- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-05-11
- Bylos Nr.
- e2A-430-826/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Dobrovolskis, Aurimas Brazdeikis, Milda Skersienė
- Atsakovas
- R. K.
- Ieškovas
- R. K.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mildos Skersienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. sausio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-474-965/2023 pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovei R. K. dėl skolos priteisimo ir įpareigojimo grąžinti daiktus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I . Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 4 783 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovui priklausančius nurodytus daiktus arba priteisti iš atsakovės šių daiktų vertę atitinkančią pinigų sumą – 8 240 Eur, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog po šalių santuokos nutraukimo iki 2019 m. gegužės 24 d. ieškovas atsakovei jos prašymu paskolino ir bankiniais pavedimais pervedė 7 995 Eur. Nors atsakovė žadėjo, tačiau raštu skolos suteikimo nepatvirtino, skolos, suteiktos pagal žodinį susitarimą, ieškovui negrąžino. Kadangi atsakovė į ieškovo banko sąskaitą yra pervedusi 3 212 Eur, todėl šia suma mažintina jos skolos suma. Nors po santuokos nutraukimo 2016 m. šalys bendro ūkio nevedė, tačiau bendravo ir pagal šalių žodinį susitarimą laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 24 d. iki 2019 m. gruodžio 12 d. ieškovas pas atsakovę bute laikė savo daiktus, kuriais naudojosi ir iki šiol naudojasi atsakovė, dalį daiktų be ieškovo sutikimo ji pardavė. Į ieškovo raginimus grąžinti daiktus arba sumokėti kompensaciją atsakovė nereaguoja.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. sausio 31 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; priteisė iš atsakovės R. K. 4 783 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 4 783 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. spalio 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovui R. K.; kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė iš atsakovės R. K. į valstybės biudžetą 107 Eur žyminio mokesčio; priteisė iš atsakovės R. K. 136 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą.
4. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovas prašo iš atsakovės priteisti skolą, atsiradusią iš paskolos teisinių santykių, kurią grindžia bankiniais pavedimais, taip pat teismo prašo įpareigoti atsakovę grąžinti jam priklausančius daiktus arba priteisti šių daiktų vertę atitinkančią pinigų sumą. Atsakovė neginčija, kad tam tikras pinigų sumas ieškovas jai pervesdavo, tačiau tvirtina, kad ieškovo prašymu atsakovė šias pinigų sumas pervesdavo kitiems asmenims (nuteistiesiems ar ieškovui), už šiuos pinigus nupirkdavo ieškovui reikalingų daiktų, maisto produktų. Taip pat nurodo, kad reikalaujamų grąžinti daiktų ji neturi.
5. Ieškovas pateikė Vilniaus pataisos namuose jam priklausančios sąskaitos išrašą. Taip pat pateikta informacija, kad, ieškovui nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2019 m. gegužės 24 d. būnant Vilniaus pataisos namuose, iš ieškovo asmeninės sąskaitos į atsakovės banko sąskaitą pervesta 7 995 Eur. Atsakovė pateikė jai priklausančios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke išrašą, iš jo nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio mėn. iki 2019 m. liepos mėn. ji atliko pervedimus į Vilniaus pataisos namų sąskaitą, pavedimų paskirtyje nurodydama įvairius asmenis ir paskirtis. Tačiau teismas pažymi, kad teismui pateikta tik dalis šio dokumento (ne vientisas dokumentas), todėl teismas negali įsitikinti, kad jame nurodyta informacija yra teisinga, patikima.
6. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d. sprendimu šalių santuoka, sudaryta 2015 m. lapkričio 19 d., nutraukta.
7. Susipažinus su ieškovo sąskaitos išrašu, matyti, kad jis pavedimus atlikdavo ne tik atsakovei, tai yra turėjo galimybę savarankiškai atlikti tokio pobūdžio operacijas, todėl atsakovė nepagrindė, kokiu pagrindu ieškovas per ją būtų pervedinėjęs pinigines lėšas tretiesiems asmenims arba pats sau.
8. Kadangi nutraukus santuoką šalys ir toliau bendravo, todėl labiau tikėtina, kad ieškovas, atsakovei pervesdamas pinigus, tokiu būdu jai suteikė paskolą. Tarp šalių susiklostę tarpusavio pasitikėjimo santykiai galėjo sąlygoti, kad paskolos santykiai nebuvo įforminti rašytine sutartimi. Be kita ko, Šiaulių tardymo izoliatoriaus rašte nurodyta, jog nuo 2015 m. iki 2022 m. spalio 12 d. buvo priimtas tik vienas (rūbų, avalynės) perdavimas iš R. K. ieškovui, t. y. 2020 m. sausio 7 d. Todėl atmestini atsakovės argumentai, kad už iš ieškovo gautus pinigus ji pirko ieškovui įvairių daiktų, nes nuolatiniai tokių daiktų perdavimai nebuvo užfiksuoti.
9. Atsakovės išdėstytos aplinkybės ir atsikirtimai į ieškinį nepaneigia fakto, kad pinigai atsakovei buvo paskolinti, pati atsakovė neginčija aplinkybės, kad pinigų pervedimai iš ieškovo sąskaitos jai buvo atlikti. Kito pagrindo po šalių santuokos nutraukimo ieškovui pervesti pinigus atsakovei nenustatyta, todėl, atsakovei nepaneigus ieškovo nurodomų aplinkybių, laikytina, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė paskolos sutartis, kurios pagrindu ieškovas atsakovei bankiniais pavedimais, kurie gali būti vertinami kaip paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas CK 6.871 straipsnio 3 dalies prasme, pervesdavo tam tikras sumas, tai yra paskolos sutarties dalykas buvo perduotas gavėjui (atsakovei).
10. Esminio paskolos sutartinių santykių pasibaigimo elemento, t. y. kad atsakovė grąžino ieškovui visą pinigų sumą, paskolos gavėjas – atsakovė neįrodė. CK 6.875 straipsnio 2 dalyje numatytų atvejų, kad paskolos sutartis buvo sudaryta apgaule, prievarta ar realiai grasinant arba dėl susiklosčiusių sunkių aplinkybių, byloje nenustatyta.
11. Atlikus skaičiavimus pagal šalių pateiktus sąskaitų išrašus nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 26 d. (2016 m. kovo 25 d. teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo) (CK 3.66 straipsnio 1 dalis) iki 2019 m. gegužės 24 d. ieškovas atsakovei pervedė 7 725 Eur, o atsakovė ieškovui nurodytu laikotarpiu pervedė 1 844 Eur. Kaip jau minėta, atsakovės banko sąskaitos išrašas pateiktas ne visos apimties, todėl, atsakovei neginčijant aplinkybių dėl tam tikrų sumų gavimo, teismas neturi pagrindo abejoti ieškovo pateiktu išrašu ir netikėti jame pateiktos informacijos tikrumu bei ieškovo teiginiais, kad atsakovė jam grąžino (pervedė) didesnę sumą – 3 212 Eur. Atsakovė jai tenkančios įrodinėjimo pareigos neįvykdė ir pinigų grąžinimo ieškovui aplinkybės neįrodė. Teismas nusprendė, kad bylos įrodymai sukuria didesnę tikimybę, jog tarp ieškovo ir atsakovės buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai ir kad ieškovas atsakovei pinigus perdavė paskolos sutarties pagrindu, todėl ieškovo reikalaujama priteisti 4 783 Eur skolos suma laikytina įrodyta, pagrįsta, todėl ši ieškinio dalis tenkintina, ieškovui iš atsakovės priteistina 4 783 Eur skola.
12. Iškilus tarp šalių ginčui dėl ieškovui priklausančių daiktų grąžinimo nustatyta, kad po santuokos nutraukimo 2019 m. ieškovas grįžęs iš įkalinimo įstaigos ir toliau bendravo su atsakove. Nors atsakovė neneigia, kad apie tam tikrų ieškovo minimų daiktų buvimą jai yra žinoma, tačiau šalys priešingai dėsto aplinkybes, kur šiuo metu daiktai yra. Reikalaujamų grąžinti daiktų įsigijimo dokumentų ieškovas neišsaugojo, nepateikė įrodymų, kad reikalaujami daiktai yra pas atsakovę.
13. Atsakovės argumentais dėl daiktų grąžinimo (perdavimo) netikėti nėra pagrindo, nes ieškovas neįrodė, kad visi reikalaujami grąžinti daiktai buvo perduoti atsakovei ir vis dar yra atsakovės žinioje, taip pat jis negalėjo įvardinti, kokius konkrečiai daiktus perdavė atsakovei ir kokius reikalauja grąžinti. Be to, nepateikta įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovė įsipareigojo saugoti bei išsaugoti ieškovo ginčo turtą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
14. Apeliaciniame skunde atsakovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovės ieškovo naudai priteista 4 783 Eur dydžio skola, 5 procentų dydžio metinės palūkanos, ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinio dalį dėl šio reikalavimo atmesti, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovės valstybės naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos, kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas; apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad bylos apeliacinėje teismo instancijoje negalima išnagrinėti, nes neatskleista bylos esmė ir neįvertinti į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovės ieškovo naudai priteista 4 783 Eur dydžio skola, 5 procentų dydžio metinės palūkanos, panaikinti ir šią bylos dalį grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Atsakovė svarbių gyvenimo su ieškovu aplinkybių atskleisti negalėjo, nes neteisingai suprato teismo per EPP siunčiamus pranešimus, neturėjo savo atstovo teisininko, kuris būtų paaiškinęs teismo siunčiamų dokumentų esmę, išaiškinęs įrodinėjimo pareigą civiliniame procese.
14.2. Pirmosios instancijos teismas išvadas dėl paskolos teisinių santykių padarė įvertinęs vien tik ieškovo pateiktas faktines aplinkybes ir jo paties pateiktą Žiniaraštį sąskaitai pagal dimensijas, gautą iš Vilniaus pataisos namų. Teismas skundžiamame sprendime padarė išvadas, kad atsakovė iki sprendimo priėmimo teismui pateikė tik dalį savo banko sąskaitos išrašo, todėl teismas negalėjo įsitikinti, kad jame nurodyta informacija yra teisinga ir patikima. Tačiau su šia aplinkybe sutikti negalima, nes atsakovė tiesiogiai teismui pateikė sąskaitos išrašo originalą, tačiau teismo darbuotojai padarė techninę klaidą nuskenuodami tik lapų vieną pusę, nors kiekvienas sąskaitos išrašo lapas buvo atspausdintas iš abiejų pusių, taip priimant skundžiamą sprendimą objektyviai liko neįvertinti atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai.
14.3. Ieškovas sąmoningai ir tyčia neatskleidė aplinkybių ne tik apie piniginių lėšų gavimą, tačiau ir apie šių lėšų atsakovei pervedimų tikrąją paskirtį, todėl teismas neteisingai nustatė faktines aplinkybes, spręsdamas ginčą netinkamai taikė paskolos teisinius santykius.
14.4. Į bylą pateiktas ieškovo Žiniaraštis sąskaitai pagal dimensijas, gautas iš Vilniaus pataisos namų, kurio laikotarpis nuo 2015-02-01 iki 2019-05-31, rodo, kad ieškovas į savo sąskaitą gavo 23 930,95 Eur, iš jų mokėjimų pavedimus, bendros 15 689,70 Eur sumos, atliko moterys, kurios ieškovo galbūt buvo vienaip ar kitaip suviliotos žadant santykius (taip mano atsakovė), o vėliau jos ieškovo buvo apgautos. Atsakovė su ieškovu nesudarė žodinės paskolos sutarties, be to, iš pirmiau nurodytų moterų atliktų pervedimų į ieškovo sąskaitą yra akivaizdu, kad ieškovas neturėjo iš ko skolinti atsakovei, nes daugiau tikėtina, kad ieškovas iš nurodytų moterų naudodamas apgaulę išviliojo įvairias sumas, jų dalį pervedė atsakovei, o ji šias pinigines lėšas tvarkydavo taip, kaip nurodydavo ieškovas.
14.5. Į bylą pateiktas atsakovės banko sąskaitos išrašas rodo, kad per laikotarpį nuo 2015-04-01 iki 2019-05-24 atsakovė į Vilniaus pataisos namų banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė bendrą 10 436,00 Eur sumą, nors, ieškovo teigimu, atsakovei jis šiuo laikotarpiu pervedė bendrą 7 995,00 Eur sumą, kas reiškia, kad aktualiu laikotarpiu atsakovė pervedė 2 441,00 Eur daugiau, nei ieškovas pervedė jai (10 446,00 Eur – 7 995,00 Eur), ir tai įrodo į bylą pateikti ieškovo ir atsakovės sąskaitų išrašai.
14.6. Nepaisant ieškovo pripažinimo dėl atsakovės aktualiu laikotarpiu jam pervestų 3 212,00 Eur (faktiškai pervesta 3 473,00 Eur), nėra ir nebuvo teisinio pagrindo iš atsakovės ieškovo naudai priteisti neva 4 783,00 Eur dydžio skolą, nes atsakovė, būdama ieškovo įpareigota, privalėdavo vykdyti ieškovo nurodymus ir iš jo mokėjimų pavedimais gautas pinigines lėšas pervesti ne tik pačiam ieškovui (pervesta iš viso 3 473,00 Eur), bet ir kitiems nuteistiesiems (pervesta iš viso 6 963,00 Eur).
14.7. Ieškovas iš laisvės atėmimo vietos buvo paleistas 2019-05-24, jis iš karto apsigyveno atsakovės būste, vėliau apsigyveno nuomojamame būste, kad pasislėptų nuo teisėsaugos pareigūnų dėl sunkių nusikaltimų padarymo. Bendravimas su atsakove nenutrūko iki 2019-12-12. Laikotarpiu nuo 2019-05-24 iki 2019-12-12 ieškovas iš atsakovės niekada nereikalavo neva jo paskolintų pinigų, nes aiškiai žinojo ir suprato, kad tarp jų nebuvo susiformavę paskolos teisiniai santykiai.
14.8. Pirmosios instancijos teismas turėjo pripinti, kad vien faktas, jog ieškovas pervedė atsakovei pinigus, savaime neįrodo paskolos teisinių santykių buvimo, kadangi ieškovo atsakovei atliktuose mokėjimų pavedimuose nėra nurodyta mokėjimų paskirtis.
Atsiliepimas
15. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepime nurodyti šie motyvai:
15.1. Atsakovė klaidina apeliacinės instancijos teismą, teigdama, jog nepažinojo kitų kalinčių asmenų, kuriems pervedinėjo pinigines lėšas, kadangi yra ištekėjusi už V. B..
15.2. Atsakovės pasisakymai dėl ieškovo grasinimų atsakovei yra tik atsakovės niekuo nepagrįsti teiginiai.
15.3. Atsakovės argumentai, jog pinigus atsakovui siuntė galbūt apgautos moterys, neatitinka tikrovės. Moterys, kurios pervedė pinigines lėšas, yra ieškovo draugų žmonos, tetos ir ieškovo pažįstamos, kurias taip pat pažįsta ir atsakovė.
15.4. Daug kalinčių asmenų matė, kaip atsakovė prašė paskolinti pinigų.
15.5. Atsakovė melagingai teigia, jog pirkdavo ieškovui daiktų.
15.6. Nepagrįsti atsakovės argumentai, jog tikėjosi gauti teismo šaukimą registruotu paštu, kadangi pati atsakovė prašė, kad apie teismo posėdį būtų pranešta elektroniniu būdu.
15.7. Rašytinė paskolos sutartis nebuvo sudaryta, kadangi ieškovas pasitikėjo atsakove.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas tenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
17. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimo argumentus, nusprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
18. Šioje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria patenkintas ieškinio reikalavimas dėl 4 783 Eur skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl papildomų įrodymų pridėjimo prie bylos
19. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).
20. Atsakovė su apeliaciniu skundu pateikė papildomą įrodymą – 2021 m. gegužės 17 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Minėtu įrodymu atsakovė įrodinėja, jog pinigų pervedimo metu šalys bendravo, juos siejo tarpusavio santykiai, todėl ieškovas jokių pinigų atsakovei neskolino. Teisėjų kolegijos vertinimu, paminėtas įrodymas turi teisinės reikšmės bylos nagrinėjimui, ieškovas turėjo galimybę su šiuo rašytiniu įrodymu susipažinti ir pateikti savo nuomonę, todėl jis pridėtinas prie bylos ir vertintinas kartu su kitais įrodymais.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
21. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2019 m. gegužės 24 d. ieškovui būnant Vilniaus pataisos namuose iš ieškovo asmeninės sąskaitos į atsakovės banko sąskaitą buvo pervesta 7 995 Eur. Patikslintu ieškiniu atsakovas prašė priteisti iš atsakovės 4 783 Eur skolą.
22. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, jog prašomą priteisti pinigų sumą atsakovei perdavė žodinės paskolos sutarties pagrindu, o atsakovė paskolos sandorio faktą neigė teigdama ir įrodinėdama, kad neprašė skolinti pinigų. Nurodė, jog ieškovas pinigus pervesdavo atsakovei ir prašydavo juos pervesti kitiems asmenims arba jam pačiam, taip pat už tuos pinigus prašydavo nupirkti rūbų ir leistinų daiktų, kuriuos prašydavo atvežti jam į Vilniaus pataisos namus.
Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo
23. Teisėjų kolegija pirmiausia pasisako dėl apeliacinio skundo argumento, jog atsakovė nedalyvavo teismo posėdyje, todėl negalėjo paaiškinti aplinkybių, susijusių su ieškovą ir atsakovę siejusiais santykiais, nes negavo teismo šaukimo.
24. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog atsakovė atsiliepime į ieškinį prašė siųsti procesinius dokumentus elektroniniu paštu. Pirmosios instancijos teismas šaukimą apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką atsakovei išsiuntė 2022 m. lapkričio 9 d. per EPP sistemą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, esant atsakovės prašymui visus procesinius dokumentus jai siųsti nurodytu elektroniniu paštu, privalėjo arba šį atsakovės prašymą patenkinti ir atsakovei skirtus procesinius dokumentus siųsti jos nurodytu elektroniniu paštu, arba informuoti, kad toks prašymas nebus tenkinamas ir informuoti apie atsakovei skirtų procesinių dokumentų siuntimą kitokiu būdu. Tačiau sprendžiant ar atsakovė buvo tinkamai informuota apie 2023 m. sausio 11 d. 9.00 val. teismo posėdį, svarbi yra ir ta aplinkybė, kad atsakovė yra EPP vartotoja.
25. Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų, teikiamų naudojantis LITEKO VEP posistemiu, sąlygos ir tvarka taip pat reglamentuota Taisyklėse, kurių privalo laikytis byloje dalyvaujantys asmenys, besinaudojantys LITEKO VEP posistemiu. Pagal Taisyklių 3.2 punktą, paslaugų gavėjas – LITEKO VEP posistemiu besinaudojantis fizinis asmuo (jo atstovas pagal įstatymą) ar juridinis asmuo, kuris vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais turi teisę teikti teismui ir (ar) pareigą gauti iš teismo elektroninės formos procesinius dokumentus naudodamasis LITEKO VEP posistemiu, arba teismo mediatorius. Paslaugų vartotojas – paslaugų gavėjas (kai jis yra fizinis asmuo), arba fizinis asmuo, kuris Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre (toliau – Juridinių asmenų registras) įregistruotas kaip juridinio asmens vadovas ar atstovas (kai paslaugų gavėjas yra juridinis asmuo), paslaugų gavėjo administratorius ar paslaugų gavėjo atstovas, savo ar pagal suteiktus įgaliojimus paslaugų gavėjo vardu naudojantis LITEKO VEP posistemį (Taisyklių 3.6 punktas).
26. Paslaugų gavėjas aktyvuoja paskyrą, kai pirmą kartą prisijungia prie LITEKO VEP posistemio ir autentifikuojasi, t. y. atlieka šiuos veiksmus: 1) įveda privalomus pateikti registracijos duomenis arba patvirtina LITEKO VEP posistemyje nurodytų duomenų tinkamumą; 2) patvirtina, kad susipažino su šiomis taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų (šis sutikimas kartu laikomas pradiniu paslaugų gavėjo sutikimu gauti procesinius dokumentus jo paskyroje); 3) patvirtina, kad sutinka, jog jo asmens duomenys būtų tvarkomi paslaugų teikimo tikslais (Taisyklių 7.1–7.3 punktai).
27. Akcentuotina tai, kad paslaugomis gali naudotis tik tie paslaugų gavėjai, kurie susipažino su Taisyklėmis ir sutiko jų laikytis (Taisyklių 8, 9.1 punktai). Paslaugų vartotojo sutikimas (pažymint atitinkamame paskyros laukelyje) dėl taisyklių nuostatų laikymosi turi tokią pačią juridinę galią kaip ir asmens parašu patvirtintas sutikimas (Taisyklių 8 punktas).
28. Taisyklių 9.4 punkte nustatyta paslaugų vartotojui pareiga į LITEKO VEP posistemį teikti teisingus paslaugų gavėjo, paslaugų vartotojo ir kitus duomenis, kurie reikalingi paslaugų teikimo tikslais, ir, jiems pasikeitus, atnaujinti ne vėliau kaip kitą darbo dieną. Taisyklių 10.2 punkte įtvirtinta paslaugų gavėjo atsakomybė už paslaugų vartotojo į paslaugų gavėjo paskyrą teikiamų duomenų, dokumentų turinį ir kitą informaciją bei už paslaugų vartotojo paslaugų gavėjo paskyroje nurodytus klaidingus duomenis.
29. Jei adresatas neprivalo procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau yra pateikęs galiojantį sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje, jis privalo naudotis savo paskyra procesiniams dokumentams gauti viso bylų, kuriose jis dalyvauja, nagrinėjimo teismuose proceso metu. Ši nuostata netaikoma, jei paslaugų gavėjas konkrečioje byloje 35 punkte nustatyta tvarka atšaukia savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba Taisyklių V skyriuje nustatyta tvarka deaktyvuoja savo paskyrą (Taisyklių 34 punktas). Paslaugų gavėjai, neprivalantys procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, gali atšaukti savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis kiekvienoje konkrečioje byloje pateikdami bylą nagrinėjančiam teismui prašymą pakeisti procesinių dokumentų teikimo formą. Bylą nagrinėjančiam teismui nusprendus tenkinti tokį prašymą ir LITEKO pažymėjus, kad paslaugų gavėjui procesiniai dokumentai teikiami ne elektroninių ryšių priemonėmis, šios bylos procesinių dokumentų teikimas į paslaugų gavėjo paskyrą tampa nebegalimas (Taisyklių 35 punktas).
30. Nagrinėjamoje byloje teismas išsiuntė atsakovei procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis per EPP. Ji, aktyvuodama savo paskyrą LITEKO VEP posistemyje, sutiko gauti į ją procesinius dokumentus bylų, kuriose ji dalyvauja, nagrinėjimo teismuose proceso metu (Taisyklių 7.2, 8, 9.1, 34 punktai). Pažymėtina, kad procesinių dokumentų, esančių LITEKO VEP paskyroje, netikrinimas sukelia byloje dalyvaujančiam asmeniui tokius pačius padarinius, kaip ir procesinių dokumentų neatsiėmimas pašto skyriuje. Taigi atsakovė, turėdama aktyvią LITEKO VEP paskyrą, žinojo ir turėjo tikėtis, kad teismų procesiniai dokumentai net ir esant jos prašymui siųsti procesinius dokumentus elektroniniu paštu, gali būti siunčiami ir į jos paskyrą. Procesinių dokumentų įteikimo per EPP ypatybė ta, kad pranešimas apie gautus procesinius dokumentus nukreipiamas ne tik į LITEKO VEP paskyrą, bet į elektroninį paštą, nurodytą šioje paskyroje, todėl atsakovė, patikrinusi savo elektroninį paštą, turėjo matyti, kad į jos EPP paskyrą yra pateikti procesiniai dokumentai.
31. Atsakovė, pateikusi prašymą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turėjo domėtis procesu ir tikrinti EPP paskyrą. Todėl atmestinas atsakovės apeliacinio skundo argumentas, kad ji netinkamai buvo informuotą apie paskirtą teismo posėdį Tokias išvadas patvirtina ir Lietuvos apeliacinio teismo formuojama praktika (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 29 d. nutartį civilinėje byloje e2-362-933/2023, 2022 m rugpjūčio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-848-567/2022, 2022 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-378-912/2022, 2022 m. vasario 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-103-912/2022). Be to, atsakovė išsamiai išdėstė faktines aplinkybes apeliaciniame skunde, jos bus įvertintos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
32. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas ir netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, iš esmės netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, neteisingai nustatė paskoliniams santykiams būdingus esminius elementus. Iš esmės sutiktina su apeliacinio skundo argumentais.
33. Remiantis CK 6.870 straipsnio 1 dalimi, paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal šio straipsnio 2 dalį, paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento.
34. Paskolos sutartis yra realinė, t. y. ji pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis), todėl tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai pinigų paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių nors vienos nesant paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-611/2020 14 punktą; 2021 m. spalio 20 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-381/2021 14 punktą).
35. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino arba jos negavo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018 22 punktą; 2018 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-701/2018 58 punktą).
36. Kadangi tarp šalių paskolos sutartis ar kitoks paskolinius teisinius santykius patvirtinantis dokumentas nebuvo sudarytas, ieškovui šioje byloje pareiškus reikalavimą grąžinti skolą, įrodinėjimo dalyką byloje sudaro faktinės aplinkybės, galinčios patvirtinti paskolos sutarties sudarymo faktą: kad pinigai buvo perduoti ieškovo ir kad jie buvo perduoti būtent kaip paskola.
37. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2019 m. gegužės 24 d. ieškovui būnant Vilniaus pataisos namuose iš ieškovo asmeninės sąskaitos į atsakovės banko sąskaitą pervesta 7 995 Eur.
38. Aiškindamas paskolos teisinių santykių atsiradimą reglamentuojančias teisės normas kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad banko mokėjimo pavedimas savaime nepatvirtina buvus paskolos teisinius santykius. Pinigų pervedimas yra tik tam tikrų įsipareigojimų vykdymą liudijantis veiksmas, tačiau pačios prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos, bet ir kitokių teisinių santykių pagrindu (pvz., bendro verslo, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas, patiektas prekes ir kt.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-313/2015; 2021 m. spalio 20 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-381/2021 17 punktą).
39. Vertinant ieškovo pateiktą Žiniaraščio sąskaitai pagal dimensijas turinį, nustatyta, jog, pervedant pinigines lėšas atsakovei, pinigų pervedimo paskirtis / tikslas nenurodyti.
40. Be to, vertinant tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, svarbu tai, jog šalys piniginių lėšų perdavimo laikotarpiu buvo sudariusios santuoką. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d. sprendimu šalių santuoka, sudaryta 2015 m. lapkričio 19 d., nutraukta. Papildomai pažymėtina, jog šalių santykiai ir po santuokos nutraukimo nenutrūko – atsakovė vyko pas ieškovą į įkalinimo įstaigą (2020 m. sausio 7 d. perduotas rūbų bei avalynės siuntinys ieškovui), ieškovas po 2019 m. gegužės 24 d. apsigyveno atsakovės bute, atsakovės bute buvo palikęs savo daiktus (2021 m. gegužės 17 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą medžiaga). Be to, matyti, jog ieškovas pinigines lėšas pervesdavo atsakovei mažomis sumomis. Visos šios nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog ieškovą ir atsakovę siejo artimi santykiai, tikėtina, jog šalys viena kita pasitikėjo, todėl labiau tikėtina, jog ieškovo pervestos piniginės lėšos atsakovei buvo perduotos ne kaip paskola, o kitu tikslu – tam, kad atsakovė ieškovo nurodymu paminėtas lėšas pervestų kitiems ieškovo nurodytiems asmenis. Tokia išvada darytina dėl toliau nurodomų motyvų.
41. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog atsakovė laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. gegužės 24 d. į Vilniaus pataisos namų banko sąskaitą iš viso pervedė 10 436 Eur. Taigi, sutiktina su atsakovės apeliacinio skundo argumentais, jog atsakovė į ieškovo įkalinimo įstaigos sąskaitą yra pervedusi daugiau nei 2 000 Eur didesnę sumą, nei ieškovas yra pervedęs atsakovei.
42. Papildomai pažymėtina, jog ieškovui atsakovė iš viso yra pervedusi 3 473 Eur sumą, taip pat pervedė iš viso 6 963 Eur sumą kitiems su ieškovu kalintiems nuteistiesiems (iš viso 73 asmenys). Atsakovė nurodo, jog nė vieno iš apeliaciniame skunde nurodytų asmenų nepažįsta, nėra bendravusi jokia forma. Ieškovas teigia, jog atsakovė nurodo melagingas aplinkybes, jog nepažinojo minėtų asmenų, tačiau įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes, nepateikė (CPK 178 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
43. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įvertinus visas nurodytas faktines aplinkybes, jog tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė paskolos sutartis, mokėjimo pavedimuose nenurodyta mokėjimo paskirtis / tikslas, jog šalis siejo artimi tarpusavio santykiai, jog atsakovė į įkalinimo įstaigos sąskaitą yra pervedusi daugiau nei 10 000 Eur įvairiems tretiesiems asmenims, tarp jų ir ieškovui, labiau tikėtina, jog ieškovas pinigines lėšas pervesdavo atsakovei ne paskolos pagrindu, o tam, kad atsakovė gautas lėšas pervestų tretiesiems asmenims, vykdydama ieškovo nurodymus.
44. Esant visų anksčiau nurodytų aplinkybių visumai, darytina išvada, jog ieškovas neįrodė abiejų būtinų juridinę reikšmę turinčių faktų, kad šalių teisiniai santykiai būtų kvalifikuoti kaip paskolos teisiniai santykiai (CK 6.870 straipsnis).
Dėl bylos procesinės baigties
45. Esant anksčiau nurodytų aplinkybių visumai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius, pažeidė teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl skolos priteisimo panaikintina ir dėl šios dalies priimtinas naujas sprendimas – ieškinys atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme
46. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
47. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu ieškovas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų atleistas 100 proc., teismui pateikta pažyma dėl 366,67 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (CPK 83 straipsnio 1 dalies 16 punktas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – VGTPĮ) 20 straipsnio 1 dalies pagrindu).
48. Netenkinus ieškovo ieškinio, bylinėjimosi išlaidos valstybei neatlygintinos. Atsakovė nepateikė įrodymų apie pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
49. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
50. Patenkinus atsakovės apeliacinį skundą, iš ieškovo atsakovei priteistina 107 Eur žyminio mokesčio ir 700 Eur už apeliacinio skundą parengimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teisėjų kolegija
nusprendžia:
panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. sausio 31 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškinio reikalavimas dėl 4 783 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo iš atsakovės R. K., ir dėl šios sprendimo dalies priimti naują sprendimą – ieškinio reikalavimą dėl 4 783 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo iš atsakovės R. K. atmesti.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo R. K. atsakovei R. K. 807 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.