Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2023-01-31 · Civilinė byla Nr. e2-474-965/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-01-31
Bylos Nr.
e2-474-965/2023
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-05831-2022-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erika Tamošaitienė
Ieškovas
R. K.
Atsakovas
R. K.
Advokatai
Vilmantas Poškus
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-474-965/2023Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05831-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2; 2.6.1.3.6; 2.6.1.4; 2.6.1.5; 2.6.29.4; 3.1.7.1; 3.2.3.1; 3.2.4.4; 3.2.6.1 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 31 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Erika Tamošaitienė,sekretoriaujant Aistei Marcijonaitei, Skaistei Jauniškytei,ieškovo R. K. atstovui advokatui Vilmantui Poškui,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovo R. K. patikslintą ieškinį atsakovei R. K. dėl skolos priteisimo ir įpareigojimo grąžinti daiktus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 4 783 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovui priklausančius nurodytus daiktus arba priteisti iš atsakovės šių daiktų vertę – 8 240 Eur, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad po šalių santuokos nutraukimo iki 2019 m. gegužės 24 d. ieškovas atsakovei, jos prašymu paskolino ir bankiniais pavedimais pervedė 7 995 Eur. Nors atsakovė žadėjo, tačiau raštu skolos suteikimo nepatvirtino, skolos, suteiktos pagal žodinį susitarimą, ieškovui negrąžino. Kadangi atsakovė į ieškovo banko sąskaitą yra pervedusi 3 212 Eur, todėl šia suma mažintina jos skolos suma. Nors po santuokos nutraukimo 2016 m. šalys bendro ūkio nevedė, tačiau bendravo ir pagal šalių žodinį susitarimą laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 24 d. iki 2019 m. gruodžio 12 d. ieškovas pas atsakovę bute laikė savo daiktus, kuriais naudojosi ir iki šiol naudojasi atsakovė, dalį daiktų be ieškovo sutikimo ji pardavė. Į ieškovo raginimus grąžinti daiktus arba sumokėti kompensaciją atsakovė nereaguoja.

Atsiliepimas

2. Atsakovė pateikė atsiliepimą, su ieškiniu nesutinka visiškai. Nurodo, kad niekada nesikreipė į ieškovą su prašymu paskolinti pinigų ar juos pervesti atsakovei. Pervesdamas tam tikras sumas, ieškovas atsakovės prašė, kad ji tuos pinigus pervestų į pataisos namų sąskaitą. Taip pat nurodė, kad dalį reikalaujamų grąžinti daiktų ieškovui grąžino, aukso dirbinius ieškovas pardavė lombarde, o rūbus perdavė ieškovui įkalinimo įstaigoje.

3. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašė ieškinį tenkinti, papildomai paaiškino, kad iki šiol atsakovė ieškovui nėra grąžinusi skolos ir daiktų. Ieškovo žiniomis, atsakovė tiek iki pažinties su ieškovu, tiek ir dabar bendrauja ir su kitais asmenimis, esančiais įkalinimo įstaigoje, siunčia jiems pinigus. Patvirtino, kad dalį mokėjimų, kurie sutampa su ieškovo banko sąskaitos išrašu, daiktų, maisto produktų įsigijimui ieškovas yra iš atsakovės gavęs. Taip pat nurodė, kad ieškovas reikalauja tik tų sumų, kurios buvo atsakovei pervestos po santuokos nutraukimo.

4. Ieškovas ir atsakovė į teismo posėdį neatvyko, ieškovas atstovaujamas advokato, atsakovė apie bylos nagrinėjimą informuota tinkamai, prašymų negauta, todėl byla nagrinėta jiems nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

5. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo iš atsakovės priteisti skolą, atsiradusią iš paskolos teisinių santykių, kurią grindžia bankiniais pavedimais, taip pat teismo prašo įpareigoti atsakovę grąžinti jam priklausančius daiktus arba priteisti šių daiktų vertę. Atsakovė neginčija, kad tam tikras pinigų sumas ieškovas jai pervesdavo, tačiau tvirtina, kad ieškovo prašymu atsakovė šias pinigų sumas pervesdavo kitiems asmenims (nuteistiesiems ar ieškovui), už šiuos pinigus nupirkdavo ieškovui reikalingų daiktų, maisto produktų. Taip pat nurodo, kad reikalaujamų grąžinti daiktų ji neturi.

6. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovas pateikė (duomenys neskelbtini) jam priklausančios sąskaitos išrašą. Taip pat pateikta informacija, kad ieškovui nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2019 m. gegužės 24 d. būnant (duomenys neskelbtini), iš ieškovo asmeninės sąskaitos į atsakovės banko sąskaitą pervesta 7 995 Eur. Atsakovė pateikė jai priklausančios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke, išrašą, kuriuo nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio mėn. iki 2019 m. liepos mėn. ji atliko pervedimus į (duomenys neskelbtini) sąskaitą, pavedimų paskirtyje nurodant įvairius asmenis ir paskirtis. Tačiau teismas pažymi, kad teismui pateikta tik dalis šio dokumento (ne vientisas dokumentas), todėl teismas negali įsitikinti, kad jame nurodyta informacija yra teisinga, patikima.

Žemesnės instancijos teismas

7. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d. sprendimu šalių santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini), nutraukta (civilinės bylos Nr. e2YT-4007-512/2016).

8. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalimi, paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Bendroji įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223-313/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018 22 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje. Šias aplinkybes privalo įrodyti paskolos gavėjas (CK 6.875 straipsnio 1 dalis). Nustačius, kad paskolos dalykas (daiktai, pinigai) paskolos gavėjui nebuvo perduotas, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta (CK 6.875 straipsnio 3 dalis). Aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo, kaip ir bet kurią kitą aplinkybę, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų viseto padaręs išvadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-378/2016).

9. Nagrinėjamu atveju paskolos sutartis dėl ieškovo reikalaujamos grąžinti skolos raštu nebuvo sudaryta (CK 6.871 straipsnio 1 dalis). Iš šalių paaiškinimų ir pateiktų sąskaitų išrašų nustatyta, kad ieškovas atsakovei po jų santuokos nutraukimo pervesdavo tam tikras pinigų sumas. Todėl ieškovas reikalauja iš atsakovės grąžinti skolą. Atsakovė, ginčydama jai pervestų pinigų paskirtį, įrodymų, paneigiančių paskolos suteikimą, nepateikė. Taip pat nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad pinigai atsakovei buvo pervesti tuo tikslu, kad ji iš ieškovo gautus pinigus pervestų kitiems asmenims įkalinimo įstaigoje ar atgal pervestų ieškovui. Ieškovas atsakovės nurodomą pinigų pervedimo pagrindą ginčija, teigdamas, kad tai buvo paskola atsakovei pagal žodinį šalių susitarimą. Pažymėtina, kad susipažinus su ieškovo sąskaitos išrašu, matyti, kad jis pavedimus atlikdavo ne tik atsakovei, tai yra turėjo galimybę savarankiškai atlikti tokio pobūdžio operacijas, todėl atsakovė nepagrindė, kokiu pagrindu ieškovas per ją būtų pervedinėjęs pinigines lėšas tretiesiems asmenims arba pats sau.

10. Be to, ieškovo sąskaitos išrašais nustatyta, kad šalių santuokos metu ieškovas atsakovei taip pat pervesdavo tam tikras pinigų sumas, tačiau jų iš atsakovės sugrąžinti nereikalauja. Atsakovė neginčija, kad ir nutraukus santuoką su ieškovu bendravo. Kadangi nutraukus santuoką, šalys ir toliau bendravo, todėl labiau tikėtina, kad ieškovas, atsakovei pervesdamas pinigus, tokiu būdu jai suteikė paskolą. Tarp šalių susiklostę tarpusavio pasitikėjimo santykiai galėjo sąlygoti, kad paskolos santykiai nebuvo įforminti rašytine sutartimi. Be kita ko, (duomenys neskelbtini) rašte nurodyta, jog nuo 2015 m. iki 2022 m. spalio 12 d. buvo priimtas tik vienas (rūbų, avalynės) perdavimas iš R. K. ieškovui, t. y. 2020 m. sausio 7 d. Todėl atmestini atsakovės argumentai, kad už iš ieškovo gautus pinigus ji pirko įvairius daiktus ieškovui, nes nuolatiniai tokių daiktų perdavimai nebuvo užfiksuoti.

11. Turtas, įgytas po santuokos sudarymo, nesvarbu, kurio sutuoktinio vardu (ar abiejų), laikomas bendru turtu (bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė). Tačiau po šalių santuokos nutraukimo, į atsakovės banko sąskaitą pervesti pinigai, nelaikytini bendru turtu (CK 3.88 straipsnis). Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad į atsakovės banko sąskaitą pervesti pinigai ieškovui nepriklausė arba, kaip jau minėta, kad šiuos pinigus ieškovas pervesdavo ieškovei, kad ši juos pervestų kitiems kalintiems asmenims. Nors ieškovas nurodo, kad pinigus, kuriuos atsakovė jam pervedė, atsakovei paduodavo ieškovo artimieji, tačiau šių aplinkybių ieškovas taip pat neįrodė.

12. Įvertinus rašytinę bylos medžiagą, nenustatyta, kad atsakovė už gautas lėšas būtų pirkusi atsakovui maisto produktus ar kt. daiktus ir juos perdavusi. Kitų logiškų paaiškinimų bei pagrindų, kodėl buvo atlikti pavedimai, atsakovė nenurodė. Todėl atsakovės išdėstytos aplinkybės ir atsikirtimai į ieškinį nepaneigia fakto, kad pinigai atsakovei buvo paskolinti, pati atsakovė neginčija aplinkybės, kad pinigų pervedimai iš ieškovo sąskaitos jai buvo atlikti. Kito pagrindo po šalių santuokos nutraukimo ieškovui pervesti pinigus atsakovei nenustatyta, todėl atsakovei nepaneigus ieškovo nurodomų aplinkybių, laikytina, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė paskolos sutartis, kurios pagrindu ieškovas atsakovei bankiniais pavedimais, kurie gali būti vertinami kaip paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas CK 6.871 straipsnio 3 dalies prasme, pervesdavo tam tikras sumas, tai yra paskolos sutarties dalykas buvo perduotas gavėjui (atsakovei).

13. Aplinkybė, kad atsakovė paskolintus pinigus priėmė, kartu reiškia ir jos įsipareigojimą juos grąžinti, todėl, net ir nesant raštu išreikšto įsipareigojimo nustatytu terminu grąžinti skolą, atsakovė turėjo suprasti, kad turi tokį įsipareigojimą ieškovui, kadangi buvo pinigų priėmimo faktas (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Šalims nesant susitarusioms dėl paskolos sumos grąžinimo termino, paskolos sumą gavėjas privalo grąžinti per trisdešimt dienų nuo tos dienos, kai paskolos davėjas pareiškė reikalavimą įvykdyti sutartį (CK 6.873 straipsnio 2 dalis). Esminio paskolos sutartinių santykių pasibaigimo elemento, t. y. kad atsakovė grąžino ieškovui visą pinigų sumą, paskolos gavėjas – atsakovė, neįrodė. CK 6.875 straipsnio 2 dalyje numatytų atvejų, kad paskolos sutartis buvo sudaryta apgaule, prievarta ar realiai grasinant arba dėl susiklosčiusių sunkių aplinkybių, byloje nenustatyta.

14. Atlikus skaičiavimus pagal šalių pateiktus sąskaitų išrašus nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 26 d. (2016 m. kovo 25 d. teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo) (CK 3.66 straipsnio 1 dalis) iki 2019 m. gegužės 24 d. ieškovas atsakovei pervedė 7 725 Eur, o atsakovė ieškovui nurodytu laikotarpiu pervedė 1 844 Eur. Kaip jau minėta, atsakovės banko sąskaitos išrašas pateiktas ne visos apimties, todėl, atsakovei neginčijant aplinkybių dėl tam tikrų sumų gavimo, teismas neturi pagrindo abejoti ieškovo pateiktu išrašu ir netikėti jame pateiktos informacijos tikrumu bei ieškovo teiginiais, kad atsakovė jam grąžino (pervedė) didesnę sumą – 3 212 Eur. Atsakovė jai tenkančios įrodinėjimo pareigos neįvykdė ir pinigų grąžinimo ieškovui aplinkybės neįrodė. Teismas sprendžia, kad bylos įrodymai sukuria didesnę tikimybę, jog tarp ieškovo ir atsakovės buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai ir kad ieškovas atsakovei pinigus perdavė paskolos sutarties pagrindu, todėl ieškovo reikalaujama priteisti 4 783 Eur skolos suma, laikytina įrodyta, pagrįsta, todėl ši ieškinio dalis tenkintina, ieškovui iš atsakovės priteistina 4 783 Eur skola.

15. Ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl daiktų grąžinimo arba kompensacijos priteisimo

16. Ieškovas nurodo, kad pas atsakovę bute laikė Pietų Amerikos voveraitę, automobilio garso aparatūrą, kuriuos ieškovas buvo pirkęs pagal skelbimus internete, su pardavėjais atsiskaitė grynaisiais pinigais, todėl jokių įsigijimo dokumentų nebuvo. Kitus daiktus – sporto inventorių, treniruoklius, sveikatos matavimo aparatą, auksinę grandinėlę, du žiedus, naują telefoną iPhone, teleskopą – žiūronus, rūbus buvo įsigijęs iš parduotuvių, kasos kvitus ir daiktų dokumentus ieškovas buvo palikęs kartu su daiktais atsakovės bute, tačiau atsakovė atsisako tiek daiktus, tiek dokumentus grąžinti ieškovui, todėl jų pateikti kartu su ieškiniu negali. Taip pat ieškovas teigia, kad šiais daiktais naudojosi, o kai kuriais daiktais dar iki šiol naudojasi atsakovė. Ieškovo žiniomis, atsakovė be jo sutikimo dalį daiktų (auksinę grandinėlę, du žiedus, naują telefoną) yra pardavusi, tačiau nei už parduotus daiktus, nei už esamus daiktus ieškovui pinigų negrąžino ir neatlygino jų vertės.

17. Atsakovė nors ir neneigia voveraičių ir kitų reikalaujamų grąžinti daiktų buvimo fakto, tačiau nurodė, kad dalį jų – vieną voveraitę grąžino ieškovo seseriai, o už kitą voveraitę, kurią atsakovė pasiliko sau, dalį jos įsigijimo sumos sugrąžino ieškovui. Aukso dirbiniai, kurie atsakovei buvo dovanoti, ieškovo buvo parduoti lombarde. Sporto inventoriaus ir kitų nurodytų daiktų šalys nebuvo įsigijusios, o įvairūs rūbai buvo pristatyti ieškovui į įkalinimo įstaigą 2020 m. sausio mėn. Byloje pateiktas (duomenys neskelbtini) raštas patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2015 m. iki 2022 m. spalio 12 d. iš atsakovės 2020 m. sausio 7 d. buvo priimtas (rūbų, avalynės) perdavimas.

18. Įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12 straipsnis). Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą.

19. Iškilus tarp šalių ginčui dėl ieškovui priklausančių daiktų grąžinimo nustatyta, kad po santuokos nutraukimo 2019 m. ieškovas grįžęs iš įkalinimo įstaigos ir toliau bendravo su atsakove. Nors atsakovė neneigia, kad apie tam tikrų ieškovo minimų daiktų buvimą jai yra žinoma, tačiau šalys priešingai dėsto aplinkybes, kur šiuo metu daikta yra. Reikalaujamų grąžinti daiktų įsigijimo dokumentų ieškovas neišsaugojo, nepateikė įrodymų, kad reikalaujami daiktai yra pas atsakovę.

20. Nors ieškovas tvirtina, kad atsakovė jam negrąžina daiktų arba juos yra pardavusi, tačiau pats ieškovas jam priklausančius daiktus perdavė atsakovei be jokio konkretaus susitarimo ar jų perdavimą patvirtinančio dokumento, nepateikė įrodymų, kokie daiktai buvo atsakovei perduoti, kada ir kieno jie buvo įsigyti. Vien ieškovo bendro pobūdžio teiginiai šių aplinkybių nepatvirtina. Ieškovo reikalaujami grąžinti rūbai ieškinyje nurodyti tik apibendrintai, jų nedetalizuojant, o atsakovė teigia, kad visus rūbus perdavė ieškovui. Kiti daiktai taip pat nurodomi apibendrintai, jų neindividualizuojant, nors jie visi gali būti apibrėžti tam tikrais požymiais, turėti numerius ir panašiai. Be to, ieškovas nepateikė daiktų įsigijimą ir jų turėjimą pagrindžiančių įrodymų.

21. Tai, kad ieškovas neišsaugojo daiktų įsigijimo dokumentų, taip pat neatleidžia jo nuo įrodinėjimo pareigos. Įforminto susitarimo ar kito rašytinio dokumento nebuvimas ginčo atveju apsunkina ieškovo padėtį ir sukelia neigiamas pasekmes dėl įrodinėjimo. Ieškovas ginčo turtą ilgą laiką palikdamas asmeniui, su kuriuo nebeveda bendro ūkio, jam nepriklausančiame bute ir nepasirūpindamas sudaryti susitarimo dėl jam reikšmingų daiktų išsaugojimo, veikė savo rizika.

22. Šalys yra buvę sutuoktiniai, o turtas, įgytas po santuokos sudarymo, nesvarbu, kurio sutuoktinio vardu (ar abiejų), laikomas bendru turtu (bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė). Santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas privalomai sprendžiamas nutraukiant santuoką. Iš ieškinio turinio neaišku, kada buvo įgytas ieškovo reikalaujamas grąžinti turtas, jei įgytas santuokos metu, jis turėjo būti padalintas nutraukiant santuoką. Ieškovas nepateikė jokių duomenų, kad minėti daiktai priklauso jam, nepagrindė šių daiktų kainų, nepateikė jų įsigijimo dokumentų.

23. Pažymėtina ir tai, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, jis tampa neginčytinas ir privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, kuriai būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybę, turi būti reikalingas teisinis tikrumas ir vykdytino teismo sprendimo aiškumas. Todėl ieškovas, reikšdamas ieškinį tiek dėl daiktų grąžinimo, tiek dėk jų vertės priteisimo turėjo aiškiai įvardinti, kokie konkrečiai daiktai buvo perduoti atsakovei, kaip nustatyta jų vertė ir kokie daiktai turėtų būti jam grąžinti. Tačiau nagrinėjamu atveju ieškovas šių aplinkybių neįrodė.

24. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, atsakovės argumentais dėl daiktų grąžinimo (perdavimo) netikėti nėra pagrindo, nes ieškovas neįrodė, kad visi reikalaujami grąžinti daiktai buvo perduoti atsakovei ir vis dar yra atsakovės žinioje, taip pat jis negalėjo įvardinti, kokius konkrečiai daiktus perdavė atsakovei ir kokius reikalauja grąžinti. Be to, nepateikta įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovė įsipareigojo saugoti bei išsaugoti ieškovo ginčo turtą (CPK 177 straipsnis, 185 straipsnio 1 dalis). Įvertinus šalių paaiškinimus ir į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, ši ieškinio dalis atmestina, kaip neįrodyta (CPK 12, 178 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

25. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles (CPK 99 straipsnio 2 dalis).

26. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu ieškovas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų atleistas 100 proc., teismui pateikta pažyma dėl 366,67 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (CPK 83 straipsnio 1 dalies 16 punktas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – VGTPĮ) 20 straipsnio 1 dalies pagrindu).

27. Ieškovo ieškinys buvo patenkintas iš dalies – 37 procentai, todėl iš atsakovės valstybei priteistini 107 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, iš atsakovės taip pat priteistinos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos 136 Eur (366,67 Eur x 37 proc.) išlaidos už advokato pagalbą ieškovui (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnio 2 dalis).

28. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos nesiekė minimalios 5 Eur valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (procesinius dokumentus įteikė teismo kurjeris, be to byla buvo vedama elektronine forma), todėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimas iš atsakovės nepriteistinas (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 269 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės R. K. 4 783 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 4 783 Eur (keturių tūkstančių septynių šimtų aštuoniasdešimt trijų eurų) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. spalio 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovui R. K..

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės R. K. į valstybės biudžetą 107 Eur (vieną šimtą septynis eurus) žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovės R. K. 136 Eur (vieną šimtą trisdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą, šią sumą pervedant į Valstybės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“ AB; Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ bankas; Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Luminor“ bankas; Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas; Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas; Nr. (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos bankas, įmokos kodas 5630. Mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Erika Tamošaitienė