Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. Ž. ir atsakovo R. K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. birželio 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės V. Ž. ieškinį atsakovui R. K. dėl išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė V. Ž. ieškiniu atsakovui R. K. prašė: 1) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartį, kuria patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, pagal kurią atsakovas teikia sūnui D. K. išlaikymą, mokamą 155 Eur dydžio išmokomis kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės, ir nustatyti, kad nuo ieškinio pateikimo dienos iš atsakovo sūnaus D. K. išlaikymui priteisiamos 321 Eur dydžio išmokos kas mėnesį iki vaiko pilnametystės; 2) lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ją – vaiko atstovę pagal įstatymą. Nurodė, kad atsakovas teikia savo sūnaus išlaikymui, indeksavus taikos sutartimi susitartą sumą, 190 Eur, tačiau šis išlaikymo dydis neužtikrina būtinųjų vaiko poreikių patenkinimo, jis aiškiai per mažas. Šalių sūnus gyvena su ieškove, todėl ieškovei ir taip tenka didesnė vaiko išlaikymo našta. Nuo 2016 m., kai teismo nutartimi patvirtinta šalių taikos sutartis dėl sūnaus išlaikymo, praėjo penkeri metai, per šį laikotarpį penkis kartus buvo didinamas minimalus atlyginimas, nuo 2021 m. sausio 1 d. nustatytas minimalus atlyginimas – 642 Eur, šiuo metu – 730 Eur, tuo tarpu šalims sudarant taikos sutartį, jis buvo 380 Eur, t. y. minimalus atlyginimas padidėjo dvigubai. Be to, 2016 m., šalims susitariant dėl sūnaus išlaikymo, sūnui buvo 7 m., šiuo metu – 12 m., todėl, vaikui augant, padidėjo jo poreikiai. Per mėnesį būtiniesiems vaiko poreikiams vidutiniškai išleidžia apie 800-1 000 Eur. Nurodė, kad maistui išleidžia 200 Eur (tik vaikui), vaistams ir papildams – 20 Eur. Sūnus lanko meno mokyklą ir futbolo būrelį. Už meno mokyklą moka 13 Eur, už futbolo būrelį – 20 Eur. Ieškovė patiria apie 20 Eur dydžio išlaidas veždama sūnų į mokyklą ir atveždama iš mokyklos. Vaiko pietūs mokykloje kainuoja apie 40 Eur, 100 Eur išleidžia sporto ir laisvalaikio drabužiams bei avalynei, 20 Eur kirpėjo paslaugoms ir higienos prekėms (po 10 Eur). Vaikui reikalingos papildomos lietuvių kalbos pamokos, kurias jis lanko 2-3 kartus per mėnesį, vienos pamokos kaina – 20 Eur. Siekdama pagerinti šeimos gyvenimo sąlygas, ieškovė sudarė būsto kreditavimo sutartį, pagal kurią kas mėnesį turi mokėti 200 Eur dydžio įmokas. Šių išlaidų pusė sumos – 100 Eur, tenka vaikui. Ieškovė patiria išlaidas būsto išlaikymui ir mokesčiams. Už šilumos energiją ir karštą vandenį moka nuo 100 iki 150 Eur, už šaltą vandenį, mobiliojo ryšio paslaugas, elektros energiją moka nuo 80 iki 100 Eur. Taip pat būtinos išlaidos vaiko kelionėms, stovykloms. Vaiko poreikių lentelėje nurodytos bendrai jai ir vaikui tenkančios išlaidos maistui, būsto paskolai ir būsto išlaikymui. Įsigijusi butą, ieškovė jį remontavo, taip pat įrengė kambarį sūnui, pirko naujus baldus ir tam išleido didelę dalį savo asmeninių lėšų, kurių atsakovas nekompensavo. Ieškovės gaunamas darbo užmokestis yra 1 500-1 800 Eur.

2. Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, sutinka mokėti 200 Eur dydžio išlaikymą, tačiau jau šiuo metu, išlaikymo dydį indeksavus, atsakovas moka 190 Eur sūnaus išlaikymui. Atsakovas negali teikti didesnio išlaikymo, nes turi sveikatos problemų, dėl kurių šiuo metu negali dirbti. Atsakovo pajamas šiuo metu sudaro tik nedarbo išmoka, kuri mažėjo, nuo gegužės mėnesio atsakovui nedarbo išmoka nebus mokama, tačiau dėl sveikatos būklės atsakovas negalės dirbti. Atsakovas 2022 m. vasario mėn. nukrito nuo kopėčių ir patyrė sužalojimus, dėl kurių buvo operuojamas, kita operacija numatyta liepos mėn. Atsakovas nedarbingas nuo 2022 m. vasario 6 d., šiuo metu nedarbingumas jam tęsiamas, tikėtina, kad bus sprendžiamas klausimas dėl darbingumo lygio nustatymo. Byloje esančiais dokumentais patvirtinama, kad atsakovas turi skolų motinai ir seseriai. Be to, ieškovė nepagrindė ieškinio. Neįrodė, kokio dydžio išlaikymas reikalingas vaikui, iš pateiktoje lentelėje ,,2021 m. rudens išlaidos“ nėra galimybės nustatyti išlaidų, būtinų vaiko poreikių patenkinimui, kadangi nepateikti vaiko poreikių detalūs apskaičiavimai, išlaidos nurodomos bendrai su ieškove. Ieškovė nepateikė kredito sutarties, todėl negalima spręsti, kad ieškovės grąžinama paskola susijusi su būsto, kuriame gyvena ir šalių sūnus, įsigijimu. Taip pat ieškovė nepateikė detalių išlaidų ir įrodymų, kad nurodomos išlaidos kurui, automobilio eksploatacijai, turto draudimui susijusios su vaiko poreikiais. Ieškovės turtinė padėtis nuo 2016 m. žymiai pagerėjo, ji įsigijo nekilnojamojo turto objektų, todėl ieškovė turi galimybę tenkinti ne tik minimalius vaiko poreikius. Atsižvelgus į ieškovės turtinę padėtį, į atsakovo sveikatos būklę, į tai, kad atsakovo turtinė padėtis pablogėjo, didesnė sūnaus išlaikymo dalis turi tekti vaiko motinai. Į vaiko išlaikymui skirtinų išlaidų dydį turi būti įskaičiuojama 73,50 Eur dydžio ieškovės gaunama universali išmoka vaikui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rajono rūmai 2022 m. birželio 20 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies ir padidinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2-22402-726/2016) nustatytą R. K. sūnui D. K. mokamo išlaikymo dydį nuo 155 Eur iki 220 (dviejų šimtų dvidešimties) Eur nuo ieškinio pateikimo dienos (2021 m birželio 15 d.) iki vaiko pilnametystės. Sprendimo dalį dėl išlaikymo vykdyti skubiai. Priteisė iš R. K. V. Ž. 234 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš V. Ž. R. K. 366 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš R. K. 74 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą. Nurodė, kad:

3.1. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo (šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teismas) 2010 m. gruodžio 28 d. sprendimu (civilinė byla Nr. 2-14498-726/2010) buvo nutraukta šalių santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta nustatyta su motina, šalys susitarė dėl atsakovo teikiamo išlaikymo nepilnamečiam sūnui. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. nutarties (civilinė byla Nr. 2-22402-726/2016) nustatė, kad patvirtintas šalių susitarimas dėl atsakovo teikiamo išlaikymo nepilnamečiam sūnui – 155 Eur dydžio išmokų kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės. Ieškovė teismo posėdžio metu patikslino, kad atsakovas teismo nutartimi patvirtintą išlaikymo dydį – 155 Eur, indeksuoja Vyriausybės nustatyta tvarka ir šiuo metu teikia 190 Eur dydžio išlaikymą per mėnesį. Ieškovė ieškinį dėl išlaikymo padidinimo grindžia tuo, kad atsakovo teikiamas išlaikymas neatitinka išaugusių vaiko poreikių ir ekonominės situacijos šalyje;

3.2. iš vaiko poreikių lentelėje nurodytų duomenų, ieškovės paaiškinimų, sąskaitose faktūrose, banko sąskaitos išrašuose, apmokėjimo už komunalines paslaugas išrašuose esančių duomenų nustatė, kad ieškovė vidutiniškai per mėnesį išleidžia vaiko maistui apie 200 Eur, vaistams ir maisto papildams – 12 Eur, mokesčiui meno mokyklai – 13 Eur, mokesčiui už futbolo būrelį šuo metu – 20 Eur, pietums mokykloje – 16 Eur, kitoms išlaidoms mokykloje (pratyboms, šventėms, uniformai ir kt.) – 30 Eur, drabužiams ir avalynei – 58 Eur, papildomoms pamokoms – apie 40 Eur, kirpėjo paslaugoms – 10 Eur, higienos prekėms – apie 10 Eur, kelionėms ir kitoms išlaidos atostogų metu – 57 Eur, kišenpinigiams – 40 Eur, apie 75 Eur už komunalines paslaugas. Byloje nėra duomenų apie tai, kad nepilnamečiui būtų nustatyti specialieji poreikiai. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas vertino, kad įrodyta bendra minimali būtiniems vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį suma – apie 581 Eur;

3.3. Iš atsakovo pateikto Švenčionių rajono socialinės paramos skyriaus 2022 m. sausio 17 d. rašto nustatė, kad nepilnamečiui šalių sūnui teikiama universali išmoka vaikui nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2027 m. rugpjūčio 13 d. (73,50 Eur). Nurodė, kad nustatytas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažinamas ieškovei mokamos vaikui išmokos dydžiu ir nustatomos tėvų teikiamo išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020);

3.4. iš SoDros suvestinės apie duomenis asmens mokumui vertinti nustatė, kad laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio mėn. iki 2021 m. sausio mėn. ieškovės gaunamos mėnesio pajamos vidutiniškai siekė 1 674 Eur (bruto) arba apie 1 057 Eur (neto), laikotarpiu nuo 2021 m. sausio mėn. iki 2021 balandžio mėn. – 1 933 Eur (bruto) arba apie 1 203 Eur (neto). Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad jos vidutinis darbo užmokestis – 1 500 -1 800 Eur. Iš Registrų centro išraše esančių nustatė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso septyni nekilnojamojo turto objektai;

3.5. iš atsakovo pateikto 2019 m. rugpjūčio 1 d. atsakymo į siuntimą Nr. E027 nustatė, kad atsakovas turi sveikatos problemų – nustatyta kaklo diskų liga radikulopatija, suaugusiųjų stuburo osteochondrozė kaklo srityje. Iš 2021 m. gruodžio 2 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus pažymos apie asmeniui išduotus elektroninius nedarbingumo pažymėjimus teismas nustatė, kad atsakovas dažnai nedarbingas – nuo 2019 m. lapkričio 4 d. iki 2019 m. lapkričio 26 d., nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2020 gegužės 21 d., nuo 2021 m. balandžio 13 d. iki 2021 m. balandžio 26 d., nuo 2021 m. birželio 21 d. iki 2021 m. liepos 9 d., nuo 2021 rugsėjo 3 d. iki 2021 m. spalio 22 d. Atsakovas yra darbingo amžiaus, tačiau iš 2021 m. liepos 13 d. susitarimo dėl darbo sutarties nutraukimo pasekmių teismas nustatė, kad atsakovas nutraukė darbo santykius nuo 2021 liepos 14 d. iš Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento Švenčionių skyriaus 2021 m. lapkričio 12 d. išrašo teismas nustatė, kad atsakovas nuo 2021 m. liepos 30 d. registruojasi Užimtumo tarnyboje. Viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 2022 m. vasario 15 d. stacionaro ekspertizės išraše nurodoma, kad 2022 m. vasario 10 d. atsakovui atlikta dešinės pusės kryžkaulio fiksacijos ir dešinio gaktikaulio viršutinės šakos fiksacijos operacija. Iš medicininių dokumentų teismas nustatė, kad po operacijos atsakovui nuo 2022 m. vasario 16 d. iki 2022 m. balandžio 25 d. išduoti nedarbingumo pažymėjimai. Teismas vertino atsakovo atstovės paaiškinimus teismo posėdžio metu, kad atsakovas negali dirbti dėl sveikatos problemų, iki šiol jam išduotas nedarbingumo pažymėjimas;

3.6. įvertino atsakovo teismui pateiktus duomenis apie jo gaunamas pajamas, t. y. banko sąskaitos išrašus nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 gruodžio 31 d., nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 gruodžio 31 d., nuo 2021 m. sausio 1d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., iš kurių nustatė, kad atsakovas turi skolų, gaunamos pajamos – nedarbo socialinio draudimo išmokos, kurias nuo 2021 m. liepos mėn. iki 2021 m. gruodžio mėn. vidutiniškai sudaro 564,7 Eur per mėnesį. Teismas taip pat vertino atsakovo pateiktą banko sąskaitos išrašą nuo 2022 m. vasario 20 d. iki 2022 kovo 21 d., iš kurio nustatė, kad atsakovo iš SoDros gaunamų nedarbo socialinio draudimo išmokų dydis – 674,42 Eur (2021 m. vasario mėn.), 575,28 Eur (2021 m. kovo mėn.). Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2022 m. gegužės 27 d. pažymos nustatė, kad atsakovo gaunamos nedarbo socialinės išmokos nuo 2022 m sausio mėn. iki 2022 m. balandžio mėn. vidutiniškai siekia 613 Eur;

3.7. atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes – į vaiko poreikius, abiejų tėvų realiai gaunamas pajamas, atsakovo sveikatos būklę ir į tai, kad šiuo metu neturi realios galimybės dirbti, taip pat į tai, kad nei viena iš šalių nepateikė įrodymų apie tai, kad turi kitų išlaikytinių, vadovaudamasis proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartimi nustatytą atsakovo teikiamo išlaikymo nepilnamečiam sūnui sumą padidino iki 220 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės (CK 3.194 straipsnis, CK 3,208 straipsnis);

3.8. ieškovė pateikė įrodymus apie 600 Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Teismo vertinimu, prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti pagrįstos pateiktais dokumentais, neviršija maksimalių dydžių, nustatytų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių“ (toliau – Rekomendacijos), todėl, atsižvelgdamas į tai, kad sprendimu patenkinti 39 proc. ieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovo priteisė 234 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų;

3.9. atsakovas pateikė įrodymus apie 1 050 Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Teismo vertinimu, prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti pagrįstos pateiktais dokumentais, neviršija maksimalių dydžių, nustatytų Rekomendacijose, tačiau, atsižvelgdamas į bylos pobūdį, į tai, kad byla nebuvo itin sudėtinga ir nereikėjo atlikti didelės analizės ar skaičiavimų, teismo posėdžiai vyko nuotoliniu būdu, atsakovo išlaidų advokato pagalbai apmokėti sumą sumažino iki 600 Eur. Atsižvelgdamas į tai, kad sprendimu atmesta 61 proc. reikalavimų, atsakovui iš ieškovės priteisė 366 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Ieškovė V. Ž. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. birželio 20 d. sprendimą dalyje, kurioje nuspręsta padidinti mokamo išlaikymo dydį nuo 155 Eur iki 220 Eur, panaikinti ir priimti naują sprendimą - 2016 m. spalio 27 d. Vilniaus m. apylinkės teismo nutartį, kuria buvo patvirtinta šalių taikos sutartis, pagal kurią atsakovas įsipareigojo sūnaus D. K. išlaikymui kas mėnesį mokėti po 155 Eur išlaikymą pakeisti, priteisiant iš atsakovo R. K. 321 Eur vaiko D. K., gim. (duomenys neskelbiami) išlaikymui nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2021 m birželio 15 d.), mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį iš visų rūšių pajamų, iki vaikas sulauks pilnametystės. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti įstatyminę vaiko atstovę V. Ž.; iš atsakovo priteisti ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:

4.1. nesutinka su teismo vertinimu, kad ieškovės turtinė padėtis geresnė, kadangi ieškovė gauna didesnį už atsakovą darbo užmokestį ir turi 7 nekilnojamo turto objektus, o atsakovas ilgą laiką nedarbingas ir registruojasi Užimtumo tarnyboje. Nurodė, kad ieškovės 6 minėti objektai yra nedideli žemės ūkio paskirties sklypai, kuriuose ieškovei priklauso 1/4 arba 1/5 objekto dalis, ji negali vienašališkai šiais sklypais disponuoti ar juos valdyti, kadangi minėtų sklypų didžioji dalis priklauso kitiems objektų bendraturčiams, o vienas iš nurodyto nekilnojamo turto (nurodomų 7 objektų) yra ieškoves lizingu įgytas butas, adresu (duomenys neskelbiami), kuriame ji gyvena su vaiku ir už kurį moka kas mėnesį po 200 Eur įmokas. Minėto buto lizingą ir komunalinius mokesčius apmoka išimtinai ieškovė. Tuo tarpu atsakovas asmeninės nuosavybės teise turi butą adresu (duomenys neskelbiami), kurio vertė daug didesnė nei visos ieškovės turimos nekilnojamo turto objektų dalys. Nors atsakovas tariamai nedirba, o dažnai yra nedarbingas, teismas nesiaiškina aplinkybių, kokiu būdu atsakovas išlaiko savo turimą butą bei samdosi advokatą, kurio paslaugos brangesnės nei ieškovės. Šiuo atveju galima manyti, kad atsakovas dirba nelegaliai, o nedarbingumo pažymėjimus ima dėl išmokų iš SODROS ir socialinių garantijų;

4.2. teismas nesiaiškino, ar yra objektyvios priežastys atsakovo nedarbingumui, o rėmėsi atsakovo atstovės pateiktais paaiškinimais bei pateiktomis pažymomis dėl nedarbingumo. Iš teismo sprendime nurodytų atsakovo pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovas yra sveikas ir darbingo amžiaus, jokiomis lėtinėmis ligomis neserga, aplinkybių, kad atsakovas yra nedarbingas, negali dirbti ir gauti pajamų, bylos tyrimo metu nenustatyta. Teismo išvada dėl atsakovo sveikatos būklės yra formali, ją darant remtasi išimtinai atsakovo atstovės nuomone, pareikšta ginantis nuo ieškovės reikalavimų, tačiau išvis neanalizuota, kokią įtaką šie susirgimai turės jo tolesniam darbingumui;

4.3. teismas nustatė, kad minimali bendra būtiniems vaiko vaiko poreikiams per mėnesį suma yra apie 581 Eur, tačiau į šią sumą nepagrįstai atsisakė įtraukti ieškovės patiriamas išlaidas už kreditą būstui (200 Eur kas mėnesį), taip pat už būsto komunalines paslaugas, interneto, mobiliojo ryšio ir telefono paslaugas.

5. Atsakovas R. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. birželio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės V. Ž. ieškinį atmesti; priteisti atsakovo naudai visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:

5.1. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad minimali būtiniems vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį suma sudaro 581 Eur. Atsakovo vertinimu, įrodyti vaiko poreikiai šioje byloje sudaro 200 Eur maistui, vaistams ir maisto papildams – 12 Eur, mokesčiui meno mokyklai – 13 Eur, mokesčiui už futbolo būrelį šuo metu – 20 Eur, pietums mokykloje – 16 Eur, kitoms išlaidoms mokykloje (pratyboms, šventėms, uniformai ir kt.) – 30 Eur, drabužiams ir avalynei – 11,31 Eur, kirpėjo paslaugoms – 10 Eur, higienos prekėms – apie 10 Eur, kelionėms ir kitoms išlaidos atostogų metu – 11,88 Eur, apie 75 Eur už komunalines paslaugas, viso 409,19 Eur. Atėmus ieškovės gaunamą universalią išmoką vaikui (73,50 Eur) gaunama 335,69 Eur sumą. Taigi akivaizdu, jog atsakovo teikiamas 190 Eur mėnesinis išlaikymas vaikui pilnai tenkina jo poreikius. Atkreiptinas teismo dėmesys ir į tai, kad tiek atsakovas, tiek jo tėvai bei sesuo teikia dovanas vaikui gimtadienio proga, švenčių progomis, su juo pramogauja, t. y. atsakovo teikiamas išlaikymas vaikui neapsiriboja tik periodinių išmokų kiekvieną mėnesį mokėjimu;

5.2. teismas netinkamai taikė proporcingumo principą ir nustatė per didelį iš tėvo priteistiną išlaikymo dydį. Atsakovas pateikė teismui įrodymus apie savo sveikatos būklę. Atsakovas nuo liepos mėnesio nebegauna nedarbo išmokos, taigi jis apskritai nebeturi pajamų (skundo priedą Nr. 3), nuo 2022 m. vasario mėn. iki šiol yra nedarbingas, neturi galimybės mokėti 220 Eur dydžio išlaikymą vaikui, tuo labiau atsižvelgiant į tai, kad ši suma bus indeksuojama ir sudarys 243 Eur, o gal ir daugiau, turint omenyje, kad vartotojų kainų indeksas 2023 m. neabejotinai dar didės;

5.3. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažindamas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas pažeidė CPK 93 straipsnio 4 dalį ir nukrypo nuo kasacinio teismo šios nuostatos išaiškinimų.

6. Atsakovas R. K. pateikė asiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:

6.1. atsakovas niekada nevengė mokėti išlaikymo vaikui, jį teikė, indeksavo, jo mokama išmoka vaikui dėl vartotojų kainų indekso padidėjo nuo 172 Eur (tokį išlaikymą atsakovas teikė vaikui 2021 m.) iki 190 Eur – tokio dydžio išlaikymą jis privalo teikti ir teikia vaikui nuo 2022 m. sausio 1 d. Teikiamas išlaikymas vaikui neapsiriboja tik periodinių išmokų kiekvieną mėnesį mokėjimu. Pažymėjo, kad ieškovo tėvai (šalių vaiko seneliai) yra nupirkę vaikui visus reikiamus drabužius, reikalingus svečiuojantis pas senelius ir atsakovą (kuris šiuo metu dėl sveikatos būklės gyvena su tėvais). Tiek atsakovas, tiek atsakovo sesuo (vaiko krikšto mama), tiek atsakovo tėvai (vaiko seneliai) vaiko gimtadienio, šv. Kalėdų, Naujųjų metų proga dovanoja vaikui dovanas bei duoda papildomai pinigų (20-50 Eur). Vaikui padovanotas dviratis, paspirtukas, triukinis paspirtukas (žr. atsakovo 2021 m. gruodžio 21 d. prašymo priedus), Atsakovas asmeniškai vaikui nupirko pramogines meškeres, žvejo amuniciją. Tiek atsakovas, tiek seneliai ir krikšto mama, esant galimybei, su vaiku pramogauja gamtoje, pramogų centruose, sodyboje, iškyloje;

6.2. pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog ieškovės turtinė padėtis žymiai geresnė nei atsakovo. Ieškovės mėnesinė alga yra apie du kartus didesnė už minimalų darbo užmokestį (1 500 - 1 800 Eur), jai priklauso net 7 nekilnojamojo turto objektai. Taip pat patikrinus duomenis prieš 2022 m. kovo 23 d. teismo posėdį tapo žinoma, kad ieškovė įsigijo dar vieną nekilnojamojo turto objektą – žemės sklypas su statiniais (duomenys neskelbiami) (viso ieškovė valdo 8 nekilnojamojo turto objektus). Tuo tarpu atsakovas nuosavybės teise valdo vienintelį gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto objektą, kuriame faktiškai gyvena, tik šiuo metu dėl sveikatos būklės yra apsistojęs pas tėvus. Atsakovas nuo 2006 m. moka paskolos įmokas už minimą butą ir jas mokės iki 2046 metų. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas 2022 m. vasario mėn. nukrito nuo kopėčių iš 3-3,5 metrų aukščio, ko pasėkoje lūžo kryžkaulis, gaktikaulis, juosmens slankstelis, buvo diagnozuoti kiti dauginiai dubens lūžiai. Atsakovui atlikta operacija. Dėl savo sveikatos būklės, atsakovas ilgą laiką yra nedarbingas, negali dirbti, užsidirbti, todėl atsakovo turtinė padėtis yra bloga dėl ne nuo jo valios priklausančių priežasčių;

6.3. ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, kad paskola panaudota šeimos gyvenamajam būstui įsigyti, taip pat neįrodinėjo poreikio jam įsigyti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šios sumos nepriskyrė prie vaiko poreikių. Pažymėjo ir tai, kad ieškovė būsto kreditos sutarties nepateikė. Taip pat nesuprantamas ieškovės teiginys, kad teismas nepriskyrė prie vaiko poreikių išlaidų už komunalines paslaugas, nes kaip matyti iš ginčijamo sprendimo, teismas priskyrė 75 Eur už komunalines paslaugas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinius skundus, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinių skundų ribas.

9. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškinys dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui padidinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

10. Ieškovė V. Ž. kartu su apeliaciniu skundu pateikė teismui atsakovo vardu sudarytą nekilnojamo turto paskolos sutartį, iš kurios matyti, kad atsakovas yra paėmęs paskolą ir pagal ją įgijęs butą Vilniaus mieste; pažymą dėl deklaruotos gyvenamosios vietos, kuri patvirtina, kad ieškovė su nepilnamečiu vaiku gyvena bute, adresu (duomenys neskelbiami), pirktame pagal paskolą. Nurodė, kad būtinybė pateikti atsakovo vardu sudarytą nekilnojamo turto paskolos sutartį iškilo vėliau, siekiant paneigti pirmosios instancijos teismo argumentus, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo. Teismui pateikta pažyma apie gyvenamąją vietą patvirtina, kad ieškovės už paskolą įsigytas butas yra naudojamas šeimos poreikiams tenkinti.

11. Atsakovas R. K. kartu su apuliaciniu skundu pateikė nedarbingumo pažymėjimus, išrašą iš ambulatorinio apsilankymo, išrašą iš sąskaitos. Nurodė, kad teikiami įrodymai, atsižvelgiant į jų datas negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Jie patvirtina šiai bylai reikšmingas aplinkybes, t. y. kad atsakovo nedarbingumas tęsiamas, jis nebegauna nedarbo išmokos.

12. Atsakovas atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą nurodė, kad dėl ieškovės pateiktų įrodymų prijungimo prieštarauja. Ieškovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo atstovaujama profesionalaus atstovo advokato, todėl turėjo ir galėjo šiuos duomenis pateikti pirmosios instancijos teisme.

13. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Naujai pateikti įrodymai yra išsiųsti ir kitiems proceso dalyviams, todėl laikytina, kad su jais kiti dalyviai yra susipažinę. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į ginčo pobūdį ir jo aplinkybes, taip pat į tai, kad pateikti įrodymai yra susiję su apeliacinio skundo argumentais, be to, šalys su jais susipažinusios, sprendžia, jog naujų įrodymų prijungimas apeliacinių skundų nagrinėjimo neužvilkins ir nepažeis kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių (CPK 314 straipsnis).

Dėl išlaikymo dydžio nustatymo

14. CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šio straipsnio 2 dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas.

15. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu, ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Aplinkybės, lemiančios šalių turtinės padėties pasikeitimą iš esmės, yra labai įvairios: tai ir šalių gaunamų pajamų žymus sumažėjimas, papildomų išlaikymo prievolių atsiradimas ar išlaikymo prievolės kitiems asmenims padidėjimas, sveikatos žymus pablogėjimas, dėl ko padidėja tėvo (motinos) būtinos išlaidos ir kt. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar vaiko poreikiai pasikeitė tiek, kad yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį. Vien tai, kad vaikas yra didesnis, nesuponuoja išvados, kad ir vaiko poreikiai yra didesni, kiekvienu atveju turi būti vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010; 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

16. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas turi nepilnametį sūnų D. K., gim. (duomenys neskelbiami) Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 28 d. sprendimu (civilinė byla Nr. 2-14498-726/2010) buvo nutraukta V. Ž. ir R. K. santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, šalių nepilnamečio sūnaus D. K. gyvenamoji vieta nustatyta su motina, šalys susitarė dėl atsakovo teikiamo išlaikymo nepilnamečiam sūnui. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2-22402-726/2016) buvo patvirtintas šalių susitarimas dėl atsakovo teikiamo išlaikymo nepilnamečiam sūnui – 155 Eur dydžio išmokų kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės. Ieškovė teismo posėdžio metu patikslino, kad atsakovas teismo nutartimi patvirtintą išlaikymo dydį – 155 Eur, indeksuoja Vyriausybės nustatyta tvarka ir šiuo metu teikia 190 Eur dydžio išlaikymą per mėnesį. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartimi patvirtintą 155 Eur dydžio išlaikymą iki 321 Eur. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatęs, kad šalių sūnaus D. racionalių poreikių užtikrinimui reikia ne mažiau kaip 581 Eur per mėnesį, iš atsakovo priteisė 220 Eur išlaikymą sūnui, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2021 m birželio 15 d.) iki vaiko pilnametystės.

17. Tarp šalių kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nustatyto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio ir išlaikymo pareigos tarp nepilnamečio vaiko tėvų paskirstymo.

18. Ieškovės teigimu, teismas neteisingai vertino vaiko būtinuosius poreikius ir nepagrįstai atsisakė į juos įtraukti ieškovės patiriamas išlaidas už kreditą būstui (200 Eur kas mėnesį), taip pat už būsto komunalines paslaugas, interneto, mobiliojo ryšio ir telefono paslaugas. Atsakovo gi teigimu, teismas nepagrįstai nustatė, kad minimali būtiniems vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį suma sudaro 581 Eur. Atsakovo vertinimu, įrodyti vaiko poreikiai šioje byloje sudaro 409,19 Eur, iš kurios atėmus ieškovės gaunamą universalią išmoką vaikui (73,50 Eur) gaunama 335,69 Eur sumą, todėl atsakovo teikiamas 190 Eur mėnesinis išlaikymas vaikui pilnai tenkina jo poreikius.

19. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

20. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas priteistino iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio nustatymo klausimą, analizavo į bylą pateiktus vaiko poreikius patvirtinančius įrodymus. Įvertinęs vaiko poreikių lentelėje nurodytus duomenis, ieškovės paaiškinimus, taip pat sąskaitose faktūrose, banko sąskaitos išrašuose, apmokėjimo už komunalines paslaugas išrašuose esančius duomenis, teismas nustatė, kad ieškovė vidutiniškai per mėnesį išleidžia vaiko maistui apie 200 Eur, vaistams ir maisto papildams – 12 Eur, mokesčiui meno mokyklai – 13 Eur, mokesčiui už futbolo būrelį šuo metu – 20 Eur, pietums mokykloje – 16 Eur, kitoms išlaidoms mokykloje (pratyboms, šventėms, uniformai ir kt.) – 30 Eur, drabužiams ir avalynei – 58 Eur, papildomoms pamokoms – apie 40 Eur, kirpėjo paslaugoms – 10 Eur, higienos prekėms – apie 10 Eur, kelionėms ir kitoms išlaidos atostogų metu – 57 Eur, kišenpinigiams – 40 Eur, apie 75 Eur už komunalines paslaugas. Taigi, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo ieškovė, įvertinęs į bylą pateiktus apmokėjimo už paslaugas išrašuose esančius duomenis, teismas paskaičiavo vaikui tenkančią dalį ir už komunalines ir kitas paslaugas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į vaiko amžių, sveikatą, būtinybę lankyti ugdymo įstaigą ir lavinti papildomus gabumus, sudaryti tinkamas sąlygas kultūriniam laisvalaikiui, šalyje nustatytą minimalų darbo užmokestį, pagrįstai pripažino, kad D. K. poreikiams patenkinti reikalinga 581,00 Eur suma, todėl sprendimas šioje dalyje paliktinas nepakeistas. Apeliantė reikalaudama, kad į vaiko būtinuoisius poreikius būtų įtrauktos išlaidos už šeimos būsto kreditą, jokių šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų (kredito sutarties ir pan.) nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei kartu su apeliaciniu skundu nepateikė. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso ne vienas nekilnojamojo turto objektas, todėl jai nepateikus buto kredito išlaidas pagrindžiančių įrodymų, teismas neturi galimybės įsitikinti, kad kreditas mokamas būtent už šeimos būstą, o ne už kitą ieškovės įgytą nekilnojamąjį turtą.

21. Apeliantės teigimu, teismas neteisingai vertino ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį ir nepagrįstai sprendė, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo, todėl ji prie vaiko išlaikymo turi prisidėti didesne dalimi nei atsakovas. Ieškovės vertinimu, teismo išvada dėl atsakovo sveikatos būklės yra formali, ją darant remtasi išimtinai atsakovo atstovės nuomone, pareikšta ginantis nuo ieškovės reikalavimų. Atsakovas gi nesutinka su teismo nustatytu iš jo priteistinu išlaikymo dydžiu, teigdamas, kad teismas nustatė per didelį iš tėvo priteistiną išlaikymo dydį. Atsakovas pateikė teismui įrodymus apie savo sveikatos būklę, kad nuo liepos mėnesio nebegauna nedarbo išmokos, nuo 2022 m. vasario mėn. iki šiol yra nedarbingas, neturi galimybės mokėti 220 Eur dydžio išlaikymą vaikui.

22. Kaip jau buvo minėta, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo bei motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tačiau tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikams, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaikui priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikams turi būti lygios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Teismas privalo įvertinti, kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirstyti teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys).

23. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas priteistino iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiui sūnui dydžio nustatymo klausimą, detaliai analizavo byloje pateiktus įrodymus, patvirtinančius ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, taip pat vaiko poreikius, t. y. vadovavosi nurodytais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažintais reikšmingais kriterijais. Teismas nustatė, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo – ieškovės mėnesinė alga yra apie du kartus didesnė už minimalų darbo užmokestį (iš SoDros suvestinės apie duomenis asmens mokumui vertinti nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio mėn. iki 2021 m. sausio mėn. ieškovės gaunamos mėnesio pajamos vidutiniškai siekė 1 674 Eur (bruto) arba apie 1 057 Eur (neto), laikotarpiu nuo 2021 m. sausio mėn. iki 2021 balandžio mėn. – 1 933 Eur (bruto) arba apie 1 203 Eur (neto). Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad jos vidutinis darbo užmokestis yra nuo 1 500 iki 1 800 Eur), ieškovė turi septynis nekilnojamojo turto objektus, tuo tarpu atsakovas ilgą laiką nedarbingas dėl patirtų sužalojimų (iš 2021 m. gruodžio 2 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus pažymos apie asmeniui išduotus elektroninius nedarbingumo pažymėjimus nustatyta, kad atsakovas buvo nedarbingas nuo 2019 m. lapkričio 4 d. iki 2019 m. lapkričio 26 d., nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2020 gegužės 21 d., nuo 2021 m. balandžio 13 d. iki 2021 m. balandžio 26 d., nuo 2021 m. birželio 21 d. iki 2021 m. liepos 9 d., nuo 2021 rugsėjo 3 d. iki 2021 m. spalio 22 d.), nuo 2021 m. liepos 30 d. registruojasi Užimtumo tarnyboje. Iš Viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 2022 m. vasario 15 d. stacionaro ekspertizės išrašo teismas nustatė, kad 2022 m. vasario 10 d. atsakovui atlikta dešinės pusės kryžkaulio fiksacijos ir dešinio gaktikaulio viršutinės šakos fiksacijos operacija. Teismui pateikti medicininiai dokumentai patvirtina, kad po operacijos atsakovui nuo 2022 m. vasario 16 d. iki 2022 m. liepos 22 d. išduoti nedarbingumo pažymėjimai. Teismui pateikti banko sąskaitos išrašai nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 gruodžio 31 d., nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 gruodžio 31 d., nuo 2021 m. sausio 1d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., iš kurių matyti, kad atsakovas turi skolų, gaunamos pajamos – nedarbo socialinio draudimo išmokos, kurias nuo 2021 m. liepos mėn. iki 2021 m. gruodžio mėn. vidutiniškai sudarė 564,7 Eur per mėnesį. Atsakovas taip pat pateikė banko sąskaitos išrašą nuo 2022 m. vasario 20 d. iki 2022 kovo 21 d., iš kurio nustatyta, kad atsakovo iš SoDros gaunamų nedarbo socialinio draudimo išmokų dydis – 674,42 Eur (2021 m. vasario mėn.), 575,28 Eur (2021 m. kovo mėn.). Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2022 m. gegužės 27 d. pažymos matyti, kad atsakovo gaunamos nedarbo socialinės išmokos nuo 2022 m sausio mėn. iki 2022 m. balandžio mėn. vidutiniškai siekia 613 Eur. Kartu su apeliaciniu skundu pateiktas sąskaitos išrašas nuo 2022 m. birželio 4 d. iki 2022 liepos 18 d. patvirtina, kad atsakovas 2022 m. birželio 14 d. gavo 200 Eur vienkartinę išmoką gydymosi tikslams, kurią skyrė Švenčionių rajono savivaldybės administracija ir 2022 m. birželio 20 d. gavo 548,24 Eur SoDros išmoką. Duomenų, kad atsakovas būtų gavęs kokią nors išmoką už liepos mėn., nėra. Taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbiami), už kurį atsakovas yra įsipareigojęs mokėti kreditą iki 2046 m.

24. Atsižvelgdamas į byloje nustatytus duomenis apie šalių gaunamas pajamas, turimą turtą ir įsipareigojimus, taip pat ir atsakovo sveikatos būklę, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiai dienai ieškovės turtinė padėtis yra geresnė, todėl ji prie vaiko išlaikymo turi prisidėti didesne dalimi nei atsakovas. Ieškovės argumentai dėl neįrodytos atsakovo sveikatos būklės ir gaunamų pajamų atmestini kaip nepagrįsti. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors bylos duomenis ir patvirtina, kad atsakovas šiai dienai yra nedarbingas, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šį jo būsena yra laikina. Byloje nėra duomenų, kad atsakovui būtų nustatytas neįgalumas ar netekto darbingumo lygis.

25. Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad šiai dienai ieškovės turtinė padėtis yra geresnė, todėl ji prie vaiko išlaikymo turi prisidėti didesne dalimi nei atsakovas.

26. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl procesinės bylos baigties

27. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bei įvertino ginčui išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes ir savo išvadas padarė iš įrodymų visumos, todėl naikinti skundžiamą teismo sprendimą ieškovės apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

28. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažindamas iki 600 Eur atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas pažeidė CPK 93 straipsnio 4 dalį ir nukrypo nuo kasacinio teismo šios nuostatos išaiškinimų.

29. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

30. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 20 d. redakcija) 8.1.–8.20 papunkčiuose nurodyti konkrečių teisinių paslaugų maksimalaus rekomenduojamo priteisti užmokesčio apskaičiavimo koeficientai.

31. Apeliantas pagrįstai teigia, kad jam suteiktų teisinių paslaugų įkainiai neviršija Rekomendacijose apibrėžtų (maksimalių) dydžių. Visgi būtina akcentuoti Rekomendacijų 1 punkto sąlygą, jog šios Rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalius dydžius. Vien ta aplinkybė, kad maksimalūs užmokesčio dydžiai nėra viršijami, savaime neleidžia daryti išvados, jog bylą išnagrinėjęs teismas yra įpareigotas priteisti būtent tokio dydžio išlaidų atlyginimą. Remiantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Taigi, nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti ir mažesnį šių išlaidų dydį, netgi jei jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio.

32. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į visus Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus (bylos sudėtingumą, teiktų procesinių dokumentų kiekį, atstovavimo teisme laiką ir kt.) pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai dėl atsakovui priteistinų bylinėjimosi išlaidų už teisines paslaugas sumažinimo iki 600 Eur sumos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byla dėl šalių ginčo nebuvo sudėtinga, byloje nebuvo keliami nauji teisės aiškinimo ar taikymo klausimai, atsakovo atstovo ruošti procesiniai dokumentai nėra didelės apimties. Nors atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomenduojamų dydžių, tačiau nesant numatytos Rekomendacijose minimalios ribos, bylose, kurios pripažintos nesudėtingomis, išlaidos turi būti proporcingos pateiktam turtiniam reikalavimui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

33. Atmetus apeliacinius skundus, apeliantams nėra atlyginamos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovės V. Ž. ir atsakovo R. K. apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.