- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-28
- Bylos Nr.
- e2A-1430-273/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-02135-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tomas Romeika, Izolda Nėnienė, Edita Šliumpienė
- Atsakovas
- P. G.
- Ieškovas
- B. M.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tomo Romeikos ir Editos Šliumpienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo P. G. atstovės advokatės E. G. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. kovo 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-110-570/2021 pagal ieškovės B. M. ieškinį atsakovui P. G. dėl nepilnamečiui vaikui išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė B. M. kreipėsi į Marijampolės apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui P. G., prašydama pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario mėn. 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-175-896/2014 iš atsakovo priteistą išlaikymą nepilnamečiui sūnui E. G., padidinant jį ir priteisiant iš atsakovo po 300 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės, priteistas lėšas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatant ieškovei uzufrukto teisę į išlaikymo lėšas; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad atsakovas priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis po 144,81 Eur kas mėnesį neteikia, paskutiniu metu perveda po 50 Eur kas mėnesį, gyvena atskirai nuo vaiko ir ieškovės, prie vaiko išlaikymo neprisideda. Po išlaikymo priteisimo žymiai išaugo vaiko poreikiai, pablogėjo ieškovės materialinė padėtis. Nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. vaikas pradėjo lankyti mokyklą, iki karantino lankė ir vėliau ketina lankyti dailės užsiėmimus, plaukimą Marijampolės sporto mokykloje ir futbolo treniruotes. Pradėjus lankyti mokyklą, bei aktyviai dalyvaujant užklasinėje veikloje, lankant sportinius būrelius, aktyviai besidomint įvairiomis kitomis veiklomis, ir dėl objektyviai didesnio amžiaus sąlygotų aplinkybių, vaiko poreikiai žymiai išaugo, palyginti su poreikiais, buvusiais prieš šešerius metus. Vaikui per mėnesį išlaikyti reikia ne mažiau kaip 600 Eur. Ieškovė gauna apie 200 Eur valstybės skiriamą paramą per mėnesį, 70 Eur gauna iš savivaldybės vaiko išlaikymui. Jos žiniomis, atsakovas kitų išlaikytinių neturi, šeimos nesukūręs, yra sveikas, darbingas, jauno amžiaus, gyvena šalyje, kurioje pragyvenimo lygis ir gaunamas darbo užmokestis (ar pašalpos iš valstybės netekus darbo) yra žymiai didesnės nei Lietuvoje.
3. Atsiliepimo į ieškinį atsakovas nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. kovo 10 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, pakeitė Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario mėn. 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-175-896/2014 iš atsakovo sūnui E. G. priteistą išlaikymą periodinėmis išmokomis, jį padidinant iki 300 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo į teismą dienos, t. y. 2020 m. liepos 15 d., iki sūnaus pilnametystės, priteistas lėšas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatant ieškovei uzufrukto teisę į išlaikymo lėšas; priteisė ieškovei iš atsakovo 230 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti; priteisė valstybei iš atsakovo 53,57 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
5. Teismas, išanalizavęs vaiko poreikius ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgęs į vaiko amžių, sveikatos būklę, pomėgius, sprendė, kad ieškovė įrodė būtinumą išleisti per mėnesį 600 Eur sūnaus poreikiams patenkinti. Teismas nustatė, kad ieškovės materialinė padėtis itin sunki, visas gaunamas pajamas ji turi skirti sūnaus maistui, rūbams ir kt., savo pragyvenimui nepasiliekant jokių lėšų. Atsakovas prie vaiko išlaikymo prisideda pervesdamas 50 Eur per mėnesį. Apie atsakovo, gyvenančio (duomenys neskelbtini) Nyderlandų Karalystėje, darbą ir gaunamas pajamas duomenų byloje nebuvo pateikta.
6. Teismas padarė išvadą, jog iš atsakovo priteistas išlaikymas neatitinka vaiko poreikių ir susidariusios tėvų turtinės padėties, dėl ko gali žymiai nukentėti nepilnamečio vaiko interesai, jo sveikatai, ugdymui bei lavinimui padaryta žymi žala.
7. Teismas, vadovaudamasis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekdamas užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, sprendė, kad atsakovas gali teikti išlaikymą vaikui po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, o kitą dalį turi skirti vaiko motina.
8. Teismas, ieškinį patenkinęs visiškai, iš atsakovo ieškovei ir valstybei priteisė visas ieškovės ir valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
9. Apeliaciniame skunde atsakovo atstovė prašė panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. kovo 10 d. sprendimą ir palikti nepakeistą Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 14 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-175-896/2014, tai yra ieškovės ieškinį atmesti; prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės. Apeliaciniame skunde nurodė tokius motyvus:
9.1. Teismo sprendimas yra neteisingas, neteisėtas, nepagrįstas, priimtas neįvertinus visų svarbių aplinkybių byloje;
9.2. Sprendime deklaratyviai nurodoma, kad per septynerius metus pakito vaiko poreikiai ir pablogėjo ieškovės turtinė padėtis. Ieškovės neteisėtas neveikimas suponavo tokią situaciją, kad ji šiuo metu gyvena tik iš valstybės skirtos 230 Eur pašalpos. Ieškovė nepateikė jokių duomenų apie tai, kokių veiksmų ji ėmėsi, kad pagerintų savo turtinę padėtį;
9.3. Byloje neįrodyta, kad iš esmės pakito ieškovės turtinė padėtis, kas sudarytų pagrindą keisti priteistą išlaikymą vaikui;
9.4. Teismo priteista 300 Eur vaiko išlaikymui suma yra neproporcinga, neatitinkanti vaiko tėvų turtinės padėties. Šalys neturi nekilnojamojo ir kilnojamojo privalomai registruotino turto, tiek atsakovas, tiek ir ieškovė gyvena iš valstybės mokamų pašalpų, tačiau atsakovas gyvena nuomojame bute, todėl jam tenka mokėti nuomos mokestį, komunalinius mokesčius. Ieškovė tokių išlaidų nepatiria gyvendama savo tėvų namuose. Abiejų vaiko tėvų turtinė padėtis yra panaši, tai yra pakankamai bloga, todėl nė vienas iš jų negali savo vaiko išlaikymui skirti 300 Eur išlaikymui;
9.5. Atsakovas dėl savo sveikatos būklės negali susirasti jokio darbo, todėl jam tenka gyventi iš valstybės skirtos pašalpos. Tai atsitiko ne dėl atsakovo neteisėto neveikimo, tačiau dėl jo sveikatos būklės. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėjant bylą dėl išlaikymo priteisimo, būtina nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį, t. y. visas jo gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius;
9.6. Ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie realiai patiriamas išlaidas vaiko išlaikymui, todėl laikytina, kad šios išlaidos yra neįrodytos. Atsižvelgiant į vaiko amžių (šiais metais jam sueis 11 metų), jo poreikiai yra mažesni nei vyresnių vaikų. Vaikas neturi jokių specialiųjų poreikių. Vaiko išlaikymui nereikalinga tokios didelės pinigų sumos, todėl išlaidos vaikui išlaikyti yra neprotingai išdidintos ir neatitinkančios realių vaiko poreikių. Iš viso vaiko išlaikymui pakaktų apie 200 Eur per mėnesį;
9.7. Ieškovė kiekvieną mėnesį gauna specialią 70 Eur išmoką skirtą vaiko išlaikymui iš valstybės. Šia pinigų suma turi būti mažinamas prašomas priteisti iš atsakovo išlaikymas;
9.8. Pati ieškovė iš savo gaunamų pajamų neturi galimybės vaiko išlaikymui teikti po 300 Eur kas mėnesį, kadangi jos gaunamos pajamos 230 Eur, iš kurių ji privalo išlaikyti vaiką ir save. Priteisto išlaikymo teikti neturi galimybės abi šalys;
9.9. Teismų praktikoje konstatuota, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nenustačius nepilnamečiui vaikui specialiųjų poreikių ir įvertinus šalių turtinę padėtį, turi būti paliktas priteistas išlaikymas po 144,81 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kaip atitinkantis kasacinio teismo suformuotą teismų praktiką šios kategorijos bylose, nepilnamečio vaiko poreikius bei jo tėvų turtinę padėtį;
9.10. Atsakovas nagrinėjant bylą nebuvo atstovaujamas profesionalaus teisininko. Atsakovas pats nežinojo apie vykstantį procesą, apie procesinio sprendimo priėmimo datą ir laiką, kas jam sutrukdė laiku pateikti apeliacinį skundą. Nyderlandų institucijos Lietuvos Teisingumo ministerijai elektroniniu paštu pateikė atsakovo prašymą dėl teisinės pagalbos suteikimo 2021 m. kovo 1 d. Iš jo prašymo formos matyti, kad prašymas teisinei pagalbai gauti buvo pildytas 2021 m. sausio 22 d., tačiau Teisingumo ministerija atsakovo prašymą Tarnybai persiuntė tik 2021 m. kovo 24 d., jau po skundžiamo sprendimo priėmimo.
10. Atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui pakeitimo (padidinimo) teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis apeliacinio skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).
12. Skundžiamu sprendimu iš atsakovo šalių nepilnamečiui vaikui priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomos kas mėnesį nuo 144,81 Eur padidintas iki 300,00 Eur. Apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumas ir nepagrįstumas iš esmės yra grindžiamas netinkamu bylos aplinkybių ir įrodymų vertinimu, CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto reikalavimo, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai, pažeidimu. Apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovas nežinojo apie vykstantį procesą, apie procesinio sprendimo priėmimo datą ir laiką.
13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tinkamas teismo dokumentų įteikimas asmeniui yra svarbus proceso dalyvių teisių aspektu. Teismo proceso dalyviai gali tinkamai įgyvendinti savo procesines teises, jeigu jie informuoti apie procesą ar teismo posėdį. Teismo procesas bus pripažintas tinkamu tik tuomet, jeigu asmuo buvo tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą arba jeigu jam buvo tinkamai įteikti kiti teismo dokumentai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2004; 2020 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-695/2020, 28 punktas).
14. Pagal CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktą absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas atvejis, jeigu pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą. CPK 329 straipsnio 3 dalyje nurodyti pažeidimai sudaro besąlyginį pagrindą panaikinti sprendimą, grąžinant bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Tai reiškia, kad tokiais pažeidimais yra sukeliami neigiami teisiniai padariniai – tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme nebuvimas, dėl ko kyla būtinybė šį procesą pakartoti.
15. CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinto bylos grąžinimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui pagrindo taikymo sąlygos yra: 1) byloje dalyvaujančiam asmeniui nepranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką; 2) pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant šiam asmeniui; 3) toks asmuo savo apeliacinį skundą grindžia bylos išnagrinėjimo jam nedalyvaujant aplinkybe. Tik nustačius visas šias sąlygas, galima konstatuoti CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytą absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindą ir, juo remiantis, perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-378/2015).
16. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas nuolat gyvena Nyderlandų Karalystėje. Atsakovui ieškinio pareiškimas ir 2020 m. liepos 17 d. pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo buvo siunčiamas laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse (toliau – Reglamento Nr. 1393/2007) nustatytos tvarkos ir įteiktas 2020 m. spalio 19 d. Atsiliepimą į ieškinį atsakovas turėjo pateikti iki 2020 m. lapkričio 18 d. Atsiliepimo į ieškinį atsakovas nepateikė. 2021 m. sausio 13 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas paskyrė bylos nagrinėjimą parengiamajame teismo posėdyje 2021 m. sausio 25 d. Atsakovui šaukimas į 2021 m. sausio 25 d. parengiamąjį teismo posėdį išsiųstas 2020 m. sausio 13 d. paprastu paštu. Į 2021 m. sausio 25 d. parengiamąjį teismo posėdį atsakovas neatvyko. Bylos nagrinėjimas atidėtas, byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje 2021 m. vasario 23 d. Atsakovui šaukimas į 2021 m. vasario 23 d. teismo posėdį išsiųstas elektroniniu laišku. Byloje nėra duomenų patvirtinančių apie šaukimų į 2021 m. sausio 25 d. parengiamąjį teismo ir 2021 m. vasario 23 d. teismo posėdžius įteikimą. Pirmosios instancijos teisme 2021 m. vasario 8 d. gautas atsakovo turto administratoriaus Nyderlanduose prašymas visą korespondenciją skirtą atsakovui siųsti administratoriaus nurodytu elektroniniu pašto adresu. Atsakovas nedalyvavo 2021 m. vasario 23 d. teismo posėdyje, kuriame byla išnagrinėta iš esmės ir sprendimo priėmimas bei paskelbimas atidėtas 2021 m. kovo 10 d. Skundžiamo sprendimo kopija atsakovui išsiųsta paštu.
17. Formuodamas teismų praktiką dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių procesinių dokumentų įteikimą bylos šalims, aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog tam, kad asmenys galėtų tinkamai pasinaudoti teise į teisminę gynybą, taip pat tam, kad šalys galėtų tinkamai pasinaudoti joms suteiktomis procesinėmis teisėmis, tarp jų ir teise skųsti joms nepalankius teismų procesinius sprendimus, ir vykdyti joms įstatymų nustatytas pareigas, jos privalo žinoti ir būti tinkamai informuotos apie pradėtą teisminį procesą, apie konkrečius teismo atliekamus procesinius veiksmus, apie byloje gautus kitų šalių prašymus ir pareiškimus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-313/2018, 21 punktas). Procesinių dokumentų įteikimo tvarka yra imperatyvi.
18. Bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas 2020 m. liepos 17 d. pranešime dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo neišaiškino užsienyje gyvenančiam atsakovui jo teisės paskirti byloje įgaliotą atstovą, gyvenantį Lietuvoje, kuriam būtų įteikiami su byla susiję procesiniai dokumentai. Šaukimas atsakovui į 2021 m. sausio 25 d. parengiamąjį teismo posėdį buvo išsiųstas paprastu paštu, šaukimas į 2021 m. vasario 23 d. teismo posėdį išsiųstas elektroniniu laišku nesilaikant Reglamento Nr. 1393/2007 nustatytos tvarkos. Kasacinio teismo išaiškinta, kad nors procesinių dokumentų įteikimas elektroniniu paštu neįtvirtintas CPK ir lydimaisiais teisės aktais, tačiau, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, toks įteikimo būdas gali būti laikomas nepažeidžiančiu byloje dalyvaujančių asmenų teisių, jeigu būtų nustatyta, kad elektroniniu paštu išsiųstus dokumentus adresatas gavo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017). Nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas pirmosios instancijos teismo šaukimus į 2021 m. sausio 25 d. parengiamąjį ir 2021 m. vasario 23 d. teismo posėdžius būtų gavęs.
19. Taigi nagrinėjamu atveju egzistuoja visos sąlygos, kurioms esant galima konstatuoti CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytą absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindą: atsakovui nebuvo pranešta apie 2021 m. sausio 25 d. parengiamojo teismo ir 2021 m. vasario 23 d. teismo posėdžių vietą ir laiką; civilinė byla 2021 m. vasario 23 d. teismo posėdyje išnagrinėta iš esmės atsakovui nedalyvaujant; atsakovas apeliacinį skundą grindžia bylos išnagrinėjimo jam nedalyvaujant aplinkybe.
20. Remiantis aukščiau išdėstytu teisėjų kolegija konstatuoja absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Todėl skundžiamas sprendimas naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas), dėl ko kiti apeliacinio skundo argumentai nėra vertinami.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. kovo 10 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.