- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-02
- Bylos Nr.
- e2S-745-866/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08522-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Pikelienė
- Pareiškėjas
- R. G.
- Suinteresuotas asmuo
- A. P.
- Kategorijos
- 3.4.5.19pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. G. pareiškimą dėl termino priimti palikimą atnaujinimo, suinteresuotas asmuo A. P..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja prašo atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam (duomenys neskelbtini) mirus pareiškėjos motinai L. J., priimti.
Šalies argumentai
2. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina ir suinteresuoto asmens senelė L. J.. L. J. testamentu jai nuosavybės teise priklausantį butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), ir visus kitus kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus bei kitą turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, kuris priklausys palikėjai jos mirties dieną, taip pat turtines teises, po savo mirties paliko lygiomis dalimis pareiškėjai ir suinteresuotam asmeniui. Pareiškėja terminą palikimui priimti praleido, nes nuo 2017 metų gyvena Vokietijoje, kur išvyko gydytis; nes pareiškėjai nustatytas negalios 30-asis laipsnis, nuo 2020 metų pareiškėja serga (duomenys neskelbtini). Gyvendama Vokietijoje, ji su savo motina nuolat susiskambindavo. Sužinojusi, kad motinai atlikta operacija ir jos sveikata prastėja, 2022 m. gruodžio 17 d. atvyko į Lietuvą. Prieš mirtį iš motinos sužinojo, kad yra sudarytas testamentas. Šio dokumento neradusi motinos bute, adresu (duomenys neskelbtini), ji su suinteresuotu asmeniu 2023 m. sausio 6 d. kreipėsi į Vilniaus m. 34-ąją notaro biurą. Notarė patvirtino, kad testamentas yra ir jo paskelbimą paskyrė 2023 m. vasario 3 d. Kadangi pareiškėja 2023 m. sausio 7 d. turėjo išvykti atgal į Vokietiją, ji 2023 m. sausio 6 d. paprašė pagarsinti testamento turinį ir notarė jį perskaitė. Dėl sveikatos būklės, streso pareiškėja notarės pateiktos informacijos neįsisąmonino. Po motinos mirties sveikatos būklė pablogėjo. Neigiamą įtaką pareiškėjos sveikatos būklei darė ir suinteresuoto asmens neigiama reakcija į testamento turinį bei tolimesni suinteresuoto asmens veiksmai: įkalbinėjimas atsisakyti palikimo dalies suinteresuoto asmens naudai, anūko naudai. Suinteresuotas asmuo klaidino pareiškėją dėl vykstančių konsultacijų, reikalavo, kad pareiškėja parašytų pareiškimą dėl palikimo atsisakymo, nedavė pareiškėjai ramybės, nuolat klausinėdama kada tai bus padaryta. Suinteresuotas asmuo į pareiškėjos 2023 m. balandžio 29 d. siųstą kreipimąsi dėl sutikimo priimti palikimą pasibaigus palikimo priėmimo terminui neatsakė, nedavė sutikimo leisti pareiškėjai priimti palikimą be kreipimosi į teismą. Pareiškėja tvirtino, kad palikimo niekada neatsisakė, neatsisako ir neketino atsisakyti, jokio raštiško pareiškimo apie atsisakymą nuo palikimo nerašė ir nepasirašė. Dėl sveikatos būklės, patirto psichologinio spaudimo, ji negalėjo laiku išreikšti savo tikrąją valią priimti palikimą. Savo valią priimti palikimą išreiškė 2023 m. balandžio 5 d. elektroniniu laišku Vilniaus m. 34-jam notarų biurui. Pareiškėjos motinos palikimas turėjo būti priimtas iki (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodė, kad pareiškėja yra Lietuvos pilietė, nepradusi ryšio su Lietuva, nes iki išvykimo į Vokietiją gyveno motinos bute, kur yra jos asmeniniai daiktai, ten apsistodavo atvykusi į Lietuvą. Pareiškėja nuosavybės teise turto neturi nei Lietuvoje, nei Vokietijoje, o suinteresuotas asmuo nekilnojamąjį turtą Lietuvoje turi. Atkreipė dėmesį, kad pavedėjimo teisės liudijimas nėra išduotas, todėl, tenkinus pareiškėjos prašymą, kitų asmenų teisėti interesai nebus pažeisti.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo atsiliepimu pareiškimą prašo atmesti, nes pareiškėjos nurodytos aplinkybės nepatvirtina to, jog terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl svarbių ir nuo pareiškėjos valios nepriklausančių priežasčių. Paaiškino, kad pareiškėja yra suinteresuoto asmens biologinė motina, iš kurios Lenino rajono liaudies teismo 1988 m. kovo 3 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-9T2/88, buvo atimtos motinos teisės, suinteresuotam asmeniui skirta globa ir globėja paskirta mirusioji. Mirusioji senelė suinteresuotą asmenį išaugino. Suinteresuotas asmuo su senele kartu gyveno iki 2007 metų. Su pareiškėja santykiai buvo epizodiški, bendravimas nuotoliniu būdu atsirado nuo 2016 metų, kai pareiškėja išvyko dirbti į užsienį. Išdėstė poziciją, jog pareiškėjos argumentai dėl jos blogos sveikatos būklės ir daryto psichologinio poveikio nėra pagrįsti, nes nuo pat palikėjos mirties tiek suinteresuotas asmuo, tiek paveldėjimo bylą tvarkiusi Vilniaus m. 34-ojo biuro notarė pareiškėjai suteikė pilną ir išsamią informaciją apie palikimo priėmimo procedūras. Pareiškėja išsakė savo valią palikimo atsisakyti ir tik vėliau persigalvojo. Pareiškėja į Vokietiją išvyko ne gydytis, o dirbti ir užsidirbti senatvės pensiją. Pareiškėjos nurodomos sveikatos problemos tėra tam, kad gauti lengvesnį darbą bei socialines garantijas ir išmokas, kurios Vokietijoje priklauso sveikatos problemų turintiems asmenims ir tai rodo pateiktas susirašinėjimas per „Messenger“. Atkreipė dėmesį į tai, kad po motinos mirties pareiškėjos sveikatos būklė nepablogėjo, nes 2023 metų sausio – balandžio mėnesiais ji toliau dirbo, atsisakė ketinimo gauti nedarbingumo pažymėjimą, užsiiminėjo kasdienėmis veiklomis (darėsi maistą, pirko įvairius daiktus ir t. t.), rūpinosi buitimi ir savo išvaizda (pasidarė gelinio nagų lakavimo procedūrą, dažėsi plaukus, kirposi plaukus ir pan.), organizavo savo gimimo dienos minėjimo šventę. Patvirtino, kad mirus palikėjai, pareiškėja buvo Lietuvoje, po palikėjos laidotuvių ((duomenys neskelbtini)), 2023 m. sausio 6 d. su pareiškėja vyko pas notarę. Šį vizitą iniciavo pareiškėja, kuri norėjo prieš išvykdama atgal į Vokietiją sužinoti tolimesnes su palikimo priėmimu susijusias procedūras. Bendraujant dėl paveldėjimo klausimų iki vizito pas notarę, nežinodama testamento turinio, pareiškėja nurodė, kad ji negali savo vardu turėti jokio turto, nes Vokietijoje praras turimas privilegijas (pašalpas, lengvatinį būstą ir kitas). Pas notarę 2023 m. sausio 6 d. sužinojus testamento turinį ir suinteresuotam asmeniui išsakius poziciją, jog paveldėto turto dalį parduos, pareiškėja pasakė, kad atsisako savo palikimo dalies. Po vizito pas notarę išsakė norą gauti kokią nors pinigų sumą už tai, kad ji atsisakys savo palikimo dalies. Pareiškėjai buvo pasiūlyta 4000 Eur suma, pasirašant pinigų perdavimą patvirtinantį dokumentą. Pareiškėja tą padaryti atsisakė, nurodžiusi, kad turi pagalvoti kaip tie pinigai jai turėtų būti perduoti, nes nenori, kad pinigai būtų pervesti per banką. Vėliau pareiškėja nurodė, kad siūloma suma yra per maža. Notarės pranešimą apie palikimo skelbimo dieną, pareiškėja gavo, apie tai patvirtino notarei ir nurodė, kad palikimo atsisako. Pokalbio su notare metu, kuris vyko 2023 m. vasario 6 d., buvo sutarta, kad suėjus palikimo priėmimo terminui, pareiškėja atskiru pareiškimu, patvirtins, kad žino apie teisę priimti palikėjos palikimą, tačiau jos nerealizavo nė vienu iš teisės aktuose nustatytu būdu, palikimo nepriėmė ir priimti neketina, dėl termino palikimui priimti atnaujinimo nesikreipė ir nesikreips ir sutinka, kad paveldėjimo teisės liudijimas į visą palikėjos turtą būtų išduotas kitai palikėjos palikimą tinkamu terminu priėmusiai įpėdinei. Pareiškėjai 2023 m. balandžio 3 d. elektroniniu paštu buvo siųstas nurodyto pareiškimo projektas, prašant jį pasirašyti, nuskenuoti ar nufotografuoti ir elektroniniu paštu atsiųsti Vilniaus m. 34-ajam notaro biurui kartu su pridėta jos asmens tapatybės dokumento kopija. Po šio dokumento gavimo Vilniaus miesto 34-ojo notaro biure 2023 m. gegužės 23 d. gautas pareiškėjos elektroninis laiškas, kuriame nurodoma, kad ji neatsisako jai palikto paveldimo turto; kad priimti paveldėto turto per įstatymo nustatytą terminą negalėjo, nes turėjo išvykti į VFR, turėjo sveikatos problemų ir dėl paveldėjimo termino pratęsimo ketina kreiptis teismą; kad prašo apie jos sprendimą pranešti suinteresuotam asmeniui. Pareiškėja 2023 m. balandžio 4 d. pokalbio metu suinteresuotam asmeniui buvo nurodžiusi, kad jai netinka notarės pateikto dokumento projekto turinys, nes jame nenurodytas įsipareigojimas neparduoti buto. Pareiškėja tada nurodė ir tai, kad norėtų paveldėjimo teisę perleisti suinteresuoto asmens sūnui M. P. iki jis sulauks pilnametystės. Toks pareiškėjos pasiūlymas nebuvo suinteresuotam asmeniui priimtinas, nes pareiškėja suinteresuotas asmuo nepasitiki dėl jos ankstesnio elgesio su turtu. Pareiškėja 2023 m. gegužės 17 d. vėl lankėsi notarės biure, tačiau ir tuo metu neatliko jokių veiksmų tam, kad kreiptis dėl praleisto termino atnaujinimo. Ir tik sužinojusi apie pateiktą prašymą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į visą paveldėtą turtą, notarei atidėjus notarinio veiksmo atlikimą dar papildomam 20 dienų terminui, pareiškėja, priešpaskutinę notarės nustatyto termino dieną (2023 m. birželio 6 d.) pareiškimą pateikė teismui. Papildomai paaiškino, kad pareiškėja neturi pagrindo pasitikėti, nes Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 1992 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 13-207-92 pareiškėja buvo pripažinta kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 146 straipsnio 3 dalyje. Suinteresuotas asmuo, atstovaujama globėjos, 1993 metais pirko butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėja tuo metu neturėjo gyvenamosios vietos, todėl jai buvo leista naudotis įgytu butu nuomos sutarties pagrindu, mokant tik už komunalines paslaugas. Pareiškėja nemokėjo už butui teikiamas paslaugas, todėl suinteresuotam asmeniui 1999 metais, 2000 metais ir 2002 metais teko mokėti skolas paslaugų tiekėjams. Pareiškėjos darbdavys UAB „Kaišiadorių paukštyno mažmena“ 2001 metais kreipėsi su ieškiniu, kuris buvo patenkintas, į teismą, prašydamas priteisti iš pareiškėjos, kaip buvusios darbuotojos, padarytos žalos atlyginimą. Pareiškėjos reikalavimu palikėja savo vardu buvo įsigijusi nekilnojamąjį turtą - namelį su žemės sklypu Lazdijų rajone, (duomenys neskelbtini) miestelyje. Pareiškėja jame gyveno ir jai buvo išduotas įgaliojimas turtui valdyti. Po netikėtos pareiškėjos sugyventinio mirties, pareiškėja atsisakė toliau nurodytame turte gyventi. Kadangi nebuvo galimybės turto nuomoti, palikėja nusprendė turtą parduoti ir tuomet paaiškėjo, kad turtas yra įkeistas už skolą. Pareiškėja skolos negrąžino, todėl suinteresuotas asmuo, sudarė kredito sutartį ir gautais pinigais padengė pareiškėjos skolą kreditoriui. Suinteresuotas asmuo taip pat apmokėjo pareiškėjos skolą už teiktas televizijos paslaugas. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, suinteresuotas asmuo teigia, kad termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiks suinteresuoto asmens interesus, nes pareiškėja tapusi bendraturte vengs savo pareigos išlaikyti ir prižiūrėti turtą, sieks gauti naudos suinteresuoto asmens sąskaita, įkeisdama savo turto dalį arba suteikdama teisę bet kokiems kitiems asmenims naudotis butu už tam tikrą atlygį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. sausio 29 d. nutartimi nutarė pareiškimą atmesti, priteisti suinteresuotam asmeniui A. P. iš pareiškėjos R. G. 2 908,84 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja, kartu su suinteresuotu asmeniu po palikėjos laidotuvių, kurios vyko (duomenys neskelbtini), vyko 2023 m. sausio 6 d. į Vilniaus 34 notaro biurą, kadangi pareiškėja pageidavo žinoti testamento turinį. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad nurodyto susitikimo su notaru metu testamento turinys buvo atskleistas.
6. Suinteresuoto asmens pateiktame notarės Linos Madeikytės 2023 m. gegužės 23 d. rašte yra išdėstyti po to sekę įvykiai: abi testamentinės įpėdinės pranešimais buvo kviečiamos atvykti į testamento paskelbimą; testamento paskelbime dalyvavo suinteresuotas asmuo, o pareiškėja notarų biurui 2023 m. sausio 22 d. pateikė elektroninį laišką, kuriame nurodė, kad pranešimą gavo, palikimo atsisako; L. J. palikimą, pateikus notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą, 2023 m. vasario 3 d. priėmė suinteresuotas asmuo; pareiškėja vykusiame 2023 m. vasario 3 d. testamento paskelbime nedalyvavo; po testamento paskelbimo notarų biuro atstovai su pareiškėja kalbėjo telefonu ir pareiškėja buvo informuota, kad suėjus palikimo priėmimo terminui, ji turės pateikti pareiškimą, kuriuo patvirtins, jog žino apie teisę priimti palikimą, tačiau teisės nerealizavo nė vienu iš teisės aktuose nustatytų būdų; palikimo nepriėmė ir priimti neketina, dėl termino palikimui priimti atnaujinimo nesikreipė ir nesikreips; sutinka, kad paveldėjimo teisės liudijimas į visą palikėjos turtą būtų išduotas kitai palikėjos palikimą tinkamu terminu priėmusiai įpėdinei. Nurodyto turinio pareiškimo projektas pareiškėjai buvo išsiųstas 2023 m. balandžio 3 d. elektroniniu paštu, prašant jį pasirašyti ir pateikti notarų biurui. Notarų biure 2023 m. balandžio 5 d. buvo gautas pareiškėjos elektroninis laiškas, kuriame nurodoma, kad: 1) ji neatsisako jai palikto paveldimo turto; 2) nurodo, kad priimti paveldėto turto per įstatymo nustatytą terminą negalėjo, nes turėjo išvykti į VFR, ir turėjo sveikatos problemų, 3) dėl „paveldėjimo termino pratęsimo“ pagal galiojančius įstatymus gali ir ketina kreiptis į teismą, 4) prašo apie jos sprendimą raštu pranešti suinteresuotam asmeniui. Notarų biure 2023 m. balandžio 12 d. buvo gautas suinteresuoto asmens laiškas, kuriame be kita ko patvirtinama, kad suinteresuotas asmuo pareiškėjos laišką gavo. Notarų biuras 2023 m. balandžio 25 d. išsiuntė pareiškėjai pranešimą, kuriame išaiškino, kad ji turi tiek teisę kreiptis į suinteresuotą asmenį su prašymu, kad suinteresuotas asmuo išreikštų sutikimą tam, kad, praleidusi įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pareiškėja be kreipimosi į teismą priimtų palikimą; taip pat paaiškinta, kad praleidusi terminą, skirtą palikimui priimti, pareiškėja turi teisę kreiptis į teismą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo; pareiškėjai taip pat buvo išaiškinta, kad notaras neišduoda paveldėjimo teisės liudijimo tuo atveju, jei tarp įpėdinių yra kilęs ginčas dėl teisių į paveldimą turtą; notaras išduoda paveldėjimo teisės liudijimą į visą palikėjo turtą tinkamu terminu palikimą priėmusiems asmenims, kuomet asmeniui, priėmusiam palikimą, paprašius išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, ir notarui atidėjus paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą bei pareikalavus, kad ketinantis kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo asmuo notaro nustatytu terminu pateiktų įrodymus, patvirtinančius, kad kreipėsi į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, nepateikia notarui tokių įrodymų. Šiuo pranešimu pareiškėja buvo paprašyta per įmanomą trumpiausią terminą, tačiau ne vėliau kaip per 10 (dešimt) darbo dienų nuo šio pranešimo išsiuntimo dienos, informuoti notaro biurą, kuria iš anksčiau nurodytų teisių ketinama pasinaudoti. Pareiškėja 2023 m. balandžio 30 d. elektroniniu laišku informavo notarų biurą, kad ji išsiuntė suinteresuotam asmeniui laišką, kuriuo paprašė ją išreikšti sutikimą, kad pareiškėja be kreipimosi į teismą priimtų palikimą, praleidusi terminą, skirtą palikimui priimti. Suinteresuotas asmuo 2023 m. gegužės 4 d. lankėsi notarų biure, kur buvo suteikta konsultacija, kad suinteresuoto asmens teisė yra tiek reikalauti paveldėjimo teisės liudijimo, tiek išreikšti savo sutikimą, kad pareiškėja, praleidusi įstatymo nustatytą terminą, priimtų palikimą be kreipimosi į teismą dėl termino atnaujinimo. Suinteresuoto asmens buvo paprašyta informuoti apie priimtą sprendimą. Pareiškėja notarų biure lankėsi 2023 m. gegužės 17 d., kur jai buvo pakartotinai išaiškinta teisė kreiptis į teismą. Notarų biure 2023 m. gegužės 18 d. buvo gautas suinteresuoto asmens atstovo prašymas dėl notarinio veiksmo atlikimo, kuriuo buvo prašoma išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į mirusiosios palikimą. Notarų biure 2023 m. gegužės 18 d. lankėsi ir pareiškėja, kuri pateikė su advokatu sudarytą atstovavimo sutartį ir kuriai buvo įteiktas suinteresuoto asmens prašymas išduoti pavedėjimo teisės liudijimą. Pareiškėjai taip pat buvo išaiškinta notarinių veiksmų atlikimo tvarka ir tai, jog esant poreikiui dėl papildomos informacijos ar dokumentų gavimo, notarinių veiksmų atlikimas gali būti atidėtas 20 kalendorinių dienų arba iki reikiamos informacijos ar dokumentų gavimo. Pareiškėja buvo įpareigota ne vėliau kaip 2023 m. birželio 7 d. pateikti notaro biurui dokumentus, patvirtinančius, kad kreipėsi į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo ir informuota, kad priešingu atveju suinteresuotam asmeniui bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į visą palikėjos turtą. Su suinteresuotu asmeniu 2023 m. gegužės 22 d. buvo suderintas laikas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimui, sutarus, kad paveldėjimo teisės liudijimas į visą palikėjos turtą suinteresuotam asmeniui bus išduotas 2023 m. birželio 8 d., jei iki to laiko notaro biure nebus gauti dokumentai, patvirtinantys, kad pareiškėja kreipėsi į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo.
7. Teismas nurodė, kad nurodytame pareiškime išdėstytos aplinkybės yra pakankamos spręsti, kad pareiškėja nuo 2023 m. sausio 6 d. turėjo notarės kontaktinius duomenis. Pareiškėjai, naudojant ryšio priemones, buvo aiškinamos jos teisės ir pareigos, teikiama dominanti informacija, sudarytos galimybės pateikti notarui dokumentus ir nuotoliniu būdu. Iš suinteresuoto asmens pateikto pareiškėjos ir suinteresuoto asmens 2023 m. sausio 7 d. – 2023 m. balandžio 4 d. elektroninio susirašinėjimo matyti, kad pareiškėja turi ryšio priemonės, jomis geba naudotis ir naudojasi (2023 m. sausio 8 d., 2023 m. sausio 11 d., 2023 m. sausio 12 d., 2023 m. sausio 20 d., 2023 m. sausio 21 d., 2023 m. sausio 22 d., 2023 m. sausio 23 d., 2023 m. vasario 3 d., 2023 m. vasario 6 d. susirašinėjimas), todėl pareiškėjos argumentai, jog įstatymo nustatytu terminu neįgyvendino savo teisės išreikšti valią dėl palikimo priėmimo dėl to, jog gyvena ne Lietuvos Respublikoje, nėra pagrįsti. Suinteresuoto asmens pateiktas minėtas 2023 m. sausio 7 d. – 2023 m. balandžio 4 d. elektroninis susirašinėjimas taip pat paneigia pareiškėjos argumentus, kad suinteresuotas asmuo klaidino pareiškėją ar naudojo prieš pareiškėją psichologinį smurtą.
8. Pareiškėjos pateiktos 2022 m. sausio 6 d., 2023 m. gegužės 4 d. medicininės pažymos patvirtina, kad pareiškėja nuo 2017 m. spalio 16 d. yra gydoma pas bendrosios medicinos praktikos gydytoją I. H. dėl pažymoje nurodytų diagnozių. Pas gydytoją neurologą A. F. yra atliekamas pareiškėjos ambulatorinis gydymas. Psichoterapeuto V. M. 2023 m. gegužės 10 d. pranešimas apie išvadas patvirtina, kad šis medikas atlieka pareiškėjos psichoterapinį gydymą ir kad 2020 bei 2022 metų vasario mėnesį pareiškėjos sveikata buvo pablogėjusi. Pareiškėjos pateikti nurodyti medicininiai dokumentai patvirtina, kad pareiškėja ne vienerius metus turi sveikatos problemų, tačiau nepatvirtina, jog laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 6 d. iki 2023 m. balandžio 2 d. pareiškėjos sveikatos būklė buvo pablogėjusi taip, kad dėl sveikatos būklės pareiškėja neturėjo galimybės įgyvendinti savo teisių. Suinteresuoto asmens pateiktas jau minėtas susirašinėjimas patvirtina, kad pareiškėja laikotarpiu, kuriuo turėjo teisę išreikšti savo valią dėl palikimo priėmimo, buvo darbinga, organizavo savo gimtadienio šventę, rūpinosi savimi, savo išvaizda ir savo buitimi. Remiantis nurodytu, nėra pagrindu laikyti pagrįstais pareiškėjos argumentus, jog sveikatos stovis buvo ta priežastis, dėl kurios ji objektyviai negalėjo įstatymo nustatytu terminu atlikti veiksmus reikalingus tam, kad išreikšti valią dėl palikimo priėmimo.
9. Notarės Linos Madeikytės 2023 m. gegužės 23 d. rašte išdėstytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjai 2023 m. balandžio 25 d. buvo išaiškintos pareiškėjos teisės ir buvo prašoma kuo skubiau priimti sprendimą dėl nurodytų teisių įgyvendinimo, tačiau pareiškėja tik 2023 m. birželio 6 d. pateikė teismui pareiškimą dėl termino atnaujinimo. Suinteresuotas asmuo, kaip asmuo priėmęs palikimą, įgijo pareigą nuo 2023 m. sausio 2 d. mokėti mokesčius už paveldimam butui teikiamas paslaugas (šildymo, bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir kitas). Pareiškėja nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog pasibaigus įstatymo nustatytam terminui priimti palikimą, pakeitusi savo valią, ji kompensavo ar siekė kompensuoti suinteresuotam asmeniui buto išlaikymo išlaidas. Nurodyta bei suinteresuoto asmens pateikti įrodymai (2004-09-19 sutartis, 2004-08-19 hipotekos lakštas ir jame esantys 2005-04-08 įrašai apie prievolės įvykdymą, 2005-04-06 vartojimo kredito sutartis Nr. 05-019287-VA, 2001-06-04 nekilnojamojo turto registro išrašas, nuomos sutartis, 1999-04-14 paskyra-aktas, 2000-03-24 įspėjimas, 2005-04-19 pažyma, 2005-10-13 pranešimas, 2005-03-25 prašymas, VIASAT kortelės nuomos ir abonentinė sutartis) taip pat sudaro pagrindą laikyti pagrįstais suinteresuoto asmens argumentus, kad termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiks suinteresuoto asmens, kaip palikimą priėmusios įpėdinės, interesus, kadangi pareiškėja tapusi turto bendrasavininke netinkamai įgyvendins bendraturčio pareigas išlaikyti ir prižiūrėti paveldėtą turtą.
10. Remiantis aukščiau išdėstytų motyvų bei byloje esančių įrodymų visuma, teismas sprendė, kad pareiškėja nuo palikimo atsiradimo momento elgėsi prieštaringai, jos elgesys negali būti vertinamas sąžiningu ir rūpestingu, pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas prašymas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti negali būti pripažintomis objektyviomis ir svarbiomis, todėl nesudaro pagrindo terminą atnaujinti. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjos pareiškimą teismas atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai
11. Pareiškėja (apeliantė) R. G. pateikė atskirąjį skundą ir prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 29 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą - atnaujinti testamentinei įpėdinei R. G. praleistą trijų mėnesių terminą palikimui priimti.
Žemesnės instancijos teismas
12. Atkreipia dėmesį, kad terminas pareiškimui teismui pateikti buvo praleistas labai nežymiai (praėjus tik 2 mėnesiams ir 4 dienoms po termino priimti palikimą ((duomenys neskelbtini)) praleidimo, atsižvelgiant į tai, kad apelinatė gyvena užsienyje, dirba, serga byloje nustatytomis lėtinėmis ligomis, jai taikomas nuolatinis gydymas, darbo terapija, reabilitacija, ji neturi aukštojo išsilavinimo, juolab teisinio).
13. Esamomis aplinkybėmis, manytina, kad pareiškimą teismui apeliantė pateikė per įmanomai greičiausią laikotarpį, nes jai reikėjo ne tik atvykti į Lietuvą, tačiau dar ir rasti tinkamą advokatą, suderinti su juo teisinių paslaugų kainą, sumokėti, surinkti advokato nurodytus duomenis, atlikti jų vertimą į lietuvių kalbą, o advokatui atlikti savo darbą, parengti pareiškimą teismui. Mano, kad visa tai atlikus per 2 mėn. ir 4 dienas yra pagrįsta teigti, kad kreiptis į teismą apeliantė neuždelsė, o priešingai kreipėsi maksimaliai operatyviai.
14. Atskirajame skunde apeliantė išdėsto abejones dėl notarės rašte išdėstytų aplinkybių patikimumo. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas cituoja didžiąją notarės L. Madeikytės 2023-05-23 rašto turinio dalį, nors apie esminius bylai ir ginčui išspręsti dalykus dėstoma pirmuose 7-se punktuose. Visi po 2023-04-05 buvę įvykiai neįtakoja apeliantės pareikšto reikalavimo pagrįstumo.
15. Apeliantė mini bylos šalių susirašinėjimą (t. 1, b. l. 80-81), kurio turinys, apeliantės teigimu, aiškiai byloja, kad suinteresuotas asmuo savo patarimais apie tai, ką apeliantė turi parašyti į notarės pranešimus, primygtinai siūlė jai rašyti, kad apeliantė atsisakytų palikimo.
16. Notarės L. Maldeikytės 2023-05-23 rašto turiniu (5 punktas) yra patvirtinama apeliantės nurodyta aplinkybė, kad ir notarė L. Maldeikytė/jos biuro darbuotojai sąmoningai arba nesąmoningai klaidino apeliantę palikimo priėmimo klausimu, dėl ko ji ir praleido terminą palikimui priimti. Notarė rašo, kad jau (duomenys neskelbtini), t. y. praėjus tik vienam mėnesiui po palikėjos mirties ir likus beveik dviem mėnesiams iki termino palikimui priimti termino pabaigos, notarė dėsto apeliantei palikimo nepriėmimo sąlygas ir apeliantės veiksmus/neveikimą, kad pastaroji nepriimtų palikimo.
17. Taip pat pažymi, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti apeliantės atstovo prašomus prijungti rašytinius įrodymus apie apeliantės ligas, jų pobūdį, poveikį ir pasekmes žmogaus elgesiui. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ir suinteresuotas asmuo nuo palikimo atsiradimo dienos (2023-01-02) išlaikė (išlaiko) paveldėtą turtą (butą) ir mokėjo (moka) atitinkamus mokesčius už turtui teikiamas teismo nurodytas ir teismo nenurodytas paslaugas. Taip pat nėra jokių įrodymų, kad suinteresuotas asmuo pageidavo, siūlė, reikalavo, praš , informavo, kad apeliantė rūpintųsi paveldimu turtu, apmokėtų dalį išlaikymo išlaidų. Savo ruožtu apeliantė, nustatytu terminu ir įstatymo nustatytu būdu nepriėmusi palikimo, prievolės išlaikyti paveldėtą turtą neįgijo, nes neįgijo jokių teisių į paveldimą turtą. Be to, apeliantė ir neturi galimybių naudotis ir rūpintis paveldimu turtu.
Šalies argumentai
18. Apeliantė teigia, kad aplinkybė, jog teismas preziumuoja, kad priėmusi palikimą apeliantė pažeis suinteresuoto asmens turtines teises, vadovaudamasis 19-25 metų senumo įvykiais, leidžia teigti apie teismo nutartyje išdėstytos argumentacijos ir ta argumentacija grindžiamų išvadų nepagrįstumą. Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo suinteresuotam asmeniui priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžiu.
Atsiliepimas
19. Suinteresuotas asmuo A. P. pateikė atsiliepimą ir prašo apeliantės R. G. 2024 m. vasario 5 d. atskirąjį skundą „Dėl 2024- 01-29 nutarties c/b Nr. e2YT-875-862/2024“ atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-875-862/2024 palikti nepakeistą, priteisti iš apeliantės, R. G., visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
20. Nurodo, kad apeliantė, kaip teisingai konstatuota pirmosios instancijos teismo nutartyje (ko apeliantė ir neginčija), į teismą dėl termino atnaujinimo kreipėsi praėjus 2 mėnesiams ir 4 dienoms po minėto termino pabaigos. Suinteresuoto asmens įsitikinimu, šis laikotarpis, kuris praėjo po įstatymo nustatyto termino pabaigos, ir kuris sudaro daugiau nei du trečdalius įstatymo nustatyto termino, objektyviai negali būti traktuojamas kaip labai nežymus.
21. Be to, kaip jau buvo minėta ir pirmosios instancijos teismo nustatyta bylos nagrinėjimo metu, per aktualų laikotarpį (nuo palikėjos mirties iki pareiškimo pateikimo teismui dienos), apeliantė lankėsi Lietuvoje du kartus. Įvertinus tai, akivaizdu, kad gyvenimo Vokietijoje faktas nėra ir negali būti trakuojama kaip aplinkybė, bet kokiu būdu apsunkinanti apeliantės galimybę įgyvendinti savo teises. Juolab, kad iš byloje esančio Vilniaus miesto 34-ojo notaro biuro notarės Linos Madeikytės 2023 m. gegužės 23 d. rašto (6 punktas), akivaizdu, kad net notarė sudarė visas sąlygas apeliantei bet kokius dokumentus teikti ir nuotolinio ryšio priemonėmis.
22. Kalbant apie tinkamo išsilavinimo stoką, pastebėtina, kad ką patvirtina minėtas Vilniaus miesto 34-ojo notaro biuro notarės Linos Madeikytės 2023 m. gegužės 23 d. raštas, apeliantei nuo pat pirmų dienų po palikėjos mirties, buvo išaiškintos visos jos teisės, susijusios su palikimo priėmimu.
Atsiliepimas
23. Apeliantė iš kartu su suinteresuoto asmens atsiliepimu pateikto 7 priedo - suinteresuoto asmens ir apeliantės susirašinėjimo programėle „Messenger“ išrašo - kuris apėmė laikotarpį nuo palikėjos mirties ((duomenys neskelbtini)) iki 2023 m. balandžio 4 d., ir kurį viso sudaro 43 lapai (o pačių juose esančių žinučių ir dar daugiau), nurodo tik du lapus, kurie tariamai grindžia jos versiją apie suinteresuoto asmens jai darytą spaudimą. Ir šiems teiginiams pagrįsti iš viso ilgo susirašinėjimo konteksto tegali pacituoti vieną žinutę, kurioje ji rašo „taip parašysiu“ ir eilinį kartą nutyli visą eilę žinučių, kurios daugiau nei pagrįstai patvirtina, kad joks spaudimas iš suinteresuoto asmens pusės apeliantei daromas nebuvo.
24. Kalbant apie apeliantės dėstomus argumentus dėl mokesčių mokėjimo, būtina įvertinti tai, kad, ko neginčija ir apeliantė, ji iki palikėjos mirties buvo Lietuvoje. Ir jos pateikimas į palikėjos butą niekada niekaip nebuvo apribotas. Palikėja, kaip senyvo amžiaus asmuo, visus mokėjimo pranešimus gaudavo popierine forma. Jie buvo paliekami laiptinėje esančioje pašto dėžutėje. Norėdama prisidėti prie buto išlaikymo tiek palikėjai dar buvus gyvai, tiek po jos mirties, apeliantė turėjo visas galimybės tą padaryti ir be jokio kreipimosi į suinteresuotą asmenį.
25. Suinteresuoto asmens supratimu, ne pirmosios instancijos teismas, vertindamas pačios apeliantės pateiktus medicininius dokumentus, turėjo grįsti juos dar neaišku kokiais ir iš kur gautais medicininiais dokumentais, o pati apeliantė, teigdama pareiškimo argumentus, kad palikimą priimti jai sutrukdė jos ligos (ar būsenos, susijusios su jos ligomis), privalėjo pateikti tai grindžiančius įrodymus.
26. Kalbant apie apeliantės atstovo teiktus rašytinius įrodymus, kuriuos teismas atsisakė priimti, tai pastebėtina, kad apeliantės atstovas teikė teismui iš viešų interneto puslapių atspausdintus išrašus, kuriuose neaišku kas, neaišku kada ir neaišku kokiu tikslu teikė konkrečių ligų aprašymus, nurodydamas tariamai toms ligoms būdingus visus simptomus. Tačiau šie aprašymai niekaip nebuvo susiję su apeliante, t. y., tai nebuvo jos ligų aprašymas, grįstas jos būklės stebėjimu, analize ir aprašymu (nebuvo nurodoma kokie iš bendrų konkrečios ligos simptomų pasireiškia būtent apeliantei, ir, kaip tai įtakojo ar galėjo įtakoti jos valią per palikimo priėmimo terminą). Juo labiau, apeliantės teiktuose dokumentuose iš vis nebuvo galimybės nustatyti ar konkrečius ligų simptomų aprašymus teikė atitinkamą medicininį išsilavinimą turintys asmenys.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
27. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
28. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
29. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta pareiškėjos pareiškimą dėl termino priimti palikimą atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų pateikimo
30. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje dėl šios normos taikymo yra išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar priėmus vėliau pateiktą įrodymą nebus užvilkintas bylos nagrinėjimas, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).
31. Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo A. P. teikia naujus rašytinius įrodymus – Palikėjos butui tenkančias išlaidas ir jų apmokėjimą patvirtinančius dokumentus, iš viso 24 lapai; Vestuvių nuotraukas, 1 lapas; Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus 1978 m. gruodžio 8 d. Santuokos sudarymo įrašą Nr. 4573, 1 lapas. Naujai teikiamais įrodymais suinteresuotas asmuo įrodinėja tai, kad dar palikėjai esant gyvai, suinteresuotas asmuo mokėjo visus mokesčius, susijusius su palikėjos buto išlaikymu, taip pat siekiant paneigti kitas apeliantės nurodomas aplinkybes, kuriomis nebuvo remiamasi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
32. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teikiami įrodymai nėra tiesiogiai susiję su ginčo esme, t. y. dėl kokių priežasčių pareiškėja praleido terminą palikimui priimti, todėl juos atsisakoma priimti ir dėl jų nepasisakoma.
Dėl atskirojo skundo (ne)pagrįstumo
33. Pareiškėjos ir suinteresuoto asmens paaiškinimai, suinteresuoto asmens pateikti įrodymai (gimimo liudijimas AF Nr. 002932; Lenino rajono liaudies teismo 1988-03-03 sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-9T2/88; Vilniaus miesto Lenino rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1988-11-23 išrašas iš sprendimo Nr. 374, Vilniaus miesto valdybos civilinės metrikacijos skyriaus 1993-08-44 pažymą Nr. 13-4676, santuokos liudijimas AA Nr. 268799) patvirtina, kad mirusioji L. J. - pareiškėjos motina ir suinteresuoto asmens senelė bei globėja. Pareiškėjos pateiktas (duomenys neskelbtini) medicininis mirties liudijimas Nr. 23-240391, 2014-11-27 sudarytas testamentas patvirtina, kad L. J., gyvenusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mirė ligoninėje ir kad ji buvo sudariusi testamentą, kuriuo jai priklausantį turtą lygiomis dalimis nusprendė palikti pareiškėjai ir suinteresuotam asmeniui.
34. CK 5.1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą.
35. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas, o tuo atveju, kai jis paskelbiamas mirusiu, – diena, kurią įsiteisėjo teismo sprendimas paskelbti palikėją mirusiu, arba teismo sprendime nurodyta mirties diena (CK 5.3 straipsnio 1 dalis).
36. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau šio straipsnio 2 dalyje nurodytos teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).
37. CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
38. CK 5.57 straipsnyje nustatyta galimybė kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi vertinti sprendimo pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti įtaką tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisėms ir pareigoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).
39. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010; kt.).
40. Teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai (pvz., priimti palikimą jam svarbu dėl to, kad neturi pragyvenimo šaltinio, neteko išlaikymo, kitų materialinių priežasčių), kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai (ar tai nesukeltų kitų asmenų turtinės padėties akivaizdaus pablogėjimo ar kitų neigiamų padarinių), ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).
41. Atsižvelgiant į nurodytą, darytina išvada, kad termino praleidimo termino trukmės vertinimas yra siejamas su tinkamu pareiškėjo ir palikimą priėmusių įpėdinių interesų pusiausvyros užtikrinimu. Nors terminas šiuo atveju praleistas neženkliai, tačiau tai nepaneigia, kad turi būti nustatytos svarbios priežastys, dėl ko palikimas nebuvo priimtas, taip pat ir sąlygos, kad terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti.
42. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja žinojo apie palikimo priėmimo procedūras, terminus, testamentą. Šių išvadų iš esmės niekaip neginčija ir apeliantė. Palikimo priėmimo terminas pasibaigė (duomenys neskelbtini) ir tik pasibaigus terminui 2023 m. balandžio 5 d. pareiškėja elektroniniu laišku notarei nurodė vis dėl to neatsisakanti priimti palikimo, tačiau dėl termino atnaujinimo į teismą kreipėsi dar po dviejų mėnesių, t. y. 2023 m. birželio 7 d.
43. Pareiškėja savo atskirąjį skundą iš esmės grindžia tuo, kad ji buvo klaidinama, galbūt ne viską tinkamai suprato, serga lėtinėmis ligomis, gyvena Vokietijoje, kas apsunkino kreipimąsi dėl palikimo priėmimo.
44. Sprendžiant dėl pareiškėjos galimybių įgyvendinti savo teises gyvenant Vokietijoje pažymėtina, kad byloje nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, kad egzistavo realios priežastys kliudžiusios grįžti į Lietuvą, be to bylos duomenimis pareiškėja buvo Lietuvoje motinos mirties metu, po ko lankėsi pas notarą. Pats savaime gyvenimo kitoje šalyje faktas, nelemia išvados dėl negalėjimo priimti palikimo, juolab, kad bylos duomenimis pareiškėja geba naudotis ir nuotolinio ryšio priemonėmis. Taigi, net jei pareiškėjai nedelsiant po laidotuvių ir reikėjo grįžti į Vokietiją, tai nelaikytina objektyvia kliūtimi veiksmams dėl palikimo priėmimo atlikti.
45. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad byloje pateikti įrodymai liudija, kad pareiškėjai visos teisės ir galimybės (ne)priimti palikimą buvo detaliai paaiškintos ir atskleistos, t. y. 2023 m. sausio 6 d. pareiškėja vyko į Vilniaus 34 notaro biurą, kur pareiškėjai atskleistas testamento turinys; pareiškėja 2023 m. sausio 22 d. el. laišku notarei nurodė, kad pranešimą gavo, palikimo atsisako; 2023 m. balandžio 3 d. pareiškėja gavusi notaro pranešimą, 2023 m. balandžio 5 d. informavo, kad vis dėl to palikimo neatsisako priimti. Taigi, akivaizdu, kad pareiškėja aiškiai suvokė savo pareiškimų esmę ir turinį. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių seka, kad pareiškėja buvo išreiškusi valią atsisakyti palikimo, tačiau nepateikusi atitinkamo pareiškimo notarui, vėliau savo nuomonę pakeitė dėl teismui neatskleistų priežasčių. Byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo išvadai, kad apeliantė galėjo ko nors nesuprasti, neįsisąmoninti ar būti klaidinama.
46. Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti ir su apeliantės argumentais, kad jos turimos lėtinės ligos aktualiu trijų mėnesių laikotarpiu galėjo įtakoti jos gebėjimą suprasti atliekamų veiksmų esmę ir turinį. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjos pateikti nurodyti medicininiai dokumentai patvirtina, kad pareiškėja ne vienerius metus turi sveikatos problemų, tačiau nepatvirtina, jog laikotarpiu nuo 2023-01-06 iki 2023-04-02 pareiškėjos sveikatos būklė buvo pablogėjusi taip, kad dėl sveikatos būklės pareiškėja neturėjo galimybės įgyvendinti savo teisių. Įrodymų paneigiančių šias teismo išvadas byloje nėra. Todėl, nėra pagrindo sutikti ir su apeliantės argumentais šioje dalyje.
47. Nesutiktina ir su apeliantės argumentais dėl netinkamo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Apeliantė teigia, kad suinteresuotam asmeniui nepagrįstais priteistos 181,50 Eur teisinės pagalbos išlaidos, prašant atidėti teismo posėdį, dėl iš anksto suinteresuoto asmens suplanuotų atostogų.
48. CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse yra įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, grindžiama principu „pralaimėjęs moka“, reiškianti, kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis yra įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas. Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (dydžiui). Taigi bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės užtikrina bylinėjimosi išlaidų paskirstymą šalims pagal išnagrinėtos bylos materialųjį teisinį rezultatą. Kadangi bylinėjimosi išlaidų, susijusių su civiliniu procesu, atsiradimą tiesiogiai lemia šalių procesinis elgesys, galimi atvejai, kai bylinėjimosi išlaidos gali atsirasti ar padidėti dėl nesąžiningo šalių procesinio elgesio. Todėl proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, asmenų lygybės prieš įstatymą ir bendrieji teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principai reikalautų, kad, net ir visiškai patenkinus arba atmetus materialiuosius teisinius vienos šalies reikalavimus, būtų atsižvelgta į konkrečias bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020).
49. Byloje nustatyta, kad 2023 m. spalio 23 d. posėdis buvo paskirtas 2023 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi, nesant duomenų apie byloje dalyvaujančių asmenų ir jų atstovų galimybes dalyvauti teismo posėdyje. Prašymas atidėti teismo posėdį buvo pagrįstas aplinkybe, kad suinteresuotas asmuo iš anksto, dar iki teismo posėdžio datos nustatymo yra suplanavęs kasmetines atostogas ir teismas šį prašymą tenkino. Taigi, prašymas atidėti posėdį buvo pagrįstas objektyviais duomenimis, todėl nėra pagrindo išvadai, kad teisinės pagalbos išlaidos šioje dalyje patirtos dėl netinkamo šalies elgesio. Todėl, apeliantės argumentai šioje dalyje atmetami, kaip nepagrįsti.
50. Kiti apeliantės atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas).
51. Apibendrinant išdėstytą, konstatuotina, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamos teismo nutarties, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
52. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisia iš antrosios šalies. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
53. Suinteresuoto asmens A. P. bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme sudaro 1 815 Eur teisinės pagalbos išlaidos už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos išlaidos yra pagrįstos ir įrodytos, taip pat neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių rekomenduojamų dydžių. Todėl, priteistinos iš apeliantės suinteresuoto asmens naudai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
apeliantės R. G. atskirąjį skundą atmesti.
Priteisti suinteresuoto asmens A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš pareiškėjos R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 815 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.