Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2020-01-21 · Baudžiamoji byla Nr. T-64-1013/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-01-21
Bylos Nr.
T-64-1013/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-21995-2015-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jurgita Šėlienė
Nuteistasis
M. R.
Kategorijos
Teikimas Nr. T-64-1013/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21995-2015-7Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. sausio 21 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Šėlienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 59-264 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) patvirtinimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. R. Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 21 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir jam paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta subendrinta bausmė – 10 metų laisvės atėmimas su 6 MGL dydžio bauda.

Bausmės pradžia – 2015 m. balandžio 19 d.; bausmės pabaiga – 2025 m. balandžio 19 d.; viena antroji bausmės atlikta – 2020 m. balandžio 19 d.; neatliktos bausmės dalis 2019 m. gruodžio 19 d. – 5 metai 4 mėnesiai.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija), remdamasi Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio, įvykusio 2019 m. gruodžio 19 d. Vilniaus pataisos namuose, protokolu Nr. 58-54 bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 164 straipsnio 2 dalimi, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo, 2019 m. gruodžio 20 d. priėmė nutarimą taikyti nuteistajam M. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir siūlyti teismui nustatyti nuteistajam šias baudžiamojo poveikio priemones: neišeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi. Komisija nustatė, kad M. R. anksčiau buvo teistas vieną kartą. Laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą. Nuteistasis nusikaltimus pradėjo daryti būdamas 29 metų. Nuteistajam nebūdingas nusikaltimų modelis, dėl dabartinio padaryto nusikaltimo kaltę pripažįsta. Per bausmės atlikimo laikotarpį drausmine tvarka baustas vieną kartą, skatintas penkis kartus už gerą elgesį ir dalyvavimą socialinės reabilitacijos užimtumo programose. Nuteistasis vaikų neturi, tačiau padeda sugyventinei išlaikyti du jos nepilnamečius vaikus. Ryšius palaiko su visais savo artimaisiais – mama, seserimi, sugyventine ir dviem jos mažamečiais vaikais. Dažnai bendrauja telefonu, susitinka trumpalaikių dviejų parų išvykų į namus metu. Nuteistasis turi įgijęs vidurinį išsilavinimą bei staliaus specialybę. Iki nuteisimo dirbo UAB (duomenys neskelbtini). Šiuo metu nuteistasis dirba UAB (duomenys neskelbtini). Darbo užmokestis 555 Eur. M. R. darbas patinka, tačiau lygtinio paleidimo atveju darbą keis dėl gyvenamosios vietos. Vilniaus pataisos namų Turto valdymo skyriaus 2019 m. gruodžio 16 d. pažymoje apie vykdomuosius dokumentus Nr. 42-42 nurodyta, kad duomenų apie vykdomuosius dėl išieškojimo iš nuteistojo nėra. Nuteistasis turi teismo priteistą ieškinį, t. y. priteista 12000 Eur solidariai sumokėti, kuriuos atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose moka savanoriškai kas mėnesį po 10 Eur nuo 2018 m. gegužės 5 d. Lietuvos antstolių rūmų 2019 m. sausio 8 d. rašte Nr. S-24838-31865 nurodoma, kad M. R. turi 8 vykdomąsias bylas. Šiuo metu, nuteistasis susitvarkė įsiskolinimus ir turi tris vykdomąsias bylas, kurių dviejų suma lygi 513,47 Eur ir minėtas 12000 Eur ieškinys. Šiuos įsiskolinimus nuteistasis dengia iš gaunamo darbo užmokesčio. Šiuo metu 12000 Eur ieškinio likutis lygus 11680 Eur, o kitų dviejų – 379,41 Eur. Įstaigoje alkoholio ir psichotropinių medžiagų vartojimo fiksuota nėra. Asmens motyvacija nevartoti alkoholio aukšta, teisės pažeidėjas supranta ir pripažįsta alkoholio žalą jį vartojančiam ir aplinkiniams. Dalyvavo priklausomų nuo alkoholio asmenų grupėje „Padėk sau“. Neformalios nuteistųjų tradicijos nėra svarbios, jų bausmės atlikimo metu nuteistasis nesilaiko. Diskriminacinių nuostatų neišreiškia, pripažįsta visuomenės vertybes, motyvuotas keisti savo elgesį. Bausmės metu dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, pozityvus užimtumo veiklose, atlieka aplinkotvarkos darbus ir dalyvauja visuose Pusiaukelės namuose organizuojamose renginiuose. M. R. žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 19 taškų (statiniai balai – 5, dinaminiai balai – 14), bausmę atlieka Vilniaus pusiaukelės namuose, tinkamas gyvenimo sąlygas laisvėje.

Komisijos nutarimas taikyti nuteistajam M. R. lygtinį paleidimą netvirtintinas.

Motyvuojamoji dalis

BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos nuteistieji gali ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė viršija šešerius metus, taip pat nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, taip pat nuteistieji, kuriems BK 51 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė buvo pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. BVK 157 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyti nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus devyniems mėnesiams iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę šio straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį; nuteistųjų sutikimai, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, nurodomi prašymuose lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos.

Kaip matyti iš bylos duomenų, M. R. yra pateikęs prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, taikant intensyvią priežiūrą; M. R. Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 21 d. nuosprendžiu buvo paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė su 6 MGL dydžio bauda, pusė bausmės bus atlikta 2020 m. balandžio 19 d.; M. R. vykdo jam nustatytas rekomendacijas dėl socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio mažinimo, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema – 19 balų (iš jų statiniai veiksniai sudaro 5 balus (nėra galimybės sumažinti), dinaminiai – 14 (yra galimybė sumažinti)), jis dalyvauja Pusiaukelės namų organizuojamose veiklose, baigė tris socialinės reabilitacijos programas, savanoriškai atlieka aplinkotvarkos darbus, palaiko ryšį su artimaisiais. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nustatyti formalūs pagrindai svarstyti ar taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra M. R.. Teismas pažymi, kad formalių kriterijų atitikimas yra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas ir, remiantis BPK 360 straipsnio 2 dalies nuostatomis, būtent teismas sprendžia, ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas tvirtintinas, ar netvirtintinas; įstatymas numato teismo teisę, o ne pareigą taikyti lygtinį paleidimą asmeniui, atitinkančiam BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytus formaliuosius kriterijus.

Teismas pažymi, kad teisės aktuose nėra nustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, į kurias atsižvelgiama, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl sprendžiant šį klausimą visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas, jų padarymo aplinkybės, kaltininko požiūris į padarytas nusikaltimas veikas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Visa tai rodo, jog sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinės reabilitacijos programomis ar nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra paskatinamoji priemonė, kuri skiriama nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą bei mokymąsi. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, reikia vadovautis paskirtos bausmės tikslais, bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Sprendžiant dėl lyginio paleidimo iš pataisos įstaigos (ne)taikymo nuteistajam atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, bei anksčiau padarytų veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes.

Socialinio tyrimo 2019 m. gruodžio 16 d. išvados duomenys patvirtina, kad bausmę atlikdamas pusiaukelės namuose M. R. dirbo UAB (duomenys neskelbtini), šiuo metu nuteistasis dirba UAB (duomenys neskelbtini) (darbo užmokestis 555 eurai (bruto)); nuteistojo teigimu, ryšius palaiko su visais savo artimaisiais (mama, sesuo, sugyventinė ir du jos mažamečiai vaikai), dažnai bendrauja telefonu, susitinka trumpalaikių dviejų parų išvykų į namus metu, M. R. rūpinasi sugyventinės vaikais, remia juos finansiškai; nuteistasis smurtinį nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pripažįsta, jog būdamas laisvėje alkoholio suvartodavo daugiau nei reikia, įstaigoje vartojimo fiksuota nėra, asmens motyvacija nevartoti alkoholio aukšta, teisės pažeidėjas supranta ir pripažįsta alkoholio žaląjį vartojančiam ir aplinkiniams, dalyvavo priklausomų nuo alkoholio asmenų grupėje; nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs, nurodo kad turi draugų, kolegų, pažįstamų, savivertė adekvati esamai situacijai, nuteistasis labai motyvuotas savo elgesio keitimui; bausmės metu dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, pozityvaus užimtumo veiklose, atlieka aplinkotvarkos darbus ir dalyvauja visuose Pusiaukelės namuose organizuojamuose renginiuose.

Šiuo atveju nors ir nustatyta nemažai M. R. teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, tačiau šios aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis, o tik rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, jo motyvaciją keistis.

Kaip matyti iš Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 21 d. nuosprendžio turinio M. R. pripažintas kaltu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, už tai, kad bendrais veiksmais su kitais dviem asmenimis itin žiauriai nužudė I. K. – sudavė I. K. ne mažiau kaip 110 smūgių – daugiau kaip po trisdešimt smūgių į kiekvieną ranką, daugiau kaip dvidešimt smūgių į galvą, veidą ir kaklą, daugiau kaip dvidešimt smūgių į nugarą, krūtinę ir pilvą, daugiau kaip dešimt smūgių į kojas, tuo sukėlė I. K. itin didelį skausmą ir kančias bei padarė jam daugybinius galvos plaukuotos dalies, veido, kaklo, krūtinės, nugaros, pilvo, juosmens, abiejų rankų ir kojų sumušimus su odos nubrozdinimais, minkštųjų audinių kraujosruvomis ir muštinėmis žaizdomis, apatinio žandikaulio keturių priekinių dantų panirimus, skydliaukės dešinės skilties ir skrandžio sumušimus su kraujosruvomis, trauminę kraujo išlają po voratinkliniu galvos smegenų dangalu ant abiejų pusrutulių momeninėse srityse, buką krūtinės ir pilvo traumą su dešinės pusės 2-8, kairės pusės 2-9 šonkaulių lūžiais, praduriant kairį plautį, kairio plaučio ir širdies sumušimą, kairiojo inksto, kairiojo antinksčio ir plonžarnės pasaito plyšimą su oro ir kraujo susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje, kraujo susikaupimu pilvo ertmėje, traumą lydint ūmiai progresuojančiam širdies ir kvėpavimo funkcijos nepakankamumui bei trauminiam šokui, dėl ko I. K. mirė įvykio vietoje. Taigi M. R. padarė labai sunkų nusikaltimą, jis Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 21 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, t. y. jis tyčia nužudė kitą žmogų kvalifikuojančiomis aplinkybėmis. Šiuo atveju svarbu atsižvelgti ne vien į nuteistojo interesus, tačiau ir į kitų visuomenės narių bei nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų teisėtus interesus. Nuteistojo padarytas nusikaltimas, už kurį jam buvo paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė, sukėlė negrįžtamas pasekmes, kadangi buvo nužudytas kitas asmuo. Atsižvelgiant į tai, jog M. R. padarė vieną pavojingiausių nusikaltimų, tai parodo jo didesnį socialinį pavojingumą, todėl į tai teismas atsižvelgia spręsdamas klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad M. R. yra teistas du kartus ir tai rodo, kad nusikalstama veika, už kurios padarymą jis atlieką bausmę, nebuvo visiškai atsitiktinis jo elgesys.

Nuteistasis turi atlikti adekvačią jo padarytai nusikalstamai veikai bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir pakartotinai nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Nagrinėjamu atveju, 2019 m. gruodžio 20 d. Komisijos nutarimo Nr. 59-264 duomenimis, M. R. neatliktos bausmės dalis 2019 m. gruodžio 19 d. buvo – 5 metai 4 mėnesiai. Teismo vertinimu, M. R. neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis yra gana didelė, pastebėtina, kad jis nėra atlikęs net pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės (pusę bausmės bus atlikta – 2020 m. balandžio 19 d.). Esant tokioms aplinkybėms, sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, tai sudaro prielaidą griežčiau vertinti byloje nustatytas aplinkybes.

Nors M. R. bausmės vykdymo laikotarpiu buvo skatintas 5 kartus, tačiau nuteistojo elgesys šiuo laikotarpiu nebuvo nepriekaištingas – 2017 m. birželio 23 d. nutarimu nuteistajam buvo paskirtas papeikimas, kadangi jis vartojo necenzūrinius žodžius pataisos įstaigos darbuotojų atžvilgiu (asmens b. 1 t., II d., l. 96).

Teismas pozityviai vertina nuteistojo pastangas sėkmingai mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Kaip matyti iš socialinio tyrimo 2019 m. gruodžio 16 d. išvados Nr. 57-234 duomenų, pagal 2018 m. spalio 10 d. atliktą OASys vertinimo metodiką buvo nustatyti 29 balai, o pagal 2019 m. liepos 4 d. atliktą vertinimą buvo nustatyti – 19 balų, iš kurių 5 balai statiniai (nėra galimybės mažinti) ir 14 balų dinaminiai (yra galimybė mažinti), tačiau nuo paskutinio vertinimo 2019 m. liepos 4 d. pakartotinio teistumo rizika nepakito. Vis dėlto teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju vien to, kad M. R. pagal pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra priskiriamas žemai rizikos grupei, nepakanka taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos M. R. atžvilgiu.

Pažymėtina, kad Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 21 d. nuosprendžiu, be kita ko, priteista nukentėjusiajai R. V. iš M. R. (solidariai) 12000 Eur neturtinės žalai atlyginti. Antstolio Regimanto Budreikos kontoros rašto duomenimis, M. R. pradėjo mokėti šią priteistą sumą nuo 2018 m. gegužės 5 d. kas mėnesį sumokėdamas po 10-20 Eur, iš viso iki 2019 m. gruodžio 2 d., t. y. per 20 mėnesių, sumokėjo 320 Eur. Taigi jis nėra atlyginęs nukentėjusiajai padarytos žalos (atlygintinos žalos likutis – 11680 Eur), yra atlyginta tik labai nedidelė jos dalis, nors jis yra dirbantis ir, kaip matyti iš anksčiau minėtos socialinio tyrimo išvados duomenų, jo darbo užmokestis – 555 Eur (bruto). Be to, socialinio tyrimo išvados Nr. 57-234 ir byloje pateiktais antstolių raštų duomenimis, M. R. turi ir kitų įsiskolinimų – 379,41 Eur.

Teismas pažymi, kad nuteistajam yra taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos tais atvejais, kai įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį bei jis daugiau nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina visų bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į išdėstytų argumentų visumą, išanalizavus visas aplinkybes, įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, nusikaltimo sukeltas pasekmes, pakankamai didelę neatliktos bausmės dalį, tai, kad neatlyginta padaryta žala, teismas sprendžia, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos M. R. netaikytinas, nes nėra pagrindo daryti išvadą, kad pritaikius nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos bus įgyvendintas teisingumo principas, nebus pasiekti bausmės tikslai.

Dėl nurodytų argumentų atsisakytina patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. gruodžio 20 d. nutarimą Nr. 59-264 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam M. R..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. gruodžio 20 d. nutarimą Nr. 59-264 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam M. R..

Nutartis per septynias dienas nuo šios nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Jurgita Šėlienė