Kauno apygardos teismo nutartis

2. Nurodė, kad ieškovas R. P. ir tretieji asmenys V. K., V. A. yra patalpų, esančių gyvenamajame name, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kaune, savininkai. Asmenys siekia, kad iš Aušros tako ribų būtų pašalintas visas pravažiavimas (apie 58,5 m ilgio Aušros tako atšaka), prasidedantis nuo Aušros tako, einančio tarp Aušros tako (duomenys neskelbtini) ir Aušros tako (duomenys neskelbtini) sklypų, ir toliau einančio link Aušros tako (duomenys neskelbtini) pastatų. Tuo tikslu 2018 m. spalio mėn. buvo parengta E. K. pasiūlymo schema patikslinti Aušros tako kadastrinius duomenis. Šis pasiūlymas buvo pateiktas Kauno miesto savivaldybei, tačiau 2018 m. gruodžio 10 d. raštu Nr. (33.200)2-3466 „Dėl Aušros tako kadastrinių duomenų patikslinimo“ savivaldybė administracija atsisakė tenkinti šį prašymą. Kauno miesto savivaldybės administracija, atsisakydama tenkinti prašymą dėl kadastrinių matavimų patikslinimo, nepagrįstai užkirto kelią patalpų, esančių gyvenamajame name, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), Aušros takas (duomenys neskelbtini), Kaune, savininkams ateityje formuoti žemės sklypą prie jų pastato, esančio Aušros takas (duomenys neskelbtini), apimant minėto pravažiavimo plotą (ginčo objektą šioje byloje).

4. Atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2017 m. vasario 23 d. priėmė įsakymą Nr. A-637 dėl žemės sklypo prie statinių Aušros takas (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo pagal pasiūlymų schemą, kurioje į siūlomą formuoti sklypą buvo įtrauktas ir pravažiavimas, organizavimo. Atsakovė netgi du kartus, t. y. 2017 m. lapkričio 17 d. raštu Nr. 70-2-4146 ir 2018 m. sausio 9 d. raštu Nr. 70-2-52, suderino rengiamą žemės sklypo prie ieškovo pastato formavimo ir pertvarkymo projektą, kuriame į sklypą įtrauktas ir pravažiavimas. Be to, atsakovė 2018 m. sausio 25 d. raštu Nr. 70-2-257 nurodė, kad pravažiavimas pagal Aušros tako (duomenys neskelbtini) inventorinį planą yra naudojamas ieškovo pastato eksploatavimui, todėl negali būti prijungiamas prie kitų pastatų. Ieškovo vertinimu, inventorizuojant Aušros taką, galimai per klaidą ar neapsižiūrėjimą buvo suinventorizuotas Aušros tako atsišakojimas ne toje vietoje, t. y. suklysta per vieną sklypą. Neteisingi matavimai negali sukelti teisinių pasekmių atsakovei ir būti pagrindas nuosavybės įgijimui, todėl atsakovė įpareigotina juos patikslinti.

5. Pravažiavimą traktuojant kaip Aušros tako dalį, yra kenkiama Aušros takui, kaip saugomos vietovės Naujamiesčio vertingajai savybei. Nekilnojamųjų kultūros vertybių registre minėtas pravažiavimas nėra nurodytas kaip Aušros tako dalis ir nėra saugomas kaip vertingoji savybė, t. y. saugoma visiškai kitokia, teisingos konfigūracijos Aušros tako trasa. Ta aplinkybė, kad Aušros tako sumatuota ir įregistruota trasa neatitinka saugomos kultūros vertybės trasos yra netoreluotina ir kenkianti saugomai kultūros vertybei. Tokie neatitikimai turi būti konstatuoti ir pašalinti, įpareigojant atsakovę patikslinti matavimus taip, kad jie atitiktų tikrąją Aušros tako trasą.

6. Atsakyme nepagrįstai teigiama, kad Aušros tako kadastriniai duomenys pagal pasiūlymo schemą negali būti tikslinami, nes pravažiavimas, kaip Aušros tako atšaka, naudojamas ne tik pastato, esančio Aušros takas (duomenys neskelbtini), bet ir pastatų, esančių Aušros take (duomenys neskelbtini) poreikiams. Aušros tako kadastrinių duomenų tikslinimas nepakeistų žemės, esančios pravažiavimo vietoje, savininko, ši žemė yra valstybinė ir toliau tokia liktų po Aušros tako kadastrinių duomenų patikslinimo. Aušros tako kadastro duomenų patikslinimas pagal parengtą schemą negalėtų turėti jokios įtakos pastatų, esančių Aušros takas (duomenys neskelbtini), savininkų ir naudotojų galimybėms patekti prie savųjų sklypų ir pastatų. Atsakovė, kaip minėta, 2018 m. sausio 25 d. raštu Nr. 70-2-257 nurodė, kad pravažiavimas pagal Aušros takas (duomenys neskelbtini) inventorinį planą yra naudojamas ieškovo pastato eksploatavimui, todėl negali būti prijungiamas prie kitų žemės sklypų. Taigi atsakovė pati pripažino, kad pravažiavimas yra reikalingas pastato Aušros takas (duomenys neskelbtini) eksploatavimui ir privalo būti įtrauktas į prie pastato formuojamą žemės sklypą;

7. Kauno miesto savivaldybės administracijos 2018 m. gruodžio 10 d. raštas Nr. (33.200)2-3466 „Dėl Aušros tako kadastrinių duomenų patikslinimo“ yra neteisėtas, kadangi jame deklaruojami ne tikri atsakovės interesai, o realiai atsakymas yra diskriminacinis ieškovo atžvilgiu. Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriaus Negyvenamųjų statinių valdymo poskyrio vyr. specialistė R. Z. 2018 m. rugsėjo 6 d. el. laišku kitą pilietį R. S. informavo, kad sutiktų patikslinti Aušros tako kadastro duomenis pagal jo prašymą, atsisakant pravažiavimo dalį traktuoti kaip Aušros taką (t. y. susiaurinant inventorinio Aušros tako plotį). R. S. savo prašymą grindė tuo, kad pravažiavimo vietoje yra neva jam priklausančių objektų (atraminė sienelė, betono-asfalto aikštelė, lietaus nuotekų tinklai), nors tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Ieškovo žiniomis, atsakovė buvo pradėjusi veiksmus, kurių tikslas patikslinti Aušros tako kadastrinius duomenis pagal minėtą R. S. pageidavimą. Taigi, vadovaujantis asmenų lygiateisiškumo principu, atsakovė turėjo pareigą tinkamai išnagrinėti ir, nustačius pateiktų argumentų teisingumą, tenkinti ieškovo prašymą patikslinti Aušros tako kadastrinius duomenis pagal pasiūlymo schemą.

10. Atsikirsdama į ieškovo argumentą, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2017 m. vasario 23 d. priėmė įsakymą Nr. A-637, pagal kurį siūlomas formuoti žemės sklypas apėmė ir ginčo pravažiavimą, atsakovė pažymėjo, kad šis įsakymas buvo priimtas, remiantis ieškovo pateiktu Aušros tako (duomenys neskelbtini) inventoriniu planu, kuris pradinėje stadijoje buvo pakankamas. Tačiau formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo pradžioje ieškovo pateiktas dokumentas galėjo sudaryti ir klaidinantį įspūdį. Atsakovė pabrėžė, kad kol kas žemės sklypo prie statinių Aušros takas (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektas nėra patvirtintas.

12. Atsikirsdama į ieškovo argumentą, kad Aušros tako sumatuota ir įregistruota trasa neatitinka saugomos kultūros vertybės trasos ir ši aplinkybė yra netoleruotina bei kenkianti saugomai kultūros vertybei, atsakovė pažymėjo, jog ieškovas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad jam teisės aktų nustatyta tvarka yra priskirta funkcija ginti viešąjį interesą kultūros paveldo apsaugos srityje. Tuo pagrindu ieškovo argumentai, kaip tiesiogiai nesusiję su konkrečiais ieškovo teisių pažeidimais, yra atmestini;

13. Nurodė, kad iš ieškovo pateiktos pasiūlymo schemos aiškiai matyti, kad ieškovas turi interesą į pravažiavimo teritoriją (ginčo objektą). Tačiau prioritetas turėtų būti teikiamas viešajam interesui – Aušros tako, kaip susisiekimo komunikacijos, ginčo dalis yra naudojama būtent susisiekimui, t. y. pagal savo tiesioginę funkciją, ir yra skirta ne tik ieškovo ar jo pusėje esančių trečiųjų asmenų, bet ir kitų asmenų poreikiams tenkinti. Ta aplinkybė, kad ieškovas rengiamame formavimo ir pertvarkymo projekte numatė servitutus gretimų sklypų ir pastatų savininkams ir naudotojams, nepaneigia fakto, kad pravažiavimas yra Kauno miesto savivaldybės turtas, kuris, kaip gatvė, tarnauja viešajam tikslui – užtikrinti susisiekimą;

14. Nepagrįstais laikytini ieškovo patikslintame ieškinyje nurodyti argumentai, kad atsakovė turi tikslą sutrukdyti ieškovui susiformuoti žemės sklypą, į kurį patektų visas pravažiavimas, ir įgalinti R. S. (žemės sklypo, esančio Aušros takas (duomenys neskelbtini), savininką) įsigyti nuosavybėn dalį pravažiavimo. Šioje dalyje atsakovė pažymėjo, kad Kauno apylinkės teisme yra iškelta civilinė byla Nr. e2-3310-454/2019 pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai. Šioje byloje Kauno miesto savivaldybės administracija yra išreiškusi poziciją nesutikti su ieškovo ieškiniu, kuriuo siekiama, kad Aušros tako (duomenys neskelbtini) žemės sklypas (vakarinė jo dalis) būtų pakoreguota į Aušros tako pusę. Šiuo metu neatliekami jokie Aušros tako kadastriniai matavimai. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, paskutiniai įregistruoti kadastriniai matavimai yra 2005 m. rugpjūčio 2 d.

18. Nepagrįsti ieškovo argumentai apie diskriminacinius veiksmus jo atžvilgiu. Kauno miesto savivaldybės Nekilnojamojo turto skyriuje buvo pradėta administracinė procedūra dėl gatvės ribų tikslinimo pagal jo 2018 m. rugpjūčio 23 d. ir 2018 m. rugsėjo 21 d. prašymus; procedūra baigta 2018 m. spalio 1 d., kai trečiojo asmens lėšomis buvo patikslinti Aušros tako kadastro duomenys, parengtas patikslintas Aušros tako planas. Tuo tarpu ieškovas į Kauno miesto savivaldybę su prašymu dėl ginčijamos gatvės dalies kreipėsi vėliau – 2018 m. lapkričio 11 d. ir 2018 m. lapkričio 13 d.

19. Šiaurinėje Aušros tako atšakoje žemės sklypui Aušros takas (duomenys neskelbtini) priklausė tik 5,3 m, o likę 2,7 m istoriškai priklausė žemės sklypui Aušros takas (duomenys neskelbtini) (dabar nuosavybės teise priklauso R. S.). Taigi tvirtinimai apie neva saugomas istorines-kultūrines vertybes (ieškovo žemės sklypo ribas) yra aiškiai nepagrįsti.

20. 2017 m. vasario 23 d. įsakymas Nr. A-673, atsakovės suderinimai 2018 m. sausio 25 d. rašto Nr. 70-2-257 ir 2017 m. lapkričio 17 d. rašto Nr. 70-2-4146 įrodomosios reikšmės dėl ginčijamos gatvės dalies įtraukimo į Aušros takas (duomenys neskelbtini) sklypą neturi, nes ieškovas (projektuotojas) sąmoningai suklaidino atsakovę, į formuojamą žemės sklypo projektą neteisėtai įtraukiant ir ginčijamą gatvės dalį, nes pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus gatvė negali būti traukiama į jokius formuojamus žemės sklypus.

21. Su ieškovo nurodytais servitutais nei trečiasis asmuo, nei kaimyninių sklypų gyventojai niekada nesutiko, priešingai, visada palaikė poziciją, kad ginčijama gatvės dalis išliktų.

26. Dėl 2018 m. gruodžio 10 d. rašto teisėtumo turinio aspektu. Prašomas panaikinti aktas yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Ginčijamame rašte pateikta aiški informacija, iš kurios pakankamai (akivaizdžiai ir tiesiogiai) suprantama, kokių faktinių aplinkybių pagrindu priimamas sprendimas netenkinti prašymo patikslinti Aušros tako kadastrinius matavimus pagal 2018 m. spalio mėn. E. K. parengtą pasiūlymų schemą. Rašte yra aiškiai nurodyti sprendimo argumentai: 1) Aušros takas yra Kauno miesto savivaldybės nuosavybė; šie duomenys nėra nuginčyti, todėl savivaldybė turi teisę dėl šio objekto priimti reikalingus sprendimus, tame tarpe ir ginčijamą raštą; 2) Aušros tako kadastriniai matavimai nebus tikslinami, nes šio objekto kadastriniai duomenys jau yra nustatyti, gatvė yra inventorizuota, matavimai yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre; 3) Aušros tako atšaka (įvažiavimas) naudojama ne vien tik daugiabučio namo Aušros take (duomenys neskelbtini), Kaune, poreikiams, bet ir privažiavimui prie gretimuose žemės sklypuose esančių pastatų Aušros take (duomenys neskelbtini), Kaune; 4) Kauno miesto savivaldybė, kaip šio daikto savininkė, nurodė nesutinkanti tikslinti kadastrinių matavimų dar ir dėl to, kad rašto priėmimo metu vyko papildomos patikslintų Aušros tako kadastro duomenų derinimo procedūros.

28. Dėl 2018 m. gruodžio 10 d. rašte nurodyto sprendimo atsisakyti tikslinti kadastrinius matavimus pagrįstumo (argumentacijos). Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija turėjo teisinį ir faktinį pagrindą 2018 m. gruodžio 10 d. raštu atsisakyti tenkinti prašymą tikslinti Aušros tako kadastrinius matavimus pagal pateiktą 2018 m. spalio mėn. E. K. pasiūlymų schemą. Išvažiuojamojo posėdžio metu teismas nustatė, kad Aušros tako atšaka (ginčo objektas) yra realiai ir intensyviai naudojama visų eismo dalyvių. Išmatuota, kad Aušros tako (ne ginčo objekto) pravažiuojamoji dalis yra apytiksliai 3,60 m pločio (CD laikmenos vaizdo įrašo 21 min. – 22 min.; popierinės bylos t. 1, b. l. 155). Aušros taku vienu metu gali judėti tik viena transporto priemonė, dviejų transporto priemonių prasilenkimas yra neįmanomas, o faktiškai Aušros tako atšaka (ginčo objektas) yra objektyviai būtina transporto priemonėms apsisukti ir / arba prasilenkti.

30. Kadangi Aušros takas turi tik vieną eismo juostą judėti transporto priemonėms, take nėra įrengti šaligatviai, todėl transporto priemonių ir pėsčiųjų judėjimas asfalto danga padengtais Aušros taku bei jo atšaka (ginčo objektu) yra objektyviai būtinas. Ieškovo siekis (susiformavus sklypą) pašaliniams eismo dalyviams apriboti judėjimą Aušros tako atšaka, paliekant teisę tik Aušros tako (duomenys neskelbtini) sklypų naudotojams naudotis servitutu, ženkliai pablogintų įvažiavimą / išvažiavimą į akligatviu transporto priemonėms pasibaigiantį kvartalą Aušros take.

32. Gyvenamasis namas Aušros take (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas) pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis buvo pastatytas 1938 m., todėl teismo vertinimu ieškovas negali remtis faktine situacija, buvusia daugiau kaip prieš aštuoniasdešimt metų, ir akcentuoti, kad tai aktualu ir šiandien – ginčo nagrinėjimo metu. Aušros tako atšaka vienodai būtina ir Aušros tako (duomenys neskelbtini) sklypų naudotojams, nes į šiuos nekilnojamuosius daiktus transporto priemonėmis galima patekti būtent tik iš Aušros tako atšakos (ginčo objekto). Trečiasis asmuo D. G. į bylą pateikė 2004 m. kovo 22 d. pažymėjimą apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, iš kurio duomenų nustatyta, kad Kauno m. sav. Kauno m. Aušros takas (duomenys neskelbtini) sklype yra du gyvenamieji namai, vienas iš jų yra adresu Aušros takas (duomenys neskelbtini), du ūkiniai pastatai, kiemo rūsys ir garažas (procesinio dokumento Reg. Nr. DOK-20493, priedas, registruotas civilinėje byloje Nr. e2-2734-947/2020). Į sklypą Aušros takas (duomenys neskelbtini) taip pat yra numatytas vienas įvažiavimas būtent iš Aušros tako atšakos (ginčo objekto). Todėl teismas konstatavo, jog atmestini ieškovo R. P. argumentai, kad Aušros tako atšaka visada buvo ir yra skirta tik Aušros tako (duomenys neskelbtini) namo gyventojams, o Aušros tako (duomenys neskelbtini) sklypų naudotojai galėtų naudotis reikalinga sklypo dalimi tik servituto pagrindu.

33. Aplinkybė, kad 2018 m. spalio mėn. parengtą gatvės Aušros takas, Kaune, ribų tikslinimo schemą suderino 2018 m. lapkričio 5 d. žyma „Pritarta“ Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinio padalinio vyriausioji specialistė I. K. nepaneigia fakto, kad šiam pasiūlymui 2018 m. gruodžio 10 d. raštu galėjo nepritarti Aušros tako savininkė Kauno miesto savivaldybė, remdamasi tuo, kad ji yra turto savininkė ir turi įgaliojimus spręsti dėl tikslingumo tikslinti jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto kadastrinius matavimus (ieškovo pateikto procesinio dokumento Reg. Nr. DOK-I-175/2019 priedas, registruotas administracinėje byloje Nr. eI-3222-644/2019).

34. Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija į bylą pateikė 1995 m. kovo 14 d. priėmimo-perdavimo aktą-važtaraštį, kurio pagrindu Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“ 3 straipsnio 3 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 199, taip pat 1981 m. inventoriniais duomenimis, perdavė Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn gatvę – Aušros taką (atsakovės procesinio dokumento Reg. Nr. DOK-7248 priedas, registruotas administracinėje byloje Nr. eI-3222-644/2019). Iš akto turinio matyti, kad buvo remiamasi 1981 m. techniniu inventorizacijos atlikimu. Į bylą atsakovė taip pat pateikė 2005 m. rugpjūčio 2 d. kadastro duomenų planą, kuris taip pat patvirtina, kad ginčo objektas (pravažiavimas) yra Aušros tako, kaip susisiekimo komunikacijos – gatvės, dalis. Plane užfiksuota, kad Aušros takas yra 180 m ilgio, t. y. sudarytas iš 121,50 m ilgio Aušros tako ir 58,5 m ilgio Aušros tako atšakos (ginčo objekto) (atsakovės procesinio dokumento Reg. Nr. DOK-7248 priedas, registruotas administracinėje byloje Nr. eI-3222-644/2019). Tikėtina, kad 2005 m. rengiant šiuos kadastro matavimus buvo atsižvelgta ir į visų gretimų sklypų duomenis, taipogi ir į 1981 m. inventorinius duomenis, kuriais ieškovas rėmėsi byloje (žr. 1981 m. balandžio 10 d. žemės sklypo, dabartinis adresas Aušros takas (duomenys neskelbtini), Kaune, inventorinį planą; ieškovo pateikto procesinio dokumento Reg. Nr. DOK-I-175/2019 priedas, registruotas administracinėje byloje Nr. eI-3222-644/2019). 2005 m. kadastro dokumentai yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, taigi 2018 m. gruodžio 10 d. Kauno miesto savivaldybės rašto rengimo metu minėti dokumentai buvo (ir yra) aktualūs. Atitinkamai, esant oficialiems, nenuginčytiems, vienas kitam neprieštaraujantiems 1995 m. ir 2005 m. oficialiems duomenims apie tai, kad 58,5 m ilgio Aušros tako atšaka yra Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausanti gatvės dalis, Kauno miesto savivaldybės administracija 2018 m. gruodžio 10 d. pagrįstai turėjo teisę remtis šiais dokumentais ir kritiškai vertinti ieškovo pateiktus istorinius dokumentus apie 1936 m. sklypų ribas ir teritorijos priskyrimą. Be to, ieškovas nekvestionuoja aplinkybės, kad ginčo žemės sklypas nėra privačios nuosavybės objektas. Ieškovas pripažįsta, kad ginčo žemės sklypas, jei nėra Kauno miesto savivaldybės nuosavybė, atitinkamai yra Lietuvos Respublikos nuosavybės objektas.

39. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2017 m. vasario 23 d. priėmė įsakymą Nr. A-637 dėl žemės sklypo prie statinių Aušros takas (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo pagal pasiūlymų schemą, kurioje į siūlomą formuoti sklypą buvo įtrauktas ir pravažiavimas, organizavimo. Atsakovė 2017 m. lapkričio 17 d. raštu Nr. 70-2-4146 ir 2018 m. sausio 9 d. raštu Nr. 70-2-52, suderino rengiamą žemės sklypo prie ieškovo pastato formavimo ir pertvarkymo projektą, kuriame į sklypą įtrauktas ir pravažiavimas. Be to, atsakovė 2018 m. sausio 25 d. raštu Nr. 70-2-257 nurodė, kad pravažiavimas pagal Aušros tako (duomenys neskelbtini) inventorinį planą yra naudojamas ieškovo pastato eksploatavimui, todėl negali būti prijungiamas prie kitų pastatų. Tačiau teismo vertinimu šie sprendimai priimti neišsamiai išnagrinėjus faktines aplinkybes dėl ieškovo projekte suprojektuoto sklypo ribų ir dydžio.

43. Teismas nustatė, jog Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teisės į susisiekimo komunikaciją – gatvę (Aušros takas), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), įregistruotos 1995 m. kovo 14 d. priėmimo-perdavimo akto pagrindu, nuosavybės teisės įregistruotos 2009 m. balandžio 7 d. Nekilnojamojo turto registre. Ieškovas R. P. nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą, esantį Aušros takas (duomenys neskelbtini), Kaune, įgijo 2016 m. Todėl bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas yra skaičiuotinas nuo tos datos, kuomet nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įgijo ieškovas R. P., t. y. nuo 2016 m. Todėl teismas konstatavo, jog ieškovas ir jo atstovė 2019 m. gruodžio 17 d. teismo posėdyje pirmą kartą teismui ir byloje dalyvaujantiems asmenims išsakę poziciją, kad 1995 m. kovo 14 d. priėmimo-perdavimo aktas privalo būti pripažintas niekiniu teismo iniciatyva, nepraleido ieškinio senaties termino reikšti reikalavimą dėl sandorio pripažinimo niekiniu (2019 m. gruodžio 17 d. teismo posėdžio garso įrašo 38 min. 46 sek. – 40 min. 25 sek.).

46.4. Iš Aušros tako projekto, 1936-04-04 B. E. parengto namo, projekto ištraukos, Kauno miesto planų, interneto svetainės www.regia.lt pateikiamo žemėlapio, Nekilnojamųjų kultūros vertybių registro, kur Aušros takas yra registruotas kaip vertingoji saugomos vietovės –Kauno Naujamiesčio – savybė, Nekilnojamųjų kultūros vertybių registre pateikiamo Naujamiesčio apibrėžtų teritorijos ribų plano, 7 ir 24 lapų matyti, kad Aušros takas buvo suprojektuotas ir pastatytas neapimant Pravažiavimo. Pravažiavimas buvo ir yra žemės ploto, reikalingo pastatų, dabartinis adresas: Aušros takas (duomenys neskelbtini), Kaunas, eksploatavimui dalis. Aušros tako trasa sukasi ne tarp Aušros takas (duomenys neskelbtini) ir Aušros takas (duomenys neskelbtini), t. y. ne palei vakarinę Aušros takas (duomenys neskelbtini) pusę, o palei Aušros takas (duomenys neskelbtini) rytinę pusę. Atsakovės direktorius 2017-02-23 priėmė įsakymą Nr. A-637 dėl žemės sklypo prie statinių Aušros takas (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo pagal pasiūlymų schemą, kurioje į siūlomą formuoti sklypą buvo įtrauktas ir Pravažiavimas, organizavimo. Atsakovas netgi du kartus suderino rengiamą žemės sklypo prie Pastato formavimo ir pertvarkymo projektą, kuriame į sklypą įtrauktas Pravažiavimas: pirmą kartą suderino 2017-11-17 raštu Nr. 70-2-4146, antrą kartą – 2018-01-09 raštu Nr. 70-2-52. Be to, 2018-01-25 raštu Nr. 70-2-257 Atsakovas atmetė pastabas dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, be kita ko nurodydamas, kad Pravažiavimas pagal Aušros takas (duomenys neskelbtini) inventorinį planą yra naudojamas Pastato eksploatavimui, todėl negali būti prijungiamas prie kitų žemės sklypų. Inventorizuojant Aušros taką, galimai per klaidą ar neapsižiūrėjimą buvo suinventorizuotas Aušros tako atsišakojimas ne toje vietoje, t. y. suklysta per vieną sklypą. Neteisingi matavimai negali sukelti teisinių pasekmių atsakovei ir būti pagrindas nuosavybės įgijimui, todėl atsakovė įpareigotina juos patikslinti.

46.5. Formuojant valstybinės žemės sklypus prie pastatų ir šiuo tikslu nustatinėjant pastatų eksploatavimui reikalingą žemės plotą, jo išsidėstymą, yra vadovaujamasi be kita ko inventoriniais sklypų planais, kurie atskleidžia ilgalaikę nusistovėjusią faktinę naudojimosi tvarką, poreikių realumą ir pastatų savininkų atitinkamų teisėtų lūkesčių susiformavimą.

46.6. Pravažiavimo traktavimas kaip Aušros tako dalies kenkia Aušros takui, kaip saugomos vietovės Kauno Naujamiesčio vertingajai savybei.

46.8. Teismas nepagrįstai laikė, kad iš 1995-03-14 priėmimo-perdavimo akto-važtaraščio yra pakankamai aišku, į kokį objektą, įvardintą Aušros taku, Vyriausybė, atstovaujama Susisiekimo ministerijos, perdavė nuosavybės teises Kauno miesto savivaldybei. Apeliantai nurodo, jog 1995-03-14 priėmimo-perdavimo akto-važtaraščio surašymo metu Aušros takas nebuvo inventorizuotas. Aušros takas yra statinys ir buvo pastatytas be Pravažiavimo, Aušros takas niekada nebuvo rekonstruotas, Pravažiavimas prie jo nebuvo pristatytas. Istoriškai Pravažiavimas nuo pat pradžių buvo naudojamas kaip žemės sklypo Aušros takas (duomenys neskelbtini) dalis ir buvo skirtas šiame sklype esančių statinių eksploatavimui. Paprastai gatvės neįsišakoja į atšakas. Todėl labiau yra tikėtina, kad 1995-03-14 priėmimo-perdavimo akte važtaraštyje frazė „Aušros takas“ neapima Pravažiavimo. Kauno miesto savivaldybės veiksmai, 2005-08-02 kadastriniais matavimais priskiriant Aušros takui Pravažiavimą ir įsiregistruojant Savivaldybei nuosavybės teises į jį, neturi jokio teisinio pagrindo.

46.9. Vertinant 1995-03-14 priėmimo-perdavimo akto-važtaraščiu sukeliamus teisinius padarinius aktualios yra prievolių atsiradimą reglamentuojančios teisės normos, o ne niekinių sandorių institutas.

46.10. 1995-03-14 priėmimo-perdavimo aktas-važtaraštis dalyje dėl Aušros tako pažeidžia imperatyvias įstatymų normas ir yra niekinis bei negaliojantis. Surašant 1995-03-14 priėmimo-perdavimo aktą-važtaraštį buvo pažeistas teisinių veiksmų eiliškumas. Aušros takas privalėjo būti inventorizuojamas dar prieš surašant šį aktą, o ne praėjus daugybei metų po akto surašymo. Aušros takas kaip daiktas turėjo būti teisiškai suformuotas ir įregistruotas dar prieš perleidimą. 1995-03-14 priėmimo-perdavimo akte-važtaraštyje, kuriame yra inventorizacijos datai skirtas stulpelis, padarytas įrašas, kad Aušros takas buvo inventorizuotas 1981. Tačiau jokių šių metų inventorizacijos duomenų atsakovė pateikti negalėjo, t. y. neįrodė, koks daiktas (kokio ilgio, pločio, kokios dislokacijos) faktiškai jam buvo perduotas. Aušros tako inventorizaciją privalėjo atlikti pradinis savininkas Valstybė, nes ar perleisti nuosavybės teises ir į ką sprendžia savininkas.

46.12. Apeliantai nesutinka su teismo išvadomis, kad nesant tikslių ir akivaizdžių įrodymų, kad į 1995 m. kovo 14 d. Aušros tako dalį nepateko Aušros tako atšaka (ginčo objektas), teismas negali daryti kategoriškos ir pagrįstos išvados, kad Kauno miesto savivaldybei nebuvo perduota ši dalis. O prielaidomis teismas negali grįsti teismo sprendimo bei kad šios bylos nagrinėjimo dalykas nėra susijęs su Aušros tako, kaip vertingojo saugomo objekto, teisiniu statusu. Todėl teismas, neperžengdamas ginčo nagrinėjimo ribų, nekvestionuoja ir neteikia teisinio vertinimo, ar Nekilnojamojo kultūros vertybių registro duomenys dėl Aušros tako yra teisingi, tikslūs ir pan. Įrodinėjimas civiliniam procese vyksta taikant tikimybių pusiausvyros principą. O nekilnojamųjų kultūros vertybių registre ginčo Pravažiavimas nėra nurodytas kaip Aušros tako dalis ir nėra saugomas kaip vertingoji savybė. Yra saugoma visiškai kitokia teisingos konfigūracijos Aušros tako trasa. Todėl ta aplinkybė, kad Aušros tako sumatuota ir įregistruota trasa neatitinka saugomos kultūros vertybės trasos yra netoleruotina ir kenkianti saugomai kultūros vertybei.

46.13. Tiek pasiūlymą dėl žemės sklypo formavimo, tiek ir rengiamą žemės sklypo prie Pastato formavimo ir pertvarkymo projektą suderino Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos. Be to, jis suderino ir Pasiūlymo schemą dėl Aušros tako kadastrinių duomenų patikslinimo, tuo iš esmės patvirtindamas, kad toks Aušros tako kadastro duomenų tikslinimas atitinka saugomos kultūros vertybės ribas. Tačiau pateikdama neigiamą atsakymą atsakovė šių aplinkybių nevertino.

46.17. Atsakovė nuosavybės teises į Aušros taką kartu su Pravažiavimu grindžia 1995-03-14 priėmimo perdavimo aktu-važtaraščiu. Todėl jai tenka procesinė pareiga įrodyti, kad pagal minėtą aktą jai buvo perduotas identifikuotas objektas, apimantis Aušros taką ir Pravažiavimą. Atsakovei tenka procesinė pareiga įrodyti, jog 1981 m. Aušros tako inventorizacija iš tikrųjų buvo atlikta ir kad pagal ją Pravažiavimas buvo įtrauktas į Aušros tako sudėtį bei pateikti 1981 m. Aušros tako inventorizacijos dokumentus.

46.18. Tuo tarpu atsakovė nurodo, kad tariamos 1981 m. Aušros tako inventorizacijos dokumentai jai nebuvo perduoti. Susisiekimo ministerija, kuri atstovavo Vyriausybei pasirašant 1995-03-14 priėmimo-perdavimo aktą-važtaraštį, taip pat tariamų Aušros tako 1981 inventorizacijos dokumentų neturi ir nieko apie juos nežino. T. y. niekas apie inventorizaciją nežino, todėl akivaizdu, kad daiktas buvo perduotas be identifikuotų ribų, t. y. be identifikuoto objekto, kas savaime tokį sandorį daro negaliojančiu.

46.19. Jei minėti inventorizacijos dokumentai būtų egzistavę, tai atsakovei nebūtų buvę poreikio atlikti Aušros tako kadastrinius matavimus 2005-08-02 dieną. Todėl juo labiau yra tikėtina, kad 1981 m. Aušros tako inventorizacijos ir atitinkamos inventorinių duomenų bylos iš viso nebuvo. Todėl apeliantų teigimu teismas darė nepagrįstas išvadas, kad 1981 m. Aušros tako inventorizacijos dokumentai egzistavo.

46.20. Byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad atsakovė yra įgijusi nuosavybės teises į Aušros taką ir juo labiau – į Pravažiavimą. Aušros takas nuo pradžių buvo pastatytas be Pravažiavimo ir niekada nebuvo rekonstruotas, t. y. Pravažiavimas nebuvo prijungtas prie jo, todėl atsakovė neturėjo teisės 2005-08-02 kadastriniais matavimais Pravažiavimą įtraukti į Aušros tako sudėtį. Apeliantams įrodžius, kad Pravažiavimas nepagrįstai ir neteisėtai buvo įtrauktas į Aušros tako sudėtį, atsakovė neabejotinai privalo patikslinti Aušros tako kadastrinius duomenis, pašalinant jį iš Aušros tako ribų.

46.22. Byloje ginčas kilo dėl Aušros tako kadastrinių duomenų patikslinimo. Aušros tako kadastro duomenų patikslinimas pagal Schemą negalėtų turėti jokios įtakos pastatų, esančių Aušros take (duomenys neskelbtini), savininkų ir naudotojų galimybėms patekti prie savųjų pastatų. Kitų pastatų savininkų galimybė patekti prie pastatų, pravažiuojančių asmenų poreikiai gali būti užtikrinama kelio servitutų nustatymu. Patekimo į kitus žemės sklypus klausimai yra spręstini rengiant žemės sklypo prie Pastato formavimo ir pertvarkymo projektą.

46.23. Be to, atsakovė 2018-01-25 raštu Nr. 70-2-257, atmetė pastabas dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, nurodydama, kad Pravažiavimas pagal Aušros takas (duomenys neskelbtini) inventorinį planą yra naudojamas Pastato eksploatavimui, todėl negali būti prijungiamas prie kitų žemės sklypų. Taigi atsakovė ne kartą pripažino, kad Pravažiavimas yra reikalingas Pastato eksploatavimui ir privalo būti įtrauktas į prie Pastato formuojamą žemės sklypą.

46.25. Atsakovė buvo pradėjusi veiksmus, kurių tikslas patikslinti Aušros tako kadastrinius duomenis pagal kito asmens, t. y. R. S., prašymą, nors jis nepuvo pateikęs prašymą pagrindžiančių įrodymų. Tai rodo, kad atsakovė pripažįsta esamų Aušros tako kadastrinių duomenų neteisingumą. Todėl ieškovė, įvertinusi ieškovo argumentų teisingumą, turėjo tenkinto jo prašymą patikslinti Aušros tako kadastrinius duomenis pagal Pasiūlymo schemą.

46.26. Apeliantų teigimu atsakovė netenkindama ieškovo prašymo dėl Aušros tako kadastro duomenų patikslinimo, neturi realaus intereso užtikrinti kokius nors gretimų pastatų poreikius. Atsakovė turi kitą tikslą – sutrukdyti ieškovui susiformuoti žemės sklypą, į kurį patektų visas Pravažiavimas, ir įgalinti R. S. įsigyti nuosavybėn dalį Pravažiavimo.

46.27. Aušros tako kadastrinių duomenų derinimo procedūros iš esmės negali būti kliūtimi tikslinti Aušros tako kadastrinius duomenis pagal Pasiūlymo schemą, be to, į ieškovo argumentus ir Pasiūlymo schemą turėtų būti atsižvelgta minėtų derinimų metu. Tačiau nėra aišku kokie pakeitimai yra derinami.

46.30. Teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakymas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. keliamus reikalavimus. Atsakovė, kaip viešojo administravimo subjektas, veikė netinkamai ir neobjektyviai, nenagrinėjo ieškovo argumentų dėl Aušros tako kadastrinių matavimų tikslinimo būtinybės, atsakyme jų argumentuotai neatmetė, o tiesiog bendromis frazėmis pateikė atsisakymą atlikti veiksmus. Toks elgesys neatitinka gero viešojo administravimo principų ir akivaizdžiai pažeidžia apeliantų teises.

46.31. Nepagrįsta teismo išvada, jog ieškinio reikalavimo dėl įpareigojimo atsakovę patikslinti Aušros tako kadastro duomenis reikštų viešojo administravimo vykdymą. Ginčas iš esmės yra kilęs dėl Pravažiavimo buvimo / nebuvimo Aušros tako dalimi. Jei teismas nustatytų, kad Pravažiavimas nėra Aušros tako dalis, tai reikštų, kad kadastro duomenys, Pravažiavimą laikantys Aušros tako dalimi, yra teisės pažeidimas, todėl teismas turi teisę ir netgi privalo įpareigoti atsakovę jį pašalinti. Ieškiniu būtent ir prašoma teismo įpareigoti atsakovę pašalinti padarytą pažeidimą, o ne priimti naują viešojo administravimo sprendimą.

46.32. Jei apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, kad ieškinio reikalavimo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus tenkinimas tariamai reikštų viešojo administravimo vykdymą, reikalavimas turėtų būti ne atmetamas visa apimtimi, o tenkinamas iš dalies, įpareigojant atsakovę iš naujo išspręsti atitinkamą klausimą (šiuo atveju – įpareigojant atsakovę iš naujo išspręsti klausimą dėl Aušros tako kadastro duomenų patikslinimo pagal Pasiūlymo schemą, t. y. dėl viso Pravažiavimo pašalinimo iš Aušros tako ribų).

47.3. Atsakovė yra teisėta gatvės savininkė, o kadastriniai matavimai atlikti 2005-08-02 nurodantys Aušros tako, kaip gatvės ir susisiekimo komunikacijos, savybes, yra teisėtai atlikti savininkės iniciatyva (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis; Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 birželio 10 d. įsakymu Nr. 3D-363, 10 punktas).

47.10. Atsakovė neturi pagrindo keisti savo pozicijos, dėl 1981 m. Aušros tako inventorizacijos dokumentų, kurie atsakovei nebuvo perduoti kartu su 1995-03-14 priėmimo-perdavimo aktu. Tačiau tai nereiškia, kad atsakovė yra neteisėtai įgijusi nuosavybės teises į Aušros taką. kaip gatvę ir susisiekimo komunikaciją. Atsakovė, kaip teisėta gatvių ir kelių savininkė Kauno miesto savivaldybės teritorijoje, kadastrinius duomenis, remiantis teisės aktais gali inicijuoti savo nuožiūra, todėl nepagrįsti apeliantų teiginiai, kad turint anksčiau atliktos gatvės inventorizacijos dokumentus, nebūtų reikėję atlikti 2005-08-02 kadastrinių matavimų.

47.11. Aušros tako, kaip susisiekimo komunikacijos, ginčo dalis yra naudojama būtent susisiekimui, t. y. pagal savo tiesioginę funkciją, ir yra skirta ne tik apeliantų, bet ir kitų asmenų poreikiams tenkinti. Nei tretieji asmenys, nei kaimyninių sklypų gyventojai, su apeliantų nurodytais servitutais niekada nesutiko, priešingai, visada palaikė poziciją, kad ginčijama gatvės dalis išliktų. Aplinkybė, kad apeliantas rengiamame formavimo ir pertvarkymo projekte numatys servitutus gretimų sklypų ir pastatų savininkams ir naudotojams, nepaneigia fakto, kad Pravažiavimas yra Kauno miesto savivaldybės turtas, kuris kaip gatvė, tarnauja viešam tikslui - užtikrinti susisiekimą. Pareiškėjas nepateikė duomenų patvirtinančių, kad jo planuojamas nustatyti servitutas gali privažiavimo funkciją užtikrinti kaip nors ypatingai geriau ar patikimiau ir gali paneigti ginčo dalyje esančio Kauno miesto savivaldybei priklausančio turto egzistavimą.

47.12. Nepagrįsti apeliantų argumentai, kad atsakovė veikia neskaidriai, diskriminuoja apeliantus. Visus klausimus, susijusius su Kauno miesto gatvių priežiūra, eksploatavimu, naudojimu ir kadastro duomenimis, sprendžia ir sprendimus priima ne atskiri Kauno miesto savivaldybėje ar jos administracijoje dirbantys asmenys, o Kauno miesto gatvių savininkas - Kauno miesto savivaldybė. Šiuo metu nėra atliekami jokie Aušros tako kadastriniai matavimai ar kadastro duomenų tikslinimai. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, paskutiniai įregistruoti kadastriniai matavimai yra 2005-08-02. Fizinio asmens R. S. prašymas pakoreguoti gatvės ribą pagal pateiktą schemą nebuvo tenkintas. Be to, atsakovė visus prašymus vertina individualiai, pagal konkrečią situaciją.

47.13. Bylą nagrinėjantis teismas negali peržengti ieškinio ribų. ir šiuo atveju, spręsti klausimus dėl viešojo administravimo subjekto sprendimų, priimtų kito asmens atžvilgiu.

47.14. Atsižvelgiant į tai, kad skunde išdėstyti argumentai yra apeliantų nuomonė, nėra teisinio pagrindo teigti, jog atsakovė, kaip viešojo administravimo subjektas, veikė netinkamai, neobjektyviai, ar nenagrinėjo ieškovo pateiktame prašyme nurodytų aplinkybių dėl Aušros tako kadastrinių matavimų tikslinimo būtinybės. Atsakovės apeliantams pateiktas atsakymas atitinka jam keliamus reikalavimus, kadangi yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) bei teisės aktų normomis, taip pat, yra aiškiai ir nedviprasmiškai motyvuotas.

48. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo R. S. prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

48.2. Ieškovas netikslino savo pareikštų reikalavimų (ginčijo tik atsakovės priimtą individualų administracinį aktą jo atžvilgiu), nenuginčijo nekilnojamojo turto įgijimo pagrindo, neginčijo kadastrinių matavimų atlikimo teisėtumo.

48.4. Ieškovas neturi jokios teisės reikalauti atsakovės atsisakyti nuosavybės teisių į jai priklausantį nuosavybės teise turtą - pašalinti dalį Aušros tako(gatvės).

48.5. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, priešingai nei nurodo apeliantai savo skunde, tyrė ir vertino visus jų pateiktus istorinius duomenis apie sklypų ribas, galėjusias būti gatvės ribas. Tačiau šiuos duomenis teismas pagrįstai vertino kritiškai, nes yra akivaizdu, kad ieškovo pateiktas 1934 metų Aušros tako projektas (kai dar net nebuvo žemės sklypo ir pastatyto namo adresu Aušros takas (duomenys neskelbtini)), kaip ir visi kiti tarpukario laikmečio pateikti istoriniai duomenys teisinės reikšmės ginčo sprendimui neturi ir negali turėti, nes faktinė situacija praėjus daugiau nei 80 metų yra visiškai kitokia, iš esmės pasikeitusi.

48.6. Nepagrįstas apeliantų argumentas, jog inventorizuojant Aušros taką, galimai per klaidą ar neapsižiūrėjimą buvo suinventorizuotas Aušros tako atsišakojimas ne toje vietoje, t. y. suklysta per vieną sklypą. Atsakovė nurodė, kad rytų pusėje už trečiojo asmens R. S. priklausančio žemės sklypo, Aušros take (duomenys neskelbtini), esanti Aušros tako dalis tęsiasi, tačiau jau ne kaip važiuojamoji dalis, o kaip Aušros tako inžinieriniai statiniai– laiptai, kurių unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir kurie taip pat priklauso atsakovui, kas patvirtina, kad jokio suklydimo nėra ir nebuvo.

48.7. Atsakovės 2017-02-23 įsakymas Nr.A-673, suderinimai 2018-01-25 raštu Nr.70-2-257 ir 2017-11-17 raštu Nr.70-2-4146, jokios įrodomosios reikšmės dėl ginčijama Aušros tako dalies (pravažiavimo) įtraukimo į Aušros takas (duomenys neskelbtini) sklypą ar kitų ieškovo teisių ar teisėtų lūkesčių neturi, nesuteikia ir negali jam suteikti, nes jis (ir/arba jo projektuotoja) sąmoningai suklaidino atsakovę, nes į formuojamą žemės sklypo projektą buvo neteisėtai įtraukta ir ginčijama Aušros tako (gatvės) dalis. Gatvė negali būti traukiama į jokius formuojamus sklypus.

48.8. Žemės sklypo prie statinių Aušros take (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projektas nėra patvirtintas, jį atsakovė atsisakė teisėtai derinti, kadangi į formuojamą žemės sklypo projektą buvo neteisėtai įtraukta ir ginčijama gatvės dalis (ginčo objektas). Šio atsakovės sprendimo ieškovas neskundė ir su juo sutiko.

48.9. Žemės sklypas Aušros takas (duomenys neskelbtini), Kaunas ir jo kvazi istorinės ribos nėra LR Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu saugomos vertingosios savybės. Visas Aušros takas (su visomis jo dalimis) kaip vientisas nekilnojamojo turto objektas su jos saugomomis ir/ar nesaugomomis vertybėmis yra įregistruotas ir laikytinas nedalomu, neišskiriant jokios jo dalies. Priskyrimas Aušros tako dalies (pravažiavimo) išimtinai neegzistuojančiam sklypui adresu Aušros takas (duomenys neskelbtini), Kaune, remiantis jokios juridinės reikšmės neturinčiais daugiau kaip 80 metų senumo ikonografiniais duomenimis yra nepagrįstas ir neteisėtas, bei pažeidžiantis tiek atsakovės (savininkės) nuosavybės teises, tiek gretimų namų savininkų ir kitų naudotojų, kurie kiekvieną dieną naudojasi šia gatve, teises.

48.10. Ieškovo ir trečiųjų asmenų (apeliantų) atstovė atskiro reikalavimo pripažinti 1995-03-14 priėmimo-perdavimo akto – važtaraščio niekiniu ir negaliojančiu byloje nepareiškė, ir praktiškai tik baigiamųjų kalbų metu iškėlė šį klausimą, visų pirma nurodydama, kad visas aktas turi būti pripažintas niekiniu ir negaliojančiu, vėliau, kad dalyje Aušros tako atšakos (ginčo objekto). Apeliantų atstovė neturėjo teisės savo baigiamųjų kalbų metu pareikšti tokį reikalavimą (CPK 253 str. 4 d.). Tokiu būdu atsakovei ir jos pusėje esantiems tretiesiems asmenims buvo praktiškai užkirstas kelias pateikti argumentus ir įrodymus dėl tokio reikalavimo nepagrįstumo. Vien dėl šių procesinės teisės normų pažeidimų, šis apeliantų iš esmės naujas iškeltas reikalavimas baigiamųjų kalbų metu, turi būti atmestas kaip nepagrįstas ir neteisėtas.

48.11. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės nepatvirtina, kad egzistuoja akivaizdus pagrindas pripažinti, jog Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn buvo perduotas Aušros takas be Aušros tako atsišakojimo, vedančio link žemės sklypo, šiuo metu esančio Aušros takas (duomenys neskelbtini), Kaune. Tai, kad buvo įsivėlusi klaida šioje dalyje yra tik ieškovo prielaida. O ieškovo pateikti į bylą istoriniai dokumentai niekaip nepaneigia sandorio teisėtumo ir neprieštaravimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms.

48.12. Atsakovės atsisakymas koreguoti Aušros tako kadastrinius matavimus buvo paremtas savivaldybės pareiga racionaliai įgyvendinti saugaus eismo politiką ir tinkamai organizuoti saugų eismą savivaldybės teritorijoje.

48.13. Ginčijamai Aušros tako daliai būnant Aušros tako sudėtyje, Aušros tako vertingosios savybės (gatvės trasa) nėra pažeidžiamos, nes ši dalis (šiaurinė jos atšaka), nepatenka į saugomą Aušros tako dalį (trasą). Tai reiškia, kad ši gatvės dalis niekaip nepažeidžia ir nekonkuruoja su saugomomis vertingosiomis savybėmis, nes niekaip jų (t. y. likusios gatvės dalies trasos) nekeičia, nemažina, neįtakoja, neriboja prieigos prie jos ir pan.

48.14. Ieškovui neigiant, kad Aušros tako atšaka (ginčo objektas) pagal 1995 m. kovo 14 d. priėmimo-perdavimo aktu-važtaraščiu buvo perduota atsakovo nuosavybėn, teko pareiga įrodyti šias aplinkybes, tačiau jis to neįrodė (CPK 178 str.).

48.16. Apeliantams yra suprantama, kad jų kaip Aušros tako (duomenys neskelbtini) savininkų interesas susiformuoti žemės sklypą, į kurį patektų Aušros tako atšaka, akivaizdžiai pažeidžia kitų asmenų teises ir interesus.

48.17. Trečiojo asmens R. S. užvestos administracinės procedūros dėl gatvės ribų tikslinimo pagal išimtinai jo 2018-08-23 d. ir 2018-09-21 prašymus, šios procedūros teisėtumas ir kiti su ja susiję klausimai nebuvo šios bylos (ginčo) dalykas, todėl jie negalėjo būti iš esmės tirti, vertinti ir nagrinėti.

48.18. Apeliantai tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek pateiktame skunde siekia suklaidinti apeliacinės instancijos teismą, nurodydami tikrovės neatitinkančius duomenis, kad neva trečiojo asmens R. S. prašymai buvo tenkinti ir administracinė procedūra dėl Aušros tako ribų patikslinimo buvo užbaigta, bei, kad atsakovė neva turi tikslą – sutrukdyti ieškovui susiformuoti žemės sklypą, į kurį pateiktų visas pravažiavimas (ginčo objektas), ir įgalinti R. S. įsigyti nuosavybėn dalį pravažiavimo. Be to, nes trečiojo asmens R. S. 2018-08-23 ir 2018-09-21 d. prašymai buvo išnagrinėti dar 2018-10-01. Tuo tarpu ieškovas kreipėsi į atsakovę su prašymu dėl ginčijamos Aušros tako dalies išnaikinimo tik 2018-11-12 ir 2018-11-13 prašymais.