinių suvartotos elektros energijos kiekių, šių kiekių sumažėjimą ar padidėjimą operatorius ir (ar) tiekėjas nurodo mokėjimo dokumentuose tą ataskaitinį laikotarpį, kurį operatorius patikrino ir užfiksavo faktinius elektros apskaitos prietaiso rodmenis (Taisyklių 108.1 p.). Jei pagal operatoriaus užfiksuotus vartotojo elektros apskaitos prietaiso rodmenis, paaiškėja, kad faktiškai suvartotos elektros energijos kiekis yra kitoks nei buvo nurodytas mokėjimo dokumentuose arba rodmenys įvertinami kitą ataskaitinį laikotarpį nei buvo užfiksuoti, tokiu atveju išrašomas ir vartotojui pateikiamas kreditinis dokumentas. Atitinkamai Taisyklių 108.3 papunktyje nustatyta, kad patiekto elektros energijos kiekio ir (ar) rodmenų tikslinimai ir perskaičiavimai pasibaigusiame ataskaitiniame laikotarpyje negalimi. Jei perskaičiavimo laikotarpis neviršija einamojo ataskaitinio laikotarpio ribų, perskaičiuotas patiektos elektros energijos kiekis yra įtraukiamas į einamojo mėnesio priskaitymą.

26. Pagal CK 1.71 straipsnio 1 dalį, sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais. CK 6.384 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Ši sutartis laikoma sudaryta neterminuotam laikui, jeigu joje nenumatyta ko kita. Energijos perdavimo ir skirstymo paslaugų sutartys, taip pat su buitiniais vartotojais sudaromos energijos pirkimo–pardavimo sutartys yra viešosios sutartys. Energijos perdavimo ir skirstymo, taip pat energijos tiekimo paslaugos buitiniams vartotojams teikiamos sudarius atitinkamą sutartį pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintas standartines sąlygas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 43 straipsnio 3 dalimi, jeigu buitinis vartotojas nesudaro elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties su visuomeniniu tiekėju, buitinio vartotojo ir visuomeninio tiekėjo tarpusavio santykiams taikomos Standartinių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais sąlygų aprašo sąlygos.

27. Taisyklių 101 punktas nustato, jog tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis, už patiektą elektros energiją ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas.

28. Tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde apeliantas rėmėsi argumentu, kad butas, kuriam tiekiama elektros energija yra nenaudojamas, nes atsakovo mama buvo (duomenys neskelbtini) ir bute niekas negyveno. Teigė, kad jokie elektros prietaisai bute taip pat nebuvo įjungti, jis elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties su UAB „Ignitis“ nėra sudaręs. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje surinkti duomenys patvirtina, kad AB „ESO“ atlikusi rodmenų analizę, nustatė, kad skaitiklis korektiškai nefiksavo rodmenų nuo 2016 m. vasario 9 d. iki sutrikimo pašalinimo datos, t. y. 2023 m. rugsėjo 26 d. Po perskaičiavimo elektros energijos kiekis vienos laiko zonos tarifu sudarė 1696 kWh. Minėtu laikotarpiu buvo suvartotas ir neapmokėtas 1696 kWh kiekis. 2023 m. lapkričio 6 d. atsakovas atlikto mokėjimą 30,22 Eur sumai už bendrai namo butų savininkų suvartotą elektros energiją. Po atliko mokėjimo, bute liko nesumokėta 185,23 Eur skola, kuri fiksuota po AB „ESO“ atlikto EAP Nr. 177942 patikrinimo. Po mokėjimo elektros energijos tiekimas buvo atnaujintas. Pagal AB „ESO“ pateiktą informaciją, 2023 m. gruodžio 31 d. išrašyta 49,19 Eur Sąskaita Nr. LAET 10007742 bei kreditinė 216,75 Eur Sąskaitą Nr. LAET 10007712. Iš viso pagal ieškovę atsakovas iki ieškinio pareiškimo yra skolingas 451,7 Eur už suteiktą elektros energiją.

29. Atsižvelgiant į aukščiau aptartą, bei šios nutarties 25-26 punktus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nors rašytinė elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis dėl elektros energijos tiekimo į objektą su atsakovu, po palikimo priėmimo nebuvo sudaryta, atsakomybė už susidariusias skolas tenka būtent objekto savininkui – atsakovui.

30. Atsakant į apelianto argumentą, kad butas, kuriam tiekiama elektros energija yra nenaudojamas, nes atsakovo mama buvo (duomenys neskelbtini) ir bute niekas negyveno, todėl elektros energijos suvartojimo duomenų nedeklaruodavo, už elektros energiją mokėjimų neatlikdavo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad energijos tiekimo sutartinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose numatyta vartotojo (atsakovo) pareiga (nesant būste įrengtos automatizuotos apskaitos) kas mėnesį deklaruoti elektros apskaitos prietaiso rodmenis tiekėjui ar operatoriui. Atsakovas neneigia, kad šios pareigos nevykdė, t. y. iki ir po turto paveldėjimo rodmenų apie bute suvartotą elektros energiją nedeklaravo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovui nevykdžius pareigos kas mėnesį deklaruoti elektros apskaitos prietaiso rodmenis tiekėjui ar operatoriui ir pagal juos atsiskaityti, apeliantas turi prisiimti su tuo susijusias neigiamas pasekmes – apmokėti už patiektą elektros energiją pagal rodmenis, kurie buvo užfiksuoti Priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaitoje.

31. Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas nepateikė duomenų, kad po mamos mirties bute niekas negyveno ir jame nebuvo jokių elektros energiją naudojančių prietaisų, tačiau kodėl su tokia teismo išvada apeliantas nesutinka argumentuotai nenurodė, bei nepateikė jokių tai pagrindžiančių duomenų.

32. Rungimosi principas, galiojantis civiliniame procese (CPK 12 straipsnis), lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

33. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014; kt.).

34. Atsakovas nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde nepateikė duomenų, kad po mamos mirties bute niekas negyveno ir jame nebuvo jokių elektros energiją naudojančių prietaisų. Tuo tarpu ieškovė pateikė duomenis, kad AB „ESO“ atlikusi rodmenų analizę, nustatė, kad skaitiklis korektiškai nefiksavo rodmenų nuo 2016 m. vasario 9 d. iki sutrikimo pašalinimo datos, t. y. 2023 m. rugsėjo 26 d. Po perskaičiavimo elektros energijos kiekis vienos laiko zonos tarifu sudarė 1696 kWh. Minėtu laikotarpiu buvo suvartotas ir neapmokėtas 1696 kWh kiekis. Kaip ir pažymėjo pirmosios instancijos teismas, kad ir nesant bute gyventojų, tai savaime nereiškia, kad elektra bute nevartojama, nes atsakovas nepateikė įrodymų, kad bute nebuvo jokių elektros energiją naudojančių prietaisų, šildytuvų ir pan. Tokių duomenų apeliantas nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui, neprašė apklausti liudytojų ar išreikalauti tam tikrų įrodymų, taigi atsakovas nevykdė įrodinėjimo pareigos. Atsakovas taip pat nepaaiškino kodėl nuo 2022 metų, nuo kada atsakovo teigimu bute niekas negyveno, nesikreipė į elektros energijos tiekėją tam, kad tiekėjas būtų informuotas, jog elektros energija bute nėra vartojama.

35. Pažymėtina, kad atsakovas, nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, apeliaciniame skunde iš esmės nepagrindžia konkrečių bylą nagrinėjusio teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes, o tiesiog eilinį kartą pateikia savo nuomonę dėl bylos esmės ir siekia, kad ja remiantis būtų padarytos kitokios išvados ginčo klausimu, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Tuo tarpu kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo skundą pateikęs asmuo, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017, 44 punktas).

36. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti, todėl dėl jų teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K- 3-133-823/2020 40 punktą).

37. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas nustatytas aplinkybes ir pirmiau išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė procesinės ir materialiosios teisės normas, vadovavosi aktualia teismų praktika. Dėl to apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

38. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

39. Kadangi ieškovė nepareiškė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimo, nepateikė teismui duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, ieškovei bylinėjimosi išlaidos apeliaciniame procese nepriteistinos.

40. Apeliacinį skundą atmetus, atsakovo bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atsakovo M. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.