Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėjas Anatolij Januševskij

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-85-405/2022.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas R. K., kreipdamasis į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo, prašo: atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-85-405/2022; panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022-06-20 sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo 2022-10-189 nutartį ir V. Ž. ieškinį atmesti bei įpareigoti V. Ž. grąžinti vykdomojoje byloje Nr. 0104/23/00113 gautas lėšas jas pervedant į pareiškėjo R. K. banko sąskaitą.

Remiantis LR CPK 370 straipsnio 2 dalimi prašymas dėl proceso atnaujinimo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.

Pareiškėjas R. K. prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodė, kad ieškovė V. Ž. ieškiniu atsakovui R. K. prašė: 1) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-27 nutartį, kuria patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, pagal kurią atsakovas teikia sūnui D. K. išlaikymą, mokamą 155 € dydžio išmokomis kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės, ir nustatyti, kad nuo ieškinio pateikimo dienos iš atsakovo sūnaus D. K. išlaikymui priteisiamos 321 € dydžio išmokos kas mėnesį iki vaiko pilnametystės; 2) lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ją - vaiko atstovę pagal įstatymą. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2022-06-20 sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies ir padidinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-27 nutartimi nustatytą R. K. sūnui D. K. mokamo išlaikymo dydį nuo 155 € iki 220 € nuo ieškinio pateikimo dienos ( 2021-06-15 ) iki vaiko pilnametystės, priteisė iš R. K. V. Ž. 234 € bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš V. Ž. R. K. 366 € bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš R. K. 74 € žyminio mokesčio į valstybės biudžetą. Vilniaus apygardos teismas 2022-10-18 nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022-06-20 sprendimą paliko nepakeistą. Šioje nutartyje teismas be kita ko pažymėjo, kad nors bylos duomenis ir patvirtina, kad atsakovas šiai dienai yra nedarbingas, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šį jo būsena yra laikina. Byloje nėra duomenų, kad atsakovui būtų nustatytas neįgalumas ar netekto darbingumo lygis. Procesas turi būti atnaujintas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimtas sprendimas gali būti neteisėtas ir nepagrįstas. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Iš kartu su prašymu pateikiamų Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus IV teritorinio skyriaus sprendimo, išvados dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, 2022-10-28 R. K. buvo nustatytas 55 proc. darbingumo lygis, t. y. jau po Vilniaus apygardos teismo 2022-10-18 nutarties priėmimo. Civilinės bylos nagrinėjimo metu byloje buvo nustatyta, kad atsakovas R. K. buvo ilgą laiką nedarbingas dėl patirtų sužalojimų, tačiau bylos nagrinėjimo metu dar nebuvo priimtas sprendimas dėl jo nedarbingumo lygio nustatymo. Taigi šios aplinkybėmis, kuriomis remiantis atsakovui R. K. buvo nustatytas nedarbingumo lygis, egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant Vilniaus apygardos teismo 2022-10-18 nutartį. Kaip matyti iš 2022-03-22 pateiktų į prašomą atnaujinti civilinę bylą duomenų, t. y. 2022-02-15 stacionaro epikrizės, atsakovas 2022 m. vasario mėn. nukrito nuo kopėčių iš 3-3,5 metrų aukščio, ko pasėkoje (duomenys neskelbtini), buvo diagnozuoti (duomenys neskelbtini). Atsakovui atlikta operacija. Pabrėžtina, kad Atsakovas bylos nagrinėjimo metu turėjo nepertraukiamą nedarbingumą nuo 2022-02-06. Pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu negalėjo būti žinoma, kad remiantis paminėtais med. duomenimis jam bus nustatytas 55 proc. nedarbingumo lygis. Įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2022-10-18 nutarčiai, pareiškėjui 2022-10-28 tapo žinomos aplinkybės apie jo nedarbingumo lygį dėl 2022 m. vasario mėn. patirtos traumos bei kitų aukščiau nurodytų ligų. Pareiškėjui nustatytas nedarbingumo lygis turi reikšmę bylai, t. y. jeigu ši aplinkybė būtų buvusi žinoma nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas, ieškinys būtų atmestas. Vilniaus apygardos teismas 2022-10-18 nutartimi, Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rajono rūmų 2022-06-20 sprendimą palikdamas nepakeistą, pažymėjo, kad nors bylos duomenis ir patvirtina, kad atsakovas šiai dienai yra nedarbingas, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ši jo būsena yra laikina, byloje nėra duomenų, kad atsakovui būtų nustatytas neįgalumas ar netekto darbingumo lygis. Taigi šiai naujai esminei bylos aplinkybei, t. y. kad R. K. nustatytas 55 proc. darbingumo lygis, paaiškėjus jau įsiteisėjus teismo sprendimui, kuri nebuvo ir negalėjo būti žinoma pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, yra pagrindas atnaujinti procesą ir priimti naują sprendimą, ieškovės ieškinį atmesti. Nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-27 sprendimo, kuriuo išlaikymas šalių nepilnamečiam sūnui buvo padidintas iki 155 €, R. K. išmoka vaikui dėl vartotojų kainų indekso padidėjo nuo 172 € iki 190 € - tokio dydžio išlaikymą jis privalo teikti ir teikia vaikui nuo 2022-01-01, be to, nuo paminėto sprendimo pasikeitė tiek Ieškovės, tiek Atsakovo turtinė padėtis, Ieškovės itin pagerėjo, o Atsakovo itin pablogėjo, pabrėžtina, kad Atsakovo turtinė padėtis itin pablogėjo dėl jo sveikatos būklės, t. y. ne nuo jo valios priklausančių priežasčių. R. K. po patirtos traumos netekus 45 proc. nedarbingumo, esant darbingam tik 55 proc., yra priimta išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, tad R. K. yra apribotos galimybės dirbti dauguma darbų, kuriuos pagal savo kvalifikaciją jis galėtų dirbti. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba 2022-10-28 išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, nurodė, kad Pareiškėjas negali dirbti veikiant fizikiniams rizikos veiksniams ( visą kūną veikiančios vibracijos poveikio ), keliant krovinius rankomis, kai krovinio svoris daugiau kaip 15 kg, dirbti darbą susijusį su nuolatiniu stovėjimu, vaikščiojimu, darbus aukštyje virš 1,30 m. Nagrinėjamu atveju teismui priteisus iš asmens kuris nebegauna jokių pajamų, ir yra darbingas tik iš dalies, bei dėl sveikatos būklės dirbti daugumos darbų, įskaitant ir darbą, atitinkantį jo kvalifikaciją, 220 € sumą, kuri dar bus indeksuojama ir išaugs mažiausiai iki 243 € EUR, akivaizdu, jog toks sprendimas turi būti peržiūrėtas.

V. Ž. atsiliepime į prašymą dėl proceso atnaujinimo nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pabrėžta proceso atnaujinimo instituto paskirtis ir reikšmė asmens teisių apsaugai pažymint, kad šis institutas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancinės sistemos, būdais. Įstatymų leidėjas numatė proceso atnaujinimo galimybę tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai. Pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu - kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Naujai paaiškėjusia aplinkybe pareiškėjas įvardija tai, kad vykdant teismo sprendimą paaiškėjo, jog 2022-10-28 R. K. buvo nustatytas 55 proc. darbingumo lygis, t. y. jau po Vilniaus apygardos teismo 2022-10-18 nutarties priėmimo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstami tik konkretūs juridiniai faktai ( įvykiai, veiksmai, būsenos ), kuriems esant civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia. Pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Esant tokiai aplinkybei, svarbu, kad ji ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe prašyme dėl proceso atnaujinimo, t. y. turi būti vertinami ne tik subjektyvūs, bet ir objektyvūs sužinojimo kriterijai. Šiuo atveju iš bylos medžiagos žinoma, kad atsakovui negalėjo būti nežinoma tokia aplinkybė, kad jis pats kreipsis dėl nedarbingumo lygio nustatymo. Suprantama, kad nedarbingumo lygiui nustatyti reikalingas tam tikras laiko tarpas surinkti medicininei dokumentacijai bei išvadoms dėl siuntimo į komisiją dėl nedarbingumo lygio nustatymo. Todėl neabejotina, kad atsakovas iš anksto planavo kreiptis dėl nedarbingumo lygio nustatymo, kadangi, kaip matyti, po apeliacinės instancijos teismo sprendimo praėjus 10 dienų laikotarpiui, atsakovui buvo nustatytas nedarbingumo lygis. Todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovas negalėjo žinoti apie aplinkybe, kuria dabar remdamasis prašo atnaujinti procesą. Tačiau nežiūrint į tai, manytina, kad tiek pirmos tiek apeliacinės instancijos teismai priėmė pagrįstus sprendimus, kadangi byloje buvo sprendžiamas vaiko išlaikymo dydžio klausimas pagal tą faktinę situaciją, kuri tuo metu buvo ir teismai apie tai pasisakė, priimdami procesinius sprendimus dėl vaiko išlaikymo dydžio nustatymo. R. K. pateikti duomenys negali būti pripažinti naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Ieškovė pati jau kuris laikas yra oficialiai nedirbanti. Jos gaunamos pajamos yra tik iš savanoriškos krašto apsaugos tarnybos. Šios pajamos nėra pastovios ir nėra pagal darbo sutartį ir situacija ar ieškovė gaus pajamų ir kiek jų gaus priklauso tik nuo to, ar ji bus pašaukta ir kiek kartų bus pašaukta atvykti į tarnybą. Kiek kartų ieškovė bus šaukiama į tarnybą nuo jos visiškai nepriklauso ir ji į tarnybą kviečiama atvykti pagal poreikį. Be to, ieškovė taip pat turi įsiskolinimų - bylinėjimuisi su atsakovu ji skolinosi pinigus iš motinos ir sesės, o taip pat teko skolintis iš motinos ir būsto kredito įmokai padengti, kas patvirtina, kad ieškovės turtinė padėtis taip pat nėra gera. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė taip pat nežinojo, kad šalių vaikui bus nustatyta plokščiapėdystė, kas reiškia, kad vaikui pastoviai bus reikalinga avalynė su specialiaisiais poreikiais, o taip pat vaikui visiškai neseniai paskirta nešioti akinius. Vien tik vaiko akiniai kainavo 190 €, be to vaikui dar bus reikalinga pirkti specialią ortopedinę avalynę. 2023-02-21 ambulatorinio apsilankymo pas ortopedą metu, vaikui paskirta reabilitacija, ortopedinė avalynė, gydomasis tepalas. Tokios aplinkybės, susijusios su vaiko sveikata, bylos nagrinėjimo metu taip pat nebuvo žinomos, kas neabejotinai būtų turėję reikšmės nustatant vaiko išlaikymo dydį. Ieškovės turtinė padėtis yra pablogėjusi, o taip pat ir šalių vaiko sveikatos situacija dabar yra kitokia, nei buvo bylos nagrinėjimo metu, todėl mano, kad vaiko interesų apsauga turėtų būti aukščiau nei šalių turtinė padėtis, kuri iš ieškovės pusės nėra geresnė nei atsakovo. Prašo R. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo netenkinti, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Prašymas netenkintinas.

Nustatyta, kad ieškovė V. Ž. 2021-06-15 ieškiniu atsakovui R. K. kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus ir prašė: 1) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-27 nutartį, kuria patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, pagal kurią atsakovas teikia sūnui D. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą, mokamą 155 € dydžio išmokomis kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės, ir nustatyti, kad nuo ieškinio pateikimo dienos iš atsakovo sūnaus D. K. išlaikymui priteisiamos 321 € dydžio išmokos kas mėnesį iki vaiko pilnametystės; 2) lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ją - vaiko atstovę pagal įstatymą. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2022-06-20 sprendimu ( civilinės bylos Nr. e2-85-405/2022 ) nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies ir padidinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-27 nutartimi nustatytą R. K. sūnui D. K. mokamo išlaikymo dydį nuo 155 € iki 220 € nuo ieškinio pateikimo dienos ( 2021-06-15 ) iki vaiko pilnametystės, priteisti iš R. K. V. Ž. 234 € bylinėjimosi išlaidų, priteisti iš V. Ž. R. K. 366 € bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš R. K. 74 € žyminio mokesčio į valstybės biudžetą. Ieškovė ir atsakovas su teismo sprendimu nesutiko, dėl sprendimo pateikė skundus. Vilniaus apygardos teismas 2022-10-18 nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022-06-20 sprendimą paliko nepakeistą.

Procesas gali būti atnaujintas vienu ar keliais LR CPK 366 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais. Pareiškėjas R. K. prašo atnaujinti procesą LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu, t. y. kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Pasak pareiškėjo šios aplinkybės yra tai, kad po teismų sprendimų priėmimo 2022-10-28 R. K. buvo nustatytas 55 proc. darbingumo lygis, jam paskirta netekto darbingumo pensija 221,35 € dydžio.

Teismų praktika, aiškinant proceso atnaujinimo institutą, suformuota taip, kad šis institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo ( nutarties ) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-219/2016; 2016-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016 ). Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Taigi proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo ( nutarties ) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą.

Kasacinio teismo praktika dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių kaip proceso atnaujinimo pagrindo ( CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas ) yra suformuota. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti ( visus ar keletą, visiškai ar iš dalies ), nepatenkintus reikalavimus patenkinti ( visus ar keletą, visiškai ar iš dalies ) arba teismo sprendimą pakeisti ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-12-01 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015 ).

Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjant bylą teismui buvo pateiktas Viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 2022-02-15 stacionaro epikrizės išrašas, iš kurio teismas nustatė, kad 2022-02-10 atsakovui atlikta (duomenys neskelbtini) operacija. Teismui pateikti medicininiai dokumentai patvirtina, kad po operacijos atsakovui nuo 2022-02-16 iki 2022-07-22 išduoti nedarbingumo pažymėjimai. Apeliacinės instancijos teismas, palikdamas nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, konstatavo, kad „Atsižvelgdamas į byloje nustatytus duomenis apie šalių gaunamas pajamas, turimą turtą ir įsipareigojimus, taip pat ir atsakovo sveikatos būklę, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiai dienai ieškovės turtinė padėtis yra geresnė, todėl ji prie vaiko išlaikymo turi prisidėti didesne dalimi nei atsakovas. Ieškovės argumentai dėl neįrodytos atsakovo sveikatos būklės ir gaunamų pajamų atmestini kaip nepagrįsti. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors bylos duomenis ir patvirtina, kad atsakovas šiai dienai yra nedarbingas, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šį jo būsena yra laikina. Byloje nėra duomenų, kad atsakovui būtų nustatytas neįgalumas ar netekto darbingumo lygis“. Priimdami sprendimus, teismai atsižvelgė į sprendimo priėmimo dienai atsakovo sveikatos būklę, jo gaunamas pajamas. Teismai priėmė sprendimus dėl išlaikymo dydžio padidinimo pagal tą faktinę situaciją, kuri buvo sprendimų priėmimo metu. Pareiškėjas neginčija, kad teismų sprendimų priėmimo metu jam nedarbingumo lygis nebuvo nustatytas. Iš teismui pateiktų Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus IV teritorinio skyriaus sprendimo, išvados dėl darbo pobūdžio ir sąlygų matyti, kad R. K. 2022-10-28 buvo nustatytas 55 proc. darbingumo lygis, t. y. jau po Vilniaus apygardos teismo 2022-10-18 nutarties priėmimo. Netekto darbingumo pensija 221,35 € dydžio taip pat buvo paskirta po Vilniaus apygardos teismo 2022-10-18 nutarties priėmimo. Kaip minėta, priimant sprendimus, sprendimų priėmimo dienai atsakovo sveiktos būklė buvo įvertinta. Aplinkybės, kuriomis pareiškėjas remiasi kaip proceso atnaujinimo pagrindu ( R. K. buvo nustatytas 55 proc. darbingumo lygis, jam paskirta netekto darbingumo pensija 221,35 € dydžio ) nei bylos nagrinėjimo metu, nei teismo sprendimų priėmimo metu neegzistavo. Kaip minėta darbingumo lygis buvo nustatytas 2022-10-28, t. y. jau po Vilniaus apygardos teismo 2022-10-18 nutarties priėmimo. Netekto darbingumo pensija 221,35 € dydžio taip pat buvo paskirta po Vilniaus apygardos teismo 2022-10-18 nutarties priėmimo.

Iš pareiškėjo prašymo matyti, kad jis užbaigtos bylos atnaujinimo procesu siekia sumažinti iš jo priteisto išlaikymo dydį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjo atstovei negali būti nežinoma, jog įstatymo leidėjas, po teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, yra numatęs galimybę kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio padidinimo/sumažinimo. Jeigu pareiškėjas mano, kad po teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitė jo turtinę padėtis, jis gali pasinaudoti kitais savo galimai pažeistų teisių ginimo būdais, bet ne proceso atnaujinimo institutu.

Esant išdėstytoms aplinkybėms pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo negali būti patenkintas.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti ( CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punktas ).

V. Ž. dėl R. K. teismui pateikto pareiškimo dėl proceso atnaujinimo turėjo 500 € dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti surašant atsiliepimą dėl prašymo atnaujinti procesą, ir šią sumą prašo priteisti iš R. K.. Teismas netenkino R. K. prašymo atnaujinti procesą, V. Ž. turėtos išlaidos pagrįstos į bylą pateiktais dokumentais 2023-02-17 mokėjimo nurodymas, šios išlaidos priskirtinos bylinėjimosi išlaidoms ( CPK 79 straipsnio 1 dalis ), jos atsirado dėl pareiškėjo pateikto prašymo, jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą ( paslaugas ) maksimalaus dydžio patvirtinimo” ( 1R-77 2015-03-19 redakcija ) nustatyto maksimalaus dydžio, todėl iš R. K. V. Ž. priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos – 500 €.

Vadovaudamasis LR CPK 365 str. 1 d., 366 str. 1 d. 2 p., 370 str. 3 d., teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

R. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-85-405/2022 netenkinti.

Priteisti iš R. K. V. Ž. naudai 500 € ( penkis šimtus € ) jos turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.