Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

Žemesnės instancijos teismas

3.2. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų (administracinės bylos Nr. eI3-6730-414/2020) 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi buvo nutarta atsisakyti priimti skundą dėl reikalavimų: panaikinti Administracijos direktoriaus 2019 m. birželio 21 d. įsakymą Nr. A-2149 „Dėl žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto organizavimo“; panaikinti Administracijos direktoriaus 2020 m. balandžio 2 d. įsakymą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. spalio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-646-602/2020 Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų nutartį paliko nepakeistą. NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjas 2021 m. kovo 3 d. priėmė sprendimą. 2021 m. gegužės 14 d. NŽT Kauno miesto skyrius atliko neplaninį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), patikrinimą, kurio metu buvo nustatyta, kad Žemės sklypas yra naudojamas pagal paskirtį, žemės naudojimo tvarkos pažeidimų nenustatyta.

3.3. Įsiteisėjęs teismo sprendimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pareiškėjai, žinodami apie tai, siekdami pakeisti įsigaliojusius teismų sprendimus, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų (administracinės bylos Nr. eI3-6730-414/2020) sprendimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-646-602/2020, 2021 m. gegužės 3 d. su skundu kreipėsi į NŽT Kauno miesto skyrių, motyvuodami Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi. Pareiškėjų prašymas įvertinti „suformuoto žemės sklypo tinkamumo <...> parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties“ yra ne kas kita, o įsiteisėjusių teismų sprendimų „kvestionavimas“, o ne siekis apginti savo teises ar įstatymo saugomus interesus, todėl skundas turėtų būti atmestas kaip nenagrinėtinas, o pareiškėjų kreipimasis į teismą turėtų būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis. Pareiškėjų ginčijami aktai atitinka VAĮ įtvirtintas nuostatas, todėl negali būti šiuo pagrindu panaikinti.

3.4. Žemės reformos proceso metu atliktiems veiksmams ir priimtiems sprendimams, numatytiems Žemės reformos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje, su sąlyga, jog šiais sprendimais nėra nusprendžiama atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti valstybinę žemę, išnuomoti ar perduoti neatlygintinai naudotis, apskųsti, yra taikoma privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Prašymus išsinuomoti valstybinę žemę ir naudotis valstybine žeme taip pat nagrinėja ir sprendimus priima savivaldybių institucijos ar kita įstatymų nustatyta institucija Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nustatyta tvarka. Atitinkamų žemės sklypų ženklinimą atlieka matininkai, su kuriais asmenys, pageidaujantys susigrąžinti natūra ar gauti nuosavybėn neatlygintinai pirkti, išsinuomoti, gauti neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti žemės sklypus, yra sudarę žemės reformos žemėtvarkos projekto įgyvendinimo darbų apmokėjimo sutartį (Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos 16 p.). Suinteresuotos valstybės ar savivaldybės institucijos tvirtina kartografinę medžiagą, kurioje pažymima informacija apie žemės plotus, priskirtinus valstybės išperkamai ir (ar) neprivatizuojamai žemei (Metodikos 10.13 p.) ir kt.

3.5. Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalis aiškintina taip, jog NŽT teritoriniai padaliniai nagrinėja skundus dėl kitų subjektų (valstybės ir savivaldybės institucijų, žemėtvarkos projektų rengėjų, matininkų, kitų fizinių ar juridinių asmenų, įmonių, įstaigų ar organizacijų), dalyvaujančių žemės reformos procese, atliktų paruošiamųjų, pagalbinių, tarpinių veiksmų bei priimtų sprendimų (dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties), išskyrus sprendimus dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis. Pagal Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalį, NŽT vadovas nagrinėja skundus dėl savo teritorinių padalinių priimtų valinių sprendimų ir veiksmų (neveikimo) (tiek teritoriniams padaliniams išnagrinėjus anksčiau minėtus skundus ar vengiant tai atlikti, tiek priėmus savarankiškus sprendimus, atlikus veiksmus ar vengiant juos atlikti), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2013 m. lapkričio 5 d. nutarimo Nr. 1024 „Dėl kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų pripažinimo netekusiais galios“ 1.6 punktu pripažino netekusiu galios Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimą Nr. 1124 „Dėl Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo patvirtinimo“.

3.6. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2019 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. A-2149 „Dėl žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto organizavimo“, pripažindamas netekusiu galios 2011 m. spalio 18 d. įsakymą Nr. A-3967 „Dėl žemės sklypo prie statinių (duomenys neskelbtini), prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo“, priėmė sprendimą organizuoti žemės sklypo prie pastato (1A1ž) (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą (ŽPDRIS paslaugos byla Nr. ZSFP-60275). Atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypo planai, prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, nuo 2014 m. sausio 1 d. negalėjo būti rengiami, žemės sklypas buvo pradėtas rengti vadovaujantis Žemės įstatymu ir šio įstatymo 37 straipsnio 10 dalies pagrindu patvirtintomis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėmis (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“). Šių taisyklių 83 punkte nurodyta, kad ginčai dėl suformuotų ar pertvarkytų valstybinės žemės sklypų ribų nagrinėjami vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio nustatyta tvarka, kitais atvejais – teismine tvarka. Pareiškėjai ginčijo suformuoto Žemės sklypo sprendinius, toks ginčas nagrinėtinas teisme.

4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. sausio 6 d. sprendimu pareiškėjų skundą patenkino, panaikino NŽT Kauno miesto skyriaus 2021 m. gegužės 27 d. sprendimą Nr. 8SD-2674-(14.8.125E) „Dėl skundo nagrinėjimo“ ir NŽT 2021 m. liepos 2 d. sprendimą Nr. 1SS-1037-(5.59 E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ bei įpareigojo Nacionalinę žemės tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų? 2021 m. gegužės 3 d. skunda? ir priimti dėl jo administracini? sprendimą?. Teismas prašymą dėl išlaidų atlyginimo patenkino ir priteisė pareiškėjui S. Ž. (S. Ž.) iš atsakovo NŽT 473 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

5. Teismas pažymėjo, kad byloje ginčas kilo dėl NŽT Kauno miesto skyriaus 2021 m. gegužės 27 d. sprendimo Nr. 8SD-2674-(14.8.125E) „Dėl skundo nagrinėjimo“ ir NŽT 2021 m. liepos 2 d. sprendimo Nr. 1SS-1037-(5.59 E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

6. Teismas nustatė, kad:

6.1. Žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Kauno m. k. v., adresu: (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Žemės sklype yra: pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris asmeninės nuosavybės teise priklauso V. J.; pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso: 11/100 dalis – asmeninės nuosavybės teise V. J.; 16/100 dalis – nuosavybės teise S. Ž.; 16/100 dalis – nuosavybės teise R. K.; 57/100 dalis – asmeninės nuosavybės teise G. D.; priklausinys: kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausantys V. J.

6.2. Kauno miesto savivaldybės administracija 2019 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. A-2149 „Dėl žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo“ pripažino netekusiu galios Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. spalio 18 d. įsakymą Nr. A-3967 „Dėl žemės sklypo prie statinių (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo“ ir įsakė organizuoti žemės sklypo prie pastato (1A1Ž) (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą. NŽT Kauno miesto skyrius 2020 m. kovo 5 d. raštu Nr. SFP-3496-(14.8.36) „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo“ išreiškė savo nuomonę dėl Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, derindamas žemės sklypo prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau – ir Projektas). Nacionalinės žemės tarnybos Žemėtvarkos planavimo ir dokumentų priežiūros skyrius 2020 m. kovo 25 d. žemės valdos projekto patikrinimo aktu Nr. FPA-1477-(8.30) pateikė išvadą, kad galima tvirtinti žemės valdos projektą. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2020 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. A-1147 patvirtino Projektą.

6.3. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-244-414/2021 pagal pareiškėjų S. Ž. (S. Ž.), L. B., B. K., R. K., G. D. skundą dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2020 m. birželio 15 d. rašto Nr. 70-2-1897 panaikinimo, o pareiškėjų patikslintas skundas, kuriuo prašė panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. birželio 21 d. įsakymą Nr. A-2149 ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. balandžio 2 d. įsakymą Nr. A-1147, 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo, nutarta neatnaujinti skundo padavimo termino ir atsisakyta priimti skundo dalį dėl reikalavimų panaikinti Administracijos direktoriaus 2019 m. birželio 21 d. įsakymą Nr. A-2149 ir Administracijos direktoriaus 2020 m. balandžio 2 d. įsakymą Nr. A-1147. Teismas šioje administracinėje byloje 2021 m. vasario 26 d. sprendimu pareiškėjų S. Ž. (S. Ž.), L. B., B. K., R. K., G. D. skundą atmetė kaip nepagrįstą (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3006-662/2021 pareiškėjų S. Ž. apeliacinį skundą atmetė. NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjas 2021 m. kovo 3 d. priėmė sprendimą Nr. 8SK-250-(14.8.100 E.).

6.4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-103-780/2022 pagal pareiškėjų S. Ž., L. B., G. D., B. K. ir R. K. skundą atsakovui NŽT dėl NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2021 m. kovo 3 d. sprendimo Nr. 8SK-250-(14.8.100E) panaikinimo (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Galutinis procesinis sprendimas šioje byloje nėra priimtas.

Žemesnės instancijos teismas

7. Teismas vadovavosi Viešojo administravimo įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. liepos 1 d.) 2 straipsnio 2, 12 dalimis, 11 straipsnio 1, 3 dalimis, 11 straipsnio 3 dalies 4 punktu. Teismas pažymėjo, kad jeigu tuo pačiu klausimu, t. y. dėl veiksmų, neveikimo ar priimto sprendimo administracinėje procedūroje teisėtumo ir pagrįstumo yra pradėtas procesas ar priimtas sprendimas teisme, administracinė procedūra nėra vykdoma. Tokiais atvejais, kai dėl dviejų administracinių procedūrų įvykdymo yra priimami du sprendimai, neteisėtu sprendimu paprastai turėtų būti pripažįstamas tas sprendimas, kuris yra priimamas (įsiteisėja) po „pirmojo“ sprendimo priėmimo (įsiteisėjimo), nes priėmus „pirmąjį“ sprendimą, viešojo administravimo subjektui yra draudžiama inicijuoti ir vykdyti antrąją administracinę procedūrą ir priimti iš jos kylančius sprendimus (žr., pvz., LVAT 2014 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1221/2014, 2016 m. gegužės 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-598-438/2016, 2020 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3774-602/2020). Remiantis LVAT praktika, tapačiais skundais gali būti pripažinti tik tuomet, kai yra tapatūs visi trys elementai – šalys, skundo dalykas ir skundo pagrindas (žr., pvz., 2008 m. sausio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-54/2008). Spręsdamas dėl skundo dalyko ir pagrindo tapatumo, teismas vertina, ar pareiškėjas inicijuoja ginčą teisme dėl tapačių teisinių santykių ir siekia iš esmės tapačių teisinių pasekmių, todėl vien tik lingvistiniai reikalavimo suformulavimo skirtumai nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad ginčas yra ne dėl to paties dalyko ir ne tuo pačiu pagrindu (žr., pvz., LVAT 2012 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-52/2012). Aplinkybė, kad pareiškėjas nurodo naujas esmines aplinkybes ir pateikia su tuo susijusius papildomus įrodymus, tam tikrais atvejais gali būti vertinama kaip skundo nauju pagrindu pateikimas (žr., pvz., LVAT 2009 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-677/2009), tačiau taikant šią nuostatą, būtina atsižvelgti į konkrečios bylos aplinkybes (ar ginčijamas tas pats administracinis aktas, ar tariamas pareiškėjo teisių pažeidimas yra tęstinis ir kt.).

8. Teismas pažymėjo, kad ginčijami NŽT 2021 m. gegužės 27 d. sprendimas ir 2021 m. liepos 2 d. sprendimas yra individualūs administraciniai aktai, kuriems taikomos VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų nuostatos. Taigi individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Teismas įvertino VAĮ 8 straipsnio (redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d., nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. liepos 1 d. – 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktų nuostatos), reguliuojančio individualaus administracinio akto turiniui keliamus reikalavimus, 1 dalies nuostatas. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, vadovaudamasis aptartu teisiniu reguliavimu, LVAT formuojama praktika, teismas priėjo prie išvados, kad atsakovas tinkamai neatliko jam, kaip viešojo administravimo subjektui, nustatytų pareigų, nenurodė teismo nustatytų faktinių aplinkybių dėl teisme nagrinėjamų pareiškėjų skundų ir neatliko pareiškėjų skundų faktinių aplinkybių vertinimo, priėmė neteisėtus ir nepagrįstus objektyviais faktais sprendimus, nes neatliko pareiškėjų skundų, pateiktų teismui, NŽT, faktinių duomenų patikrinimo VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatyta tvarka, t. y. atsakovas, vertindamas pareiškėjų skundų teismui ir institucijai dalykų ir pagrindų tapatumą, nevertino, ar pareiškėjai inicijuoja ginčus teisme dėl tapačių teisinių santykių ir siekia iš esmės tapačių teisinių pasekmių, nevertino ir kitų reikšmingų aplinkybių. Taigi nagrinėjamu atveju NŽT, gavusi pareiškėjų skundus, susijusius su teritorijų formavimu ir pertvarkymu, turėjo atlikti įstatymų leidėjo numatytą pareigą – nustatyti, kad skundą dėl to paties klausimo pradėjo nagrinėti teismas (tapačiais skundais gali būti pripažinti tik tuomet, kai yra tapatūs visi trys elementai – šalys, skundo dalykas ir skundo pagrindas), tačiau to nepadarė. Teismas nėra įgalintas atsižvelgti į skundžiamų teisės aktų priėmimo pagrindų papildymus, teikiamus atsiliepimų ar kitokių procesinių veiksmų metu, jei tie papildymai savo esme yra visiškai nauji teisės aktų priėmimo pagrindimo pagrindai.

9. Apibendrinęs nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis nurodytais teisės aktais, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas priėjo prie išvados, kad skundžiami NŽT Kauno miesto skyriaus 2021 m. gegužės 27 d. sprendimas ir NŽT 2021 m. liepos 2 d. sprendimas nėra pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, todėl jie iš esmės neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 punkto (administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės) ir 6 punkto (administracinio sprendimo motyvai), 11 straipsnio 3 dalies 4 punkto reikalavimų. Teismas skundžiamus sprendimus panaikino (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 str. 1 d. 3 p.)) ir įpareigojo NŽT iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2021 m. gegužės 3 d. skunda? ir priimti dėl jo administracini? sprendimą?.

10. Teismas nurodė, kad pareiškėjų atstovas advokatas Dominykas Varnas teismo posėdžio metu prašė priteisti iš atsakovo šioje byloje patirtas 450 Eur bylinėjimosi išlaidas (skundo teismui parengimas – 300 Eur; atstovavimas byloje – 150 Eur), ir sumokėtą 23 Eur žyminį mokestį. Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, atsižvelgdamas į prašomos priteisti ir maksimalų galbūt priteistinos sumos dydį, į tai, kad išlaidos priteistinos byloje, kurioje už išlaidų atsiradimą atsakingas atsakovas, į tai, jog bylos duomenimis nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas advokatui mokėjo pareiškėjas S. Ž., vadovaudamasis ABTĮ 4 straipsnio 7 dalyje įtvirtintais protingumo ir teisingumo kriterijais, pareiškėjui S. Ž. iš atsakovo NŽT priteisė 473 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą Regionų apygardos administraciniame teisme.

Žemesnės instancijos teismas

11.5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų (administracinės bylos Nr. eI3-6730-414/2020) 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi buvo nutarta atsisakyti priimti pareiškėjų skundą dėl reikalavimų panaikinti Administracijos direktoriaus 2019 m. birželio 21 d. įsakymą Nr. A-2149 ir Administracijos direktoriaus 2020 m. balandžio 2 d. įsakymą Nr. A-1147. LVAT 2020 m. spalio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-646-602/2020 Regiono apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutartį paliko nepakeistą. Teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimu, todėl reikalavimo teisės neturėjimas yra pagrindas pripažinti skundą nepagrįstu.