Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2020-07-22 · Baudžiamoji byla Nr. T-815-818/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-07-22
Bylos Nr.
T-815-818/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-21995-2015-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Miroslavas Gvozdovičius
Nuteistasis
M. R.
Kategorijos
  • 2.5.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Teikimas Nr. T-815-818/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21995-2015-7Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. liepos 22 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2020 m. birželio 29 d. nutarimo Nr. 59-107 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nuteistasis M. R., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas 2017-06-21 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 129 str. 2 d. 6 p. (nužudymas) - 10 metų laisvės atėmimo, pagal BK 64 str. 1,2 d. subendrinti su 2015-02-09 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda - 6 MGL dydžio bauda galutinė bausmė 10 metų laisvės atėmimo su 6 MGL dydžio bauda. Nuosprendis įsiteisėjęs 2017-11-30.

Bausmės pradžia: 2015-04-19;

Bausmės pabaiga: 2025-04-19;

Lygtinio paleidimo terminas atlikus 1/2 - 2020-04-19;

Neatliktos bausmės dalis 2020-06-25: 4 metai 9 mėnesiai 25 dienos.

Remdamasi Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio, įvykusio 2020 m. birželio 25 d. Vilniaus pataisos namuose, 2020-06-25 protokolu Nr. 58-23 bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 164 straipsnio 2 dalimi, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, atliktą pagal OASys metodiką (nuteistojo M. R. pakartotino nusikalstamo elgesio rizika yra 19 taškų), Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau - Komisija) nustatė:

M. R. anksčiau teistas 1 kartą. Kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažįsta. Nuteistajam nebūdingas nusikalstamo elgesio modelis. Laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namuose (toliau - Pusiaukelės namai). Per bausmės atlikimo laikotarpį baustas 1 kartą, skatintas 7 kartus. Nuteistasis vykdo Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau - Komisija) posėdžio, įvykusio 2019 m. gruodžio 19 d. Vilniaus pataisos namuose metu, nutarė taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas nepatvirtino Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam M. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Atsižvelgiant į šias aplinkybes nuteistajam buvo įteiktas 2020 m. vasario 7 d. nutarimas Nr. 59-3 „Dėl socialinės reabilitacijos ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo", kuriame Komisija pateikė šias rekomendacijas: atlikti nemokamus darbus pataisos įstaigoje, mokėti priteistus ieškinius bei vykdyti visas Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas veiklas. Remiantis turimais duomenimis, nuteistasis įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas, t.y. atliko nemokamus darbus pataisos įstaigoje, moka priteistus ieškinius ir vykdo visas Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, bei baigė socialinės reabilitacijos programą „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas".

Nuteistasis turi įgijęs vidurinį išsilavinimą bei staliaus specialybę. Iki nuteisimo dirbo UAB „(duomenys neskelbtini) " - staklininku. Nuostatos į darbą teigiamos, šiuo metu tęsia darbinę veiklą UAB „(duomenys neskelbtini) ".

2019-12-16 Vilniaus pataisos namų Turto valdymo skyriaus pažymoje Nr. 42-42 apie vykdomuosius dokumentus nurodyta, kad pataisos įstaiga neturi duomenų apie vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo. Nuteistasis turi teismo priteistą ieškinį, t. y. priteista 12000 € solidariai sumokėti, kuriuos atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose moka savanoriškai kas mėnesį po 20 € nuo 2018-05-05. Lietuvos antstolių rūmų 2019-01-08 rašte Nr. S-24838-31865 nurodoma, kad M. R. turi 8 vykdomąsias bylas. Šiuo metu, nuteistasis atlygino įsiskolinimus ir liko 2 vykdomosios bylos.

Oficialių duomenų apie narkotinių, psichotropinių medžiagų, alkoholio ar jo surogatų vartojimą pataisos įstaigoje nėra.

Nuteistajam neformalios nuteistųjų bendrijos tradicijos nėra svarbios, jų bausmės atlikimo metu nesilaiko. Remiantis pažeidimais, ankstesniu elgesiu bei požiūriu, išreiškiamų diskriminacinių nuostatų nėra. Nuteistasis yra motyvuotas keisti savo elgesį teigiama linkme.

2020-05-19 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato atsiųstame rašte Nr. 20-S-10593 „Dėl M. R." nurodyta, kad nuteistasis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju gali vykti gyventi adresu (duomenys neskelbtini).

Nuteistasis M. R. Komisijai pristatomas 3 kartą, be intensyvios priežiūros.

Komisijos nutarime nurodyta, kad atsižvelgdama į tai, kad nuteistojo M. R. žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika - 19 taškų (statinių - 4, dinaminių - 15), nuostatos į darbą pataisos įstaigoje teigiamos, bausmę atlieka Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namuose, Komisijos pateiktas rekomendacijas įvykdė, vykdo Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, skatintas, nuostatos priežiūra teigiamos, galiojančių nuobaudų neturi, motyvuotas savo

Rezoliucinė dalis

Tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, todėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija nutarė:

1. Taikyti nuteistajam M. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

2. Siūlyti teismui nustatyti nuteistajam šias baudžiamojo poveikio priemonės:

- neišeiti iš namų nakties metu;

- nevartoti alkoholio ir psichiką veikiančių medžiagų.

Lygtinio paleidimo komisijos nutarimas taikyti nuteistajam M. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos netvirtintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360 straipsnio 2 dalies pagrindu teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti.

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Pažymėtina, kad formalių kriterijų atitikimas yra lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimo svarstymo sąlyga, bet ne lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo pagrindas ir, remiantis BPK 360 straipsnio 2 dalimi, teismas sprendžia, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas tvirtintinas ar netvirtintinas. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstomas jo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Vertinant galimybę nuteistąjį paleisti lygtinai iš pataisos įstaigos yra svarbus materialiojo BVK 157 straipsnio 1 dalies kriterijaus nustatymas – ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos nuteistieji gali ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė viršija šešerius metus, taip pat nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, taip pat nuteistieji, kuriems BK 51 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė buvo pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. BVK 157 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyti nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus devyniems mėnesiams iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę šio straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį; nuteistųjų sutikimai, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, nurodomi prašymuose lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos.

Sprendžiant klausimą dėl Komisijos nutarimo tvirtinimo ar netvirtinimo, viena iš svarbiausių sąlygų, numatytų BVK 157 straipsnyje, yra nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Remiantis tuo turi būti nustatytas pagrindas spręsti, kad nuteistasis, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, laikysis įstatymų ir nenusikals.

Kaip matyti iš bylos duomenų, M. R. yra pateikęs prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, taikant intensyvią priežiūrą; M. R. Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 21 d. nuosprendžiu buvo paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausme su 6 MGL dydžio bauda, pusė bausmės atliko 2020 m. balandžio 19 d. Nuteistasis M. R. bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, atliko nemokamus darbus pataisos įstaigoje, moka priteistus ieškinius ir vykdo visas Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei baigė socialinės reabilitacijos programą „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas". Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema – 19 balų (iš jų statiniai veiksniai sudaro 5 balus, dinaminiai – 15 balų. Nuteistasis turi įgijęs vidurinį išsilavinimą bei staliaus specialybę; palaiko ryšį su artimaisiais. Nuostatas į darbą teigiamos, šiuo metu tęsia darbinę veiklą UAB „(duomenys neskelbtini)“; M. R. Komisijai pristatomas 3 kartą, be intensyvios priežiūros.

Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nustatyti formalūs pagrindai svarstyti ar taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra M. R.. Teismas pažymi, kad formalių kriterijų atitikimas yra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas ir, remiantis BPK 360 straipsnio 2 dalies nuostatomis, būtent teismas sprendžia, ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas tvirtintinas, ar netvirtintinas; įstatymas numato teismo teisę, o ne pareigą taikyti lygtinį paleidimą asmeniui, atitinkančiam BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytus formaliuosius kriterijus.

Teismas pažymi, kad teisės aktuose nėra nustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, į kurias atsižvelgiama, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl sprendžiant šį klausimą visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas, jų padarymo aplinkybės, kaltininko požiūris į padarytas nusikaltimas veikas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Visa tai rodo, jog sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinės reabilitacijos programomis ar nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra paskatinamoji priemonė, kuri skiriama nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą bei mokymąsi. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, reikia vadovautis paskirtos bausmės tikslais, bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Sprendžiant dėl lyginio paleidimo iš pataisos įstaigos (ne)taikymo nuteistajam atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, bei anksčiau padarytų veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes.

Socialinio tyrimo 2020 m. birželio 17 d. išvados duomenys patvirtina, kad bausmę atlikdamas Kybartų pataisos namuose nuteistasis dalyvavo įvairiuose elgesio pataisos programose – „Žalioji oazė“, „Pilietiškumo ugdymo kelias“, „Nuteistųjų socialinių įgūdžių ugdymas“, lankė programą „Kompiuterinio raštingumo pradmenys“ bei Vilniaus pusiaukelės namuose dalyvavo programose – „Asmenų, kurios rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų teisinio ir socialinio švietimo programa“, savanoriškai atliko gerbūvio darbus; dalyvavo įvairiuose sporto varžybose, viktorinose; nuteistojo teigimu, ryšius palaiko su visais savo artimaisiais (mama, sesuo, sugyventinė ir du jos mažamečiai vaikai), dažnai bendrauja telefonu, susitinka trumpalaikių dviejų parų išvykų į namus metu, M. R. rūpinasi sugyventinės vaikais, remia juos finansiškai; nuteistasis smurtinį nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pripažįsta, jog būdamas laisvėje alkoholio suvartodavo daugiau nei reikia, įstaigoje vartojimo fiksuota nėra, asmens motyvacija nevartoti alkoholio aukšta, teisės pažeidėjas supranta ir pripažįsta alkoholio žaląjį vartojančiam ir aplinkiniams, dalyvavo priklausomų nuo alkoholio asmenų grupėje „Padėk sau“; nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs, nurodo kad turi draugų, kolegų, pažįstamų, savivertė adekvati esamai situacijai, nuteistasis labai motyvuotas savo elgesio keitimui; bausmės metu dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, pozityvaus užimtumo veiklose, atlieka aplinkotvarkos darbus ir dalyvauja visuose Pusiaukelės namuose organizuojamuose renginiuose. Taip pat, teismas vertina tai, jog nuteistasis dengia ieškinio sumas pagal antstolių vykdomuosius raštus, jis yra skatintas 7 kartus (už gerą elgesį, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose bei sporto varžybose), taip pat vieną kartą baustas drausminė tvarka už necenzūrinių žodžių vartojimą pareigūnų atžvilgiu, nuobauda negaliojanti.

Teikimo medžiagos duomenimis, M. R. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, kuri jam paskirta už nusikalstamą veiką žmogaus gyvybei, sukėlusią nepataisomas pasekmės, nusikaltimas padarytas itin žiauriai, praeityje jis yra teistas vieną kartą pagal LR BK 213 str. 1 d. (trys nusikalstamos veikos). Teismas pažymi, jog socialinio tyrimo išvadoje yra nurodyta, jog dėl padarytos nusikalstamos veikos jis savo kaltę pripažino, tačiau baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu M. R. savo parodymuose nebuvo nuoseklus bei savo kaltę neigė, kas teismo vertinimu, parodo jo sieki išvengti baudžiamosios atsakomybės. Paminėtina ir tai, kad iš esmės nestebimos M. R. pastangos šalinant kintamus kriminogeninius veiksnius. Teikimo bylos duomenimis, nors nuteistasis priteistą neturtinę žalą atlygina, tačiau žalos atlyginimui jis skiria tik 10 Eur per mėnesį, nors jo darbo užmokestis sudaro 555 Eur, o likusį neatlygintina žalos dalis – 11680 Eur. Taigi, bausmės atlikimo metu turimų finansinių įsipareigojimų nuteistasis iš esmės nesumažino, nors turėjo realią galimybę tai padaryti.

Šiuo metu nuteistasis M. R. yra atlikęs tik vos daugiau nei pusę laisvės atėmimo iš jam paskirtos dešimties metų laisvės atėmimo bausmės. Pažymėtina, jog vienas iš kriminalinės bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos jis privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta kriminalinės bausmės esmė.

Teismas vertina M. R. elgesio teigiamus pokyčius, tačiau kartu pažymėtina, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Išvardintos aplinkybės rodo teigiama paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, jo motyvaciją keistis, vis dėlto, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos gali būti taikomas tik tada, kai yra pagrindas manyti, kad asmuo pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai.

Pažymėtina ir tai, jog sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinėmis reabilitacijos programomis, nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl sprendžiant šį klausimą visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Taigi, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą taip pat reikia vadovautis paskirtos bausmės tikslais, bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Teismas mano, kad šiuo atveju negalima remtis tik teigiamai nuteistąjį M. R. charakterizuojančiais duomenimis ir visiškai nekreipti dėmesio, be kita ko, į pačios bausmės paskirtį, kas prieštarautų teisingumo principui. Šiuo atveju svarbus ir visuomenės saugumo interesas, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų adekvačią jo padarytai nusikalstamai veikai bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Apibendrinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sutinka su pateiktas pirmiau teismų nustatytais M. R. charakterizuojančiais duomenimis, todėl jų nekartoja ir vertina, kad šių duomenų kontekste stebimi teigiami nuteistojo pokyčiai mažinant nusikalstamo elgesio riziką vis dar nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas mano, kad M. R. dar nėra pasiruošęs išeiti į laisvę, todėl jis negali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigų. Tai sudaro pagrindą Komisijos nutarimo netvirtinti.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas pirmiau išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. birželio 29 d. nutarimą Nr. 59-107 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam M. R..

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Miroslavas Gvozdovičius