Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Pranckienės, Nijolės Danguolės Smetonienės, Birutės Valiulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir UAB) „Aušrena“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1697-996/2020 pagal ieškovės UAB „Aušrena“ ieškinį atsakovei N. D. dėl parduotų daiktų kokybės, išvadą teikianti institucija – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas ieškovės UAB „Aušrena“ apeliaciniu skundu, be to, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

22. Civilinio proceso kodekso 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. UAB „Aušrena“ apeliacinės instancijos teismui, kaip naujus įrodymus, pateikė teismo posėdžio garso įrašą, nurodydama, kad atsakovė klaidina teismą ir šį įrodymą prašo priimti į bylą. Pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įrašas yra neatsiejama nagrinėjamos civilinės bylos dalis, yra nagrinėjamoje byloje, jame užfiksuotas bylos dalyvių parodymų turinys yra vertinamas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, todėl teikiamas įrodymas nepriimtinas.

23. Pagal CPK 176 straipsnio nuostatas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Vadovaujantis CPK 12 ir 178 straipsnių nuostatomis, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Nė vienas įrodymas teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-139/2010; Nr. 3K-3-253/2010, Nr. 3K-3-465/2012, Nr. 3K-3-87-969/2017, Nr. 3K-3-229-916/2017 ir kt.). Įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas (CPK 180 straipsnis).

24. Pažymėtina, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007 ir kt.), todėl teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, tik patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

25. Nagrinėjamu atveju ginčas tarp bylos šalių kilo dėl ieškovės UAB „Aušrena“ atsakovei N. D. parduotų baldų kokybės. Reikalavimai pagal pirkimo–pardavimo sutartį dėl perduodamo daikto kokybės reglamentuoti CK 6.333 straipsnyje, pagal kurio 1 dalį pardavėjas privalo perduoti daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas ir daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus bei atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Minėto straipsnio 6 dalyje numatyta, jog laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, tai yra, kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį.

26. Byloje nėra ginčo, kad 2018-08-25 tarp UAB „Aušrena“ ieškovės ir atsakovės N. D. buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 36, parengtas prekių užsakymas, kuriame atsakovės prašymu užsakytas vienas stalas „Klasika“ (medis) ir keturios kėdės „Venecija“, kurių bendra vertė 1 180 Eur. Nustatyta, kad atsakovei 2018-11-09 atsiimant baldus, dėl jų supakavimo, nebuvo vietoje apžiūrėti, UAB „Aušrena“ atstovams užtikrinus jų naujumą, kokybiškumą. Iš bylos dokumentų nustatyta, kad 2018-11-13 atsakovė pateikė pardavėjai pretenziją dėl nekokybiškų daiktų, o 2018-12-04 kreipėsi į VVTAT su prašymu (2018-12-20 jo patikslinimu), nutraukti su pardavėja sudarytą sutartį ir grąžinti pinigus. VVTAT 2019-08-14 surašė gaminio vertinimo išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, jog vartotojai raštu nepateiktos stalo ir kėdžių naudojimo ir priežiūros instrukcijos, stalo surinkimo instrukcija, nustatytos dviejų kėdžių medinių dalių paviršiaus šerpetos (esminiai gamybos defektai), todėl šių dviejų kėdžių negalima naudoti pagal paskirtį, be to, nustatyti stalo atraminės dalies, kuri stalą naudojant nematoma, paviršiaus nelygumai ir šerpetos (gamybos defektai). VVTAT 2019-08-29 nutarimu Nr. 10-1350, vartotojos prašymą patenkino – pripažino pagrįstu reikalavimą nutraukti su UAB „Aušrena“ sudarytą sutartį ir grąžinti už stalą ir kėdes sumokėtą 1 180 Eur sumą. Nesutikdama su VVTAT 2019-08-29 nutarimu Nr. 10-1350 ieškovė UAB „Aušrena“ kreipėsi teismą su ieškiniu, kuris skundžiamu 2020-02-24 sprendimu atmestas, ieškovės UAB „Aušrena“ ir atsakovės N. D. 2018-08-25 sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis nutraukta, priteisiant atsakovei N. D. iš UAB „Aušrena“ 1 180 Eur bei įpareigojant ieškovę UAB „Aušrena“ savo sąskaita atsiimti baldus iš atsakovės.

27. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatavo, jog nagrinėjamu atveju atsakovės N. D. įsigyti baldai buvo įsigyti kaip reprezentaciniai svetainės baldai, kurie turėjo atitinkamai atitikti tiek funkcinę, tiek estetinę paskirtį. Teismas konstatavo, kad net ir neesminiai daikto trūkumai gali būti pagrindu atsakovei nutraukti sutartį ir reikalauti grąžinti sumokėtą kainą. Ginčo dėl parduotų svetainės baldų funkcinės bei kartu estetinės paskirties tarp šalių iš esmės nekyla, jokių argumentų šiuo klausimu apeliaciniame skunde nenurodo ir apeliantė.

28. Įvertinęs VVTAT gaminio vertinimo 2019-08-14 išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) bei bylos nagrinėjimo metu pateiktų nuotraukų bei kitų byloje esančių įrodymų turinį, teismas konstatavo, jog nustatyti atsakovei parduotų, skirtų naudoti kaip reprezentaciniai, baldų trūkumai negali būti laikomi mažareikšmiais, negali atitikti kokybiškų reprezentacinių baldų sąvokos, todėl ieškovė pažeidė sutarties 5.2.1 punkto reikalavimą perduoti atsakovei kokybiškus baldus. Teismas sprendė atsakovę įrodžius, kad jos iš ieškovės užsakytas baldų komplektas turėjo atitikti tiek funkcinę, tiek estetinę paskirtį ir kad šiuos baldus ji įsigijo su gamykliniais defektais, tai yra, netinkamos kokybės. Vadovaudamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis bei CK 6.363 straipsnio 11 dalies nuostatomis, darė išvadą, jog daikto perdavimo momentu jau egzistavo daikto kokybės trūkumai, už kuriuos atsako pardavėjas, o ieškovė šias aplinkybes paneigiančių įrodymų nepateikė. Taip pat sprendė, jog ieškovė kartu pažeidė ir informavimo pareigą (VTAĮ 3 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai, CK 228⁶ straipsnio 1 dalis), nes neįvykdė pareigos pateikti atsakovei visapusišką, aiškią informaciją apie stalą ir kėdes, tai yra atsakovei nebuvo pateiktos stalo ir kėdžių naudojimo ir priežiūros bei stalo surinkimo instrukcijos ir ieškovė neįrodė, kad ji tokią informaciją atsakovei būtų suteikusi (CK 228⁶ straipsnio 4 dalis).

29. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skundžiamą teismo sprendimą, civilinės bylos medžiagą bei apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisinius argumentus konstatuoja, jog, priešingai skundo teiginiams, teismas tinkamai, pagal įrodymų vertinimo taisykles, vertino šalių pateiktus įrodymus, nustatė visas bylos teisingam išsprendimui reikšmingas aplinkybes bei savo išvadas, atmesdamas UAB „Aušrena“ ieškinį, išsamiai motyvavo. Iš esmės visi apeliantės argumentai, ginčijant skundžiamą teismo sprendimą, yra susiję su byloje esančių įrodymų vertinimu, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad vien tai, kad apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu ginčo situacijos teisiniu įvertinimu bei teismo išvados neatitiko apeliantės lūkesčių, nedaro skundžiamo sprendimo neteisėtu ar priimtu netinkamai įvertinus byloje pateiktus įrodymus, ar tai atlikus tendencingai. Su aukščiau išdėstytomis pirmosios instancijos teismo išvadomis teisėjų kolegija visiškai sutinka, o apeliantė jokių kokybiškai naujų argumentų, paneigiančių minėtas išvadas, nepateikė. Kartu teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus dėl teismo šališkumo, nes išskyrus deklaratyvius teiginius, jokių įrodymų, pagrindžiančių teismo šališkumą objektyviąją ar subjektyviąją prasme nėra pateikta, o kaip ir minėta, šaliai nepalankaus sprendimo priėmimas savaime nelemia teismo šališkumo.

30. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančias nuotraukas, nustatė naujus baldų defektus, kurie nebuvo nustatyti anksčiau nei VVTAT išvadoje, nei nurodyti atsakovės pretenzijose. Teismas ištyręs VVTAT 2019-08-14 vertinimo išvadą (išvadoje nurodoma, jog vertinimas pradėtas 2018-12-04) su nuotraukomis bei atsakovės 2020-02-04 bylos nagrinėjimo metu pateiktas nuotraukas, be jau nustatytų trūkumų, papildomai nustatė šiuos baldų defektus: stalo išorinėje dalyje dekoracinėje juostoje ties sujungimu matomas netolygus sujungimas, medienos atplaišos; netolygus sujungimas kėdės atramoje išorinėje dalyje; netolygus detalių sujungimas stalo vidinėje dalyje prie išorės; dažų atsilupimas kėdės atramoje išorinėje dalyje. Teisėjų kolegija su nurodytu baldų defektų konstatavimu negali vienareikšmiškai sutikti, nes išlieka nepaneigti UAB „Aušrena“ teiginiai, kad tam tikri defektai galėjo atsirasti ir dėl baldų laikymo ypatumų. Be to, jau ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir priimant skundžiamą teismo sprendimą nuo baldų įsigijimo buvo praėję daugiau nei metai, taigi nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad absoliučiai visi skundžiamame sprendime išdėstyti baldų defektai buvo jų įsigijimo metu ar atsirado per 6 mėnesius nuo minėto momento. Įvertintina, kad, atsižvelgus į tai, jog prie VVTAT patikrinimo esančios nuotraukos yra nespalvotos bei kartu neinformatyvios ir neleidžiančios susidaryti detalesnio vaizdo, todėl pirmiau minėtos teismo išvados dėl nustatytų papildomų baldų trūkumų, kaip perteklinės, yra šalintinos iš skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies. Tačiau minėta aplinkybė pati savaime skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui esminės įtakos neturi, nes, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinktų įrodymų bei nustatytų aplinkybių visuma nagrinėjamu atveju leidžia taikyti pirkėjo apsaugos priemones bei nutraukti sudarytą sutartį (CK 6.363 straipsnio 7 dalies 4 punktas), konstatavus, jog atsakovei N. D. buvo perduoti netinkamos kokybės baldai. Pažymėtina, jog tokie defektai, kaip netolygus kėdžių kojų nudažymas išorinėje dalyje; baldų įrėžimai vidinėse dalyse ir netinkamas medienos apdirbimas, nėra šalintini iš sprendimo motyvų, nes netolygų detalių nudažymą dar 2018-11-13 atsakovei skirtame rašte pripažino ir pati ieškovė, siūlydama šį trūkumą ištaisyti, o įrėžimai bei atplaišos vidinėse baldų pusėje nustatyti ir VVTAT išvadoje, kas leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai apie netinkamą medienos apdirbimą, neatitikimą reprezentaciniams baldams keliamiems reikalavimams.

31. Apeliantė skunde akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo 2018-08-25 Prekių užsakymo Nr. 36 duomenimis, tačiau šiame dokumente įrašytos tik pirkėjos užsakomos prekės bei jų kaina, pagaminimo terminai, jokios informacijos kiek tai yra susiję su prekių kokybės garantijomis jame nėra fiksuota. Nors apeliantė teigia, kad atsakovei buvo žinoma, jog baldų vidinėse pusėse galimos paviršiaus šerpetos, nelygumai, tačiau jos nebuvo detalizuotos ir nepaneigia teismo išvados, kad tokie baldų trūkumai reprezentaciniuose balduose negalimi. Tuo tarpu tokios aplinkybės, jog atsakovė sudarydama užsakymą dėl prekių sumokėjo daugiau nei 30 proc., kas prašoma pardavėjo pagal sutartį, avanso ir ji anksčiau yra pirkusi baldus iš baldų parduotuvių ir pan., neturi jokios įtakos sprendžiant apie tai ar pirkėja sutarties sudarymo metu buvo tinkamai informuota apie būsimą baldų būklę bei neleidžia pritarti apeliantės teiginiams dėl atsakovės, kaip vartotojos, iš esmės lygiavertės padėties su apeliante (pardavėja).

32. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentacija nesivadovauti liudytojos B. O. duotais parodymais, nes, kaip pažymėta ir skundžiamame sprendime, minėta liudytoja, kaip ieškovės darbuotoja, dirbusi ginčo sutarties sudarymo metu, neabejotinai yra suinteresuota duoti tiek ieškovei, tiek ir pačiai sau palankius parodymus. Be to, minėtos liudytojos parodymų, apie tinkamai atliktą informavimo pareigą, tai yra, jog atsakovei aprodžiusi kėdes iš vidaus, nurodydama apie galimus netinkamus dalių sujungimus, atsakovei N. D. šių aplinkybių nepripažįstant, nepatvirtina ir bylos duomenų visuma. Be to, pažymėtina, kad buvo rodyti eksponuojami, o ne atsakovei parduodami baldai, kurių apdirbimas, kokybė gali skirtis ir nagrinėjamu atveju skyrėsi. Kaip minėta, šalių sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis yra abstraktaus pobūdžio, parengta pardavėjos kaip šabloninė sutartis jos parduodamai produkcijai, iš esmės neapibrėžianti būsimos baldų kokybės, nors, kaip akcentavo ir pirmosios instancijos teismas, ieškovė, kaip verslininkas, turėjo bei galėjo įrašyti konkrečius baldų trūkumus į sutartį, o ne naudoti šabloninį sutarties variantą, tiek pridėti tokio gaminio nuotraukas, nurodant, kad tokio pobūdžio trūkumai (galimos šerpetos ir pan.) jai buvo žinomi, o gamintojo yra vertinama kaip normali gaminio būklė.

33. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės teiginiais dėl tendencingo apeliantės „atsakymo į 2018-11-13 pretenziją“ vertinimo, nes šiame rašte ieškovė, be kitų aplinkybių, nurodžiusi, jog „apžiūrėjus pirkėjo namuose esančius baldus, matosi, kad stalo kojos apatinė dalis, kuri dedama ant grindų yra pilnai nenudažyta. Detalės, ant kurios tvirtinamas stalviršis, vidinėje dalyje matomas įbrėžimas“ ir nors kartu rašte ieškovė pateikė poziciją, jog šie trūkumai nelaikyti gamybiniu broku sutarties 4.1 punkto nuostatų prasme, nes neriboja stalo naudojimo pagal paskirtį, tačiau vertinti, jog tai nėra tam tikrų gaminio trūkumų pripažinimas, nėra pagrindo. Be to, kolegija daro išvadą, kad apeliantė pripažino, jog parduoti baldai iš esmės neatitiko jiems keliamų kokybės reikalavimų, nes, kaip nustatyta byloje, buvo atvykę jų atsiimti.

34. CPK 177 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, jog yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį tie duomenys gali būti nustatomi šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, ekspertų išvadomis ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. CPK 180 straipsnyje nustatyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju apeliantės akcentuojamos nuotraukos atsakovės N. D. buvo pateiktos bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tai yra 2020-02-04 ir teismo rezoliucija priimtos, jų kopiją išsiunčiant ieškovei. Dėl paminėto konstatuotina, kad apeliantei buvo sudarytos galimybės tiek susipažinti su byloje atsakovės teikiamais įrodymais, tiek pareikšti poziciją dėl jų įrodomosios reikšmės, leistinumo ir pan., tačiau jokių aktyvių veiksmų UAB „Aušrena“ nesiėmė, o nagrinėjant bylą iš esmės, jokių klausimų, kiek tai susiję su minėtomis nuotraukomis, jų tyrimu, iš esmės nekėlė, todėl atmestini apeliantės teiginiai dėl įrodymų priėmimo bei jų vertinimo.

35. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas bei priėmė motyvuotą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

36. Apeliantė nesutinka su atsakovei priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžiu, iš esmės tvirtindama, kad bylinėjimosi išlaidos buvo priteistos už atsakovei nesuteiktas paslaugas, pagal tikrovės neatitinkančius dokumentus. Teisėjų kolegija šiuo ieškovės teiginius atmeta, kaip nepagrįstus, nes priešingai apeliantės teiginiams, atsakovei suteiktos teisinės paslaugos yra pagrįstos byloje pateiktomis PVM sąskaitomis – faktūromis, kuriose kartu detalizuotas ir atstovės suteiktų teisinių paslaugų pobūdis. Pagrindo spręsti, jog realios teisinės paslaugos atsakovei nebuvo suteiktos teisėjų kolegija neturi, tokių duomenų nepateikė ir apeliantė. Kaip matyti iš byloje pateiktos šios atsakovės atstovės išrašytos PVM sąskaitos-faktūros bei jas patvirtinantys pinigų priėmimo kvitai: 2019-11-13 Nr. 2019/183 605 Eur (su PVM) sumai už susipažinimą su bylos medžiaga, suteiktus patarimus bei surašytą atsiliepimą į ieškinį; 2019-12-12 Nr. 2019-224 - 1 000 Eur (su PVM) sumai už patarimą, atstovavimą, visų procesinių veiksmų atlikimą, dokumentų parengimą civilinėje byloje. Tai, kad nagrinėjamoje byloje prieiga prie elektronine forma tvarkomos civilinės bylos atsakovės atstovei buvo suteikta po 2019-12-12, nepaneigia 2019-11-13 PVM sąskaitoje – faktūroje Nr. 2019/183 nurodytų paslaugų suteikimo, kurias patvirtina ir bylos medžiaga. Be to, atsakovės atstovė byloje 2020-02-04 teikė papildomus įrodymus – baldų fotonuotraukas, prašymą dėl negalėjimo dalyvauti teismo posėdyje, dalyvavo dvejuose teismo posėdžiuose, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad tam tikros paslaugos atsakovei nebuvo suteiktos. Akcentuotina ir tai, jog minėtose sąskaitose faktūrose nurodyti teisinių paslaugų įkainiai neviršija LR Teisingumo ministro 2004-04-02 Nr. 1R-85 įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio už atitinkamas paslaugas nurodytų įkainių, taip pat įvertinus nagrinėjamos bylos pobūdį, sudėtingumą, proceso trukmę bei suteiktų teisinių paslaugų apimtis ir kokybę, minėtų išlaidų laikyti pernelyg didelėmis ar neatitinkančiomis teisingumo bei protingumo principų nėra pagrindo.

37. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisakoma. Teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog teismas yra atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010).

38. Atmetus UAB „Aušrena“ apeliacinį skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos. Už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą atsakovė patyrė 847 Eur išlaidas. Minėta suma nėra užaukštinta, neviršija aukščiau nurodytų Rekomendacijų 8.11 punkto reikalavimų, todėl atsakovei priteistina iš apeliantės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Aušrena“ (į. k. 300090965) atsakovės N. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 847 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.