- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-12
- Bylos Nr.
- II-435-1132/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00239-2024-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vilma Tamošaitienė
- Pažeidėjas
- M. K.
- Kategorijos
- 16.9.6Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo M. K. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos M. M. 2024 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (ROIK (duomenys neskelbtini)) dalyje dėl specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiosios tyrėjos M. M. 2024 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (toliau – ir skundžiamas nutarimas) M. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 4 dalį 450 eurų bauda bei paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams, dėl to, kad jis 2024 m. sausio 10 d. 20.55 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti, kai ši teisė jam yra atimta.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas M. K. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė skundą, kuriuo prašo persvarstyti jam paskirtą baudą.
Skunde nurodoma, kad pareiškėjas sutinka ir pripažįsta savo kaltę, bet ji buvo netyčinė, nes pirmojo nutarimo nebuvo pastebėjęs per Valstybinę mokesčių inspekciją (toliau – ir VMI), todėl matė tik baudą ir važiavo. Jam yra labai svarbu išsaugoti vairuotojo pažymėjimą, kadangi tai yra jo pragyvenimo šaltinis ir vienintelis būdas užsidirbti, nes užsiima individualia veikla, o vairuotojo pažymėjimas yra reikalingas važiuojant dirbti po visą Lietuvą. Šiuo metu negali dirbti ir apsirūpinti pajamomis (b. l. 3).
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu prašė skundo netenkinti, skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir nurodė, jog vairuotojų registro duomenimis M. K. administracinio nusižengimo įvykdymo metu neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, nes ji jam buvo atimta administracinio nusižengimo teisenoje ROIK (duomenys neskelbtini) už įvykdytą ANK 416 straipsnio 6 dalies nusižengimą 4 mėnesių terminui nuo 2023 m. gruodžio 31 d. iki 2024 m. balandžio 29 d., t. y. pareiškėjas 2024 m. sausio 10 d. vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, kai ši teisė jam yra atimta.
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnyje nustatyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo pagrindai ir sąlygos. Įstatymo 24 straipsnio 3 dalis nustato, kad asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, ši teisė grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomą vairuotojų mokymą. Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo protokolas M. K. įteiktas nusižengimo nustatymo metu asmeniškai. Jis dalyvavo bylos nagrinėjime, nutarimas išsiųstas jo nurodytu elektroniniu paštu. Administracinio nusižengimo teisenoje ROIK (duomenys neskelbtini) dėl įvykdyto ANK 416 straipsnio 6 dalies nusižengimo, protokolas ir byloje priimtas nutarimas įteiktas jį išsiunčiant elektroniniu paštu ir papildomai „e. pristatymo“ būdu (siuntos: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)). Procesiniai dokumentai M. K. įteikti ANK 573 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, todėl teigti, kad pareiškėjas nežinojo apie teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, nėra pagrindo.
Institucijos pareigūnas, vadovaudamasis ANK 34 straipsnio 2 ir 3 dalimis, tinkamai individualizavo pareiškėjui skiriamą nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę. Paskirta administracinė nuobauda, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jo padėtį gerinančias ir bloginančias aplinkybes, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 2 dalimi. Pareiškėjui skirta minimali bauda ir imperatyviai straipsnio sankcijoje nustatyta, privaloma administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisė vairuoti transporto priemones) atėmimas minimaliam terminui.
Teismų praktikoje suformuota, kad ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostata taikoma tik esant ypatingoms, išskirtinėms aplinkybėms, o duotuoju atveju, tokių nenustatyta. Švelnesnės nei straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas būtų nesuderinamas nei su teismų praktika analogiškose bylose, nei su valstybės politika griežtinti atsakomybę už vairavimą neturint teisės vairuoti transporto priemones, nei su visuomenės interesu, kad asmuo neišvengtų jo teises ir kartu galimybes padaryti analogišką pažeidimą ribojančios nuobaudos. Pareiškėjui inkriminuoto nusižengimo sudėtis formali ir jam nebūtinos jokios pasekmės, jis savo esme yra itin pavojingas, įstatymo leidėjas ne be reikalo numatė tokias griežtas poveikio priemones – didelę baudą ir privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Pareiškėjas pateikdamas save kaip išskirtinai, teigiamai charakterizuojančią asmenybę turėjo suprasti, kad dėl administracinės nuobaudos taikymo kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuotas automobilio nevairuoti ir nedaryti pažeidimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nuobaudos taikymą, tačiau taip nesielgė. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojame, jog šioje byloje ANK 34 straipsnio 6 dalis pareiškėjo atžvilgiu netaikytina. Numatant griežtas sankcijas už aptariamo pobūdžio pažeidimus, yra vertinamas visuomenės interesas, prevenciniai atsakomybės taikymo tikslai ir pažeidėjo nubaudimas tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas. Šiuo atveju privatus asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, interesas išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su jo darbu ar šeimyniniais įsipareigojimais, yra adekvatus padaryto pažeidimo rezultatas ir negali būti vertinamas ignoruojant viešąjį interesą. Pareiškėjas skunde teigia, kad jo darbinė padėtis, finansinė padėtis bus apsunkinta dėl negalėjimo vairuoti transporto priemones. Panašaus pobūdžio bylose, savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnesnės nuobaudos taikymą. Kitoks šios normos aiškinimas ne tik neatitiktų asmenų lygybės įstatymui principo, bet ir įstatymų leidėjo ketinimų. Jis žinodamas, kad dėl administracinės nuobaudos taikymo jam kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuotas automobilio nevairuoti neturint teisės jį vairuoti ir nedaryti nusižengimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuobaudos taikymą, tačiau taip nesielgė. Vairavimas transporto priemonių neturint teisės vairuoti transporto priemones kelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai.
Sutikti su pareiškėjo skundo reikalavimais negalima ir dėl to, kad būdamas pakankamai brandi asmenybė, turėdamas bendro pobūdžio teisių ir pareigų visumą, ką asmuo akcentuoja ir skunde, jis nepaisė galimų savo neteisėto elgesio pasekmių. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, eismo saugumas suprantamas kaip kelių eismo ypatybių visuma, rodanti, kiek eismo dalyviai yra apsaugoti nuo eismo įvykių ir jų padarinių. Iš šios nuostatos seka, kad grėsmės eismo saugumui sudarymo konstatavimui užtenka to, kad dėl tam tikrų, neleistinų asmens veiksmų, tokia grėsmė galėjo kilti. O šiuo konkrečiu atveju vairavimas neturint teisės vairuoti transporto priemones yra labai pavojingas kitų eismo dalyvių atžvilgiu ir turi bei kelia grėsmę dėl teisinių pasekmių.
Institucijos nuomone administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 4 dalyje, sudėtis yra pilnai įrodyta, asmuo neneigia kaltės. Nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjui skirta bauda ir administracinio poveikio priemonė, yra per griežtos. Pareiškėjui paskirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, atitinkanti padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus (b. l. 12–16).
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. K. teismo posėdžio metu skundą palaikė ir paaiškino, jog prisipažįsta, kad vairavo automobilį, kai jam buvo atimta teisė vairuoti, nes nepamatė, kad jam ši teisė buvo atimta. Iš VMI gavęs pirmąjį nutarimą, tik perskaitė, kad jam buvo paskirta bauda, kurią dabar moka dalimis, bet nepaskaitė, kad jam taip pat atimta teisė vairuoti. Prieš tai gavęs administracinio nusižengimo protokolą, matė, kad gali pateikti prašymą surengti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, tačiau bylos nagrinėjime nedalyvavo, nes negalvojo, kad jam paskirtą piniginę baudą sumažins. Sustabdytas policijos pareigūnų labai nustebo, kai jam pasakė, kad jo teisė vairuoti yra sustabdyta. Šiuo metu yra keblioje finansinėje situacijoje, nes teisė vairuoti yra būtina darbui ir pragyvenimui, todėl visiškai negali dirbti. Jis montuoja saulės elektrines užsakovams visoje Lietuvoje ir turi nuomotis transporto priemones, kad galėtų nusivežti įrangą ir reikalingas medžiagas. Naujo darbo ieškotis nebandė, nes pirmiausia norėjo išsiaiškinti visą situaciją. Kita vertus, būtent šia veikla jis profesionaliai užsiima ne pirmus metus, todėl laikinam darbui niekas jo nepriimtų. Jis dirba vienas, bandė ieškoti žmogaus, kuris galėtų jį vežioti, tačiau siūlomas užmokestis niekam netiko. Prašo teismo sušvelninti ne paskirtą piniginę baudą, o specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą arba šios administracinio poveikio priemonės visiškai neskirti, nes nori kuo greičiau tęsti darbą.
Atsiliepimas
Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą Institucijai pranešta tinkamai, atsiliepimu prašė bylą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta Institucijos atstovui nedalyvaujant (b. l. 12–16).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė Institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad M. K. 2024 m. sausio 11 d. administracinio nusižengimo protokolas surašytas dėl to, kad jis 2024 m. sausio 10 d. 20.55 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti, kai ši teisė jam yra atimta. Šiais veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 4 dalyje (administracinio nusižengimo bylos, b. l. 5–6).
Skundžiamu nutarimu M. K. nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį 450 eurų bauda ir paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams dėl to, kad jis 2024 m. sausio 10 d. 20.55 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti, kai ši teisė jam yra atimta (administracinio nusižengimo bylos, b. l. 1–3).
Pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį transporto priemonių vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonių vairavimas, kai nesilaikoma draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, užtraukia baudą nuo 450 iki 700 eurų. ANK 424 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų.
Ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo ir pareiškėjo kaltės nėra, skundu iš esmės prašoma pakeisti skundžiamą nutarimą dalyje dėl specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, šios administracinio poveikio priemonės neskirti arba ją sušvelninti ir paskirti kuo trumpesniam terminui.
Pareiškėjas teigė, kad jis nežinojo, jog jam buvo atimta teisės vairuoti transporto priemones. Nors už tokio pobūdžio administracinį nusižengimą pareiškėjas M. K. baudžiamas pirmą kartą, tačiau iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus nustatyta, kad pareiškėjui 2023 m. gruodžio 11 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje (ROIK (duomenys neskelbtini)) jau buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 mėnesiams už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 6 dalyje, padarymą. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2023 m. spalio 30 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2023 m. gruodžio 11 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini) pareiškėjui buvo įteikti juos išsiunčiant elektroniniu paštu ir papildomai „e. pristatymo“ būdu. Šia aplinkybę patvirtino ir pats pareiškėjas teismo posėdžio metu, teigdamas, kad visus minėtus procesinius dokumentus gavo. Akivaizdu, jog procesiniai dokumentai pareiškėjui buvo įteikti tinkamai, nepažeidžiant ANK 573 straipsnio nuostatų, o pareiškėjo teiginiai, kad jis nesusipažino su jam įteikto procesinio dokumento turiniu, rodo jo nerūpestingumą ir aplaidų, nekritišką požiūrį į daromus administracinius nusižengimus ir už jų padarymą skiriamas nuobaudas bei administracinio poveikio priemones.
Pažymėtina, jog administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo termino nustatymo ir skyrimo nuostatos įtvirtintos ANK 34 straipsnio 3 dalyje. Tuo tarpu galimybė skirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje yra reglamentuota ANK 34 straipsnio 6 dalyje. Šioje nuostatoje įtvirtinta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.
Formuojamoje teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta, kad skiriama administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė) turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą (administracinio poveikio priemonę), kadangi neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-303/2017, 2AT-39-1073/2019).
Taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, Nr. 2AT-7-4-2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018). Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-38-895/2019, Nr. 2AT-28-303/2020).
Pareiškėjas M. K. teigė, kad jis užsiima individualia veikla, saulės elektrines montuoja visoje Lietuvoje, tenka daug važinėti, todėl jam itin reikalinga specialioji teisė. Jo vykdoma individuali veikla yra vienintelis jo pragyvenimo šaltinis. Be to, mama neturi savo transporto priemonės.
Visų pirma pažymėtina, kad pareiškėjo prisipažinimas padarius nusižengimą nelaikytina esmine aplinkybe sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonių parinkimo. Tuo tarpu būtinumas turėti teisę vairuoti transporto priemones dėl asmeninio pobūdžio aplinkybių teismų praktikoje išskirtine aplinkybe nelaikomas (Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-225-530-2016; Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-773-290/2016; Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-89-651/2017, Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-37-530/2018). Pareiškėjas, žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones yra būtina darbinių funkcijų vykdymui, šeimos poreikių tenkinimui, turėjo būti suinteresuotas nedaryti nusižengimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą.
Teismas sutinka, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas gali apsunkinti pareiškėjo nuvykimą į darbų atlikimo vietą, tačiau ši aplinkybė nelaikytina išskirtine, suteikiančia pagrindą neskirti administracinio poveikio priemonės ar ją švelninti. Be to, pažymėtina, jog pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, jog kito darbo dar neieškojo, nes pirmiausia norėjo išsiaiškinti susiklosčiusią situaciją, todėl pareiškėjo teiginiai, jog jo niekas nepriimtų laikinai dirbti, laikytina jo subjektyvia nuomone, neparemta jokiais objektyviais duomenimis. Pareiškėjas yra sveikas, darbingas, turintis specialių žinių, susijusių su saulės elektrinių montavimu, taigi nėra jokių objektyvių priežasčių, kurios kliudytų jam susirasti darbą ir gauti pajamų. Tuo labiau, kad pareiškėjo darbinė veikla nėra tiesiogiai susijusi su transporto priemonių vairavimu. Tai, kad M. K., nesilaikydamas visuomenėje priimtų normų, elgdamasis itin lengvabūdiškai pablogino savo padėtį, yra tik jo paties netinkamo ir neatsakingo elgesio rezultatas. Pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad jo mama neturi transporto priemonės, todėl neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, negali jos vežioti, nėra išskirtinė, leidžianti neskirti administracinio poveikio priemonės, priešingai, ji yra gyvenimiškai įprasta. Tuo tarpu duomenų, kad pareiškėjo motina neturėtų teisės vairuoti transporto priemones, negalėtų vykti viešuoju transportu ar kitų asmenų pagalba, negauta.
Pareiškėjas M. K. nenurodė jokių kitų lengvinančių ar išskirtinai teigiamai jį charakterizuojančių savybių, nepateikė ir jokių kitų išimtinių aplinkybių, dėl kurių galėtų būti netaikoma ar švelninama jam paskirta nuobauda. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir padarymo aplinkybes, pareiškėjo skunde išdėstytas aplinkybes, teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, daro išvadą, kad šiuo atveju nustatytos aplinkybės nėra laikytinos išskirtinėmis, rodančiomis, kad sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos skyrimas M. K. prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams ir nesuteikia jokio teisinio pagrindo M. K. netaikyti nuobaudos ar ją sušvelninti.
Skunde išdėstytų argumentų visuma nesuteikia jokio teisinio pagrindo pareiškėjui M. K. netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ar skirti trumpesnį šios administracinio poveikio priemonės terminą. M. K. paskirtas minimalus galimos nuobaudos dydis ir administracinio poveikio priemonės terminas, todėl teismo vertinimu, administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams, užtikrinti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos M. M. 2024 m. vasario 7 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (ROIK (duomenys neskelbtini)) palikti nepakeistą ir M. K. skundo netenkinti.
Administracinio nusižengimo bylos (ROIK (duomenys neskelbtini)) medžiagą, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.