- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-11
- Bylos Nr.
- e2A-1125-924/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Bartninkas, Edvardas Paliokas, Diana Labokaitė
- Atsakovas
- R. P.
- Ieškovas
- G. P.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Dianos Labokaitės ir Edvardo Palioko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 25 d. sprendimo priimto civilinėje byloje pagal ieškovo G. P. ieškinį atsakovui R. P. dėl sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas G. P. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydamas: 1) nutraukti 2021 m. kovo 14 d. tarp ieškovo G. P. ir atsakovo R. P. sudarytą transporto priemonės Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį; 2) taikyti restituciją ir iš atsakovo ieškovo naudai priteisti 3 000 Eur sumą. Transporto priemonę Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini), grąžinti atsakovo nuosavybėn bei įpareigoti atsakovą transporto priemonę pasiimti iš aikštelės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), po 3 000 Eur grąžinimo ieškovui; 3) priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 631,02 Eur nuostolius; 4) priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 6 procentų dydžio procesines palūkanas; 5) teismui nusprendus netenkinti 1 ir 2 reikalavimų (prašymo nutraukti sutartį ir taikyti restituciją), tenkinti alternatyvų reikalavimą – priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 2 800 Eur būsimų nuostolių; 6) priteisti iš atsakovo ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas.
2. Procesiniuose dokumentuose ieškovas nurodė, kad su atsakovu dėl parduodamos transporto priemonės Audi A3 susisiekė telefonu, pagal skelbimą, kuriame buvo nurodyta, kad transporto priemonė yra geros būklės, neturi defektų. 2021 m. kovo 14 d. ieškovas su dar dviem asmenimis nuvyko į atsakovo nurodytą vietą, kurioje buvo laikoma parduodama transporto priemonė, atsakovas parodė transporto priemonę, patikino, kad ji neturi defektų ar trūkumų ir yra tinkama naudoti pagal paskirtį. Ieškovui vizualiai apžiūrėjus transporto priemonę Audi A3, buvo leista ją išbandyti kelyje. Išbandžius transporto priemonę, defektų nebuvo pastebėta, todėl ieškovas nusprendė transporto priemonę įsigyti. Ieškovas buvo pakviestas į administracines patalpas, ten dirbanti moteris (buhalterė), atsakovo prašymu atnešė jau paruoštą ir užpildytą pirkimo–pardavimo sutartį, kurią ieškovas pasirašė. Ieškovui nežinomu metu, atsakovas sutartyje vienašališkai, neaptaręs su pirkėju pažymėjo tariamai automobilis turi: stabdžių sistemos, vairo mechanizmo, apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų, vairuotojų ir keleivių saugos sistemų, dujų išmetimo sistemos trūkumų, t. y. atsakovas pažymėjo visas varneles, esančias prie galimų pažymėti transporto priemonės trūkumų. Kadangi pardavėjas patikino, kad automobilis geros būklės, trūkumų neturi, transporto priemonės kaina rinkoje buvo viena iš aukštesnių, transporto priemonė į servisą patikrai nebuvo pristatyta. Šalims jau sudarius pirkimo–pardavimo sutartį bei ieškovui atsisėdus už transporto priemonės vairo, transporto priemonės skydelyje užsidegė tepalo lemputė, tačiau atsakovas patikino, kad tai sensoriaus neatitikimas ir į tai neverta kreipti dėmesio. Ieškovui įsigijus transporto priemonę su ja parvykus į Kauną, siekiant automobilį priparkuoti, sustojus ir įjungus automatinės greičių dėžės P (stovėjimo) poziciją, transporto priemonė ėmė trūkčioti bei veržtis į priekį, mirksėti visos skydelio lemputės. Užgesinus transporto priemonės variklį bei transporto priemonę vėl iš naujo užvedus, transporto priemonė veikė tinkamai. Nuvažiavus nedidelį atstumą ir siekiant priparkuoti transporto priemonę, ji veikia tinkama, tačiau šiek tiek ilgiau pavažiavus ir siekiant vėl priparkuoti transporto priemonę, vėl kartojosi jos trūkčiojimas bei veržimasis į priekį ir skydelio lempučių mirksėjimas. Ieškovas suprato, kad transporto priemonė turi gedimų ir jos eksploatuoti nėra galima, todėl kitą dieną susisiekė su automobilių servisu ir nustatytu laiku nuvyko transporto priemonės patikrai. 2021 m. kovo 19 d. ieškovui buvo išduotas UAB „Detalitos servisas“ defektinis aktas, kuriame užfiksuoti transporto priemonės trūkumai bei nurodoma, kad nepašalinus akte išdėstytų trūkumų, transporto priemonės eksploatacija yra nerekomenduojama. Ieškovas 2021 m. kovo 22 d. pateikė pranešimą atsakovui, kuriuo nurodė, jog transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis yra nutraukiama bei pareikalavo per 7 dienas nuo pranešimo gavimo dienos grąžinti ieškovui transporto priemonės kainą ir pasiimti iš ieškovo transporto priemonę, tačiau atsakovas nesutiko. Atlikus išsamią ekspertizę UAB „Autojuta“ servise tapo žinoma eilė kitų defektų, paaiškėjo, kad remonto kaštai siekia 70 proc. transporto kainos. Ieškovas, kaip vidutinis naudoto automobilio pirkėjas, jam suprantamais ir prieinamais būdais išbandė transporto priemonę, maža to, tikėjo, kad aukštesnė rinkos kaina patvirtina, jog automobilis yra geresnės būklės už kitus, to paties modelio, bei tų pačių metų automobilius. Jei ieškovui būtų žinoma apie transporto priemonės trūkumus, jis sandorio nebūtų sudaręs. Atsakovas nuo 2020 m. gegužės 1 d. turi individualios veiklos pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), veikė, kaip profesionalus pardavėjas, verslininkas, todėl šalių sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis yra kildinama iš vartojimo teisinių santykių. Atsakovo veiksmai yra laikomi nesąžiningais, nes atsakovas nuslėpė esminę reikšmę ieškovo apsisprendimui turinčią informaciją ir taip suklaidino ieškovą apie įsigyjamo daikto būklę ir kokybę. Kadangi transporto priemonės esminiai trūkumai išaiškėjo tą pačią dieną, pareiga įrodyti, kad defektiniame akte nurodytų trūkumų transporto priemonės pirkimo–pardavimo metu nebuvo, tenka atsakovui.
3. Atsakovas su patikslintu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis buvo pildoma dalyvaujant ieškovui ir jam pačiam atliekant įrašus sutartyje „Pilnai patikrino automobilį ir jokių pretenzijų neturi. Pardavėjas jokių garantijų nesuteikia“. Prieš perkant automobilį ieškovas ją išbandė kelyje ir esminių trūkumų nenustatė. Automobilis pagamintas 2005 metais, 16 metų senumo automobiliui negalima suteikti kokybės garantijos, nes jo gedimas gali įvykti po kelių dienų ar mėnesių, o tai turi ir gali žinoti tiek pardavėjas, tiek pirkėjas. Atsakovas teigė, jog parduodamas automobilis dėl detalių nusidėvėjimo ir metalo korozijos turėjo neesminius defektus, dėl kurių jis galėjo būti naudojamas pagal paskirtį. Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra – įprastų reikalavimų, turi įrodyti pirkėjas, t. y. ieškovas. UAB „Detalitos servisas“ 2021 m. kovo 19 d. defektiniame akte nėra nurodyta, kodėl reikia keisti akte nurodytas automobilio dalis ir atlikti automobilio remonto darbus. Ieškovo pateiktas defektinis aktas neturi jokios įrodomosios reikšmės, nes jame nurodyti remonto darbai ir detalės įrašyti neatliekant automobilio patikrinimo, o galimai ieškovui prašant. Tikėtina, kad ieškovas po 5 dienų važinėjimo nupirktu automobiliu, nusprendė jį atnaujinti atsakovo sąskaita. Po automobilio pirkimo ieškovas su automobiliu važinėjo, kas įrodo, kad automobilį galima buvo naudoti pagal paskirtį. Be to, nežinoma, kokiomis sąlygomis po automobilio pardavimo jis buvo eksploatuojamas, nes prieš parduodant automobilį jokių ieškovo nurodytų gėdimų nebuvo. Automobilio diagnostika nebuvo atlikta, defektiniame akte nurodyti agregatai nebuvo nuimami ir tikrinami. Be to, nėra jokio ryšio tarp ieškovo nurodyto automobilio trūkčiojimo parkavimo metu ir defektiniame akte nurodytų remonto darbų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2022 m. balandžio 25 d. sprendimu:1) ieškinį tenkino iš dalies; 2) nutraukė 2021 m. kovo 14 d. tarp ieškovo G. P. ir atsakovo R. P. sudarytą transporto priemonės Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį; 3) taikė restituciją: iš atsakovo R. P. ieškovo G. P. naudai priteisė 3 000 Eur sumą; transporto priemonę Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini), grąžino atsakovo R. P. nuosavybėn bei įpareigojo jį transporto priemonę pasiimti iš aikštelės esančios adresu (duomenys neskelbtini), po 3 000 Eur grąžinimo ieškovui; 4) priteisė iš atsakovo R. P. ieškovo G. P. naudai 591,02 Eur nuostolius, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 3 591,02 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. gegužės 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 466,79 Eur bylinėjimosi išlaidas; 5) kitos ieškinio dalies netenkino; 6) pripažino niekine ir negaliojančia ab initio 2021 m. kovo 14 d. tarp ieškovo G. P. ir atsakovo R. P. sudarytos transporto priemonės Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutarties sąlygą, jog „Pardavėjas jokių garantijų nesuteikia“; 7) priteisė iš atsakovo R. P. valstybei 17,13 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų; 8) grąžino ieškovui G. P. 300 Eur avanso, sumokėto už liudytojų iškvietimą.
5. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad automobilis ieškovui buvo parduotas su trūkumais, nurodytais sutartyje, ir ieškovui jie buvo atskleisti. Ieškovo teiginiai, jog tariamai atsakovas sutartyje vienašališkai, neaptaręs su ieškovu, pažymėjo visas varneles, esančias prie galimų pažymėti transporto priemonės trūkumų, ir tą padarė jau po to, kai ieškovas pasirašė sutartį, ginčijami atsakovo, nepagrįsti įrodymais, todėl atmestini.
6. Teismas iš UAB „Detalitos servisas“ 2021 m. kovo 19 d. defektinio akto nustatė, kad automobilis 2021 m. kovo 19 d., t. y. praėjus penkioms dienoms nuo sutarties sudarymo ir automobilio perdavimo ieškovui, turėjo tokius trūkumus: transmisijos sistemos trūkumą (keitimo reikalaujantis smagratis); komforto įrangos trūkumą (neveikiantis kondicionierius), kurių atsakovas sutartyje nenurodė. Pažymėjo, jog šių trūkumų faktą patvirtina ir UAB „Autojuta“ 2022 m. vasario 14 d. defektinis aktas bei sąmata. Teismas sprendė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių šių trūkumų egzistavimo faktą, nepareiškė prašymo dėl teismo techninės ekspertizės paskyrimo, nors teismas bylos procese siūlė abiem šalims pareikšti tokį prašymą. Minėti automobilio trūkumai išaiškėjo per 6 mėnesius nuo daikto perdavimo, atsakovas kitaip neįrodė, todėl teismas juos laikė buvusiais automobilio perdavimo metu (sutarties sudarymo metu (2021 m. kovo 14 d.) galiojusios redakcijos CK 6.363 straipsnio 11 dalis).
7. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog be minėtų trūkumų UAB „Detalitos servisas“ 2021 m. kovo 19 d. defektiniame akte taip pat nurodomi darbai, susiję su automatinės pavarų dėžės remontu, kuro purkštukų keitimu, ratų geometrijos nustatymu, tačiau 2022 m. vasario 14 d. atliekant detalią automobilio patikrą UAB „Autojuta“ šie trūkumai nebuvo nustatyti, neatsižvelgiant į tai, kad per patikrą automobiliu buvo nuvažiuotas 8 km atstumas. Atsižvelgęs į tai, teismas laikė, jog įrodymų, patvirtinančių minėtų trūkumų egzistavimą, nepakanka.
8. Teismas atsižvelgęs į tai, kad automobilis dėl katalizatoriaus nebuvimo jame negali būti teisėtai naudojamas pagal paskirtį, nes neatitinka jam keliamų būtinųjų techninių reikalavimų dėl aplinkos taršos lygio, ir toks trūkumas yra esminis, laikė, jog šis trūkumas (išpjautas katalizatorius), neatsižvelgiant į tai, kad jis yra priskiriamas dujų išmetimo sistemai, ieškovui nebuvo atskleistas. Pažymėjo, kad kiti minėti trūkumai, priklausantys automobilio klimato valdymo ir komforto, elektronikos sistemoms, sutartyje nenurodyti ir teismui nepateikta įrodymų, patvirtinančių tai, kad šie trūkumai kitu būdu ieškovui būtų buvę atskleisti prieš automobilio perdavimą jam. Aptariami trūkumai buvo nustatyti tik 2022 m. vasario 14 d., t. y. išaiškėjo praėjus 6 mėnesiams nuo automobilio perdavimo, todėl CK 6.363 straipsnio 11 dalyje numatyta prezumpcija jiems netaikoma, ieškovas privalo įrodyti tai, kad šie trūkumai egzistavo automobilio perdavimo jam metu.
9. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas nuo automobilio perdavimo jam momento iki 2022 m. vasario 14 d. automobiliu nuvažiavo tik apie 100-200 km atstumą, darė labiau tikėtiną išvadą, jog 2022 m. vasario 14 d. UAB „Autojuta“ defektiniame akte nurodyti trūkumai egzistavo automobilio perdavimo ieškovui momentu. Pažymėjo, jog tokią išvadą patvirtina ir tai, kad atsakovas automobilį iš V. P. 2020 m. lapkričio 16 d. įsigijo be trūkumų (pirkimo–pardavimo sutartyje jokie trūkumai neaptarti), o po keturių mėnesių ieškovui pardavė su eile sutartyje nurodytų ir nenurodytų (smagratis, neveikiantis kondicionierius) trūkumų, kas reiškia, jog atsakovo valdymo laikotarpiu automobilio techninė būklė žymiai pablogėjo. Byloje nebuvo nustatyta, kad ieškovas, įsigijęs automobilį, būtų atlikęs automobilio mechanizmų remonto darbus, patyręs eismo įvykį, netinkamai automobilį eksploatavęs, kitaip jį apgadinęs, nuvažiavęs neįprastai didelį atstumą. Be to, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių tai, kad atliktų apžiūrų metu užfiksuoti trūkumai galėjo atsirasti dėl ieškovo nuvažiuoto atstumo. Teismas darė išvadą, jog atsakovas neįvykdė pareigos atskleisti ieškovui minėtus automobilio trūkumus, pardavė ieškovui nekokybišką automobilį, kurio negalima naudoti pagal tiesioginę jo paskirti (dalyvavimui viešajame eisme).
10. Atsižvelgęs į tai, kad byloje nustatyta, kad atsakovas ieškovui neatskleidė minėtų automobilio trūkumų, kurie ieškovui nebuvo ir negalėjo būti žinomi, ieškovas automobilį pirko iš profesionalaus pardavėjo, teismas sprendė, jog sutartyje įrašytas pareiškimas, jog „Pardavėjas jokių garantijų nesuteikia“, neatleidžia atsakovo nuo atsakomybės už parduoto daikto trūkumus. Teismas darė išvadą, jog ši sutarties sąlyga prieštarauja imperatyvioms CK 6.228² straipsnio 1 dalies, 6.334 straipsnio 4 dalies nuostatoms, todėl pripažintina negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).
V. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Atsakovas R. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo G. P. ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovo G. P. atsakovo R. P. naudai bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad ieškovas automobilį negalėjo eksploatuoti pagal paskirtį, nes jam nebuvo atskleistas smagračio defektas, kondicionieriaus neveikimas, papildomo šildymo prietaiso neveikimas bei prietaisų skydelio defektas. Ieškovas su patikslintu ieškiniu pateikė UAB „Autojutos“ darbuotojo darytas transporto priemonės nuotraukas. Pateiktos dvi automobilio prietaiso skydelio nuotraukos (su išjungtu ir dirbančiu varikliu), kuriose akivaizdžiai matosi, kad prietaisų skydelis veikia (rodo visus reikalingus parametrus). Taip pat pateikta katalizatoriaus nuotrauka, kurioje nesimato jokių bakelio pjovimo arba suvirinimo požymių. Byloje nėra įrodymų patvirtinančių kondicionieriaus dalių (kompresoriaus, radiatoriaus) gedimą.
11.2. Skundžiamas sprendimas nepagrįstai grindžiamas tuo, kad ieškovui nebuvo pranešta, t. y. įrašyta į pirkimo–pardavimo sutartį, kad barška smagratis ir neveikia kondicionierius. Ieškovas automobilį patikrino asmeniškai važinėjant miesto gatvėmis ir tikrai negalėjo negirdėti smagračio, variklio ir pakabos veikimo garso.
11.3. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodęs, kad atsakovas teismo neprašė skirti automobilio techninės ekspertizės, nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naštą atsakovui. Ieškovas privalo pateikti įrodymus, patvirtinančius ieškinyje nurodytas aplinkybes. Nepakanka vien nurodyti aplinkybes ir išdėstyti savo nuomonę. Ieškovas turėjo pateikti specialisto (eksperto) išvadą, patvirtinančią automobilio trūkumus, dėl kurių automobilis negali būti naudojamas pagal paskirtį.
Žemesnės instancijos teismas
11.4. Teismas nepagrįstai pripažino niekine ir negaliojančia ab initio 2021 m. kovo 14 d. tarp ieškovo ir atsakovo sudarytos transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties sąlygą, jog „Pardavėjas jokių garantijų nesuteikia“. Transporto priemonei pagamintai prieš 17 metų ir pravažiavusiai 352 000 km kokybės garantija negali būti suteikiama dėl didėlio dalių nusidėvėjimo. Tokio senumo transporto priemonės turi būti tinkamos naudoti pagal paskirtį, t. y. važiuoti, ir negali turėti naujų ar mažai naudotų transporto priemonių savybių. Be to, teismo sprendime nurodytos automobilio remonto kainos naudojant naujas, originalias Audi A3 dalis. Tačiau net dėl draudiminio įvykio automobilio remonto sąmata skaičiuojama įvertinus automobilio nusidėvėjimą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino UAB „Autojuta“ pateiktą sąmatą suskaičiuotą naudojant naujas, originalias Audi A3 dalis.
Atsiliepimas
12. Ieškovas G. P. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą bei iš apelianto R. P. ieškovo G. P. naudai priteisti apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
12.1. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad 2021 m. kovo 14 d. 14.50 val. ieškovas su atsakovu bendrai užpildė pirkimo–pardavimo sutartį. Ieškovas teismo posėdyje patvirtino, kad pirkimo–pardavimo sutartis jam atėjus į patalpą jau buvo užpildyta, buvo likę surašyti tik ieškovo asmens duomenis ir padėti parašą. Apelianto argumentai, kad ieškovas ir atsakovas kartu sutartyje pažymėjo visus galimus automobilio sistemos trūkumus yra nepagrįsti, kadangi ieškovui trūkumai nebuvo atskleisti ir atsakovas juos sužymėjo galimai tuo momentu, kai ieškovas skaičiavo pinigus. Faktas, kad transporto priemonė buvo pirkta kaip turinti defektų, yra nesuderinama ir su atsakovo skelbimu autoplius.lt portale, kuriame atsakovas tvirtino, kad transporto priemonė defektų neturi, greičių dėžė veikia puikiai ir kt.
12.2. Apelianto teiginys, kad pateikus antrą defektinį aktą teismui jis buvo koreguojamas ir galimai klastojamas yra nepagrįstas, kadangi defektiniuose aktuose aiškiai matosi, kad aktai buvo parengti tą pačią dieną, pirmame UAB „Detalitos servisas“ defektiniame akte buvo suklysta nurodant automobilio Audi A3 variklio galią. Viename akte nurodyta 125 kW ir kitame defektiniame akte nurodyta 100 kW, bei papildomai yra pateikta informacija apie tai, kad transporto priemonės eksploatuoti nerekomenduojama. Todėl atsakovas apeliaciniame skunde nepagrįstai kaltina ieškovą dokumentų klastojimu, nes UAB „Detalitos servisas“ tik ištaisė rašymo apsirikimą, maža to, ieškovas šių dokumentų nerengė ir negali apskritai būti kaltinamas nusikaltimo padarymu.
12.3. Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas ir jis negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus ir remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016. Vis dėlto šioje minėtoje nutartyje teismas kvalifikavo ne vartojimo santykius, todėl atsakovas remiasi netinkama teismų praktika, kadangi šio ginčo tarp šalių esantys santykiai teismo yra kvalifikuojami kaip vartojimo santykiai ir buvo sudaryta vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis, ginčo byloje dėl šių aplinkybių nebuvo, todėl apeliantas siekia remtis teismų praktika, kuri įrodinėjimo aspektu nėra taikoma šioje byloje.
12.4. Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai pripažino niekine ir negaliojančia ab initio 2021 m. kovo 14 d. tarp ieškovo ir atsakovo sudarytos transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties sąlygą, jog „Pardavėjas jokių garantijų nesuteikia“. Transporto priemonei pagamintai prieš 17 metų ir pravažiavusiai 352 000 km kokybės garantija negali būti suteikiama dėl didėlio dalių nusidėvėjimo. Tačiau CK 6.334 straipsnio 4 dalis nustato, kad sutarties sąlygos, panaikinančios ar apribojančios pardavėjo atsakomybę už daiktų trūkumus, negalioja, išskyrus atvejus, kai jis pirkėjui atskleidė daikto trūkumus, kurie pardavėjui buvo ar turėjo būti žinomi, taip pat atvejus, kai pirkėjas savo rizika pirko daiktus iš asmens, kuris nėra profesionalus pardavėjas. Kadangi apeliantas nuo 2020 m. gegužės 1 d. turi individualios veiklos pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), veikė, kaip profesionalus pardavėjas, verslininkas, ieškovui neatskleidė minėtų automobilio trūkumų, kurie ieškovui nebuvo ir negalėjo būti žinomi, todėl minėti apelianto argumentai laikytini nepagrįstais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių papildomo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
13. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nustačius, jog pardavėjas neįvykdė iš transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties kylančios pardavėjo pareigos perduoti tinkamos kokybės daiktą, nuspręsta taikyti pardavėjo atsakomybę, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl bylai reikšmingų esminių faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
14. Byloje nustatyta, kad 2021 m. kovo 14 d. tarp ieškovo G. P. ir atsakovo R. P. buvo sudaryta transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis, kuria ieškovas iš atsakovo už 3000 Eur įsigijo automobilį Audi A3, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – automobilis). Šioje sutartyje nurodyti automobilio trūkumai: stabdžių sistemos, vairo mechanizmo ir pakabos elementų, apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų, vairuotojų ir keleivių saugos sistemų, dujų išmetimo sistemos. Sutartyje atliktas rankraštinis įrašas: „pirkėjas pilnai pasitikrino automobilį ir jokių priekaištų neturi. Pardavėjas jokių garantijų nesuteikia“. Automobilio techninė apžiūra galiojo iki 2021 m. birželio 22 d. Šio automobilio pirmosios registracijos data – 2005 m. lapkričio 2 d., pirmosios registracijos Lietuvoje data – 2017 m. birželio 22 d.
15. Šalims sudarius pirkimo–pardavimo sutartį ir ieškovui parvykus automobiliu iš Vilniaus į Kauną, siekiant automobilį priparkuoti, transporto priemonė ėmė trūkčioti, mirksėti prietaisų skydelio lemputės. Užgesinus transporto priemonės variklį bei transporto priemonę vėl užvedus, transporto priemonė veikė tinkamai. Ieškovui kilo įtarimų, kad automobilis turi gedimų, todėl kitą dieną susisiekė su automobilių servisu ir nustatytu laiku nuvyko transporto priemonės patikrai.
16. UAB „Detalitos servisas“ 2021 m. kovo 19 d. surašė defektinį aktą, kuriame nurodė numatomų darbų ir detalių sąrašą (12 punktų, iš viso už 2 090 Eur sumą). UAB „Autojuta“ 2022 m. vasario 14 d. surašė defektinį aktą, kuriame nurodė 40 automobilio trūkumų, bei automobilio remonto sąmatą 13 690,53 Eur sumai. Už automobilio patikrą (defektaciją) su detalia sąmata ieškovas UAB „Autojuta“ sumokėjo 473,11 Eur, už automobilio ataskaitą 2021 m. balandžio 21 d. UAB CV GROUP – 15,99 Eur; už automobilio registravimą VĮ „Regitra“ – 101,92 Eur (iš viso 591,02 Eur).
17. Ieškovas teismui pateiktu ieškiniu prašė: 1) nutraukti 2021 m. kovo 14 d. sudarytą automobilio pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti restituciją; 2) priteisti 631,02 Eur nuostolius; 3) priteisti 6 procentų dydžio procesines palūkanas; 5) teismui nusprendus netenkinti prašymo nutraukti sutartį ir taikyti restituciją, tenkinti alternatyvų reikalavimą – priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 2 800 Eur būsimų nuostolių.
18. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, t. y. nutraukė automobilio pirkimo–pardavimo sutartį ir taikė abipusę restituciją, taip pat priteisė ieškovo patirtus 591,02 Eur nuostolius (atmetė reikalavimą dėl 40 Eur išlaidų už transporto priemonės pervežimą) bei 5 procentų dydžio procesines palūkanas.
19. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės teigdamas, kad nagrinėjant bylą netinkamai buvo įvertinti įrodymai dėl parduoto automobilio kokybės, dėl ko teismas nepagrįstai pardavėjui taikė civilinę atsakomybę už parduotą netinkamos kokybės daiktą.
Dėl pardavėjo pareigos parduoti kokybišką daiktą ir pirkėjo (vartotojo) teisių gynimo įsigijus netinkamos kokybės daiktą
20. Šioje byloje šalių ginčas kilo iš vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties, kurios ypatumus reglamentuoja CK 6.350–6.370 straipsniai (CK XXIII skyriaus ketvirtasis skirsnis). Bendrosios pirkimą ir pardavimą reglamentuojančios teisės normos vartojimo pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams taikomos tiek, kiek jų nereguliuoja specialiosios CK XXIII skyriaus ketvirtojo skirsnio teisės normos.
21. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad vartojimo pirkimo–pardavimo sutartims CK 6.350–6.370 straipsniuose įtvirtintos specialiosios teisės normos taikomos dėl didesnės pirkėjo – vartotojo teisių apsaugos, nustatant papildomus reikalavimus, kuriuos turi atitikti sutarties dalykas, pažeistų pirkėjo teisių gynybos būdus, kai jam parduotas netinkamos kokybės daiktas, daikto trūkumų prezumpciją ir kt. Toks teisinis reguliavimas grindžiamas vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, apsaugos doktrina. Silpnesniajai vartojimo sutarties šaliai ginti skirtas vartotojų teisių apsaugos institutas – valstybė riboja sutarties laisvės principą, imperatyviu reguliavimu įsikišdama į sutartinius santykius; šio instituto tikslas – vartojimo sutartinių santykių reguliavimu atkurti sutarties šalių lygybę, interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-469/2019, 29 punktas).
22. Esminė pardavėjo pareiga pagal bendrąsias pirkimo–pardavimo sutartį reglamentuojančias teisės normas yra perduoti pirkėjui daiktą, kurio kokybė ir kiti kriterijai atitinka sutarties sąlygas, o jei sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327, 6.333 straipsniai).
23. Pagal vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį pardavėjas – verslininkas įsipareigoja parduoti prekę pirkėjui – vartotojui, o pirkėjas įsipareigoja sumokėti kainą (CK 6.350 straipsnio 1 dalis). Vartojimo sutarčių atveju pardavėjas visais atvejais garantuoja daiktų kokybę (garantija pagal įstatymą) (CK 6.363 straipsnio 1 dalis). CK 6.363 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad parduodamas daiktas turi būti tinkamos kokybės, t. y. daikto savybės turi atitikti vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį.
24. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pirkimo–pardavimo sutarties dalyku esanti prekė pripažįstama tinkamos kokybės, jei ji atitinka įprastus tokioms prekėms keliamus reikalavimus ir pagrįstus vartotojo lūkesčius. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Šios bendrosios reikalavimus daikto kokybei nustatančios nuostatos taikomos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartims kartu su papildomomis ir palankesnėmis vartotojui nuostatomis, reglamentuojamomis CK 6.363 straipsnio 1, 2, 3 dalyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-915/2018, 17 ir 18 punktai). Kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, CK XXIII skyriaus taisyklės taikomos ir naudoto daikto pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams. Parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017).
25. Pirkėjo (vartotojo) teisės nusipirkus netinkamos kokybės daiktą įtvirtintos CK 6.363 straipsnyje. Šio straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad pirkėjas, kuriam buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas, savo pasirinkimu turi teisę per šio kodekso 6.338 straipsnyje nurodytą terminą reikalauti iš pardavėjo: 1) nemokamai pašalinti daikto trūkumus (pataisyti daiktą); 2) nemokamai pakeisti netinkamos kokybės daiktą tinkamos kokybės daiktu; 3) atitinkamai sumažinti kainą; 4) pirkėjas taip pat turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti sugrąžinti sumokėtą kainą. Šio straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pirkėjas neturi teisės nutraukti sutarties, jeigu daikto trūkumas yra mažareikšmis. Pirkėjui nutraukus sutartį dėl daikto netinkamos kokybės, pardavėjas privalo nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo daikto grąžinimo dienos, grąžinti sumokėtą kainą. Netinkamos kokybės daikto grąžinimo išlaidos tenka pardavėjui. Pardavėjas, grąžindamas pirkėjui sumokėtą kainą, neturi teisės iš jos išskaičiuoti sumą, kuria sumažėjo daikto vertė dėl jo naudojimo ar daikto išvaizdos praradimo arba dėl kitokių aplinkybių.
26. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad CK 6.333 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta pardavėjo atsakomybės už parduodamo daikto kokybę prezumpcija. Šią prezumpciją pardavėjas gali paneigti įrodęs, kad daikto trūkumai atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, jog pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos. Daikto naudojimo ar saugojimo taisyklių pažeidimas, padarytas pirkėjo, yra pardavėjo atsakomybę šalinanti aplinkybė, kurią pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį įrodinėja pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-915/2018, 24 punktas). Pardavėjas nebus laikomas atsakingu už daiktų trūkumus, jeigu įrodys, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl jo netinkamo naudojimosi daiktu arba trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010; 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-915/2018, 19 punktas).
27. Kaip jau buvo minėta, standartinėje ginčo pirkimo–pardavimo sutartyje, kurią užpildė pardavėjas, buvo nurodyti automobilio trūkumai: stabdžių sistemos, vairo mechanizmo ir pakabos elementų, apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų, vairuotojų ir keleivių saugos sistemų, dujų išmetimo sistemos, t. y. iš esmės visi galimi automobilio trūkumai, kurie gali būti dėl natūralaus automobilio nusidėvėjimo. Apeliantas neginčija to, kad sutartyje nurodyti automobilio trūkumai detaliau su pirkėju nebuvo aptarti, t. y. aiškiai ir suprantamai nebuvo suteikta pirkėjui informacijos apie parduodamos prekės savybes (kokybės trūkumus), kurios nebuvo akivaizdžios. Pažymėtina, kad vartotojas tik turėdamas pakankamai informacijos apie įsigyjamos prekės savybes gali priimti jo lūkesčius atitinkantį sprendimą dėl prekių įsigijimo. Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe (CK 6.327, 6.333 straipsniai). Jeigu pardavėjas šios pareigos neįvykdė ir tokios daikto savybės paaiškėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės gali būti laikomos paslėptais daikto trūkumais, jeigu bus įrodyta, kad šios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018, 28–29, 32 punktai; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020).
28. Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos duomenų, ieškovas pirko naudotą automobilį, turėdamas tikslą jį naudoti asmeniniams poreikiams, prieš nuperkant jį apžiūrėjo kaip vidutinis naudoto automobilio pirkėjas. Su ieškovu pardavėjas, kuris laikytinas profesionaliu verslininku, jokie automobilio trūkumai, išskyrus tik tai, kas akivaizdu dėl automobilio nusidėvėjimo, aptarti nebuvo.
29. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad ieškovas nagrinėjamu atveju įvykdė jam tenkančią pareigą įrodyti transporto priemonės trūkumus (gedimus). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad automobilis turi smagračio defektą, kurio keitimas kainuoja apie 647 Eur, neveikia kondicionierius ir papildomas elektrinis salono oro šildytuvas, kurio keitimas, įskaitant 500 g freono dujų užpildymą, kainuoja apie 1050 Eur, sugedęs prietaisų skydelis, kurio keitimas kainuoja apie 1 576 Eur, taip pat nėra katalizatoriaus, kuris kainuoja apie 2 342 Eur. Bendra šių nustatytų automobilio trūkumų, nenurodytų Sutartyje, šalinimo kaina beveik dvigubai viršija automobilio pardavimo kainą. Šių trūkumų faktą patvirtina tiek paties ieškovo paaiškinimai, tiek byloje esantys rašytiniai įrodymai: UAB „Detalitos servisas“ 2021 m. kovo 19 d. defektinis aktas, UAB „Autojuta“ 2022 m. vasario 14 d. defektinis aktas bei sąmata ir liudytojo A. J. parodymai. Šie gedimai buvo ieškovo pastebėti ir specialistų nustatyti netrukus po automobilio įsigijimo, apie tai informuotas pardavėjas, kuris su pareikštomis pretenzijomis nesutiko. Teisėjų kolegijos vertinimu, šių trūkumų visuma teismui sudarė pakankamą pagrindą spręsti, kad atsakovo parduotas automobilis neatitiko jam keliamų kokybės reikalavimų, o nustatytų trūkumų pobūdis leidžia spręsti, kad automobilio naudingumas sumažėjo taip, kad pirkėjas apie tuos trūkumus žinodamas arba nebūtų jo visai pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs.
30. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien deklaratyvūs apelianto teiginiai, kad kondicionierius gali neveikti dėl išleisto freono, dėl sujungimo vamzdelių nesandarumo ir nebūtina keisti visas jo detales; kad byloje nėra pakankamai įrodymų apie tai, kad automobilyje nėra katalizatoriaus ar būtų sugedęs prietaisų skydelis, nėra pakankami ieškovo pateiktiems įrodymams, kuriais pirkėjas įrodinėjo automobilio kokybės trūkumus, paneigti. Atsakovas, nesutikdamas su bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu, pateikia tik savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo, taigi iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos jam palankios aplinkybės. Apeliantas taip pat nurodo, kad ieškovas prieš perkant automobilį jį tikrino ir turėjo girdėti smagračio keliamą garsą bei suprasti jo defektą. Teisėjų kolegija su šiuo apelianto argumentu nesutinka. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovas, apžiūrėjęs ir išbandęs automobilį, turėjo specialių žinių ir galėjo tokį defektą įvertinti, nes vartotojas turi mažiau informacijos ir mažiau patyrimo nei automobilių remontu ir prekyba užsiimantis asmuo. Kita vertus, tai, kad ieškovas kaip vidutinis vartotojas apžiūrėjo ir išbandė transporto priemonę, nelaikytina aplinkybe, šalinančia atsakovo atsakomybę dėl parduoto automobilio netinkamos kokybės, nes nėra pagrindo spręsti, kad smagračio gedimas yra akivaizdus ir jam nustatyti nereikalingas specialios žinios. Atsakomybės ir rizikos už perkamo automobilio kokybę perkėlimas vartotojui paneigtų vieną svarbiausių ir pagrindinių vartotojo teisių – teisę į informaciją ir ją įgyvendinančią verslininko pareigą suteikti (atskleisti) informaciją vartotojui, šios teisės ir ją įgyvendinančios verslininkui nustatytos pareigos tikslą – atkurti nelygiavertę vartotojo padėtį, susidariusią vartojimo santykiuose.
31. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina, kad automobilio trūkumų (gedimų) mastas yra toks, kad remontuoti yra ekonomiškai neproporcinga, nes jo remontas kainuotų ne mažiau kaip automobilio kaina. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad pirkėjas negali turėti teisėto lūkesčio seno automobilio remontui naudoti naujas detales, kurių kaina paprastai didesnė. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas nesutiko atlyginti galimų pirkėjo išlaidų automobilio trūkumams ištaisyti, be to, neteikė įrodymų, kad jo remontas kainuotų ženkliai mažiau, nei įrodinėjo ieškovas, t. y., kad trūkumus būtų įmanoma pašalinti už proporcingą kainą. Todėl nagrinėjamu atveju nebuvo jokio pagrindo teismui spręsti, kad pirkėjo pasirinktas pažeistų teisių gynimo būdas yra netinkamas ar neproporcingas.
32. Teismas sutinka su atsakovu, kad parduotas automobilis pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu buvo pakankamai senas (16 metų) bei nusidėvėjęs, tačiau tai nėra pagrindas spręsti, kad pardavėjas pagal įstatymą neprivalėjo užtikrinti daikto kokybės garantijos. Priešingai, pagal CK 6.333 straipsnio 2 dalį pardavėjo pareiga yra garantuoti pirkėjui, kad daiktas atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Akcentuotina, kad parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017, 23 punktas). Todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo daliai, kuria pripažinta niekine ir negaliojančia ab initio 2021 m. kovo 14 d. tarp ieškovo G. P. ir atsakovo R. P. sudarytos transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties sąlyga, kuria pardavėjas atsisakė suteikti automobilio kokybės garantiją dėl paslėptų jo trūkumų.
33. Nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad dėl automobilio trūkumų, nėra galima jo naudoti pagal paskirtį arba jo naudingumas sumažėjo taip, kad pirkėjas apie tuos trūkumus žinodamas arba nebūtų jo visai pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Kadangi pirkėjas iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties, tai sudarė pakankamą pagrindą teismui pripažinti sutarties pažeidimą esminiu ir nutraukti sutartį CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytu pagrindu.
34. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai ieškovui iš atsakovo priteisė 591,02 Eur nuostolių, kuriuos sudaro: 473,11 Eur išlaidos, siekiant įvertinti nupirkto automobilio būklę (defektus) (išlaidos už automobilio patikrą servise UAB „Autojuta“), 15,99 Eur išlaidos už automobilio ataskaitą (UAB CV GROUP), 101,92 Eur išlaidos registruojant transporto priemonę VĮ „Regitra“ (CK 6.245 straipsnis). Apeliantas jokių argumentų dėl teismo priteistų nuostolių bei jų dydžio apeliaciniame skunde nenurodo, todėl teisėjų kolegija plačiau šiuo klausimu nepasisako.
35. Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai atsižvelgiant į pirmiau teisėjų kolegijos pateiktus išaiškinimus ir motyvus neturi teisinės reikšmės teisiniam bylos rezultatui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Dėl bylos procesinės bylos baigties
36. Apibendrindamas nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino kilusiam ginčui aktualias materialiosios teisės ir procesinės teisės normas, teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, atsižvelgė į kasacinio teismo praktiką dėl naudoto daikto kokybei keliamų reikalavimų, nustatė faktines aplinkybes, reikšmingas sprendžiant klausimą dėl pirkėjo prašomo taikyti galimai pažeistų teisių gynybos būdo įsigijus netinkamos kokybės naudotą automobilį, bei priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti (ar pakeisti) apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 265 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
37. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
38. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus skundą, apeliantui neatlyginamos ir nepriteisiamos.
39. Ieškovas pateikė duomenis dėl patirtų 700 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Išlaidos, susijusios su teisine pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Ieškovo prašomos priteisti išlaidos yra pagrįstos, neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus tokių išlaidų dydžio, todėl jos priteistinos iš apelianto.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui G. P. iš atsakovo R. P. 700 Eur (septynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.