Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam K. S. (K. S.), jo įgaliotam atstovui advokatui Povilui Latviui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), atstovo advokato Povilo Latvio skundą dėl Lietuvos kelių policijos tarnybos 2022 m. gegužės 18 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 39-ANRN-60174-2022 pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2022 m. gegužės 18 d. Institucija, įvertinusi pareiškėjo atstovo skunde išdėstytas aplinkybes, byloje esančius duomenis, vadovaujantis ANK 625 straipsnio nuostatomis, sutiko su skundu iš dalies ir 2022 m. gegužės 18 d. priėmė naują nutarimą Nr. 39-ANRN-60174-2022, kuriuo K. S. paskyrė administracinę nuobaudą – 510 Eur piniginę baudą su administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams (b. l. 25-30).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje nekvestionuojama pareiškėjo kaltė ir teismas, patikrinęs bylos medžiagą, neturi pagrindo abejoti tuo, jog pareiškėjo kaltė, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 6 dalyje, yra įrodyta patikimais, leistinais ir ištirtais įrodymais. Pareiškėjas skundu neginčija kaltės, padaryto administracinio nusižengimo kvalifikacijos ir faktinių bylos aplinkybių, tačiau prašo pakeisti Institucijos priimtą nutarimą ir jam paskirtą administracinę nuobaudą – 510 eurų baudą sumažinti bei sutrumpinti specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą iki 1 mėnesio. Teismas sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo mažinti pareiškėjui paskirtą administracinę nuobaudą bei sutrumpinti specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą iki 1 mėnesio dėl toliau išvardintų priežasčių. Iš skundžiamo nutarimo matyti, jog Institucija pagrįstai nustatė K. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – K. S. prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi ir jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas. Iš bylos matyti, jog K. S. anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas daug kartų, įskaitant ir už analogiško pobūdžio administracinius nusižengimus, greitį ne kartą viršijo ir po šioje byloje nagrinėjamo administracinio nusižengimo padarymo, dirba.

Pareiškėjas teigia, kad 2022 m. balandžio 26 d. nutarimas buvo priimtas praėjus 10 mėnesių nuo padaryto administracinio nusižengimo dienos (2021 m. birželio 24 d.), t. y. administracinė nuobauda taikyta tik praėjus 10 mėnesių po kelių eismo taisyklių pažeidimo padarymo. Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal ANK 39 straipsnį administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Nagrinėjamu atveju administracinė nuobauda paskirta nepažeidus ANK 39 straipsnyje nurodyto termino.

Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, kad niekam nebuvo padaryta žala, nebuvo susidurta su kitais automobiliais ar kliudyti kiti objektai, vertinamos kaip nesudarančios pagrindo iki minimalaus dydžio sumažinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino. Kaip vienas iš vertinamųjų kriterijų, sprendžiant, kokią sankciją paskirti pažeidėjui, yra padariniai, tačiau tai nėra vienintelė aplinkybė, į kurią atsižvelgiama nustatant sankcijas. Šiuo konkrečiu atveju padarytas administracinis nusižengimas apibūdinamas formalia sudėtimi, kuomet vien ANK 416 straipsnio 6 dalies dispozicijoje nurodytų veiksmų padarymas laikomas tiek pavojingu, jog kiltų administracinė atsakomybė, net nelaukiant padarinių atsiradimo. Remiantis aukščiau išdėstytu, akivaizdu, jog pareiškėjas žymiai viršydamas leistiną maksimalų greitį, kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei savo paties sveikatai ar net gyvybei. Aplinkybės, kad dėl padaryto nusižengimo nekilo neigiamų pasekmių ir kiti asmenys bei pats nenukentėjo, nesudaro pagrindo taikyti sankcijoje numatytą minimalią nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę. Vien tai, kad neįvyko eismo įvykis ir nebuvo sužalota asmenų sveikata ar kitiems asmenims priklausantis turtas, nepaneigia grėsmės kėlimo fakto ir nėra aktualu kvalifikuojant veiką pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį, kadangi eismo įvykio metu padarius žalą ar sužalojus kitus asmenis atsakomybė kiltų pagal kitas teisės normas. Dėl šių priežasčių transporto priemonių valdymo apribojimas atitinkamam laikotarpiui yra būtina poveikio priemonė, kadangi ji tiesiogiai įgyvendina administracinės nuobaudos skyrimo tikslus, ypač užtikrina, kad asmuo nepadarys naujų teisės pažeidimų. Tokiu būdu yra apsaugomas visuomenės interesas, užtikrinamas jos saugumas ir efektyviai taikomos prevencinio pobūdžio priemonės.

Pareiškėjas nurodė, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga, nes jo darbo pobūdis susijęs su transporto priemonės vairavimu, o praradus teisę vairuoti tai reikštų vienintelio pragyvenimo šaltinio praradimą. Teismas pažymi, jog tai, kad K. S., nesilaikydamas teisės normų, pablogino savo padėtį, yra jo netinkamo elgesio rezultatas ir nesudaro pagrindo taikyti sankcijoje numatytą minimalią nuobaudą. Dėsninga, kad paskirta nuobauda sukelia teisės pažeidėjui neigiamų pasekmių. Pažeidėjui neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą sutrumpinti paskirtą nuobaudą, nes neigiamos pasekmės yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu (2017-02-28 Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-127-651/2017). Atkreiptinas dėmesys, jog administracine nuobauda bei administracinio poveikio priemonėmis siekiama asmens nubaudimo ir prevencinių tikslų (ANK 22 straipsnis). Vien tik administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas, teismo vertinimu, šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Kartu pažymėtina, kad faktas, jog nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra argumentas, sudarantis pagrindą ją trumpinti. Be to, nagrinėjamu atveju taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, prioritetas teikiamas visuomenės interesui, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, siekį užkirsti kelią galinčioms kilti sunkioms pasekmėms dėl neatsakingo tokio asmens elgesio. Pažeidėjo interesas negali būti dominuojantis prieš viešąjį interesą (Kauno apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-530-397/2017, AN2-469-785/2017).

Teismas, įvertinęs K. S. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, pažymi, kad K. S. padarė vieną šiurkščiausių administracinių nusižengimų, keliančių pavojų ne tik eismo saugumui ir sau pačiam, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei. Jis viršijo leistiną 60 km/val. greitį, įvertinus matavimo prietaiso paklaidą važiavo 113 km/val. greičiu, t. y. nustatytą greitį viršijo 53 km/val. – beveik dvigubai nei leistinas greitis. Be to, pažeidimą padarė Vilniaus mieste, dienos metu, kada eismas yra pakankamai intensyvus ir tik atsitiktinumo dėka neatsirado sunkūs padariniai. Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad nusižengimą padarė lyg ir po ženklo „Vilnius“, įvažiuojant į miestą, tačiau atsižvelgiant į administracinio nusižengimo protokole nurodytas padarymo vietos koordinates, nusižengimas buvo padarytas gerokai toliau kirtus Vilniaus miesto ženklo ribą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas nurodo, jog nusižengimą padarė savo gyvenamojoje vietovėje, nurodė, kad Nemenčinės plentas jam yra žinomas, todėl atsižvelgiant į tai, pareiškėjas puikiai turėjo žinoti, kad jis yra įvažiavęs į Vilniaus miesto ribas. Vertinant konkretų pareiškėjo padarytą KET pažeidimą, pažymėtina, kad K. S. padarė labai grubų ir vieną iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, kuris galėjo sukelti itin sunkias ir nepataisomas pasekmes. Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėjo įvykdytas administracinis nusižengimas, kuomet mieste, miesto gatvėje, važiavo beveik dvigubai didesniu greičiu nei leistinas maksimalus visiems vairuotojams greitis, elgėsi labai pavojingai, savo veiksmais sukeldamas realų pavojų tiek sau, tiek ir kitiems eismo dalyviams, be to, šiuo savo elgesiu jis parodė atsainų požiūrį į galiojančias Kelių eismo taisykles (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. nutartis Nr. II-509-992/2019, Alytaus apylinkės teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis Nr. R-6-1023/2019).

Iš teismui pateikto išrašo apie pareiškėjo baustumą administracine tvarka už paskutinius penkerius metus matyti, kad administracine tvarka jis ne kartą baustas už KET pažeidimus, kurie yra susiję su greičio viršijimu (leistino greičio viršijimus – du kartus 13 km/h, tris kartus 20 km/h, tris kartus 23 km/h, 28 km/h, 34 km/h, 22 km/h, 16 km/h, du kartus 21 km/h), taip pat už kitokio pobūdžio pažeidimus (sustojo ir stovėjo ant šaligatvio, kai nėra stovėjimo būdą nurodančio ženklo; 2 kartus už neapsidraudimą civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu; kirto horizontalaus ženklinimo liniją; vairuodamas rankomis naudojosi mobilioji ryšio priemone; sustojo ir stovėjo vietoje, kur sustojus užstojo kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus arba kliudė kitų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui; 2 kartus vairavo neužsisegęs saugos diržų; vairavo neįregistruotą nustatyta tvarka automobilį; sustojo ant pėsčiųjų ar dviračių tako; sustojo ir paliko automobilį kelio ženklo 332 galiojimo zonoje). Iš padarytų administracinių nusižengimų skaičiaus matyti, kad jis reikiamų išvadų dėl savo elgesio, pažeidinėdamas KET, nedaro. Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, jog dalis pažeidimų, kuriuos jis yra gavęs, yra už automobilius, kuriuos jis yra pardavęs ir parduotų automobilių savininkai, automobilių savo vardu nepersirašė. Teismas atkreipia dėmesį, kad byloje nėra pateikta duomenų apie tai, jog baudos buvo skirtos ne pareiškėjui ar pareiškėjas būtų jas apskundęs. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog jis vežė pabėgėlius iš Ukrainos, nes skubėjo ir dėl to gavo baudas už greičio viršijimą, nesuteikia jam pagrindo viršyti leistiną važiavimo greitį. K. S. padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių, tai patvirtina ir įstatymų leidėjo numatyta itin griežta administracinė nuobauda. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjas vėl pažeidė KET ir viršijo greitį po nagrinėjamo nusižengimo šioje byloje padarymo. Paminėtos aplinkybės pareiškėją apibūdina neigiamai, kaip nerūpestingą ir neatsakingai savo teise vairuoti transporto priemones besinaudojantį asmenį.

Tačiau teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, mano, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti K. S. teisės vairuoti transporto priemones – atėmimą trumpesniam terminui. Kaip matyti iš priimto nutarimo, K. S. už nusižengimą paskirta administracinio poveikio priemonė, kurios terminas artimas ANK 416 straipsnio 6 dalyje nustatytam šios poveikio priemonės vidurkiui. Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, K. S. tiek nagrinėjant bylą Institucijoje, tiek savo skunde pripažino kaltę dėl jam inkriminuojamo nusižengimo, nuoširdžiai gailėjosi, kas pagrįstai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Iš pareiškėjo teismui pateiktos jį teigiamai charakterizuojančios medžiagos nustatyta, kad jis dirbantis, vykdantis individualią pavėžėjo veiklą ne pirmus metus, jam teisė vairuoti yra pagrindinis ir vienintelis pajamų šaltinis, turi tikslą sutaupyti pradiniam įnašui būstui bei paskolai. Teismo vertinimu, visos šios aplinkybės leidžia spręsti, jog K. S. teisės vairuoti transporto priemones atėmimas turi būti sumažintas iki sankcijoje numatyto artimo minimaliam (2 mėnesių) dydžio. Dviejų mėnesių specialiosios teisės atėmimo terminas šiuo atveju bus pakankamas ANK 22 straipsnyje numatytai nuobaudos paskirčiai įgyvendinti, todėl Institucijos nutarimas keičiamas.

Skundžiamu nutarimu K. S. buvo paskirta 510 Eur dydžio bauda, t. y. šiek tiek didesnė nei ANK 416 straipsnio 6 dalies sankcijoje numatytas šios nuobaudos vidurkis, bauda yra tinkamai individualizuota, laikantis ANK 34 straipsnyje nustatytų taisyklių. Dėl to pagrindo jos mažinti nėra. Tačiau teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, susijusias su jo turtine padėtimi, sprendžia, kad yra pagrindas jam paskirtos 510 Eur baudos mokėjimą išdėstyti dalimis 10 mėnesių.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsniu, teismas,

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn patraukto K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovo advokato Povilo Latvio skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Lietuvos kelių policijos tarnybos 2022 m. gegužės 18 d. nutarimo Nr. 39-ANRN-60174-2022 dalį ir sutrumpinti K. S. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 2 (dviejų) mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, išdėstyti K. S. paskirtos 510 Eur dydžio baudos mokėjimą 10 mėnesių laikotarpiui, nustatant, kad bauda pradedama mokėti nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį sumokant po 51 eurų įmoką.

Kitą Lietuvos kelių policijos tarnybos 2022 m. gegužės 18 d. nutarimo Nr. 39-ANRN-60174-2022 dalį palikti nepakeistą.

Išaiškinti, kad bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius) (nuo 2020 m. birželio 26 d. ši sąskaita uždaroma), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas). Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) –21154112326.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.