- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-09
- Bylos Nr.
- 2S-795-642/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Žvinklytė
- Pareiškėjas
- individualios įmonės (duomenys neskelbtini)
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos individualios įmonės (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2021 m. birželio 1 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos (skolininkės) individualios įmonės (duomenys neskelbtini) skundą suinteresuotiems asmenims (išieškotojai) Šilutės rajono savivaldybės administracijai, antstoliui K. K. dėl antstolio veiksmų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Antstolis K. K. Tauragės apylinkės teismui persiuntė pareiškėjos individualios įmonės (toliau – ir IĮ) (duomenys neskelbtini) skundą dėl antstolio veiksmų, juo pareiškėja prašė panaikinti vykdomojoje byloje Nr. 0118/21/00356 antstolio raginimą, kuriuo siūloma IĮ (duomenys neskelbtini) per 30 kalendorinių dienų išsikelti iš Šilutės rajono savivaldybės administracijai nuosavybės teise priklausančių negyvenamųjų patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), su visu jai priklausančiu turtu. Be to, pareiškėja prašo atidėti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje, iki bus panaikinti ribojimai, numatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 nutarime Nr. 1226.
2. Skundą motyvavo tuo, kad dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių – dėl COVID-19 ligos, pripažintos itin pavojinga užkrečiamąja liga, egzistavimo neįmanoma įvykdyti 2020 m. lapkričio 9 d. Tauragės apylinkės teismo sprendimo. Visoje šalyje yra paskelbtas karantinas ir dėl šios priežasties ji negali vykdyti išsikeldinimo procedūros, nes ginčo patalpose veikia sveikatos įstaiga, nuolat vykdanti COVID-19 sergančių ligonių gydymą ir skiepijimą. Skolininkės iškeldinimas neigiamai atsilieptų sergančiųjų gydymui ir skiepijimui, o tai gali sukelti grėsmę ligonių sveikatai ar net gyvybei.
3. Skolininkė mano, kad šiuo atveju yra tikslinga atidėti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0118/21/00356, iki bus panaikinti ribojimai, numatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarime Nr. 1226, kadangi šiuo metu galiojančios redakcijos 2.2.8 punktas nustato, jog draudžiami visi viešose vietose, atvirose ir uždarose erdvėse organizuojami komerciniai ir nekomerciniai kultūros, pramogų, sporto renginiai, šventės, mugės, festivaliai ar kiti tam tikrą laiką trunkantys organizuoti žmonių susibūrimai viešoje vietoje iš anksto nustatytu laiku. Skolininkė nurodo, kad iškeldinimo procedūros yra susijusios su organizuotu žmonių susibūrimu viešoje vietoje, nes turtą reikia iškrauti ir pakrauti į transporto priemonę, o tokią veiklą gali atlikti tik grupė asmenų.
4. Suinteresuotas asmuo antstolis K. K., išnagrinėjęs pareiškėjos skundą, patvarkymu jo netenkino ir skundą kartu su vykdomąja byla perdavė nagrinėti Tauragės apylinkės teismui. Patvarkyme nurodė, kad skundžiamoje vykdomojoje byloje, vykdomajame dokumente nėra nurodytas sprendimo įvykdymo terminas, vykdomas teismo sprendimas nėra vykdytinas skubiai, o jo kategorija nepatenka nė į vieną iš Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 661 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų kategorijų. Dėl prašymo atidėti vykdymo veiksmus antstolis nurodė, kad šis prašymas nėra skundo dalykas, kadangi dėl jo vykdomojoje byloje jokio procesinio sprendimo nėra priimta. CPK 626 straipsnyje yra įtvirtinti privalomieji vykdomosios bylos vykdymo veiksmų sustabdymo pagrindai, tačiau skolininko prašymo atidėti vykdymą vykdomojoje byloje Nr. 0118/21/00356 motyvai nepatenka nė į vieną iš minėtame straipsnyje nurodytų atvejų.
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo Šilutės rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į skundą, prašydama atmesti IĮ (duomenys neskelbtini) skundą dėl antstolio K. K. veiksmų kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2021 m. kovo 3 d. vykdomasis raštas yra išduotas Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų įsiteisėjusio sprendimo pagrindu, kurio skolininkė nevykdo ir taip pažeidžia Šilutės rajono savivaldybės administracijos, kaip ginčo patalpų, iš kurių neišsikelia skolininkė, savininkės, teises. Šilutės rajono savivaldybės administracija iki šiol negali naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu turtu. Karantino paskelbimas pats savaime negali riboti Šilutės rajono savivaldybės administracijos, kaip savininkės, nuosavybės teisių į ginčo patalpas. Ginčo patalpų panaudos sutarties terminas pasibaigė 2019 m. gegužės 7 d., todėl skolininkė turėjo pakankamai laiko išsikelti iš ginčo patalpų ir pasirūpinti kitomis patalpomis. Skolininkė, nevykdydama teismo sprendimo, neišsikeldama iš ieškovei nuosavybės teise priklausančios negyvenamosios patalpos, pažeidžia ieškovės, kaip teisėtos šios patalpos savininkės, teisę savo nuožiūra valdyti, naudoti nuosavybės teise patalpas, jomis disponuoti. Dėl ginčo patalpų yra įvykęs viešasis nuomos konkursas, tačiau dėl skolininkės nesąžiningų veiksmų Šilutės rajono savivaldybės administracija negali perduoti ginčo patalpų konkursą laimėjusiam asmeniui. Tokiais savo veiksmais skolininkė, be kita ko, varžo nuomos konkursą laimėjusio asmens teisę naudotis ginčo patalpomis nuomos sutarties pagrindais, kartu Šilutės rajono savivaldybės administracijai užkertama galimybė gauti pajamas už ginčo patalpų nuomą. Taip pat nepagrįsti skolininkės teiginiai, kad iškeldinimas iš ginčo patalpų šiuo metu yra negalimas, nes ginčo patalpose veikia sveikatos įstaiga, kuri nuolat vykdo COVID-19 sergančių ligonių gydymą ir skiepijimą. Skolininkė nėra vienintelė sveikatos paslaugų teikėja Kintų miestelyje. Pirminės sveikatos priežiūros paslaugas, tarp jų ir COVID-19 sergančių ligonių gydymą bei skiepijimą, (duomenys neskelbtini) taip pat teikia UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl argumentai, kad, skolininkei išsikėlus iš ginčo patalpų, sveikatos priežiūros paslaugų teikimas vietos gyventojams būtų sutrikdytas, yra visiškai nepagrįsti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Tauragės apylinkės teismas 2021 m. birželio 1 d. nutartimi pareiškėjos IĮ (duomenys neskelbtini) skundo dėl antstolio veiksmų netenkino.
7. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad antstolis, vadovaudamasis CPK 655 straipsnio 1 dalimi, pagrįstai 2021 m. kovo 8 d. raginimu Nr. S-21-118-11066 informuodamas pareiškėją (skolininkę) IĮ (duomenys neskelbtini) apie pradėtą vykdymo procesą, kartu suteikė skolininkei galimybę per nustatytą terminą įvykdyti reikalavimą ir taip išvengti priverstinio vykdymo priemonių ir jų lemiamų papildomų bylinėjimosi išlaidų.
8. Teismas konstatavo, kad vykdomajame rašte nėra nurodytas sprendimo įvykdymo terminas, vykdomas teismo sprendimas nėra vykdytinas skubiai, t. y. šio vykdomojo dokumento kategorija nepatenka nė į vieną CPK 661 straipsnyje įtvirtintą kategoriją, todėl teismas padarė išvadą, kad raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui išsiųstas, vadovaujantis įstatymais, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį panaikinti nėra teisinio pagrindo.
9. Dėl prašymo atidėti vykdymo veiksmus teismas nurodė, kad su iškeldinimu susiję veiksmai pagal nutarties priėmimo metu galiojantį Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimą Nr. 1226 nėra draudžiami, todėl pareiškėjos argumentai dėl to, kad dėl šalyje paskelbto karantino ji neturi galimybės išsikelti, yra atmestini kaip nepagrįsti. Be to, teismas pažymėjo, kad byloje yra duomenų, jog pareiškėjos buveinės vietoje gyventojų gydymo ir skiepijimo paslaugas teikia ir kitos gydymo įstaigos. Atsižvelgęs į šias aplinkybes ir įvertinęs tai, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės neatitinka CPK 627 straipsnyje numatytų pagrindų, teismas nusprendė, jog nėra pagrindo atidėti vykdymo veiksmus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
10. Atskiruoju skundu pareiškėja IĮ (duomenys neskelbtini) (toliau – ir apeliantė) prašo Tauragės apylinkės teismo 2021 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-1497-750/2021 panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės: panaikinti antstolio K. K. raginimą vykdomoje byloje Nr. 0118/21/00365; atidėti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0118/21/00356, iki bus panaikinti ribojimai, numatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarime Nr. 1226. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Apeliantė pažymėjo, kad dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių – dėl COVID-19 ligos, kuri yra pripažinta itin pavojinga užkrečiamąja liga, egzistavimo neįmanoma įvykdyti teismo sprendimo.
10.2. Apeliantė nurodė, kad ji negali vykdyti išsikėlimo procedūros, nes ginčo patalpose veikia sveikatos įstaiga, kuri nuolat vykdo COVID-19 sergančių ligonių gydymą ir skiepijimą, iškeldinimas neigiamai atsilieptų sergančiųjų gydymui ir skiepijimui, o tai gali sukelti grėsmę ligonių sveikatai ar net gyvybei.
10.3. Apeliantė pažymi, kad tarptautinio arbitražo praktikoje epidemijos, kurios kyla dėl įvairių naujų infekcijų ar virusų, yra laikomos force majeure sąlygomis, o tai sudaro kliūtis įvykdyti teismo sprendimą dėl iškeldinimo. Skolininkė nurodo, kad šiuo metu iškeldinimas nėra galimas.
10.4. Apeliantės nuomone, tikslinga atidėti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0118/21/00356, iki bus panaikinti ribojimai, numatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarime Nr. 1226. Skolininkė nurodo, kad iškeldinimo procedūros yra susijusios su organizuotu žmonių susibūrimu viešojoje vietoje, nes turtą reikia iškrauti ir pakrauti į transporto priemones, tokią veiklą gali atlikti tik grupė asmenų, o tokia veikla šiuo metu yra negalima pagal minėto nutarimo 2.2.8 punktą.
Atsiliepimas
11. Suinteresuotas asmuo Šilutės rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, juo prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:
11.1. Pažymima, kad karantino paskelbimas pats savaime negali riboti savivaldybės administracijos, kaip savininkės, nuosavybės teisių į ginčo patalpas. Todėl laikytina, kad skunde išdėstyti skolininkės argumentai nepatvirtina esant pakankamą pagrindą sustabdyti vykdomąją bylą ar atidėti vykdymo veiksmus, taigi skolininkės prašymas panaikinti antstolio raginimą yra akivaizdžiai nepagrįstas.
11.2. Dėl skolininkės nesąžiningų veiksmų Šilutės rajono savivaldybės administracija negali perduoti ginčo patalpų viešąjį nuomos konkursą laimėjusiam asmeniui. Tokiais savo veiksmais skolininkė varžo nuomos konkursą laimėjusio asmens teisę naudotis ginčo patalpomis, be to, Šilutės rajono savivaldybės administracijai užkertama galimybė gauti pajamas už ginčo patalpų nuomą.
11.3. Šilutės rajono savivaldybės administracija nurodo, kad skolininkė nėra vienintelė sveikatos paslaugų teikėja Kintų miestelyje. Pirminės sveikatos priežiūros paslaugas, tarp jų ir COVID-19 sergančių ligonių gydymą ir skiepijimą, (duomenys neskelbtini) taip pat teikia UAB „(duomenys neskelbtini)“, veikianti adresu (duomenys neskelbtini), todėl argumentai, kad, skolininkei išsikėlus iš ginčo patalpų, sveikatos priežiūros paslaugų teikimas vietos gyventojams būtų sutrikdytas, yra visiškai nepagrįsti.
11.4. Pažymima, kad atskirasis skundas yra visiškai nemotyvuotas ir nepagrįstas jokiais teisiniais argumentais, skolininkė tik formaliai remiasi paskelbtu karantinu. Skolininkė, teikdama atskirąjį skundą, nurodo tas pačias aplinkybes, argumentus, dėl kurių jau pasisakė pirmosios instancijos teismas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
12. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
Žemesnės instancijos teismas
13. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis K. K. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0118/21/00356 pagal Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2021 m. kovo 3 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl nepiniginio išieškojimo, pagal kurį skolininkė IĮ (duomenys neskelbtini) turi išsikelti iš Šilutės rajono savivaldybės administracijai priklausančių negyvenamųjų patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), su visu jai priklausančiu turtu. Antstolis, priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, 2021 m. kovo 8 d. parengė ir skolininkei išsiuntė raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-21-118-11066, ragindamas skolininkę per 30 dienų nuo šio raginimo dienos išsikelti iš Šilutės rajono savivaldybės administracijai priklausančių negyvenamųjų patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), su visu jai priklausančiu turtu.
15. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios (proceso) teisės normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir teisėtus interesus. Be to, visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007).
Dėl raginimo įvykdyti sprendimą
16. CPK 646 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Pagal CPK 653 straipsnį, vykdomuosius veiksmus antstolis privalo pradėti: skubaus vykdymo bylose – ne vėliau kaip kitą darbo dieną po vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti, kitose bylose – ne vėliau kaip per tris darbo dienas po vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti. Raginimas įvykdyti sprendimą yra dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (CPK 655 straipsnio 1 dalis).
17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog CPK 655 straipsnio 1 dalies reikalavimo vykdymas yra viena iš skolininko teisių ir teisėtų interesų garantijos formų, nes skolininkui pranešama apie tai, jog yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodytų veiksmų skolininkas per antstolio nustatytą terminą neįvykdys, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2012; 2016 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371-701/2016).
18. Akcentuotina, kad raginimas byloje yra rengiamas visais atvejais, išskyrus numatytus CPK 661 straipsnyje (jeigu įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai, skubaus vykdymo bylose, bylose dėl turto konfiskavimo ir mažesnių negu vienas šimtas eurų piniginių sumų išieškojimo).
19. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog nagrinėjamu atveju antstolis, vadovaudamasis CPK 655 straipsnio 1 dalimi, pagrįstai 2021 m. kovo 8 d. raginimu Nr. S-21-118-11066 informavo pareiškėją (skolininkę) IĮ (duomenys neskelbtini) apie pradėtą vykdymo procesą ir kartu suteikė skolininkei galimybę įvykdyti reikalavimą, išvengiant priverstinio vykdymo priemonių ir jų lemiamų papildomų bylinėjimosi išlaidų.
20. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad visi šie antstolio veiksmai atitinka CPK 655–661 straipsnių nuostatas ir jis, gavęs vykdomąjį raštą, jų nevykdyti negali. Todėl naikinti antstolio raginimą pareiškėjai išsikelti nėra pagrindo. Taip pat nėra pagrindo pripažinti, kad antstolis K. K., vykdydamas teismo sprendimą, savo pareigas atliko nesąžiningai ar neteisėtai, nes jo visi atlikti veiksmai reglamentuoti įstatymu.
21. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantė atskirajame skunde, nesutikdama su antstolio raginimu, mano, jog dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių egzistavimo, t. y. dėl COVID-19, yra neįmanoma įvykdyti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimo, kuriuo teismas nusprendė iškeldinti skolininkę iš ginčo patalpų.
22. Bendrąja prasme nenugalimą jėgą (force majeure) apibrėžia CK 6.212 straipsnis. Šio straipsnio pirmoje dalyje nurodyta, kad šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties nevykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių šalis: negalėjo kontroliuoti; negalėjo numatyti sutarties sudarymo metu; negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių atsiradimui; negalėjo užkirsti kelio pasekmių atsiradimui. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tam, jog pagal CK 6.212 straipsnį būtų pripažintos force majeure aplinkybės, būtina šių sąlygų visuma (kumuliatyvios sąlygos): tokių aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti; dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti; šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio; šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos.
23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatymų ir teismų praktikos nustatyti force majeure reikalavimai yra labai aukšti ir juos įrodyti turi būtent tas asmuo, kuris ginasi nenugalima jėga nuo savo prievolių nevykdymo ar atleidimo nuo atsakomybės. Ypač vertinant tai, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis).
24. Atsižvelgdamas į kasacinio teismo praktiką, kurioje daugumoje bylų, susijusių su nenugalimos jėgos aplinkybių nustatymu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nustatė, kad nebuvo pagrindo konstatuoti force majeure aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nei krizė, nei valstybės veiksmai savaime nėra laikomi force majeure, tuo labiau kad nenugalima jėga turi būti vienintelė prievolės nevykdymo priežastis. Nagrinėjamu atveju apeliantės nurodyta priežastis – karantinas nėra pagrindas taikyti nenugalimos jėgos aplinkybes ir nevykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo.
Dėl prašymo atidėti vykdymo veiksmus
25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad vykdomosios bylos sustabdymas pagal diskrecijos teisės suteikimą antstoliui spręsti sustabdymo reikalingumą skirstomas į dvi rūšis: privalomąjį (CPK 626 straipsnis) ir fakultatyvųjį (CPK 627 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2007). Antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą ir vykdymo veiksmus, kai nustato, jog yra CPK 626 straipsnio 1, 2 dalyje įtvirtinti pagrindai. Kitais atvejais, nustatytais CPK 627 straipsnyje, antstolis turi teisę sustabdyti vykdomąją bylą, t. y. savarankiškai nuspręsti dėl vykdomosios bylos sustabdymo reikalingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2013). Pažymėtina, kad vykdomoji byla gali būti sustabdyta tik esant įstatyme nustatytam pagrindui. Tuo tarpu antstolis, spręsdamas vykdomosios bylos sustabdymo klausimą, privalo laikytis antstolių veiklos ir civilinio proceso principų: savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, užtikrinti, kad būtų tinkamai ginami išieškotojo interesai, taip pat nepažeidžiamos kitų vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (CPK 634 straipsnio 2 dalis).
26. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėja visais būdais bando atidėti išsikėlimą iš suinteresuotam asmeniui Šilutės rajono savivaldybės administracijai priklausančių negyvenamųjų patalpų, nors sprendimas dėl iškeldinimo įsiteisėjo Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 25 d. nutartimi Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikus nepakeistą. Pareiškėja savo prašymu dėl vykdymo veiksmų atidėjimo siekia ne kuo greičiau įvykdyti teismo sprendimą, o vilkinti vykdymo procesą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, net ir atsižvelgiant ir į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ buvo paskelbtas karantinas dėl COVID-19 pandemijos, darytina išvada, jog pareiškėja turėjo visas sąlygas ir galimybes išsikelti iš ginčo objekto.
27. Remdamasi minėtu nutarimu pareiškėja teigia, jog iškeldinimo procedūros yra susijusios su organizuotu žmonių susibūrimu viešoje vietoje, nes turtą reikia iškrauti ir pakrauti į transporto priemonę, o tam tikrą laiką trunkantys organizuoti žmonių susibūrimai viešoje vietoje iš anksto nustatytu laiku yra draudžiami. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas kaip nepagrįstus tokius apeliantės argumentus, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog įmonės iškeldinimas su jai priklausančiu turtu nėra nei kultūros, nei sporto renginys, taip pat nėra nei šventė, mugė, festivalis ir kita veikla, apibrėžta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 2.2.8 punkte, o su iškeldinimu susiję veiksmai, laikantis būtinų saugumo priemonių, nėra draudžiami.
28. Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti ir tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 499 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimą Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ su visais pakeitimais ir papildymais pripažino netekusiu galios. Esant šioms aplinkybėms, apeliantė savo delsimo išsikelti iš Šilutės rajono savivaldybės administracijai priklausančių negyvenamųjų patalpų neturi pagrindo grįsti netekusio galios teisės akto ribojimais.
29. Be to, nors apeliantė teigia, kad ji teikia šiuo metu visuomenei būtinas gyventojų gydymo ir skiepijimo paslaugas, tačiau, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjos buveinės vietoje gyventojų gydymo ir skiepijimo paslaugas teikia ir kitos gydymo įstaigos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės išsikėlimas iš ginčo patalpų neatima iš jos galimybės teikti sveikatos priežiūros paslaugas kitose patalpose.
30. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, įvertinęs privalomuosius ir fakultatyviuosius vykdomosios bylos sustabdymo (vykdymo veiksmų atidėjimo) pagrindus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atidėti vykdymo veiksmus antstolio K. K. vykdomoje vykdomojoje byloje Nr. 0118/21/00356.
31. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs antstolio atliktų veiksmų neteisėtumo, konstatuoja, jog kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
32. Remdamasis tuo, kas anksčiau aptarta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2021 m. birželio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.
Vykdomąją bylą Nr. Nr. 0118/21/00356 grąžinti antstoliui K. K..