- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-04
- Bylos Nr.
- e2-392-440/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00081-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Valantienė
- Atsakovas
- V. K.
- Kategorijos
- 2.2.2.7Juridinio asmens organai
- 2.6.10.2.1Neteisėta veika
- 2.6.10.2.2Priežastinis ryšys
- 2.6.10.2.3Kaltė
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 2.6.10.5.2.1Bendrosios deliktinės atsakomybės nuostatos
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.1.7.11Išlaidų advokato, advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
- 3.2.4.4Įrodinėjimo pareiga ir jos paskirstymas tarp šalių
- 3.2.4.9.1.1Paaiškinimai, pateikiami apklausos teisme metu
- 3.2.4.9.3.3Rašytinių įrodymų tyrimas
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
dalyvaujant ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Transuva“ bankroto administratorei R. Ž.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Transuva“ bankroto administratorės R. Ž. ieškinį atsakovui V. K. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Transuva“ atstovaujama bankroto administratorės R. Ž., pareiškė ieškinį prašydama priteisti 54 537,48 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Žalos dydį sudaro visa kreditorinių reikalavimų suma – 31 688,18 Eur, 3210 Eur bazinis atlygis nemokumo administratorei, 3327,26 Eur vertės neperduotas UAB „Transuva“ turtas ir 16312,04 Eur lėšos, esančios atsakovo žinioje.
2. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2021-03-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1572-910/2021 iškėlė bankroto bylą UAB „Transuva“, juridinio asmens kodas 304478851, adresas (duomenys neskelbtini) 5-1. Nemokumo administratore paskirta R. Ž., nutartis įsiteisėjo 2021-03-27. Vilniaus apygardos 2021-07-01 nutartimi patikslinti kreditoriniai reikalavimai bendrai 31 688,18 Eur sumai. 2021-03-19 Vilniaus apygardos teismas įpareigojo bankrutuojančios įmonės valdymo organus per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Juridinių asmenų registro duomenimis BUAB „Transuva“ vadovo pareigas nuo 2018-02-06 iki 2020-02-20 ėjo V. K., gyv. adresas (duomenys neskelbtini). Buvęs bendrovės vadovas netinkamai ėjo savo pareigas, veikė priešingai juridinio asmens interesais ir sukėlė žalą bendrovei, kurią turi atlyginti.
3. Tam, kad būtų konstatuotas vadovo veiksmų neteisėtumas, pirmiausiai turi būti nustatytas vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentas, turi būti nustatytas faktinis įmonės nemokumo atsiradimas. Vilniaus apygardos teismas 2021-09-23 nutartimi tenkino BUAB „Transuva“ nemokumo administratorės pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Teismas įvertinęs nagrinėjamos bylos, taip pat UAB „Transuva“ bankroto bylos Nr. eB2-1572-910/2021 duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) visumą, pripažino, kad UAB „Transuva“ 2019-10-27 buvo faktiškai nemoki, nes jos pradelstų skolų suma jau viršijo pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Todėl konkrečioje byloje faktinis nemokumo momentas nebenustatinėtinas. Nurodė, kad patikslina, kad vadovas esant įmonei nemokiai turėjo pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo ne 2018-12-31 bet, kaip nustatė teismas 2019-10-27 įmonei tapus nemokia. Atsakovas, kaip bendrovės vadovas turėjo žinoti ir žinojo įmonės finansinę padėtį turimą turtą ir įsipareigojimus ir turėjo sustabdyti įmonės veiklą. Atsakovas toliau vykdė įmonės veiklą, didino įmonės įsiskolinimus, atsirado nauji kreditoriai, o vėliau vengdamas atsakomybės fiktyviai perleido akcijas ir paskyrė fiktyvų vadovą, kuris jokių pareigų įmonėje nėjo ir jokios veiklos nevykdė.
4. Didžiųjų UAB „Transuva“ kreditorių finansiniai reikalavimai susiformavo būtent atsakovui einant vadovo pareigas. Kreditorės UAB „Kamida logistics“ kreditorinis reikalavimas susidarė nuo 2018-07-31, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos kreditorinis reikalavimas susidarė nuo 2019-07-29, E100 International Trade sp. z o. O kreditorinis reikalavimas susidarė nuo 2019-09-30, Valstybinės mokesčių inspekcijos kreditorinis reikalavimas susidarė nuo 2019-10-25, UAB „Tele2“ kreditorinis reikalavimas taip pat susidarė atsakovui einant vadovo pareigas. Iš pateiktų kreditorinių reikalavimų, dauguma skolų pradėjo kauptis dar 2018 m., o vėliau bendrovės finansinė situacija ne tik kad negerėjo, tačiau akivaizdžiai blogėjo. Turto iš viso neliko, o finansiniai įsipareigojimai kreditoriams šiai dienai sudaro 31 688,18 Eur. Jei atsakovas būtų kreipęsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės finansiniai įsipareigojimai nebūtų didėję.
Šalies argumentai
5. Ieškovė patikslinusi reikalavimus nurodė, kad bankroto byloje Nr. eB2-1572-910/2021 patvirtintas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus kreditorinis reikalavimas 634,86 Eur sumai. Kreditorinis reikalavimas susidarė 2019-11-20 580,74 Eur sumai ir padidėjo iki 634, 86 Eur. Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos patvirtinto kreditorinio reikalavimo 10 592,69 Eur sumai, nurodė, kad seniausia prievolės atsiradimo data yra 2019-10-25, kuri yra už nesumokėtą pridėtinės vertės mokestį (toliau – PVM ) 4337,34 Eur , kuris susidarė pagal pateiktą deklaraciją ir mokėjimo terminas buvo 2019-10-25, todėl tikslina ieškinio reikalavimus šioje dalyje ir atsisako reikalavimo sumai, kuri susidarė iki nemokumo momento. Iš 10592,69 Eur patvirtintos kreditorinio reikalavimo sumos išminusavus šią sumą, prašo iš atsakovo priteisti 6255,35 Eur sumą kuri susidarė, padidėjo dėl atsakovo nepasikreipimo dėl bankroto bylos iškėlimo. Antstolės N. Š.–S. kreditorinis reikalavimas 41,64 Eur susidarė 2020-01-09. UAB „Kamida logistics“ patvirtintas kreditorinis reikalavimas 15 542,11 Eur sumai susidarė dar 2018 m., todėl nereikalauja šią sumą priteisti iš atsakovo. Kreditorinis reikalavimas UAB ,,Tele2‘‘ patvirtintas 3 144,95 Eur sumai susidarė 2020-03-31. Lenkijos kompanijos E100 International Trade sp. z. o. O kreditorinis reikalavimas patvirtintas 1 731,93 Eur sumai. 2020-03-16 vykdomąjį raštą, kuris išduotas 2020-02-10 preliminarų teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-7647-909/2020. Skola susidarė pagal 2019-09-30 sąskaitą faktūrą, kurios mokėjimas buvo atidėtas iki 2019-10-15. Šiuo atveju padidėjimas būtų dalyje dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų, kurios priteistos ir sudaro 315 Eur. Todėl patikslina reikalavimą ir šią sumą prašo priteisti. Atsižvelgiant į tai, mažina reikalavimus ir prašo priteisti bendrą 10391,80 Eur kreditorinių reikalavimų sumą, kuri susidarė nuo nemokumo momento.
6. Atsakovas atliko ir daugiau neteisėtų veiksmų bendrovės atžvilgiu taip sukeldamas jai ir kreditoriams žalą. Atsakovas fiktyviai atliko UAB „Transuva“ akcijų perleidimo sandorius užsieniečiui. Iš VĮ „Registrų centras“ pateiktų dokumentų ir duomenų, matyti, kad 2019-10-26 duomenimis UAB „Transuva“ 775 vienetus akcijų turėjo atsakovas. Vienos paprastosios vardinės akcijos vertė 70 Eur. UAB „Transuva“ akcijos 2019-10-26 buvo perleistos A. Y., gimusiam (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini) piliečiui. A. Y. nuo 2020-02-20 ėjo ir vadovo pareigas. Įgaliojimą pateikti duomenis VĮ „Registrų centras“ pasirašė atsakovas ir įgaliojimus suteikė A. E., kuri vadovės pareigas UAB „Transuva“ ėjo 2017-03-09 iki 2018-02-06. A. E. adresas sutampa su atsakovo adresu. A. E. su UAB „Transuva“ darbo santykiai buvo nutraukti dar 2020-01-02. 2020-02-17 A. E. pateikė informaciją VĮ „Registrų centras“ apie vadovo pasikeitimą bei pateikė 2020-02-10 vienintelio akcininko sprendimą. VĮ „Registrų centras“ nebuvo pateikta jokia akcijų pirkimo - pardavimo sutartis, nėra žinoma, kas ją patvirtino. Iš į bylą pateiktų duomenų akivaizdu, kad A. Y., akcijų pirkimo-pardavimo laikotarpiu nesilankė Lietuvos Respublikoje, neteikė jokių siūlymų pirkti akcijas, nepasirašė jokių akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių, minimam asmeniui nebuvo suteikti įgaliojimai valstybinėse institucijose atstovauti įmonei, jis neteikė jokių deklaracijų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai nei VĮ „Registrų centras“, nepriėmė į darbą nei vieno darbuotojo, nesudarinėjo jokių sandorių, reikalingų įmonės veiklai, taip pat pats nebuvo įdarbintas į UAB „Transuva“. Šias išvadas pagrindžia išrašai iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, Sodros ir Juridinių asmenų registro. Atsakovas fiktyviai sudarė sandorį dėl įmonės akcijų perleidimo, UAB „Transuva“ veiklos nevykdė ir juo labiau nesiekė jos vykdyti. Todėl būtent atsakovas buvo faktinis UAB „Transuva“ vadovas iki bankroto bylos iškėlimo, o vadovo pakeitimas ir akcijų Uzbekistano piliečiui perleidimas buvo tik apsimestinis sandoris, norint nuslėpti tiek įmonės turtą, tiek dokumentus.
7. Atsakovas, eidamas de jure vadovo pareigas iki 2020-02-20, turėjo pareigą pateikti Juridinių asmenų registrui finansinę ataskaitą už 2019 m., tačiau to nepadarė. Dėl šios priežasties nėra žinomas 2018-12-31 metų balanse nurodyto 85 920 Eur vertės turto likimas. Atsakovas administratorei neperdavė nei dokumentų nei turto. Be to nemokumo administratorei UAB „Transuva“ kreditorė UAB „Tele2“ pateikė kreditorinį reikalavimą, kuriame nurodė, kad 2018-05-18 buvo sudaryta Judriojo ryšio paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu UAB „Transuva“ atstovaujamai atsakovo, buvo perduota įranga 272,72 Eur sumai. 2018-12-07 UAB „Transuva“ su UAB „Tele2“ taip pat sudarė judriojo ryšio paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu UAB „Transuva“, atstovaujamai atsakovo, buvo perduota įranga už 2468,59 Eur sumą. 2018-11-02 UAB „Transuva“ su UAB „Tele2“ taip pat sudarė Judriojo ryšio paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu UAB „Transuva“ atstovaujamai atsakovo, buvo perduota įranga 585,95 Eur sumai. Iš viso atsakovas, kaip UAB „Transuva“ vadovas savo žinion perėmė 3 327,26 Eur vertės įrangą ir jos neperdavė nemokumo administratorei.
8. Taip pat nemokumo administratorė patikrinusi UAB „Transuva“ SEB banke turėtą banko sąskaitą ir nustatė, kad per 2019 m., už kuriuos nėra pateiktos finansinės ataskaitos Juridinių asmenų registrui, atsakovui buvo išmokėta iš viso 41 165 Eur kaip avansas atskaitingam asmeniui, 24 852,96 Eur atsakovas grąžino kaip nepanaudotą avansą. Atsakovas iki šiol neteisėtai disponuoja 16 312,04 Eur (41165 Eur – 24852,96 Eur) dydžio UAB „Transuva“ piniginėmis lėšomis. Apie šių pinigų panaudojimą nėra jokių duomenų, nei vienas kreditorius nėra pateikęs jokio dokumento, iš kurio būtų galima spręsti, kad atsakovas, kaip atskaitingas asmuo, būtų atsiskaitinėjęs už įmonei suteiktas paslaugas ar įsigytas prekes. Atsižvelgiant į tai, kad nėra jokių dokumentų, pagrindžiančių 16 312,04 Eur dydžio atsakovui išmokėtos sumos panaudojimą įmonės reikmėms, atsakovas neteisėtai disponuoja šia suma ir privalo ją grąžinti įmonei.
9. Atsakovas, eidamas UAB „Transuva“ vadovo pareigas, buvo atsakingas už turto išsaugojimą, o iškėlus bankroto bylą, perdavimą nemokumo administratorei, nes būtent jo žinioje yra turimas turtas. Nemokumo administratorė neturi jokių duomenų, kad UAB „Transuva“ turtas ir piniginės lėšos būtų kam nors perduotos. Atsakovas pažeidė įmonės vadovo pareigą elgtis rūpestingai, veikti tiek pačios įmonės, tiek kreditorių interesais ir nedidinti įmonės nuostolių bei įsipareigojimų kreditoriams. Kadangi administratorei neperduoti jokie bendrovės dokumentas, dėl to negalima nustatyti bendrovės turto ir įsipareigojimų dydžio. Negalima nustatyti ar teisėtai panaudotas buvęs 2018 m. balanse apskaitytas bendrovės turtas, turto likimas nežinomas. Neaišku, su kokiais kreditoriais, kokia tvarka buvo atsiskaitoma. Neišsaugojus turto ir jo neperdavus nemokumo administratorei, ieškovė neturi galimybių jo realizuoti ir iš gautų lėšų bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais, todėl atsakovas turi atlyginti šią padarytą žalą.
10. Taip pat 2021-03-19 Vilniaus apygardos teismas nutartimi patvirtino 3210 Eur dydžio bazinį atlygį nemokumo administratorei už BUAB „Transuva“ bankroto proceso administravimą. Ši suma taip pat laikytina ieškovei padaryta žala, kurią turi pareigą atlyginti atsakovas. Ieškovė patikslinusi reikalavimus prašo priteisti iš atsakovo 33,241,10 Eur, iš kurių 10391,80 kreditoriniai reikalavimai, 3 327,26 Eur vertės neperduota įranga, 16 312,04 Eur dydžio atsakovui išmokėta suma, 3210 Eur dydžio bazinis atlygis nemokumo administratorei.
11. Atsakovas V. K. į teismo posėdį neatvyko, procesiniai dokumentai bei apie posėdį pranešta viešo paskelbimo būdu, atsiliepimo į ieškinį negauta.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismas pažymi, jog nuo 2020-01-01 įsigaliojo naujas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas, reguliuojantis juridinių asmenų restruktūrizavimo ir bankroto procesus, kuriam įsigaliojus neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ir ĮBĮ) su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). Iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nustatytus atvejus. (JANĮ 155 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju ieškinys nagrinėtinas vadovaujantis iki 2020-01-01 galiojusiomis ĮBĮ nuostatomis.
13. Byloje nustatyta, kad UAB „Transuva“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2017 m. kovo 9 d., jos pagrindinė veikla – transportui būdingų paslaugų veikla. Juridinių asmenų registre nurodyta, kad UAB „Transuva“ vadovai buvo: A. A. nuo 2017 m. kovo 9 d. iki 2017 m. spalio 20 d. (įgaliojimų pabaiga registruota nuo 2018 m. vasario 6 d.), V. K. nuo 2017 m. spalio 23 d. (registruotas nuo 2018 m. vasario 6 d.) iki 2020 m. vasario 12 d. (įgaliojimų pabaiga registruota nuo 2020 m. vasario 20 d.), A. Y. nuo 2020 m. vasario 13 d. (registruotas nuo 2020 m. vasario 20 d.).
14. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 19 d. nutartimi UAB „Transuva“ iškelta bankroto byla pagal vienos iš jos kreditorių – VMI – pareiškimą (Nr. eB2-1572-910/2021). Nemokumo administratore paskirta R. Ž. Šia nutartimi nustatytas 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos terminas, per kurį netekę įgaliojimų bankrutuojančios įmonės valdymo organai privalėjo perduoti paskirtai nemokumo administratorei juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla. Nutartis įsiteisėjo 2021 m. kovo 27 d. Kreditorių reikalavimų sąrašas patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 3 d. ir 2021 m. liepos 1 d. nutartimis. Pagal Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 3 d. ir 2021 m. liepos 1 d. nutartimis patvirtintą ir patikslintą BUAB „Transuva“ kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą bendra visų kreditorių reikalavimų suma yra 31 688,18 Eur. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 1 d. nutartimi BUAB „Transuva“ pripažinta likviduojama dėl bankroto. Byloje nustatyta, kad joks BUAB „Transuva“ turtas bei dokumentai nemokumo administratorei nėra perduoti.
Dėl pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo
15. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nemokiai įmonei nustatyta vadovui, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Vadovas, įvertinęs, kad įmonė yra nemoki, privalo nedelsdamas pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014). Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalį įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.
16. Tam, kad būtų konstatuotas vadovo veiksmų neteisėtumas, pirmiausiai turi būti nustatytas vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nesant kitų ĮBĮ įtvirtintų bankroto bylos iškėlimo pagrindų, atsiradusių anksčiau nei nemokumas, įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo kyla, kai įmonė pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus yra nemoki. Įmonės vadovas gali įvertinti, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais ir anksčiau, nei atsiranda pagrindas pripažinti įmonę nemokia pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus, tačiau vertinant pareigos atsiradimo momentą taikytina ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014).
17. Įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bendrovės nemokumui konstatuoti būtina nustatyti įstatyme reikalaujamą kriterijų – pradelstus įmonės įsipareigojimus (skolas, neatliktus darbus ir kt.), kurių suma viršytų pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Aplinkybė, kada įmonės būsena pasiekė ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nustatytą nemokumo kriterijų, turėtų būti įrodinėjama ne vien įmonės finansinės atskaitomybės dokumentais, bet ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, pirminiais apskaitos dokumentais, patvirtinančiais ūkines operacijas, įmonės sudarytomis sutartimis ir duomenimis apie jų vykdymą, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014).
18. Vilniaus apygardos teismas 2021-09-23 nutartimi civilinėje byloje eB2-2400-910/2021 nustatė, kad Juridinių asmenų registrui pateiktas paskutinis BUAB „Transuva“ balansas patvirtina, kad 2018 m. gruodžio 31 d. įmonė turėjo 85 920 Eur vertės turto, kurį sudarė 2 263 Eur vertės atsargos, 46 863 Eur per vienerius metus gautinos sumos ir 36 794 Eur pinigai ir pinigų ekvivalentai. Tuo tarpu per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 28 611 Eur. UAB „Transuva“ 2018 m. gavo tik 752 Eur grynojo pelno. Kadangi Juridinių asmenų registrui nepateikti UAB „Transuva“ finansinės atskaitomybės dokumentai nei už 2019, nei už 2020 metus, teismas pripažino, kad įmonė 2018 m. gruodžio 31 d. nedisponavo jos balanse nurodytomis 46 863 Eur per vienerius metus gautina suma. Teismas sprendė, kad 2018 m. gruodžio 31 d. UAB „Transuva“ turėjo 39 057 Eur vertės turto (36 794 Eur + 2 263 Eur). Teismas nustatė, kad UAB „Kamida logistics“ 14 306,51 Eur dydžio reikalavimo įvykdymo terminas jau buvo suėjęs 2018 m. liepos 31 d., kita reikalavimo dalis (dėl 861,43 Eur) turėjo būti įvykdyta 2018 m. rugpjūčio 31 d. – 2018 m. spalio 31 d. (b. l. 9-23). 2018 metų pabaigoje 15 167,94 Eur dydžio UAB „Transuva“ įsipareigojimas UAB „Kamida logistics“ jau buvo pradelstas. Nustatyto pagal įmonės balansą faktiškai turimo 39 057 Eur vertės turto pusę sudaro 19 528,50 Eur. Dėl to pagal byloje esančius duomenis nėra pakankamo pagrindo daryti išvadą, kad 2018 m. gruodžio 31 d. UAB „Transuva“ pradelstų skolų suma jau viršijo pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės.
19. Byloje esantys dviejų BUAB „Transuva“ sąskaitų, esančių AB SEB banke, išrašai 2017 m. kovo 3 d. – 2020 m. vasario 14 d. patvirtina, kad 2019 m. UAB „Transuva“ dar vykdė mokėjimus ir gaudavo pajamas iš UAB „Ramrenta“. Pagal administratorės atliktus skaičiavimus įmonės vadovui V. K. iki 2019 m. spalio 23 d. buvo pervesta iš viso 41 165 Eur avanso. BUAB „Transuva“ 10 592,69 Eur mokestinė nepriemoka VMI susidarė nuo 2019 m. spalio 26 d., o kreditorei E100 International Trade sp. z. o. O iš BUAB „Transuva“ 1 731,93 Eur suma buvo priteista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-7647-909/2020 pagal 2019 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitą-faktūrą. Teismas padarė išvadą, kad tik 2019 m. spalio mėnesio pabaigoje bendra 27 866,73 Eur UAB „Transuva“ pradelstų skolų suma viršijo pusę 2018 m. pabaigoje jos balanse apskaityto turto vertės. Teismas, įvertinęs nagrinėjamos bylos, taip pat UAB „Transuva“ bankroto bylos Nr. eB2-1572-910/2021 duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) visumą, pripažino, kad UAB „Transuva“ 2019 m. spalio 27 d. buvo faktiškai nemoki, nes jos pradelstų skolų suma jau viršijo pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės.
20. Vilniaus apygardos teismas 2021-09-23 nutartimi civilinėje byloje eB2-2400-910/2021 nustatė, V. K. nuo 2017 m. spalio 23 d. (registruotas nuo 2018 m. vasario 6 d.) iki 2020 m. vasario 12 d. (išregistruota nuo 2020 m. vasario 20 d.) buvo UAB „Transuva“ vadovas, taip pat buvo akcininkas nuo 2017 m. gruodžio 5 d., o nuo 2018 m. vasario 22 d. iki 2019 m. vasario 4 d. ir nuo 2019 m. kovo 4 d. iki 2019 m. spalio 26 d. – vienintelis akcininkas. Taigi V. K., būdamas įmonės akcininkas ir vienasmenis vadovas, žinojo, kad UAB „Transuva“ finansinė padėtis 2019 m. nuolat prastėjo, jau 2019 m. spalio mėnesį įmonė buvo faktiškai nemoki, todėl privalėjo vykdyti įstatymo jam nustatytą pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. V. K. šios pareigos nevykdė, o 2019 m. spalio 26-27 d. visas savo turimas UAB „Transuva“ akcijas perleido užsienio piliečiui A. Y.
21. VĮ „Registrų centras“ duomenys patvirtina, kad V. K. 2019 m. vasario 4 d. UAB „Transuva“ 403 vnt. akcijų buvo perleidęs R. J., tačiau 2019 m. kovo 4 d. vėl tapo visų 775 vnt. akcijų savininku. 2019 m. spalio 26 d. V. K. 620 vnt. UAB „Transuva“ akcijų perleido A. Y., o 2019 m. spalio 27 d. perleido nurodytam asmeniui ir likusius 155 vnt. akcijų. A. Y. 2020 m. vasario 10 d. vienintelio akcininko sprendimu atšaukė V. K. iš direktoriaus pareigų nuo 2020 m. vasario 12 d. ir direktoriumi nuo 2020 m. vasario 13 d. paskyrė save, numatydamas, kad pareigas eis ne visą darbo laiką, bet 2 val. per mėnesį, o jo valandinis atlygis bus 5 Eur. Tačiau, VSDFV duomenimis, A. Y. nebuvo registruotas sistemoje, kaip apdraustas UAB „Transuva“ darbuotojas. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Konsulinis departamentas nenustatė, kad Lietuvos vizų tarnybos užsienyje būtų nagrinėjusios A. Y. prašymą išduoti Šengeno ar nacionalinę vizą. Informatikos ir ryšių departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos nurodė, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinėje sistemoje nėra duomenų apie tai, jog A. Y. kirto Lietuvos Respublikos sieną. Nemokumo administratorė 2021 m. kovo 30 d. pranešimu, siųstu Juridinių asmenų registre nurodytu adresu, ragino A. Y. pateikti UAB „Transuva“ dokumentus ir turtą, tačiau pranešimas grįžo neįteiktas su nuoroda, kad adresas netikslus. Juridinių asmenų registre nenurodytas joks kitas A. Y. elektroninio pašto adresas. Teismas padarė išvadą, kad V. K. elgesys, kai, žinodamas akivaizdų įmonės nemokumą, visas įmonės akcijas ir vadovavimą perleido užsienio piliečiui, apie kurio buvimą Lietuvos Respublikoje ar kitus atliktus veiksmus, susijusius su įmonės valdymu, nėra duomenų, patvirtina, kad nebuvo siekiama išsaugoti įmonės veiklą, patenkinti kreditorių reikalavimus. Nustatytos aplinkybės rodo bankrutavusios įmonės buvusio vadovo neteisėtus veiksmus. Taigi, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas turėjo pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau nesikreipė, nes Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 19 d. nutartimi UAB „Transuva“ iškelta bankroto byla pagal vienos iš jos kreditorių, Valstybinės mokesčių inspekcijos, o ne atsakovo pareiškimą (Nr. eB2-1572-910/2021).
22. Atsižvelgiant į Vilniaus apygardos teismo 2021-09-23 įsiteisėjusia nutartimi nustatytas faktines aplinkybes dėl BUAB „Transuva“ bankroto pripažinimo tyčiniu, administratorė patikslino ieškinio reikalavimus dėl susidariusių kreditorinių reikalavimų, kurie padidėjo atsakovui nesikreipus dėl bankroto bylos iškėlimo. Iš viso pareiškė reikalavimą priteisti 33241,10 Eur, iš kurių 10391,80 kreditoriniai reikalavimai, 3 327,26 Eur vertės neperduota įranga, 16 312,04 Eur dydžio atsakovui išmokėta suma, 3210 Eur dydžio bazinis atlygis nemokumo administratorei. ( šios nutarties 5, 10 punktai).
23. Įmonės nemokumo momento nustatymo reikšmingumą lemia žalos dydžio nustatymo specifika, kai ieškinys pareiškiamas buvusiam įmonės vadovui – jeigu nuo įmonės nemokumo momento dėl neteisėto vadovo neveikimo įmonės įsipareigojimai kreditoriams padidėja, būtent šis padidėjimas laikytinas bendrovei ir jos kreditoriams atsiradusios žalos dydžiu. Kitaip tariant, turi būti vertinama vadovo valdymo laikotarpiu bendra įmonės skolų apimtis, išaugusi dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku, todėl žala laikomas bendras išaugęs įmonės skolos dydis atsakovo įmonės valdymo laikotarpiu, nustačius ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-706/2016).
24. Vadovas, be kita ko, atsako už finansinės atskaitomybės parengimą (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2, 3, 4 punktai), tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą bendrovėje (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 21 straipsnio 1 dalis) bei bankroto bylos inicijavimą laiku (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis), bendrovės dokumentų ir turto perdavimą bankroto administratoriui (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalis). Vadovo rūpestingumo pareiga apima pareigą elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu, apima pareigą saugoti įmonės turtą, jį tinkamai įtraukti į apskaitą, teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, taip pat išsaugoti duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį.
25. Kadangi šios pareigos kyla iš juridinio asmens veiklą reglamentuojančių įstatymų, tais atvejais, kai pažeidžiamos specialiuosiuose įstatymuose nustatytos pareigos, vadovui taikoma civilinė deliktinė atsakomybė (CK šeštosios knygos XXII skyrius). Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė, žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 straipsniai). Iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovė privalo įrodyti neteisėtus atsakovės veiksmus, padarytą žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei žalos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ? CPK) 12, 178 straipsniai). Teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), pareiga paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017). Įmonės vadovo elgesys, kai ilgą laiką nesikreipiama dėl bankroto bylos iškėlimo, o pradelsti įsipareigojimai vis auga, teismo vertinimu, sudaro pagrindo spręsti esant atsakovo kaltei. Teismo vertinimu dėl nesikreipimo dėl bankroto iškėlimo tenka atsakovui V. K., kaip faktiniam įmonės vadovui. (ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis).
Dėl kreditoriams atsiradusios žalos dydžio
26. Kaip minėta konstatavus laiko momentą, nuo kada bendrovės vadovas pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti ieškovei padaryti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015; 2016 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-706/2016).Žala kreditoriams atsiranda, nes dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).
27. Kreditorių reikalavimų sąrašas patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 3 d. ir 2021 m. liepos 1 d. nutartimis. Pagal Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 3 d. ir 2021 m. liepos 1 d. nutartimis patvirtintą ir patikslintą BUAB „Transuva“ kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą bendra visų kreditorių reikalavimų suma yra 31 688,18 Eur. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu detaliai nurodė dėl kreditorinių reikalavimų susidarymo (šios nutarties 5 punktas), ieškovės atstovės nurodytas aplinkybės bei pateikti byloje esantys įrodymai patvirtina prašomos priteisti 10391,80 Eur sumos pagrįstumą. Iš kurios pagrįstas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus kreditorinis reikalavimas 634,86 Eur sumai, Valstybinės mokesčių inspekcijos kreditorinis reikalavimas 6255,35 Eur sumai, N. Š.-S. kreditorinis reikalavimas 41,64 Eur sumai, UAB ,,Tele2‘‘ kreditorinis reikalavimas 3 144,95 Eur sumai, E100 International Trade sp. z. o. O kreditorinis reikalavimas 315 Eur sumai. T.y. kreditorinių reikalavimų suma, kuri susidarė nuo nemokumo momento, padidėjo dėl atsakovo nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Dėl dokumentų ir turto neperdavimo
28. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 19 d. nutartimi UAB „Transuva“ iškėlus bankroto bylą šia nutartimi nustatytas 15 dienų terminas nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį netekę įgaliojimų bankrutuojančios įmonės valdymo organai privalėjo perduoti paskirtai nemokumo administratorei juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla. Nutartis įsiteisėjo 2021 m. kovo 27 d. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovas nei dokumentų , nei turto neperdavė.
29. Pagal bylos duomenis UAB „Transuva finansinės atskaitomybės dokumentai Juridinių asmenų registrui buvo pateikti tik už 2018 m. Už vėlesnius laikotarpius 2019-2020 m. jokių finansinės atskaitomybės dokumentų nebuvo pateikta. Paskutiniame UAB „Transuva“ balanse nurodyta, kad įmonė 2018 m. pabaigoje turėjo 85 920 Eur vertės turto, kurį sudarė 2 263 Eur vertės atsargos, 46 863 Eur per vienerius metus gautinos sumos ir 36 794 Eur pinigai ir pinigų ekvivalentai. Nemokumo administratorės atlikta byloje pateiktų dviejų UAB „Transuva“ sąskaitų, esančių AB „SEB bankas“, 2017 m. kovo 3 d. – 2020 m. vasario 14 d. išrašų analizė patvirtina, kad buvusiam įmonės vadovui V. K. 2019 m. iki 2019 m. spalio 23 d. buvo išmokėtas 41 165 Eur avansas atskaitingam asmeniui, iš kurio vadovas grąžino 24 852,96 Eur, kaip nepanaudotą avansą. Duomenų apie likusios 16 312,04 Eur sumos panaudojimą nėra. Kadangi byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas, kaip atskaitingas asmuo, būtų atsiskaitęs už įmonei suteiktas paslaugas ar įsigytas prekes, iš esmės sutiktina su ieškove, kad atsakovas iki šiol neteisėtai disponuoja 16 312,04 Eur dydžio UAB „Transuva“ piniginėmis lėšomis, todėl atsakovas privalo šią sumą grąžinti įmonei. Ieškinys šioje dalyje pagrįstas.
30. Taip pat byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2018-05-18 su UAB „Tele2“ buvo sudaryta Judriojo ryšio paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu UAB „Transuva“ atstovaujamai atsakovo, buvo perduota įranga 272,72 Eur sumai. 2018-12-07 UAB „Transuva“ su UAB „Tele2“ taip pat sudarė judriojo ryšio paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu UAB „Transuva“, atstovaujamai atsakovo, buvo perduota įranga už 2468,59 Eur sumą. 2018-11-02 UAB „Transuva“ su UAB „Tele2“ taip pat sudarė Judriojo ryšio paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu UAB „Transuva“ atstovaujamai atsakovo, buvo perduota įranga 585,95 Eur sumai. Iš viso atsakovas, kaip UAB „Transuva“ vadovas savo žinion perėmė 3 327,26 Eur vertės įrangą ir jos neperdavė nemokumo administratorei. Esant nustatytoms aplinkybėms, ieškovės prašom priteisti suma pagrįsta, įrodyta, todėl iš atsakovo priteistina 3 327,26 Eur.
Dėl administravimo išlaidų
31. Ieškovė taip pat pareiškė reikalavimą priteisti 2021-03-19 Vilniaus apygardos teismas nutartimi patvirtintą 3210 Eur dydžio bazinį atlygį nemokumo administratorei už BUAB „Transuva“ bankroto proceso administravimą. Ieškovės vertinimu ši suma taip pat laikytina ieškovei padaryta žala, kurią turi pareigą atlyginti atsakovas. Bylos duomenys patvirtina, kad minėta nutartimi teismas nustatė paskirtam nemokumo administratoriui 3 210 Eur bazinio atlygio sumą už bankroto proceso administravimą. (Civilinės bylos Nr. eB2-1572-910/2021). Administravimo išlaidos ir administratoriaus teisė gauti atlyginimą, kuris yra administravimo išlaidų sudėtinė dalis (ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalis), atsiranda nuo bankroto bylos iškėlimo. BĮ 10 straipsnio 11 dalyje nustatytas pagrindas išsiieškoti administravimo išlaidas iš asmenų kurie įmonei tapus nemokiai nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad, siekdamas administravimo išlaidų atlyginimo, administratorius privalo įrodyti, kad tam tikros jo patirtos išlaidos atitinka tam tikras kreditorių susirinkimo ar teismo patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos eilutes, kad atitinkamos išlaidos iš tiesų yra patirtos ir kad jos buvo būtinos tinkamam bankrutuojančios įmonės administravimui užtikrinti. Įrodinėjimo našta visais su administravimo išlaidomis susijusiais klausimais tenka administratoriui, siekiančiam tokių išlaidų atlyginimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2011; 2018 m. balandžio 12 d. nutarties civilinėje byloje e3K-3-148-219/2018 53 punktą). Taigi būtent bankroto administratorius, reikšdamas reikalavimą ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalyje nustatytu pagrindu, privalo pagrįsti, kokios lėšos iš tiesų yra patirtos bankroto proceso metu. Šiuo atveju atsižvelgiant į prašomų priteisti lėšų pobūdį, tai, kad 2021-03-19 Vilniaus apygardos teismas nutartimi patvirtino 3210 Eur dydžio bazinį atlygį nemokumo administratorei už BUAB „Transuva“ bankroto proceso administravimą, prašymas vertintinas, kaip įrodytas ir pagrįstas, todėl tenkintinas.
32. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Taigi neteisėtumas bendriausia prasme suprantamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu. Teismo vertinimu atsakovo veiksmuose nustatytos visos civilinei atsakomybei kilti būtinos įstatyme numatytos sąlygos, neteisėti vadovo veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė, žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 straipsniai). Teismo vertinimu yra pagrindo išvadai, kad minėta žala, visa apimtimi 33241,10 Eur yra atsakovo V. K. neteisėtų veiksmų pasekmė. (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta iš atsakovo V. K. priteistina 33241,10 Eur suma žalos atlyginimui.
Dėl procesinių palūkanų
33. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šioje normoje įtvirtintos procesinės palūkanos priskirtinos prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011). Tai, kad bus išieškomos ir tam tikro dydžio palūkanos, mokėtinos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, skatina skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą ar neįvykdytą prievolę, nes priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008). Kai prasideda teismo procesas, skolininkas turi būti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui priteisus pinigus – kuo greičiau sumokėti kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007).
34. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, kuris yra fizinis asmuo, privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė reikalavo priteisti iš atsakovų 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, teismas pripažįsta, kad ieškovės reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo pagrįstas, todėl tenkintinas. Procesinės palūkanos skaičiuotinos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2021-06-18 teismui priėmus ieškinį dėl žalos atlyginimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
35. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Tačiau teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
36. Nors pareiškiant ieškinį ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), tačiau išnagrinėjus bylą iš esmės valstybei iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų sumai, t. y. 724 Eur žyminio mokesčio. (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).
Šiaulių apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263-270 straipsniais
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Transuva“, juridinio asmens kodas 304478851 iš atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) 33241,10 Eur trisdešimt tris tūkstančius du šimtus keturiasdešimt vieną eurą 10 ct ) žalos atlyginimo, 5 (penkis) procentus procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo 2021-06-18 iki visiško žalos išieškojimo.
Priteisti valstybei iš atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) 724 Eur ( septynis šimtus dvidešimt keturis eurus ) žyminio mokesčio.
Išaiškinti, kad bylinėjimosi išlaidos valstybei mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660, paskirtis – žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Šiaulių apygardos teismą.
Sprendimo patvirtintą kopiją išsiųsti šalims.