Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-530-777/2024

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-05-23
Bylos Nr.: e2A-530-777/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-06974-2022-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Erinija Kazlauskienė, Jolanta Gailevičienė, Larisa Šimanskienė
Ieškovas: S. E.
Atsakovas: V. E.
Trečiasis asmuo: AB „Swedbank“

Kategorijos

2.4.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
2.4.2.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
2.3.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
2.3.2.8pavadinimo nepavyko patikrinti
2.4.2.12.2pavadinimo nepavyko patikrinti
2.4.2.13pavadinimo nepavyko patikrinti
3.1.7.6pavadinimo nepavyko patikrinti
3.2.4.11pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.11Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
3.3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-530-777/2024Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06974-2022-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2; 2.4.2.9.1; 2.3.2.7; 2.3.2.8; 2.4.2.12.2; 2.4.2.13; 3.1.7.6; 3.2.4.11; 3.3.1.11; 3.3.1.18.1 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 23 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės, Larisos Šimanskienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S. E. ir atsakovės V. E. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. E. patikslintą ieškinį atsakovei V. E. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų susijusių reikalavimų ir pagal atsakovės V. E. priešieškinį ieškovui S. E. dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo, kompensacijos priteisimo, trečiasis asmuo AB „Swedbank“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė:

1.1. nutraukti šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 671, dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovui palikti pavardę „E.“, atsakovei – „E.“;

1.2. nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių S. E. ir V. E. turtinėms teisėms ir pareigoms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. nuo 2019 m. lapkričio 15 d.;

1.3. padalyti šalių santuokos metu įgytą turtą;

1.4. nustatyti, kad po santuokos nutraukimo ieškovas ir atsakovė toliau lieka solidariai atsakingi kreditorei AB „Swedbank“ pagal 2008 m. rugpjūčio 19 d. kredito sutartimi Nr. 08-092210-FA šalių prisiimtas prievoles;

1.5. priteisti ieškovui iš atsakovės 5 292,69 Eur dydžio piniginę kompensaciją už ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Luminor Lizingas“ nuo 2019 m. lapkričio 15 d. iki 2022 m. sausio 26 d. sumokėtas įmokas pagal išperkamosios nuomos sutartį Nr. 201604468 už šalių bendrą automobilį BMW X1xDrive25d. Nustatyti, kad 5 292,69 Eur dydžio piniginę kompensaciją už ieškovo UAB „Luminor Lizingas“ sumokėtas įmokas atsakovė privalo sumokėti ieškovui per 5 kalendorines dienas nuo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo;

1.6. priteisti ieškovui iš atsakovės 31 138,62 Eur dydžio piniginę kompensaciją už ieškovo akcinei bendrovei (toliau – AB) „Swedbank“ nuo 2019 m. lapkričio 15 d. iki 2023 m. lapkričio 16 d. sumokėtas įmokas pagal 2008 m. rugpjūčio 19 d. sutartį Nr. 08-092210-FA už šalių bendrą nekilnojamąjį turtą – namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Nustatyti, kad 31 138,62 Eur dydžio piniginę kompensaciją už ieškovės AB „Swedbank“ sumokėtas įmokas atsakovė privalo sumokėti ieškovui per 5 kalendorines dienas nuo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo;

1.7. priteisti iš atsakovės visas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog:

2.1. Šalys jau ilgą laiką neveda bendro ūkio, nebegyvena santuokinio gyvenimo, gyvena atskirai, laisvalaikį leidžia atskirai, nesirūpina vienas kitu. Teigia, jog faktiškai šeima yra seniai iširusi ir šalių šeiminių santykių atkūrimo negalima tikėtis. Pažymėjo, kad, atsižvelgiant į tai, jog šalims bendrai gyventi ar išsaugoti šeimą neįmanoma, bei siekiant neskaudinti atsakovės ir kitų artimų žmonių kaltės įrodinėjimais, prašo šalių santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

2.2. Pažymėjo, kad šalys santuokos metu įgijo žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, taip pat automobilį BMW X1xDrive25d. Ieškovas prašo nekilnojamąjį turtą padalyti natūra, priteisiant šalims po ½ dalį žemės sklypo ir gyvenamojo namo, o automobilį priteisti jam, atsakovei priteisiant piniginę kompensaciją už ieškovui atitenkančią didesnę turto dalį. Pažymėjo, kad name buvusius daiktus šalys dar iki bylos iškėlimo buvo pasidalijusios geranorišku susitarimu.

2.3. Visą santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą šalys ketina parduoti. Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimu nustatytina, jog šalių santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms ir pareigoms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai, kaip nurodo atsakovė, jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. nuo 2019 m. lapkričio 15 d., ieškovas turi teisę reikalauti, kad nuo šios datos jam būtų priteista pusė jo sumokėtų kredito įmokų bankams už namą, sklypą ir automobilį.

3. Atsakovė bylai pateikė priešieškinį, kuriuo prašė:

3.1. nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką;

3.2. priteisti atsakovei iš ieškovo 10 000 Eur piniginę kompensaciją už ieškovo asmeninėn nuosavybėn atitenkantį automobilį BMW X1xDrive25d ir įpareigoti ieškovą sumokėti šią kompensaciją per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo;

3.3. priteisti atsakovei iš ieškovo 3 065 Eur piniginę kompensaciją už ieškovo asmeninėn nuosavybėn atitenkančius jo išsivežtus iš gyvenamojo namo baldus ir įpareigoti ieškovą sumokėti šią kompensaciją per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo;

3.4. priteisti iš ieškovo atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

4. Priešieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad:

4.1. Sutinka su ieškinio reikalavimais dėl žemės sklypo bei gyvenamojo namo padalijimo natūra lygiomis dalimis bei šioje byloje reiškia savarankišką reikalavimą dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo ir sutikslina savo poziciją byloje. Teigia, kad atsižvelgdama į namo patalpų paskirtį bei faktinę byloje neginčijamą aplinkybę, jog ieškovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvoje, prašo nustatyti priešieškinyje nurodytą naudojimosi namu tvarką.

4.2. Nurodė, kad nesutinka su ieškinio reikalavimais dėl piniginės kompensacijos už ieškovui atitenkantį automobilį BMW X1xDrive25d ir jo išvežtus baldus išmokėjimo atidėjimu po žemės sklypo ir namo pardavimo, nes šiuo turtu ieškovas jau daugiau nei metus laiko disponuoja be atsakovės sutikimo ir turi iš jo naudą; gyvenamojo namo ir žemės sklypo pardavimas yra neapibrėžtas realiai artima perspektyva, tuo labiau, kad būtent dėl ieškovo atsisakymo parduoti namą buvo prarasta galimybė turtą parduoti. Teigia, kad dėl ieškovo netinkamų veiksmų (smurto atsakovės atžvilgiu, namo raktų atėmimo, visų namo baldų išvežimo) atsakovė priversta nuomotis kitą gyvenamąją patalpą, ji gauna minimalų atlyginimą, todėl pageidauja kompensaciją už automobilį ir baldus gauti nelaukiant, iki bus parduotas gyvenamasis namas ir žemės sklypas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. vasario 5 d. patikslintą ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį tenkino visiškai:

5.1. Nutraukė ieškovo ir atsakovės santuoką, sudarytą ir įregistruotą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 671, dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

5.2. Po santuokos nutraukimo ieškovui paliko pavardę – E., atsakovei paliko pavardę – E.;

5.3. Nustatė, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių ieškovo ir atsakovės turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2019 m. lapkričio 15 d.;

5.4. Padalijo ieškovo ir atsakovės santuokoje įgytą turtą:

5.4.1. priteisė ieškovui asmeninės nuosavybės teise ½ dalį žemės sklypo ir ½ dalį pastato – gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), bendros 112 500 Eur vertės;

5.4.2. priteisė atsakovei asmeninės nuosavybės teise ½ dalį žemės sklypo ir ½ dalį pastato – gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), bendros 112 500 Eur vertės;

5.4.3. priteisė ieškovui asmeninės nuosavybės teise 20 000 Eur vertės automobilį BMW X1xDrive25d;

5.4.4. priteisė atsakovei iš ieškovo 10 000 Eur kompensaciją už ieškovui tenkantį automobilį, nustatant, kad ieškovas šią kompensaciją turi sumokėti atsakovei per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo;

5.4.5. priteisė atsakovei iš ieškovo 3 065 Eur kompensaciją už santuokos metu šalių įgytus baldus, nustatant, kad ieškovas šią kompensaciją turi sumokėti atsakovei per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo;

5.4.6. Nustatė naudojimosi gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką;

5.4.7. Nustatė, kad po santuokos nutraukimo ieškovas ir atsakovė lieka solidariai atsakingi kreditorei AB „Swedbank“ pagal 2008 m. rugpjūčio 19 d. kredito sutartį Nr. 08‑092210-FA;

5.4.8. Priteisė ieškovui iš atsakovės 31 138,62 Eur dydžio kompensaciją už ieškovo AB „Swedbank“ laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 15 d. iki 2023 m. lapkričio 16 d. sumokėtas įmokas pagal 2008 m. rugpjūčio 19 d. kredito sutartį Nr. 08-092210-FA, nustatant, kad atsakovė šią kompensaciją turi sumokėti ieškovui per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo;

5.4.9. Priteisė ieškovui iš atsakovės 5 292,69 Eur dydžio kompensaciją už ieškovo UAB „Luminor Lizingas“ laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 15 d. iki 2022 m. lapkričio 26 d. sumokėtas įmokas pagal išperkamosios nuomos sutartį Nr. 201604468, nustatant, kad atsakovė šią kompensaciją turi sumokėti ieškovui per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo;

5.4.10. Kitą patikslinto ieškinio dalį atmetė.

6. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:

6.1. Nurodė, kad šalys faktiškai nustojo gyventi kartu ir vesti bendrą ūkį nuo 2019 m. lapkričio 15 d., todėl, remiantis Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.67 straipsnio 2 dalimi, nustatė, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo 2019 m. lapkričio 15 d.

6.2. Nurodė, kad ieškovas žemės sklypo ir gyvenamojo namo vertę grindžia VĮ Registrų centro duomenimis apie šio turto vidutinę rinkos vertę ir laikosi pozicijos, kad žemės sklypo vertė yra 19 100 Eur, o gyvenamojo namo vertė yra 106 000 Eur. Atsakovė nesutiko su ieškovo nurodoma šio turto verte, pateikė bylai UAB „Verslavita“ konsultacinę išvadą, kurioje nurodyta, kad labiausiai tikėtina (galima) minėto žemės sklypo ir gyvenamojo namo kaina rinkoje 2023 m. balandžio 7 d. galėtų būti apie 220 000–230 000 Eur. Pažymėjo, kad pagal VĮ Registrų centro atliekamą vertinimą nekilnojamasis turtas yra vertinamas masiniu vertinimo būdu. Masinis turto vertinimas negali būti lygiavertis individualiam, kadangi individualusis turto vertinimas yra tikslesnis ir šiuo būdu nustatyta turto vertė labiau atitinka tikrąją vertinamo turto rinkos vertę nei masiniu turto vertinimo būdu nustatyta turto rinkos vertė. Atkreipė dėmesį, jog remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad šalių nekilnojamasis turtas buvo (yra) pardavinėjamas už 300 000 Eur kainą. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes ir byloje esančius duomenis, teismas nusprendė, kad bendra žemės sklypo ir gyvenamojo namo vertė yra 225 000 Eur (220 000 Eur + 230 000 Eur) / 2). Konstatavo, jog tarp šalių nėra ginčo dėl nekilnojamojo turto padalijimo būdo, todėl žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius adresu (duomenys neskelbtini), padalijo šalims natūra lygiomis dalimis, priteisiant ieškovui ir atsakovei po ½ dalį žemės sklypo ir gyvenamojo namo, kiekvienai iš šalių atitenkančio turto vertė – 112 500 Eur (225 000 Eur / 2).

6.3. Nurodė, kad tarp šalių taip pat nėra ginčo dėl automobilio BMW X1xDrive25d padalijimo būdo, už jį priteistinos kompensacijos: šalys sutinka, kad automobilis natūra būtų priteistas ieškovui, atsakovei priteisiant iš ieškovo 10 000 Eur piniginę kompensaciją. Pažymėjo, kad atsakovė atsiliepime į pradinį ieškinį nurodė, kad automobilio vertė turi būti pagrįsta specialisto išvada, tačiau bylos nagrinėjimo metu neginčijo ieškovo nurodytos vertės ir kitokios automobilio vertės neįrodinėjo, todėl teismas nusprendė, kad automobilio BMW X1xDrive25d vidutinė rinkos vertė yra 20 000 Eur. Akcentavo, kad, nesant ginčo, automobilis natūra priteistinas ieškovui, atsakovei priteisiant iš ieškovo 10 000 Eur piniginę kompensaciją už ieškovui atitenkantį automobilį. Atsakovei pageidaujant ir ieškovui sutinkant, nustatė, kad ieškovas šią kompensaciją turi sumokėti atsakovei per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.

6.4. Nurodė, kad atsakovė prašo priteisti 3 065 Eur piniginę kompensaciją, ieškovas sutinka sumokėti 1 750 Eur dydžio kompensaciją. Pažymėjo, kad atsakovė nurodė, jog įvertino baldų, buitinės technikos nusidėvėjimą, domėjosi naudotų ir naujų baldų kainomis, kartu su priešieškiniu teikė bylai įrodymus apie naudotų baldų kainas. Ieškovas, nesutikdamas su atsakovės nurodyta daiktų verte, savo nurodyto kompensacijos dydžio apskritai jokiais įrodymais nepagrindė. Ieškovo atstovas nurodė, kad daiktų vertė nurodyta pagal jų realizavimo kainą, tačiau ieškovas jokių įrodymų nei apie realizuotų daiktų kainą, nei apie tai, kokie būtent daiktai buvo parduoti, nepateikė. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, taip pat tai, kad šalys nuo 2008 m. gyveno jų įsigytame dviejų aukštų name, kuris buvo įrengtas ir apstatytas baldais, darė tikėtiną išvadą, jog name buvo netgi daugiau baldų ir kitų namų apyvokos daiktų, negu jų nurodė atsakovė, todėl atsakovės nurodytą name buvusių baldų ir kitų daiktų vertę (6 130 Eur) vertino kaip protingą ir pagrįstą. Nusprendė, kad yra pagrindas priteisti atsakovei iš ieškovo 3 065 Eur dydžio piniginę kompensaciją už santuokos metu šalių įgytus baldus, nustatant, kad ieškovas šią kompensaciją turi sumokėti atsakovei per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo (ginčo dėl kompensacijos sumokėjimo tvarkos tarp šalių nėra / nebėra).

6.5. Nurodė, kad apie šalims priklausančio nekilnojamojo turto pardavimą šalys nurodė jau nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios, tačiau per ilgiau nei metus trukusį bylos nagrinėjimą teisme minėtas turtas taip ir nebuvo parduotas. Teismas, įvertinęs atsakovės ir jos atstovo paaiškinimus teismo posėdyje, priešieškinio argumentus, padalijus šalims priklausantį nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą – natūra, nusprendė, kad yra pagrindas nustatyti naudojimosi šiuo turtu tvarką. Pažymėjo, kad ieškovui nepareiškus jokių prieštaravimų dėl atsakovės nurodytos naudojimosi namu tvarkos (ieškovas apskritai nesutiko su šiuo reikalavimu, tačiau argumentų, kad atsakovės siūloma tvarka yra netinkama, nenurodė), nepateikus savo siūlomo naudojimosi tvarkos varianto, nustatė priešieškinyje nurodytą naudojimosi gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką, kuri, teismo vertinimu, atitinka teismų praktikoje įtvirtintus kriterijus, užtikrina abiejų bendraturčių interesus.

6.6. Nurodė, jog atsakovė neginčija, kad tiek kredito įmokas AB „Swedbank“, tiek automobilio lizingo (išperkamosios nuomos) įmokas UAB „Luminor Lizingas“ mokėjo ir moka išimtinai ieškovas. Nustatė, kad laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 14 d. iki 2023 m. lapkričio 16 d. ieškovas pagal 2008 m. rugpjūčio 19 d. kredito sutartį Nr. 08-092210-FA sumokėjo AB „Swedbank“ 62 277,24 Eur sumą, o laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 14 d. iki 2022 m. sausio 26 d. ieškovas pagal išperkamosios nuomos sutartį Nr. 201604468 už automobilį BMW X1xDrive25d sumokėjo UAB „Luminor Lizingas“ 10 585,39 Eur sumą. Pažymėjo, kad nustačius, jog santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo 2019 m. lapkričio 15 d., padalijus šalių santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą natūra lygiomis dalimis, bei vadovaujantis CK 6.9 straipsnio 1 dalimi, yra pagrindas priteisti ieškovui iš atsakovės 31 138,62 Eur dydžio (62 277,24 Eur / 2) piniginę kompensaciją už ieškovo AB „Swedbank“ sumokėtas įmokas.

6.7. Nurodė, kad atsakovė nesutinka su ieškovo reikalavimu priteisti 5 292,69 Eur kompensaciją už ieškovo UAB „Luminor Lizingas“ laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 15 d. iki 2022 m. sausio 26 d. sumokėtas įmokas pagal išperkamosios nuomos sutartį Nr. 201604468 už automobilį BMW X1 xDrive25d. Pažymėjo, kad savo nesutikimą atsakovė motyvuoja tuo, kad automobiliu naudojasi ieškovas ir gauna iš to naudą. Tokius atsakovės atsikirtimus teismas vertino kaip nepagrįstus. Atkreipė dėmesį, jog byloje nustatyta, kad automobilis BMW X1xDrive25d įgytas šalims gyvenant santuokoje ir yra bendras sutuoktinių turtas. Pati atsakovė pripažino, kad šalys bendrai nusprendė įsigyti automobilį ir bendrai juo naudojosi, kol gyveno kartu. Akcentavo, kad aplinkybė, jog atsakovė nuo šalių gyvenimo skyriumi pradžios nesinaudoja automobiliu, teisinės reikšmės neturi. Teigė, kad atsakovė neginčija, jog pusė ginčo automobilio (jo vertės) priklauso jai, prašė priteisti jai pusės automobilio vertės kompensaciją, todėl laikė, kad atsakovė turi pareigą kompensuoti ieškovui pusę šio turto įsigijimo išlaidų. Darė išvadą, kad, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovui iš atsakovės priteistina 5 292,69 Eur dydžio (10 585,39 Eur / 2) piniginė kompensacija už ieškovės UAB „Luminor Lizingas“ sumokėtas įmokas. Atkreipė dėmesį, kad, įvertinus iš atsakovės priteistinų kompensacijų dydį, jos turtinę padėtį, gaunamas nedideles pajamas, siekiant užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, nustatė, kad 31 138,62 Eur ir 5 292,69 Eur kompensacijas atsakovė turi sumokėti ieškovui per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 284 straipsnis). Teismo vertinimu, 6 mėnesių terminas yra pakankamas ir realizuoti šalių ketinimus parduoti namą ir žemės sklypą, jei šalių ketinimai iš tiesų yra rimti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 5 d. sprendimo dalį, kuria yra nustatyta naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – atmesti atsakovės 2023 m. lapkričio 16 d. priešieškinio reikalavimą dėl naudojimosi gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarkos nustatymo. Taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

8. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

8.1. Nurodė, kad visą santuokos metu šalių įgytą nekilnojamąjį turtą šalys ketina parduoti – ketinama parduoti tiek namą, esantį (duomenys neskelbtini), tiek tuo pačiu adresu esantį žemės sklypą. Teigia, kad šis turtas yra visiškai paruoštas pardavimui, namas yra visiškai tuščias, be daiktų, be baldų. Pastebi, kad ieškovas ir atsakovė šiuo turtu nesinaudoja ir dabar, ieškovas faktiškai gyvena ir dirba užsienyje, o atsakovė jau daug metų gyvena kitu adresu, buvo tris kartus atsisakiusi priimti anksčiau jai siūlytus namo raktus. Ieškovas buvo suradęs šio turto pirkėją, kuris laukė teismo proceso pabaigos ir galutinio teismo procesinio sprendimo, kad galėtų įsigyti turtą. Mano, kad atsakovei ir (ar) jos įleistiems į namą kitiems asmenims pradėjus naudotis gyvenamuoju namu pagal pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytą tvarką, o vėliau siekiant atlikti šio namo pardavimo procedūras, neišvengiamai kils namo atlaisvinimo nuo šių asmenų, jų baldų ir kitų šiems asmenims priklausančių daiktų klausimas, kils šių asmenų iškeldinimo klausimas, gali kilti namo išorės fasado ir jo vidaus apdailos apgadinimo grėsmė, gali kilti namui padarytos žalos atlyginimo klausimai. Ieškovo vertinimu, šie klausimai gali labai apsunkinti šalims priklausančio nekilnojamojo turto realų pardavimą.

Atsiliepimas

8.2. Teigia, jog savo atsiliepime į atsakovės priešieškinį ieškovas rašė, kad jokia namo naudojimosi tvarka realiai nesinaudos nei ieškovas, nei atsakovė. Ieškovas taip rašė galvodamas, kad atsakovė sąžiningai siekia parduoti šalių turtą. Tačiau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo paaiškėjo, kad atsakovė nėra ir nebuvo sąžininga šiuo klausimu dėl šalių turto pardavimo. Mano, kad naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymas sudarys atsakovei galimybę piktnaudžiauti savo teisėmis, stabdyti namo pardavimo procedūras ir tokiu būdu vengti tinkamo atsiskaitymo su ieškovu, atsakovei vengiant mokėti ieškovo naudai priteistas pinigines sumas – kompensacijas už ieškovo sumokėtus banko kreditus. Nurodė, kad po 2024 m. vasario 5 d. pirmosios instancijos teismo sprendimo šioje byloje priėmimo atsakovės labai gera pažįstama nekilnojamojo turto brokerė A. U. atsiuntė ieškovui 2024 m. vasario 5 d. tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartį Nr. 02-05. Atkreipia dėmesį, kad šios sutarties 4.2 punkte atviru tekstu parašyta, kad tarpininkavimo mokestis brokerei sumokamas ne vėliau kaip per 5 dienas po pagrindinės turto nuomos sutarties sudarymo dienos. Pažymi, kad, gavęs tokią sutartį, labai nustebo, kadangi apie jokią turto nuomą su atsakove niekada nėjo kalba. Viso proceso metu abi šalys tvirtino, kad jos ketina parduoti jų bendrą turtą. Ši aplinkybė teisingai pažymėta ir pirmosios instancijos teismo sprendime.

8.3. Pažymėjo, kad 2024 m. vasario 6 d. ieškovas parašė brokerei el. laišką, kad turi būti tik tarpininkavimas dėl turto pardavimo ir kad neturi būti jokios nuomos. Tačiau teigia, kad iš atsakovės kartu su jos apeliaciniu skundu pateiktų priedų matyti, jog vietoj to, kad ramiai pataisytų jos netinkamai parengtą 2024 m. vasario 5 d. tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartį Nr. 02-05, brokerė sutarties visai netaiso, nieko neatrašo ieškovui dėl jo pateiktų pastabų, o vietoj to 2024 m. vasario 7 d. rašo elektroninį laišką atsakovei ir jos advokatui, nurodydama, kad ji neva nesusikalba su ieškovu. Nors iš visų anksčiau paminėtų aplinkybių ir šalių naujai (po 2024 m. vasario 5 d. teismo sprendimo priėmimo) pateiktų įrodymų akivaizdžiai matosi, kad brokerė A. U. net niekaip nebando susikalbėti su ieškovu, o viską derina ir susirašinėja tik išimtinai su atsakove bei jos advokatu, iš ieškovo reikalaudama tik parašų netinkamai parengtoje sutartyje, kuri niekaip nebuvo derinta su ieškovu, o buvo atsiųsta jam jau su iš anksto uždėtais atsakovės parašais dėl kažkokios šalių bendro turto pagrindinės nuomos sutarties sudarymo.

Šalies argumentai

9. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 5 d. sprendimą ir:

9.1. Padalyti ieškovo turtinę teisę, įgytą vienašališkai, neturint sutuoktinės sutikimo, nuo 2019 m. lapkričio 15 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos savo nuožiūra naudojantis bei disponuojant automobiliu BMW X1xDrive25d, ne mažesnę nei 10 585,69 Eur dydžio suma lygiomis dalimis ir įskaičius jos dalį, priklausančią atsakovei, sudarančią 5 292,69 Eur, ieškinio reikalavimą dėl 5 292,69 Eur kompensacijos už ieškovo sumokėtas įmokas UAB „Luminor Lizingas“ laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 15 d. iki 2022 m. sausio 26 d. pagal išperkamosios nuomos sutartį Nr. 201604468 atmesti.

9.2. Pakeisti sprendimo dalį dėl 31 138,62 Eur dydžio kompensacijos už ieškovo AB „Swedbank“ laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 15 d. iki 2023 m. lapkričio 16 d. sumokėtas įmokas pagal 2008 m. rugpjūčio 19 d. kredito sutartį Nr. 08-092210-FA, išmokėjimo termino, nustatant, kad ji turi būti išmokėta per 5 dienas po žemės sklypo ir pastato – gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), pardavimo, bet ne vėliau kaip per 4 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

9.3. Prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

10. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

10.1. Teigia, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė nurodė, jog ieškovas nepagrįstai delsia parduoti namą už rinkos kainą, o ieškovo atstovas nurodė, kad ieškovas jau turi suradęs realų šio turto pirkėją ir namas bus netrukus parduotas. Pažymėjo, kad po teismo sprendimo priėmimo atsakovė buvo informuota, jog dėl ieškovo nepagrįsto atsisakymo pasirašyti (pratęsti) tarpininkavimo sutartį dėl namo pardavimo namo pardavimu užsiimanti nekilnojamo turto agentė negali vykdyti savo pareigų dėl pirkėjų paieškos ir kad šis namas šiuo metu nėra pardavinėjamas. Mano, kad dėl paminėtų aplinkybių teismo sprendime nurodytas 6 mėnesių terminas, per kurį atsakovė privalo sumokėti ieškovui dideles pinigines kompensacijas, yra aiškiai per trumpas ir nerealus tam, kad šį teismo įpareigojimą atsakovė galėtų įvykdyti, nes vienintelis jos galimas pajamų šaltinis, leisiantis tai atlikti, yra ateityje jos gautinos piniginės lėšos iš bendro turto – žemės sklypo ir namo pardavimo.

10.2. Nurodė, kad naudojimasis bei disponavimas, t. y. perleidimas naudotis tretiesiems asmenims svetimo turto, šiuo atveju, automobilio BMW X1xDrive25d, kuris nepriklauso ieškovui asmeninės nuosavybės teise ir į kurį atsakovė turi lygias teises su ieškovu, neginčytinai laikytinas turtine teise, nes suteikia naudotojui neabejotiną naudą, o tokią galimybę praradusiam turto bendraturčiui sukelia tam tikrus praradimus dėl naudojamo turto nuvertėjimo bei negautos naudos dėl negalėjimo šiuo turtu naudotis ir su tuo susijusių nepatogumų bei papildomų išlaidų, turėtų dėl naudojimosi kitomis transporto priemonėmis. Mano, kad šiuo atveju vienos šalies nauda, o kitos praradimas preziumuojami. Teigia, kad yra suprantama, jog atsakovei yra neįmanoma tiksliai įvertinti ir teismui pateikti konkrečius įrodymus, leidžiančius tiksliai nustatyti ieškovo turėtos šios turtinės teisės dydį bei jos pačios netektą naudą bei patirtus praradimus ir su tuo susijusių išlaidų tikslų dydį. Mano, kad dėl šių suprantamų priežasčių, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principais (CK 1.5 straipsnis), atsakovė apsiribojo šios ieškovo turėtos turtinės teisės dydžio įvertimo prilyginimui piniginei sumai, ieškovo sumokėtai lizingo bendrovei už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 15 d. iki 2023 m. sausio 26 d.

10.3. Pažymi, kad atsakovės logika paremta visuotinai žinomomis aplinkybėmis, jog: a) automobilių nuoma yra visuotinai priimta praktika; b) automobilių nuoma yra pelninga, nes tuo užsiima pelno siekiantys juridiniai asmenys bei fiziniai asmenys, registravę ūkinę veiklą; c) automobilio nuoma parai skaičiuojama dešimtimis, o mėnesiui – šimtais Eur, nors ir priklausomai nuo nuomos termino ir konkretaus automobilio modelio; d) atsižvelgiant į ieškovo turėtos šios turtinės teisės laikotarpį – nuo 2019 m. lapkričio 15 d. iki 2024 m. vasario 5 d. (teismo sprendimo priėmimo dienos), tai sudaro 3 metus, 2 mėnesius ir 20 dienų, t. y. 1 541 dieną bei ieškovo sumokėtas 10 585,39 Eur dydžio įmokas pagal lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 14 d. iki 2023 m. lapkričio 14 d. (tai sudaro 2 metus, t. y. 1 430 dienų), matyti, jog ieškovo per tuos 4 metus, t. y. 1 430 dienų, sumokėtos įmokos sudaro 7,4 Eur per dieną (10 585,39 : 1 430), o atsakovei tenkanti solidarioji pareiga sudaro ½ šios sumos, t. y. 3,7 Eur per dieną. Mano, kad jei skaičiuoti už visą ieškovo turėtos turtinės teisės laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 15 d. iki teismo sprendimo dienos, tai susidaro 1 541 diena, tai atitinka 6,7 Eur per dieną (10 585,39 : 1 541), o atsakovės dalis atitinkamai – 3,43 Eur per dieną. Darė išvadą, kad atsakovės pateiktas ieškovo turėtos turtinės teisės, naudojantis bendru turtu, įvertinimas neprieštarauja visuotinai žinomoms analogiško turto nuomos kainoms bei protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams.

10.4. Teigia, kad teismas nukrypo nuo ieškovo patikslintame ieškinyje suformuluoto bei atsakovės pripažįstamo termino, per kurį ji turi sumokėti ieškovui 31 138,62 Eur dydžio kompensaciją už jo AB „Swedbank“ sumokėtas įmokas laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 15 d. iki 2023 m. lapkričio 16 d. pagal 2008 m. rugpjūčio 19 d. kredito sutartį Nr. 08- 092210-FA. Pažymi, jog būtina atsižvelgti į tai, kad iš bylos medžiagos matyti, jog būtent ieškovas yra atsakingas ir nuo jo paties noro ar nenoro bei tai sąlygojančių jo paties motyvų, priklauso namo pardavimas ar neskubėjimas parduoti. Mano, kad tokiu būdu jo paties patikslintame ieškinyje suformuluotas ir nurodytas kompensacijos išmokėjimo pradžios terminas nepažeidžia ir negali pažeisti jo interesų. Ir priešingai, teismui pačiam nusprendus, kad terminas, per kurį atsakovė privalo išmokėti ieškovui 31 138,62 Eur dydžio kompensaciją, t. y. 6 mėnesiai, neproporcingai pažeidžia atsakovės teises, nes ieškovui ir toliau nesutinkant parduoti viso namo, jis, suėjus 6 mėn. terminui po teismo sprendimo įsiteisėjimo, galėtų piktnaudžiauti savo teise dėl šios piniginės kompensacijos išieškojimo ir bandyti ją išieškoti priverstine tvarka per antstolį iš varžytynių parduodant atsakovei teismo sprendimu priteistą ½ ginčo nekilnojamo turto (žemės sklypo ir gyvenamojo namo) dalį, aiškiai mažesne nei rinkos verte.

10.5. Nurodė, jog sutarties su turto agentu dėl ginčo žemės sklypo ir gyvenamojo namo pardavimo nutraukimas patvirtina, kad ieškovas neketina artimiausiu metu šio turto pardavinėti kaip vieną bendrą daiktą ir tokiu būdu galbūt siekia atsakovei priklausančią turto dalį įgyti mažesne nei rinkos kaina dviem pagrindais: a) atsakovei priklausanti ½ žemės sklypo ir gyvenamojo namo dalis, parduodama atskirai, yra / būtų aiškiai mažesnės vertės nei parduodant visą šalių turtą kartu kaip bendrą daiktą ir b) atsakovės turto dalį parduodant priverstine tvarka iš varžytynių jo vertė būtų žymiai mažesnė už rinkos vertę.

10.6. Teigia, jog vertinant, koks kompensacijos išmokėjimo terminas turėtų būti optimalus ir užtikrinti abiejų šalių teisėtų interesų apsaugos pusiausvyrą, būtina atsižvelgti į visą kompleksą reikšmingų aplinkybių: a) atsakovės sunkią materialinę padėtį (dėl amžiaus ir santuokos metu nusistovėjusių tarpusavio pareigų pasiskirstymo), ji neturi realios galimybės dirbti nors kiek geriau apmokamą darbą ir gauti didesnį nei minimalų atlyginimą ir išmokėti ieškovui 31 138,62 Eur dydžio piniginę kompensaciją, iki bus parduotas visas šalių turimas žemės sklypas ir gyvenamasis namas kaip vienas bendras daiktas, nes tik tokiu atveju atsakovei priklausanti ½ dalies šio turto vertė atitiks ½ dalį bendro turto kainos; b) dėl ieškovo veiksmų bendras sutuoktinių turtas – žemės sklypas ir gyvenamasis namas – nebuvo parduotas iki šiol, nors buvo surastas konkretus pirkėjas; c) šalių veiksmai patvirtina, kad ir toliau ieškovas vienasmeniškai vykdys savo solidarią pareigą kreditorei AB „Swedbank“ mokėti kredito įmokas tiek už save, tiek ir už atsakovę, kuri de facto yra nemoki, kiek tai susiję su didelėmis sumomis kaip kad priteista 31 138,62 Eur piniginė kompensacija; d) bendras žemės sklypas ir gyvenamasis namas nėra parduoti jau daugiau nei 4 metai, skaičiuojant nuo 2019 m. lapkričio 15 d., kai atsakovė buvo priversta iš jo išsikelti dėl ieškovo netinkamo elgesio, o ir pats ieškovas namu nesinaudoja ir jame negyvena, būtent dėl ieškovo užimtos pozicijos, neva siekiant gauti maksimaliai įmanomai didesnę, bet neatitinkančią realios rinkos vertės, kainą; e) teismo nustatyta naudojimosi namu tvarka, sudaranti galimybę atsakovei nuomoti jai priteistą ½ namo dalį, per 6 mėnesius esmingai nepagerins materialinės padėties, kuri leistų jai per teismo nustatytą 6 mėnesių terminą sukaupti 31 138,62 Eur sumą priteistai kompensacijai sumokėti. Darė išvadą, kad jei suformuluotas piniginės kompensacijos išmokėjimo pradžios įvykis – turto pardavimas – reikštų teismo sprendimą esant sąlyginiu, pakeisti teismo nustatytą kompensacijos išmokėjimo terminą – 6 mėnesiai nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, žymiai ilgesniu terminu, nustatant 4 metų terminą, bet paliekant galimybę šalims atsiskaityti anksčiau, t. y. per 5 dienas po turto pardavimo, bet ne vėliau nei per 4 metus.

Atsiliepimas

11. Ieškovas atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovės 2024 m. vasario 29 d. apeliacinį skundą ir patenkinti ieškovo 2024 m. kovo 6 d. apeliacinį skundą. Taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

12. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

12.1. Teigia, jog atsakovė viso proceso pirmosios instancijos teisme metu deklaratyviai nurodydavo, kad ji neva siekia, jog šalių nekilnojamasis turtas būtų kuo greičiau parduotas. Tačiau atkreipia dėmesį, jog po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo paaiškėjo, kad atsakovė nėra ir nebuvo sąžininga šiuo klausimu dėl šalių turto pardavimo. Mano, kad atsakovė specialiai besibaigiant bylos nagrinėjimui pirmosios instancijos teisme ir proceso dalyviams jau susirinkus klausytis baigiamųjų kalbų nusprendė pareikšti byloje priešieškinį dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo, puikiai žinodama, kad šis namas yra visiškai paruoštas pardavimui, namas yra visiškai tuščias, be daiktų, be baldų, kad šiuo namu niekas nesinaudoja ir kad visas šis turtas yra išlaikomas išimtinai ieškovo piniginėmis lėšomis. Mano, kad susiklosčiusioje situacijoje yra akivaizdu, jog atsakovė puikiai suvokia, kad naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymas sudarys atsakovei gerą galimybę piktnaudžiauti savo teisėmis, stabdyti namo pardavimo procedūras, išnuomoti namą tretiesiems asmenims, daug metų gauti nuompinigius ir kartu dėl jos nesąžiningų veiksmų nepardavus turto atsakovei atsiranda puiki galimybė vengti tinkamo atsiskaitymo su ieškovu. Darė išvadą, kad atsakovė vengia mokėti ieškovui priteistas pinigines sumas – kompensacijas už ieškovo sumokėtus banko kreditus. Tokie tikri atsakovės ketinimai ir paaiškėjo po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.

12.2. Nurodė, kad po 2024 m. vasario 5 d. pirmosios instancijos teismo sprendimo šioje byloje priėmimo atsakovės labai gera pažįstama (ir, tikriausiai, draugė) nekilnojamojo turto brokerė atsiuntė ieškovui 2024 m. vasario 5 d. tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartį Nr. 02-05. Pastebi, kad ši nekilnojamojo turto brokerės naujai parengta 2024 m. vasario 5 d. tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartis Nr. 02-05 buvo atsiųsta ieškovui jau iš karto su atsakovės parašu, kažkodėl niekaip nederinant šios sutarties sąlygų ir sutarties teksto su pačiu ieškovu, kurio turtas taip pat turėtų būti parduodamas. Atkreipė dėmesį į brokerės 2024 m. vasario 5 d. parengtos sutarties 4.2. punktą, kuriame atviru tekstu yra parašyta, kad tarpininkavimo mokestis brokerei sumokamas ne vėliau kaip per 5 (penkias) dienas po kažkokios pagrindinės turto nuomos (o ne turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo dienos. Ieškovas teigia, kad rimtai suabejojo dėl atsakovės tikrų ketinimų ir atsakovės bei jos geros pažįstamos brokerės sąžiningumo. Mano, kad atsakovė nėra sąžininga proceso šalis, kuri teismui viso proceso metu nurodydavo vienokius savo ketinimus, tačiau iš tikrųjų turėjo kitokių ketinimų – ne parduoti šalių bendrą turtą, o išnuomoti tretiesiems asmenims šalių bendrą turtą, reguliariai gauti sau iš tokios turto nuomos pajamas, o su ieškovu, nepardavus turto, apskritai neatsiskaitinėti pagal teismo priteistas sumas ir sąlygas.

12.3. Pažymi, jog ieškovas buvo suradęs šio turto pirkėją, kuris laukė teismo proceso pabaigos ir galutinio teismo procesinio sprendimo, kad galėtų įsigyti turtą. Kadangi nekilnojamojo turto kainos vis dar auga, o teisminis procesas dar nepasibaigė galutiniu ir įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, tai galutinė turto pardavimo kaina su pirkėju nėra suderinta. Ieškovas mano, kad galėtų labai greitai parduoti turtą savo surastam pirkėjui, jeigu sutiktų sumažinti pardavimo kainą, tačiau šiuo metu toks pardavimo kainos sumažinimas neatitiktų nei ieškovo, nei atsakovės interesų. Pastebi, kad apie ieškovo surastą potencialų turto pirkėją puikiai žino nekilnojamojo turto brokerė, kuri atsakovės iniciatyva buvo apklausta šioje byloje kaip liudytoja ir su kuria atsakovė yra labai gerai pažįstama bei su kuria atsakovė bendrauja. Darė išvadą, kad atsakovei turi būti puikiai žinomos turto pardavimo perspektyvos.

Atsiliepimas

12.4. Nurodė, kad atsakovės reikalavimas, jog ieškovas, neturėdamas atsakovės sutikimo, naudojasi ir savo nuožiūra disponuoja šalių bendru automobiliu BMW X1xdrive25d,nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo pareikštas nei atsakovės atsiliepime į ieškinį, nei atsakovės priešieškinyje. Teigia, kad atsakovės atstovas pirmą kartą pradėjo pasisakinėti šiais klausimais tik pačiame paskutiniame teismo posėdyje nagrinėjant bylą iš esmės pirmosios instancijos teisme bei jau baigiamųjų kalbų metu. Laikė, kad toks atsakovės elgesys turėtų būti pripažįstamas netinkamu procesiniu elgesiu. Be to, mano, kad tai naujo reikalavimo pareiškimas apeliacinės instancijos teisme, jis anksčiau nebuvo pareikštas ir nebuvo įformintas jokiais atsakovės procesiniais dokumentais, todėl prašo palikti jį nenagrinėtą.

Šalies argumentai

12.5. Ieškovas nurodė, kad yra automobilio bendraturtis ir vien todėl jis turi teisę laisvai naudotis šiuo automobiliu. Tam nereikia jokio rašytinio leidimo iš atsakovės. Pažymėjo, kad anksčiau atsakovė apskritai niekada nereiškė ieškovui absoliučiai jokių reikalavimų ar pretenzijų dėl to, kad ieškovas naudotųsi automobiliu neva be atsakovės sutikimo, kad ji neva nebūtų leidusi Ieškovui naudotis jų bendru automobiliu, taip pat atsakovė niekada nereikalavo ieškovo, kad jis grąžintų jai automobilį ar kad ieškovas suteiktų atsakovei galimybę naudotis automobiliu. Mano, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, o visą laiką ieškovas disponuodavo automobiliu su atsakovės žinia ir atsakovei niekaip dėl to neprieštaraujant, o tik reikalaujant piniginės kompensacijos, lygios pusės automobilio rinkos vertės.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Ieškovo ir atsakovės apeliaciniai skundai netenkintini.

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

14. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria tenkintas priešieškinio reikalavimas dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo bei ieškovo turtinės teisės padalijimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

15. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3-110-313/2016).

Žemesnės instancijos teismas

16. Kartu su apeliaciniu skundu atsakovė bylai pateikė naujus įrodymus, t. y. nekilnojamojo turto brokerės susirašinėjimo su ieškovu el. paštu medžiagos ištrauką. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atsakovės bylai pateikiamas naujas įrodymas datuotas 2024 m. vasario 7 d., t. y. iš ieškovės paaiškinimų bei pateikto įrodymo matyti, kad susirašinėjimas vyko po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, todėl darytina išvada, kad būtinybė pridėti atsakovės pateiktą įrodymą iškilo vėliau. Be to, šis įrodymas susijęs su nagrinėjama byla, šio įrodymo pridėjimas prie bylos jos nagrinėjimo neužvilkins, ieškovas turėjo galimybę dėl minėto įrodymo pasisakyti atsiliepime į apeliacinį skundą, tai ieškovas ir padarė, tačiau šių įrodymų priėjimui prie bylos neprieštaravo, priešingai, ieškovas taip pat prašo minėtą įrodymą pridėti prie bylos, todėl, siekiant išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti bylą, atsakovės pateikta nekilnojamojo turto brokerės susirašinėjimo su ieškovu el. paštu medžiaga pridėtina prie bylos.

17. Kartu su apeliaciniu skundu ieškovas taip pat bylai pateikė naujus įrodymus, t. y. tarpininkavimo paslaugų sutarties kopiją dėl nekilnojamojo turto pardavimo / nuomos. Ieškovas prašydamas pridėti šį įrodymą teigia, kad tokia būtinybė iškilo jau po skundžiamo sprendimo priėmimo dienos, kadangi ši sutarties redakcija jam buvo pateikta 2024 m. vasario 5 d. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateikta sutartimi bei atsižvelgdamas į tai, kad prie bylos buvo pridėtas naujas įrodymas – susirašinėjimo el. paštu su nekilnojamojo turto agente medžiaga, konstatuoja, jog šie įrodymai papildo vienas kitą, todėl darytina išvada, kad būtinybė pridėti ieškovo pateiktą įrodymą iškilo vėliau. Be to, šis įrodymas susijęs su nagrinėjama byla, šio įrodymo pridėjimas prie bylos jos nagrinėjimo neužvilkins, todėl, siekiant išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti bylą, ieškovo pateikta tarpininkavimo paslaugų teikimo sutarties kopija pridėtina prie bylos.

Faktinės bylos aplinkybės

18. Byloje esančiais įrodymais bei šalių paaiškinimais nustatyta, kad šalys santuoką sudarė ir įregistravo (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 671. Šalys bendrų nepilnamečių vaikų neturi. Šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantys adresu (duomenys neskelbtini), įgyti 2008 m. rugpjūčio 20 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. K1MS-3841 pagrindu. Pagal 2008 m. rugpjūčio 19 d. su AB „Swedbank“ abiejų šalių sudarytą kredito sutartį Nr. 08-092210-FA gyvenamojo namo su žemės sklypu, esančių (duomenys neskelbtini), įsigijimui gautas 289 620,01 Eur kreditas; kredito grąžinimo terminas 2028 m. rugpjūčio 15 d.; negrąžinto kredito ir palūkanų likutis 2023 m. lapkričio 22 d. buvo 75 871,32 Eur. Šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise taip pat priklauso automobilis BMW X1xDrive25d, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas ieškovo vardu. Šio automobilio įsigijimui ieškovas su UAB „Luminor Lizingas“ buvo sudaręs išperkamosios nuomos sutartį Nr. 201604468 (pagal šią sutartį yra atsiskaityta ir sutartis yra pasibaigusi). Taip pat nustatyta, kad šalys kartu negyvena nuo 2019 m. lapkričio 15 d., kai atsakovė išsikraustė iš šalių bendro namo.

Dėl bylos nagrinėjimo apimties

19. Akcentuotina, jog Lietuvoje yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (revisio prioris instantiae). Pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas neperžengdamas apeliacinio skundo ribų patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

20. Akcentuotina, kad apeliaciniais skundais nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo, ieškovo turtinės teisės padalijimo bei prašoma išspręsti sprendimo vykdymo atidėjimo klausimą. Kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis nėra skundžiama, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių klausimų papildomai nepasisako.

Dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo

21. Apeliaciniu skundu ieškovas iš esmės teigia, kad visą santuokos metu šalių įgytą nekilnojamąjį turtą šalys ketina parduoti – ketinama parduoti tiek namą, esantį (duomenys neskelbtini), tiek tuo pačiu adresu esantį žemės sklypą. Teigia, kad šis turtas yra visiškai paruoštas pardavimui, namas yra visiškai tuščias, be daiktų, be baldų. Mano, kad atsakovei ir (ar) jos įleistiems į namą kitiems asmenims pradėjus naudotis gyvenamuoju namu pagal pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytą tvarką, o vėliau siekiant atlikti šio namo pardavimo procedūras, neišvengiamai kils namo atlaisvinimo nuo šių asmenų, jų baldų ir kitų šiems asmenims priklausančių daiktų klausimas, kils šių asmenų iškeldinimo klausimas, gali kilti namo išorės fasado ir jo vidaus apdailos apgadinimo grėsmė, gali kilti namui padarytos žalos atlyginimo klausimai. Ieškovo vertinimu, šie klausimai gali labai apsunkinti šalims priklausančio nekilnojamojo turto realų pardavimą.

22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad C K 4.72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).

23. Naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reiškia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi nustatymą. Nustatoma naudojimosi tvarka kiekvienu konkrečiu atveju turi būti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2012). Nustatant naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, patvirtinama, kuriomis konkrečiomis daikto dalimis naudosis bendraturčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009). Nors, nustačius tokią naudojimosi tvarką, bendrosios dalinės nuosavybės santykiai nenutrūksta, tačiau savo nuožiūra bendraturtis gali naudotis tik ta konkrečia dalimi, kuri jam priskiriama, tam tikros bendro turto dalys ir toliau gali būti naudojamos bendrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009; 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2010; 2017 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-343-611/2017).

24. Dalijant bendrą santuokinį turtą, iš pradžių nustatoma kiekvienam sutuoktiniui tenkanti idealioji dalis (pvz., 1/2 ir 1/2, 1/3 ir 2/3 ir t.t.). Nustačius kiekvieno sutuoktinio idealiąją dalį, turtas padalijamas natūra, t. y. kiekvienas konkretus daiktas paskiriamas vienam ar kitam sutuoktiniui. Šis būdas taikytinas tada, jeigu sutuoktinių turtas dalus. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais (CK 3.127 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant klausimų dėl santuokinio turto padalijimo ypatumus, nurodyta, kad, padalijus šį turtą, sutuoktiniai tampa nebe jungtinės nuosavybės teisės, o bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektais. Bendroji nuosavybė turi būti valdoma ir naudojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnis). Jeigu bendraturčiai nesusitaria, naudojimosi daiktu tvarką gali nustatyti teismas pagal vieno iš jų ieškinį. Atsižvelgiant į šias nuostatas ir jas aiškinant bei taikant kartu su sutuoktinių turto padalijimą nustatančiomis teisės normomis, darytina išvada, kad teismas, dalydamas sutuoktinių turtą, turi nustatyti ir naudojimosi juo tvarką. Naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reiškia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi nustatymą. Tinkamai nustačius naudojimosi daiktu tvarką, pasiekiamas nuosavybės socialinis ir ekonominis vertingumas net ir tada, kai ji padalijama. Bendroji taisyklė yra ta, kad, nustatant naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, atsižvelgiama į kiekvieno bendraturčio dalį bendrojoje nuosavybėje, taip pat į galimybę skirti kiekvienam bendraturčiui izoliuotas nekilnojamojo daikto (namo, buto ir pan.) patalpas (CK 4.81 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje S. Ž. v. J. Ž., bylos Nr. 3K-3-233/2011). Taigi CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nurodomas santuokinio turto padalijimas natūra yra ne CK 4.80 straipsnio normų reglamentuojamas ir pagal teismų praktiką prioritetiniu bendraturčių ginčams išspręsti laikomas atidalijimas iš bendrosios nuosavybės, o aiškiai apibrėžto santuokinio turto (konkrečių jo objektų) kiekvienam sutuoktiniui perdavimas, nekilnojamojo turto padalijimo šiuo būdu atveju – ir naudojimosi juo tvarkos nustatymas.

25. Akcentuotina, kad, pagal CK 4.76 straipsnį, kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Tai reiškia, kad kiekvienas nekilnojamojo turto bendraturtis, nepažeisdamas kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, turi teisę naudoti / disponuoti jam priklausančia turto dalimi savo nuožiūra, tačiau taip pat atsako tretiesiems asmenims pagal savo prievoles ir privalo išlaikyti turtą mokėdamas mokesčius ir kitas rinkliavas.

26. Vertinant byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškovo siekis šiuo konkrečiu atveju yra parduoti šalims priklausantį nekilnojamąjį turtą, tačiau pirmosios instancijos teismo nustatyta naudojimosi tvarka niekaip nepaneigia tokios jo teisės ir nesukuria jokių kliūčių minėtą turtą pardavinėti. Kitą vertus, nepaisant to, jog ketinimą parduoti šalims priklausantį nekilnojamąjį turtą (tiek žemės sklypą tiek ir gyvenamąjį namą) patvirtino tiek ieškovas, tiek ir atsakovė, tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, per ilgiau nei metus trukusį bylos nagrinėjimą teisme, minėtas turtas taip ir nebuvo parduotas. Akivaizdu, kad šalims nepavykstant parduoti jiems priklausančio turto, kiekvienas iš bendraturčių turi teisę pasirinkti ir kitokį jiems priklausančio nekilnojamojo turto naudojimosi / disponavimo būdą, t. y. kiekvienas iš bendraturčių turi teisę tiek naudotis, tiek disponuoti jiems priklausančia turto dalimi individualiai, jei tai nepažeidžia teisėtų kito bendraturčio interesų.

27. Iš atsakovės apeliaciniame skunde nurodomų argumentų matyti, kad ji svarsto galimybę nuomoti jai priklausančią turto dalį ir nors ieškovas su tuo nesutinka, tačiau įvertinus tai, jog šalių bendroji jungtinė nuosavybė po santuokos nutraukimo pasibaigė ir šalys turtą ėmė valdyti bendrosios dalinės nuosavybės teise, civilinės teisės įstatymai tokią jos teisę numato. Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad ieškovas neturi teisės riboti atsakovės teisės naudotis / disponuoti atsakovei priklausančia turto dalimi savo nuožiūra, todėl apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovė išnuomojusi jai priklausančią turto dalį ar pati pradėjusi naudotis jai priklausančia turto dalimi apsunkins jo galimybes turtą parduoti, nėra pakankami, siekiant panaikinti pirmosios instancijos teismo nustatytą naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką.

28. Dar daugiau, naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymas niekaip neriboja šalių teisių į nuosavybę, priešingai, atsakovei nusprendus pačiai naudotis ar išnuomoti jai priklausančią turto dalį, bus labiau užtikrinami ieškovo interesai, kadangi atsakovė nesinaudos ieškovui priklausančia turto dalimi. Nepaisant to, ar sprendimu būtų nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarka, ar būtų atsisakyta tai padaryti, bendraturčiai vis tiek turėtų teisę individualiai spręsti (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis), kokiu būdu naudosis / disponuos savo turtu. Įvertinus tiek ieškovo, tiek atsakovės apeliaciniuose skunduose išsiskiriančias pozicijas dėl nekilnojamojo turto disponavimo galimybių, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tarp šalių gali kilti konfliktai dėl turto naudojimo, todėl šiuo atveju, nustačius naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką bei aiškiai apibrėžiant, kuria turto dalimi kiekvienas iš bendraturčių turi teisę naudotis, tikėtina, kad ateityje bus išvengta galimų kilti konfliktinių situacijų.

29. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovas nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniu skundu nenurodė jokių argumentų, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka kaip nors pažeistų jo teises ar būtų nesąžininga jo atžvilgiu, todėl atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, jog pirmosios instancijos teismas turėjo teisę nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką, o naikinti jos nėra pagrindo.

Dėl ieškovo turtinės teisės padalijimo

30. Atsakovė apeliaciniu skundu prašė padalyti ieškovo turtinę teisę, įgytą vienašališkai, neturint sutuoktinės sutikimo, nuo 2019 m. lapkričio 15 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos savo nuožiūra naudojantis bei disponuojant automobiliu BMW X1xDrive25d, ne mažesnę nei 10 585,69 Eur dydžio suma lygiomis dalimis ir įskaičius jos dalį, priklausančią atsakovei, sudarančią 5 292,69 Eur, ieškinio reikalavimą dėl 5 292,69 Eur kompensacijos už ieškovo sumokėtas įmokas UAB „Luminor Lizingas“ laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 15 d. iki 2022 m. sausio 26 d. pagal išperkamosios nuomos sutartį Nr. 201604468 atmesti.

31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Taip pat apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Išanalizavus byloje esančius įrodymus bei atsižvelgiant į atsakovės priešieškinyje suformuotus reikalavimus konstatuotina, jog pirmosios instancijos teisme atsakovė nereiškė reikalavimo padalyti ieškovo turtinę teisę dėl ieškovo naudojimosi automobiliu BMW X1xDrive25d, todėl toks prašymas negali būti nagrinėjimo objektas apeliacinės instancijos teisme. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas, jeigu to reikalauja viešasis interesas, ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis), tačiau įvertinus tai, kad šiuo atveju sprendžiamas kompensacijos priteisimo klausimas, o atsakovė viso proceso metu naudojosi profesionalaus advokato pagalba, darytina išvada, jog šiuo konkrečiu atveju peržengti skundo ribas nėra pagrindo.

32. Kita vertus, susipažinęs su minėtu atsakovės reikalavimu bei apeliaciniame skunde dėstomais argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teisme atsakovė nesutiko su ieškovo reikalavimu dėl 5 292,69 Eur dydžio kompensacijos už ieškovo sumokėtas įmokas pagal išperkamosios nuomos sutartį priteisimo, todėl siekdamas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti bylą, atsakovės apeliaciniame skunde nurodytus argumentus vertins kaip nesutikimo su skundžiamo sprendimo dalimi, kuria ieškovui iš atsakovės priteista 5 292,69 Eur dydžio kompensaciją už ieškovo UAB „Luminor Lizingas“ laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 15 d. iki 2022 m. lapkričio 26 d. sumokėtas įmokas pagal išperkamosios nuomos sutartį Nr. 201604468.

Žemesnės instancijos teismas

33. Apeliaciniu skundu atsakovė iš esmės nurodė, kad tuo laikotarpiu, kai šalys gyveno skyriumi, ieškovas naudojosi jų bendru turtu ir todėl neabejotinai dėl to gavo naudą, kurią dabar privalo kompensuoti prisiimdamas pareigą vienas pats mokėti lizingo įmokas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčo automobilis buvo įgytas santuokos metu. Atsakovė neįrodinėjo aplinkybių, kad ji būtų nesutikusi įsigyti ginčo automobilį ar kad sprendimas automobilį įsigyti būtų buvęs išskirtinai ieškovo poreikiams tenkinti. Be to, byloje nepateikta jokių įrodymų, jog atsakovė būtų pageidavusi automobilį naudoti savo poreikių tenkinimui, tačiau ieškovas tam būtų prieštaravęs ar neleidęs to daryti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad atsakovei buvo žinoma, jog už ginčo automobilį būtina mokėti lizingo įmokas, o nereikšdama pretenzijų dėl to, kad automobiliu naudojasi ieškovas, sutiko su tokia bendro turto naudojimosi tvarka, todėl nėra pagrindo teigti, kad ji neprivalėjo vykdyti pagal išperkamosios nuomos sutartį Nr. 201604468 prisiimtų įsipareigojimų. Be to, atsakovė, pradėjusi gyventi skyriumi, nereikalavo, kad ieškovas nuomotų automobilį, o iš automobilio nuomos gautus pinigus skirtų lizingo įmokoms dengti, taip pat nereikalavo automobilį parduoti ir taip padengti turimus įsipareigojimus, prisiimtus pagal išperkamosios nuomos sutartį Nr. 201604468.

34. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kito bendraskolio lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis). Atsakovė neginčijo aplinkybių, kad automobilio lizingo (išperkamosios nuomos) įmokas UAB „Luminor Lizingas“ mokėjo išimtinai ieškovas. Byloje nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 14 d. iki 2022 m. sausio 26 d. ieškovas pagal išperkamosios nuomos sutartį Nr. 201604468 už automobilį BMW X1xDrive25d sumokėjo UAB „Luminor Lizingas“ 10 585,39 Eur sumą, todėl laikytina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad atsakovė turi pareigą kompensuoti ieškovui pusę šio turto įsigijimo išlaidų.

Dėl sprendimo vykdymo atidėjimo

35. Atsakovė apeliaciniu skundu teigia, kad teismo sprendime nurodytas 6 mėnesių terminas, per kurį atsakovė privalo sumokėti ieškovui dideles pinigines kompensacijas, yra aiškiai per trumpas ir nerealus tam, kad šį teismo įpareigojimą atsakovė galėtų įvykdyti, kadangi ieškovas nepagrįstai delsia parduoti namą už rinkos kainą. Darė išvadą, kad, jei suformuluotas piniginės kompensacijos išmokėjimo pradžios įvykis – turto pardavimas – reikštų teismo sprendimą esant sąlyginiu, pakeisti teismo nustatytą kompensacijos išmokėjimo terminą – 6 mėnesiai nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo – žymiai ilgesniu terminu, nustatant 4 metų terminą, bet paliekant galimybę šalims atsiskaityti anksčiau, t. y. per 5 dienas po turto pardavimo, bet ne vėliau nei per 4 metus. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su šiais skundo argumentais.

36. Įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo privalomumas bei res judicata (išspręsta byla) galia kartu nulemia ir jo vykdymo privalomumą (CPK 18 straipsnis). CPK 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Tačiau tam tikrais atvejais dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo. Tokiu atveju teismas, vadovaudamasis CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatomis, turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

37. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė gauna minimalų darbo užmokestį, o skundžiamu sprendimu iš atsakovės buvo priteista 31 138,62 Eur kompensacija už ieškovo sumokėtas kredito įmokas bankui AB „Swedbank“ ir 5 292,69 Eur kompensacija už ieškovo sumokėtas įmokas UAB „Luminor Lizingas“ pagal išperkamosios nuomos sutartį Nr. 201604468. Ieškovas neginčija aplinkybių, kad šiuo atveju yra pagrindas atidėti atsakovės mokėtinas kompensacijas 6 mėnesių laikotarpiui, tačiau nesutinka su atsakovės prašomu atidėti terminu, t. y. nesutinka, kad sprendimo vykdymas būtų atidėtas 4 metų laikotarpiui.

38. Vertindamas nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atsakovės apeliaciniu skundu prašomas atidėti sprendimo vykdymo terminas nepagrįstai per ilgas. Atsakovė apeliaciniu skundu iš esmės teigia, kad ji neturi galimybės gauti pakankamai lėšų, jog galėtų sumokėti ieškovui teismo priteistas kompensacijas, tačiau, atidėjus sprendimo vykdymą 4 metų laikotarpiui, ji galėtų nuomoti jai priklausančią turto dalį ir taip surinkti pakankamą pinigų sumą kompensacijų išmokėjimui, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendimo vykdymo atidėjimas tokiam terminui neabejotinai pažeistų ieškovo teises atgauti jau sumokėtas įmokas.

39. Kaip minėta anksčiau, ieškovas aktyviai siekia parduoti šalims priklausantį nekilnojamąjį turtą, tačiau per ilgiau nei metus trukusį bylos nagrinėjimą teisme, minėtas turtas taip ir nebuvo parduotas. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad buvo suradęs šio turto pirkėją, kuris laukė teismo proceso pabaigos ir galutinio teismo procesinio sprendimo, kad galėtų įsigyti turtą. Tačiau taip pat ieškovas akcentavo, kad galėtų labai greitai parduoti turtą savo surastam pirkėjui, jeigu sutiktų sumažinti pardavimo kainą, tačiau šiuo metu toks pardavimo kainos sumažinimas neatitiktų nei ieškovo, nei atsakovės interesų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės rodo, kad turto pardavimo galimybės per 6 mėnesių laikotarpį gali būti sudėtingos, todėl yra pagrindas šį terminą didinti.

40. Nei teisės normose, nei teismų praktikoje nėra apibrėžta konkrečių aplinkybių, kurios galėtų būti pripažintos išimtinėmis ir lemiančiomis teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą. Tokį prašymą nagrinėjantis teismas turi individualiai įvertinti kiekvienoje byloje susiklosčiusią situaciją, o procesinį sprendimą priimti, be kita ko, atsižvelgęs ir į CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principus. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės pažeisti kitos šalies lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, taip pat atsižvelgdamas į cituojamą teismų praktiką konstatuoja, jog yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo nustatytą sprendimo įvykdymo terminą jį padidinant iki 1 metų laikotarpio nuo šios nutarties priėmimo dienos. Teismo vertinimu, nustatytas terminas atitinka teisingumo, sąžiningumo bei operatyvumo principus, nepažeis šalių lygiateisiškumo principo bei skatins šalis veikti sąžiningai, kad kuo greičiau būtų įvykdytas įsiteisėjęs teismo sprendimas.

41. Įvertinusi visus kitus apeliacinių skundų argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kiti skundų bei atsiliepimo į skundą argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

42. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir išsamiai jas ištyrė, tinkamai vertino teisės normas, susijusias su naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymu bei ieškovo turtinės teisės padalijimu, todėl iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti nėra pagrindo, tačiau patikslintinos pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinės dalys dėl termino, per kurį atsakovė ieškovui turi sumokėti priteistas 31 138,62 Eur ir 5 292,69 Eur kompensacijas, padidinant šį terminą nuo šešių mėnesių iki vienų metų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

43. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atsakovės reikalavimas susijęs su teismo sprendimo vykdymo atidėjimu yra procesinis klausimas, susijęs su teismo sprendimo vykdymu, kuris teisingam materialinių bylos reikalavimų išsprendimui įtakos neturi, todėl, kaip anksčiau nurodyta nutartyje, pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės paliktinas nepakeistas ir šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme perskaičiuoti nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

44. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu pareikštas ieškinys tenkinamas iš dalies, sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo byloje dalyvaujantiems asmenims, taikytina CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

45. 2024 m. gegužės 8 d. 17.27 val. teisme gautas ieškovo atstovo prašymas priteisti byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas bei kartu su prašymu pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus, t. y. sąskaitą faktūrą Nr. ADKP Nr. 2401 19-3 bei mokėjimo nurodymą, kuriuo advokatui buvo sumokėta 1 050 Eur suma. Prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei pateiktoje sąskaitoje faktūroje nėra detalizuota, kokią išlaidų dalį sudarė apeliacinio skundo parengimas bei atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, konstatuoja, jog ieškovas už atsiliepimą į apeliacinį skundą patyrė 575 Eur (1 050 Eur / 2) bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į byloje pateiktus įrodymus dėl patirtų atstovavimo išlaidų, ieškovo atstovo atliktus veiksmus, t. y. atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, taip pat į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas buvo atmestas, konstatuoja, kad ieškovo prašoma priteisti 575 Eur bylinėjimosi išlaidų suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl ieškovui priteistina iš atsakovės (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).

46. Kadangi ieškovo apeliacinis skundas netenkintas, advokatui sumokėta suma už apeliacinio skundo parengimą bei sumokėtas žyminis mokestis iš atsakovės nepriteistini.

47. Atsakovės apeliacinio skundo netenkinus, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos taip pat nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 5 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Patikslinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 5 d. sprendimo rezoliucinę dalį dėl termino, per kurį atsakovė V. E. ieškovui S. E. turi sumokėti priteistas 31 138,62 Eur ir 5 292,69 Eur kompensacijas, nustatant, kad V. E. šias kompensacijas turi sumokėti S. E. per vienus metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Priteisti ieškovui S. E. iš atsakovės V. E. 575 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Jolanta GailevičienėErinija KazlauskienėLarisa Šimanskienė