Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamasis A. N. teisiamojo posėdžio metu kaltės nepripažino ir nurodė, jog dabar tikslių datų neatsimena, galimai balandžio 16 d, (datas teisingai nurodė ankstesniuose parodymuose), vakarop kartu su O. V. atėjo į O. V. butą. Po to atėjo M. R.. Bute gėrė alkoholinius gėrimus, galimai degtinę ,,Zelionaja marka“, trise išgėrė 0,7 l ar 1 l butelį. Iki tol pats išgėręs nebuvo, M. R. irgi atrodė, blaivus, o O. V. jau mėnesį prieš tai gėrė. O. V. telefonu į savo butą pasikvietė I. K., kuris atėjo jau išgėręs ir dar kartu su jais gėrė. Begeriant prasidėjo konfliktas dėl senų skolų, dėl pinigų, jis buvo ne pirmas. M. R. įspyrė nukentėjusiajam. I. K. trenkėsi į metalo laužą, prasiskėlė galvą, atsisėdo, A. N. rankšluosčiu valė jam galvą. Iš pradžių konfliktas tarp O. V. ir A. N. vyko žodžiais, po to prasidėjo veiksmai, O. V. I. K. stūmė į metalo laužą, matė, kaip jie rėkė vienas ant kito ir stumdėsi. Po to O. V. daužė nukentėjusįjį su malka (durų staktos lenta). A. N. ir M. R. abu sėdėjo ant lovos. M. R. dar juos stabdė, skyrė, kad nesimuštų, sakė, kad baigtų daužytis. A. N. tuo metu žaidė telefonu. Po to, kai A. N. pavalė nukentėjusiajam rankšluosčiu kraują, nuėjo į vonią nusiplauti rankų. Kai plovėsi rankas I. K. su O. V. buvo kambaryje, po to peštynės prasidėjo koridoriuje. Matė, kaip O. V. spardė gulintį O. K.. A. N. nedarė nieko, nes manė, kad muštynės greitai baigsis. Bet į galą įsikišo ir jis su M. R.. Pamatęs, kad O. V. nukentėjusįjį muša pagaliu, sakė jam, kad sustotų, laikė O. V., kad nesimuštų. Kai I. K. gulėjo, A. N. koja pajudino nukentėjusįjį, 2-3 kartus paliesdamas lygtai krūtinę, sakydamas O. V., ar mato, ką padarė, ar mato, kad jį užmušė. Dėl to pajudinimo ir liko jo batų atspaudai. Pirmiausiai iš buto išėjo M. R., po kiek laiko, gal po 2 minučių, aš išėjo A. N.. Jie Išėjo, kai O. V. baigė daužyti nukentėjusįjį. Nematė, kad M. R. suduotų I. K., nes pats žaidė telefonu. A. N. santykiai su O. V. buvo normalūs. Nors O. V. sakė, neva jis jo bijo, bet kitą dieną jis atėjo išgerti pas jį (daryti ,,pachmielo“). Iš Ryto A. N. skaudėjo galvą, todėl nelabai girdėjo, ką jam sakė O. V.. Santykiai su M. R. irgi normalūs. A. N. patikslino, kad jis buvo paėmęs skalbimo mašinos būgną ir jį numetė į šalį, į metalo laužo krūvą, nes trukdė, nukentėjusiojo tuo metu metalo krūvoje nebuvo, būgno be A. N. daugiau niekas paėmęs nebuvo. Matė, kaip O. V. su I. K. daužėsi, kaip I. K. sudavė ranka keturis smūgius O. V. į kūną, srityje nuo kaklo iki juosmens. Matė, kad O. V. nukentėjusiajam sudavė su malka, o koridoriuje O. V. jį daužė su viskuo, daužė mažiausiai 40 minučių. Žino, kad ikiteisminio tyrimo metu O. V. sakė, kad daugiausiai nukentėjusįjį mušė A. N., kodėl jį apkalba – nežino. Žino ir tai, kad O. V. rašė sesei (R. V.) laišką, kad jis daužė iki tol, kol baigė kvėpuoti. Kodėl 2015 m. balandžio 18 d. apklausoje nenurodė, kad bute dar buvo ir R. – nežino. Tos apklausos metu buvo išgėręs. Teigia, jog pats nukentėjusiajam nesudavė nei vieno smūgio. R. gal ir sudavė kažkur, tiksliai negali pasakyti, nes žaidė telefonu ir matė vieną smūgį ranka į K. kūną, kai pastarasis stovėjo kambaryje. Rūbai, kuriais tą dieną vilkėjo, yra byloje. Tą vakarą buvo išgėręs apie 200 g degtinės. Kai išėjo, I. K. buvo negyvas, nes jis nieko nedarė (nejudėjo). Iki įvykio O. V. pažinojo metus ar du, bet bendrauti pradėjo tik paskutiniu metu. O. V. protiškai gal ir neįgalus, bet fiziškai normalus, krepšinį žaidžia, šoka. Nemano, kad šios fizinės negalios trukdo atlikti aktyvius fizinius veiksmus. Matęs konfliktus tarp I. K. ir O. V., kurie būdavo netoli muštynių. Žino, kad I. K. buvo skolingas O. V. ir visada dėl to kildavo problemų. Girdėjo, kad ta skola yra apie 350 litų, bet tiksliai nežino. O. V. durų stakta sudavė paskutinius smūgius į šoną nukentėjusiajam. Ant kūno buvo penki batų pėdsakai todėl, kad A. N. norėjo įsitikinti ar tikrai I. K. negyvas. Kiek matė, tai O. V. spardė kairį šoną. M. R. tik įspyrė. Nematė, jog M. R. suduotų smūgius, ten labiau jie stumdėsi, A. N. juos skyrė. Kai paliko I. K. gulintį, tai jis buvo su sportinėmis kelnėmis ir užkeltais iki kaklo marškinėliais. Tuo metu A. N. turėjo traumą – buvo lūžusi kairė koja, buvo sunku vaikščioti. Nematė, kas dūrė K. šakute.

Dėl teisme perskaitytų jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (6 t. 116-117 b. l.), A. N. paaiškino, jog buvo apklaustas girtas, apklausoje dalyvavusi gynėja dėl jo girtumo pastabų nepareiškė. Galvojo, kad O. V. viską papasakos ir viskas susitvarkys. Neatsimena, ar M. R. buvo išėjęs iš kambario, kai buvo mušamas I. K., kadangi praėjo pusantrų metų. Medikų nekvietė, nes manė, kad jis negyvas – pajudintas koja nereagavo. Nematė reikalo kištis į konfliktą, nes tai buvo ne pirmas kartas. V. K. civilinio ieškinio nepripažįsta.

Ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose A. N. nurodė, jog (duomenys neskelbtini) vartojo alkoholį, skyrė O. ir I., kurie aiškinosi dėl kažkokių skolų. Dėl kokių skolų – nežino. Kas dar buvo bute nežino, nelabai pamena. Kuris iš jų ir kokiu momentu pradėjo konfliktą – jis nematė. Nurodė, jog alkoholį vartojo trise, kai A. N. atėjo į O. butą, O. buvo vienas. Vėliau atėjo I.. A. O. buvo jau tuo metu girtas – nežino. M. R. žino, bet kur gyvena ir kitų kontaktinių duomenų nežino. Kad M. R. būtų buvęs O. bute 2015-04-16 – jis nepastebėjo. O. ir I. labai agresyviai vienas kito atžvilgiu nusiteikę mušėsi, kritinėjo bute, todėl juos skyrė. Trumpam pavyko išskirti. Po to vėl pradėjo aiškintis dėl kažkokių tai skolų ir vėl pradėjo mušti vienas kitą. Iš buto išėjo vakare, bute liko O. ir I., abu buvo gyvi, liko sėdėti prie stalo ir gėrė alkoholinius gėrimus, O. galva buvo praskelta. K. I. negyvas, sužinojo iš policijos pareigūnų kurie jį sulaikė. A. N. nei O., nei I., smūgių nesudavė. Vienu momentu matė, kaip I. krito į metalo krūvą, į išardytą skalbimo mašiną. Ar jį kas nors pastūmė, ar jis pats eidamas į ją krito – neįsidėmėjo (6 t., 116-117 b. l.).

K. M. R. teisiamojo posėdžio metu kaltės nepripažino ir nurodė, jog 2015 m. balandžio 16 d. paskambino O. V. ir pakvietė ateiti. Turėjo nuo vakar likusio alaus, atsigėrė, pasėdėjo, apie pietus išėjo į O. V. butą. Po kiek laiko susisiekė su A. (N.). Po to sėdėjo ir išgėrinėjo trise. Į vakarą pasirodė I. K.. Lygtai jis atėjo pats, jo niekas nekvietė. O. buvo prie stalo priklaupęs, o M. R. su A. sėdėjo prie lango. O. pradėjo su I. K. aiškintis dėl pinigų, klausė, kada bus skola. I. K. lyg tai atsakė, kad parduos, O. sakė nemeluoti, žino, kad skolos neatiduos, nes sesuo jam taip sakė. T. O. atsistojęs trenkė ranka į veidą I. K. ir prasidėjo muštynės. I. pasipylė kraujas iš nosies. Jie mušėsi dviese, I. trenkė O. V. atgal. Po to jie atsirado koridoriuje, griuvo į metalo krūvą, I. atsistojo. M. R. sakė, kad jie baigtų muštis, matė kraują. A. paprašė, kad atneštų rankšluostį ir jis pavalė I. galvą. I. prisėjo ant lovos. P. O. net akys persivertė, kaip jis norėjo pulti ir klausė, kada bus pinigai. M. R. nesikišo, atsisėdo ant lovos, galvojo ,,darykit, ką jūs norit“. Besidaužydami atsirado koridoriuje ir sukėlė didelį triukšmą. Kai M. R. nuėjo pažiūrėti, tai matė, kad I. sėdėjo prie sienos, o O. stovėjo priešais jį ir ištisai jį spardė, daužė rankomis. I. užsidengė galvą ir pasisuko į tualeto duris. T. R. kaire koja 2-3 kartus stuktelėjo jam į juosmenį iš nugaros pusės tam, kad pažiūrėtų, ar dar sąmoningas, bet jis jau nejudėjo. A. atsirado šalia ir dar prieš išeinant pažiūrėjo, ar I. sąmoningas, stuktelėjo jam ties keliais. M. R. išėjo iš buto ir po kokios minutės išėjo A.. M. R. teigia, jog nuėjo į koridorių pažiūrėti išgirdęs, kaip subarškėjo skalbimo mašinos būgnas, matė, kad A. jį paėmė ir numetė į šiukšlyną. Tuo metu I. gulėjo ant nugaros, buvo daug kraujo, o O. su viena koja primynęs, jam trypė galvą. Po to kelis kartus užšoko ant krūtinės, ant pilvo. S. O., kad eitų į kambarį, kad užtenka, o jis tik pasižiūrėjo baltom akim. A. darė kažką su telefonu, po kiek laiko M. R. vėl pasakė, kad O. ateitų, nes gali užmuši. Tada jis atėjo, kartu išgėrė dar keletą stikliukų, parūkė, buvo apie 10 valanda, todėl A. pasiūlė eiti namo. Prieš išeinant nuėjo į tualetą, A. gal dešine koja pajudino I., ar dar jis gyvas ir kartu išėjo. Ryte paskambino O. paklausti, kaip I., į ką jis atsakė, kad I. visas mėlynas, nejuda. L. O. ateiti, kai jis atėjo, pasėdėjo, pakalbėjo, atėjo A., davė pinigų, nupirko butelį degtinės, truputį išgėrė. M. R. pasakė O., kad jis iškviestų medikus ir išėjo. Iš bendrabučio kaimynės sužinojo, kad O. sulaikytas. Po to, kai pats buvo sulaikytas, sužinojo, kad ir A. sulaikytas. I. atėjo pas O. V. į butą apie pusę 10 val. Kai M. R. išėjo namo, ar I. K. buvo gyvas – negali pasakyti, dar lyg judėjo I. šonai. Kokiais daiktais jis buvo mušamas – nežino, kol mušėsi kambaryje, jokių daiktų nebuvo. Po to atsirado lazdos. Nematė, kad O. I. muštų su pagaliu. Muštynės prasidėjo po kokių 5 minučių, kai I. atėjo į butą. Buvo šovusi mintis, kad I. gali užmušti ir apie tai pasakė O.. Nežino, kodėl nekvietė medikų, gal šokas buvo, buvo išgėręs, nesitikėjo, kad I. užmuš. Kitą dieną jis V. klausė, ar susitvarkė, liepė jam eiti namo ir kviesti medikus. T. V. pasakė, kad I. mėlynas ir negyvas, sakė, kad nesikelia. Sakydamas apie namų susitvarkymą, turėjo omenyje, kad jis turėtų susirinkti daiktus, nes ten viskas išmėtyta, kraujo pilna, metalas ir skardinės mėtosi. S. O., kad jis neminėtų, kad kartu su A. buvo jo bute tam, kad nebūtų problemų su policija ir, kad pasakytų, jog jie susimušė tarpusavyje. M. R. teigia, jog problemų nenorėjo, todėl, kad I. nemušė. Muštynes pradėjo ne M. R., o O. – pirmiausiai suduodamas smūgį ranka į veidą. Nežino, kodėl O. V. nurodė, kad pirmas smūgį sudavė M. R.. K. O. apkalba jį ir A. N. – nežino, mano, jog galbūt jam taip liepė sakyti ikiteisminio tyrimo pareigūnai. Teigia, jog ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad A. stuktelėjo I. dėl to, kad pažiūrėtų, ar jis dar sąmoningas. Tai nebuvo smūgiai. Kai buvo mušamas I. K., A. N. sėdėjo kambaryje ant lovos. Vienu tarpu, A. buvo atėjęs į koridorių ir prabuvo kokią vieną minutę. Nematė, kas tuo metu vyko prieškambaryje, o A. matė ištisai, nes jis stovėjo tarpduryje. Prieš išeinant A. R., O. intensyviai ,,darbavosi“, girdėjosi triukšmas, keiksmažodžiai. A. skalbimo mašinos būgną, kuris prieš tai voliojosi kambaryje, numetė į metalo krūvą jam iš kairės. Kai, jį paėmė nematė, bet kai subarškėjo, atkreipė dėmesį. Jis būgno į prieškambarį išsinešęs nebuvo, numetė tame pačiame kambaryje. Teigia, jog M. R. lūpa nuo seniai buvo peršalus, tą sakė ir medicinos ekspertams, tą turėjo užfiksuoti ir tyrėjai. Dešinę plaštaką ir dešinį riešą buvo nusibrozdinęs darbe. Ant batų kraujo atsirado tik tuo atveju, kai bandė patikrinti ar dar K. sąmoningas. Nežino, iš kur kraujas ant kito bato, gal bevaikštant užlašėjo. Buvo šokas, todėl ikiteisminio tyrimo metu neviską atsiminė. Apie šį įvykį žinojo draugas, kuris gyvena Laisvės alėjoje – jis paklausė kas yra, kodėl toks išsiblaškęs, jam pasakė, kad prisidirbo. Daugiau su niekuo nekalbėjo. Pas draugą išvažiavo, nes namuose nebuvo ką veikti. Nemanė, kad jį sulaikys, nesislapstė. Su I. K. niekada nebuvo susipykęs, su juo ginčų nebuvo. K. I. baksnojo į dešinės pusės nugarinę pusę ties juosmeniu gal 2 ar 3 kartus. Tą vakarą O. V. bijojo, nes po pasakymo, kad jis baigtų – jis taip pasižiūrėjo, kad pasidarė nejauku. Kai I. K. koridoriuje gulėjo ant žemės, jo galva buvo kruvina, jis buvo prisidengęs veidą, veidas buvo kruvinas. Daugiau niekam nebėgo kraujas. Ar O. V. buvo susižalojęs taip, kad bėgtų kraujas – neatkreipė dėmesio. A. N. atsinešė alkoholio, ar I. vartojo kartu alkoholį – neatkreipė dėmesio. Kurį laiką I. sėdėjo prie stalo, bet toliau nuo butelio.

Perskaitytuose jo parodymuose, duotuose ikiteisminio tyrimo metu (5 t. 84-89 b. l.) teigia, jog parašyta netiksliai, nes jis nespyrė, o bakstelėjo. Pasirašė po apklausos protokolu, nes buvo šoko būsenoje. Nei jis, nei A., I. nemušė. Tikrai, A. paėmęs būgną iš jo akiračio nedingo, protokole parašyta blogai, sakė taip, kaip atsiminė. Vėlesnėje perskaitytoje apklausoje (5 t. 95-98 b. l.) užrašyti parodymai yra tikslesni.

Ikiteisminio tyrimo metu 2015-04 20 duotuose parodymuose M. R. teigė, jog kaltę prisipažįsta iš dalies. Nurodė, jog galimai 2015-04-14 pradėjo girtauti su „Zidanu“ (O. V. pravardė) ir A., alkoholinius gėrimus gėrė trise, pas „Z.“ namuose. Ketvirtadienį 2015-04-16 ryte atsikėlęs paskambino ,,Z.“ , pakvietė jį pas save. Šiam atėjus, jie pavalgė, išgėrė vieną plastikinį butelį 1 l talpos 5 laipsnių stiprumo alaus, paskui išėjo pas „Z.“. Po kurio laiko atėjo A.. Kai atėjo A., iš jo pinigų nupirko degtinės. Atsimena, kad 21.30 val. atėjo „G.“ (I. K.), tuo metu jis (M. R.) su A. sėdėjo ant sofos. „Z.“ paklausė ,,G.“, kada šis jam paduos pinigus, ,,G.“ atsakė, kad paduos, tada jis (M. R.) irgi pradėjo klausinėti „G.“, kada atiduos „Z.“ pinigus, A. į tą pokalbį nesikišo. Tada „Z.“ trenkė kumščiu „G.“ į veidą ir iš karto po to užgriuvo ant jo, pradėjo jį mušti rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas. „G.“ bandė nusistumti nuo savęs „Z.“, jiedu nuo sofos besigrumdami nusirito ant grindų kambaryje. „Z.“ „G.“ sudavė tikrai daugiau nei 10 smūgių. Jiedu taip ritinėjosi ant grindų apie penkias minutes, kol nusirito iki prieškambario. Tada M. R. nuėjo link jų, A. nuėjo jam iš paskos. „G.“ sėdėjo prieškambaryje ant grindų, prie tualeto, atsirėmęs nugara į sieną, „Z.“ jį sėdintį spardė į šonus, spardė ištisai, be perstojo, bet kur. Tada M. R. kaire koja įspyrė tris ar keturis kartus „G.“ į nugaros šoną, dar du kartus įspyrė į dešinės kojos šlaunį. A. stovėjo priešais „G.“, maždaug ties buto lauko durimis. Jam dar nebaigus spardyti „G.“, A. taip pat prie jų prisijungė, įspyrė kelis kartus „G.“, mano, kad pataikė į kojas, nes A. nebuvo kaip prieiti arčiau „G.“. Tada M. R. nuėjo atgal į kambarį ir jau nebematė kas vyko prieškambaryje, tik pagal garsus girdėjo, kad vyksta muštynės, rėkė ir A., ir „Z.“, abu keikėsi įvairias žodžiais. „G.“ rėkė „Nemuškit, paduosiu tuos pinigus“. Tada pamatė, kaip iš prieškambario į kambarį įėjo A., nuo kambaryje, priešais kambario duris stovėjusios išardytos skalbimo mašinos pasiėmė nuardytą skalbimo mašinos būgną, grįžo su juo atgal į prieškambarį, iš karto išgirdo, kaip porą kartų suskambo būgno metalas, paskui A. įėjo atgal į kambarį, numetė būgną atgal ant skalbimo mašinos. Padėjęs būgną A. atsisėdo prie M. R.. Iš prieškambario toliau girdėjo muštynių garsus, suprato, kad „Z.“ toliau muša „G.“. Kai nuėjo pakviesti „Z.“, pamatė, kad jis kojomis trypia „G.“ ant galvos. Tuo metu „G.“ jau gulėjo ant grindų ant nugaros, viršutinė jo kūno dalis buvo be drabužių. Jis pakvietė „Z.“ atgal į kambarį, šis grįžo, jie dar išgėrė degtinės. Iš kambario nematė ir negirdėjo, kad „G.“ prieškambaryje judėtų, kad ką nors sakytų, kad bandytų keltis ar išeiti. Jis liepė „Z.“ išsivalyti kraujus, liepė niekam nesakyti, kad jis su A. buvo pas „Z.“ ir kartu su A. išėjo. Praeidamas pro „G.“ matė, kad šis gulėjo ant nugaros, jokių garsų neskleidė, nejudėjo, ar kvėpavo – netikrino. Ryte susiskambino su „Z.“, šis pasakė, kad „G.“ nejuda, suprato, kad negyvas, „Z.“ atėjus pas jį, paklausė ar išsivalė kambarius, liepė eiti namo ir paskambinti greitajai, liepė nesakyti, kad ten buvo jis ir A.. A. taip pat buvo atėjęs, kai pas jį buvo „Z.“. Po to, kai „Z.“ išėjo, jis su A. dar išgėrė degtinės. Kitą dieną bendrabutyje gyvenanti moteris vardu B., pasakė, kad „Z.“ išvežė policija. Šeštadienį vakare grįžo namo, išsiskalbė savo drabužius, skalbė todėl, kad jie buvo nešvarūs, kraujo nematė. Ant batų kraują matė, bet jų nevalė. Nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo (5 t., 84-89 b. l.).

Apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją M. R. aplinkybes nurodė, analogiškai, teigdamas, jog jis G. sudavė koja nuo 4 iki 6 kartų. Matė, kaip jį spardė O. V., buvo išėjęs į koridorių tris kartus, trečią kartą sakė, kad baigtų mušti. Matė, kaip A. N. išsinešė iš kambario skalbimo mašinos būgną, girdėjo skardos garsą, ką su juo darė A. nematė (5 t., 91-94 b. l.).

K. O. V. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog viskas teisingai surašyta jo parodymuose, duotuose ikiteisminio tyrimo metu, juos duodamas jis nemelavo, dabar ne viską gerai atsimena. Paaiškino, jog gėrė savo namuose, turėjo vieną litrinį plastikinį butelį alaus. Apie 6 valandą paskambino M. (R.) ir paklausė, ar gali ateiti išgerti degtinės. Jis atėjo su dviem buteliais degtinės, kartu išgėrė vieną butelį, kitą jis pasiėmė su savimi ir pasiūlė ateiti pas jį pavalgyti. Pavalgė jo namuose kugelio, išgėrė antrą butelį. Lauke sutiko A. (N.) ir pakalbėję nusprendė, kad reikia dar išgerti. O. V. davė pinigų, jis nupirko sulčių ir degtinės. Kodėl pas jį atėjo I. K. – nežino. Kai jis atėjo (apie 9 val. 30 min.), M. su A. jau buvo. O. V. paklausė I., kada bus pinigai, nes I. draugai iš jo buvo atėmę pinigus. I. pasakė, kad pinigai bus po savaitės ar mėnesio. T. M. paklausė I. apie pinigus ir taip gavosi grumtynės. Pirmiausiai jis su I. susipliekė – susistumdė, kritinėjo ant grindų, vartėsi ant butelių, sudavė jam kelis smūgius. Muštynes pirmas pradėjo A., o paskui pribėgęs O. V. trenkė kumščiu į žandą, tada keliu – į nosį ir I. parkrito. Viskas vyko prieškambaryje. M. sakė, kad viską pradėjo jis, t. y. O. V., bet teisybę sako jis, t. y. O. V.. I. nurengė A., nes grūdo į išangę šluotos galą, o jis (O. V.) grūdo staktos galą. Paskui žmogaus pasidarė gaila – taip pasielgė prigėręs, labai visų atsiprašo. Neatsimena, ar kas nors skatino muštynes ar liepė sustoti. G. (I. K.) prašė leisti jam išeiti, A. sakė durų neatrankinti daužyti jį toliau. Teigia, jog O. V. neturėjo tiek jėgų, kad galėtų užmušti G.. A. šokinėjo ant G. krūtinės ir ant galvos, visa galva jam buvo praskelta ir kruvina. I. buvo mušamas kambaryje ir prieškambaryje. M. tuo metu gėrė degtinę, A. truputį gėrė, truputį padaužė I.. M. sakė, ,,baikim daužyti“, o jie toliau su A. I. mušė. Teigia, jog prie žmogžudystės mažiausiai prisidėjo jis, t. y. O. V., o daugiausiai – A.. Prieš išeidamas iš buto, M. liepė niekam nesakyti jų vardų, nes bus blogai. Iš pradžių jis tylėjo policijoje, bet po kažkiek laiko pasakė viską, nes vis tiek tiesa būtų paaiškėjusi. Po muštynių O. V. pasiliko miegoti bute, iš ryto paskambino M., pakvietė ateiti atsigerti alaus. Atėjus pas M. ir išgėrus dar alkoholio, M. paklausė apie G.. Kai parėjo namo, vėl paskambino M., pasakė, kad G. negyvas, tada dar paskambino Tomui ir Nr. 112. Butą valė, nes norėjo, kad niekas nesužinotų apie tai ir jeigu būtų netikėtai grįžęs tėvas ar įėjęs kaimynas, tai bijojo būti kaltu. Į plastikinį maišelį sudėjo savo kelnes, rankšluostį ir bliuzoną. I. drabužius paliko prie jo, nes viskas buvo iškruvinta. O. V. nurodė, jog išgėręs būna agresyvus, supykęs – nekontroliuojamas. Su I. sutardavo gerai, nežino ar I. pyko ant jo už parašytą pareiškimą dėl jog draugų veiksmų. Nežino dėl ko A. ir M. mušė I., gal dėl pinigų. Pats su I. buvo ne kartą susimušęs. Anksčiau su A. nelabai išgerdavo, nes jo bijodavo.

Patikslino, jog pirmiausiai su I. susistumdė jis, po to A. jam kelis kartus į galvą ir kitas kūno vietas, kurias tiksliai neatsimena, trenkė su ,,barabanu“ (skalbimo mašinos dalimi), kuris iki įvykio nebuvo sulankstytas. M. I. spyrė į dantis, pradėjo bėgti kraujas, tada alkūne trenkė O. V., pataikė į galvą. M. I. galėjo suduoti apie 5-6 smūgius. I. prašė jį išleisti, bet durys buvo užrakintos. Durų raktai buvo arba pas O. V. arba duryse, tiksliai neatsimena. Ar I. kam nors sudavė smūgius – nežino, mano, kad nelabai galėjo jis kam nors suduoti, jis tik dengėsi nuo smūgių. A. dar daužė su keptuve ir skarda. M. tuo metu sėdėjo, gėrė ir sakė nemušti I.. O. V. nurodė, jog jis su staktos kampu sudavė apie 12 smūgių per galvą ir pataikė į krūtinę arba kažkur kitur. Vieną kartą buvo paėmęs staktą. A. buvo paėmęs šluotą, net šluotos kotas perlūžo ir tą galą norėjo I.i sukišti į išangę. Daugiau šluotos niekas nebuvo paėmęs, ji stovėjo prieškambaryje. A. buvo paėmęs šakutę ir dūrė G. į krūtinę. Nematė, kad M. būtų paėmęs šakutę. M. ir A. sakė nesakyti, kad jie buvo O. V. bute, kad gėrė ir, kad buvo atėjęs G.. Sakė pasakyti, kad jis, t. y. O. V. buvo vienas ir kad susimušė su G., nes buvo girti. Taip pasakojo ir medikams, kurie buvo atvykę. I. mirė tarp 11 val. ir 1 val. nakties, kai jie jau buvo išėję. Jie išėjo apie 11 val. vakaro. N. I. sąmonės atgavęs, nes buvo jau be gyvybės ženklų. Atsimena apklausą pas ikiteisminio tyrimo teisėją, ten davė visus parodymus ir parodymų patikrinimo vietoje metu viską nurodė teisingai. Patikslino, jog jis, t. y. O. V. I. su stakta pataikė į galvą ir į krūtinę. Koja – į šonkaulius ir iš kulno davė į pilvą. Kai jam spyrė jis gulėjo ant nugaros prieškambaryje. Mano, kad dar I. K. buvo gyvas, kai jį mušė. Teigia, jog labai gailisi, kad taip padarė. Jo sesuo R. buvo I. žmona. Prieš įvykį gėrė apie savaitę laiko. Tą dieną buvo išgėręs 3 1 litro talpos butelius (,,bambalius“) alaus, degtinės tą dieną negėrė, nes nebuvo už ką nusipirkti. Vėliau su M. kartu išgėrė degtinės – dviese 0,5 l talpos butelį, po to dar vieną, kartu su M. ir su A.. Nuo alkoholio sutrinka jo atmintis, dėl smegenų sukrėtimo prieš 1-3 metus yra gulėjęs ligoninėje. Laisvalaikiu žaisdavo krepšinį ir rinkdavo metalą. Greitosios nekvietė, nes galvojo, kad I. atsikels ir eis namo, bet nebeatsikėlė. Kai iš buto išėjo M. ir A., I. jau buvo be gyvybės ženklų.

Metai prieš šį įvykį, dėl to, kad I. draugai iš O. V. atėmė pinigus ir jį sužalojo, jis parašė pareiškimą policijai, porą kartų po to yra sumušęs I. dėl to, kad neatiduoda pinigų. M. I. atžvilgiu piktumo neturėjo. Mano, kad nuo M. smūgių I. numirti negalėjo. Su M. ir A. parodymais nesutinka, jie apkalba O. V., o jis nenori prisiimti jų kaltės. Taip pat O. V. nurodė, jog spardė I., kol pavargo, tai užtruko apie 50 minučių. Atsakydamas į advokato D. Svirinavičiaus klausimą nurodė, jog šiandien tiksliai neatsimena viso įvykio, nes atmintis yra sutrikusi. Patikslino, jog M. R. I.i ranka trenkė į žandą dėl pinigų, gal ir lietė dantis. Po to spyrė kambaryje arba prieškambaryje, gal labiau kambaryje, kokioje pozoje tuo metu buvo I. – neatsimena. Batų pėdsakai galėjo būti, nes A. ant I. šokinėjo. Taip pat buvo kruvinų pėdsakų kambaryje. A. meluoja, nes su koja netikrino, ar G. dar gyvas. I. buvo nuėjęs į tualetą, bet jį A. ištempė ir prieškambaryje daužė. K. I. ėjo į tualetą jis buvo jau sumuštas. Jį mušė A. ir O. V..

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, jis nurodė, jog į jo butą atėjus G. (I. K.), jis kaip visada užrakino duris iš vidaus, M. pradėjo klausinėti apie pinigus, ir pirmas koja G. spyrė į dantis, dėl ko pasipylė kraujas. Po to, I. ėjo į tualetą, tačiau jį iš tualeto išsitraukė A. N. ir pradėjo mušti prieškambaryje – spardė į įvairias kūno vietas, atsinešė skalbimo mašinos būgną ir juo trankė. Mušdamas ragino ir O. V. mušti G., O. V. taip pat pradėjo jį mušti – sudavė ranka į skruostą, keliu į nosies sritį, spyrė į šonkaulius. P. A. atsinešė grindų šepečio kotą ir daužė juo pataikydamas į įvairias vietas, po to dar daužė medine lazda, bandė durti šakute. K. G. gulėjo, A. užšoko ant jo nežiūrėdamas kur – ant galvos, krūtinės, pilvo. A. ir M. išėjo, kai G. jau nejudėjo, liepė niekam nesakyti, kad jie buvo. Jiems išėjus, suprato, kad G. miręs. O. V. patikslino, jog pripažįsta, kad sudavė I. tris smūgius, tačiau dėl tiek jis negalėjo mirti. M. sudavė tik vieną kartą koja į dantis, o likusius sužalojimus padarė A.. Jis nesustabdė A., nepasakė, kad nemuštų I., nes bijojo, kad šis jį patį sumuš arba užmuš, kadangi jau buvo patyręs A. smurtą maždaug prieš savaitę ar dvi, buvo jį sumušęs. (4 t., 130-134 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo teisėjo atliktoje apklausoje O. V. taip pat nurodė, jog pirmas apie pinigus pradėjo klausinėti M. ir M. pirmas spyrė nukentėjusiajam į dantis. K. I. grįžo apsiprausęs kraują iš vonios, apie pinigus jo klausinėti pradėjo A. ir jis, t. y. A. ir O. V. pradėjo spardyti I., nurodė jog įspyrė į galvą, į nosį ir dar 4 kartus į šonkaulius. A. liepė ,,varyti“, t. y. spardyti toliau, bet O. V. nuo spardymo pavargo. A. mušė I. skalbimo mašinos būgnu, keptuve, skarda nuo skalbimo mašinos, šluota, bandė įdurti šakute bei įkišti į išeinamąją angą šluotos kotą, todėl numovė jam kelnes. A. užsilipęs ant I., koja trypė galvą 5-8 kartus, šokinėjo I. ant krūtinės. M. ir A. norėjo iš I. „išmušti“ pinigus, kuriuos iš O. V. buvo atėmę I. draugai, nors O. V. jų neprašė to padaryti. Patikslino, jog A. galėjo suduoti būgnu gal kokia 15 kartų, su skarda – gal 10 kartų, lazda – gal 5-8 kartus į įvairias kūno vietas, be to trypė galvą gal 5 kartus bei 3 kartus šokinėjo ant krūtinės, ranka gal kokius 2 kartus sudavė. M. įspyrė vieną kartą į dantis (4 t., 136-138 b. l.).

Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t. 66-69 b.l.), kur nurodė, jog I. K. santykiai su M. R. buvo normalūs. A. N. I. buvo sumušęs, dėl ko – nežino, tačiau po to jie prie butelio bendravo. Su jos broliu I. susimušdavo, kai būdavo išgėrę. I. susimušimai buvo įprastas dalykas. O. yra cerebrinis paralyžius ir turi kažkokią protinę negalią. Fiziškai tai jį riboja. I. išgėręs būdavo ramus, nepuldavo muštis. M. R. ir A. N. pažinojo mažai, bet M. būdavo ramesnis, o A. agresyvesnis. Brolis jai nesiskundė, kad jį A. N. skriaudžia.

Patvirtino posėdžio metu perskaitytus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jog miręs vyras vilkėjo vien apatinėmis kelnaitėmis, ant kūno ir aplinkui jį prieškambaryje matėsi daug sukrešėjusio, tamsaus kraujo dėmių, akivaizdžiai matėsi ant kūno smurto žymės. 11.32 val. konstatavo vyro mirtį. Tame bute buvęs 20-30 metų amžiaus vyras papasakojo, kad iš vakaro su I. K. vartojo alkoholį šiame bute, kad susiginčijo dėl kažkokios senos skolos, kad jis sudavė žuvusiajam smūgį, tas sudavė jam atgal, jiedu pradėjo muštis. Jokių kitų muštynėse dalyvavusių asmenų vyras nepaminėjo. Vyras vis kartojo pasakojimą, kaip susimušė, pagal jo pasakojimą ir jo išvaizdos požymius akivaizdžiai matėsi, kad vyras turi kažkokią protinę negalią (1 t., 99-101 b. l.).

Liudytojas A. B. nurodė, jog iš kaltinamųjų pažįsta tik kaimyną O. V.. Buvo parūkyti apie 5 val., prieš tai buvo ramu. Negali pasakyti, kas ateidavo pas O. V., nes nemato (yra aklas). Girdėdavo triukšmą, muziką, nežino ar buvo vartojami alkoholiniai gėrimai. O. V. gyveno su tėvu, paskutiniu metu būdavo vienas, nes tėvas slaugo savo motiną. Kai dar matydavo, tai atskirdavo O. švogerį G.. Tą dieną, kai atvyko policija ir buvo rastas lavonas, matė praeinantį šešėlį, kuris ėjo nuo lifto pusės pas O., girdėjo, kad ramiai atsidarė durys. Nuo šešėlio iki policijos atvykimo praėjo apie 2 valandas. Negarantuotas, jog tai buvo O., nes jis visada pasisveikindavo, o šis asmuo – ne.

Liudytoja B. Š. nurodė, jog visus kaltinamuosius ir nukentėjusįjį pažįsta. K. G. ir O. būdami girti mušdavosi. O. su kaimynu Ernestu žaisdavo krepšinį, tai ne kartą matė. Nežino, ar kiti kaltinamieji bendraudavo su O. V., bet jie visi gerdavo, gal užeidavo ir M. R.. Dieną prieš tai, kai pamatė policiją, jos namuose nebuvo. Tą dieną, kai pamatė policiją, skambino Mariui, klausė, ar jis ten dalyvavo, jis sakė, kad užėjo pas O., ten atėjo G., spyrė G., nes norėjo jį išvaryti iš O. namų. Po to, gal dar kartą skambino M. R., norėjo paklausti ar prikišo prie to rankas, ar ne – jis atsakė, kad ne. Klausė dėl to, jog iš kaimyno Tomo sužinojo, jog tą naktį O. bute baliavojo A., M., G. ir O.. A. tą pačią dieną irgi skambino bet apie įvykį nieko neklausė. R. V. su G. turi bendrą dukrą, tačiau mergaitė būdavo pas globėją, R. V. geria raminamuosius, ji nuolat nervinėje būsenoje, jaučia nerimą. Ji su I. išgerdavo, su juo mušdavosi.

Teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. B. Š. šiuos parodymus patvirtino, tik teigė, jog pareigūnams nesakė, kad A. išgėręs yra agresyvus.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja nurodė, jog 2015-04-16 vakare, apie 19.30-20.00 val. parduotuvėje „K.“ sutiko O., kuris pirko alaus, sakė, kad pas jį yra A. su M., kad jie visi kartu geria. Kitą dieną, t. y. 2015-04-17 pamatė kieme daug policijos pareigūnų ir kaip išvedė sulaikytą O.. Iš pareigūnų sužinojo, kad O. bute yra nužudytas žmogus. Ji iš karto įtarė, kad „G.“ nužudyti galėjo A., nes jis tame bute gėrė, žino A. agresyvų, konfliktišką ir neprognozuojamą būdą, kai jis yra girtas. Tada ji paskambino Mariui, pasakė, kad rastas „G.“ lavonas, paklausė ar jie „prikišto“ prie to rankas. M. pasakė, kad iš vakaro girtavo su A. ir O. pas O. namuose, kad apie 21.30 val. pas O. atėjo ir pradėjo belstis „G.“, M. atidarė, nenorėjo jo įleisti į butą, nes bute jau buvo stipriai girtas A., M. bijojo, kad A. gali prie „G.“ prisikabinti. Sakė, kad jis, t. y. M. spyrė „G.i“ porą „pendelių“, kad jis neitų į butą, bet „G.“ vis tiek įsibrovė pas O.. M. sakė, kad „G.“ atsinešė du „bambalius“ alaus, kad jis pats iš O. išėjo namo apie 23.30 val., paliko pas O. A. ir „G.“, „G.“ buvo dar gyvas. M. nepasakė, kad pas O. namuose vyktų kokios nors muštynės. Po skambučio M., ji paskambino ir A.. Jis atsiliepė, bet vos liežuvį vertė, buvo visiškai girtas, su juo nėjo susikalbėti. Dar tą pačią dieną M. jai skambino keletą kartų, vis klausė, kas girdėti bendrabutyje dėl „G.“ nužudymo, bet ji nieko nežinojo. M. jai sakė, jog jis ne Kaune. Jis skambino ir kitą dieną, ji jam sakė, jog jei jis „neprikišo nagų“ prie „G.“, tegu grįžta namo. M. tikino, kad jis nieko „G.i“ nepadarė. Sekmadienį grįžusi namo iš kaimynų sužinojo, kad sulaikyti M. ir A..

Liudytoja D. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog gyvena toje pačioje laiptinėje, kur ir O. V.. Nukentėjusiojo nežino. Apie patį įvykį nieko negali pasakyti. Iš vakaro O. stumdėsi su kažkokiu vyru koridoriuje, jie buvo išgėrę. Matė, kad jie pykosi ir kalbėjo apie 10 eurų skolą, O. sakė, jog, jei neatiduos skolos, užmuš. Jie buvo dviese, po to išlindo kaimynas ir liepė jiems apsiraminti. Kadangi taip vykdavo kasdien, tai nelabai kreipė dėmesio.

Perskaičius liudytojos D. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kur ji nurodė, jog girdėjo, kaip 1102 buto šeimininkas O., šaukė: „Pyderas, aš tave užmušiu, nori dabar užmušiu su taburete, dėsiu kėde į galvą“, nugirdo duslų trenksmą, po ko toliau girdėjosi riksmai ir muštynės, ne mažiau 3 vyrų kalbos, 2015-04-17 ryte išėjo į darbą apie 08.50 val., tuo metu jokio triukšmo pas O. negirdėjo (1 t., 97 b. l.), liudytoja nurodė, jog šie parodymai teisingi. Patikslino, jog jos butas viename koridoriaus gale, O. – kitame. Konfliktą matė, nes buvo išėjusi į koridorių šnekėti telefonu. Dar juos aprėkė, liepė ramintis. Kad tame bute mirė žmogus, sužinojo kitą dieną. Triukšmas buvo iš vakaro. Bute girdėjo trijų vyrų balsus, bet jų nematė, koridoriuje jie buvo dviese.

T. P. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog kitą rytą, anksti ryte susiskambino su M., kuris pasakė, kad jam paskambino O. ir pasakė, kad pas jį namuose guli lyg tai negyvas, galimai sumuštas „G.“. M. iš balso atrodė išsigandęs. Tada jis paskambino O.. O. pasakė, kad pas jį namuose tarpduryje guli „G.“, nejuda, kad bandė jį krutinti, bet „G.“ vis tiek nejuda, kad jis „išmėtytas“ mėlynomis dėmėmis. Jis liepė O. kviesti greitąją medicinos pagalbą, kas nutiko O. nepasakė. Paskui dar M. jam skambinėjo, klausė ką daryti, jis pasakė tą patį, ką ir O. – kad reikia kviesti greitąją medicinos pagalbą. Visą dieną M. jam skambino, vis klausė ar ką nors sužinojo dėl „G.“. Grįžęs iš darbo sužinojo, kad G. mirė. Tą patį vakarą M. jam skambinėjo, siūlė susitikti, bet jis nenuėjo. Kitą dieną M. skambinėjo dar, apie įvykį nieko daugiau nepapasakojo (1 t., 103-106 b. l.).

Vadovaujantis BPK 276 str. 4 d. teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojo D. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Jis nurodė, jog 2015 m. balandžio mėn. buvo nuvažiavęs pas savo draugą M. R. į svečius. P. M. buvo pamiršęs savo telefoną. Gal po dviejų dienų, ryte apie 8 val., M. jam telefoną atvežė. Atrodė susinervinęs, sunerimęs, pasakė, kad „prisidirbo“, kažkam „davė į galvą“, kad jo ieško policija ir, kad kažkas jau yra sulaikytas. Klausė jo daugiau, bet M. sakė, kad papasakos vėliau ir išėjo. Tą pačią dieną apie pietus pas jį atvyko policijos pareigūnai ieškoti M.. Kitą dieną M. sesuo ar mama ir pasakė, kad jis ir jo draugas A. ir dar kažkas trečias sulaikyti dėl nužudymo (1 t., 116-117 b. l.).

Parodymų patikrinimo vietoje metu O. V. parodė, kad atrakino I. duris, šis įėjo, pasisveikino, O. V. duris užrakino, parodė vietą ant sofos – lovos, esančios prie sienos, kur atsisėdo I., o jis pats atsisėdo I. iš kairės. Po to M. pasakė: „Kada bus pinigai“, I. atsistojo, pasakė: „Po mėnesio, po savaitės“, po to M. atsistojo ir aukštai pakėlęs koją, spyrė I. į dantis, po ko I. atsisėdo, pakui ėjo nusiprausti, nusiprausęs atsisėdo ant grindų šalia tualeto. T. A. pasakė, kad eina su juo pasiaiškinti, A. paėmė „barabaną“, „daužė, daužė ten jam galvą“. K. A. atėjo „pasiaiškinti“ su I., O. V. buvo kambaryje, gėrė stikliuką degtinės. Po to pats atėjo ir sudavė I. ranka į žandą. Pamatė, kaip A. I. „barabanu“ trankė galvą, parodė, nuo kur A. paėmė skalbimo mašinos būgną ir juo sudavė ant grindų sėdėjusiam I. penkis kartus per galvą, paskui dar du smūgius į kaktą, iš viso A. sudavė I. būgnu gal dešimt kartų. Taip pat parodė, kur po to A. numetė skalbimo mašinos būgną, kur buvo skarda nuo skalbimo mašinos, kuria A. sudavė apie penkiolika smūgių I., gulinčiam ant nugaros. Po to, parodė, kaip pats O. V. sudavė gulinčiam ant grindų I. apie dešimt – dvylika smūgių kojomis į įvairias kūno ir galvos vietas, spardė į šonkaulius, rankomis sudavė du kartus į veidą. O. V. paaiškino, kad A. dar sudavė I. porą smūgių kojomis į galvą ir į šonkaulius ar į pilvą, I. jau buvo susilenkęs. Paaiškino, kad pirmas I. mušė A., pats O. V. atėjo antras, sudavė I. smūgį delnu, paskui koja į sėdmenis porą smūgių, paskui spardė į šonkaulius, į visas kūno vietas, net pavargo spardyti, A. sėdėjo kambaryje ir sakė „Davai, varyk, varyk“. A. trypė I. galvą kojomis, šokinėjo jam ant galvos, O. V. parodė, kaip tai A. darė užšokdamas ant krūtinės ir ant galvos aštuonis ar devynis kartus. Pats O. V. stovėjo tuo metu kampe prie kambario durų, žiūrėjo, kaip A. trypė I., o M. tuo metu sėdėjo kambaryje ant sofos – lovos prie lango, gėrė degtinę, paskui jis atėjo ir pasakė: „Jūs baikit jį daužyt“. B. A. ištempė I. iš tualeto, pasakė ,,Davai, maunam jam kelnes, trusikus, batus“, nurengė jo drabužius, pasakė kišti jam į išangę pagalį, ir A. paėmęs šluotos kotą, jo galą kišo I. į išeinamąją angą. Taip pat O. V. parodė šalia tualeto durų kampe stovinčią medinės durų staktos dalį ir kaip jis (O. V.) porą kartų kišo ją I. į išeinamąją angą. M. sudavė I. smūgį ranka ar alkūne taip, kad I. nukrito, tada, kai I. dar nebuvo sudaužytas, buvo tik „biškį“ paspardytas. Iš viso M. sudavė I. du smūgius – vieną smūgį koja į dantis kambaryje ir vieną smūgį ranka į veidą. Po to, kai galutinai buvo sumuštas I., A. ir M. išėjo namo (4 t., 139-142 b. l.).

M. R. 2015-05-06 parodymų patikrinimo vietoje metu parodė sofą-lovą, ant kurios sėdėjo „Z.“ (O. V.) ir sofą– lovą, ant kurios sėdėjo jis su A.. „Z.“ atrakino duris, įsileido „G.“ į vidų ir užrakino duris, parodė sofą, ant kurios atsisėdo „G.“. Tarp „Z.“ ir „G.“ išėjo kalba apie skolą ir jiedu pradėjo ginčytis, paskui „Z.“ kumščiu trenkė „G.“ į veidą, pradėjo grumtis ant sofos – lovos, vėliau ant grindų prie apvalaus stalo. Tada pasipylė ant grindų kraujo. Taip besigrumdami jie atsirado koridoriuje, iš ten girdėjosi didelis triukšmas. Tuo metu M. R. ir A. sėdėjo ant sofos, esančios prie lango. „Z.“ kalbėjo keiksmažodžiais dėl pinigų, kuriuos turėjo atiduoti „G.“. Praėjus kelioms minutėms, pats nuėjo į koridorių, pamatė „G.“ sėdintį ant grindų nugara į sieną, kairiu šonu šalia tualeto patalpos, sulenktais keliais, parodė, kaip pats M. R. atsistojo prieškambaryje ties įėjimu į kambarį, prie „G.“ dešiniojo šono, paaiškino, kad „Z.“ tuo metu stovėjo priešais „G.“, ties vonios patalpos durimis, po to atėjo A., parodė vietą M. R. iš dešinės, kur atsistojo A.. M. R. parodė, kaip jis pats, ant grindų sėdinčiam „G.“, įspyrė tris-keturis kartus į dešinįjį šoną, ties juosmeniu, ir dar porą kartų įspyrė į sulenktas kojas, maždaug į dešiniosios šlaunies nugarinį paviršių. M. R. paaiškino, kad tuo metu „Z.“ stovėdamas priešais „G.“ kojomis ir kumščiais daužė „G.“ į galvą ir visas kitas kūno vietas, tuo metu sudavė ne mažiau kaip dešimt smūgių. M. R., sudavęs smūgius išeidinėjo atgal į kambarį, prieš išeidamas matė, kaip A. porą kartų įspyrė „G.“ į koją. Išėjęs atgal į kambarį, atsisėdęs ant sofos – lovos, girdėjo triukšmus, pamatė, kaip iš koridoriaus į kambarį įėjo A., pasiėmė priešais kambario duris gulėjusį būgną, grįžo su juo atgal į koridorių, nematė, ką A. prieškambaryje darė su tuo būgnu, tik girdėjo du skardos garsus, po to matė, kaip A. padėjo būgną atgal ir atsisėdo prie M. R.. Jam sėdint su A., prieškambaryje toliau girdėjosi muštynės ir rėkavimai. Po kurio laiko M. R. atėjo pasakyti, kad ,,Z.“ baigtų, ateitų į kambarį, pamatė „G.“ gulintį ant grindų, kojomis į duris, galva į priešingą pusę, lyg gulėjo ant dešinio šono, o „Z.“ stovėdamas „G.“ iš kairės viena koja užmynęs ant „G.“, kita koja spyrė jam į galvą. Toliau nestovėjo ir nežiūrėjo, nuėjo atgal atsisėdo, muštynės vyko. Kai M. R. atėjo antrą kartą, „G.“ buvo be džemperio, marškinėliai buvo užkelti, aplinkui matėsi kraujo, matėsi, kad buvo prakirsta virš antakio, „G.“ veidas buvo kruvinas. Jis vėl nuėjo į kambarį, prieš tai pasakęs „viskas, eik į kambarį, gana“, „Z.“ atėjo ir atsisėdo, o „G.“ liko gulėti ant grindų. Išeidamas su Artūrų apie 22.00 val., matė, kad „G.“ kvėpavo, peržengė per jį, liepė „Z.“ užsirakinti ir išėjo (5 t., 95-98 b. l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2015-10-08 specialisto išvadoje Nr. M 418/15(02) nurodyta:

I. K. mirties priežastis yra buka krūtinės ir pilvo trauma su daugybiniais sumušimais, kraujosruvom bei odos nubrozdinimais, dešinės pusės 2-8, kairės pusės 2-9 šonkaulių lūžiais, praduriant kairį plautį, kairio plaučio ir širdies sumušimas, kairiojo inksto, kairiojo antinksčio ir plonžarnės pasaito plyšimas, oro ir kraujo susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje, kraujo susikaupimu pilvo ertmėje. Traumą lydėjo ūmiai progresuojantis širdies ir kvėpavimo funkcijos nepakankamumas bei trauminis šokas.

I. K. mirė 12-24 val. iki momento kai jo kūno apžiūros įvykio vietoje buvo fiksuoti lavoniniai reiškiniai (2015-04-17 13:35 val.).

I. K. kūne konstatuota daugybiniai galvos plaukuotos dalies, veido, kaklo, krūtinės, nugaros, pilvo, juosmens, abiejų rankų ir kojų sumušimai su odos nubrozdinimais, minkštųjų audinių kraujosruvomis ir muštinėmis žaizdomis, apatinio žandikaulio keturių priekinių dantų panirimai, dešinės pusės 2-8, kairės pusės 2-9 šonkaulių lūžiai, kairio plaučio pažeidimas 9-6 šonkaulio lūžgaliu, kairio plaučio ir širdies sumušimai, skydliaukės dešinės skilties ir skrandžio sumušimai su kraujosruvomis; kairio inksto, kairio antinksčio ir plonosios žarnos pasaito plyšimai, trauminis oro ir kraujo susikaupimas kairėje pleuros ertmėje, kraujo susikaupimas pilvo ertmėje ir užpilvaplėvinio tarpo audiniuose, trauminė kraujo išlaja po voratinkliniu galvos smegenų dangalu ant abiejų pusrutulių momeninėse srityse. Visi sužalojimai teismo medicininiu požiūriu yra vienodo susidarymo laiko, švieži, padaryti prieš pat mirtį ir kategoriškai negalima pasisakyti apie jų padarymo seką. Nors ant kūno kairės pusės (kakle, krūtinėje, pilve, klubinėje srityje ir ant kairės rankos) stebėti banguotų batų pado rašto purvinai kruvini atspaudai leidžia daryti objektyvią prielaidą, jog šiais trauminiais poveikiais padaryti sužalojimai sekė po kruvinųjų sužalojimų galvoje ir veide padarymo. Galvos plaukuotoje dalyje ir kaktoje konstatuota daugiau kaip dešimt muštinių tiesiaeigių žaizdų, padarytų smūgiuojant riboto paviršiaus kietu buku daiktu su išreikštomis tiesiaeigėmis briaunomis. Sprande, kaklo priekyje ir šonuose, krūtinės priekyje abipus, pakrūtinio srityje pilvo kairiame krašte, kairėje klubinėje srityje, juosmens kairėje pusėje, didelė dalis konstatuotų odos nubrozdinimų rodo juos esant padarytus kieto buko pailgo briaunuoto apie 3.5x4 cm pločio daikto galu, kuriame galėjo būti papildomas išilgine kryptimi orientuotas tiesus siauras iki 3 cm už galo išsikišęs elementas. Abiejų rankų dilbiuose, alkūnėse ir plaštakose odos nubrozdinimai taip pat rodo gausius traumuojančius kontaktus su briaunuoto objekto stačiakampiu galu. Nemaža dalis odos nubrozdinimų veide, ausyse, kakle, krūtinėje, nugaroje ir rankose, poodinės kraujosruvos rankose, šlaunyse ir blauzdose atspindi tik grupinės priklausomybės žalojusio paviršiaus savybes – kietas bukas riboto paviršiaus daiktas. Krūtinės kairėje pusėje žemiau raktikaulio vidinio galo konstatuota keturių vienodų paviršinių taškinių durtinių žaizdelių linijinė seka 2 cm ilgio atkarpoje yra tipinga keturpirštės šakutės dūriu padaromiems sužalojimams. Kaktos dešinėje pusėje virš gumburo konstatuotas odos nubrozdinimas su odos paviršinio sluoksnio lygiagrečių siaurų apie 4 mm pločio skiautelių atvertimu kaip ir abiejų plaštakų delnuose bei pirštuose, tikėtina susidariusios nuo kontakto su kietu, gruoblėtu, galimai metaliniu paviršiumi, perforuotu nedidelėmis apvaliomis ar pailgomis skylutėmis. Šonkaulių lūžiai ir plaučio pažeidimas šonkaulio lūžgaliu susidarė nuo krūtinės ląstos deformavimo iš priekio link nugaros įstrižai iš kairės į dešinę batu apauta koja padu spardant kairę krūtinės pusę ir pakrūtinio sritį, arba užšokant, trypiant ant šios srities. Šių sužalojimų padarymo metu I. K. turėjo gulėti aukštielninkas, kiek ant dešinio šono. Širdies ir kairio plaučio sumušimai, tai pat skrandžio sienelės sumušimas ir plonžarnės pasaito plyšimas galėjo kilti kaip nuo to paties krūtinės ir pakrūtinio srities kairės pusės traumavimo apauta koja, taip ir nuo smūgių į šias sritis kitu kietu buku riboto paviršiaus daiktu. Kairiojo inksto ir kairiojo antinksčio plyšimai susidarė nuo vieno ar daugiau smūginių kontaktų į juosmeninės srities kairę pusę kietu buku plokščiu briaunuotu apie 3,5 cm pločio daiktu. Plaučio ir širdies pažeidimai, inksto, antinksčio ir žarnų pasaito plyšimai atitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo masto kriterijus. Gilios muštinės galvos plaukuotos dalies žaizdos bei veidinės dalies muštinės žaizdos, dantų panirimas, šonkaulių lūžiai, kraujo išsiliejimas po voratinkliniu galvos smegenų dangalu izoliuotai vertinant gyvam asmeniui būtų kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Likusieji paviršiniai sužalojimai – poodinės kraujosruvos, odos nubrozdinimai, minkštųjų audinių kraujosruvos būtų kvalifikuojamos nežymiu sveikatos sutrukdymu.

I. K. lavono kraujyje rasta 1,98 ‰ (promilės) etilo alkoholio, šlapime rasta 2,77 ‰ (promilės) etilo alkoholio. Tokia koncentracija kraujyje vertinama vidutiniu girtumo laipsniu.

I. K. mirė nuo krūtinės ir pilvo sumuštinių visumos, davusios vidaus organų sunkius pažeidimus. Pomirtinių sužalojimų I. K. kūne nenustatyta.

Griuviminei traumai priskirtinų sužalojimų nekonstatuota. Daugybinės poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai abiejų rankų alkūnių, dilbių ir plaštakų srityse (kiekvienoje rankoje po daugiau nei trisdešimt kontaktų), taip pat galimai poodinės kraujosruvos kairėje blauzdoje yra gynybiniai sužalojimai, tai yra susidarę dengiantis rankomis ir kojomis nuo į kitas kūno vietas (galvą, liemenį) suduodamų smūgių.

Daugybiniai gynybiniai sužalojimai rankose ir kintanti nukentėjusiojo ir užpuoliko tarpusavio padėtis (sužalojimai skirtingose kūno plokštumose) rodo, kad didelę daugumą sužalojimų I. K. patyrė būdamas sąmoningas, koordinuotai besiginantis ir judantis.

Kraštutinai tikėtinas maksimalus išgyvenimo po sužalojimų padarymo laikas – trys valandos.

Sužalojimų skaitlingumas, pobūdžio įvairovė ir išsidėstymas skirtingose kūno vietose rodo, kad aukos ir užpuoliko(ų) tarpusavio padėtys keitėsi. Jis galėjo būti mušamas ir stovintis, ir pargriautas ir dar pasivartantis.

Absoliutaus sužalojimų skaičiaus dėl itin didelės jų gausos pasakyti neįmanoma. Vien kiekvienoje rankoje mažiausiai po trisdešimt atskirų trauminių kontaktų, galvos plaukuotoje dalyje, veide ir kakle daugiau nei dvidešimt atskirų trauminių kontaktų; nugaroje, krūtinėje ir pilve taip pat daugiau nei dvidešimt trauminių kontaktų; abiejose kojose virš dešimt trauminių kontaktų. Vyrauja stiprūs smūginiai kontaktai. Kūno padėties po mirties keitimo ar pervilkimo požymių neužfiksuota (3 t., 60-70 b. l.).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas ekspertas J. V. nurodė, jog savo išvadą palaiko. Krūtinė yra cilindro formos kūno dalis, į tai įeina ir nugara, ir šonai. Visi lemiami smūgiai buvo suduoti į krūtinės kairiąją pusę – pažeistas kairys plautis, širdis, sumuštas suplėšytas kairys inkstas, suplyšęs kairės pusės šono pasaitas. Dešinėje pusėje konstatuoti tik išoriniai, paviršiniai sužalojimai, t. y. nėra į gylį einančių padarinių nematau, mažiausiai paliesta dešinioji nugaros pusė, sužalojimai nėra tokie gausūs ir šioje pusėje nėra vidinių sužalojimų. Visa masė iš išorės sužalojimų perdavusių smūgio jėgą į skeletą, sulaužė kairiosios krūtinės pusės šonkaulius, ant kurių galų susižalojo plautis, krūtinės centrinė dalis ir kairė pusė smūgius perdavė į širdies plotą. Visa giluma yra iš kairės juosmens pusės. Šonkaulių lūžiai būtų, kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes plautis nebuvo sužalotas, tačiau visi sužalojimai ,,krenta į tą pačią lėkštę“, kadangi yra vertinama gausa išorinių sužalojimų. Tokio stipraus svorio sužalojimai, kurie prakiaurina plautį, orą praleidžia į pliauros ertmę, sumuša širdį, nebesuteikia organizmui reaguoti į gilinamą skausminį šoną. Dešinės pusės sužalojimai yra mažiau reikšmingi negu kairė kūno pusė. Visumoje žmogus miršta progresuojant šokui, kuris sumuojasi gilindamas skausmą, vidinį kraujavimą į audinius. Dešinėje pusėje yra lūžę šonkauliai nuo 2 iki 8, bet plautis nebuvo pažeistas ir pilvo dalies dešinėje pusėje nėra sužalojimų. Tik tai, kas ateina iš kairės pusės traumavimo. Sužalojimų yra dešiniajame šone ties juosmeniu, užpakalinėje pusėje pažasties linijoje yra poodinė kraujosruva ir galimai šonkaulių lūžiai. Anatominės linijos leidžiasi per visą liemenį. Dešinės pusės sužeidimas traktuojamas, kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Į krūtinkaulį būta nestipraus smūgio. Tas, kas čia parašyta yra traktuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu, nes šonkauliai nepaliesti. Skaičiuojant mirties laiką rėmėsi kolegos nustatytais duomenimis. Batų atspaudai yra nedinamiški, todėl byloja apie trypimą. Jeigu visas atspaudas lieka užneštas, tai formą atspaudžiantis veiksmas yra be dinaminio komponento, paliekant kaip štampą. Toks duomuo panaudotas tik sužalojimų sekos loginiam pagrindimui, kad iš kažkur turėjo būti kruvinų sužalojimų, kai smūgiuota ar mindyta šios kūno sritys - batai jau buvo sutepti krauju. Nuplovus kūną atspaudai išnyko, nes tai yra nesužalojimai. Buvo paspausta, užlipta, galbūt šokinėta, nes krūtinėje yra šonkaulių lūžiai eilėmis išsidėstę, kurie byloja apie kūno deformaciją, kuri dažniausiai pasireiškia gulinčiam nuo spaudimo, užlipimo, paminkymo. Padariniai tokie, kas viduje, o išorėje neatsispaudžia nubrozdinimai. Kada kairė pusė ir šonkauliai sulaužyti deformacijomis, jėga yra pakankama, kad naujo amžiaus vyriškio šonkauliai neatlaikytų deformacijos ir lūžinėtų. Smūgyje, poveikyje vyrauja masės komponentas prieš greičio. Šitam smūgyje yra daugiau masės, t. y. su kūnu užminta, bet ne tai, kad batais tapšnojo. Prielaida galima, kad kažkas iš nugaros apėjo ir su koja pajudino norėdamas pažiūrėti ar dar žmogus gyvas. Tai nepaliko aiškiai sutrenkimo tarp odos, paodės ir šonkaulių dengiančio minkšto audinio. Tokio pobūdžio sužeidimų gausoje sunku atskirti kokio pobūdžio sužeidimai buvo. Kruvinų batų atspaudų buvo ne vienas. Buvo mažiausiai penki batų atspaudai buvo. Pilno bato atspaudo nebuvo, bet matosi, kad atspaudo raštas būdingas avalynei. Nemažai sužalojimų yra galvos plaukuotoje dalyje. Iš viso buvo daugiau nei 100 kontaktų, suminiu principu tai yra lašas į tą pačią taurę. Smūgiai į galvą, apatinį žandikaulį turi atliepimą į galvos smegenis, po dangalais pasiliejęs kraujas, yra užuomina į difuzinį smegenų pažeidimą arba bent jau tai, kad žmogus yra nokautuotas, nes smegenų sukrėtimo požymiai yra. Viskas dedasi prie to, kad centriniu būdu organizmas nustoja reguliuoja ir valdyti vegetacinę nervų sistemą, tuo pačiu valdyti kvėpavimą ir adekvačiai reaguoti į šoką. Galvos sumušimai turėjo įtakos mirčiai, nes sutriko kvėpavimas ir širdies ritmas. Kiekvienas smūgis gilina sužalojimus. Čia yra ne prielaida, nes kraujas yra išsiliejęs po dangalais, tai yra rimto poveikio smegenims ženklas.

2015-04-17 įvykio vietos apžiūros metu konstatuota, jog (duomenys neskelbtini) esantis butas Nr. 1102 yra 11-tame aukšte. Durys be laužymo žymių, atrakintos. Prieškambaryje ant grindų netvarkingai sustumtas rudas raštuotas kilimas, ant kurio matomi rusvos spalvos sutepimai, išmėtyti sulankstyti plastikiniai buteliai nuo gėrimų, skardinės, žydras frotinis rankšluostis su rusvos spalvos sutepimais. Prieškambaryje ant grindų galva į durų pusę guli vyriškos lyties lavonas, aprengtas žaliomis raštuotomis trumpikėmis, tamsiomis sportinėmis kelnėmis, juodomis puskojinėmis. Kelnės numautos iki blauzdų viršutinių trečdalių. Aprašyti matomi bei užčiuopiami sužalojimai. Lavono dešinėje pusėje, šalia galvos ant grindų guli tamsios spalvos marškinėliai trumpomis rankovėmis su užrašu „Umbro“, marga striukė, priekyje užsegama užtrauktuku, su gobtuvu, kurie paimami. Prieškambaryje ant grindų išmėtytos devynios įvairių dydžių medinės skiedros su raudonos spalvos sutepimais, kurios paimtos. Tualeto patalpoje ant klozeto matomos raudonos spalvos taškinės dėmės, ant grindų ir sienų yra įvairių formų skirtingų dydžių raudonos spalvos dėmių. Vonios patalpoje tiesiai priešais duris esančioje kriauklėje sudėti samtis, medinė mentelė, šakutė, kuri paimta. Taip pat paimta šakutė rasta kibire su kitais indais. Vonioje yra šlapias rusvos spalvos skuduras. Kambaryje yra dalinai išardyta skalbimo mašina, prie jos atremtas baltos spalvos metalinis galimai skalbimo mašinos dangtis su raudonos spalvos sutepimais. Už skalbimo mašinos netvarkingai sumesti įvairūs daiktai, ant jų padėtas balto blizgaus metalo skalbimo mašinos būgnas, su raudonos spalvos sutepimais. Po būgnu rasta medinė keturkampio formos apie 113 cm ilgio lazda, kuri paimta. Ant grindų šalia skalbimo mašinos, rasta ir paimta pora medžiaginių pilkos spalvos su žydromis juostomis sportinių batų su užrašu „Adidas“, ant kurių matomi raudonos spalvos sutepimai. Prie sofos-lovos ant grindų rastas 0,7 l talpos butelis su užrašu „V. Z. marka“, kuriame yra skaidraus skysčio, turinčio alkoholio kvapą, likučiai. Ant staltiesės, užtiestos ant apvalaus stalo, matyti įvairaus dydžio netaisyklingos formos rudos dėmės, ant stalo esančioje šakutėje matyti taškinės raudonos spalvos dėmės, šakutė paimta. Po stalu padėtas baltas plastikinis „Maxima“ maišas, kuriame yra šiukšlės, tarp kurių keturios medinės galimai grindų šepečio koto nuolaužos su raudonos spalvos sutepimais, kurios paimtos, taip pat tamsios sportinės kelnės su raudonomis juostomis šonuose, ant kurių matomi rusvos spalvos sutepimai, bei margas rankšluostis, ant kurio taip pat matomi rusvos spalvos sutepimai. Kelnės ir rankšluostis paimti. Dešiniau stalo – knygos ant grindų guli grindų šepetys be koto, ant šepečio matomi rusvos spalvos sutepimai (1 t., 9-50 b. l.).

Lavono parodymo atpažinti protokole užfiksuota, jog R. V. jai parodytą kūną atpažino kaip savo sugyventinio I. K. (1 t., 51 b. l.);

Reikalaujamų daiktų pateikimo protokoluose užfiksuota, jog O. V. pateikė tamsiai rudos spalvos batus (1 t., 134 b. l.), A. N. – juodus ,,Nike“ sportinius batus su rudos spalvos sutepimais (1 t., 135 b. l.).

Kratos metu iš A. N. gyvenamosios vietos paimta juodos spalvos sportinės kelnės ,,BOSS“, juodas sportinis bliuzonas ,,BOSS“, marškinėliai ,,Platja d‘Aro“, mobilaus ryšio telefonas ,iPhone“ su pakrovėju ir raudoni sportiniai bateliai ,,Nike“ bei juodos puskojinės (1 t., 137-138 b. l.);

Iš M. R. gyvenamosios vietos kratos metu paimta juodi vyriški batai ,,Firetrap“, juoda striukė ,,N. B.“ juodas bliuzonas ,,Nike“, juoda striuke ,,Urban spirit“ balti marškinėliai ,,Moskovskaya lemon spead“ pilkas bliuzonas ,Kirk down“ su gobtuvu, pilkas bliuzonas, pilkai juodas megztukas ,,Cecdarwood“ juodos ir pilkos spalvos puskojinės, džinsines kelnės ,,Next“, mėlynos džinsinės kelnės 32s Next“, pasas, du mobilaus ryšio telefonas ,,Nokia“ su SIM kortele ,,Pildyk“ ir SIM kortele ,,Bitė, J. J. vardu išduota kortelė ,,Baselays VISA“ (1 t., 140-141 b .l.).

Kratų teisėtumas patvirtintas 2015-04-20 teismo nutartimis (1 t., 145-148 b. l.);

VšĮ Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stotis informavo, kad 2015-04-17 11 val. 22 min. VšĮ Kauno m. GMP stotyje buvo registruotas kvietimas pacientui I. K., į iškvietimą vyko A. G., pateiktas GMP kvietimo pokalbio garso įrašas (CD-R) (1 t., 183-187 b. l.);

Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyrius pateikė 2015-04-17 11.14 val. gauto O. V. pranešimo garso įrašo kopija (1 t., 181 b. l.).

I. O. V. mobiliojo ryšio abonento Nr. 8-679-13267 telekomunikacijų įvykių išklotines (2 t., 43-44 b. l.), tarnybiniame pranešime nurodyta, kad nustatyti telekomunikacijų įvykiai:

2015-04-16 04.32 val., 04.46 val., 13.23 val. – įeinantys skambučiai iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (nustatyta, kad juo naudojosi M. R.); 09.31 val. išeinantis skambutis tel. Nr. 8-673-88095 (M. R.); 14.31 val. įeinantis skambutis iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (nustatyta, kad juo naudojosi N.).

2015-04-17 – 06.44 val., 06.53 val., 07.09 val. įeinantys skambučiai iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (M. R.); 07.16 val. įeinantis skambutis iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (nustatyta, kad naudojosi T. P.); 07.38 val., 08.28 val., 08.44 val. įeinantys skambučiai iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (M. R.); 09.05 val., 09.15 val. išeinantys skambučiai tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (M. R.); 09.19 val., 09.29 val. įeinantys skambučiai iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (M. R.); 10.20 val. išeinantis skambutis tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (A. N.); 11.14 val. pagalbos skambutis (2 t., 100-101 b. l.)

Tarnybiniame pranešime apie A. N. skambučius nurodyta, kad 2015-04-16 09.35 val. išeinantis skambutis tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (juo naudojosi M. R.), 10.20 val. – įeinantis skambutis B. Š.; 14. 31 – O. V., 21.41 – A. B., 21.41 – nenustatytam abonentui, o nuo 2015-04-16 21 val. 53 min. iki 2015-04-17 10 val. telekomunikacijų įvykių neužfiksuota;

2017-04-17 – 10 val. 03 min. išeinantis skambutis M. R., 10. 20 val. – įeinantis skambutis iš O. V. telefono, 12.49 val. ir 12.52 val. skambinta A. B. ir nenustatytam abonentui; 13. 48 val. A. N. skambina B. Š., 16. 20 val., 19.18 val. ir 19.54 val. skambina M. R. ir jis skambina M. R. (2 t., 104-105 b. l.).

Tarnybiniame pranešime apie abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (abonentas registruotas M. R. sugyventinės D. K. vardu), kuriuo naudojosi M. R., įvykius matyti, jog bylai aktualūs 2015-04-17 skambučiai nuo 06.44 val. iki 09.29 val. – 8 išeinantys skambučiai ir 2 įeinantys skambučiai iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (O. V.); 10.03 val. įeinantis skambutis, 16.20 val., 19.18 val. išeinantys skambučiai, 19.54 val. įeinantis skambutis iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (A. N.). 2015-04-18 03.18 val., 07.00 val., 07.41 val., 09.01 val., 12.44 val. – išeinantys skambučiai, peradresacija tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (A. N.);

Išanalizavus išklotines taip pat nustatyta, kad įtariamojo M. R. tel. Nr. (duomenys neskelbtini) telekomunikacijų ryšiai nuo 2015-04-16 17.31 val. iki 2015-04-17 23.06 val. fiksuoti telekomunikacijų ryšių bokštuose (celėse): 2015-04-16 - celėse 208C ((duomenys neskelbtini)); 210A ((duomenys neskelbtini)); 407B ((duomenys neskelbtini)); 2015-04-17 – celėse 210A, 210D ((duomenys neskelbtini)); 400B ((duomenys neskelbtini)), 208C, 208F ((duomenys neskelbtini))

UAB „Tele2“ 2015-12-04 rašte Nr. SD-22713 nurodyta, kad mobilaus ryšio telefonas, esantis toje pačioje vietoje, keičiantis bazinių stočių veikimo stiprumui, kokybiškumui, taip pat gamtos reiškiniams, reljefo ypatumams ir pan., gali jungtis prie skirtingų tą teritoriją aptarnaujančių celių. Tai priklauso nuo to, kuri bazinė stotis tuo metu veikia stipriausiai/ kokybiškiausiai. Miestuose celės veikimo spindulys dažniausiai yra 0,2 – 1 km antenos spinduliavimo kryptimi. Užmiestyje – 5-20 km (2 t., 111-114 b. l.).

Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2015-04-19 10.15 val. nuvykus adresu Kaunas, Taikos pr. 78-40, atlikti kratą M. R. bute, sulaikytas ten buvęs M. R., atlikta krata, kurios metu buvo paimti M. R. rūbai (jie buvo drėgni), du mobiliojo ryšio telefonai. M. R. suprato, dėl ko yra sulaikomas, paaiškino, kad mušė I. K., o visus rūbus, kuriais buvo apsirengęs nusikaltimo metu, išskalbė, todėl dabar jie yra drėgni (1 t., 142 b. l.).

Apžiūros protokole užfiksuota, jog apdorojus apžiūrimus drabužius ir avalynę „Bluestar“ tirpalu, ant šviesiai mėlynos spalvos džinsinių kelnių (apžiūroje pažymėtų Nr. 11) išorinėje pusėje priekinėje dalyje, ant dešinės klešnės šviesiai rudos spalvos dėmių srityje matomas švytėjimas, tikėtina, kad tai galimai yra kraujo pėdsakai. Ant juodos spalvos medžiaginių batų priekinių ir priekinių šoninių paviršių matomas švytėjimas, tikėtina, kad ant batų galimai yra kraujo pėdsakai. Ant kitų apžiūrėtų drabužių švytėjimo nebuvo (2 t., 183-189 b. l.).

Apžiūros protokole užfiksuota marškinėlių ir sportinių batų, paimtų 2015-04-17 atliktos A. N. gyvenamosios vietos kratos metu apžiūra. Nustatyta, kad apdorojus apžiūrimus drabužius ir avalynę „Bluestar“ tirpalu, ant jų švytėjimo nebuvo (2 t., 190-192 b. l.).

Apžiūros protokole užfiksuota daiktų, paimtų 2015-04-17 įvykio vietos apžiūros metu bute (duomenys neskelbtini) apžiūra: ant visų nukentėjusiojo I. K. drabužių, rankšluosčio, grindų šepečio yra raudonos arba rudos, tikėtina kraujo dėmės (3 t., 29-34 b. l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2015-04-21 specialisto išvadoje Nr. G1102/15(02) nurodyta:

O. V. konstatuotos poodinės kraujosruvos kairio kelio išoriniame paviršiuje ir dešinės pėdos priekinėje dalyje. Šie sužalojimai padaryti apie 4-6 paros iki apžiūros kieto buko daikto poveikyje. Sužalojimai tiek visumoje, tiek vertinant atskirai atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo kriterijus. Gyjantys odos nubrozdinimai dešinės blauzdos viduriniame trečdalyje padaryti apie 10-15 parų iki apžiūros kieto buko daikto poveikyje ir negalėjo būti užduotyje padaryti užduotyje nurodytu laiku. Kraujosruva dešinės pėdos priekiniame paviršiuje galėjo atsirasti pėdos priekine dalimi suduodant smūgį ar smūgius. Sužalojimai nebūdingi savigynai, ar kritimui. Sužalojimai, sprendžiant pagal jų lokalizaciją, pobūdį ir spalvą padaryti mažiausiai dviem poveikiais ir per labai trumpą laiko tarpą. Nustatyti sužalojimų padarymo eiliškumą, nėra galimybės. Kraujosruvos apimtis dešinėje pėdoje neatmeta galimybės, jog ši sritis buvo traumuota kelis kartus per labai trumpą laiką. Sužalojimai galėjo būti padaryti laikotarpyje nuo 2015-04-17 iki 04-18 (3 t., 72 b. l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2015-05-19 specialisto išvadoje Nr. T-N 1034/15(01) nurodyta, kad O. V. šlapime opijatų, amfetaminų, benzodiazepinų ir etilo alkoholio nerasta (3 t., 74 b. l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2015-04-20 specialisto išvadoje Nr. G1092/15(02) nurodyta, jog M. R. konstatuota muštinė paviršinė žaizda apatinėje lūpoje, dešinėje plaštakoje, odos nubrozdinimas dešinio riešo srityje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo būti padaryti galimai užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis, t. y. 2015-04-17. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Odos nubrozdinimas dešinio riešo srityje, muštinė paviršinė žaizdelė dešinėje plaštakoje galėjo būti padaryta suduodant smūgius kumščiu, spiriant koja. Sužalojimai galėjo būti padaryti trimis ar daugiau trauminių poveikių (3 t., 77 b. l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2015-05-19 specialisto išvadoje Nr. T-N 1032/15(01) nurodyta, kad M. R. šlapime rasta 0,77‰ (promilės) etilo alkoholio (3 t., 79 b. l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2015-04-21 specialisto išvadoje Nr. G1110/15(02) nurodyta, kad A. N. nesant sužalojimo žymių sveikatos sutrikdymo mastas nenustatomas ir į kitus užduotyje pateiktus klausimus neatsakoma (3 t. 82 b. l.). A. N. tyrimo dėl apsvaigimo alkoholiu atsisakė (3 t., 84 b. l.).

Kauno apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų valdybos 2015-06-12 specialisto išvadoje Nr. 20-(U-927)-IS1-1000 nurodyta, kad 2015-04-17 įvykio vietos apžiūros metu ant I. K. lavono rasti užfiksuoti 18 nuotraukų 6 avalynės pėdsakai pagal bendruosius požymius yra palikti tos pačios grupės batais, kaip ir tirti pateikti A. N. sportinė „Nike“ gamintojo avalynė, o ant I. K. lavono žasto srityje nuotraukose IMG_8224, IMG_9805, IMG_9806 užfiksuotas pėdsakas tikėtina yra paliktas pateiktu A. N. sportinės „Nike“ avalynės dešinės kojos kulnu (3 t., 86-97 b. l.).

Kauno apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų valdybos 2015-06-25 specialisto išvadoje Nr. 20-(U-1090)-IS1-1069 nurodyta: Nuo butelio „V. Z. M.“ nukopijuoti keturi pirštų pėdsakai palikti įtariamojo A. N. dešinės rankos smiliumi, didžiuoju pirštu ir nykščiu. Trys pirštų pėdsakai, nukopijuoti nuo sekcijos stiklopalikti įtariamojo O. V. kairės rankos nykščiu (3 t. 100-105 b. l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos 2015-09-28 specialisto išvadoje Nr. S 280/15(01) nurodyta, kad nuoplovoje iš tualeto patalpos, ant medinės lazdos, šepečio koto nuolaužos, sportinių kelnių, „adidas“ sportinių batų, O. V. bliuzono, A. N. sportinio bliuzono bei „Nike“ sportinių batų rastas žmogaus kraujas, kurio DNR profilis sutampa su I. K. DNR profiliu su 99,99999999999999% tikimybe; Ant medinės durų staktos dalies, M. R. medžiaginių batų rasti žmogaus kraujo pėdsakai, kurio DNR profilis sutampa su I. K. DNR profiliu su 99,99999999999999% tikimybe; Atlikus DNR tyrimą ant medinio šepečio koto (3 obj.) gautas DNR profilis sutampa su I. K. DNR profiliu su 99,99999999999999% tikimybe (3 t., 112-129 b. l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Medicinos kriminalistikos laboratorijos 2015-11-12 specialisto išvadoje Nr. MK 46/15(01) nurodyta: Sportinių kelnių (paimtų įvykio vietos apžiūros metu Kovo 11-osios g. 60-1102) užpakalinėje pusėje esanti dėmė/sutepimas, kurioje nustatytas (Specialisto išvada Nr. S 280/15 (01)) žmogaus kraujas (I. K. kraujas su 99,99999999999999% tikimybė) susidarė kontakto metu su kraujuotu/kraujuojančiu paviršiumi. Ant sportinių kelnių yra ir kitų, panašių į kraujo dėmių/sutepimų, kurios galėjo susidaryti kontakto metu su kraujuotu/kraujuojančiu paviršiumi, ir dėmių/tiškalų, kurios galėjo susidaryti kraujui užtyškant/užlašant, užtiškimo/užlašėjimo kryptys neužsifiksavusios; Dešinio sportinio bato dėmė/sutepimas, kurioje nustatytas (Specialisto išvada Nr. S 280/15 (01)) žmogaus kraujas (I. K. kraujas su 99,99999999999999% tikimybe) susidarė kontakto metu su kraujuotu/kraujuojančiu paviršiumi; Ant dešinio sportinio bato yra ir kitų, panašių į kraujo dėmių/sutepimų, kurios galėjo susidaryti kontakto metu su kraujuotu/kraujuojančiu paviršiumi, ir dėmių/tiškalų, kurios galėjo susidaryti kraujui užtyškant/užlašant, užtiškimo/užlašėjimo kryptys neužsifiksavusios. Ant dešinio bato vidinio šoninio paviršiaus yra ir dėmių/ištakų, kurios galėjo susidaryti kraujui užtyškant/užlašant kryptimi statmenai iš viršaus žemyn ir kryptimi nuo kulno link bato viršūnės įstrižai žemyn. Ant kairiojo bato priekio, vidinio šoninio paviršiaus ir užkulnio yra dėmių/sutepimų, kurios galėjo susidaryti kontakto metu su kraujuotu/kraujuojančiu paviršiumi. Kitos dėmės/tiškalai galėjo susidaryti kontakto metu su kraujuotu/kraujuojančiu paviršiumi. Kitos dėmės/tiškalai galėjo susidaryti kraujui užtyškant/užlašant, kraujo užtiškimo/užlašėjimo kryptis dėmėse neužsifiksavo. Ant bato vidinio šoninio paviršiaus yra ir dėmės/tiškalai, kurios galėjo susidaryti kraujui ištyškant/užlašant kryptimi statmenai iš viršaus žemyn. A. O. V. dešinio bato yra dėmių/sutepimų, kurios gausiausiai išsidėsčiusios bato priekiniame ir vidiniame šoniniame paviršiuose, jos galėjo susidaryti kontakto metu su kraujuotu/kraujuojančiu paviršiumi. Ir dėmės/tiškalai, išsidėsčiusios ant rudos spalvos įsiuvo batraiščių įvėrimo srityje, galėjo susidaryti kraujui užtyškant/užlašant, užtiškimo/užlašėjimo kryptys neužsifiksavusios. A. O. V. kairiojo bato yra dėmių/sutepimų, kurios galėjo susidaryti kontakto metu su kraujuotu/kraujuojančiu paviršiumi. Ir kitos dėmės/tiškalai, išsidėsčiusios ant rudos spalvos įsiuvo batraiščių įvėrimo srityje, galėjo susidaryti kraujui užtyškant/užlašant, užtiškimo/užlašėjimo kryptys neužsifiksavusios. A. N. dešinio sportinio bato vidinio šono dėmė/sutepimas, kurioje nustatytas (Specialisto išvada Nr. S280/15 (01)) žmogaus kraujas (I. K. kraujas su 99,99999999999999% tikimybe) susidarė kontakto metu su kraujuotu/kraujuojančiu paviršiumi. Ant dešinio ir kairiojo sportinių batų yra ir kitų, panašių į kraujo dėmių/sutepimų, kurios galėjo susidaryti kontakto metu su kraujuotu/kraujuojančiu paviršiumi.

Ant A. N. sportinių kelnių yra dėmių/sutepimų, panašių į kraujo dėmes/sutepimus, kurios galėjo susidaryti kontakto metu su kraujuotu/kraujuojančiu paviršiumi, ir dėmių/tiškalų, kurios galėjo susidaryti kraujui užtyškant/užlašant, užtiškimo/užlašėjimo kryptys neužsifiksavusios. Ant sportinių kelnių dešinės klešnės šoninės juostelės yra ir dėmių/tiškalų, kurios galėjo susidaryti kraujui užtyškant/užlašant, kur užtiškimo/užlašėjimo kryptis kito: įstrižai iš apačios viršun iš kairės dešinėn; įstrižai iš viršaus žemyn iš dešinės kairėn; beveik horizontaliai iš dešinės kairėn. Ant A. N. sportinio bliuzono dešinės rankovės dėmė/sutepimas, kurioje nustatytas (Specialisto išvada Nr. S 280/15 (01)) žmogaus kraujas (I. K. kraujas su 99,99999999999999% tikimybe) susidarė kontakto metu su kraujuotu/kraujuojančiu paviršiumi. Ant sportinio bliuzono yra ir kitų, panašių į kraujo dėmių/sutepimų, kurios galėjo susidaryti kontakto metu su kraujuotu/kraujuojančiu paviršiumi, ir dėmės/tiškalai ant bliuzono nugarinės pusės viršutinės dalies, kurios galėjo susidaryti kraujui užtyškant/užlašant, užtiškimo/užlašėjimo kryptys neužsifiksavusios. Ant A. N. vienos iš kojinių yra dėmių/sutepimų, panašių į kraujo dėmes/sutepimus, kurios galėjo susidaryti kontakto metu su kraujuotu/kraujuojančiu paviršiumi.

A. M. R. džinsinių kelnių dėmių primenančių kraujo dėmes nėra. M. R. dešinio bato metalinės plokštelės dėmės/sutepimai, kuriuose nustatytas (Specialisto išvada Nr. S 280/15 (01)) žmogaus kraujas (I. K. kraujas su 99,99999999999999% tikimybe) susidarė kontakto metu su kraujuotu/kraujuojančiu paviršiumi. Ant dešinio bato vidinės pusės pado šono yra dėmė, kuri galėjo susidaryti kraujui užtyškant/užlašant, kraujo užtiškimo/užlašėjimo kryptis neužsifiksavo. Ant kairiojo bato metalinės plokštelės yra dėmė, kuri galėjo susidaryto kraujui užtyškant/užlašant, kraujo užtiškimo/užlašėjimo kryptis neužsifiksavo.

O. V. bliuzono priekio kairėje pusėje esanti dėmė/sutepimas, kurioje nustatytas (Specialisto išvada Nr. S 280/15 (01)) žmogaus kraujas (I. K. kraujas su 99,99999999999999% tikimybe) susidarė kontakto metu su kraujuotu/kraujuojančiu paviršiumi. Ant bliuzono yra ir kitų, panašių į kraujo dėmių/sutepimų, kurios galėjo susidaryti kontakto metu su kraujuotu/kraujuojančiu paviršiumi, ir dėmių/tiškalų, kurios galėjo susidaryti kraujui užtyškant/užlašant, užtiškimo/užlašėjimo kryptys neužsifiksavusios (3 t., 131-136 b. l.).

Ant pateikto tirti skalbimo mašinos dangčio ir skalbimo mašinos būgno, paimto 2015-04-17 apžiūrint įvykio vietą rasta žmogaus kraujo, kurio genotipas sutampa su I. K. genotipu (3 t., 147-152 b. l.).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2015-11-18 specialisto išvadoje Nr. 11-1316 (15), 11-2308 (15) nurodyta, jog dvi baltos spalvos dalelės iš I. K. žaizdos kaktoje yra kalkinis tinkas. Toks pat tinkas aptiktas ant palyginimui pateiktų medienos nuolaužų, rastų prieškambaryje; Dalelė nuo I. K. kaklo dešinės pusės yra paprastosios pušies (Pinus sylvestris L.) medienos. Tokios pačios rūšies medžio – yra tirti pateiktos devynios nuolaužos, rastos prieškambaryje, ir keturios nuolaužos, rastos kambaryje (3 t., 158-160 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta tinkamais įrodymais, nustatyta, jog 2015-04-16 21 val. 30 min. – 2015-04-17 01 val. 35 min. laikotarpiu (duomenys neskelbtini) tojo namo (duomenys neskelbtini) bute I. K. buvo padaryti daugybiniai kūno sužalojimai, nuo kurių visumos nukentėjusysis mirė. Sužalojimų padarymo metu be nukentėjusiojo, minėtame bute buvo O. V., M. R. ir A. N..

Visi kaltinamieji, apklausiami tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, visokeriopai stengėsi nusimesti nuo savęs bent dalį veiksmų mušus nukentėjusįjį dėl ko pastarasis mirė. Visų pirma, kaip kaltinamieji buvo susitarę, O. V., pranešdamas greitajai med. pagalbai, nurodė, jog jis vienas susimušė su nužudytuoju, apie kitus kaltinamuosius nieko nesakė. Kai buvo sulaikytas ir apklaustas A. N., jis, teigdamas, kad bute, kuriame vėliau buvo rastas nukentėjusiojo lavonas – buvo, paaiškino, kad kai jis išėjo, nužudytasis su O. V. toliau vartojo alkoholinius gėrimus. Apie tai, jog bute be jo dar buvo ir M. R. – jis nenurodė. Kad toks susitarimas buvo, patvirtina ir liudytojas T. P., kuris nurodė, jog kai kalbėjo telefonu su M. R., jis teigė, jog kai išėjo iš O. V., ten likęs I. K. buvo gyvas. Tačiau, kai įtariamuoju buvo apklaustas O. V. ir nurodė, apie visų kaltinamųjų dalyvavimą išgertuvių metu, jų smurtinius veiksmus – apie tai apklausiamas įtariamuoju nurodė ir M. R.. Pirmojoje apklausoje jis nurodė ir apie savo paties suduotus 5-6 smūgius nukentėjusiajam. Nors M. R. savo smūgius apibūdina kaip negalėjusius turėti įtakos nukentėjusiojo mirčiai, tačiau akivaizdu tai, jog kitų kaltinamųjų vartojamą smurtą, suduodamus smūgius ir jų gausą M. R. matė, retkarčiais ateidavo pažiūrėti, kas vyksta, atėjęs prisidėdavo prie mušančiųjų, tik paskutinį kartą pasakė, kad jau gana mušti. Be to, teismo įsitikinimu būtent M. R. pradėjo mušti I. K., suduodamas jam, kaip nurodė O. V., pirmą smūgį į veidą, po kurio jis nuėjo praustis. Tai, jog pirmą smūgį sudavė M. R., teisiamojo posėdžio metu prasitarė ir A. N., nors paskui tvirtino, jog pirmas pradėjo mušti O. V.. O. V., vėlesniuose savo parodymuose teigdamas, jog nukentėjusįjį mušti pradėjo A. N., akivaizdžiai kalbėjo apie I. K. mušimą koridoriuje, o ne apie patį pirmą suduotą smūgį kambaryje.

Nors gynyba teigia, kad negalima tikėti O. V. parodymais ir jais remtis, dėl jo psichikos būklės ir išgerto itin didelio alkoholio kiekio, tačiau akivaizdu, kad O. V. parodymais teismas gali ir turi remtis, kadangi jie patvirtinti kita objektyvia bylos medžiaga. Visų pirma, O. V. nurodytą aplinkybę apie prieš nukentėjusįjį vartotą itin intensyvų smurtą patvirtina specialisto išvada apie sužalojimų lokalizaciją visame nukentėjusiojo kūne ir jų skaičių (ekspertas negalėjo tiksliai suskaičiuoti smūgių dėl itin didelio jų skaičiaus – daugiau kaip 100). Kaip nustatyta teismo med. ekspertizės aktu, nukentėjusysis mirė nuo krūtinės sumušimo, o O. V. nurodė, jog tiek jis, tiek A. N. sudavė daugybinius smūgius į įvairias kūno vietas. E. J. V. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog nukentėjusiajam padaryti sužalojimai kitose kūno vietose taip pat turėjo įtakos mirčiai, todėl šioje situacijoje esminės reikšmės, kuris iš kaltinamųjų į kurias kūno vietas sudavė smūgius – nėra svarbu, kadangi mirtis įvyko nuo sužalojimų visumos. Įvykio vietos apžiūros metu užfiksuotas itin gausus kraujo kiekis O. V. bute (nežiūrint to, jog butą O. V. buvo tvarkęs, plovęs), tačiau kraujas, rastas ant kaltinamųjų drabužių ir avalynės be tiesioginio kontakto su kraujuotu paviršiumi, kaip nurodyta specialisto išvadoje, atsirado ir kraujui užtyškant ant minėtų objektų, kas leidžia daryti kategorišką išvadą, jog I. K. žalojimo momentu, vienu ar kitu metu šalia nužudytojo buvo visi kaltinamieji ir jeigu ne patiems padarant sužalojimus ant jų drabužių ir batų užtiško kraujas, tai taip įvyko, kuomet kitas mušė nukentėjusįjį.

Kalbant apie O. V. parodymus, teismas neturi pagrindo netikėti, jog skalbimo mašinos būgnu nukentėjusįjį mušė būtent A. N.. Tokias aplinkybes O. V. nurodė visose apklausose, jas patvirtina ir M. R. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, jog po to, kai skalbimo mašinos būgną paėmė A. N., jis buvo išnykęs iš M. R. matymo akiračio, M. R. tik girdėjo metalo garsą. Nors teisme šiuos parodymus M. R. paneigė, tačiau negalėjo paaiškinti, kodėl taip buvo nurodęs ikiteisminio tyrimo metu.

Tai kad A. N. batų padų pėdsakai užfiksuoti ant nukentėjusiojo kūno leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog yra pagrindas remtis O. V. parodymais, jog nukentėjusįjį kojomis trypė būtent A. N.. Šio kaltinamojo gynybinė versija, jog batų pėdsakai liko todėl, kad jis koja pajudino nukentėjusįjį, norėdamas įsitikinti, ar pastarasis gyvas, negali paaiškinti tos aplinkybės, jog ant kūno rasti 6 batų pėdsakai, vienas iš jų paliktas bato kulnu ir užfiksuotas ant nukentėjusiojo žasto. Nors ekspertas neatmetė galimybės, jog batų pėdsakai palikti tik prisilietus prie kūno batu, tačiau, kūne esantys sužalojimai, kaip jis teigė, galėjo būti padaryti ir veikiant kūną didele jėga, t. y. spaudžiant jį, apie ką nurodo O. V.. O. V. parodymus patvirtina ir tai, jog ant nukentėjusiojo I. K. kūno rasta keturių vienodų paviršinių taškinių durtinių žaizdelių linijinė seka 2 cm ilgio atkarpoje, kas tipinga keturpirštės šakutės dūriu padaromiems sužalojimams, taip pat ir tai, jog kaktos dešinėje pusėje bei abiejų plaštakų delnuose bei pirštuose nukentėjusiajam konstatuotas nubrozdinimas su odos paviršinio sluoksnio lygiagrečių siaurų apie 4 mm pločio skiautelių atvertimu, tikėtina susidariusios nuo kontakto su kietu, gruoblėtu, galimai metaliniu paviršiumi, perforuotu nedidelėmis apvaliomis ar pailgomis skylutėmis. Būtent O. V. ir nurodė, jog nukentėjusiajam buvo bandoma įdurti šakute bei daužomas skalbimo mašinos būgnu, kurio paviršius gruoblėtas ir perforuotas nedidelėmis skylutėmis. O. V. parodymus, kad nukentėjusįjį A. N. mušė mediniu šluotos kotu, o jis – durų staktos dalimi – taip pat patvirtina teismo specialisto išvada apie žaizdoje rastą kalkinį tinką, o ant nužudytojo kaklo –medienos, sutampančios su koto mediena. Nurodydamas kitų kaltinamųjų veiksmus, O. V. pripažino ir savo suduotus smūgius, tiek kojomis, tiek rankomis, tiek medine durų staktos lenta, todėl nėra pagrindo netikėti O. V. parodymais ir apie A. N. nukentėjusiajam kitais daiktais suduotus smūgius – medine lazda bei skalbimo mašinos dangčiu. Tai, jog O. V. kiekvienoje apklausoje smūgių sudavimą nurodo kiek kitokia seka, paaiškinama O. V. žemu intelektu, nusikaltimo metu vartotu alkoholiu bei natūraliu aplinkybių neprisiminimu, esant tokiai gausai padarytų sužalojimų.

Įvertinus nukentėjusiajam padarytų sužalojimų kiekį (daugiau kaip 100), teismas neturi galimybės nustatyti, kiek smūgių, į kurias vietas ir kokiais daiktais nukentėjusiajam sudavė kiekvienas iš kaltinamųjų, nors ištirtais įrodymais nustatyta, kad daugiausia smūgių sudavė A. N. ir O. V., o M. R. sudavė palyginti nedidelį smūgių kiekį – ne daugiau kaip 6, tačiau, akivaizdu, jog kiekvienas iš kaltinamųjų, suduodamas smūgius ir matydamas kitų kaltinamųjų veiksmus, tokiems veiksmams pritarė, o naudoto smurto pobūdis ir intensyvumas, veiksmų bendrumo suvokimas ir pritarimas vienas kito veiksmams patvirtina jų susitarimą veikti bendrai.

Iš I. K. padarytų sužalojimų išsidėstymo (sužalojimai padaryti visame kūne, tame tarpe ir galvoje), sužalojimo pobūdžio (nukentėjusysis buvo žalojamas įvairias daiktais, trypiamas, padarant jam daugybinius šonkaulių lūžimus), pačių smurtinių veiksmų kiekio ir jų atlikimo mechanizmo (intensyvus stiprių smūgių sudavimas kojomis, rankomis, įvairiais daiktais), nukentėjusiojo kūno traumavimo laiko (buvo mušamas apie 40 min., suduodant daugiau kaip 100 smūgių), kaltinamųjų nesiėmimo priemonių suteikti bent kokią pagalbą – rodo, kad tokie kaltinamųjų veiksmai neišvengiamai arba labai tikėtinai turėjo sukelti mirtinus padarinius. Manymą, kad kaltinamieji suvokė savo smurtinių veiksmų pobūdį, taip pat ir tai, kad kėsinasi į I. K. gyvybę ir tokiems padariniams buvo abejingi, sustiprina tokios byloje nustatytos aplinkybės, kaip sumušto ir gulinčio nukentėjusiojo palikimas likimo valiai, nesant iki galo įsitikinus, jog nukentėjusysis jau miręs, greitosios med. pagalbos kvietimas tik ryte. Iš šių išdėstytų aplinkybių seka, kad I. K. mirtis kaip kaltinamųjų vartoto smurto pasekmė – buvo neišvengiama arba labai tikėtina, o kaltinamieji neabejotinai suvokė savo pavojingus veiksmus, suprato, kad savo veiksmais kelia pavojų kito žmogaus gyvybei ir sveikatai, tokių padarinių norėjo, tačiau jų nedetalizavo. Todėl konstatuotina, kad nusikalstamą veiką padarė visi trys kaltinamieji veikdami tiesiogine neapibrėžta tyčia.