Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2016-09-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-320-495/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-09-29
Bylos Nr.
1S-320-495/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-21995-2015-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Pranytė-Zalieckienė (pirm.), Linas Žukauskas
Kaltinamasis
M. R.
Byla Nr. 1S-320-495/2016
Teisminio proceso Nr.1-01-1-21995-2015-7Procesinio sprendimo kategorija (S) 2.1.16.1.2.2.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016m. rugsėjo29d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Daivos Pranytės-Zalieckienės,

teisėjųReginos Gaudutienės, Lino Žukausko,sekretoriaujantRasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorei Linai Beinarytei,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo M. R. gynėjo DaniausSvirinavičiausskundą dėl Kauno apygardos teismo 2016m. rugsėjo13d. nutarties, kuria M. R. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2016m. rugsėjo13 d.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje M. R. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą kaltinimas tuo, kad jis laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 16 d. 22.00 val. iki 2015 m. balandžio 17 d. 11.24 val., bute, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupe su O. V. ir A. N., tyčia bendrais veiksmais sudavė I. K. daugybinius smūgius rankomis, kojomis, skalbimo mašinos būgnu, šakute ir kitais daiktais į įvairias veido, galvos ir kūno vietas, tuo padarė nukentėjusiajam I. K. daugybinius veido, galvos ir kūno muštinius sužalojimus, dėl kurių I. K. mirė įvykio vietoje.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka 2015 m. balandžio 19 d. M. R. buvo laikinai sulaikytas. Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 20 d. nutartimi M. R. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas vėlesnėmis šio teismo ir Kauno apygardos teismonutartimis buvo tęsiamas.

Žemesnės instancijos teismas

Skundžiama Kauno apygardos teismo 2016m. rugsėjo13d. nutartimi kaltinamajam M. R. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dar trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Teismas padarė išvadą, kad švelnesnėmis nei suėmimas kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Šalies argumentai

Kaltinamojo M. R. gynėjas skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. nutartį ir kaltinamąjį M. R. iš suėmimo paleisti. Nurodo, kad skundžiama nutartimi kardomosios priemonės suėmimo terminas kaltinamajam M. R. yra pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Atkreipia dėmesį, jog M. R. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra saistomas gana tvirtais socialiniais ryšiais. Nors nutartyje nurodoma, kad M. R. nevedęs (gyvena su sugyventine), tačiau visuomenėje yra daug žmonių, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių nėra susaistyti formaliais oficialios santuokos saitais, tačiau tai nereiškia, kad tie žmonės nėra susaistyti tvirtais socialiniais ryšiais su kitais asmenimis. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad M. R. gyvena faktinėje santuokoje su D. G. – K. bei su ja augina jos du mažamečius vaikus: E. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. K., gim. (duomenys neskelbtini). Be to jis turi motiną, su kuria jo ryšiai yra itin glaudūs. Šios aplinkybės, pasak gynėjo, rodo, kad M. R. turi gana tvirtus socialiniusryšius. Gynėjo nuomone, nepagrįsta bei deklaratyvi teismo išvada apie tai, kad kaltinamojo M. R. atžvilgiu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Bylos medžiaga patvirtina, kad kaltinamojo motina R. R. gali sumokėti iki 5000 Eur užstatą už M. R., t.y. garantuoti, kad šis asmuo, būdamas laisvėje, nedarys nusikaltimų, nebėgs ir nesislapstys nuo tyrėjo, prokuroro ar teismo, netrukdys tirti ir nagrinėti bylą. Skundžiamos nutarties motyvas, kad M. R. motinos siūlomas sumokėti 5000 Eur užstatas yra neproporcingas nusikaltimo, kuriuo kaltinamas M. R., sunkumui ir už jį įstatyme numatytai labai griežtai laisvės atėmimo bausmei, pasak gynėjo, yra gana deklaratyvus ir nesudaro pagrindo atmesti kaltinamojo gynybos prašymą dėl M. R. paleidimo pagal užstatą. Gynėjas taip pat nurodo, kad M. R. dar pačioje ikiteisminio tyrimo pradžioje yra davęs parodymus, juos patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. Be to, tikėtina, kad jo veika gali būti kvalifikuota ir pagal kitą, švelnesnį baudžiamąją įstatymą, todėl suimtasis M. R. neturi jokio tikslo slėptis, jis nusiteikęs aktyviai dalyvauti bylos procese ir gintis nuo pateikto kaltinimo. Dalyvavimą procese užtikrintų ir jo motinos sumokėtas užstatas, pagal kurį jis prašo būti paleistas.

Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Kaunoapygardos teismo 2016m. rugsėjo13d. nutartis pratęsti kaltinamajam M. R. kardomosios priemonės – suėmimo terminą yra teisėta ir pagrįsta. Pratęsdamas suėmimo terminą, apygardos teismas nepažeidė BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų.

Kardomoji priemonė – suėmimas gali būti skiriama (jos terminas pratęsiamas), tik esant BPK 122 straipsnio 7 bei 8 dalyse numatytoms sąlygoms ir bent vienam BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindai yra alternatyvūs, todėl, skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, pakanka bent vieno iš jų.

BPK 121 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis ar kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką, pakankamumas.Svarstant kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo klausimą byloje surinkti duomenys analizuojami bei vertinami tiek, kiek jie susiję su kardomosios priemonės – suėmimo taikymo sąlygų ir pagrindų nustatymu bei suėmimo termino pratęsimo pagrįstumu.Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant suėmimo terminą nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį (išteisinamąjį) nuosprendį.

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, daro išvadą, kad esančių faktinių duomenų visuma – kaltinamųjų M. R., O. V.,liudytojų A. G., D. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu,įvykio vietos, parodymų patikrinimo vietoje, apžiūrų protokolai ir jų priedai, specialisto išvados, taip pat kita baudžiamosios bylos medžiaga leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamasis M. R. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šioje proceso stadijoje suimtojo kaltės ir jo veikos kvalifikavimo klausimas nesprendžiamas, byloje surinkti duomenys neanalizuojami ir nevertinami BPK 20 straipsnio prasme. Kaltinamojo kaltės ir veikos kvalifikavimo klausimai bus sprendžiami bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

M. R. yra kaltinamas galimai padaręs nusikalstamą veiką, už kurią baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis).

Skiriant suėmimą arba pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, reikia atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes - į įtariamojo ar kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad M. R. iki sulaikymo nedirbo. Pagal byloje esančius Sodros duomenis, kaltinamasis dirbo iki 2012 m. rugpjūčio 10 d. (t. 5, b. l. 18-19). M. R. teistas, Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 9 d. baudžiamuoju įsakymu jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 213 straipsnio 1 dalyje, be to, jis trylika kartų baustas administracine tvarka. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį. Nagrinėjamu atveju, nors kaltinamasis ir turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena su sugyventine ir jos vaikais, tačiau taineleidžia vienareikšmiai teigti, kad jo turimi socialiniai ryšiai sumažintų prognozuojamo bėgimo nuo teismo tikimybę, kuriai užtikrinti ir taikoma tokia griežta kardomoji priemonė.Tuo pačiu pažymėtina, jog M. R. turimi socialiniai ryšiai nesulaikė jo nuo galimo nusikalstamos veikos padarymo. Be to, svarbu pažymėti, kad M. R. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, priskiriamą labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis), už kurį baudžiamasis įstatymas numato išskirtinai griežtą laivės atėmimo bausmę - laisvės atėmimąnuo 8 iki 20 metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Norsnusikaltimo sunkumas ir gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau pagrįstą manymą, jog kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, šiuo atveju patvirtina ir kitos pirmiau paminėtos faktinės aplinkybės.

Teisėjų kolegija,įvertinusi visumą BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybiųbei M. R. socialinius ryšius (turi gyvenamąją vietą, motiną, sugyventinę), daro išvadą, kad apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad būdamas laisvėje ir vengdamas gresiančios laisvės atėmimo bausmės, kaltinamasis M. R. gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir pagrįstai pratęsė suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Gynėjo skundo argumentai, kad kaltinamasis ikiteisminio tyrimo pradžioje yra davęs parodymus, juos patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, nepaneigia teismo nustatyto suėmimo termino pratęsimo pagrindo. Gynėjo teiginiai, jog kaltinamasis neketina bėgti (slėptis) nuo teismo, o taip pat, kad nebus linkęs pavesti motinos, sumokėjusios užstatą,vertintini kaip deklaratyvūs.

BPK 127 straipsnio 11 dalyje nustatytas maksimalus leistinas suėmimo taikymo terminas viso baudžiamojo proceso metu. M. R. kardomoji priemonė – suėmimas taikoma nuo 2015 m. balandžio19 d., taigi aptariamu atveju suėmimo trukmė nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų.Kardomosios priemonės yra procesinės prievartos priemonės, kurios skiriamos siekiant BPK 119 straipsnyje nustatytų tikslų. Tik teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal konkrečioje byloje nustatytas tam tikras aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas sugriežtinti ir (ar) sušvelninti paskirtą kardomąją priemonę, ar jos taikymas prarado tikslingumą. Aptariamu atveju, kaltinamojo M. R. asmenybę apibūdinančios aplinkybės, galimai padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas, pobūdis, sunkumas, teisėjų kolegijai leidžia konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo paleisti M. R. į laisvę ir skirti jam kitą švelnesnę kardomąją priemonę –5000 Euružstatą ar švelnesnių kardomųjų priemonių kompleksą.Teisėjų kolegija pritaria apygardos teismo išvadai, kad kaltinamajam M. R. paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai.Kauno apygardos teisme vyksta teisminis baudžiamosios bylos nagrinėjimas, kurį teismas ir privalo užtikrinti. Paskirta kardomoji priemonė – suėmimas iš tikrųjų varžo kaltinamojo teises bei laisves, tačiau atsižvelgus į pirmiau nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad kaltinamojo teisės bei laisvės suvaržytos pažeidžiant proporcingumo principą, įtvirtintą BPK 11 straipsnyje.Įvertinus baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių visumą, griežčiausios kardomosios priemonės taikymas yra pateisinamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiūriu ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normoms.

Išdėstytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam M. R. taikomos kardomosios priemonės terminą dar trims mėnesiams, nepažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos, baudžiamojo proceso įstatymo bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.Apygardos teismo nutartį panaikinti kaltinamojo gynėjo skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

kaltinamojo M. R. gynėjo DaniausSvirinavičiaus skundą atmesti.

Kauno apygardos teismo 2016m. rugsėjo 13d. nutartimi kaltinamajam M. R. suėmimo terminą palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

TeisėjaiDaiva Pranytė-ZalieckienėRegina GaudutienėLinas Žukauskas