Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „AUŠRENA“ atstovams uždarosios akcinės bendrovės „AUŠRENA“ vadovei R. P., advokato padėjėjui Egidijui Galatilčiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „AUŠRENA“ ieškinį atsakovei N. D. dėl parduotų daiktų kokybės, išvadą teikianti institucija – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.228¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. Tiek CK 6.228¹ straipsnio 2 dalyje, tiek Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau – VTAĮ) 2 straipsnio 19 dalyje įtvirtinta vartotojo sąvoka, pagal kurią vartotojas – fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis. Vartotojas turi teisę įsigyti saugias, tinkamos kokybės prekes ar paslaugas, gauti teisingą ir visapusišką informaciją valstybine kalba apie parduodamas prekes, teikiamas paslaugas (VTAĮ 3 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). CK 228⁶ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prieš sudarydamas vartojimo sutartį, kuri nėra nuotolinė ar ne prekybos patalpose sudaroma sutartis, verslininkas privalo aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui būtiną, teisingą, išsamią ir neklaidinančią informaciją. Informacija vartotojui turi būti suteikta valstybine kalba. CK 228⁶ straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pareiga įrodyti, kad informacija pagal šį straipsnį yra suteikta vartotojui, tenka verslininkui.

Pirmiausia pažymėtina tai, kad byloje ginčas nekilo, jog atsakovės iš ieškovės įsigytas stalas ir keturios kėdės yra vienas baldų komplektas būsto apstatymui, kaip byloje paaiškino atsakovė, ji baldus iš ieškovės įsigijo siekdama juos naudoti kaip reprezentacinius, išskirtinius, prabangius svetainės baldus, tokias aplinkybes patvirtina byloje esančios baldų nuotraukos (el. b. t. I, b. l. 22, 25, 27, 29) – tokio tipo baldai atitiktų reprezentacinių baldų sąvoką, jei būtų kokybiški. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nustatant baldų naudojimo pagal paskirtį galimybes atsižvelgtina ne tik į baldo funkcinę paskirtį, bet ir į jo estetinę paskirtį (pvz., daiktams laikyti skirtas baldas gali būti vertinamas skirtingai priklausomai nuo to, ar tai svetainei skirtas reprezentacinis baldas, ar estetinės paskirties neturintis baldas), dėl to vertinant vartotojo pasirinktų jo pažeistų teisių gynybos būdų proporcingumą, būtina atsižvelgti į nustatytų baldų trūkumų įtaką tiek jo funkcinei paskirčiai, o jei baldas skirtas ir estetinei funkcijai atlikti – ir pastarai paskirčiai. Vartotojas turi teisę įsigyti nepriekaištingos kokybės daiktą, todėl net ir neesminiai daikto trūkumai gali būti pagrindas vartotojui nutraukti sutartį ir pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą, pasinaudojimas tokiu teisių gynimo būdu nėra besąlygiškai siejamas su nepavykusiu trūkumų šalinimu arba galimybės pašalinti trūkumus nebuvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2014). Įvertinęs aukščiau nustatytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad tokio pobūdžio baldai, kokius atsakovė įsigijo iš ieškovės, akivaizdu, atsakovės buvo įsigyti kaip reprezentaciniai svetainės baldai tiek funkcinei, tiek kartu ir estetinei paskirčiai, todėl pagal aukščiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, atsakovė turėjo teisę įsigyti nepriekaištingos kokybės daiktą, taigi, net ir neesminiai daikto trūkumai gali būti pagrindu atsakovei nutraukti sutartį ir pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą.

Pažymėtina tai, kad sutartis, kurią pasirašė šalys, buvo parengta pačios ieškovės kaip šabloninė sutartis jos parduodamai produkcijai, atsakovei siekiant įsigyti baldus, ieškovės atstovė tik ranka įrašė į šabloninę savo sutartį atsakovės duomenis ir prekių kainą (el. b. t. I, b. l. 11). Taigi, akivaizdu, jog vartotoja dėl informacijos, patirties stokos buvo nelygiavertėje padėtyje su pardavėja sudarydama sutartį.

Nustatyta, kad sutarties 5.2.1 punktu ieškovė įsipareigojo laiku pateikti atsakovei kokybiškas prekes, o sutarties 4.1 punkte įtvirtinta, kad gamykliniu trūkumu nevadinama medinėse detalėse esančios šakos, matomi medžių rievių nevienodumai, medžio šerpetojimai, vidinėse gaminių dalyse, audinių raštų nevienodumas (el. b. t. I, b. l. 11). Savaime suprantama, kad dėl medienos sandaros mediniuose balduose galimi spalviniai nevienodumai dėl šakų, rievių, tam tikri šerpetojimai, tačiau iš bylos medžiagos akivaizdu ir tai, kad pati ieškovė įsipareigojusi sutarties 5.2.1 punktu pateikti atsakovei kokybiškus baldus, savo įsipareigojimo nesilaikė.

Pažymėtina, kad vertinimo išvadoje, be kita ko, nustatytos dviejų kėdžių medinių dalių paviršiaus šerpetos (esminiai gamybos defektai), dėl ko jų negalima naudoti pagal paskirtį, taip pat nustatyti stalo atraminės dalies, kuri stalą naudojant nematoma, paviršiaus nelygumai ir šerpetos (gamybos defektai) (el. b. t. I, b. l. 20–30). Būtent dviejų kėdžių medinių dalių paviršiaus šerpetos (esminiai gamybos defektai) yra nustatytos matomose kėdžių dalyse. Akcentuojama tai, kad tiek iš vertinimo išvados su nuotraukomis (el. b. t. I, b. l. 20–30), tiek iš papildomų baldų nuotraukų (el. b. t. II, b. l. 6–18) matyti, kad stalo išorinėje dalyje dekoracinėje juostoje ties sujungimu matomas netolygus sujungimas, medienos atplaišos (el. b. t. I, b. l. 27, t. II, b. l. 6), netolygus sujungimas kėdės atramoje išorinėje dalyje (el. b. t. II, b. l. 7), netolygus detalių sujungimas stalo vidinėje dalyje prie išorės (el. b. t. II, b. l. 14), dažų atsilupimas kėdės atramoje išorinėje dalyje (el. b. t. II, b. l. 8), netolygus kėdžių kojų nudažymas išorinėje dalyje (el. b. t. II, b. l. 11), baldų įrėžimai vidinėse dalyse (el. b. t. I, b. l. 28, 29, 30, t. II, b. l. 9, 10, 13, 15, 16, 17, 18), baldų vidinėse dalyse visa ištisa mediena netinkamai apdirbta (el. b. t. I, b. l. 22, 23, 24, 25) ir tai jokiu būdu nėra tik šerpetojimai, kuriuos galima būtų priskirti prie sutarties 4.1 punkto, o tai laikoma netinkamai apdirbta ištisa mediena. Tokie aukščiau aptarti skirtų naudoti kaip reprezentacinių baldų trūkumai negali būti laikomi mažareikšmiais. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad kėdės ir stalas buvo įsigyti apstatyti svetainę – dažno naudojimo baldai, kurie naudojami ne tik šeimos rate, bet ir kaip reprezentaciniai baldai svečiams priimti – sėdant ant kėdės, ją pristumiant sėdintysis ją patraukia kartu liesdamas ir apatinę kėdės dalį, gali būti liečiama ir stalo apatinė dalimis kojomis, todėl tose dalyse esantys įrėžimai, ištisos medienos netinkamas apdirbimas bus jaučiamas ranka, koja, taip pat sėdint prie stalo išoriškai matomi akivaizdūs dekoracinėje juostoje ties sujungimu esantys netolygūs dalių sujungimai, medienos atplaišos, atitraukiant kėdę ir ją pristumiant prie gobeleno matomas netolygus dalių sujungimas, todėl tokios kokybės baldai, kokius atsakovė įsigijo iš ieškovės, negali atitikti kokybiškų reprezentacinių baldų sąvokos, ieškovė pažeidė sutarties 5.2.1 punkto reikalavimą perduoti atsakovei kokybiškus baldus. Atsakovė įrodė, jog jos iš ieškovės užsakytas baldų komplektas turėjo atitikti tiek funkcinę, tiek estetinę paskirtį ir kad šiuos baldus ji įsigijo su gamykliniais defektais. Pažymėtina ir tai, jog pati ieškovė vienu metu buvo sutikusi atsiimti baldus ir grąžinti atsakovei 1 000 Eur sumą (el. b. t. I, b. l. 95), dalį trūkumų buvo pripažinusi (el. b. t. I, b. l. 62), tačiau teismo posėdžio metu įmonės vadovė jau pakeitusi savo poziciją teigė, kad baldų kokybės trūkumų nebuvo. Vien tai, kad atsakovė savo pirminėje pretenzijoje įmonei nenurodė ją netenkinančių baldų kokybės detaliai, o apsiribojo sąvoka „baisi kokybė“, papildomai nurodydama „naudotas baldas, purvinas, nudaužytas“ (el. b. t. I, b. l. 63) ar nurodė ne visus baldų trūkumus, teismo aukščiau padarytų išvadų nekeičia. Taigi, teismas konstatuoja, kad atsakovei buvo perduoti netinkamos kokybės baldai.

Nors teismo posėdžio metu liudytoja apklausta ieškovės darbuotoja (duomenys neskelbtini) B. O. parodė, kad ji kėdes atsakovei parodė iš vidaus, nurodydama, kad jos dalys gali būti negerai sujungtos, tačiau atsakovės teigimu, to padaryta nebuvo, kadangi B. O. yra ieškovės darbuotoja teismas jos parodymus vertina kritiškai, o visos abejonės tokio pobūdžio bylose vertinamos vartotojos naudai, ieškovė neįrodė, kad suteikė atsakovei informaciją pagal CK 228⁶ straipsnio 1 dalies nuostatas (CK 228⁶ straipsnio 4 dalis), nors tokią galimybę, kaip verslininkas, turėjo (tiek galėjo įrašyti konkrečius trūkumus į sutartį, o ne naudoti šabloninį sutarties variantą, tiek pridėti tokio gaminio nuotraukas, jei nurodo, kad tokio pobūdžio trūkumai jai buvo žinomi), todėl pagal CK 6.363 straipsnio 7 dalį ieškovei neaptarus su atsakove byloje nustatytų baldų trūkumų, atsakovė turi teisę rinktis jai naudingiausią pažeistos teisės gynimo būdą dėl perduoto netinkamos kokybės daikto, tarp jų ir nutraukti sutartį bei pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą.

Pagal CK 6.363 straipsnio 11 dalies nuostatas, daikto trūkumai, išaiškėję per 6 mėnesius nuo daikto perdavimo, laikomi buvusiais perdavimo metu, pardavėjui nepaneigus nurodytos prezumpcijos, daroma išvada, kad daikto perdavimo momentu jau egzistavo daikto kokybės trūkumai, už kuriuos atsako pardavėjas. Teismas pažymi, jog stalą ir kėdes atsakovė parsigabeno 2018 m. lapkričio 9 d. (dėl to ginčo byloje nėra), o dėl pastebėtų jų defektų į ieškovę su rašytine pretenzija kreipėsi 2018 m. lapkričio 13 d. (el. b. t. I, b. l. 63), t. y. nepraėjus šešiems mėnesiams nuo stalo ir kėdžių atsiėmimo, be to, teismo posėdžio metu liudytoja apklausta A. D. parodė, kad jau kitą dieną po stalo ir kėdžių parsivežimo nuvyko į parduotuvę dėl baldų netinkamos kokybės. Į bylą ieškovė nepateikė įrodymų, paneigiančių aukščiau nurodytas aplinkybes, taigi, laikoma, kad baldų perdavimo atsakovei metu egzistavo aukščiau konstatuoti jų kokybės trūkumai, už kuriuos atsako pardavėjas.

Pažymėtina ir tai, kad verslo subjektui, sudarančiam vartojimo sutartis su asmenimis, įsigyjančiais daiktą savo asmeniniams, su verslu nesusijusiems poreikiams tenkinti, be pareigos parduoti kokybišką daiktą, yra nustatyta ir informavimo pareiga (VTAĮ 3 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai, CK 228⁶ straipsnio 1 dalis), tuo tarpu, kaip nustatyta vertinimo išvadoje (el. b. t. I, b. l. 20–30), ieškovė neįvykdė pareigos pateikti atsakovei visapusišką, aiškią informaciją apie stalą ir kėdes, kadangi atsakovei nebuvo pateiktos stalo ir kėdžių naudojimo ir priežiūros bei stalo surinkimo instrukcijos, ieškovė neįrodė, kad ji tokią informaciją atsakovei būtų suteikusi (CK 228⁶ straipsnio 4 dalis).

Įvertinęs visa tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas daro išvadą, kad sutarties nutraukimas ir sumokėtų pinigų grąžinimas atsakovei nagrinėjamu atveju yra proporcinga ir adekvati atsakovės, kaip vartotojos, pažeistų teisių gynimo priemonė, nesukelianti ieškovei neadekvačių teisinių pasekmių. Kartu pastebėtina ir tai, kad pagal CK 6.363 straipsnio 8 dalį, netinkamos kokybės daikto grąžinimo išlaidos tenka pardavėjui, vadinasi, ieškovė stalo ir kėdžių susigrąžinimo veiksmus iš atsakovės nurodytos vietos turi atlikti savo sąskaita.

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl jį tenkinti, vadovaujantis ieškovės nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo, teismas, tarp šalių kilusį ginčą išsprendęs iš esmės, nutraukia sutartį ir priteisia atsakovei iš ieškovės 1 180 Eur atsakovės ieškovei sumokėtą sumą už baldus, nurodydamas ieškovei savo sąskaita atsiimti baldus iš atsakovės.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Teismas konstatuoja, jog teismo sprendimas yra priimtas atsakovės naudai, todėl teismas vertina, kad atsakovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą ieškovei nėra.

Atsakovė teismo prašė priteisti jai iš ieškovės ją atstovavusiai advokatei Svetlanai Proninai sumokėtas jos patirtas 1 605 Eur išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu (el. b. t. I, b. l. 136–137, 154, t. II, b. l. 4–5). Teismas įvertinęs CPK ir Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį, teiktų teisinių paslaugų kokybę atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina ir priteisia jai iš ieškovės 1 605 Eur bylinėjimosi išlaidas, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai.

Teismo patirtos 7,10 Eur pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalį, suapvalintos iki artimiausio sveiko skaičiaus – 7 Eur, priteisiamos į valstybės biudžetą iš ieškovės (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „AUŠRENA“ ieškinį atmesti.

Nutraukti tarp ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „AUŠRENA“ (į. k. 300090965) ir atsakovės N. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2018 m. rugpjūčio 25 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį.

Priteisti atsakovei N. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „AUŠRENA“ (į. k. 300090965) 1 180 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto aštuoniasdešimties eurų) sumą, sumokėtą už baldus, ir 1 605 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Nurodyti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „AUŠRENA“ savo sąskaita atsiimti baldus – stalą „Klasika“ ir keturias kėdes „Venecija“ – iš atsakovės N. D..

Priteisti valstybės naudai iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „AUŠRENA“ (į. k. 300090965) 7 Eur (septynių eurų) teismo patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (į. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina skubiai pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.