Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2017-03-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-75-495/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-03-08
Bylos Nr.
1S-75-495/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-21995-2015-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Pranytė-Zalieckienė (pirm.), Regina Gaudutienė, Linas Žukauskas
Kaltinamasis
M. R.
Byla Nr. 1S-75-495/2017
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21995-2015-7Procesinio sprendimo kategorija (S) 2.1.16.1.2.2.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 8 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Gaudutienės, Daivos Pranytės-Zalieckienės (kolegijos pirmininkė) ir Lino Žukausko,

sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo M. R. gynėjo Daniaus Svirinavičiaus skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 22 d. nutarties, kuria kaltinamajam M. R. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. vasario 22 d.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje M. R. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, kaltinimas tuo, kad jis laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 16 d. 22.00 val. iki 2015 m. balandžio 17 d. 11.24 val., bute, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupe su O. V. ir A. N., tyčia bendrais veiksmais sudavė I. K. daugybinius smūgius rankomis, kojomis, skalbimo mašinos būgnu, šakute ir kitais daiktais į įvairias veido, galvos ir kūno vietas, tuo padarė nukentėjusiajam I. K. daugybinius veido, galvos ir kūno muštinius sužalojimus, dėl kurių I. K. mirė įvykio vietoje.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka 2015 m. balandžio 19 d. M. R. buvo laikinai sulaikytas. Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 20 d. nutartimi M. R. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas vėlesnėmis šio teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas.

Žemesnės instancijos teismas

Skundžiama Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartimi kaltinamajam M. R. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dar trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Teismas padarė išvadą, kad švelnesnėmis nei suėmimas kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Šalies argumentai

Kaltinamojo M. R. gynėjas skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį ir perduoti kardomosios priemonės klausimą Kauno apygardos teismui nagrinėti iš naujo arba kaltinamąjį M. R. iš suėmimo paleisti ir paskirti jam vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones.

Skunde nurodo, kad kardomosios priemonės - suėmimo terminas kaltinamajam M. R. pratęstas tik vienu pagrindu (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytos aplinkybės į kurias būtina atsižvelgti skiriant suėmimą minėtu pagrindu, t. y. į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Gynėjo nuomone, šios aplinkybės kaltinamajam M. R. yra iš esmės palankios. M. R. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra saistomas gana tvirtais socialiniais ryšiais. Nors skundžiamoje nutartyje nurodoma, kad M. R. nevedęs (gyvena su sugyventine), tačiau įstatymai numato ir sugyventinių šeimos formą. Sugyventiniai tarpusavyje saistomi tvirtais socialiniais ryšiais. Skundžiamoje nutartyje pripažįstama, kad M. R. gyvena faktinėje santuokoje su D. G. – K. bei su ja augina du jos mažamečius vaikus: E. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. K., gim. (duomenys neskelbtini). Be to, jis turi motiną, su kuria jo ryšiai yra itin glaudūs. Šios aplinkybės, pasak gynėjo, rodo, kad M. R. turi gana tvirtus socialinius ir net konkrečius šeiminius ryšius. Gynėjas nesutinka su teismo išvada, kad kaltinamojo M. R. atžvilgiu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamojo motina R. R. gali sumokėti iki 5000 Eur užstatą ir taip garantuoti, kad M. R., būdamas laisvas, šios bylos tolesnio proceso metu nedarys nusikaltimų, nepažeidinės įstatymų, nebėgs ir nesislėps nuo tyrėjo, prokuroro ar teismo, netrukdys tirti ir nagrinėti bylą. Gynėjas nesutinka ir su skundžiamos nutarties išvada, kad M. R. mamos siūlomas sumokėti 5000 Eur užstatas yra neproporcingas nusikaltimo, kuriuo kaltinamas M. R., sunkumui ir už jį įstatyme numatytai labai griežtai laisvės atėmimo bausmei. Nutartyje neįvertinta svarbi aplinkybė, kad kaltinamojo motinos užstatui siūlomi pinigai jai yra labai dideli, o pats sūnus nebus linkęs pavesti savo motiną. Gynėjo nuomone, teismas pakankamai neįvertino M. R. turimų socialinių ryšių bei aplinkybės, kad M. R. dar pačioje ikiteisminio tyrimo pradžioje yra davęs parodymus, juos patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, parodymus davė ir teisiamajame posėdyje. Pasak gynėjo, tikėtina, kad jo veika gali būti kvalifikuota ir švelniau, nei vertinama šiuo metu. Abejonės dėl M. R. pareikšto kaltinimo pagrįstumo padidėjo teisiamajame posėdyje apklausus teismo medicinos ekspertą. Todėl M. R. neturi tikslo slėptis, jis nusiteikęs aktyviai dalyvauti bylos procese ir gintis jame.

Skunde gynėjas nurodo ir tai, kad teismas iki galo neišsprendė M. R. taikomos kardomosios priemonės pakeitimo į užstatą klausimo. Jeigu teismui kilo abejonių dėl užstato dydžio, teismas turėjo galimybę apklausti užstato davėją R. R. apie jos turtinę padėtį ir kitas aplinkybes.

Teismo posėdyje prokuroras prašo kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas pratęsęs kaltinamajam M. R. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatų ir Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų nepažeidė.

BPK 121 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant suėmimo terminą nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant baigiamąjį teismo aktą. Kaltinamojo gynėjas skunde nurodo, kad M. R. veika gali būti kvalifikuota pagal lengvesnį BK straipsnį, t. y. gynėjas abejoja kaltinimų, pareikštų M. R., pagrįstumu, tačiau aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, jog šioje proceso stadijoje suimtojo kaltės ir veikos kvalifikavimo klausimas nesprendžiamas, byloje surinkti duomenys neanalizuojami ir nevertinami BPK 20 straipsnio prasme. Kaltinamojo kaltės ir veikos kvalifikavimo klausimai bus sprendžiami bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme.

Skundo nagrinėjimui pateiktoje baudžiamojoje byloje pakanka duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad kaltinamasis M. R. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tokie duomenys užfiksuoti kaltinamojo O. V., iš dalies paties kaltinamojo M. R., liudytojų A. B., D. B. parodymuose, įvykio vietos, parodymų patikrinimo vietoje, apžiūrų protokoluose ir jų prieduose, specialisto išvadoje, taip pat kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje.

M. R. kaltinamas galimai padaręs nusikalstamą veiką, už kurią baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis).

Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas padarė bylos duomenimis pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra išnykęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo pagrindas.

Skiriant suėmimą arba pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, reikia atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. į įtariamojo ar kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

Apygardos teismas, nustatydamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo buvimą, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad M. R. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, priskiriamą labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis). Už jam inkriminuojamo labai sunkaus nusikaltimo padarymą baudžiamasis įstatymas numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę. Nors gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau šiuo atveju manymą, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, patvirtina ir kitos aplinkybės, įvertintos ir skundžiamoje nutartyje. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad M. R. iki sulaikymo nedirbo, taigi neturėjo legalaus pajamų šaltinio. Jis yra teistas, Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 9 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 213 straipsnio 1 dalyje, be to, jis 13 kartų baustas administracine tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės charakterizuoja asmenį kaip linkusį nepaisyti įstatymų reikalavimų, nenorintį laikytis visuotinai priimtų elgesio taisyklių. M. R. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, kur gyveno su sugyventine bei jos vaikais, turi motiną, tačiau šiuo konkrečiu atveju paminėtos aplinkybės, jas įvertinus kartu su nusikaltimo, kuriuo kaltinamas M. R., sunkumu, pavojingumu, pobūdžiu, o taip pat ir griežtos laisvės atėmimo bausmės grėsme, neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad jo turimi socialiniai ryšiai sumažintų prognozuojamo bėgimo (slėpimosi) nuo teismo tikimybę. Tuo pačiu pažymėtina, jog M. R. turimi socialiniai ryšiai nesulaikė jo nuo galimo nusikalstamos veikos padarymo. Teisėjų kolegija, įvertinusi visumą BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, konstatuoja, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, laisvės atėmimo, M. R. gali bėgti (slėptis) nuo teismo, todėl apygardos teismas pagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo termino pratęsimo pagrindą. Gynėjo skunde nurodamos aplinkybės, kad kaltinamasis M. R. ikiteisminio tyrimo pradžioje yra davęs parodymus, juos patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, nepaneigia esant šį teismo nustatytą suėmimo termino pratęsimo pagrindą.

Kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis). Kauno apygardos teisme baudžiamoji nagrinėjama teisiamajame posėdyje pagal nustatytą posėdžių grafiką. Teismas privalo užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, užkirsti kelią daryti naujas nusikalstamas veikas. Kaltinamajam pabėgus (pasislėpus) nuo teismo, užsitęstų baudžiamosios bylos nagrinėjimas.

Teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal konkrečioje byloje nustatytas tam tikras aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas sugriežtinti ar sušvelninti paskirtą kardomąją priemonę, ar jos taikymas prarado tikslingumą. Aptariamu atveju, nustatyto suėmimo taikymo pagrindo buvimas, kaltinamojo M. R. asmenybę apibūdinančios aplinkybės, galimai padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas, pobūdis, sunkumas, teisėjų kolegijai leidžia konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo paleisti M. R. iš suėmimo ir skirti jam kitą švelnesnę kardomąją priemonę (tame tarpe 5 000 Eur užstatą), ir (ar) jų kompleksą. Nėra pagrindo sutikti su kaltinamojo gynėjo skunde nurodoma aplinkybe, kad apygardos teismas tinkamai neišsprendė klausimo dėl kaltinamajam taikomos kardomosios priemonės pakeitimo į užstatą. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pripažinęs esant neišnykusį suėmimo taikymo pagrindą, atsižvelgęs į siūlomo užstato proporcingumą nusikaltimo, kuriuo kaltinamas M. R., sunkumui, apygardos teismas nurodė, kad keisti kardomosios priemonės nėra pagrindo. Teisėjų kolegijos nuomone, be suimtojo teisės į laisvę suvaržymo šiuo metu nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, todėl pratęsta kardomoji priemonė - suėmimas, paliktina galioti.

M. R. kardomoji priemonė – suėmimas taikoma nuo 2015 m. balandžio 19 d., maksimalus leistinas suėmimo taikymo terminas, numatytas BPK 127 straipsnio 11 dalyje, nėra pažeistas. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatose toks terminas nėra konkrečiai apibrėžtas, o viešojo intereso apsauga turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimą. Viešasis interesas išsamiai ir visapusiškai ištirti nusikalstamas veikas, nubausti kaltuosius asmenis yra neabejotinai svarbesnis, suteikiantis pagrindą ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas varžo kaltinamojo teises bei laisves, tačiau šiuo atveju jo teisės suvaržytos, nepažeidžiant proporcingumo principo.

Išdėstytos aplinkybės aukštesniajam teismui leidžia daryti išvadą, kad skundžiama nutartis yra teisėta bei pagrįsta, jos naikinti pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

kaltinamojo M. R. gynėjo Daniaus Svirinavičiaus skundą atmesti.

Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartimi kaltinamajam M. R. pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Regina GaudutienėDaiva Pranytė-ZalieckienėLinas Žukauskas