Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vanda Višnevska rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Kasparlita“ pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuotieji asmenys UAB „Elme Messer LIT“, UAB „Arginta Group“, G. D., V. D., UAB „Literna“, UAB „Emilė“, UAB „OSKV“, UAB „Ateities NT“, UAB „Skrema“, UAB „Vitapolis“, UAB „Armila“, UAB „Erdana Baltic“, UAB „Ateities technologijų biuras“, Valstybės įmonė „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą informuoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka specialiame interneto tinklalapyje (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Teismo vertinimu, šiuo atveju žodinis procesas nėra būtinas, o byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas.

Byloje nustatyta, kad 8,3534 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, šį žemės sklypą patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (el. b. 1 t., b. l. 7-13).

Nurodytame žemės sklype nuomos sutarties pagrindu 0,2835 ha naudojasi pareiškėja

(1999-08-05 Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis Nr. 522 N01/99-21447; 2001-09-18 Susitarimas Nr. K01/2001-24775; 2006-11-03 Susitarimas Nr. K01/2006-1315).

Taip pat pareiškėjai adresu (duomenys neskelbtini), priklauso ir kiti nekilnojamieji daiktai, kuriuos pareiškėja pagal 2004 -12-31 nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį įsigijo iš UAB „Olvinta“: gamybines patalpas nuo 4-1 iki 4-11 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gamybines patalpas nuo 5-2 iki 5-5 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), sveikatingumo komplekso patalpas nuo 6-13 iki 6-24 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gamybines patalpas nuo 3-1, nuo 3-8 iki 3-52 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gamybines patalpas nuo 3-2 iki 3-7 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ( el. b. 2 t., b. l. 123-128).

Iš byloje esančio Žemės sklypo naudojimosi tvarkos plano matyti, kad UAB „Olvinta“ turėjo teisę naudotis žemės sklypo dalimi, kuris plane pažymėtas sekančiai: 123c-123b-13a-13-103-102-101-101a-123c; 21-20-106-105-105a-95-104a-104-21; 105b-20b-20b-19a-18a-17a-17b-18b-19b-20c-105c-105b, kurių, kaip minėta, bendras plotas – 2 838 kv. m. Šiuo metu šia žemės sklypo dalimi naudojasi pareiškėja UAB „Kasparlita“.

Iš Kadastro bylos (bylos Nr. (duomenys neskelbtini)), kurioje duomenys užfiksuoti 1999-04-21, matyti, kad adresu (duomenys neskelbtini), yra požeminiai rezervuarai: r1 (statybos metai – 1970, medžiaga – g/betonas, plotas – 107,14, aukštis – 6,60, tūris – 600); r2 (statybos metai – 1970, medžiaga – g/betonas, plotas – 107,14, aukštis – 6,60, tūris – 600); r14 (statybos metai – 1988, medžiaga – g/betonas, ilgis – 5,90,plotis – 9,80, plotas – 57,82, aukštis – 3,30, tūris – 191) (el. b. 2 t., b. l. 121-123).

Iš Žemės sklypo naudojimosi tvarkos plano (el. b. 1 t., b. l. 28) ir matininkės L. R. 2014-12-16 Žemės sklypo ribų plano (el. b. 1 t., b. l. 24) matyti, kad požeminiai rezervuarai r1 , r2 ir r14 yra žemės sklypo dalyje, kuria naudojasi pareiškėjas pagal Valstybinės žemės nuomos sutartį.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2021 m. gruodžio 22 d. raštu dėl informacijos pateikimo nurodė, kad inspekcijos archyve, dokumentų valdymo informacinėje sistemoje DVIS „Avilys“ ir Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ duomenų apie nekilnojamąjį turtą, pažymėtą r14, r1 ir r2, esantį (duomenys neskelbtini), dėl savavališkos statybos nebuvo rasta. VĮ „Turto bankas“ atsakydamas į pareiškėjos 2021 m. gruodžio 8 d. prašymą nurodė, kad VĮ „Turto bankas“ patikėjimo teise nevaldo jokio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 t., b. l. 15, 18).

Antstolės Brigitos Palavinskienės 2022 m. rugsėjo 28 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad siekiant patvirtinti užsakovės atstovės J. S. teiginius, ji nurodė konkrečias vietas, kuriose yra UAB „Kasparlita“ svarbūs objektai, dėl kurių vyksta teisminis ginčas, ir buvo užfiksuota: 1) metaline tvora aptverta teritorija (plane pažymėta skaičiumi – 1), kurioje sukrautos įvairios statybinės ir kt. medžiagos ir stovi mūrinis statinys (1 priedas, 1-2, 4-8 fotofiksacijos); taip pat, kaip paaiškino J. S., per šią teritoriją ir dar toliau eina betoninės / metalinės konstrukcijos statinys su elektros kabeliais (1 priedas, 1-8 fotofiksacijos); 2) Asfaltuota automobilių stovėjimo aikštelė (plane pažymėta skaičiumi – 2), kurioje konstatavimo metu stovi automobiliai. Aplink šią aikštelę ir dalinai per jos vidurį apželdinti medžiai bei krūmai. Užsakovės atstovė pažymėjo, kad būtent po šia asfalto danga yra užbetonuoti požeminiai rezervuarai (1 priedas, 9-14 fotofiksacijos). Taip pat UAB „Kasparlita“ atstovė J. S. pageidavo užfiksuoti ir nurodė vietą apžiūrimoje teritorijoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), vidiniame kieme, jos teigimu, ir yra statiniai, kuriuos savo 2022 m. rugsėjo 21 d. rašte nurodė VĮ „Turto bankas“, antstolė užfiksavo, kad privažiavus statinį (plane pažymėtą skaičiumi – 3) (1 priedas, 15 fotofiksacija), užfiksuota, kad šalia jo, t. y. sklype, apželdintame žole, yra 2022 m. rugsėjo 21 d. VĮ „Turto bankas“ rašte nurodyti rezervuarai (plane pažymėta skaičiumi – 5) (1 priedas, 15-17 fotofiksacijos), o už statinio (plane pažymėto skaičiumi – 3) yra dar vienas nenustatytos paskirties statinys (plane pažymėtas skaičiumi – 4) (1 priedas, 15-17 fotofiksacijos) ( el. b. 3 t., b. l. 35-45).

Nagrinėjamoje byloje šalių ginčas kilo dėl to, ar egzistuoja būtinosios sąlygos teismui nustatyti pareiškėjo nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį faktą (CK 4.68 straipsnio 2 dalis).

Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą.

Kasacinio teismo praktikoje apibendrinta, kad nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė ir nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi ne mažiau kaip dešimt metų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-263-701/2016, 25 punktas; 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-611/2018, 21 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatytas imperatyvusis draudimas įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę dviem atvejais: 1) nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus; 2) nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus.

Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas imperatyvas negali būti aiškinamas kitaip, kaip draudimas įgyjamosios senaties būdu įgyti nuosavybės teisę į daiktą, kuris priklauso valstybei ar savivaldybei. Šis draudimas užkerta kelią įgyti daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi nepriklausomai nuo kitų įstatyme nustatytų sąlygų tokiam įgijimui buvimo. Draudimas įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę į viešosios nuosavybės teise priklausantį turtą reiškia, kad tokio daikto asmuo negali teisėtai valdyti kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2007; 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011; kt.). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas įgyjamąja senatimi įgyti valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus yra siejamas su šių daiktų priklausymu nuosavybės teise, bet ne su jų teisine registracija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011). Draudimas įgyti įgyjamąja senatimi valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus yra susijęs su specifine po Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atkūrimo susidariusia situacija vykstant nuosavybės rūšių ir formų pertvarkymo procesams ir gali būti pateisinamas tuo, kad pereinamuoju laikotarpiu gyvuojanti valstybė nėra tinkamai apskaičiusi bei valdanti savo turto, nepriėmusi sprendimo dėl jo perleidimo privačion nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nėra nustatyta, jog įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė tik į tuos daiktus, kurie valstybei ar savivaldybei priklauso nuosavybės teise. Vadinasi, įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į daiktus, kurie valstybei ar savivaldybei priklauso ne tik nuosavybės teise, bet ir kitu teisiniu pagrindu, kuris yra pakankamas pripažinti, kad valstybė arba savivaldybė turi daugiausia teisių į daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, sprendžiant klausimą dėl turto priklausymo, būtina aiškintis turto kilmę, iš kokių finansavimo šaltinių jis buvo sukurtas. Jeigu turtas buvo sukurtas viešosios nuosavybės pagrindu, t. y. bendromis lėšomis ir darbu, jis tokiu ir turi būti laikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-219/2018, 23 punktas).

NŽT 2023-05-24 rašytiniuose paaiškinimuose (el. b. 4 t., b. l. 23-33) nurodė, kad Vilniaus miesto skyriaus archyve saugomojoje 83 534 kv. m. ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), byloje duomenų ar pareiškėjos siekiami įgyti nuosavybės teise požeminiai rezervuarai r1, r2, r14, esantys adresu (duomenys neskelbtini), ir jų buvimo vieta patenka į valstybinio mikroelektronikos mokslinio gamybinio susivienijimo „Venta“ teritoriją, nėra.

NŽT pažymėjo, kad Žemės sklypo archyvinėje byloje pirminis dokumentas apie žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), yra Vilniaus miesto valdybos 1995-07-20 sprendimas Nr. 1351V „Dėl žemės sklypo dydžio ir ribų nustatymo“ su priedais, patikslintas Vilniaus miesto valdybos 1995-12-07 sprendimu Nr. 1778V „Dėl sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ribų ir dydžio nustatymo“, kuriuo buvo nustatytas 91342 kv. m dydžio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), plotas gamybinių pastatų kompleksui (pridedama). Taip pat šioje byloje yra Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai 1999-02-09 sutartis Nr. 89 N01/99-20379 (pridedama), kuria akcinei bendrovei „Vilniaus Venta“ buvo išnuomota 55757 kv. m ploto žemės sklypo dalis, esanti 91342 kv. m ploto žemės sklype (duomenys neskelbtini), kuri buvo nutraukta Vilniaus apskrities viršininko 2001-02-09 įsakymu Nr. 408-01 „Dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo“ bei šio žemės sklypo planas (pridedama).

NŽT patikslino, kad remiantis išdėstytu, Nacionalinė žemės tarnyba negali pateikti įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių turto, kurį Pareiškėja siekia įgyti nuosavybės teise (požeminiai rezervuarai r1, r2, r14, esantys adresu (duomenys neskelbtini)), buvimo vietos Valstybinio mikroelektronikos mokslinio gamybinio susivienijimo „Venta“ teritorijoje.

Iš Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. spalio 1 d. nutarimo Nr. I-1847 „Dėl Lietuvos Respublikos objektų, privatizuojamų už laisvai konvertuojamą valiutą, sąrašo patvirtinimo“ matyti, kad Valstybinis mikroelektronikos mokslinis gamybinis susivienijimas „Venta“, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo įtrauktas į privatizuojamų objektų sąrašą. Ir tai partvirtina, kad 1991 metais Valstybinio mikroelektronikos mokslinio gamybinio susivienijimo „Venta“ faktinė buveinė buvo adresu (duomenys neskelbtini).

Iš įrodymų viseto teismas sprendžia, kad požeminiai rezervuarai priklauso valstybei. Tokią išvadą teismas padaro įvertinęs šiuos į bylą pateiktus įrodymus. Iš Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. spalio 1 d. nutarimo Nr. I-1847 „Dėl Lietuvos Respublikos objektų, privatizuojamų už laisvai konvertuojamą valiutą, sąrašo patvirtinimo“ matyti, kad Valstybinis mikroelektronikos mokslinis gamybinis susivienijimas „Venta“, vykdė veiklą iki 1991 metų adresu (duomenys neskelbtini). Iš Kadastro bylos (bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, kad požeminiai rezervuarai r1, r2 ir r14, kuriuos pageidauja įsigyti pareiškėjas pastatyti 1970 m. ir 1988 m. Dviejų požeminių rezervuarų tūris yra 600 m³, o vieno (r14) tūris – 191 m³. Atitinkamai teismas daro išvadą, kad teritorijoje, kurioje iki 1991 metų vykdė veiklą Valstybinis mikroelektronikos mokslinis gamybinis susivienijimas „Venta“ negalėjo joks privatus fizinis, ar kitas juridinis asmuo įrengti pakankamai didelius požeminius rezervuarus, todėl teismas sprendžia, kad šie rezervuarai buvo pastatyti už valstybes lėšas ir yra valstybės nuosavybė. Taip pat byloje nenustatyta, kad šiuos rezervuarus teisėtai įgijo kiti fiziniai ar juridiniai asmenys.

Kadangi teismas nustatė, kad požeminiai rezervuarus r1, r2 ir r14 yra pastatyti už valstybės lėšas, todėl yra valstybės nuosavybė.

Dėl suinteresuoto asmens VĮ Turto bankas atsikirtimo, kad požeminiai rezervuarai r1,r2 ir r14 yra vietiniai lietaus nuotekų.

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas rašytiniuose paaiškinimuose ( dok. Nr. 154589, teisme gauti 2022-09-22, el. b. 2 t., b. l. 166) nurodė, kad galimai pareiškėjos prašomi rezervuarai yra vietiniai lietaus nuotekų. Šiai aplinkybei patvirtinti pateikė viešai prieinamą ortofoto informaciją. Tačiau teismas sprendžia, kad pagal pateiktą ortofoto nuotrauką nėra pagrindo daryti išvados, jog tai yra pareiškėjos prašomi įsigyti rezervuarai, nes iš nuotraukos nesimato tikslių rezervuarų koordinačių. Taip pat iš byloje esančio Žemės sklypo naudojimo plano (el. b. 1 t., b. l. 28) ir matininkės L. R. 2014-12-16 Žemės sklypo ribų plano (el. b. 1 t., b. l. 24) matyti, kad šiame žemės sklype yra iki rezervuarai, t. y. r5, r7, r6, r8, r9. Todėl teismas negali padaryti išvados, kad pareiškėja prašo įsigyti vietinių lietaus nuotekų rezervuarus.

Tačiau teismas sutinka su suinteresuoto asmens pateiktais argumentais, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėja neįrodė, kad prašomą įsigyti turtą, t. y. požeminius rezervuarus r1, r2 ir r14 pareiškėja valdė. Pareiškėja užsiima šia veikla – nuosavo arba nuomojamo nekilnojamojo turto nuoma ir eksploatavimas. Antstolės Brigitos Palavinskienės 2022 m. rugsėjo 28 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad požeminiai rezervuarai yra po asfalto danga. Tai antstolė konstatavo remdamasi UAB „Kasparlita“ vadovės paaiškinimais (el. b. 3 t., b. l. 35-45). Pareiškėja teismui nepaaiškino, kaip ji požeminiais rezervuarais, kurie yra po asfalto danga, naudojasi, ir jeigu naudojosi, tai kokiam tikslui.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatyta, jog požeminiai rezervuarus r1, r2 ir r14 priklauso valstybei, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjos atžvilgiu taikyti įgyjamosios senaties instituto nuostatų, kadangi šio instituto pagalba valstybei nuosavybės teise priklausančio turto įgyti privačios nuosavybės teise negalima, todėl pareiškėjos pareiškimas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177,178 straipsniais, 533 straipsniu, teismas

nusprendė:

pareiškimą atmesti.

Sprendimas apeliaciniu skundu per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.