Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimas

dalyvaujant ieškovui R. P., ieškovo ir trečiųjų asmenų V. K., V. A. atstovei advokatei N. Ž., atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei M. P., trečiajam asmeniui R. S. ir jo atstovui advokatui T. Z., tretiesiems asmenims J. P., D. G., V. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. P. patikslintą ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai, tretieji asmenys – V. K., V. A., A. K., M. S., I. A., O. P., R. S., D. G., A. G., J. P., A. P., A. P., E. P., B. K., N. K., Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Kauno miesto savivaldybė, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovo R. P. reikalavimai ir argumentai

II. Atsakovės Kauno miesto savivaldybės atsiliepimo argumentai

III. Trečiųjų asmenų D. G., A. G., J. P., A. P., A. P., E. P., B. K., N. K. atsiliepimų argumentai

IV. Trečiojo asmens Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atsiliepimo argumentai

V. Trečiojo asmens R. S. atsiliepimo argumentai

VI. Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos atsiliepimo argumentai

Motyvuojamoji dalis

19. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į ieškinį nurodė prašymą dėl ieškinio pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra (procesinis dokumentas Reg. Nr. DOK-148532, registruotas civilinėje byloje Nr. e2-2734-947/2020).

VII. Procesiniai klausimai

b) papildomai pažymint, ar šis dokumentas buvo užregistruotas dar administracinėje byloje Nr. eI-3222-644/2019 ar jau civilinėje byloje bendrosios kompetencijos teisme Nr. e2-2734-947/2020, t. y. bylą persiuntus iš administracinio teismo po Specialiosios teisėjų kolegijos išaiškinimo dėl ginčo teismingumo.

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmetamas.

VIII. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

26. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti.

27. Teismas, atsižvelgęs į nurodytą teisinį reglamentavimą ir įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos 2018 m. gruodžio 10 d. raštas Nr. (33.200)2-3466 „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastrinių duomenų patikslinimo“ tiek savo forma, tiek turiniu, tiek argumentacija atitinka individualiam administraciniam aktui keliamus bendruosius reikalavimus, todėl šį skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti nėra jokio teisinio pagrindo.

28. Nurodyta teismo išvada grindžiama šiomis motyvų grupėmis (dėl formos, dėl turinio, dėl argumentacijos):

1. Dėl 2018 m. gruodžio 10 d. rašto teisėtumo formos aspektu

2. Dėl 2018 m. gruodžio 10 d. rašto teisėtumo turinio aspektu

Bylos nagrinėjimo metu bylos šalys ir tretieji asmenys teikė į bylą išsamius žodinius paaiškinimus, rėmėsi rašytiniais įrodymais ir nuotraukomis, faktines aplinkybes akcentavo išvažiuojamojo teismo posėdžio metu. Taigi bylos nagrinėjimo metu išsamiai ištirtos faktinės aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija turėjo teisinį ir faktinį pagrindą 2018 m. gruodžio 10 d. raštu atsisakyti tenkinti prašymą tikslinti (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus pagal pateiktą 2018 m. spalio mėn. E. K. pasiūlymų schemą. Nurodyta teismo išvada yra suponuota šių byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma:

Tiek į bylą trečiųjų asmenų D. G., A. G., J. P., A. P., A. P., E. P., B. K., N. K. pateiktos nuotraukos (12 vnt. nuotraukų; procesinio dokumento Reg. Nr. DOK-10158 priedai, registruoti administracinėje byloje Nr. eI-3222-644/2019), tiek išvažiuojamojo teismo posėdžio metu fiksuotos aplinkybės (CD laikmenos vaizdo įrašo 8 min. 47 sek. – 9 min. 45 sek.; 10 min. 24 sek. – 10 min. 30 sek.; popierinės bylos t. 1, b. l. 156) patvirtina faktą, kad (duomenys neskelbtini) važiuojamoji dalis yra siaura, intensyviai naudojama gretimų sklypų savininkų ir kitų asmenų, (duomenys neskelbtini) neturi pėstiesiems skirtų šaligatvių. (duomenys neskelbtini) yra intensyviai naudojamas ir pėsčiųjų asmenų, kurių maršrutas yra (duomenys neskelbtini) gatvė – (duomenys neskelbtini) laiptai – (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) gatvė ((duomenys neskelbtini) laiptai, kaip nustatyta, yra Kauno miesto savivaldybei 1995 m. kovo 28 d. perdavimo akto pagrindu priklausantys inžineriniai statiniai, kurių unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 2010 m. rengtas laiptų planas pateiktas kartu su atsakovės procesiniu dokumentu Reg. Nr. DOK-7248 administracinėje byloje Nr. eI-3222-644/2019).

Ginčo kontekste kalbant apie transporto eismą, teismas nepagrįstais laiko ieškovo R. P. išvažiuojamojo teismo posėdžio metu išsakytus argumentus, kad (duomenys neskelbtini) (121,50 m trasa) transporto priemonės gali netrukdomai ir sklandžiai judėti, įsijungus atbulinę eigą (CD laikmenos vaizdo įrašo 10 min. 50 sek. – 11 min. 20 sek.; popierinės bylos t. 1, b. l. 156). Sutiktina, kad toks judėjimas techniškai yra įmanomas, tačiau tokiu atveju patogaus ir saugaus susisiekimo reikalavimas būtų iš esmės pažeistas. Kaip nustatyta iš byloje pateiktų planų, taip pat įsitikinus išvažiuojamojo posėdžio metu, (duomenys neskelbtini) turi tik vieną eismo juostą judėti transporto priemonėms, take nėra įrengti šaligatviai, todėl transporto priemonių ir pėsčiųjų judėjimas asfalto danga padengtais (duomenys neskelbtini) bei jo atšaka (ginčo objektu) yra objektyviai būtinas.

Teismas pagrįstais laiko atsakovės atstovės M. P. ir išvažiuojamojo teismo posėdžio metu dalyvavusių trečiųjų asmenų argumentus, kad ieškovo siekis (susiformavus sklypą) pašaliniams eismo dalyviams apriboti judėjimą (duomenys neskelbtini) atšaka, paliekant teisę tik (duomenys neskelbtini) sklypų naudotojams naudotis servitutu, ženkliai pablogintų įvažiavimą / išvažiavimą į akligatviu transporto priemonėms pasibaigiantį kvartalą (duomenys neskelbtini).

Išvažiuojamojo teismo posėdžio metu betarpiškai įvertinus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atšakos (ginčo objekto) būklę, teismas taip pat atmeta ieškovo R. P. argumentus, kad (duomenys neskelbtini) namo pastatymo metu buvo puikiai išvystyta infrastruktūra transporto priemonėms ir pėstiesiems judėti. Pažymima, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas) pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis buvo pastatytas 1938 m. Taigi ieškovas negali remtis faktine situacija, buvusia daugiau kaip prieš aštuoniasdešimt metų, ir akcentuoti, kad tai aktualu ir šiandien – ginčo nagrinėjimo metu. Išvažiuojamojo teismo posėdžio metu buvo neginčytinai nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) atšaka vienodai būtina ir (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) sklypų naudotojams, nes į šiuos nekilnojamuosius daiktus transporto priemonėmis galima patekti būtent tik iš (duomenys neskelbtini) atšakos (ginčo objekto). Trečiasis asmuo D. G. į bylą pateikė 2004 m. kovo 22 d. pažymėjimą apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, iš kurio duomenų nustatyta, kad Kauno m. sav. Kauno m. (duomenys neskelbtini) sklype yra du gyvenamieji namai, vienas iš jų yra adresu (duomenys neskelbtini), du ūkiniai pastatai, kiemo rūsys ir garažas (procesinio dokumento Reg. Nr. DOK-20493, priedas, registruotas civilinėje byloje Nr. e2-2734-947/2020). Šis garažas ir įvažiavimas į jį iš (duomenys neskelbtini) atšakos (ginčo objekto) buvo apžiūrėtas ir išvažiuojamojo teismo posėdžio metu. Į sklypą (duomenys neskelbtini) taip pat yra numatytas vienas įvažiavimas būtent iš (duomenys neskelbtini) atšakos (ginčo objekto). Taigi atmestini ieškovo R. P. argumentai, kad (duomenys neskelbtini) atšaka visada buvo ir yra skirta tik (duomenys neskelbtini) namo gyventojams, o (duomenys neskelbtini) sklypų naudotojai galėtų naudotis reikalinga sklypo dalimi tik servituto pagrindu.

Aplinkybę, kad Kauno miesto savivaldybė 2018 m. gruodžio 10 d. raštu pagrįstai veikė ne tik kaip viešojo administravimo subjektas, bet taip pat turėjo įgaliojimus veikti ir plačiau (turint didesnę veikimo laisvę), t. y. kaip daikto savininkė, turinti daikto valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, patvirtina ir Specialiosios teisėjų kolegijos nutartyje išsakyti motyvai dėl ginčo esmės. Kolegija pažymėjo, kad šioje byloje iš esmės keliamas ginčas dėl atsakovės nuosavybės teisės į pravažiavimą (duomenys neskelbtini).

3.4. Teismo vertinimu, ieškovas nepagrįstai prašo teismo šiame ginče esminę teisinę reikšmę suteikti Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2018 m. sausio 25 d. rašte Nr. 70-2-257 nurodytoms aplinkybėms. Išsamiai išanalizavus bylos duomenis, teismas sutinka su Kauno miesto savivaldybės atstovės argumentu, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius 2018 m. sausio 25 d. raštu galimai neišsamiai išnagrinėjo faktines aplinkybes dėl ieškovo projekte suprojektuoto sklypo ribų ir dydžio bei kelio, esančio tarp žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), nes į pietrytinę sklypo dalį buvo įtraukta teritorija, kurią užima Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausanti gatvės dalis (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) (ieškovo procesinio dokumento Reg. Nr. DOK-I-175/2019 priedas, registruotas administracinėje byloje Nr. eI-3222-644/2019).

3.5. Atsižvelgus į aukščiau išdėstytus motyvus, konstatuojama, kad teisinės reikšmės ginčo sprendimui neturi ieškovo akcentuota aplinkybė apie tai, jog (duomenys neskelbtini) be (duomenys neskelbtini) atšakos yra žymimas ir istoriniuose 1937 m., 1939 m. Kauno miesto planuose bei interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) pateiktame žemėlapyje. Teismas šiuo atveju, kaip jau minėta, prioritetą teikia oficialiems ir šiuo metu aktualiems duomenims, kurių pagrindu teismas nustatė, kad nėra pagrindo kvestionuoti (duomenys neskelbtini), kaip susisiekimo komunikacijos, kadastro duomenų (žr. (duomenys neskelbtini) planą, rengtą 2005 m. rugpjūčio 2 d.; atsakovės procesinio dokumento Reg. Nr. DOK-7248 priedas, registruotas administracinėje byloje Nr. eI-3222-644/2019). Teismas, turėdamas galimybę byloje įvertinti oficialius rašytinius įrodymus, susijusius su ginčo objektu, atitinkamai neturi teisinio pagrindo remtis išimtinai interaktyvaus žemėlapio (duomenys neskelbtini) informacija bei istoriniais duomenimis apie sklypų ribas.

3.6. Kauno miesto savivaldybės administracijos sprendimas 2018 m. gruodžio 10 d. raštu atmesti ieškovo prašymą tikslinti (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus pagal konkretų pasiūlymą yra teisėtas ir pagrįstas, nepaisant aplinkybės, kad pagal Kultūros paveldo departamento pateiktus duomenis Nekilnojamųjų kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini) yra registruotas kaip vertingoji saugomos vietovės – Kauno (duomenys neskelbtini) – savybė ir (duomenys neskelbtini) pagal šio registro duomenis neapima pravažiavimo – (duomenys neskelbtini) trasa pasisuka ne tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), o pagal (duomenys neskelbtini) rytinę pusę. Teismas pažymi, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas nėra susijęs su (duomenys neskelbtini), kaip vertingojo saugomo objekto, teisiniu statusu. Todėl teismas, neperžengdamas ginčo nagrinėjimo ribų, nekvestionuoja ir neteikia teisinio vertinimo, ar Nekilnojamojo kultūros vertybių registro duomenys dėl (duomenys neskelbtini) yra teisingi, tikslūs ir pan. Teismas, remdamasis šioje byloje pateiktų įrodymų visuma, tik konstatuoja, kad Nekilnojamųjų kultūros vertybių registro duomenys apie (duomenys neskelbtini), kaip saugomo objekto, konfigūracijos niekaip nepaneigia (duomenys neskelbtini), kaip susisiekimo komunikacijos, kadastro duomenų, viešai įregistruotų Nekilnojamojo turto registre.

3.7. Teismas, kaip nepagrįstus, atmeta ieškovo R. P. argumentus, kad Kauno miesto savivaldybės veiksmai, susiję su ginčo dalyku, yra diskriminacinio pobūdžio ieškovo atžvilgiu. Ieškovas remiasi Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriaus Negyvenamųjų statinių valdymo poskyrio vyr. specialistės R. Z. 2018 m. rugsėjo 6 d. el. laišku, kuriuo kitą pilietį R. S. informavo, kad sutiktų patikslinti (duomenys neskelbtini) kadastro duomenis pagal jo prašymą, atsisakant pravažiavimo dalį traktuoti kaip (duomenys neskelbtini) (t. y. susiaurinant inventorinio (duomenys neskelbtini) plotį).

Pirmiausia pažymėtina, kad šioje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos sprendimų, priimtų kito asmens, t. y. R. S., atžvilgiu. Todėl teismas negali peržengti ginčo ribų ir pasisakyti, suteikti teisinį vertinimą dėl tų viešojo administravimo subjekto veiksmų, kurie buvo konkrečiai adresuoti ne ieškovui R. P.. Antra vertus, papildomai pažymima, kad pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos pateiktus duomenis šiuo metu neatliekami jokie (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai (nei pagal ieškovo R. P., nei pagal trečiojo asmens R. S. pasiūlymus). Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, paskutiniai įregistruoti kadastriniai matavimai yra 2005 m. rugpjūčio 2 d.

29. Apibendrinus išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, kad ieškinio reikalavimas panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2018 m. gruodžio 10 d. raštą Nr. (33.200)2-3466 „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastrinių duomenų patikslinimo“ yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl yra atmestinas.

Dėl įpareigojimo Kauno miesto savivaldybės administracijai pagal 2018 m. spalio mėn. E. K. parengtą pasiūlymo schemą „Gatvės (duomenys neskelbtini), Kaune, ribų tikslinimas“ patikslinti (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis

30. Teismas pažymi, kad ieškovo argumentai, jog yra pagrindas įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją pagal parengtą pasiūlymo schemą patikslinti (duomenys neskelbtini) kadastro duomenis yra nepagrįsti iš esmės dėl dviejų priežasčių – motyvų grupių:

1) kaip jau nurodyta, teismas nenustatė, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos 2018 m. gruodžio 10 d. raštas Nr. (33.200)2-3466 „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastrinių duomenų patikslinimo“ yra nepagrįstas, neteisėtas ir naikintinas. Taigi nepanaikinus 2018 m. gruodžio 10 d. rašto, priešingai, šį raštą nustačius esant teisėtu ir pagrįstu, nėra jokio teisinio pagrindo kvestionuoti ir kitaip teisiškai vertinti ginčo santykių dėl kadastro matavimų tikslinimo;

2) ieškovas, naudodamasis advokatės teisine pagalba, šiuo atveju savo pasirinkto civilinių teisių gynimo būdo nekeitė, neprašė teismo grąžinti savivaldybei iš naujo nagrinėti pateikto prašymo, jeigu būtų panaikintas 2018 m. gruodžio 10 d. savivaldybės raštas Nr. (33.200)2-3466. Priešingai, ieškovas prašė teismo, panaikinus raštą, išspręsti ieškovo prašymą teigiamai, t. y. įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją patikslinti (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis pagal konkretų pasiūlymą. Teismas sutinka su atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovės teismo posėdyje išsakytu argumentu, kad reikalavimas įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją patikslinti (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis pagal konkretų pasiūlymą negali būti tenkinamas, nes teismas negali veikti už savo kompetencijos ribų ir už patį viešojo administravimo subjektą atlikti (arba įpareigoti atlikti) tuos veiksmus, kuriuos pagal įstatymų reikalavimus gali atlikti tik pati institucija. Teismas pažymi, kad jo kompetencijai nepriskirta nei valstybės, nei savivaldybės turto valdymo funkcija. Teismas gali įpareigoti savivaldybę (administraciją) priimti sprendimą vienu ar kitu klausimu, jeigu nustatoma, kad tokį sprendimą savivaldybė privalo priimti, tokio sprendimo priėmimą ji vilkina ir šis vilkinimas pažeidžia ieškovo teises. Tačiau teismas negali įpareigoti savivaldybę priimti konkretaus turinio sprendimą, šiuo atveju – įpareigoti atlikti savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto kadastrinius matavimus pagal konkretų parengtą projektą, nes tai reikštų disponavimą savivaldybės turtu.

31. Apibendrinus išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, kad ieškinio reikalavimas įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją pagal 2018 m. spalio mėn. E. K. parengtą pasiūlymo schemą „Gatvės (duomenys neskelbtini), Kaune, ribų tikslinimas“ patikslinti (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl yra atmestinas.

Dėl ieškinio senaties taikymo dėl 1995 m. kovo 14 d. priėmimo-perdavimo akto pripažinimo niekiniu

32. Ieškovo atstovė advokatė N. Ž. bylos nagrinėjimo metu, taip pat baigiamųjų kalbų metu žodžiu pateikė poziciją, kad teismas, nepaisant ieškinio reikalavimų atmetimo, turėtų exofficio spręsti klausimą dėl 1995 m. kovo 14 d. priėmimo-perdavimo akto pripažinimo niekiniu.

33. Atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovė M. P. ir trečiojo asmens R. S. atstovas advokatas T. Z., atsikirsdami į šį reikalavimą, pirmiausia akcentavo praleistą ieškinio senaties terminą.

34. Taigi, bylos šalims iškėlus klausimą dėl ieškinio senaties taikymo dėl 1995 m. kovo 14 d. priėmimo-perdavimo akto pripažinimo niekiniu, teismas teikia motyvus pirmiausia dėl šio instituto.

35. Pažymėtina, kad ieškinio senatis yra įstatymų nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali priverstinai, t. y. valstybės padedamas, apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Siekiant užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, skatinti asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistas teises, palengvinti įrodinėjimo procesą bei užkirsti kelią begaliniam bylinėjimuisi, įstatymo leidėjas nustatė tam tikrus terminus, per kuriuos asmuo valstybės padedamas gali realiai apginti savo pažeistą teisę. Bendroji taisyklė yra ta, kad ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.127 straipsnio 1 dalis). Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti, tačiau įstatymų leidėjas suteikė teismui teisę pripažinus, jog ieškinio senaties terminas yra praleistas dėl svarbios priežasties, praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

36. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teisės į susisiekimo komunikaciją – gatvę ((duomenys neskelbtini)), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), įregistruotos 1995 m. kovo 14 d. priėmimo-perdavimo akto pagrindu, nuosavybės teisės įregistruotos 2009 m. balandžio 7 d. Nekilnojamojo turto registre. Byloje nustatyta, kad ieškovas R. P. nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, įgijo 2016 m.

37. Teismas sutinka su ieškovo ir trečiųjų asmenų atstovės pozicija, kad bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas yra skaičiuotinas ne nuo 1995 m. kovo 14 d. ir ne nuo 2009 m. balandžio 7 d., kuomet nuosavybės teisė buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad nors Nekilnojamojo turto registras yra viešas, tačiau nėra pagrindo pripažinti, jog asmuo apie galimą teisių pažeidimą sužino (turi sužinoti) nuosavybės teisės dokumentą įregistravus viešame registre, nes išviešinimo momentas neteikia pagrindo išvadai, kad nuo atitinkamų registruojamų faktų įregistravimo ir atitinkamai išviešinimo momento suinteresuoti asmenys sužino apie tuos faktus ir gali nuspręsti dėl savo teisių gynimo, jeigu įregistravus faktus jos pažeidžiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346-684/2016, 23 p.). Šioje byloje taip pat nenustatyta, kad ieškovas turėjo pagrindą viešame registre tikrinti sandorius dėl ginčo žemės sklypo.

38. Taigi bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas šiuo atveju skaičiuotinas būtent nuo tos datos, kuomet nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įgijo ieškovas R. P., t. y. nuo 2016 m. Atitinkamai konstatuoja, kad ieškovas ir jo atstovė 2019 m. gruodžio 17 d. teismo posėdyje pirmą kartą teismui ir byloje dalyvaujantiems asmenims išsakę poziciją, kad 1995 m. kovo 14 d. priėmimo-perdavimo aktas privalo būti pripažintas niekiniu teismo iniciatyva, nepraleido ieškinio senaties termino reikšti reikalavimą dėl sandorio pripažinimo niekiniu (2019 m. gruodžio 17 d. teismo posėdžio garso įrašo 38 min. 46 sek. – 40 min. 25 sek.).

Dėl ieškovo R. P. argumentų, kad teismas privalo exofficio pripažinti negaliojančiu (niekiniu) 1995 m. kovo 14 d. priėmimo-perdavimo aktą

39. Kaip jau minėta, ieškovo R. P. ir trečiųjų asmenų V. K., V. A. atstovė advokatė N. Ž. baigiamųjų kalbų metu palaikė bylos nagrinėjimo metu tik žodžiu išsakytą poziciją, kad šioje byloje teismas privalo exofficio pripažinti niekiniu ir negaliojančiu 1995 m. kovo 14 d. priėmimo-perdavimo aktą, kuris yra (duomenys neskelbtini) nuosavybės Kauno miesto savivaldybei įregistravimo teisinis pagrindas.

40. Šioje byloje ieškovo ir trečiųjų asmenų atstovė deklaratyviai argumentavo, kad minėtas 1995 m. kovo 14 d. priėmimo-perdavimo aktas prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, t. y. atstovė net neįrodinėjo, kokioms konkrečiai imperatyvioms įstatymų normoms, galiojusioms 1995 m. kovo 14 d., prieštarauja ginčijamas sandoris. Atstovė, teikdama argumentus, apsiribojo teiginiu, kad nėra išlikę duomenys, koks tiksliai turtas buvo perduotas Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn, o tai, ieškovo vertinimu, yra pagrindas pripažinti sandorį niekiniu pagal CK 1.80 straipsnį ir taikyti restituciją pagal Civilinio kodekso šeštosios knygos normas.

41. Atstovė vėliau patikslino, kad šis sandoris turėtų būti pripažintas niekiniu exofficio tik iš dalies – t. y. dalyje dėl (duomenys neskelbtini) atšakos (šios bylos ginčo dalyko). Atstovė argumentavo, kad šis nuosavybės aktas yra teisiškai ydingas, jame nėra tiksliai nurodyta, kokio dydžio, ploto, apimties, konfigūracijos Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn buvo perduotas (duomenys neskelbtini). Nei Kauno miesto savivaldybė, nei Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija neturi išsaugojusi šių duomenų, o pagal istorinius duomenis ši ginčo (duomenys neskelbtini) atšaka visada buvo priskirtina prie sklypo, šiuo metu esančio adresu (duomenys neskelbtini) (2020 m. rugpjūčio 24 d. teismo posėdžio garso įrašo 22 min. 10 sek. – 31 min. 46 sek.).

42. Atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovė M. P., trečiasis asmuo R. S., jo atstovas advokatas T. Z. ir 2020 m. rugpjūčio 24 d. teismo posėdyje dalyvavę tretieji asmenys pateikė poziciją, kad nėra jokio teisinio pagrindo niekiniu pripažinti 1995 m. kovo 14 d. priėmimo-perdavimo aktą.

43. Teismas, išsamiai išanalizavęs bylos medžiagą šioje ginčo dalyje, konstatuoja, kad ieškovo ir trečiųjų asmenų atstovės argumentai, jog teismas privalo exofficio pripažinti niekiniu 1995 m. kovo 14 d. priėmimo-perdavimo aktą ((duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę patvirtinantį dokumentą) yra nepagrįsti ir deklaratyvūs. Minėtai išvadai pagrįsti teismas teikia šiuos motyvus:

1) CK 1.78 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo. Niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja exofficio (savo iniciatyva). Niekiniu sandoris gali būti laikomas tik tada, kai yra įstatymų nustatyti pagrindai.

CK 1.80 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 1.80 straipsnyje įtvirtintą sandorio negaliojimo pagrindą galima taikyti tik tuo atveju, jei konstatuojama sąlygų visuma: pirma, teisės norma, kuriai prieštarauja sandoris, yra imperatyvi; antra, ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-432/2008).

Kasacinio teismo praktikoje yra nuosekliai laikomasi pozicijos, kad teismas exofficio, kai nėra pareikšto bylos šalies reikalavimo dėl sandorio negaliojimo, gali pripažinti sandorį niekiniu, kai jo negaliojimas yra akivaizdus, t. y. kai byloje egzistuoja akivaizdžios faktinės aplinkybės sandorį pripažinti niekiniu. Kasacinio teismo išaiškinta, kad tuo atveju, jei susitarimas (sandoris) nėra akivaizdžiai negaliojantis, teismas turi suteikti galimybę ieškovui patikslinti ieškinį ir pareikšti reikalavimą dėl susitarimo pripažinimo niekiniu, taip pat šalims pateikti argumentus ir įrodymus dėl tokio reikalavimo (ne)pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45-706/2017, 37, 38 punktai).

Šioje byloje teismas sprendžia, jog byloje nenustatyta aplinkybių, teikiančių pagrindą daryti išvadą, kad 1995 m. kovo 14 d. priėmimo-perdavimo aktas (tiksliau jo dalis dėl (duomenys neskelbtini) atšakos) yra (akivaizdžiai) niekinis sandoris. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės nepatvirtina, kad egzistuoja akivaizdus pagrindas pripažinti, jog Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn buvo perduotas (duomenys neskelbtini) be (duomenys neskelbtini) atsišakojimo, vedančio link žemės sklypo, šiuo metu esančio (duomenys neskelbtini). Tai, kad buvo įsivėlusi klaida šioje dalyje yra tik ieškovo prielaida. O ieškovo pateikti į bylą istoriniai dokumentai niekaip nepaneigia sandorio teisėtumo ir neprieštaravimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms;

2) ieškovas ir tretieji asmenys, kuriems nuosavybės teise priklauso nekilnojamieji daiktai (statiniai), esantys (duomenys neskelbtini), pripažįsta ir neginčija, kad jie neturi pretenzijų dėl nuosavybės teisių į (duomenys neskelbtini) atšaką, šiuo metu registruotą kaip Kauno miesto savivaldybės nuosavybė. Taigi atsitinkamai negalima konstatuoti, kad nekilnojamojo daikto 1995 m. kovo 14 d. priėmimo-perdavimo aktu būtų perleista nuosavybė asmens, kuris neturėjo nekilnojamojo daikto valdymo, naudojimo ir disponavimo teisių. Papildomai pažymima, kad ieškovas nepagrįstai reikalavo, jog Kauno miesto savivaldybė pateiktų į bylą neginčijamus įrodymus, patvirtinančius, kad būtent Kauno miesto savivaldybės lėšomis 1975 m. buvo išasfaltuota gatvė, kaip nurodyta Nekilnojamojo turto registre. Kaip minėta, pats ieškovas pripažino, jog (duomenys neskelbtini) (taip pat ir (duomenys neskelbtini) atšaka) yra valstybės, o ne privačios nuosavybės objektas, o duomenų, kas kitas asfaltavo (galėjo asfaltuoti) gatvę ieškovas nepateikė;

3) ieškovas taip pat pripažįsta, kad pritaikius restituciją nuosavybės teisė turėtų būti grąžinta Lietuvos Respublikai, tačiau šiuo atveju akivaizdu, kad nei Kauno miesto savivaldybė, nei Lietuvos Respublika, t. y. 1995 m. kovo 14 d. priėmimo-perdavimo akto šalys, nereiškia jokių turtinių pretenzijų viena kitai ir nekvestionuoja nei pačio sandorio teisėtumo, nei vėliau šio sandorio pagrindu 2005 m. rugpjūčio 2 d. atliktų (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų;

4) iš 1995 m. kovo 14 d. priėmimo-perdavimo akto duomenų matyti, kad Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn be kitų daiktų buvo perduotas valdyti, naudoti ir disponuoti ir (duomenys neskelbtini). Nors šiame akte nebuvo tiksliai nurodyta (duomenys neskelbtini) konfigūracija (su tiksliomis koordinatėmis ir pan.), tačiau tai nepaneigia pačio fakto – (duomenys neskelbtini), kaip nuosavybės objektas, buvo perduotas Kauno miesto savivaldybei. Klausimas dėl (duomenys neskelbtini) konfigūracijos 1995 m. kovo 14 d. (t. y. sandorio sudarymo momentu) byloje kėlė teisines diskusijas tarp šalių, buvo argumentuojama, kad nėra išlikę (išsaugoti) planai prie šio akto. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus V. Š. 2019 m. gruodžio 16 d. raštu Nr. (33-195)2-3480 teismas buvo informuotas, kad prie kai kurių valstybės nekilnojamojo turto objektų, perduodamų Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn 1995 m. kovo 14 d. priėmimo-perdavimo akto-važtaraščio, kuriuo Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn perduotas (duomenys neskelbtini), 1981 m. techninio inventorizavimo duomenys nebuvo perduoti ir saugomi Kauno miesto savivaldybės administracijoje (procesinis dokumentas Reg. Nr. DOK-151541, registruotas civilinėje byloje Nr. e2-2734-947/2020). Taigi nesant tikslių ir akivaizdžių įrodymų, kad į 1995 m. kovo 14 d. (duomenys neskelbtini) dalį nepateko (duomenys neskelbtini) atšaka (ginčo objektas), teismas negali daryti kategoriškos ir pagrįstos išvados, kad Kauno miesto savivaldybei nebuvo perduota ši dalis. O prielaidomis teismas negali grįsti teismo sprendimo ir tuo labiau pripažinti sandorį niekiniu, remiantis tik tikėtinumo taisykle, kaip akcentavo ieškovo atstovė baigiamųjų kalbų metu. Dar daugiau, teismų praktikoje pripažįstama, kad ne visada net ir sandorio prieštaravimas imperatyviai normai kaip padarinys yra sandorio pripažinimas negaliojančiu. O šiuo atveju daugiau kaip prieš 25 metus sudarytas nuosavybės perleidimo aktas nors ir nėra labai išsamus, tačiau jo turinys yra pakankamas identifikuoti tiek sandorio šalių valią, tiek susitarimo dalyką ((duomenys neskelbtini), pastatytas 1975 m.);

5) pažymėtina ir tai, kad teismas neturi pagrindo šiame ginče prioritetą teikti išimtinai ieškovo pateiktiems istoriniams dokumentams, beje, liudijantiems ne apie nuosavybės teisę, o tik apie sklypų ribas, buvusias 1936 m., ir nuvertinti 2005 m. rugpjūčio 2 d. atliktus kadastrinius matavimus, atliktus moderniais matavimo prietaisais pagal tuo metu Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktų imperatyvius reikalavimus.

44. Taigi išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamoje byloje teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo exofficio pripažinti 1995 m. kovo 14 d. priėmimo-perdavimo aktą prieštaraujančiu įstatymams ir dėl to sandorį pripažinti niekiniu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

45. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

46. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, turi būti patirtos realiai. Taigi visais atvejais, priteisiant išlaidas už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, yra taikomas ir realumo kriterijus, t. y. kad šiems asmenims už suteiktas pirmiau nurodytas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnis). Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad tokiais atvejais išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2017 m. sausio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017 10 punktą).

47. Šioje byloje atmetus ieškinį, tenkinamas atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos pusėje buvusio trečiojo asmens R. S. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, iš ieškovo R. P. trečiajam asmeniui R. S. priteistinos bylinėjimosi išlaidos už advokato T. Z. teisinę pagalbą – 595 Eur.

48. Trečiasis asmuo R. S. prašo jam priteisti 595 Eur už suteiktas teisines paslaugas. Trečiojo asmens R. S. atstovas 2019 m. balandžio 30 d. administracinėje byloje Nr. eI-3222-644/2019 pateikė 2019 m. balandžio 29 d. sąskaitą Nr. 20/2019 bei mokėjimo nurodymą, iš kurių matyti, kad trečiasis asmuo R. S. už atsiliepimo surašymą, pasirengimą bei atstovavimą 2019 m. balandžio 30 d. teismo posėdyje Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose advokatui sumokėjo 385 Eur (procesinis dokumentas Reg. Nr. DOK-13244). Pagal civilinėje byloje Nr. e2-2734-947/2020 2020 m. vasario 24 d. pateiktą 2020 m. vasario 23 d. sąskaitą Nr. 7/2020 bei mokėjimo nurodymą, trečiasis asmuo R. S. už pasirengimą bei atstovavimą 2020 m. vasario 24 d. teismo posėdyje Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose atstovui sumokėjo 105 Eur (procesinis dokumentas Reg. Nr. DOK-25562). Civilinėje byloje Nr. e2-2734-947/2020 2020 m. rugpjūčio 24 d. taip pat yra pateikta 200 m. rugpjūčio 23 d. sąskaita Nr. 25/2020 ir mokėjimo nurodymas, patvirtinantys, kad trečiasis asmuo už pasirengimą bei atstovavimą 2020 m. rugpjūčio 24 d. teismo posėdyje Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose advokatui sumokėjo 105 Eur (procesinis dokumentas Reg. Nr. DOK-97134).

49. Pažymėtina, kad išlaidos už advokato T. Z. teisines paslaugas neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų atitinkamų išlaidų maksimalių dydžių.

50. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (104,76 Eur) valstybei priteisiamos iš bylą pralaimėjusios šalies – iš ieškovo R. P. (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakyme Nr. 1R-19/1K-2).

51. Ieškinį atmetus, ieškovo R. P. ir ieškovo pusėje buvusių trečiųjų asmenų V. K. ir V. A. turėtos bylinėjimosi išlaidos (už advokatės N. Ž. teisinę pagalbą, žyminis mokestis) iš kitos šalies nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

atmesti ieškovo R. P. ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2018 m. gruodžio 10 d. rašto Nr. (33.200)2-3466 (duomenys neskelbtini) kadastrinių duomenų patikslinimo“ panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Netenkinti ieškovo R. P. prašymo dėl 1995 m. kovo 14 d. priėmimo-perdavimo akto pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu.

Priteisti trečiajam asmeniui R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 595,00 Eur (penkis šimtus devyniasdešimt penkis Eur) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš ieškovo R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 104,76 Eur (vieną šimtą keturis Eur 76 ct) išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.