- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-10
- Bylos Nr.
- e2YT-5161-760/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-01820-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bajorinienė
- Pareiškėjas
- R. M.
- Suinteresuotas asmuo
- E. L., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. M. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys E. L., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti faktą, kad ji pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą – 44,24 kv. m. gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini).
R. M. pareiškime nurodė, kad jos teta, t. y. mamos R. L. sesuo M. M., buvo įgijusi nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Kadangi M. M. gyveno viena, o pareiškėjos mamai buvo reikalinga gyvenamoji vieta, leido sesers šeimai gyventi kartu su ja. Tauragės rajono (duomenys neskelbtini) kaimo ūkinių knygų ištraukų kopijose jos teta M. M. būdavo įrašoma kaip šeimos galva, o pareiškėjos tėvai, ji ir broliai būdavo įvardinami šeimos nariais. Po M. M. mirties pareiškėjos mama su šeima liko gyventi sesers name. Pareiškėja iki šiol su savo šeima bei broliu E. L. gyvena tetos name. Namas buvo senas, jam nuolatos reikėjo priežiūros. Ji, gyvendama santuokoje su pirmu vyru, tvirtino namo sienas, atliko namo vidaus remontą, keitė langus. Po vyro mirties, ištekėjus antrą kartą, medines namo sienas pakeitė į statybos blokelius, užsakė langų ir stogo pakeitimą, todėl šiai dienai gyvenamasis namas yra tinkamas gyventi. Ūkiniai pastatai neišliko, jie buvo nugriauti. Pareiškėjos mama po M. M. mirties nesikreipė dėl palikimo priėmimo nes žinojo, kad M. M. nėra iki galo susitvarkiusi nekilnojamojo turto dokumentų. Pareiškėja nurodė, kad ji gyvenamuoju namu nepertraukiamai naudojasi daugiau kaip dešimt metų. Jį sąžiningai, teisėtai ir atvirai valdo kaip savą. Nekilnojamasis turtas nėra įregistruotas viešame registre kitų asmenų vardu, nepriklauso valstybei ar savivaldybei. Pareiškėjos manymu, niekas neturi daugiau teisių įgyti šį turtą nei ji.
Pareiškėjos atstovė teismo posėdžio metu palaikė pareiškimo reikalavimus ir papildomai paaiškino, kad pareiškėjos teta M. M. gyvenamąjį namą nusipirko 1972 m. Archyvo pateiktose namo ūkio knygose yra pažymėta, kad šis turtas buvo įgytas iš L.. Pareiškėja po tetos mirties gyveno kartu su tėvais, 1989 m. sudarė pirmąją santuoką. Nuo šios datos pareiškėjai atiteko didelė našta rūpintis savo tėvais ir namu, ji su savo sutuoktiniu investavo turimas lėšas, atliko statybos remonto darbus, keitė langus, duris, stogą, jį šiltino. Pareiškėja gyvenamuoju namu disponavo kaip savo. Notarai negali išduoti paveldėjimo liudijimo turtui, kurio nuosavybė nėra išviešinta, o šio turto pirkimo-pardavimo sutartis nėra išlikusi.
Šalies argumentai
Pareiškėjos atstovė teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad su VĮ Turto banko pozicija iš esmės nesutinka. Turto perėjimas valstybei yra detaliai reglamentuotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 634 3.4 punkte, kuriame įtvirtinta, kad paveldėtas turtas apskaitomas pagal notaro išduotą paveldėjimo teisės liudijimą. Šiuo atveju nuo M. M. mirties praėjo 30 metų, turtas nėra registruotas VĮ Registrų centre, paveldėjimo teisės liudijimas valstybei taip pat nėra išduotas. VĮ Turto bankui iki pareiškimo gavimo nebuvo žinoma, kad šis gyvenamasis namas apskritai egzistuoja. VĮ Turto banko pozicija, kad šiuo metu gyvenamas namas priklauso valstybei prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
Suinteresuotas asmuo E. L. į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Suinteresuotas asmuo sutinka, jog jo sesuo R. M. asmeninės nuosavybės teise įgytų nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat patvirtino, kad pareiškėja minėtą gyvenamąjį namą valdo, naudoja, prižiūri ir juo disponuoja daugiau kaip 10 metų.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant. Suinteresuotas asmuo atsiliepimu prašo byloje priimti sprendimą teismo nuožiūra, nurodė, kad nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra valstybinėje žemėje nesuformuotame žemės sklype. Teismui nustačius faktą, kad pareiškėja įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą, prie šio pastato galės būti formuojamas valstybinės žemės sklypas teisės aktų nustatyta tvarka.
Suinteresuoto asmens VĮ Turto banko atstovas į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant ir remtis atsiliepime išdėstytais argumentais. VĮ Turto bankas atsiliepimu į pareiškimą prašo pareiškėjos pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą, nurodė, kad pareiškėja nepateikė duomenų apie tai, jog namas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo tinkamai, tuo metu galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka pripažintas baigtu ir buvo gautas leidimas juo eksploatuoti. Suinteresuoto asmens teigimu, šiuo atveju yra neįrodyta, kad statyba buvo vykdyta ir užbaigta laikantis teisės aktų nustatytos statybos tvarkos. Nesant byloje pakankamai įrodymų, pagrindžiančių namo teisėtą statybą, namas negali būti teisėtas privačios nuosavybės teisės objektas, todėl nėra visų būtinų sąlygų nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktui nustatyti. Anot suinteresuoto asmens VĮ Turto banko, netgi tuo atveju, jei pareiškėja pateiktų įrodymus, jog gyvenamasis namas buvo pastatytas laikantis teisės aktų nustatytos statybos tvarkos ir šis namas nuosavybės teise priklausė pareiškėjos tetai M. M., pagrindo tenkinti pareiškėjos pareiškimą nėra, nes pareiškėjos tėvai, po pareiškėjos tetos M. M. mirties nesikreipė dėl palikimo priėmimo. Kas reiškia, kad visais atvejais mirusiam asmeniui priklausęs turtas, jeigu jo nepriėmė kiti įpėdiniai, pereina valstybei. Tai, jog teisės į nekilnojamąjį turtą neįregistruotos valstybės vardu, nėra pagrindas vertinti, kad jis nėra valstybės nuosavybė, kadangi nuosavybės teisės įregistravimas viešajame registre atlieka tik teises išviešinančią, bet ne sukuriančią funkciją.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkinamas visiškai.
Ištyrus byloje esančius įrodymus nustatyta, kad M. M., mirusi (duomenys neskelbtini) , buvo pareiškėjos teta, tai yra jos mamos R. L. sesuo. Iš Tauragės rajono (duomenys neskelbtini) kaimo ūkinių knygų ištraukų kopijų nustatyta, kad M. M. iki mirties gyveno jai priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Kartu su ja gyveno ir pareiškėjos šeima: tėvas V. L., mama R. L., pareiškėjos broliai A. L., E. L., K. L. bei pati pareiškėja R. M. (L.). Iš 1987 m. liepos 24 d. namų valdos techninės apskaitos bylos matyti, kad M. M. gyvenamas namas priklausė asmeninės nuosavybės fondui, jis buvo pastatytas 1930 metais, jo bendras plotas 44,24 kv. m. Tauragės rajono (duomenys neskelbtini) kaimo ūkinių knygų ištraukų kopijose nurodyta, kad „pastatus nupirko iš L. J. M. 1972-11-24“. Po M. M. mirties, pareiškėja kartu su tėvais ir broliu E. L. toliau gyveno minėtame būste. Pareiškėjos tėvas V. L. mirė (duomenys neskelbtini), mama R. L. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja iki šiol su šeima gyvena gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) (ankstesnis adresas (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjos teigimu, ji nuo pirmos santuokos pradžios, tai yra nuo 1989 metų valdė gyvenamąjį namą, jį remontavo, prižiūrėjo. Šią aplinkybę patvirtina Tauragės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno pažyma, kurioje nurodyta, kad R. M. nekilnojamąjį turtą valdo, prižiūri, naudojasi ir juo disponuoja kaip savo turtu daugiau kaip 10 metų. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad gyvenamasis namas esantis (duomenys neskelbtini), nėra įregistruotas kito asmens vardu, jame M. M. nurodyta kaip nekilnojamojo daikto naudotoja.
Lietuvos Respublikos CK 4.68 straipsnis numato, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas. Toks nuosavybės teisių įgijimo būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje numatytu būdu. Taip pat jeigu yra visos CK 4.68 – 4.71 straipsniuose numatytos sąlygos: 1) daikto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai; 2) daiktas nėra įregistruotas kito asmens vardu, jis nepriklauso valstybei ar savivaldybei; 3) visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; 4) daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, t.y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą; e) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą - ne mažiau kaip dešimt metų.
Išanalizavus bei įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, konstatuotina, kad pareiškėja R. M. nėra ir nebuvo įgijusi nuosavybės teisių į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ji nėra šio nekilnojamojo turto savininkė. Tačiau ji sąžiningai pradėjo jį valdyti bei teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdo daugiau kaip dešimt metų. R. M. nuo gimimo gyvena minėtame gyvenamajame name, kurį iki mirties valdė jos teta M. M.. (duomenys neskelbtini), mirus M. M., pareiškėja kartu su tėvais toliau liko gyventi šiame name, o nuo 1989 metų, tai yra jos santuokos sudarymo, ji rūpinosi gyvenamojo namo priežiūra, jo remontu. Byloje nėra duomenų, kad per laikotarpį, kuriuo pareiškėja valdė gyvenamąjį namą į šį turtą kas nors būtų pareiškęs pretenzijas, jokių pretendentų į šį turtą neatsirado ir paskelbus viešai internete apie šios bylos nagrinėjimą teisme CPK 532 straipsnio nustatyta tvarka. Teismas nenustatė, kad gyvenamas namas priklausytų valstybei ar savivaldybei. Jis nėra registruotas ir kitų asmenų vardu. Šioje byloje, yra įrodytos visos CK 4.68 – 4.71 straipsniuose nustatytos sąlygos, todėl R. M. pareiškimas tenkintinas.
Teismas atmeta suinteresuoto asmens VĮ Turto banko atsiliepime nurodytą aplinkybę, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso valstybei. Iš anksčiau aptartų įrodymų nustatyta, kad šį namą teisėtai valdė pareiškėjos teta M. M.. Šis gyvenamasis namas priklausė asmeninės nuosavybės fondui. Byloje nenustatyta, kad jis priklausė J. J. kolūkiui, kurio nariai buvo M. M. ir pareiškėjos tėvai. Po M. M. mirties, jos įstatyminiai įpėdiniai – sesuo (pareiškėjos mama) ir dukterėčia (pareiškėja) liko gyventi jos name, jį valdė ir prižiūrėjo. Pareiškėja nuo santuokos sudarymo (1989 metų) rūpinosi, kad namas nenugriūtų, atliko jo remontą, pakeitė stogą, langus, išorines sienas.
Pagal M. M. mirties metu galiojusį civilinį kodeksą, daiktų savininkui mirus, nuosavybės teisė į nekilnojamuosius daiktus pereina jos įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą, o kai įpėdinių nei pagal įstatymą nei pagal testamentą nėra, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (1964 metų civilinio kodekso 567-568 straipsniai). Pagal civilinio kodekso 587 straipsnį buvo laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Yra pagrindas teigti, kad M. M. įstatyminiai įpėdiniai priėmė palikimą faktiškai pradėdami valdyti paveldimą turtą. Todėl nepagrįsta VĮ Turto banko nurodyta aplinkybė, kad po M. M. mirties, jos įpėdiniai palikimo nepriėmė, o M. M. turtą paveldėjo valstybė. Kartu pažymėtina, kad pareiškėja neturi galimybės įregistruoti nuosavybę į gyvenamąjį namą pagal paveldėjimo teisės normas, nes nėra išlikusių dokumentų, įrodančių, kad M. M. buvo šio namo savininkė.
Taip pat teismas atmeta kaip nepagrįstą VĮ Turto banko nurodytą aplinkybę, kad byloje nėra įrodymų, jog gyvenamojo namo statyba buvo vykdyta ir užbaigta laikantis teisės aktų nustatytos statybos tvarkos. Iš byloje pateiktų dokumentų (Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Tauragės filialo pateiktų 1964-1972, 1973-1990, 1991-2002 metų archyvinių fondų dokumentuose esančių Tauragės rajono (duomenys neskelbtini) kaimo ūkinių knygų ištraukų kopijų, 1987 m. liepos 24 d. namų valdos techninės apskaitos bylos) matyti, kad M. M. gyvenamąjį namą įsigijo ne statybos būdu, ji namo nestatė. Byloje yra įrodyta, kad gyvenamasis namas buvo pastatytas 1930 metais.
Teismas nustato nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad pareiškėja įgijo nuosavybės teises į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 533 straipsniu, teismas
nusprendė:
Pareiškimą tenkinti visiškai.
Nustatyti faktą, kad R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.