- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-05
- Bylos Nr.
- e2A-2452-580/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Barkauskas, Loreta Bujokaitė, Jūra Marija Strumskienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- V. L.
- Kategorijos
- 2.6.29.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Loretos Bujokaitės ir Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui V. L. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas UAB „Legal Balance“ prašė priteisti iš atsakovo V. L. 4 878,37 Eur negrąžinto kredito; 528,62 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos (2022-11-13) pagal anuiteto metodu sudarytą sutarties grafiką; 3 866,53 Eur negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos (2022-11-13) iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2028-02-10) pagal anuiteto metodu sudarytą sutarties grafiką; 12 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:
1.1 tarp pradinės kreditorės BnP Finance ir atsakovo V. L. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. REF-vgr6b3j7, pagal kurią atsakovui 72 mėnesių terminui buvo suteiktas 5 000 Eur kreditas;
1.2 atsakovui tinkamai nevykdant sutartinių įsipareigojimų pradinė kreditorė nuo 2022-11-13 sutartį nutraukė;
1.3 pradinė kreditorė, remdamasi 2021-05-19 periodine reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. RP2021-05/01 ieškovui perdavė reikalavimą į atsakovo įsiskolinimą, apie tai atsakovas informuotas 2022-12-12 pranešimu;
1.4 atsakovas nėra įvykdęs savo sutartinių įsipareigojimų nei pradinei kreditorei, nei ieškovui, todėl nesumokėtos sumos priteistinos.
2. Atsakovui ieškinio, jo priedų kopija ir teismo pranešimas įteikti 2023 m. rugpjūčio 9 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. kartu gyvenančiam pilnamečiui asmeniui. Atsakovas per teismo nustatytą 20 dienų terminą nuo teismo pranešimo pateikti atsiliepimą įteikimo dienos atsiliepimo nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino nesąžininga ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2022-02-21 vartojimo kredito sutarties Nr. REF-vgr6b3j7 bendrųjų sąlygų 6.2 punkte įtvirtintą sąlygą, kad „Vartojimo kredito gavėjui pažeidus prievolę vykdyti mokėjimus pagal Vartojimo kredito sutartį laiku ir dėl to Vartojimo kredito davėjui pasikreipus į teismą dėl skolos priteisimo, Šalys susitaria, jog Vartojimo kredito gavėjui bus skaičiuojamos 12 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki priteistos skolos visiško grąžinimo“. Priteisė ieškovui UAB „Legal Balance“ iš atsakovo V. L. 4 878,37 Eur skolos, 528,62 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos (2022-11-13), 1 004,83 Eur negautų pajamų, 26 proc. dydžio palūkanas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2023-09-07 iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2028-02-2) pagal kredito sutarties mokėjimų grafiką, sudarytą anuiteto būdu, ir bendra tokių palūkanų suma negali viršyti 2 861,70 Eur sumos; bei 473 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė valstybei iš atsakovo V. L. 6,64 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Nurodė, kad:
3.1 atsižvelgiant į tai, kad sutartis nutraukta 2022-11-13, ieškovo reikalavimas dėl 4 878,37 Eur negrąžinto kredito ir 528,62 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo laikomas pagrįstu ir tenkinamas;
3.2 ieškovui iš atsakovo priteisia 26 proc. dydžio palūkanas, skaičiuojamas nuo sutarties nutraukimo dienos (2022-11-13) iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2028-02-22), tačiau ne didesnes nei ieškovės nurodoma 3 866,53 Eur pelno palūkanų likučio suma. Šių palūkanų suma nuo sutarties nutraukimo 2022-11-13 iki teismo sprendimo už akių priėmimo (2023-09-06) yra aiški – 1 004,83 Eur, ji priteisiama konkrečia fiksuota suma, o nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (2023-09-07) negautos pajamos priteisiamos procentine išraiška, t. y. 26 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio nuo sprendimo priėmimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos – 2028-02-22 neviršijant bendros 2 861,70 Eur (3 866,53 – 1 004,83) palūkanų sumos;
3.3 šalių gebėjimai dalyvauti procese dėl individualių savybių yra aiškiai nelygūs ir silpnesnioji proceso šalis (atsakovas) dėl šių priežasčių galėjo nesugebėti tinkamai ginti savo teisių, nes prisiėmė prievolę atlyginti ieškovei (kreditoriui) aiškiai per dideles, paskirties kompensuoti minimalius kreditoriaus nuostolius neatitinkančias, kompensuojamąsias palūkanas. Tokia standartinė sąlyga dėl procesinių palūkanų dydžio, kokia yra įtvirtinta kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.2 punkte, yra vertinama kaip nesąžininga, nes nustato neproporcingai didelę kredito gavėjo civilinę atsakomybę;
3.4 pripažinęs vartojimo sutarties sąlygą dėl kompensuojamųjų palūkanų normos niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento (ab initio), ir remdamasis teismų praktikoje suformuota pozicija, kad pripažinus kredito sutarties sąlygą nesąžininga ir negaliojančia, vadovaujantis CK 6.228⁴ straipsnio 6 ir 8 dalimis, ieškinio reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo turi būti atmestas kaip nepagrįstas (CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktas, 8, 9 dalys), teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo priteisti įstatymo numatytas palūkanas teismo iniciatyva, be ieškovo atitinkamo prašymo, todėl ieškinio reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo atmetamas;
3.5 iš esmės patenkinus visus ieškovo reikalavimus ieškovui iš atsakovo priteisiama 473 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Ieškovas AB „Legal Balance“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimo už akių dalį dėl 12 proc. dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo ir priteisti ieškovui iš atsakovės 12 proc. dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti 22 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Nurodo, kad:
4.1 12 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų dydis neprieštarauja Sutarties bendrųjų sąlygų dalies nuostatoms (šalių sulygtai valiai), todėl nėra pagrindo ne tik, kad mažinti, bet ir apskritai nepriteisti iš atsakovės prašomų priteisti 12 proc. dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nes tokia palūkanų norma užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nelaikytina neprotingai didele;
4.2 atsakovas netinkamai vykdė savo prievolę apeliantui, todėl atsakovas turi prisiimti dėl to kilusias neigiamas pasekmes. Atsakovas laisva valia įsipareigojo mokėti įmokas pagal Sutartį, tačiau šių pareigų neįvykdė. Pasirinkdamas sudaryti Sutartį su apeliantu, susipažino, suprato ir sutiko su Sutarties sąlygomis, tame tarpe ir Sutartyje numatytu procesinių palūkanų dydžiu jam tinkamai nevykdant sutarties ir kreditoriui pasikreipus į teismą dėl tinkamo įsipareigojimų nevykdymo. Šalys laisva susitarė dėl tokio dydžio procesinių palūkanų ir teismas ne tik, kad būtų sumažinęs prašomas priteisti procesines palūkanas iki 5 proc., bet jų visai nepriteisė;
4.3 pateikiant šį apeliacinį skundą buvo sumokėtas 22 Eur žyminis mokestis, kuris visa apimtimi priteistinas iš atsakovo.
5. Atsakovas V. L. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies
Žemesnės instancijos teismas
6. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
7. Apeliacijos objektą sudaro teismo sprendimas už akių dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Apeliantas skundžia teismo sprendimą dalyje dėl netenkinto ieškinio reikalavimo dėl 12 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo.
8. Bylos medžiaga nustatyta, kad pradinė kreditorė ir atsakovas 2022-02-21 sudarė Sutartį, kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 5 000 Eur vartojimo kreditas 72 mėn. terminui. Atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Tačiau atsakovas sutartinių įsipareigojimų pagal Sutartį tinkamai nevykdė. Pradinė kreditorė nutraukė su atsakove sudarytą Sutartį nuo 2022-11-13.
9. Ieškovas 2021-05-19 Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. RP2021-05/01 pagrindu iš pradinės kreditorės perėmė reikalavimo teisę į atsakovės skolą pagal Sutartį. Atsakovas apie reikalavimo teisių perleidimą buvo informuotas 2022-12-15 pranešimu (ieškinyje nurodyta data – 2022-12-12, laikoma rašymo apsirikimu). Duomenų apie tai, kad atsakovas įvykdė pradiniam kreditoriui ar ieškovui savo įsipareigojimus pagal Sutartį, byloje nepateikta (CPK 178 straipsnis).
Dėl 12 proc. metinių procesinių palūkanų
10. Ieškovas apeliaciniu skundu nesutinka su teismo sprendimu dalyje dėl atsisakymo priteisti 12 proc. dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, prašo pakeisti teismo sprendimą šioje dalyje. Nurodo, kad 12 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų dydis neprieštarauja šalių sutarties bendrųjų sąlygų dalies nuostatoms (šalių sulygtai valiai), tokia palūkanų norma užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nelaikytina neprotingai didele. Šalys laisva susitarė dėl tokio dydžio procesinių palūkanų ir teismas ne tik, kad būtų sumažinęs prašomas priteisti procesines palūkanas iki 5 proc., bet jų visai nepriteisė.
11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad vartotojo teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-149-706/2012). Pagal kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką teismas ex officio turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2017; 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018; 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).
Žemesnės instancijos teismas
12. CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams (3 dalis). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.
13. Kai kompensuojamosios palūkanos nustatytos sutartyje, taikomos būtent jos, o ne CK 6.210 straipsnyje reglamentuojamos kompensuojamosios palūkanos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-248/2016). Prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priskiriamos ir CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos procesinės palūkanos. Jų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018).
Žemesnės instancijos teismas
14. Nagrinėjamu atveju, Sutarties bendrųjų sąlygų 6.2 punkte nustatyta, kad vartojimo kredito gavėjui pažeidus prievolę vykdyti mokėjimus pagal Sutartį laiku ir dėl to vartojimo kredito davėjui kreipusis į teismą dėl skolos priteisimo, vartojimo kredito gavėjui bus skaičiuojamos 12 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki priteistos skolos visiško grąžinimo.
15. Vertinant ginčo atveju Sutartyje nustatytų 12 proc. dydžio procesinių palūkanų dydžio atitiktį teisiniam reglamentavimui bei sąžiningumo ir protingumo principams, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kad vertinamos vartojimo kredito sutarties sąlygos, todėl aktualios bei papildomai taikytinos vartotojų teisių apsaugą įtvirtinančios teisės normos (CK XVIII 1 skyrius).
16. CK 6.228⁴ straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nagrinėjantis bylą, kurioje ginčas kyla iš vartojimo sutarties, turi pareigą ex officio įvertinti tokios sutarties sąlygų atitiktį vartojimo sutarties sąlygų sąžiningumo kriterijams, įtvirtintiems CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje.
17. Kasacinis teismas yra išskyręs du nesąžiningų sutarčių sąlygų arba sąžiningumo kontrolės aspektus: procedūrinį (t. y. sąlygų įtraukimo į sutartį kontrolė) ir materialinį (sutarties turinio kontrolė) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018). Procedūrinis sąžiningumo kontrolės aspektas dar kitaip vadinamas skaidrumo reikalavimu. Atsižvelgiant į tai, koks kriterijus yra taikomas, gali skirtis ir taikytinos teisinės pasekmės. Materialinis arba sutarties turinio kriterijus apima sutarties sąlygos vertinimą pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje nustatytą preziumuojamų nesąžiningų sąlygų sąrašą. Šis sąrašas nėra baigtinio pobūdžio, jame esančios sąlygos nebūtinai yra nesąžiningos ir atvirkščiai – sąlyga, kurios nėra šiame sąraše, gali būti nesąžininga. Tuo atveju, jei sutarties sąlyga neatitinka nė vienos iš šiame sąraše nurodytų sąlygų, tai neatleidžia teismo nuo pareigos tikrinti sąlygas pagal bendrąjį sąžiningumo kriterijų, nustatytą CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje (CK 6.228⁴ straipsnio 9 dalis). Sutarčių sąlygos pagal bendrąjį sąžiningumo kriterijų yra vertinamos nustatant, ar sąlyga pažeidžiamas sąžiningumo reikalavimas ir iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).
18. CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nurodyta reiškia, jog nesąžiningų sąlygų kontrolė taikoma vartojimo sutarčių sąlygoms, kurios nebuvo individualiai aptartos. CK 6.228⁴ straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad individualiai neaptartomis laikomos vartojimo sutarties sąlygos, kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tos sąlygos nustatytos iš anksto verslininko parengtoje standartinėje sutartyje. Jeigu iš anksto parengtoje standartinėje sutartyje tam tikros sąlygos buvo aptartos individualiai, šio straipsnio taisyklės taikomos kitoms tos sutarties sąlygoms. Pareiga įrodyti, kad tam tikra vartojimo sutarties sąlyga buvo aptarta individualiai, tenka verslininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).
19. Nagrinėjamu atveju, įvertinus vartojimo kredito sutarties turinį, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad Sutarties sąlyga dėl procesinių palūkanų dydžio, įtvirtinta Sutarties bendrųjų sąlygų 6.2 punkte yra standartinė, kreditoriaus iš anksto parengta sutarties sąlyga. Pažymėtina, kad sąlyga dėl procesinių palūkanų dydžio nėra aptarta paskolos sutarties specialiosiose sąlygose. Taigi darytina labiau pagrįsta išvada, jog dėl jos atsakovas neturėjo galimybės derėtis, o tik buvo su ja supažindintas, todėl ji laikytina individualiai neaptarta vartojimo sutarties sąlyga (CK 6.228⁴ straipsnio 4 dalis). Papildomai pažymėtina, kad ieškovas iš esmės neįrodinėjo, jog minėta sąlyga būtų buvusi individualiai aptarta su atsakovu, kad atsakovas būtų turėjęs galimybę daryti įtaką nustatant procesinių palūkanų dydį, todėl atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Sutarties nuostatos dėl procesinių palūkanų dydžio šalių individualiai aptartos nebuvo (CK 6.228⁴ straipsnio 4 dalis).
20. CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta prezumpcija, kad nesąžiningos yra sutarties sąlygos, kuriomis nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad klausimą, ar atitinkama vartojimo sutarties sąlyga buvo nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą (netinkamą įvykdymą), teismas turi spręsti atsižvelgdamas į CK 6.228⁴ straipsnio 5 dalį, pagal kurią ar vartojimo sutarties sąlyga nesąžininga, turi būti vertinama atsižvelgiant į sutartyje nurodytų prekių ar paslaugų prigimtį ir visas sutarties sudarymo metu buvusias ir jos sudarymui turėjusias įtakos aplinkybes, ir visas kitas tos sutarties ar kitos sutarties, nuo kurios ji priklauso, sąlygas. Vertinant, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, vienu (bet ne vieninteliu) iš kriterijų taip pat gali būti ir kituose teisės aktuose nustatyti netesybų dydžio ribojimai vartojimo sutartyse. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018). Pareiga įrodyti aplinkybes, pagal CK 6.228⁴ straipsnio 5 dalį patvirtinančias, kad Sutarties sąlyga nėra nesąžininga, tenka verslininkui (CK 6.228⁴ straipsnio 3 dalis).
21. Nagrinėjamu atveju, ginčo vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.2 punkte įtvirtintas daugiau kaip du kartus didesnis procesinių palūkanų dydis, nei būtų skaičiuojamas pagal įstatymo nuostatas. Ieškovas nenurodė tokio procesinių palūkanų dydį pateisinančių priežasčių ir neargumentavo tokio ryškaus nukrypimo nuo įstatyme įtvirtinto procesinių palūkanų dydžio būtinybės (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad procesinių palūkanų paskirtis yra kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą, tačiau, atsižvelgiant į įstatyme įtvirtintą įprastą procesinių palūkanų dydį, laikomą pakankamu nurodytai paskirčiai atlikti, pripažintina, jog daugiau kaip du kartus įstatyme įtvirtintą palūkanų dydį viršijančios procesinės palūkanos neatitinka nurodytos paskirties kompensuoti minimalius kreditoriaus nuostolius ir skatinti įvykdyti teismo sprendimą. Labiau tikėtina, kad nurodyta Sutarties sąlyga kreditorius savo galimas rizikas siekė kompensuoti žymiai didesnėmis nei įstatymo nustatytomis procesinėmis palūkanomis. Toks procesinių palūkanų dydis, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, laikytinas akivaizdžiai per dideliu, neatitinkančiu šalių interesų pusiausvyros ir numatančiu nepagrįstai didelę vartotojo (atsakovo) civilinę atsakomybę sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo atveju. Atsižvelgiant į tai, Sutarties sąlyga, numatanti tokį nepagrįstai didelį procesinių palūkanų dydį, pirmosios instancijos teismo pagrįstai pripažinta nustatančia neproporcingai didelę atsakovo civilinę atsakomybę, ir, atitinkamai, nesąžininga ir dėl to pirmosios instancijos teismo pagrįstai pripažinta negaliojančia ab initio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-321-687/2019).
22. Tačiau CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytų procesinių palūkanų paskirtis yra ne tik kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusius kreditoriaus nuostolius, tačiau taip pat ir skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126-687/2012; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018). Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; 2012 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-912/2012).
23. Remiantis pirmiau išdėstyta teismų praktika, apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, taip pat iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias vartojimo kredito gavėjo atsakomybę už netinkamą finansinių įsipareigojimų vykdymą, tačiau, pripažinęs Sutarties sąlygą dėl nustatyto 12 proc. dydžio procesinių palūkanų dydžio nesąžininga, neatsižvelgė į procesinių palūkanų ypatumus, todėl nepagrįstai nepriteisė įstatyme numatytų 5 proc. dydžio procesinių palūkanų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių pakeičiamas, priteisiant ieškovui iš atsakovės 5 proc. dydžio procesines palūkanas pagal įstatymą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
24. Apeliacinės instancijos teisme, apelianto patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 22 Eur sumokėtas žyminis mokestis už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, priteisiant ieškovui 5 proc. dydžio procesines palūkanas, nors ieškovas prašė priteisti 12 proc. dydžio procesines palūkanas, t. y. apeliacinis skundas patenkintas 42 proc. apeliacinio skundo. Atitinkamai, ieškovui iš atsakovo priteistina proporcinga bylinėjimosi išlaidų dalis – 9,24 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškovo akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimą už akių pakeisti, dalyje, kurioje atmestas reikalavimas priteisti 12 proc. dydžio metines palūkanas ir priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, iš atsakovo V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. rugpjūčio 1 d.) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, iš atsakovo V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 9,24 Eur (devynis eurus 24 centus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.