Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2019-09-06 · Baudžiamoji byla Nr. T-982-1053/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-09-06
Bylos Nr.
T-982-1053/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-21995-2015-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ugnė Gailiūnienė
Nuteistasis
M. R.
Kategorijos
Teikimas Nr. T-982-1053/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21995-2015-7Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. rugsėjo 6 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ugnė Gailiūnienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. R. nuteistas 2017 m. birželio 21 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą. Jam paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis paskirta bausmė subendrinta su 2015 m. vasario 9 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – 6 MGL bauda ir nuteistajam paskirta galutinė – 10 metų laisvės atėmimo bausmė su 6 MGL dydžio bauda.

Bausmės vykdymo pradžia – 2015 m. balandžio 19 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2025 m. balandžio 19 d., ½ bausmės atliks 2020 m. balandžio 19 d., neatliktos bausmės dalis 2019 m. liepos 25 d. - 5 metai 6 mėnesiai ir 25 dienų.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – ir Komisija) 2019 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 59-166 (toliau Nutarimas) nutarė taikyti M. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

Komisija atsižvelgė į nuteistojo žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką - 19 balų, pripažįstamą kaltę, aukštą motyvaciją nevartoti alkoholio, narkotinių medžiagų vartojimo patirties neturėjimą, emocinę gerovę - nėra socialiai atsiskyręs, nurodo, kad turi draugų, kolegų, pažįstamų, savivertė adekvati esamai situacijai, geba save apibūdinti kaip asmenybę, savivaizdis remiasi įprastomis socialinėmis vertybėmis, mąstymą ir elgesį - tarpasmeniniai įgūdžiai, atitinka jo amžių, išsilavinimą, aplinkybes, turi susikūręs realistinius ilgalaikius ir trumpalaikius konkrečius tikslus - dirbti, būti su šeima, bei žino kaip juos įgyvendinti, socialines situacijas vertina teisingai bei yra linkęs pasitikėti savo protu ir patyrimu, nuostatas - neformalios nuteistųjų bendrijos tradicijos nėra svarbios, jų bausmės atlikimo metu nuteistasis nesilaiko, remiantis pažeidimais, ankstesniu elgesiu ar požiūriu, išreikštu apklausos metu, nėra diskriminacinių nuostatų įrodymų, nuteistasis labai motyvuotas savo elgesio keitimui, elgesį atliekant laisvės atėmimo bausmę - skatintas 5 (penkis) kartus, nuteistasis stengiasi laisvės atėmimo bausmę atlikti sąžiningai, mandagus, į pastabas reaguoja, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą bei aktyvų dalyvavimą elgesio pataisos programose, turimą vidurinį išsilavinimą bei staliaus specialybę, dengiamus finansinius įsipareigojimus, turimus socialinius ryšius, turimą nuolatinę gyvenamąją vietą ir padarė išvadą, jog nuteistasis M. R. laikysis įstatymų ir nenusikals.

Komisijos Nutarimas netvirtintinas.

Motyvuojamoji dalis

BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, gali teikti prašymus atlikę pusę paskirtos bausmės. BVK 157 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyti nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus devyniems mėnesiams iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę šio straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį.

Teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga, konstatuoja, kad nuteistasis M. R. atitinka formalias lygtinio paleidimo sąlygas: iki laiko, kai nuteistasis atliks pusę paskirtos bausmės, likę mažiau nei devyni mėnesiai, jis sutinka su intensyvia priežiūra. M. R. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema: atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OASys metodiką nustatyta, kad nuteistasis priklauso žemai rizikos grupei – 19 balų, iš jų 5 balai statiniai (nėra galimybės sumažinti), 14 balų – dinaminiai (yra galimybė sumažinti). Pagal pateiktą socialinio tyrimo išvadą, galimybės mažinti elgesio rizikos vertinimo rezultatus įkalinimo įstaigoje nėra.

Tačiau pažymėtina, kad įstatymas numato teismo teisę, o ne pareigą taikyti lygtinį paleidimą asmeniui, atitinkančiam BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytus formaliuosius kriterijus. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tuo atveju, jeigu įvertinus šiuo klausimu reikšmingų aplinkybių visetą galima pagrįstai manyti, kad nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Iš nuteistojo asmens bylos ir Socialinio tyrimo išvados matyti, kad individualų socialinės reabilitacijos planą ir priemones M. R. vykdo, dalyvauja įvairiose elgesio pataisos priemonėse, programose bei pozityvaus užimtumo veiklose, motyvuotas savo elgesio keitimui. Nuteistojo tarpasmeniniai įgūdžiai yra geri, suvokia savo elgesio pasekmes sau ir kitiems, diskriminacinių nuostatų neišreiškia, remia visuomenės vertybes ir supranta motyvus daugelyje sričių suvaržyti savo elgesį, tačiau yra pasielgęs impulsyviai, praradęs savitvardą, nors agresyvaus/ kontroliuojančio elgesio netaiko. Jis palaiko socialinius ryšius, bendrauja su artimais giminaičiais, gyvenimo drauge bei jos mažamečiais vaikais, padeda juos remti finansiškai. Motyvacija nevartoti alkoholio (nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio) aukšta. Teismas taip pat įvertina, tai, kad nuteistasis dengia ieškinio sumas pagal anstolių vykdomuosius raštus bei savanoriškai moka ieškiniu priteistą žalą, visa tai dengia iš gaunamo darbo užmokesčio. Be to nuteistasis M. R. nuo 2018 m. lapkričio 30 d. yra perkeltas į Vilniaus pusiaukelės namus, nuo 2018 m. gruodžio 12 d. jam suteikta teisė išvykti iš pataisos įstaigos teritorijos ribų į darbą; nuteistasis naudojasi teise dėl trumpalaikės išvykos į namus. Taip pat nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu buvo skatintas 5 kartus (už gerą elgesį, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose bei sporto varžybose), tačiau buvo vieną kartą baustas drausmine nuobauda už necenzūrinių žodžių vartojimą pareigūnų atžvilgiu, nuobauda negaliojanti.

Taigi byloje yra nemažai nuteistąjį M. R. teigiamai charakterizuojančių bruožų. Visgi šios aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis, o tik rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, jo motyvaciją keistis, tuo tarpu lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos gali būti taikomas tik tada, kai yra jokių abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai.

Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, teismų praktikoje visapusiškai įvertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamo veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kurį paveiktų nuteistąjį, kad jis laikysis įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Nustatyta, kad M. R. Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 21 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą už tai, kad jis tyčia nužudė kitą žmogų kankinančiai ar kitaip itin žiauriai. Nuteistojo M. R. padaryta nusikalstama veika yra priskiriama prie pavojingiausių ir sunkiausių galimų tyčinių nusikaltimų, kuriuo buvo sukeltos negrįžtamos pasekmės – kito žmogaus mirtis. Šiuo nuosprendžiu buvo įvertintas nusikalstamos veikos pavojingumas ir M. R. paskirta atitinkama bausmė, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę, jos pokyčius, vertinant nuteistojo taisymosi progresą bei pažangą, nusikalstamos veikos pobūdis ir pavojingumas taip pat yra vertinami ir turi įtakos. Tai pat šie kriterijai sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui.

Pastebėtina, kad realiai nuteistasis M. R. iki šios dienos yra atlikęs nedidelę dalį jam paskirtos 10 metų laisvės atėmimo bausmės – 4 metus 4 mėnesius. Nuteistasis svarstymui Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos namų komisijai pristatytas pirmą kartą. BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkto sankcijoje numatyta, kad už šį nusikaltimą numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo 8 iki 20 metų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatos, kurios taikomas nuteistajam M. R., nustato, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, gali teikti prašymus atlikę pusę paskirtos bausmės. Taigi šiuo atveju M. R. yra paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė, t. y. maksimali riba, kuomet nuteistieji gali prašyti juos lygtinai paleisti, atlikę pusę paskirtos bausmės. Tačiau nuteistasis nėra atlikęs net pusės jam paskirtos bausmės (atliks 2020-04-19). Siekiant, kad būtų nepažeistas teisingumo principas ir bausmės esmė nebūtų iškreipta, turi būti pasiektas vienas iš bausmės tikslų - kaltininko nubaudimas. Tai reiškia, kad kaltininkas dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Įvertinus atliktos bausmės trukmę ir nusikalstamos veikos, už kurią M. R. yra nuteistas, pavojingumą, spręstina, kad jo paleidimas iš pataisos įstaigos lygtinai dar nepadės pasiekti šio bausmės tikslo.

M. R. teistas du kartus. Nors veikos skirtingo pobūdžio ir pavojingumo, tačiau tai rodo, kad nusikalstama veika, už kurios padarymą nuteistasis dabar atlieka bausmę, nebuvo visiškai atsitiktinis jo elgesys. Be to, bausmės atlikimo metu M. R. buvo 1 kartą baustas drausmine tvarka. Nors nuobauda negaliojanti, visgi tai rodo, kad jo elgesys pataisos namuose neturi būti vertinamas išimtinai teigiamai.

Pažymėtina, kad Komisijos nuomonė dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nebuvo vieninga. Netgi trys komisijos nariai pateikė atskirąsias nuomonės ir prieštaravo dėl M. R. lygtinio paleidimo dėl to, kad likusi didelė neatliktos bausmės dalis, dėl M. R. nestabilios ir minimalios darbinės patirties bei dėl nusikaltimo pavojingumo.

Taigi sprendžiant dėl nuteistojo M. R. lygtinio paleidimo iš pataisos namų taikymo galimybės, turi būti įvertinama aplinkybių visuma. Teismas, vertindamas, tai, kas išdėstyta pirmiau, daro išvadą, kad M. R. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu dar neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo, todėl lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas ir atsisakytina patvirtinti Komisijos Nutarimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. liepos 31 d. nutarimą Nr. 59-166 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam M. R..

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ugnė Gailiūnienė