Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) r., Lietuvos Respublikos pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo gyveno nakvynės namuose, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, teistas:

1) 1995-04-18 Telšių rajono apylinkės teismo pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – 1961 m. BK) 146 straipsnio 2 dalį – 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimu;

2) 1997-12-09 Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1961 m BK 225 straipsnio 2 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimu;

3) 2000-09-13 Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 3 dalį, 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimu, pritaikius Lietuvos Respublikos 2000-04-11 įstatymo „Dėl amnestijos akto“ Nr. VIII-1619 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu iki 2 metų laisvės atėmimo su turto konfiskavimu;

4) 2002-11-14 Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2003-06-20 Telšių rajono apylinkės teismo nutartimi, pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį – 3 metų laisvės atėmimu;

5) 2006-11-03 Palangos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimu;

6) 2008-04-08 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 3 metų laisvės atėmimu;

7) 2008-08-22 Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų laisvės atėmimu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalies 9 punktu, paskirta bausmė subendrinta su bausme, paskirta 2008-04-08 nuosprendžiu;

8) 2011-07-05 Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimu;

9) 2011-12-14 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį – 4 metų 3 mėnesių laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su bausme, paskirta 2011-07-05 nuosprendžiu, ir A. V. paskirta subendrinta 4 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

10) 2012-10-19 Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2013-01-24 Šiaulių apygardos teismo nutartimi, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 2 metų laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su bausme, paskirta 2011-12-14 nuosprendžiu, ir A. V. paskirta subendrinta 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

11) 2017-07-11 Telšių rajono apylinkės teismo teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

12) 2017-10-11 Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 8 mėnesių laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, paskirta bausmė subendrinta su bausme, paskirta 2017-07-11 nuosprendžiu, ir A. V. paskirta galutinė subendrinta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

13) 2018-03-23 Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, BK 180 straipsnio 1 dalį – 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, bausmė subendrinta su 2017-10-11 nuosprendžiu paskirta bausme, ir A. V. paskirta galutinė 3 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė;

14) 2019-04-04 Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžiu pagal BK 242 straipsnį, pritaikius BK 64¹ straipsnį –– 6 mėnesių laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2018-03-23 nuosprendžiu paskirta bausme, ir A. V. paskirta subendrinta 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

15) 2021-06-21 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda. Paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams bei automobilio konfiskavimas;

16) 2022-06-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, BK 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 8, 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, su įpareigojimais. 2023-12-28 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir A. V. pasiųstas atlikti 2022-06-30 nuosprendžiu paskirtą subendrintą laisvės atėmimo bausmę;

17) 2023-09-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, BK 243 straipsnį, pritaikius BK 64¹ straipsnį – 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda;

18) 2024-03-12 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį – 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su neatliktomis bausmėmis/jų dalimis, paskirtomis 2022-06-30 nuosprendžiu ir 2023-09-22 teismo baudžiamuoju įsakymu, ir A. V. paskirta galutinė subendrinta 3 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda. Į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo - 2023 m. gruodžio 16 d. ir Vilniaus apylinkės teismo 2022 m. birželio 30 d. nuosprendyje nurodyti laikotarpiai. Kauno apylinkės teismo 2024-10-31 nutartimi patikslintas bausmės įskaitymo laikas ir nutarta į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024-03-12 nuosprendyje A. V. nustatytą bausmės laiką neįskaityti Vilniaus apylinkės teismo 2022-06-30 nuosprendyje nurodytų įskaitytinų laikotarpių.

Kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 3 dalyje ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Kaltinimai A. V. pareikšti pagrobus kaltinime nurodytą automobilį ir jį vairavus, A. V. būnant neblaiviam, kai jo iškvėptame ore nustatytas didesnis nei 1,5 promilių neblaivumas.

Kadangi vairavęs neblaivus A. V. visiškai prisipažino, teismas visų pirma pateiks vertinimą, dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Teismas, išnagrinėjęs bei įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų teisme įrodymų visumą, konstatuoja, kad byloje neginčytinai nustatyta, jog kaltinamasis A. V. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW“ (v. n. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas mažiausias – 2,80 promilių neblaivumas).

Esant nustatytiems visiems nusikalstamos veikos objektyviesiems ir subjektyviesiems požymiams, konstatuojama, kad A. V. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Gynėjas atkreipė dėmesį, kad automobilis buvo paimtas 2023-11-15 naktį, o R. M. į policiją kreipėsi tik 2023-11-19, nes iš pradžių manė, kad automobilį paėmė naudotis jo sūnus ir dar galvojo, kad automobilį paėmė A. V., tačiau grąžins. O tai, pasak gynėjo, tik parodo R. M. ir kaltinamojo tarpusavio santykius ir, kad R. M. pasitikėjo kaltinamuoju, kad jis grąžins automobilį, tačiau grąžinti negalėjo, nes kilo eismo įvykis. Teismas šiuos gynėjo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Visų pirma, kaltinamasis R. M. bando pavaizduoti kaip gerą ir seną pažįstamą, su kuriuo kelis metus draugauja. Tačiau iš R. M. duotų parodymų matyti, kad jis A. V. laiko kaip savo brolio žmonos sugyventinį ir tik kaip pažįstamą. Pats R. M. nurodė, kad su kaltinamuoju be S. nesusitikinėjo, o ir iki įvykio pažinojo tik kelis mėnesius. Vienintelį kartą su juo susitiko be S., kai pastarasis pavogė automobilio raktus. Taip pat nurodė, kad nebuvo pasitikėjimo kaltinamuoju, nes S. buvo jam papasakojusi apie kaltinamojo praeitį. Visa tai paneigia kaltinamojo nurodytas aplinkybes apie artimą bičiuliavimąsi su R. M.. O aplinkybė, kad R. M. iš pradžių manė, jog automobiliu naudojasi jo sūnus, rodo, kad R. M. net negalėjo pagalvoti, kad kaltinamasis gali naudotis jo automobiliu be jo sutikimo. R. M. delsimas kreiptis į policiją, manant, kad kaltinamasis grąžins automobilį, niekaip nepaneigia fakto, kad kaltinamasis automobilį pavogė.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad svetimo turto užvaldymas konstatuojamas tais atvejais, kai kaltininkas neabejotinai suvokė, jog paima svetimą daiktą, numatė, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to norėjo arba kai kaltininkas suvokė, kad jis neteisėtai ir neatlygintinai pasisavina svetimą turtą, kad dėl tokių jo veiksmų padaroma turtinė žala kitam asmeniui, ir to norėjo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2013, 2K-63-648/2016, 2K-187-895/2017, 2K-61-489/2018). Vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-118-746/2016, 2K-147-511/2016, 2K-151-628/2018, 2K-243-699/2018, 2K-94-303/2019, 2K-183-511/2019). Kartu teismų praktikoje pažymėta, kad nors motyvas ir tikslas nėra tiesiogiai vagystės nusikalstamos veikos sudėtyje nurodyti požymiai, tačiau jų nustatymas padeda atskirti vagystę nuo į ją panašių, bet kitokią prasmę turinčių veiksmų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2013, 2K-63-648/2016, 2K-187-895/2017, 2K-61-489/2018).

Pagal teismų praktiką, nustačius neteisėtą svetimo turto paėmimą, bet nenustačius tyčios negrįžtamai užvaldyti svetimą turtą ir nukentėjusiajam padaryti atitinkamą žalą, gali būti laikoma, kad veika neatitinka turto pagrobimo požymių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2013, 2K-517-303/2015, 2K-63-648/2016, 2K-406-507/2016, 2K-187-895/2017). Kaltininko veiksmai, kai jis akivaizdžiai nori pasinaudoti daiktu tik laikinai ar užvaldo daiktą nesiekdamas jo pasisavinti ir tokiais veiksmais nepadaro žalos nukentėjusiajam, nepripažįstami vagyste (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-187-895/2017, 2K-61-489/2018), arba jeigu kaltininkas akivaizdžiai nori pasinaudoti daiktu tik laikinai, turi tikslą vėliau jį grąžinti arba kitaip nesiekia jo pasisavinti, tokia veika nesudaro visų aptariamo nusikaltimo sudėties požymių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-517-303/2015, 2K-63-648/2016, 2K-406-507/2016).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, plėtodamas teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus, nepaneigiant kasacinės instancijos teismo išaiškinimų dėl laikino pasinaudojimo svetimu turtu teisinio vertinimo ir būtinumo nustatyti tyčią, nukreiptą į turto užvaldymą, siekiant patraukti asmenį atsakomybėn pagal BK 178 straipsnį, išaiškino, kad tais atvejais, kai svetimą turtą (pvz., automobilį), norėdamas juo pasinaudoti ir neturėdamas tikslo pasisavinti, tačiau būdamas abejingas jo likimui (gali jį išmesti, atiduoti, palikti bet kur ir pan.), be turto savininko sutikimo ar jam nežinant užvaldo asmuo, kurio su turto savininku nesieja jokie šeimos, darbo, sutartiniai ar panašūs santykiai, ir tarp jų nėra (nebuvo) nusistovėjusi praktika, leidžianti naudotis svetimu turtu savininkui sutikus, tokia veika paprastai kvalifikuotina kaip vagystė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-212-511/2023). Šis išaiškinimas pateiktas kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. 2K-211-511/2023, 2K-2-1073/2025).

Teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, laiko nustatyta, kad kaltinamasis be G. M. sutikimo ir žinios paėmė kaltinime nurodytą automobilį, juo išvažiavo ne tikslu naktinėje parduotuvėje nupirkti alkoholio ir grįžti. Šiuo atveju nėra svarbu, ar kaltinamasis ketino parduoti paimtą automobilį. Šio atveju svarbu tai, kad kaltinamojo ir G. M. nesiejo tokie tarpusavio ryšiai ir santykiai, nebuvo jokios nusistovėjusios praktikos, leidžiančios naudotis kaltinamajam G. M. patikėtu automobiliu (buvo tik tris mėnesius pažįstamas asmuo, su kuriuo vienu G. M. buvo susitikęs pavakaroti tik pirmą kartą). A. V. paėmė svetimą turtą be sutikimo ir leidimo, sukėlė eismo įvykį ir po eismo įvykio šalinosi iš eismo įvykio vietos, palikęs automobilį, o policijos pareigūnams melavo, kad automobilį vairavo keturi asmenys, kurie pabėgo iš eismo įvykio vietos. Taigi automobilį paliko likimo valiai. Be to, A. M. po eismo įvykio ar vėliau, būdamas neva geras R. M. bičiulis, nesusisiekė su G. M. ir jam nepranešė apie eismo įvykį, kur gali būti jo naudojamas automobilis ir pan. Taigi, kaltinamasis buvo abejingas automobilio likimui ir paliko jį likimo valiai, apie jo buvimo vietą ir sugadinimą neinformuodamas savininko (valdytojo). Taip pat, vertinant kaltinamojo neteisėtus veiksmus (tyčią), svarbios ir aplinkybės, susijusiosios su eismo įvykio vieta. Eismo įvykis įvyko kitoje (duomenys neskelbtini) pusėje, nei yra R. M. gyvenamoji vieta ir kaltinamojo nurodyta parduotuvė, kuri naktį prekiauja alkoholiu, esanti (duomenys neskelbtini), bei taip pat priešingoje (duomenys neskelbtini) pusėje, nei yra liudytojo G. A. gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). Eismo įvykis įvyko netoli išvažiavimo iš (duomenys neskelbtini) (netoli (duomenys neskelbtini) pl.). Teismo nuomone, visuma šių nustatytų aplinkybių patvirtina, kad kaltinamasis, slapta paimdamas automobilio užvedimo raktus ir automobilį, siekė juo bent tam tikrą laikotarpį naudotis kaip savu ir suvokė, kad dėl tokio jo elgesio automobilio savininkas (valdytojas) neteks savo turto, negrąžino automobilio ir neketino to daryti, apie automobilio likimą ir buvimo vietą neinformavo G. M.. Taigi kaltinamojo veiksmai atitinka visus svetimo turto pagrobimo (vagystės) sudėties požymius.

Kaltinime nurodyta automobilio vertė 37 135 Eur, tačiau AB „Regitra“ duomenų matyti, kad automobilis buvo įsigytas 2021-05-03 už 18 500 Eur. Iš UAB „A.“ civilinio ieškinio (t. 2, b. l. 162), automobilio rinkos tyrimo duomenų (t. 2, b. l. 163-164), ieškovės atstovo P. M. paaiškinimų teisme apie įvykio metu buvusią pavogto automobilio vertę nustatyta, kad automobilio vertė sugadinimo metu buvo 17 925 Eur. Kaltinimo aplinkybę, dėl automobilio vertės įvykio metu, žodžiu baigiamosiose kalbose prašė patikslinti ir kaltinimą palaikantis prokuroras, nurodydamas, kad veikos kvalifikacija taip pat atitinkamai keičiasi iš BK 178 straipsnio 3 dalies į BK 178 straipsnio 1 dalį. Esant šioms aplinkybėms, kaltinimo aplinkybė dėl automobilio vertės įvykio metu tikslintina, konstatuojant, kad buvo pagrobta ne 37 135 Eur vertės, o 17 925 Eur vertės automobilis.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybes sudaro pagrindą neabejotinai išvadai, jog A. V. darydamas nusikalstamą veiką veikė tiesiogine tyčia ir norėjo taip elgtis. Atsižvelgiant į tai, kad pagrobto automobilio vertė nesiekia BK 190 straipsnio 1 dalyje nustatytos didelės vertės (viršija 400 MGL, tačiau neviršija 900 MGL), A. V. neteisėti veiksmai kvalifikuojami pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcija numato alternatyvias bausmes: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Skirdamas bausmę, vadovaujamasi BK 41, 54, 61, 63 straipsnių nuostatomis, atsižvelgiama į bausmės paskirtį, kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir jų baigtumą, kaltinamojo kaltės formą, asmenybę bei kitas jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes.

Nuo 2025-02-01 įsigaliojo nauja BK 27 straipsnio 1 dalies redakcija (2024-04-25 įstatymas Nr. XIV-2573), pagal kurią teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Šis baudžiamojo įstatymo pakeitimas laikytinas lengvinančiu nuteistojo teisinę padėtį, nes nelieka savaiminio asmens pripažinimo recidyvistu.

Teismas, spręsdamas dėl A. V. pripažinimo recidyvistu, įvertina, kad jis nagrinėjamas veikas padarė esant neišnykusiam teistumui už ankstesnių tyčinių nusikaltimų padarymą. Taip pat įvertina, kad kaltinamasis teistas 18 kartų, iš kurių daugiausia už vagysčių vykdymą, taip pat jis praeityje teistas du kartus už vairavimą būnant neblaiviam, nusikalstamas veikas vykdo neišnykus ir teismui nepanaikinus teistumo. Taigi šios aplinkybės rodo didesnį A. V. asmenybės pavojingumą bei pagrindą pripažinti A. V. recidyvistu.

Teismas nustatė A. V. atsakomybę, dėl nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, lengvinančią aplinkybę, nes jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tačiau taip pat nustatė ir vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas.)

A. V. padarė dvi tyčines veikas, iš kurių vieną veiką transporto eismo saugumui (BK 281¹ straipsnio 1 dalis) ir vieną nusikaltimą nuosavybei (BK 178 straipsnio 1 dalis), priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena sunkinanti. Kaltinamasis yra darbingo amžiaus, tačiau nedirba, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamasis patiria sunkumų dėl alkoholio vartojimo kontrolės. Nagrinėjant bylą teisme paaiškėjo, kad kaltinamasis turi ir kitų sveikatos sutrikdymų, todėl gynėjo prašymu buvo paskirta teismo medicinos ekspertizė. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2024-11-11 ekspertizės akte Nr. G 3676/2024 (01) pateikta išvada, kad A. V. diagnozuota (duomenys neskelbtini), pasireiškianti vidutinio laipsnio kairės rankos jėgos susilpnėjimu žasto srityje ir lengvo laipsnio dešinės rankos jėgos susilpnėjimu žasto srityje, kuri vadovaujantis „Nuteistųjų, susirgusių sunkia nepagydoma ar psichikos liga, sveikatos būklės patikrinimo tvarkos aprašo“ 1 priedu „Sunkių nepagydomų ligų sąrašu“, patvirtintu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2013-12-27 įsakymu Nr. 1R-308/V-1247, nėra pasiekusi Sąrašo apibrėžto lygio (stadijos), dėl kurio ją būtų galima priskirti sunkioms nepagydomos ligos kategorijai. Taip pat nurodyta, kad minėta liga pirmą kartą nustatyta laikotarpiu nuo 2024-05-08 iki 2024-05-22 ir, kad mažai tikėtina, kad kaltinamasis šia liga sirgo nusikalstamos veikos padarymo metu (t. 3, b. l. 27-30). 2024-03-16 duomenimis, kaltinamasis per paskutinius vienerius metus administracinėn atsakomybėn trauktas šešis kartus, iš kurių daugiausia už važiavimą viešuoju transportu be bilieto bei viešosios tvarkos pažeidimus, duomenų apie jam paskirtų baudų sumokėjimą nėra (t. 2, b. l. 54-58). A. V. praeityje teistas 18 kartų, iš kurių už panašaus ar tapataus pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą. Nagrinėjamas nusikalstamas veikas padarė neišnykus ir teismui nepanaikinus teistumo, taip pat neatlikęs 2022-06-30 nuosprendžiu ir 2023-09-22 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtų bausmių. Kaltinamajam ne kartą buvo atidėtas bausmės vykdymas, kuris buvo panaikintas. Jis ne kartą atliko griežčiausias su laisvės atėmimu susijusias bausmes. Taigi pirmiau išdėstytos kaltinamąjį charakterizuojančios aplinkybės rodo, kad kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos lemtos jo gyvenimo būdo bei teisei priešingo elgesio, kuris yra jau susiformavęs. Taip pat matyti, kad kaltinamajam paskirtos ir griežčiausios bausmės neįtakoja jo elgesio ir jis toliau nusikalsta.

Teismas, įvertinęs bausmės individualizavimui ir skyrimui svarbių aplinkybių visumą, sutinka su prokuroro nuomone, kad šiuo atveju švelniausiomis sankcijose numatytomis bausmėmis BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai nebus pasiekti ir sprendžia, kad kaltinamajam už abiejų nusikalstamų veikų padarymą turi būti paskirtos griežčiausios, su laisvės atėmimu susijusios bausmės. Todėl teismas, įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų pavojingą pobūdį, sprendžia, kad už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje padarymą, A. V. turi būti paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą jam turi būti paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Kadangi nusikaltimai savo pavojingumo nesiskiria, priskiriami tai pačiai rūšiai, jie padaryti realia sutaptimi, už jų padarymą paskirtos bausmės turi būti bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis. Nagrinėjamu atveju teismas pasirenka kaltinamajam palankesnį bausmių sudėjimo būdą ir, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, prie griežtesnės 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės prideda minimalią švelnesnės bausmės dalį, ir A. V. skiria subendrintą 2 metų laisvės atėmimo bausmę.

BK 63 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad pagal BK 63 straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.

Teistumo duomenimis, kaltinamajam yra paskirta subendrinta bausmė pirmiau priimtu nuosprendžiu, kuris yra įsiteisėjęs ir vykdomas. T. y. kaltinamasis nuteistas 2024-03-12 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (plėšimas, panaudojant peilius, bendrininkų grupe), pritaikius BK 64¹ straipsnį – 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su bausmėmis, paskirtomis 2022-06-30 nuosprendžiu ir 2023-09-22 teismo baudžiamuoju įsakymu, ir A. V. paskirta galutinė subendrinta 3 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda. Į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas.

Nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarytos iki priimant pirmą procesinį sprendimą, t. y. iki 2024-03-12, todėl bausmės, paskirtos šiuo ir 2024-03-12 nuosprendžiu, bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio taisyklėmis, o būtent jas apimant arba visiškai ar iš dalies jas sudedant (BK 63 straipsnio 1 dalis).

Teismų praktikoje išaiškinta, kad bendrinant bausmes, taikant BK 63 straipsnio 9 dalį, turi būti paskirta subendrinta bausmė tokia, kokia ji būtų paskirta priimant vieną nuosprendį. Tačiau bendrinant nauju nuosprendžiu paskirtą bausmę, kai pirmesniais nuosprendžiais yra paskirtos subendrintos bausmės, nauju nuosprendžiu paskirta bausmė bendrinama su subendrintomis bausmėmis.

BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodyta, kad bausmių apėmimas taikomas tais atvejais, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius.

Nagrinėjamu atveju, A. V. nuteistas už dviejų nusikaltimų, nustatytų BK 178 straipsnio 1 dalyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje, priskiriamų nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), padarymą, o 2024-03-12 nuosprendžiu nuteistas už sunkų nusikaltimą, nustatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje (apiplėšimas bendrininkų grupe, panaudojant peilius). Taigi matyti, kad A. V. padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi savo pavojingumu ir yra priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms (nesunkiems ir sunkiam nusikaltimams). Todėl šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė su subendrinta 3 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskirta 2024-03-12 nuosprendžiu, turi būti bendrinamos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, t. y. griežtesne bausme apimant švelnesnę, paskiriant A. V. galutinę subendrintą 3 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitytinas 2024-03-12 nuosprendžiu įskaitytas laikotarpis ir atliktos bausmės, paskirtos 2024-03-12 nuosprendžiu, dalis iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Baudos savanoriško sumokėjimo laikas nenustatomas, nes jos išieškojimas vyksta priverstine tvarka.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad BK nėra normų, reglamentuojančių bausmės pradžios laiko nustatymą. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnio 1 dalyje (šiuo metu 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte) nustatyta, kad bausmės vykdymo pagrindas yra tik įsiteisėjęs apkaltinamasis Lietuvos Respublikos teismo nuosprendis. Laisvės atėmimo bausmės pradžia yra faktinio nuteistojo suėmimo momentas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai nuteistasis nuosprendžio paskelbimo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnį nuosprendį, bausmės pradžia skaičiuojama nuo naujo nuosprendžio paskelbimo dienos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-66/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-4-699/2016). Taigi, kadangi kaltinamasis šio metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės pradžia skaičiuojama nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2025-03-12.

Kaltinamasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl nėra svarstomas klausimas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo.

Taip pat, remiantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2024-11-11 ekspertizės akte Nr. G 3676/2024 (01) pateikta išvada, kad A. V. diagnozuota (duomenys neskelbtini), pasireiškianti vidutinio laipsnio kairės rankos jėgos susilpnėjimu žasto srityje ir lengvo laipsnio dešinės rankos jėgos susilpnėjimu žasto srityje, kuri vadovaujantis „Nuteistųjų, susirgusių sunkia nepagydoma ar psichikos liga, sveikatos būklės patikrinimo tvarkos aprašo“ 1 priedu „Sunkių nepagydomų ligų sąrašu“, patvirtintu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2013-12-27 įsakymu Nr. 1R-308/V-1247, nėra pasiekusi Sąrašo apibrėžto lygio (stadijos), dėl kurio ją būtų galima priskirti sunkioms nepagydomos ligos kategorijai, — nėra pagrindo A. V. nuo bausmės atleisti dėl ligos.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu kardomosios priemonės nebuvo paskirtos.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių taikymas

Teismas sprendžia, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti A. V. turi būti skirtinos dvi baudžiamosios poveikio priemonės: BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise bei baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 72 straipsnyje – nusikalstamos veikos padarymo priemonės, t. y. automobilio ar jo vertės konfiskavimas.

BK 68 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatyta, jog teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. A. V. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytos 2,80 promilės girtumo), automobilyje vežėsi keleivį, automobilio nesuvaldė ir sukėlė eismo įvykį, dėl kurio automobilis buvo apgadintas nepataisomai, todėl tik laimingo atsitiktinumo dėka nenukentėjo kiti asmenys. Tokiais savo veiksmais jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Teismas taip pat įvertina ir tai, kad kaltinamasis automobilį vairavo neturėdamas teisės to daryti, be to praeityje taip pat nekartą buvo nuteistas už vairavimą būnant neblaiviam. Pagal Lietuvos Aukščiausiasis Teismo išaiškinimą - nei BK, nei kiti teisės aktai nedraudžia taikyti baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise – asmeniui, kuris tokios teisės nebuvo įgijęs. Vis dėlto tokiu atveju galimybės įgyti teisę vairuoti transporto priemones draudimas gali būti taikomas ne anksčiau kaip įsiteisėjus nuosprendžiui, nes baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), o bausmė yra vykdoma tik įsiteisėjus teismo nuosprendžiui (Kasacinio teismo nutartis Nr. 2K-217-697/2022). Atsižvelgiant į išdėstytą, kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones – 6 metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Pagal BK 72 straipsnio nuostatas baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Byloje nekyla abejonių, kad automobilis, kurį būdamas neblaivus vairavo kaltinamasis, buvo nusikaltimo padarymo priemonė, nes A. V. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikaltimą padarė vairuodamas automobilį „BMW“ (v. n. (duomenys neskelbtini) Remiantis VĮ (dabar - AB) „Regitra“ duomenimis automobilio savininkas yra ne kaltinamas, o UAB „S.“, o šio automobilio valdytoja UAB „A.“. Kaip byloje nustatyta, kaltinamasis minėtą automobilį pavogė, tad nei savininkas, nei valdytojas nežinojo, kad transporto priemonė bus panaudota nusikalstamai veikai padaryti, taigi konfiskavimui iš trečiojo asmens nėra sąlygų, numatytų BK 72 straipsnio 4 dalyje. Tad iš kaltinamojo gali būti išieškoma tik konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Teismų praktikoje pasisakoma, kad konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, tai yra kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir, kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančius daiktus, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Taip pat, kad tokiu atveju turėtų būti atidžiai apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-261-489/2018, 2K-72-489/2020). Kad sprendžiant, koks konfiskuotino turto vertės dydis laikytinas proporcingu, didelę reikšmę turi tai, kiek analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų asmuo padarė, be kita ko, ir naudodamas tą pačią priemonę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-191-719/2023). Asmenims, padariusiems nusikaltimą, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, neskirti transporto priemonės konfiskavimo ar nepriteisti piniginio ekvivalento transporto priemonės vertei, teismas gali tik konstatavęs, kad šių priemonių taikymas aiškiai prieštarautų proporcingumo ir teisingumo principams, neatitiktų siekiamų teisėtų ir visuotinai svarbių tikslų, varžytų asmenį akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Kaip minėta, A. V. vairuotas automobilis „BMW“ (v. n. (duomenys neskelbtini) negali būti konfiskuotas, todėl nesant galimybės paimti konfiskuotiną turtą iš kaltinamojo, iš jo turi būti konfiskuota automobilio vertę atitinkanti pinigų suma. VšĮ „Emprekis“ duomenimis šio automobilio vidutinė vertė 2024 m. gegužės mėnesį buvo 37 135 Eur (t. 2, b. l. 23), tačiau VĮ (dabar – AB) „Regitra“ išrašo duomenimis, minėtas automobilis įsigytas už 18 500 Eur (t. 2, b. l. 24). Įvykio metu automobilio vertė nustatyta 17 925 Eur. Teismas, atsižvelgęs į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (vairuota Vilniaus mieste, vežė keleivį), į nustatytą neblaivumą (pirmo pūtimu nustatytas – 2,80 promilių girtumas, o antro tikrinimo metu – 2,85 promilių girtumas), taip pat į tai, kad kaltinamasis būdamas neblaivus vairavo jau ne pirmą kartą, konstatuoja, kad aptariamu atveju turi būti konfiskuotina visa automobilio „BMW“ automobilio vertę atitinkanti pinigų suma, t. y. 17 925 Eur. Aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas neišvengiamai siejamas su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas ir nustatančiuose atitinkamas sankcijas, todėl, pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus, kaltinamasis pats prisiima savo neteisėtų veiksmų riziką ir už savo bei savo artimųjų gyvenime dėl to kilusias neigiamas pasekmes yra atsakingas tik pats.

VI. Kiti klausimai

BPK 109 straipsnyje įtvirtinta asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, teisė baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Pagal CK 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalis, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Jei asmuo prašo priteisti būsimas išlaidas, vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 3 dalį, teismas gali atidėti būsimos žalos įvertinimą arba įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe.

Byloje nustatyta, kad UAB „A.“ dėl kaltinamojo veiksmų patyrė turtinę žalą.

Civilinė ieškovė UAB „A.“ 2023-11-20 pateikė pareiškimą (t. 1, b. l. 7) ir vėliau — 2024-05-09 pateikė pareiškimą, kuriame patikslino, kad įmonės patirta turtinė žala dėl automobilio vagystės yra 18 500 Eur, automobilio rinkos vertė 17 925 Eur (t. 2, b. l. 162). Kartu su pareiškimu civilinė ieškovė pateikė 2021-05-10 PVM sąskaitą-faktūrą, kurioje nurodyta, kad automobilis „BMW X1“ (Identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)) įsigytas už 18 500 Eur (t. 1, b. l. 9).

UAB „A.“ atstovas P. M. teisme paaiškino, kad žalą sudaro automobilio vertė, automobilis buvo draustas ADB „C.“ „Kasko“ draudimu. Nėra gavę kompensacijos už automobilį, nes vyksta tyrimas, pinigų neišmokėjo galimai dėl to, kad nežino, kas kaltas.

ADB „C.“ pateikė teismui raštą, kad ji administruoja žalos bylą dėl pavogto automobilio „BMW“, v. n. (duomenys neskelbtini) ir dar vis sprendžia klausimą ar įvykį pripažinti draudžiamuoju/nedraudžiamuoju (t. 3, b. l. 18).

Atsižvelgiant į išdėstytą, akivaizdu, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų civilinei ieškovei buvo padaryta žala. Kita vertus teismas neturi galimybės priimant nuosprendį nuspręsti dėl žalos priteisimo iš kaltinamojo, nes dar nėra aišku ar jis yra tinkamas atsakovas šioje byloje, t. y. ar įvykis bus (ne)pripažintas draudžiamuoju, kokio dydžio žala bus atlyginta, jei įvykis bus pripažintas draudžiamuoju, ir kas privalės ją atlyginti (ar draudimas ar kaltinamasis). Teismui priteisus žalą iš kaltinamojo, o vėliau draudimui atlyginus žalą civilinei ieškovei, draudimo bendrovė įgytų atgręžtinio reikalavimo teisę dėl išmokėtos draudimo išmokos iš kalto asmens (CK 6.1015 straipsnis). Tokiu būdu civilinė ieškovė nepagrįstai praturtėtų (gaudama tą pačią kompensaciją iš dviejų asmenų), o kaltinamasis du kartus sumokėtų už tą patį daiktą. Todėl šiuo atveju yra pagrindas civilinei ieškovei pripažinti teisę į ieškinio patenkinimą, o civilinį ieškinį po nuosprendžio įsiteisėjimo perduoti nagrinėti civilinio proceso, kurio metu bus sprendžiama ir dėl draudimo bendrovės įtraukimo civiline atsakove, tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 2 dalimi, 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 304 – 305 straipsniais, 307 -308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. V. pripažinti kaltu padarius vieną nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir vieną nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

A. V., vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, pripažinti recidyvistu.

Už nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, jam paskirti 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimą.

Už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, jam paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, t. y. prie griežtesnės 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo pridėti dalį švelnesnės bausmės, ir A. V. paskirti subendrintą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę subendrinti su subendrinta bausme, paskirta 2024-03-12 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu bausmių apėmimo būdu, t. y. griežtesne laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnę šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, ir A. V. paskirti galutinę subendrintą bausmę -— 3 (trijų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimą ir 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024-03-12 nuosprendžiu įskaitytą laikino sulaikymo ir suėmimo laikotarpį bei 2024-03-12 nuosprendžiu paskirtos atliktos bausmės dalį iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. iki 2025-03-12.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Nenustatyti termino savanoriškam baudos sumokėjimui, nes jos išieškojimas vykdomas priverstine tvarka.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti A. V. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 6 (šešeriems) metams, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš A. V. valstybės naudai konfiskuotino turto — automobilio „BMW“ (v. n. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančią pinigų sumą – 17 925 Eur (septyniolika tūkstančių devynis šimtus dvidešimt penkis eurus).

Civilinei ieškovei UAB „A.“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) pripažinti teisę į ieškinio patenkinimą, o civilinį ieškinį nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

2024-03-26 nutarimu po specialisto išvados Nr. IBPS-V-256443-24 grąžintą dėžę Nr. 1 su viduje esančiu buteliu ir po specialisto išvados Nr. IBPS-V-153917-24 grąžintas dvi oro pagalves, supakuotas į du maišus – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti kaip menkaverčius.

Byloje esančius du vokus su mikroobjektais ant lipnios juostos – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.