- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-13
- Bylos Nr.
- 1S-16-148/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21995-2015-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Pranytė-Zalieckienė, Regina Gaudutienė (pran.), Sigita Bieliauskienė
- Kaltinamasis
- M. R.
- Advokatai
- Danius Svirinavičius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Bieliauskienės, kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Reginos Gaudutienės, ir Daivos Pranytės-Zalieckienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo M. R. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nutarties, kuria kaltinamajam M. R. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2016 m. gruodžio 12 d.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje M. R. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą kaltinamas tuo, kad jis nuo 2015 m. balandžio 16 d., 22 val., iki 2015 m. balandžio 17 d., 11.24 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tai turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti, veikdamas kartu su bendrininkų grupe – su O. V. ir A. N., tyčia bendrais veiksmais sudavė I. K. daugybę smūgių rankomis, kojomis, skalbimo mašinos būgnu, šakute ir kitais daiktais į įvairias veido, galvos ir kūno vietas, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam I. K. daugybinius veido, galvos ir kūno muštinius sužalojimus, dėl kurių I. K. mirė įvykio vietoje.Kaltinamasis M. R. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsniu 2016 m. balandžio 19 d. laikinai sulaikytas. Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartimi M. R. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Vėlesnėmis teismų nutartimis kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo tęsiamas.Kauno apygardos teismas 2016 m. gruodžio 12 d. nutartimi kaltinamajam M. R. pratęsė kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2016 m. gruodžio 12 d., nes konstatavo, kad nėra išnykęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo pagrindas, o švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai.Kaltinamojo M. R. gynėjas skunde, nesutikdamas su Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nutartimi, prašo šią nutartį panaikinti ir suimtą M. R. paleisti iš suėmimo.Gynėjas skunde nurodo, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog M. R. taikant švelnesnes kardomąsias priemones nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai.Gynėjas pabrėžia, kad kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena faktinėje santuokoje su sugyventine, augina 2 sugyventinės mažamečius vaikus, turi motiną, su kuria sieja itin glaudūs ryšiai. Tokios aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis turi tvirtus socialinius ir konkrečius šeiminius ryšius.Teismas be pagrindo nurodė, kad siūlomo sumokėti užstato dydis yra neproporcingas nusikaltimo, kuriuo kaltinamas M. R., sunkumui ir gręsiančiai griežtai laisvės atėmimo bausmei.Gynėjo nuomone, atsižvelgus į kaltinamojo socialinius ir šeiminius ryšius, gana ilgą laikotarpį, kurį jis laikomas suimtas, BPK 119 straipsnyje įtvirtinti tikslai gali būti pasiekti prieš M. R. taikant kardomąją priemonę – 5 000 Eur dydžio užstatą, kurį ketina sumokėti kaltinamojo motina. Tokio dydžio užstato suma kaltinamojo motinai yra labai didelė, o tai sudaro pagrindą pagrįstai manyti, kad sūnus niekaip nebus linkęs „pavesti“ motinos.Be kita ko, gynėjo įsitikinimu, teismas nepagrįstai neįvertino, kad M. R. viso proceso metu elgiasi atvirai, yra davęs parodymus, kuriuos patvirtino parodymų patikrinimo vietoje, jo veika gali būti perkvalifikuota į žymiai švelnesnę, jog jis nusiteikęs aktyviai dalyvauti procese, gintis nuo pareikštų kaltinimų.Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, gynėjas daro išvadą, kad apskųstoji nutartis neteisėta bei nepagrįsta, todėl naikintina ir M. R. paleistinas į laisvę. Teismo posėdyje dalyvavęs prokuroras prašė kaltinamojo M. R. gynėjo skundą atmesti.Kaltinamojo M. R. gynėjo skundas netenkintinas.Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nutartis teisėta ir pagrįsta. Pirmosios instancijos teismas, pratęsdamas kaltinamajam M. R. kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 mėnesiams, tinkamai įvertino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes kardomajai priemonei – suėmimui pratęsti, laikėsi BPK 119, 121 ir 122 straipsnių normų, taip pat ir nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.Apygardos teismas nutartyje teisingai konstatavo, kad byloje yra pakankamai duomenų, suteikiančių pagrindą pagrįstai manyti, jog M. R. galbūt padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nes šią teismo išvadą pagrindžia bylos duomenys: iš dalies paties kaltinamojo M. R., kaltinamojo O. V., liudytojų (A. B., D. B. ir kt.) parodymai, įvykio vietos, lavono, įvykio vietojo paimtų daiktų apžiūros protokoluose, teismo medicininio lavono tyrimo specialisto išvadoje esantys duomenys, bei kita baudžiamosios bylos medžiaga (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Gynėjas teigia, kad pagal byloje esančius duomenis M. R. veika gali būti perkvalifikuota į žymiai švelnesnę. Iš tokių gynėjo teiginių darytina išvada, kad gynėjas mano, jog kaltinamojo M. R. veiksmuose nėra kaltės dėl jam suformuluotų kaltinimų. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) klausimą, baudžiamojoje byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek jie susiję su suėmimo taikymo (termino pratęsimo) pagrindų ir sąlygų nustatymu, tačiau suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas, t. y. bylos duomenys neanalizuojami ir nevertinami BPK 20 straipsnio taikymo kontekste. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad žemesnės instancijos teismas, vertindamas nurodytus duomenis ir spręsdamas klausimą dėl suėmimo M. R. pratęsimo BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatų nepažeidė.Pirmosios instancijos teismas padarė bylos duomenimis pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra išnykęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo pagrindas. BPK 122 straipsnio 2 dalyje įstatymų leidėjas yra imperatyviai nustatęs, kad teismas spręsdamas klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo taikymo (termino pratęsimo) turi įvertinti aplinkybių, susijusių tiek su kaltinamojo (įtariamojo) šeimine padėtimi, nuolatine gyvenamąja vieta, darbo santykiais, sveikatos būkle, ankstesniu teistumu, ryšiais užsienyje, visumą, tiek atsižvelgti į nusikaltimo sunkumą, gresiančios bausmės griežtumą. Viena vertus, pagal formuojamą teismų praktiką sankcijoje nustatyta griežta laisvės atėmimo bausmė pripažintina ta aplinkybe, kuria remiantis galima daryti išvadą, jog asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Šios aplinkybės iš esmės pakanka tam, kad asmeniui būtų skirtas arba pratęstas suėmimas vadovaujantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Kita vertus, be abejonės, gana gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga neribotą laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, ypatingai tuo atveju, kai kitos aplinkybės neduoda pagrindo manyti, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Tačiau tokių aplinkybių konkrečiu atveju teisėjų kolegija nenustatė. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad M. R. kaltinimai yra pareikšti dėl labai sunkios nusikalstamos veikos prieš žmogaus gyvybę, už kurios padarymą įstatymų leidėjas yra nustatęs tik su laisvės atėmimu susijusią itin griežtą – iki 20 metų – laisvės atėmimo bausmę, įskaitant ir laisvės atėmimą iki gyvos galvos (BK 11 straipsnio 6 dalis). Apygardos teismas tinkamai įvertino tiek kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, tiek jo turimus socialinius bei šeiminius ryšius.Teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad M. R. anksčiau yra teistas, net 13 kartų baustas administracine tvarka. Tokios aplinkybės neigiamai apibūdina suimtojo asmenybę, patvirtina jo antivisuomenines nuostatas, rodo, kad jis yra linkęs sistemingai veikti priešingai teisės normoms, nepaisyti visuomenėje nustatytų elgesio ir moralės normų. Be to, bylos duomenimis, M. R. iki sulaikymo niekur nedirbo, neturėjo pastovaus pragyvenimo šaltinio, nors yra darbingo amžiaus. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad M. R. nesiekė kurti ir neturi tvirtų bei tamprių ryšių su visuomene. Tai, kad M. R. nebuvo naudingas visuomenei patvirtina ir tai, kad jis iki sulaikymo piktnaudžiavo alkoholiu.M. R. turi moterį, su kuria iki sulaikymo gyveno ir augino jos 2 vaikus, mamą. Tačiau teisėjų kolegija, remdamasi šiais duomenimis daryti išvadą, kad M. R. su nurodytais asmenimis sieja itin tamprūs šeiminiai santykiai, mama ir draugė gali daryti teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, neturi pagrindo, o kitų duomenų nėra byloje. Antra vertus, paminėti ryšiai nesulaikė kaltinamojo nuo nusikaltimo, dėl kurio jam pareikšti kaltinimai aptariamoje byloje, padarymo.Nors M. R. turi deklaruotą gyvenamąją vietą, išlaikytinių, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, šiuo konkrečiu atveju suimtojo turimi socialiniai ir šeiminiai ryšiai, juos įvertinus kartu su nusikaltimo, kurį galbūt jis padarė, sunkumu, pavojingumu, pobūdžiu ir griežtos laisvės atėmimo bausmės grėsme, nesumažina bėgimo (slėpimosi) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo tikimybės. Kaip minėta, M. R. turimi šeiminiai ryšiai nedarė jokios teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui, nesulaikė jo nuo neteisėto veikimo. Todėl, apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė BPK 121 straipsnio 4 dalį, 122 straipsnio 2 ir 8 dalių nuostatas, teisingai įvertino bylos aplinkybes, šios aplinkybės leido teismui prieiti prie išvados, jog suimtasis, būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.Kardomosiomis priemonėmis siekiama baudžiamojo proceso tikslų ir tik teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal konkrečioje byloje nustatytas tam tikras aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas sugriežtinti ir (ar) sušvelninti paskirtą kardomąją priemonę, ar jos taikymas prarado tikslingumą. Aplinkybė, kad M. R. motina galėtų sumokėti 5 000 Eur dydžio užstatą, pati savaime neįpareigoja teismo besąlygiškai taikyti būtent šios rūšies kardomąją priemonę, nes, kaip nurodyta pirmiau, tik teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal konkrečioje byloje nustatytas tam tikras aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas sugriežtinti ir (ar) sušvelninti paskirtą kardomąją priemonę, ar jos taikymas prarado tikslingumą. Suimtojo M. R. asmenybę apibūdinančios aplinkybės (anksčiau teistas; net 13 kartų baustas administracine tvarka), inkriminuojamos nusikalstamos veikos pavojingumas (buvo pasikėsinta į žmogaus gyvybę kankinant ar kitaip itin žiauriai; veikiant kartu su bendrininkų grupe), pobūdis (smurtinio pobūdžio), sunkumas (labai sunki), kaltinamojo vaidmuo galbūt darant jam inkriminuotą veiką (aktyvus, nukentėjusiajam suduodant smūgius tiek rankomis, tiek kojomis, tiek kitais daiktais), leidžia susiformuoti teisėjų kolegijos vidiniam įsitikinimui, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo paleisti suimtą M. R. į laisvę ir skirti jam kitą švelnesnę kardomąją priemonę ir (ar) jų kompleksą (BPK 122 straipsnio 7 dalis). Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad kaltinamajam paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai. Ši baudžiamoji byla perduota teismui, nagrinėjama teisiamuosiuose posėdžiuose (teisiamieji posėdžiai paskirti iki 2017 m. vasario 15 d.; bylos nagrinėjimas iš esmės baigtas, liko paskelbti bylos medžiagą, išklausyti baigiamąsias kalbas) (Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenys). Teismas privalo užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pabėgus ir / ar pasislėpus nuo teismo, užsitęstų (būtų vilkinamas) baudžiamosios bylos nagrinėjimas, o, kaip žinia, bylą nagrinėjantis teismas privalo užtikrinti, kad byla būtų išnagrinėta per kuo trumpiausią laiką (BPK 44 straipsnio 5 dalis, 242¹ straipsnio 1 dalis).Paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas iš tikrųjų varžo kaltinamojo teises bei laisves, tačiau aptariamu atveju, atsižvelgus į pirmiau nustatytas aplinkybes, teigti, kad kaltinamojo teisės bei laisvės suvaržytos pažeidžiant proporcingumo principą ir (ar) proceso teises, nukrypta nuo nacionalinių ir tarptautinių teismų formuojamos praktikos, nėra pagrindo. M. R. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas yra adekvati jo tikėtinai padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, pobūdžiui, sunkumui, pateisinama tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo taikymo kontekste.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad aptariamu atveju maksimalus leistinas suėmimo taikymo M. R. terminas baudžiamojo proceso metu nėra pažeistas (BPK 127 straipsnio 11 dalis). Tuo tarpu, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatose toks terminas nėra konkrečiai apibrėžtas, o pagal šio teismo formuojamą praktiką, viešojo intereso apsauga turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimą ir suteikia pagrindą ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Gynėjo akcentuojama aplinkybė, kad M. R. viso proceso metu elgiasi atvirai, yra davęs parodymus, kuriuos patvirtino parodymų patikrinimo vietoje, nėra pakankamos suformuoti priešingą, apygardos teismo padarytai, išvadą. Vien tai, kad teismas nevertino bylos duomenų taip, kaip būtų palankiau M. R. ir jo gynėjui, nesuponuoja išvados, jog teismas neteisingai išsprendė suėmimo termino pratęsimo klausimą. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti galioti Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nutartimi kaltinamajam M. R. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2016 m. gruodžio 12 d.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.