Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1658-340/2018

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2018-06-29
Bylos Nr.: e2A-1658-340/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-14240-2017-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danutė Kutrienė, Tatjana Žukauskienė, Ona Gasiulytė
Atsakovas: D. T.
Ieškovas: E. T.

Kategorijos

2.3.4.4.2Ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Civilinė byla Nr. e2A-1658-340/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14240-2017-0Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.4.4.2.; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.3.1.18; 3.3.1.20. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. birželio 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, Danutės Kutrienės ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. T. ieškinį atsakovui D. T. dėl atsisakymo leisti vaikams išvykti į užsienį pripažinimo nepagrįstu ir leidimo vaikams išvykti nuolat gyventi į užsienį be atsakovo sutikimo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo vaikams dydžio pakeitimo ir pagal atsakovo D. T. priešieškinį ieškovei E. T. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos užsienyje, bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo ir nepilnamečiams vaikams mokamo išlaikymo dydžio bei išlaikymo netesybų dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija byloje – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė E. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui D. T. dėl atsisakymo leisti vaikams išvykti į užsienį pripažinimo nepagrįstu ir leidimo vaikams išvykti nuolat gyventi į užsienį be atsakovo sutikimo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo vaikams dydžio pakeitimo.

2. Ieškovė nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-05-21 sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką, sudarytą 2004-12-17 Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, patvirtino ieškovės ir atsakovo teismui pateiktą susitarimą dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kuriame nustatyta, kad su ieškove lieka gyventi trys nepilnamečiai šalių vaikai – N. T. (gim. (duomenys neskelbtini)), D. T. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir L. T. (gim. (duomenys neskelbtini)), kurių išlaikymą atsakovas teikia kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 115 Eur kiekvienam vaikui iki vaikų pilnametystės; butas adresu (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis atitenka kiekvienam iš sutuoktinių. Butas buvo įsigytas pasinaudojus paskola. Jame gyveno ieškovė su vaikais, nes atsakovas išvyko dirbti į užsienį. Grįžęs jis apsigyveno ginčo bute, ieškovė su trimis mažamečiais vaikais buvo priversta išsikraustyti į nuomojamą butą. Šiuo metu ieškovė siekia sukurti šeimą su sugyventiniu L. P., kuris rūpinasi tiek ieškove, tiek jos nepilnamečiais vaikais, juos išlaiko. Pažymėjo, jog ieškovė neteko darbo, jos partneris nuo 2011 m. išvyko ir dirba Norvegijos Karalystėje, gyvena nuomojamame trijų kambarių name su kiemu. Ieškovė turi slaugytojos išsilavinimą, jos kvalifikacija pripažinta Norvegijos Karalystėje, kurioje ji turi teisę užsiimti savo profesine veikla (licencija, leidžianti užsiimti profesine veikla galioja iki 2057-06-04). Ieškovė, neturėdama galimybės užtikrinti savo vaikams tinkamų gyvenimo sąlygų Lietuvoje, siekia išvykti nuolat gyventi į Norvegijos Karalystę, kartu ketina pasiimti ir savo nepilnamečius vaikus. Ieškovė kreipėsi į atsakovą siekdama gauti jo sutikimą, tačiau atsakovas atsisako leisti vaikams išvykti nuolat gyventi į Norvegiją, atsisakymo nemotyvuoja. Atsakovas tinkamų sąlygų vaikams vystytis neužtikrina, sulygtą išlaikymą tenka išieškoti priverstinai. 2017-12-20 pateiktame patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, jog nuo ieškinio pateikimo teismui dienos pasikeitė faktinės aplinkybės: ji gyvena ir turi nuolatinį darbą Norvegijos Karalystėje, vaikai ten lanko mokyklą, gyvena nuomojamame name su kiemu. Šalių butas yra parduotas. Vaikai po santuokos su atsakovu nutraukimo liko gyventi su ieškove, buvo tinkamai prižiūrimi ir auklėjami. Ieškovė neprieštarauja, kad atsakovas bendrautų su vaikais, nedaro kliūčių jų bendravimui, tačiau atsakovo elgesys ir bendravimas su vaikais nėra korektiškas ir atitinkantis vaikų interesus.

Atsiliepimas

3. Atsakovas D. T. atsiliepimu prašė ieškovės ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovas neprieštarauja, kad vaikai lankytų ieškovę Norvegijoje, gali prisidėti prie kelionės išlaidų dengimo, tačiau keisti vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą ir jiems išvykti į užsienį jokio poreikio ar pagrindo nėra. Atsakovas yra sveikas, turi nuolatinį darbą, nuolatines pajamas, užtikrinančias galimybes pasirūpinti vaikais bei jų poreikių patenkinimu. Tuo tarpu ieškovės gyvenimo sąlygų Norvegijoje patikrinti nėra galimybės. Nurodė, kad santuokos nutraukimo sutartyje šalys bendravimo su vaikais tvarkos nenustatinėjo, nes pasitikėjo vienas kitu, nesitarė, kad vaikai su vienu iš tėvų galės išvykti nuolat gyventi į užsienį. Ieškovės siūlomai bendravimo su vaikais tvarkai atsakovas nepritarė. Atsakovas nebūtų finansiškai pajėgus išpildyti jos sąlygų – negalėtų tokioje brangioje šalyje kaip Norvegija nuomotis viešbučio, pramogauti su vaikais ir pan., todėl negalėtų tinkamai realizuoti savo ir vaikų teisėtų interesų. Vienas iš tėvų turėtų tiesiogiai prisidėti prie kito tėvo galimybių lankyti vaikus svečioje šalyje.

Šalies argumentai

4. Ieškovė taip pat pateikė teismui ieškinį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo, kuriame nurodė, kad po sprendimo priėmimo išaugo nepilnamečių vaikų poreikiai, atsakovo skiriamų pinigų akivaizdžiai neužtenka net minimalių jų poreikių tenkinimui. Sūnui N. šiuo metu yra 12 metų, D. – 8 metai, dukrai L. – 6 metai. Vaikams augant jų poreikiai didėja, kainos už maistą ir paslaugas taip pat auga. Atsakovas dirba, gauna reguliarias pajamas, yra išsimokslinęs, darbingo amžiaus ir gali pasirūpinti papildomu uždarbiu. Kitų išlaikytinių nei ieškovė, nei atsakovas neturi. Atsakovas turi nekilnojamojo turto – 2,4800 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kurio vertė 2560 Eur.

Atsiliepimas

5. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį dėl nepilnamečiams vaikams mokamo išlaikymo dydžio pakeitimo, kuriuo prašė ieškinį atmesti ir iš ieškovės atsakovo naudai priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog su pareikštu santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi, patvirtinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-21 sprendimu, šalys, įvertinusios šalių turtinę padėtį ir vaikų poreikius, susitarė, kad atsakovas vaikų išlaikymui skirs kiekvienam vaikui po 115 Eur per mėnesį. Jokios esminės aplinkybės nepasikeitė, vaikų tėvų pajamos išliko nedidelės, vaikų poreikiai taip pat nepakito. Atsakovas pripažino, kad šiuo metu periodinis išlaikymas iš jo yra išieškomas priverstinio vykdymo būdu, tai lėmė dėl darbo apimčių sumažėjusios pajamos. Ieškovės nurodytos poreikių išlaidos nepagrįstos, dalis poreikių yra išgalvoti, neaiškūs. Dėl vaikams tenkančio būsto dalies išlaikymo neaišku, ar šis poreikis apimą nuomą, ar komunalines paslaugas. Ieškovė savo valia juos išvežė, todėl atsakovas šių neaiškių išlaidų dengti neprivalo. Atsakovo turtinė padėtis po santuokos nutraukimo pasikeitė į neigiamą pusę, jo pajamos nėra didelės, turto, galinčio duoti pajamas, atsakovas neturi. Vaikai yra mažamečiai, jų poreikiai išliko tie patys.

Šalies argumentai

6. Atsakovas taip pat pateikė priešieškinius, kuriuos vėliau tikslino nurodydamas, kad prašo nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su juo, o tuo atveju, jei teismas paliktų nuolatinę nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, nustatyti atsakovo siūlomą vaikų bendravimo su juo tvarką. Atsakovas nurodė, jog ieškovė paaiškinimų apie tai, kur ir kaip Norvegijoje gyvens vaikai, atsakovui neteikė. Atsakovas abejojo, kad vaikams Norvegijoje yra saugu. Informacijos apie tai, kad ieškovė Norvegijoje turi nuolatinį darbą nėra. Kol ieškovė neįsikūrė Norvegijoje, vaikams yra geriau nekeisti nuolatinės gyvenamosios vietos ir likti gyventi su atsakovu Lietuvoje. Teismui pakeitus nepilnamečių vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą ir ją nustačius su atsakovu, atsakovas įsipareigoja netrukdyti vaikų motinai bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime, leisti atostogauti Norvegijoje. Nurodė, kad ieškovė savo iniciatyva išsivežusi vaikus į kitą valstybę, privalo savo sąskaita užtikrinti nepilnamečių vaikų galimybę bendrauti su Lietuvoje gyvenančiu tėvu ir artimais giminaičiais – seneliais, privalo savo sąskaita organizuoti vaikų lietuvių kalbos mokymą. Dėl išlaikymo vaikams dydžio pakeitimo atsakovas nurodė, kad yra bedarbis, bedarbio pašalpa jam nėra mokama. Duomenų apie ieškovės Norvegijoje gaunamas pajamas nėra. Keisti sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatyto išlaikymo dydį vien dėl to, kad ieškovė išsivežė vaikus gyventi į Norvegiją, kur pragyvenimas yra žymiai brangesnis nei Lietuvoje, pagrindo nėra. Pažymėjo, jog išlaikymo mokėjimo terminas gali būti pažeidžiamas dėl objektyvių priežasčių (sveikatos sutrikimo, darbo praradimo, darbo užmokesčio sumažėjimo, ekonominės krizės). Atsiradus tokioms aplinkybėms ieškovas turėtų mokėti labai dideles netesybas. Protingas netesybų dydis – 0,03 proc., tokios netesybos mokamos vykdant mokestines prievoles biudžetams.

Atsiliepimas

7. Ieškovė atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad atsakovas nesuvokia vaikų poreikių, todėl jų gyvenamosios vietos su tėvu nustatymas neatitiktų vaikų interesų. Pažymėjo, jog atsakovas, dėstydamas aplinkybes dėl savo turtinės padėties, nepateikia jokių įrodymų joms pagrįsti. Prisiimdamas asmenines prievoles pasirašydamas santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį, atsakovas turėjo būti apdairus ir rūpestingas prievolių įvykdymo aspektu. Atsakovas turi vertybinių popierių, nekilnojamojo turto, t. y. jo turtinė padėtis yra geresnė, nėra pagrindo didesnę vaikų išlaikymo naštos dalį priskirti ieškovei. Nurodė, kad teismo sprendimui įgijus res judicata galią, teismo jau išspręstas klausimas dėl netesybų dydžio nebegali būti nagrinėjamas iš naujo.

8. Išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – VTAS) teismui pateiktoje išvadoje dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo užsienio valstybėje ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo nurodė, kad ieškovė gyvena su vaikais. Šalių nepilnametis sūnus N. T. pasakojo, kad gyvena su mama, su tėvu nebendrauja ir nenori, nes kai mėnesį laiko svečiavosi pas tėvą Danijoje, tėvas dirbo, tik vieną kartą su juo buvo parke. Vaikas nori gyventi su mama, su ja ir jos draugu L. sutaria labai gerai. Tėvas jam neskambina ir nekviečia susitikti. D. ir L. nori būti su mama, važiuoti su ja į Norvegiją. Vaikai nuolat gyvena su motina ir nori su ja gyventi, motina sudaro tinkamas ir saugias gyvenimo sąlygas, išlaiko vaikus ir jais rūpinasi, prieštarauti, kad ieškovei būtų leista su nepilnamečiais vaikais išvykti nuolat gyventi į užsienį be tėvo sutikimo, nėra pagrindo. Ieškovės siūloma tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka jų interesams neprieštarautų. Išvadoje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo VTAS nurodė, kad ieškinys pareikštas vaikų interesais. Teismas 2015 m. patvirtino abiejų sutuoktinių prašymą dėl santuokos nutraukimo, nevertino nei tėvų turtinės padėties, nei vaikų poreikių, todėl atsakovo teikiamas išlaikymas po 115 Eur per mėnesį nėra pakankamas užtikrinti net minimalius jų poreikius.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-01-22 sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: leido ieškovei E. T. su vaikais N. T., D. T. ir L. T. išvykti nuolat gyventi užsienio valstybėje (Norvegijos Karalystėje), be atsakovo D. T. sutikimo; pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-21 sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 10 punktą ir nustatė tokią atsakovo D. T. bendravimo su nepilnamečiais vaikais N. T., D. T. ir L. T. tvarką: 1. ieškovė E. T. privalo nedaryti jokių kliūčių atsakovui D. T. bendrauti su skyriumi gyvenančiais vaikais, privalo užtikrinti intereneto prieigą ir telefoninį ryšį, o atsakovas turi teisę ir pareigą bendrauti su savo skyriumi gyvenančiais vaikais ir dalyvauti jų auklėjime; 2. atsakovas D. T., nepažeisdamas vaikų mokymosi ir atostogų grafiko, vaikų teisių ir teisėtų interesų, turi teisę matytis su skyriumi nuo jo gyvenančiais vaikais jo pasirinktoje Norvegijos Karalystės vietovėje ne mažiau nei du kartus per metus, iki keturiolikos dienų, apie savo atvykimą pranešęs ne vėliau nei prieš 14 (keturiolika) parų, paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos pirmosios dienos 8 valandą ir pristatydamas į jų gyvenamąją vietą paskutinės dienos 19 val. Ieškovė E. T. atsakovo D. T. buvimo Norvegijoje metu neužtikrina jam gyvenamosios vietos ir išlaikymo, nekompensuoja kelionės išlaidų; 3. ieškovė E. T., atsakovui D. T. paprašius, ne vėliau nei per mėnesį nuo prašymo dienos, privalo paštu ar elektroniniu paštu pateikti jam skyrium nuo jo gyvenančių šalių vaikų mokymosi grafiką, taip pat atsakovui D. T. paprašius, informuoti jį apie skyrium nuo jo gyvenančių vaikų mokymosi rezultatus; 4. atsakovas D. T. turi teisę bendrauti su savo skyriumi gyvenančiais vaikais savo gyvenamojoje vietoje vaikų kasmetinių mokymosi (vasaros) atostogų metu ne mažiau nei 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų, atsižvelgiant į vaikų mokymosi atostogų mokymosi įstaigoje laiką ir trukmę, nepažeidžiant vaikų mokymosi ir atostogų grafiko, ir iš anksto, ne vėliau nei prieš mėnesį suderinant atostogų laiką ir trukmę su ieškove E. T. raštu, elektroniniu paštu ar kitokiomis ryšio priemonėmis; 5. atsakovas D. T. turi teisę bendrauti su savo skyrium gyvenančiais vaikais savo gyvenamojoje vietoje kas antras Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų atostogas, atsižvelgdamas į vaikų mokymosi atostogų mokymosi įstaigoje laiką bei trukmę, nepažeidžiant vaikų mokymosi ir atostogų grafiko, ir iš anksto, ne vėliau nei prieš keturiolika kalendorinių dienų suderinant atostogų laiką ir trukmę su ieškove E. T. raštu, elektroniniu paštu ar kitokiomis ryšio priemonėmis; 6. vaikų kelionės išlaidas jų vasaros, Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų atostogų metu nuo vaikų gyvenamosios vietos iki atsakovo gyvenamosios vietos ir atgal apmokėjusi šalis turi teisę reikalauti iš kitos šalies pusės šių išlaidų atlyginimo; 7. atsakovas D. T., nepažeisdamas vaikų teisių ir teisėtų interesų, neribojant laiko ir bendravimų skaičiaus, turi teisę bendrauti su savo skyriumi gyvenančiais vaikais telefonu, elektroniniu paštu ar kitomis ryšio priemonėmis, atsižvelgiant į vaikų mokymosi ir poilsio režimą, laisvu nuo jų pamokų laiku, bet ne vėliau nei iki 20 val. vaikų gyvenamosios vietos laiku; 8. pasikeitus šalių ir vaikų gyvenamajai vietai, telefono numeriui ar kitiems kontaktiniams duomenims, šalis, kurios duomenys pasikeitė, privalo ne vėliau nei per tris darbo dienas pranešti kitai šaliai naujus kontaktinius duomenis ir naujos vaikų gyvenamosios vietos duomenis; 9. šalys gera valia, atsižvelgdamos į vaikų interesus, gali tarpusavyje susitarti dėl atsakovo D. T. bendravimo savo gyvenamojoje vietoje su savo skyrium gyvenančiais vaikais ir kitokiomis sąlygomis ar laiku, suderinę tai tarpusavyje raštu, elektroniniu paštu ar kitomis ryšio priemonėmis. Teismas taip pat pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-21 sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2 ir 3 punktus nustatydamas, kad atsakovas D. T. teikia vaikams N. T., D. T. ir L. T. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 190 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt eurų) per mėnesį kiekvienam vaikui iki vaikų pilnametystės, išlaikymui skirtas lėšas pervedant iki einamojo mėnesio 15 dienos į ieškovės E. T. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, ar kitą elektroninėmis ryšio priemonėmis ar registruotu paštu atsakovės nurodytą sąskaitą, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisė iš atsakovo D. T. ieškovės E. T. naudai 1684,90 Eur bylinėjimosi išlaidų.

10. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, į tai, kad šalių vaikai yra išreiškę norą likti gyventi su ieškove ir nėra nustatyta, kad jų noras prieštarautų jų interesams, bei nenustatęs aplinkybių, dėl kurių reikėtų keisti vaikų gyvenamąją vietą, ją paliko su ieškove.

Žemesnės instancijos teismas

11. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendė, kad nėra svarių priežasčių, dėl kurių ieškovei neturėtų būti duodamas leidimas išvykti su vaikais gyventi į užsienį, ir pripažino atsakovo atsisakymą duoti leidimą nepagrįstu. Atsakovui neduodant sutikimo, leidimas vykti gyventi į užsienio valstybę (Norvegiją) ieškovei išduotinas teismo.

12. Teismas nustatė maksimalią atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, kiek ji įmanoma atsižvelgiant į tai, kad vaikų gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje nei atsakovo. Teismas sprendė, kad šalis, apmokėjusi vaikų kelionių pas atsakovą išlaidas, turi teisę reikalauti iš kitos šalies kompensuoti pusę šių išlaidų.

13. Įvertinęs šalių turtinę padėtį, atsakovės gaunamą didelį darbo užmokestį, teismas padarė išvadą, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė, gyvendama valstybėje, kurioje yra žymiai aukštesnis pragyvenimo lygis nei Lietuvoje, patiria ir daugiau išlaidų pragyvenimui, sprendė, kad šalys turi teikti ieškovės nurodytas sumas vaikų išlaikymui lygiomis dalimis, t.y. N. – po 189 Eur, D. – po 192 Eur, L. – po 194 Eur per mėnesį. Kadangi vaikams teiktinas išlaikymas skiriasi tik keliais eurais, teismas visiems šalių nepilnamečiams vaikams atsakovo mokėtiną išlaikymą padidino iki 190 Eur per mėnesį.

14. Teismas atmetė atsakovo priešieškinio reikalavimą pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4 punkte nustatytų netesybų – 0,5 procentų delspinigių – dydį, nustatant mažesnį jų dydį – 0,03 procentus. Atsakovas, reikšdamas reikalavimą keisti netesybų dydį, nepagrindė jo nei pablogėjusia turtine padėtimi, nei pasikeitusiomis aplinkybėmis. Atsakovas nenurodė, nei kodėl buvo nustatytas toks netesybų dydis, nei dėl kokių pasikeitusių aplinkybių šis dydis tapo neprotingas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentai

15. Apeliaciniu skundu atsakovas D. T. prašo panaikinti bei pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-01-22 sprendimo dalis ir priimti naują sprendimą, numatant, kad: 1. vaikų kelionės išlaidas jų vasaros, Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų atostogų metu nuo vaikų gyvenamosios vietos iki atsakovo gyvenamosios vietos ir atgal apmoka ieškovė; 2. panaikinti skundžiamo teismo sprendimo dalį, kuria yra pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-21 sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2 ir 3 punktai, nustatant, kad atsakovas D. T. teikia vaikams N. T., D. T. ir L. T. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 190 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt eurų) per mėnesį kiekvienam vaikui iki vaikų pilnametystės, išlaikymui skirtas lėšas pervedant iki einamojo mėnesio 15 dienos į ieškovės E. T. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, ar kitą elektroninėmis ryšio priemonėmis ar registruotu paštu atsakovės nurodytą sąskaitą, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-21 sprendimu nustatytą atsakovui D. T. prievolę, pagal kurią atsakovas moka nepilnamečiams vaikams iki jų pilnametystės periodinį išlaikymą po 115 Eur kas mėnesį, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymui skirtas lėšas pervedant iki einamojo mėnesio 15 dienos į ieškovės E. T. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, ar kitą elektroninėmis ryšio priemonėmis ar registruotu paštu ieškovės nurodytą sąskaitą; 3. priimti naują sprendimą ir pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-21 sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 4 punktą, pagal kurį atsakovui, vėluojant iki einamojo mėnesio 15-os dienos sumokėti vaikų išlaikymo sumas, yra skaičiuojami delspinigiai, kurie yra 0,5 proc. nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, ir sumažinti netesybas nuo 0,5 proc. delspinigių tarifo iki 0,03 proc. delspinigių tarifo; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

15.1. Ieškovė Norvegijoje dirba ir jos turtinė padėtis yra labai gera, geresnė nei atsakovo. Vaikai išvežti gyventi į kitą valstybę ieškovės iniciatyva. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas turėjo spręsti, kad ieškovė turi visas galimybes ir privalo savo sąskaita užtikrinti vaikų poreikį bendrauti su tėvu jo gyvenamojoje vietoje. Šiuo atveju ieškovei turėjo būti nustatyta pareiga apmokėti vaikų kelionių, kurių tikslas pasimatymas ir bendravimas su tėvu, bilietų kainą nuo vaikų gyvenamosios vietos iki atsakovo ir atgal.

15.2. Teismas netinkamai vertino mažamečių vaikų poreikių apimtis ir ginčo šalių turtines galimybes teikti išlaikymą. Teismas, spręsdamas, kad vaikų poreikiai pakito, turėjo konstatuoti, kad nevienoda ginčo šalių turtinė padėtis leidžia nukrypti nuo lygių dalių teikiant išlaikymą vaikams principo. Teismas netinkamai taikė proporcingumo principą ir nustatė per didelį iš atsakovo priteistiną išlaikymo dydį, nes klaidingai įvertino ne tik vaikų poreikius, bet ir jų tėvų galimybes šiuos poreikius tenkinti.

15.3. Teismo sprendime nurodytas netesybų keitimo pagrindo susiejimas su išlaikymo dydžio keitimu yra klaidingas. Teismas, spręsdamas netesybų keitimo klausimą, turėjo vadovautis Šeštosios knygos nuostatomis ir, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pasisakyti, ar šio ginčo atveju 0,5 proc. tarifo delspinigiai yra normalūs ir įprasti, ar aiškiai per dideli ir dėl to keistini.

Atsiliepimas

16. Ieškovė E. T. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-01-22 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos atsikirtimus:

16.1. Praradus vienintelį šeimos būstą ir apeliantui neteikiant išlaikymo, ieškovė buvo priversta ieškoti tinkamų gyvenimo sąlygų svetur, kur ji galėtų nepriklausomai nuo apelianto įgeidžių užtikrinti vaikams normalias sąlygas augti ir vystytis. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 str. 1 d.), todėl teismas pagrįstai sprendė, kad šalis, apmokėjusi vaikų kelionių pas atsakovą išlaidas, turi teisę reikalauti iš kitos šalies kompensuoti pusę šių išlaidų.

16.2. Ieškovė nereikalauja su gyvenimu Norvegijoje susijusių išlaidų vaikams išlaikyti padidėjimo. Šis krūvis tenka jai vienai. Visi ieškovės teismui pateikti vaikų poreikių skaičiavimai buvo atlikti dar gyvenant Lietuvoje ir atitinka realias Lietuvos kainas. Todėl apeliantas arba nesiorientuoja Lietuvos kainose, arba sąmoningai ignoruoja savo paties vaikų poreikius.

16.3. Netesybų formą ir dydį pasiūlė būtent apeliantas. Kadangi įstatymas numato galimybę keisti išlaikymo, o, atitinkamai, ir netesybų, mokėtinų laiku neteikiant išlaikymo, dydį tik pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar iš esmės pasikeitus aplinkybėms, teismas pagrįstai apelianto reikalavimą dėl netesybų sumažinimo atmetė, nes apeliantas nepagrindė savo pablogėjusios turinės padėties ar pasikeitusių aplinkybių

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

17. Apeliacinis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos aplinkybes, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, byloje esančius rašytinius įrodymus, ieškovės, atsakovo atstovo paaiškinimus, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, jų pagrindu padarytomis išvadomis ir argumentais, todėl jų nebekartoja, tačiau pasisako dėl apeliacinio skundo motyvų.

Žemesnės instancijos teismas

18. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 22 d. sprendimu leido ieškovei su vaikais išvykti nuolat gyventi užsienio valstybėje (Norvegijos Karalystėje) be atsakovo sutikimo ir pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties kai kurias sąlygas: pakeitė atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, paskirstė šalims vaikų kelionių išlaidas jų vasaros, Šv.Kalėdų ir Šv.Velykų atostogų metu, pakeitė išlaikymo dydį.

19. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo pakeisti skundžiamo Vilniaus m. apylinkės teismo 2018-01-22 sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalį ir nustatyti, kad vaikų kelionės išlaidas jų vasaros, Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų atostogų metu nuo vaikų gyvenamosios vietos iki atsakovo gyvenamosios vietos ir atgal apmoka ieškovė; panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria yra pakeistas Vilniaus m. apylinkės teismo 2015-05-21 sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2 ir 3 punktus ir palikti galioti Vilniaus m. apylinkės teismo 2015-05-21 sprendimu nustatytą atsakovui D. T. prievolę, pagal kurią atsakovas moka nepilnamečiams vaikams iki jų pilnametystės periodinį išlaikymą po 115 Eur kas mėnesį, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymui skirtas lėšas pervedant iki einamojo mėnesio 15 dienos į ieškovės E. T., a. k. (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, ar kitą elektroninėmis ryšio priemonėmis ar registruotu paštu atsakovės nurodytą sąskaitą; pakeisti Vilniaus m. apylinkės teismo 2015-05-21 sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 4 punktą, pagal kurį atsakovui, vėluojant iki einamojo mėnesio 15-os dienos sumokėti vaikų išlaikymo sumas, yra skaičiuojami delspinigiai, kurie yra 0,5 proc. nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, ir sumažinti netesybas nuo 0,5 proc. delspinigių tarifo iki 0,03 proc. delspinigių tarifo.

20. Dėl išlaikymo dydžio. Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai padidino priteisto išlaikymo dydį iki 190 Eur kiekvienam, motyvuodamas, kad vaikų protingų poreikių patenkinimui užtektų 115 Eur dydžio išlaikymo.

21. Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį, tėvai turi teisę nustatyti išlaikymo tvarką ir formą bendru sutarimu. Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 str.). Teismų praktikoje aiškinama, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 str. 5 d.) (LAT CBS teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

22. Pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį; ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

23. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką, sudarytą 2004 m. gruodžio 17 d. Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, patvirtino ieškovės ir atsakovo teismui pateiktą susitarimą dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kuriame nustatyta, kad su ieškove lieka gyventi trys nepilnamečiai šalių vaikai – N. T. (gim. (duomenys neskelbtini)), D. T. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir L. T. (gim. (duomenys neskelbtini)), kurių išlaikymą atsakovas teikia kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 115 Eur kiekvienam vaikui iki vaikų pilnametystės; butas adresu (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis atitenka kiekvienam iš sutuoktinių. Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių numatyti 0,5 procento delspinigiai, mokėtini atsakovui vėluojant iki einamojo mėnesio 15-os dienos sumokėti vaikų išlaikymo sumas. Po santuokos nutraukimo ieškovė liko gyventi su vaikais bute, tačiau 2017 m. faktinės aplinkybės pasikeitė, šiuo metu ji gyvena ir turi nuolatinį darbą Norvegijos Karalystėje, vaikai ten lanko mokyklą, gyvena nuomojamame name su kiemu. Šalių butas yra parduotas. Ieškovė prašė padidinti išlaikymą nepilnamečiams vaikams, motyvuodama, kad po sprendimo priėmimo išaugo nepilnamečių vaikų poreikiai, atsakovo skiriamų pinigų akivaizdžiai neužtenka net minimalių jų poreikių tenkinimui. Sūnui N. skundžiamo sprendimo priėmimo metu buvo 12 metų, D. – 8 metai, dukrai L. – 6 metai. Vaikams augant jų poreikiai padidėjo, kainos už maistą ir paslaugas taip pat auga. Ieškovė nurodė, kad šalys turėtų skirti ne mažiau kaip po 429,25 Eur per mėn. N., 398,75 Eur per mėn. D. ir 457 Eur per mėn. L..

24. Ieškovė ieškinį grindė esminiu vaiko poreikių pasikeitimu, todėl šiuo atveju sprendžiant išlaikymo vaikui dydžio padidinimo klausimą yra būtina nustatyti esminį vaiko poreikių pasikeitimą. Būtent tai, kaip matyti iš pirmos instancijos teismo sprendimo turinio, bylos medžiagos, padarė bylą nagrinėjęs teismas. Vaikų poreikiai pasikeitė dėl dviejų aplinkybių: dėl amžiaus – vaikai pradėjo lankyti mokyklas, atsirado naujų poreikių, susijusių su jų ugdymu, ir dėl šeimos persikėlimo nuolat gyventi į Norvegijos Karalystę, kur vaikų išlaikymo išlaidos yra didesnės. Nustatęs, kad ieškinys dėl nepilnamečiams vaikams 2015 metais priteisto išlaikymo padidinimo grįstas esminiu vaikų poreikių pasikeitimu, teismas įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendė, kad šalių vaikų poreikiai po to, kai jiems buvo priteistas išlaikymas, iš esmės pasikeitė, ir tai teikia pagrindą, vadovaujantis CK 3.201 straipsnio 1 dalimi, pakeisti priteisto išlaikymo dydį, jį padidinant iki 190 Eur kas mėnesį kiekvienam.

25. Apeliantas iš dalies nesutiko su teismo sprendimu, teigia, kad teismas nepagrįstai padidino priteisto išlaikymo dydį iki 190 Eur. Apeliantas nurodė, kad teismas klaidingai įvertino ieškovės pateiktą vaikų poreikių skaičiuotę, pasikliaudamas ieškovės tvirtinimu, kad ši sudaryta pagal Lietuvoje galiojančias prekių ir paslaugų kainas. Teismas neįvertino, kad šalių vaikai yra mažamečiai, ypatingų poreikių neturi, t.y. jų poreikiai nuo 2015 m. nepakito, atsakovo turtinė padėtis taip pat nepasikeitė. Apelianto vertinimu ieškovės prašymas padidinti išlaikymą iš esmės yra pagrįstas ieškovės nutylėtu dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo sąlygotu išlaikymo poreikiu padidėjimu.

26. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas detaliai išanalizavo ieškovės nurodytų išlaidų vaiko poreikiams tenkinti pagrįstumą, su kuo apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka. Priešingai, nei teigia apeliantės, pirmosios instancijos teismas kritiškai įvertino ieškovės patiektą vaikų poreikių skaičiuotę, kuriuos pagrindu ieškovė prašė priteisti sūnui N. po 215 Eur per mėnesį, po 200 – D. ir po 230 Eur – L.. Teismas pripažino nepagrįstomis ieškovės nurodytus išlaidas ortopedo paslaugoms, sumažino iki protingo dydžio ieškovės nurodytus išlaidas akinių ir namų ūkio priemonių pirkimui. Teismas, atsižvelgdamas į teismų praktiką, numatančią, kad dėl vaiko išvykimo gyventi į užsienio valstybę padidėjusias jo poreikių tenkinimo išlaidos atitinkama dalimi turi teikti tam iš tėvų, kuriuo iniciatyva vaikas išvyko iš Lietuvos, teismas ieškovės nurodytas sumas, skirtinas vaikų būsto poreikiams tenkinti (po 166,66 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį) sumažino pusiau.

27. Pažymėtina, kad nors apeliantas nesutinka su teismo išvada dėl nepilnamečių vaikų poreikių pasikeitimu iš esmės, tačiau šiuo atveju nenustatyti byloje pateiktų įrodymų, susijusių su vaiko poreikių padidėjimu, tyrimo ir vertinimo taisyklių pažeidimai, o atsakovas niekaip nepaneigė išaugusių poreikių fakto. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad ieškovės pateikta vaikų poreikių skaičiuotė parengta ne pagal Lietuvoje galiojančias prekių ir paslaugų kainas. Apelianto samprotavimai apie dalies išlaidų nepilnamečių vaikų poreikiams nepagrįstumą laikytini deklaratyviais teiginiais ir vertinti kaip atsakovo siekis išvengti padidėjusios pareigos vykdymo.

28. Apelianto argumentas, kad jo turtinė padėtis po 2015 m. sprendimo dėl ieškovės ir atsakovo susitarimo dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių patvirtinimo nepasikeitė, todėl nebuvo pagrindo keisti sprendimo patvirtintą išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį, atmestinas.

29. Formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (LAT CBS teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; kt.).

30. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės nurodyti vaikų poreikiai ir išlaidos jiems tenkinti atitinka protingumo kriterijų, išvardinti poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, o priešingai, visos išlaidos yra reikalingos vaikų poreikiams tenkinti; duomenų, kad teismo priteistas padidintas išlaikymas yra aiškiai neproporcingas vaikų tėvų turtinei padėčiai, nėra. Mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties, todėl teismo nustatytą (padidintą) išlaikymo dydį keisti nėra pagrindo.

31. Dėl vaikių kelionių išlaidų kompensavimo. Ginčijamo teismo sprendimo rezoliucinės dalies 6 punktu teismas nusprendė, kad vaikų kelionės išlaidas jų vasaros, Šv.Kalėdų ir Šv. Velykų atostogų metu nuo vaikų gyvenamosios vietos iki atsakovo gyvenamosios vietos ir atgal apmokėjusi šalis turi teisę reikalauti iš kitos šalies pusės šių išlaidų atlyginimo.

32. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo nustatyti, kad vaikų kelionės išlaidas jų vasaros, Šv.Kalėdų ir Šv.Velykų atostogų metu nuo vaikų gyvenamosios vietos iki atsakovo gyvenamosios vietos ir atgal apmoka ieškovė. Apeliantas nurodo, kad ieškovė Norvegijoje dirba ir jos turtinė padėtis yra gera, geresnė, nei atsakovo. Vaikai išvežti į kitą valstybę ieškovės iniciatyva. Todėl atsakovas mano, kad ieškovė turi galimybes ir privalo savo sąskaita užtikrinti vaikų poreikį bendrauti su tėvu jo gyvenamojoje vietoje. Apeliantas nurodo, kad pagal kasacinio teismo praktikos nuostatas dėl vaiko išvykimo gyventi į užsienio valstybę padidėjusios jo poreikių tenkinimo išlaidos atitinkama dalimi turi tekti tam iš tėvų, kuriuo iniciatyva vaikas išvyko iš Lietuvos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje nr. 3K-3-195-915/2015).

33. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais. Kai vaikas gyvena kitoje nei tėvas (motina) valstybėje, akivaizdu, kad užtikrinti nuolatinį ir tiesioginį bendravimą yra sudėtinga, todėl tėvai ir teismas turi rasti kitą visoms šalims priimtiniausią alternatyvų bendravimo su vaiku būdą, pavyzdžiui, pasitelkiant internetą, telefonu, laiškais, atvažiuojant pasisvečiuoti, atostogauti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

34. Nagrinėjamu atveju ieškovė su vaikais gyvena Norvegijoje. Pagal teismo nustatytą bendravimo su vaikais tvarką, atsakovas turi teisę bendrauti su savo skyriumi gyvenančiais vaikais savo gyvenamojoje vietoje vaikų kasmetinių mokymosi (vasaros) atostogų metu ne mažiau nei 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų, atsižvelgiant į vaikų mokymosi atostogų mokymosi įstaigoje laiką ir trukmę, nepažeidžiant vaikų mokymosi ir atostogų grafiko, ir iš anksto, ne vėliau nei prieš mėnesį suderinant atostogų laiką ir trukmę su ieškove E. T. raštu, elektroniniu paštu ar kitokiomis ryšio priemonėmis; atsakovas D. T. turi teisę bendrauti su savo skyrium gyvenančiais vaikais savo gyvenamojoje vietoje kas antras Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų atostogas, atsižvelgdamas į vaikų mokymosi atostogų mokymosi įstaigoje laiką bei trukmę, nepažeidžiant vaikų mokymosi ir atostogų grafiko, ir iš anksto, ne vėliau nei prieš keturiolika kalendorinių dienų suderinant atostogų laiką ir trukmę su ieškove E. T. raštu, elektroniniu paštu ar kitokiomis ryšio priemonėmis.

35. Teisėjų kolegija pažymi, kad bendraudamas su vaikais savo gyvenamojoje vietoje atsakovas realizuoja savo teisę matytis su vaikais, palaikyti su jais ryšį, todėl tai yra paties atsakovo pareiga rūpintis ir išlaidomis, kurias jis patiria įgyvendindamas savo teisę. Bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu negali būti vertinamas, kaip vaiko materialiųjų poreikių tenkinimas, apelianto nurodytus kasacinio teismo išaiškinimas nagrinėjamoje faktinėje situacijoje netaikytinas.

36. Taip pat pažymėtina, kad pageidavimas permesti šią finansinę naštą ieškovei, vien dėl to, kad jos turtinė padėtis yra geresnė, arba siekiant ją nubausti už vaikų išvykimą iš Lietuvos atsižvelgiant į tai, kad ieškovei tenka kasdieninė vaikų priežiūra, bei dilesnė jų išlaikymo finansinė našta, neatitiktų proporcingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų.

37. Dėl delspinigių sumažinimo. Skundžiamu teismo sprendimu teismas atmetė atsakovo priešieškinio reikalavimą pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-21 sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 4 punktą, pagal kurį atsakovui, vėluojant iki einamojo mėnesio 15-os dienos sumokėti vaikų išlaikymo sumas, yra skaičiuojami delspinigiai, kurie yra 0,5 proc. nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, ir sumažinti netesybas nuo 0,5 proc. delspinigių tarifo iki 0,03 proc. delspinigių tarifo.

38. Apeliantas nurodo, kad teismo sprendime nurodytas netesybų keitimo pagrindo susiejimas su išlaikymo dydžio keitimu yra klaidingas. Teismas, spręsdamas netesybų keitimo klausimą, turėjo vadovautis Šeštosios knygos nuostatomis ir, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pasisakyti, ar šio ginčo atveju 0,5 proc. tarifo delspinigiai yra normalūs ir įprasti, ar aiškiai per dideli ir dėl to keistini.

39. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Delspinigiai už savalaikį išlaikymo vaikams netiekimą buvo nustatyti šalių susitarimu, patvirtinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-21 sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties patvirtinimo, t.y. kyla iš išlaikymo prievolės, t.y. delspinigių dydis gali būti pakeistas vadovaujantis teisės normomis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Atsakovas apeliacinio skundo reikalavimo pagrindu nurodė tai, kad nustatytos netesybos yra per didelės, neprotingos, todėl mažintinos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6. 258 straipsnio 3 dalis). Apeliantas taip pat nurodė, kad periodinio išlaikymo terminas gali būti pažeistas dėl objektyvių priežasčių, kurių atsakovas valdyti negali – dėl darbo apimčių sumažėjimo, nelaiku išmokėto darbo užmokesčio, sveikatos sutrikimų ir pan. Pirmosios instancijos teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad jo darbo užmokestis buvo apie 500 Eur per mėnesį, bylos nagrinėjimo metu atsakovas neteko darbo, t.y. po santuokos nutraukimo jo balansas tapo minusinis.

40. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas, pasisakydamas dėl vieno iš nedirbančių tėvų turtinės padėties vertinimo, laikosi praktikos, kad vien ta aplinkybė, jog vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-189/2009). Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Nors apeliantas apeliaciniame skunde nurodė, kad neteko darbo, tačiau jokių duomenų, patvirtinančių, kad jis siekė susirasti darbą, ar kitu būdu gauti pajamų, byloje nėra, taip pat nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių pirmiau nurodytų veiksmų atlikti negalėjo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra objektyvių duomenų, leidžiančių sumažinti šalių sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatytus delspinigius, užtikrinančius išlaikymo vaikams mokėjimą.

41. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje civilinėje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl kitų atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, kadangi jie nagrinėjamuoju atveju yra teisiškai nereikšmingi, nesusiję su nagrinėjama byla ir grindžiami išimtinai tik subjektyvia pačios apelianto nuomone.

42. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog apeliacinio skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo sprendimo dalį prielaidų nesudaro, todėl D. T. apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 22 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

43. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos Ona GasiulytėDanutė KutrienėTatjana Žukauskienė