Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Latvelė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo D. D. ieškinį atsakovei D. D. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo arba bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo ir pagal atsakovės D. D. priešieškinį dėl bendravimo tvarkos ir išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

2. Atsakovė padavė priešieškinį, prašydama: sumažinti Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą išlaikymo dydį ir priteisti iš jos išlaikymą nepilnamečiams sūnums D. D., D. G. D. ir D. D. po 60 Eur kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos iki sūnų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad išlaikymui skirtomis lėšomis uzufrukto teise disponuos ieškovas; pakeisti Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą jos bendravimo su vaikais tvarką.

4. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. sausio 16 d. gautas ieškovo prašymas priimti papildomą sprendimą ir priteisti jam iš atsakovės 4 628,50 Eur bylinėjimosi išlaidas bei grąžinti lėšas, kurios nebuvo panaudotos ekspertizei (383,89 Eur). Prašyme nurodoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme (duomenys neskelbtini) buvo priimtas ir paskelbtas teismo sprendimas, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovo ieškinys ir ieškovui priteistos 75 Eur bylinėjimosi išlaidos. Ieškovas teikia duomenis, kad iš viso patyrė 5 087,39 Eur bylinėjimosi išlaidų byloje. Ieškovo teigimu, pagal kasacinio teismo praktiką CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Jeigu teismas bylos nagrinėjimo metu neišsprendžia bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo, šiam klausimui spręsti yra įtvirtintas papildomo sprendimo priėmimo institutas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).

13. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

14. Šiuo atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti papildomą sprendimą CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu ir priteisti ieškovui iš atsakovės 4 628,5 Eur bylinėjimosi išlaidas teisinei pagalbai byloje.

15. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

16. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad byla iš esmės išnagrinėta žodinio proceso tvarka teismo posėdyje, vykusiame 2023 m. gruodžio 13 d., ir teismo procesinio sprendimo priėmimas bei paskelbimas atidėtas (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) paskelbė teismo sprendimą, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, priešieškinis atmestas. Tuo tarpu įrodymai, patvirtinantys ieškovo patirtas išlaidas teisinei pagalbai, teismui pateikti 2024 m. sausio 16 d. kartu su ieškovo prašymu priimti papildomą sprendimą ir paskirstyti šias bylinėjimosi išlaidas. Taigi, pagal CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatas, tokios išlaidos negali būti priteisiamos, nes prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nebuvo pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

17. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, jog būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus. Dėl to CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad advokato pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Taigi, tais atvejais, kai asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo apmokėti išlaidas advokato pagalbai iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, šis klausimas gali būti išspręstas taikant papildomo sprendimo institutą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016, 2017 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-378-701/2017).

18. Sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų, kurias patvirtinantys dokumentai pateikti po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, atlyginimo priteisimo, turi būti nustatomos reikšmingos aplinkybės, įrodančios, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, o jeigu tokių nenustatoma, pripažįstama, kad asmuo prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė dėl neatidumo ir nerūpestingumo, kas nulemia tokio prašymo netenkinimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-684/2018, 2021 m. balandžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-378/2021). Tokias reikšmingas aplinkybes, objektyviai sudariusias kliūtis pateikti duomenis apie bylinėjimosi išlaidas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi nurodyti ir jų reikšmę pagrįsti bei įrodyti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pateikiantis asmuo (CPK 178 straipsnis).

19. Nagrinėjamu atveju ieškovas, argumentuodamas prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, nurodo, jog neturėjo galimybės pateikti atstovavimo išlaidų pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, nes dėl atsakovės nesąžiningo procesinio elgesio buvo sudėtinga prognozuoti procesą; taip pat pažymi, kad teisinei pagalbai išleistos sumos yra reikšmingos; nurodo, jog paskutinės sumos už teisines paslaugas buvo sumokėtos jau po bylos išnagrinėjimo iš esmės.

20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirajame skunde ieškovo nurodytos aplinkybės ir dėstomi argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyti priimti papildomą teismo sprendimą priteisiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

21. Viena vertus, iš pirmosios instancijos teismui ieškovo pateikto 2024 m. sausio 16 d. prašymo dėl papildomo teismo sprendimo priėmimo turinio matyti, kad ieškovas teismui nenurodė ir neįrodinėjo iš esmės jokių aplinkybių ir priežasčių, kurios pateisintų aplinkybę, jog duomenys apie turėtas bylinėjimosi išlaidas nebuvo pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Dėl to, ieškovui nepagrindžiant kasacinio teismo praktikoje aptartų reikšmingų aplinkybių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti ieškovo prašymą.

22. Kita vertus, atskirajame skunde apeliacinės instancijos teismui ieškovo nurodomos aplinkybės, kuriomis ieškovas remiasi prašydamas priteisti bylinėjimosi išlaidas, apie kurias duomenis pateikė po teismo sprendimo priėmimo, taip pat nesudaro pagrindo pripažinti buvus reikšmingų aplinkybių, įrodančių, jog ieškovas neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.

23. Bylos duomenimis, parengiamojo teismo posėdžio, vykusio 2021 m. gegužės 11 d., metu buvo pereita į bylos nagrinėjimą iš esmės. Byla buvo nagrinėjama teismo posėdžiuose, vykusiuose 2021 m. birželio 10 d. (posėdžio metu išklausyti ieškovo paaiškinimai), 2022 m. rugpjūčio 16 d. (bylos nagrinėjimas atidėtas), 2022 m. spalio 14 d. (posėdžio metu išklausyti atsakovės paaiškinimai), 2022 m. gruodžio 6 d. (bylos nagrinėjimas atidėtas), 2023 m. sausio 4 d. (posėdžio metu išklausyti liudytojų parodymai), 2023 m. sausio 18 d. (posėdžio metu išklausyti liudytojų parodymai), 2023 m. kovo 7 d. (nutarta, kad tikslinga išklausyti vaikus teismo posėdyje per psichologą), 2023 m. balandžio 4 d. (išklausyta vaikų nuomonė, patenkintas prašymas dėl ekspertizės skyrimo), 2023 m. gruodžio 13 d. (išklausytos baigiamosios kalbos). Byla buvo sustabdyta du kartus – Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nutartimis. Pirmą kartą bylos nagrinėjimas atnaujintas 2022 m. birželio 20 d., gavus Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus (toliau – Tarnyba) raštą, kuriame nurodoma, kad paskirtos atlikti teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės nepilnamečiams šalių vaikams atlikti nepavyko. Antrą kartą bylos nagrinėjimas atnaujintas (duomenys neskelbtini), gavus Tarnybos raštą, kuriame tapačiai nurodoma, kad paskirtos atlikti teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės nepilnamečiams šalių vaikams atlikti nepavyko. Vilniaus miesto apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) nutartyje nurodė, kad byloje analogiška teismo ekspertizė paskirta antrą kartą, tačiau ekspertizę atliekančios įstaigos paskirtomis ekspertizei atlikti datomis ieškovė vėl į ekspertizę neatvyksta, dėl ko jos atlikimas tampa neįmanomu, bei nutarė, atnaujinus bylos nagrinėjimą, bylą skirti nagrinėti teismo posėdyje 2023 m. gruodžio 13 d. Šiame teismo posėdyje bylos nagrinėjimas iš esmės baigtas ir atidėtas procesinio sprendimo priėmimas bei paskelbimas.

24. Įvertinus nurodytą proceso eigą, atmestini kaip nepagrįsti ieškovo atskirojo skundo argumentai, jog proceso eigos nebuvo galima nuspėti / prognozuoti ir, atitinkami, laiku pateikti duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas ar bent jų dalį. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas ginčijamoje nutartyje padarytoms išvadoms, pažymi, kad ieškovą byloje viso proceso metu atstovavo tie patys atstovai. Įvertinus ginčo trukmę (beveik dveji metai), procese atliktus veiksmus, vertintina, kad ieškovas turėjo ir galėjo tikėtis, jog 2023 m. gruodžio 13 d. teismo posėdyje byla bus išnagrinėta iš esmės, taip pat turėjo pakankamai laiko pateikti duomenis bent apie dalį patirtų išlaidų teisinei pagalbai. Be to, net ir tokiu atveju, jei proceso eigos nebūtų prognozavęs, ieškovas (jo atstovas) paskutinio teismo posėdžio metu iki baigiamųjų kalbų galėjo teikti prašymą suteikti galimybę parengti ir pateikti bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius duomenis, tačiau tokio prašymo neformulavo. Prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovas neteikė ir operatyviai po bylos išnagrinėjimo, atidėjus procesinio sprendimo priėmimą bei paskelbimą, o pateikė tik kitą dieną po procesinio teismo sprendimo paskelbimo. Šiame kontekste nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovas būtų dėjęs pakankamas pastangas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus pateikti laiku, kaip to reikalauja proceso teisės normos, taip pat nėra pagrindo nustatyti kasacinio teismo praktikoje apibrėžtas reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.

25. Nors ieškovas pateikė duomenis, kad paskutinė PVM sąskaita faktūra už jam suteiktas teisines paslaugas buvo išrašyta ir apmokėta jau po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, tačiau nepateikti įrodymai, kad ieškovą atstovavę advokatai neturėjo objektyvios galimybės pateikti ieškovui sąskaitą už teisines paslaugas, o ieškovas – šią sąskaitą apmokėti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, atitinkamai, ir iki šio termino pateikti patirtas išlaidas patvirtinančius įrodymus.

26. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo, tinkamai taikė proceso teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos aktualios teismų praktikos. Atskirojo skundo argumentai pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį nesudaro, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).

27. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirojo skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar atskirojo skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis). Kadangi kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės šioje proceso stadijoje vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

28. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.