- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-25
- Bylos Nr.
- e2A-707-459/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-01820-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimonda Andrulienė, Albina Pupeikienė, Alvydas Žerlauskas
- Pareiškėjas
- R. M.
- Suinteresuotas asmuo
- E. L., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (pirmininkė ir pranešėja), Albinos Pupeikienės ir Alvydo Žerlausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės valstybės įmonės Turto banko apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. M. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys E. L., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti faktą, kad ji pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą – 44,24 kv. m gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), R. M. pareiškime nurodė, kad jos teta, tai yra mamos R. L. sesuo M. M. buvo įgijusi nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Kadangi M. M. gyveno viena, o pareiškėjos mamai buvo reikalinga gyvenamoji vieta, leido sesers šeimai gyventi kartu su ja. (duomenys neskelbtini) kaimo ūkinių knygų ištraukų kopijose jos teta M. M. būdavo įrašoma kaip šeimos galva, o pareiškėjos tėvai, ji ir broliai būdavo įvardijami šeimos nariais. Po M. M. mirties pareiškėjos mama su šeima liko gyventi sesers name. Pareiškėja iki šiol su savo šeima bei broliu E. L. gyvena tetos name. Namas buvo senas, jam nuolatos reikėjo priežiūros. Ji, gyvendama santuokoje su pirmu vyru, tvirtino namo sienas, atliko namo vidaus remontą, keitė langus. Po vyro mirties, ištekėjusi antrą kartą, medines namo sienas pakeitė į statybinius blokelius, užsakė langų ir stogo pakeitimą, todėl šią dieną gyvenamasis namas yra tinkamas gyventi. Ūkiniai pastatai neišliko, jie buvo nugriauti. Pareiškėjos mama po M. M. mirties nesikreipė dėl palikimo priėmimo, nes žinojo, kad M. M. nėra iki galo susitvarkiusi nekilnojamojo turto dokumentų. Pareiškėja nurodė, kad ji gyvenamuoju namu nepertraukiamai naudojasi daugiau kaip dešimt metų. Jį sąžiningai, teisėtai ir atvirai valdo kaip savą. Nekilnojamasis turtas nėra įregistruotas viešame registre kitų asmenų vardu, nepriklauso valstybei ar savivaldybei. Pareiškėjos manymu, niekas neturi daugiau teisių įgyti šį turtą nei ji.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo E. L. nurodė, kad sutinka, jog jo sesuo R. M. asmeninės nuosavybės teise įgytų nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat patvirtino, kad pareiškėja minėtą gyvenamąjį namą valdo, naudoja, prižiūri ir juo disponuoja daugiau kaip 10 metų.
3. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu prašo byloje priimti sprendimą teismo nuožiūra, nurodė, kad nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra valstybinėje žemėje nesuformuotame žemės sklype. Teismui nustačius faktą, kad pareiškėja įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą, prie šio pastato galės būti formuojamas valstybinės žemės sklypas teisės aktų nustatyta tvarka.
4. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepimu į pareiškimą prašo pareiškėjos pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą, nurodė, kad pareiškėja nepateikė duomenų apie tai, jog namas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo tinkamai, tuo metu galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka pripažintas baigtu ir buvo gautas leidimas juo eksploatuoti. Suinteresuoto asmens teigimu, šiuo atveju yra neįrodyta, kad statyba buvo vykdyta ir užbaigta laikantis teisės aktų nustatytos statybos tvarkos. Nesant byloje pakankamai įrodymų, pagrindžiančių namo teisėtą statybą, namas negali būti teisėtas privačios nuosavybės teisės objektas, todėl nėra visų būtinų sąlygų nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktui nustatyti. Anot suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto banko, netgi tuo atveju, jei pareiškėja pateiktų įrodymus, jog gyvenamasis namas buvo pastatytas laikantis teisės aktų nustatytos statybos tvarkos ir šis namas nuosavybės teise priklausė pareiškėjos tetai M. M., pagrindo tenkinti pareiškėjos pareiškimą nėra, nes pareiškėjos tėvai po pareiškėjos tetos M. M. mirties nesikreipė dėl palikimo priėmimo. Tai reiškia, kad visais atvejais mirusiam asmeniui priklausęs turtas, jeigu jo nepriėmė kiti įpėdiniai, pereina valstybei. Tai, jog teisės į nekilnojamąjį turtą neįregistruotos valstybės vardu, nėra pagrindas vertinti, kad jis nėra valstybės nuosavybė, kadangi nuosavybės teisės įregistravimas viešajame registre atlieka tik teises išviešinančią, bet ne sukuriančią funkciją.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
5. Tauragės apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 10 d. nutartimi pareiškimą tenkino visiškai ir nustatė faktą, kad R. M. įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Pagrindiniai sprendimo motyvai:
5.1. Pirmosios instancijos teismas dėl faktinių bylos aplinkybių nurodė, kad M. M., mirusi (duomenys neskelbtini), buvo pareiškėjos teta, tai yra jos mamos R. L. sesuo. Iš (duomenys neskelbtini) ūkinių knygų ištraukų kopijų nustatyta, kad M. M. iki mirties gyveno jai priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Kartu su ja gyveno ir pareiškėjos šeima: tėvas V. L., mama R. L., pareiškėjos broliai A. L., E. L., K. L. bei pati pareiškėja R. M. (L.). Iš 1987 m. liepos 24 d. namų valdos techninės apskaitos bylos matyti, kad M. M. gyvenamajame name po M. M. mirties pareiškėja kartu su tėvais ir broliu E. L. toliau gyveno minėtame būste.
5.2. Pirmosios instancijos teismas dėl įgyjamosios senaties nurodė, kad pareiškėja R. M. nėra ir nebuvo įgijusi nuosavybės teisių į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ji nėra šio nekilnojamojo turto savininkė. Tačiau ji sąžiningai pradėjo jį valdyti bei teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdo daugiau kaip dešimt metų. R. M. nuo gimimo gyvena minėtame gyvenamajame name, kurį iki mirties valdė jos teta M. M.. (duomenys neskelbtini), mirus M. M., pareiškėja kartu su tėvais toliau liko gyventi šiame name, o nuo (duomenys neskelbtini) metų, tai yra jos santuokos sudarymo, ji rūpinosi gyvenamojo namo priežiūra, jo remontu. Byloje nėra duomenų, kad per laikotarpį, kuriuo pareiškėja valdė gyvenamąjį namą, į šį turtą kas nors būtų pareiškęs pretenzijas, jokių pretendentų į šį turtą neatsirado, todėl R. M. pareiškimas tenkintinas.
5.3. Pirmosios instancijos teismas dėl statybos teisėtumo nurodė, kad iš byloje pateiktų dokumentų (Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Tauragės filialo pateiktų 1964–1972, 1973–1990, 1991–2002 metų archyvinių fondų dokumentuose esančių (duomenys neskelbtini) kaimo ūkinių knygų ištraukų kopijų, 1987 m. liepos 24 d. namų valdos techninės apskaitos bylos) matyti, kad M. M. gyvenamąjį namą įsigijo ne statybos būdu, ji namo nestatė. Byloje yra įrodyta, kad gyvenamasis namas buvo pastatytas 1930 metais.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
6. Apeliaciniu skundu apeliantė (suinteresuotas asmuo) valstybės įmonė Turto bankas prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti naują sprendimą ir pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
6.1. Dėl ginčo statinio statybos teisėtumo nurodo, kad pareiškėja nepateikė duomenų, kad ginčo namas buvo tinkamai pripažintas baigta statyba ir buvo gautas leidimas jį eksploatuoti. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju nėra byloje pakankamai įrodymų, pagrindžiančių teisėtą statybą, todėl namas negalėjo būti teisėtas nuosavybės objektas, atsižvelgiant į tai, nėra visų būtinų sąlygų nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktui nustatymo.
6.2. Dėl ginčo statinio statuso papildomai nurodo, kad pareiškėja nei pagal įstatymą, jei pagal testamentą palikimo nepriėmė, todėl paveldėtas turtas perėjo valstybei. Nurodo, kad visais atvejais mirusiam asmeniui priklausęs turtas, jeigu jo nepriėmė kiti įpėdiniai, pereina valstybei. Nurodo, kad ta aplinkybė, jog nuosavybės teisė valstybės ar savivaldybės vardu nebuvo įregistruota, nėra pagrindas vertinti, kad jis nėra valstybės nuosavybė, kadangi nuosavybės teisės įregistravimas viešajame registre atlieka tik teises išviešinančią, bet ne sukuriančią fikciją.
Atsiliepimas
7. Pareiškėja R. M. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kurio prašo atmesti apeliacinį skundą, palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą ir priteisti iš apeliantės 350 EUR bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Pagrindiniai atsiliepimo motyvai:
7.1. Dėl ginčo statinio statybos teisėtumo nurodo, kad pastatas yra pastatytas 1930 metais, tai patvirtina namų valdos techninės apskaitos byla, namo techninis pasas. Pažymi, kad valstybės įmonės Registrų centro išrašas taip pat patvirtina, kad ginčo statinio, pastatyto 1930 metais, statybos baigtumas yra 100 procentų, todėl apeliantės argumentas dėl statybos neteisėtumo atmestinas.
7.2. Dėl ginčo statinio statuso nurodo, kad po M. M. mirties niekas nesikreipė dėl palikimo priėmimo, pareiškėja ginčo name gyvena visą gyvenimą ir po M. M. mirties vieninteliu namu rūpinasi, užtikrina, kad jis nenugriūtų, investuoja į jį, todėl teigia, kad palikimą priėmė faktiškai jį pradėjusi valdyti. Teigia, kad priešingas situacijos vertinimas, kad palikimo nėra galima priimti jį pradėjus faktiškai valdyti, prieštarauja įstatymo nuostatoms. Pažymi, kad apeliantei nei kitoms valstybės institucijoms dėl palikimo faktinio priėmimo neaiškumo niekada neiškilo. Nurodo, kad pagal kasacinio teismo praktiką įgyjamosios senaties institutas skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, todėl, apeliantės teigimu, remiantis kasacinio teismo praktika yra galimybė priimti palikimą faktiškai jį pradėjus valdyti.
8. Suinteresuotas asmuo E. L. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo motyvai:
8.1. Suinteresuotas asmuo E. L. dėl ginčo statinio statybos teisėtumo nurodo, kad pareiškėja ginčo statinio niekada nestatė. Teigia, kad namas įsigytas pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu.
8.2. Dėl ginčo statinio statuso nurodo, kad po M. M. mirties toliau gyvena ginčo name ir tėvai faktiškai priėmė palikimą, atsiradusį po tetos mirties, minėtu namu disponavo kaip savo, pagal finansines galimybes gerino namo būklę.
9. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo motyvai:
9.1. Nurodo, kad Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmai 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimu patenkino pareiškėjos R. M. pareiškimą ir nustatė faktą, kad R. M. įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Mano, kad teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkinamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
11. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Dėl ginčo statinio statybos teisėtumo
12. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodo, kad nėra byloje duomenų, ar ginčo statinys yra baigta statyba, nes šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų byloje pakankamai nėra, tai sudaro pagrindą spręsti, kad statinys negali būti teisėtas nuosavybės objektas. Pareiškėja su apeliaciniu skundu nesutikdama nurodo, kad byloje esantys dokumentai patvirtina, jog namas yra baigtas statinys, pastatytas 1930 metais ir įregistruotas valstybės įmonėje Registrų centre, jo teisėtumą patvirtina rašytiniai įrodymai.
13. Kasacinis teismas išaiškino, jog nekilnojamieji daiktai, į kuriuos siekiama nuosavybės teisės pripažinimo pagal įgyjamąją senatį, turi būti teisiškai suformuoti, be to, įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Teisėjų kolegija pažymėjo, jog nekilnojamuoju daiktu įgyjamosios senaties požiūriu gali būti ir teisiškai nesuformuotas iš prigimties nekilnojamasis daiktas. Kita vertus, sprendžiant klausimą dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi, reikia įvertinti tai, ar konkretus materialusis objektas apskritai gali būti nuosavybės teisės objektas, po to išsiaiškinti, ar tas daiktas gali būti privačios nuosavybės objektas, o kai siekiama nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą, ir tai, ar konkretus daiktas atitinka nurodytus nekilnojamojo daikto požymius, ar gali būti teisiškai suformuotas kaip nekilnojamasis daiktas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2008).
14. Taip pat kasacinės instancijos teismas išaiškino, jog jeigu prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į nekilnojamąjį daiktą, kuris atsirado statybos būdu, įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu objektas šių reikalavimų neatitinka, tai jis nėra privačios nuosavybės teisės objektas, neatitinka CK 4.67 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Tada turi būti konstatuojama, kad nėra visų sąlygų įgyjamosios senaties faktui patvirtinti. Kadangi neteisėtos statybos rezultatas – statiniai – negali būti privačios nuosavybės teisės objektas (CK 4.67 straipsnio 1 dalis), tai nėra visų būtinų sąlygų nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktui nustatyti (CK 4.68–4.71 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2011).
15. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčo namas buvo pastatytas 1930 metais ir namo statyba yra baigta 100 procentų. Statinys inventorizuotas ir įregistruotas valstybės įmonėje Registrų centre (e. tomas I, e. b. l.16). Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje pateikta namų ūkio knyga (e. tomas I, b. l. 20–54), kuri patvirtina pareiškėjos gyvenimą ginčo name nuo 1976 metų, ir gyvenamojo namo techninis pasas (e. tomas I, b. l. 127–132), kuriame nurodyti užstatymo duomenys, kurie atitinka šiuo metu valstybės įmonėje Registrų centre (e. tomas I, e. b. l.16) nurodytus užstatymo duomenis. Kadangi namas pastatytas nuo 1930 metų, aktualu atkreipti dėmesį į tai, jog iki 1965 m. sausio 1 d. Lietuvos teritorijoje galiojo RTSFR (Rusijos Tarybų Federacijos Socialistinės Respublikos) 1922 m. CK, kurio 185 straipsnyje buvo nustatyta, kad nuosavybės teisė į pastatus, esančius kaimo vietovėse, registruojama DŽDT vykdomųjų komitetų vedamose ūkinėse knygose. Tokia pat nuostata išliko ir įsigaliojus 1964 m. CK (CK 255 straipsnis). Ši tvarka galiojo iki 1991 m. liepos 25 d. Taigi iki 1991 m. liepos 25 d. pagrindiniu įrodymu, patvirtinančiu nuosavybės teisę į pastatus kaimo vietovėje, buvo ūkinių knygų įrašai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika patvirtina, kad įrašai ūkinėse knygose yra pakankamas nuosavybės teisės į pastatus įrodymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje J Nr. 3K-3-370/1999; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2001; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2003).
16. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada. Pirmiausia, iš byloje pateiktų dokumentų duomenų akivaizdu, jog nėra pagrindo abejoti, kad ginčo statinys priklausė mirusiajai M. M.. Antra, kaip minėta (nutarties 15 punktas), įrašai namų ūkio knygose kaimo vietovėse pripažįstami pakankamais pastatų valdymo nuosavybės teise įrodymais iki 1991 m. liepos 25 d., tai yra iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297 patvirtintos Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos įsigaliojimo. Jeigu pastatai buvo pastatyti iki šios instrukcijos įsigaliojimo, tai jie registruojami Nekilnojamojo turto registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-240/2007). Iš to išplaukia, kad sukeliančiais teisines pasekmes ir patvirtinančiais nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą laikomi įrašai namų ūkio knygose, jei jie padaryti iki instrukcijos įsigaliojimo. Tik tokių įrašų pagrindu seniūnas ar meras gali išduoti pažymą, patvirtinančią namų valdos registravimo faktą. Nagrinėjamu atveju į bylą yra pateikta (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno 2018 m. spalio 1 d. pažyma, iš kurios akivaizdu, jog seniūnas patikino, kad pareiškėja valdo ginčo turtą daugiau kaip 10 metų, be to, ginčo statinys yra įregistruotas valstybės įmonėje Registrų centre. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo išvadai, kad statinio statyba yra neteisėta.
17. Remdamasi nurodytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, faktines bylos aplinkybes ir tinkamai nusprendė, kad ginčo namo statyba yra užbaigta ir vertintina kaip baigta laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos.
Dėl ginčo statinio paveldėjimo įgyjamosios senaties pagrindu
18. Apeliantė nurodo, kad pareiškėja nei pagal įstatymą, jei pagal testamentą palikimo nepriėmė, todėl paveldėtas turtas perėjo valstybei. Nurodo, kad visais atvejais mirusiam asmeniui priklausęs turtas, jeigu jo nepriėmė kiti įpėdiniai, pereina valstybei. Pareiškėja nurodo, kad name gyvena visą gyvenimą, tai vienintelis jos namas, į jį investuoja, todėl teigia, kad palikimą priėmė faktiškai jį pradėjusi valdyti. Nurodo, kad priešingas situacijos vertinimas, esą palikimo nėra galima priimti jį pradėjus faktiškai valdyti, prieštarauja įstatymo nuostatoms. Pažymi, kad nei apeliantei, nei kitoms valstybės institucijoms dėl palikimo faktinio priėmimo neaiškumo niekada neiškilo.
19. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011). Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio.
20. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, tai yra įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo, arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009).
21. Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013).
22. Nagrinėjamoje byloje, apeliacinės instancijos teismui įvertinus kasacinio teismo išaiškinimus (nutarties 19–21 punktai), pareiškėjos faktinius veiksmus ir jų pobūdį, elgesio nuoseklumą, aktyvumą faktiškai pradedant palikimą valdyti kaip savo, daro išvadą, kad pareiškėja ginčo namą priėmė faktiškai jį pradėjusi valdyti. Pažymėtina, kad apeliaciniu skundu nėra keliami klausimai dėl pareiškėjos veiksmų priimant turtą, išskyrus tai, kad pareiškėja nesikreipė į notarą. Su šiais argumentais teismas nesutinka. Pirmiausia byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad ginčo name pareiškėja gyvena ilgą laiką, vėliausiai nuo 1976 metų (e. tomas I, b. l. 127–132), suinteresuotas asmuo E. L. patvirtino, kad pareiškėja ginčo name gyveno visą laiką, o namą pirko jų mama. Be to, apeliantė taip pat neneigė pareiškėjos teiginių ir pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad pareiškėja namu rūpinosi, atliko jo remontą, pakeitė stogą, langus, išorines sienas. Akivaizdu, kad visos šios aplinkybės patvirtina nepertraukiamą pareiškėjos siekimą gyventi ginčo name, kurį laiko paveldėtu turtu, ir pareiškėja visą laiką nuo mamos mirties (duomenys neskelbtini), kuriai priklausė ginčo turtas, ginčo turtą valdė, juo naudojosi, tuo tarpu pareiškėjos veiksmai, pateikiant pareiškimą, patvirtina, kad pareiškėja išreiškia įpėdinės valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2009).
23. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pareiškėja po mamos mirties liko gyventi mamos gyvenamajame name, mamai priklausiusį turtą – namą, žemę, tvarkė ir valdė kaip savo, mokėjo mokesčius, mano, kad šie veiksmai rodo, jog pareiškėja priėmė palikimą po mamos mirties, pradėjusi jį faktiškai valdyti. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normų, reglamentuojančių palikimo priėmimą, pradėjus jį faktiškai valdyti, nuostatas, nepadarė proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą.
24. Remdamasi nurodytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes ir tinkamai aiškino bei taikė paveldėjimą – palikimo priėmimą reglamentuojančias materialiosios teisės normas.
Dėl procesinės bylos baigties
25. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
26. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino bylos aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
27. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinį skundą atmetus, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Pareiškėja pateikė įrodymus apie patirtas 350 EUR dydžio bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme (e. tomas I, e. b. l.168), todėl šios išlaidos priteistinos pareiškėjai iš apeliantės (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Suinteresuoti asmenys duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, jų priteisti neprašė, todėl suinteresuotų asmenų patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese paskirstymo klausimas nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti pareiškėjai R. M. iš apeliantės valstybės įmonės Turto banko 350 EUR bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.