- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-12
- Bylos Nr.
- eA-598-438/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02089-2014-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Romanas Klišauskas (pran.), Irmantas Jarukaitis
- Pareiškėjas
- A. K.
- Atsakovas
- Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą pareiškėjui A. K. dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Agentūra, NMA) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2014 m. kovo 12 d. sprendimą Nr. 3R-101(AG-74/05-2014).
Paaiškino, kad ginčijamame Komisijos sprendime klaidingai nurodyta, jog Agentūra „tą pačią administracinę procedūrą baigė skirtingais dokumentais“. Agentūros 2014 m. kovo 7 d. raštu Nr. BR6-(11.2.6.)-2134 pareiškėjas buvo informuotas, kad 2014 m. sausio 22 d. sprendimas laikomas negaliojančiu nuo 2014 m. kovo 6 d., t. y. nuo tos dienos, kai buvo priimtas naujas sprendimas. Pareiškėjo atžvilgiu nesusiklostė situacija, kai vienu metu galioja abu dokumentai, nors 2014 m. sausio 22 d. sprendimas ir 2014 m. kovo 6 d. sprendimas iš esmės nėra skirtingi. Minėti sprendimai pareiškėjui sukelia tokias pačias teisines pasekmes. Abiem sprendimams suteiktas tas pats numeris (BR.6-2164704), o dėl to, kad ateityje nekiltų nesusipratimų, Agentūra 2014 m. sausio 22 d. sprendimą pripažino negaliojančiu. Agentūra pareiškėjo 2012 metų paraiškos administravimą baigė vienu dokumentu, t. y. 2014 m. kovo 6 d. sprendimu. Nuo 2014 m. kovo 6 d. pripažinusi negaliojančiu 2014 m. sausio 22 d. sprendimą, Agentūra iš karto priėmė kitą sprendimą, kuriuo pareiškėjui suteikiamų teisių apimtis liko ta pati, t. y. 2014 m. sausio 22 d. sprendimo pripažinimu negaliojančiu pareiškėjo teisės nebuvo atimtos ar kokiu nors būdu suvaržytos.
Pažymėjo, kad Komisijos sprendime yra netikslus teiginys, jog Agentūra baigė „administracinę procedūrą“, nes pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalį administracinė procedūra yra viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai, nagrinėjant asmens skundą ar pranešimą. Agentūroje pareiškėjo skundas nebuvo gautas, todėl Agentūra neturėjo pagrindo atlikti administracinę procedūrą. 2014 m. kovo 6 d. sprendimas buvo priimtas siekiant aiškiau motyvuoti galutinės išmokos sumos pareiškėjui susidarymą. Atkreipė dėmesį, kad 2014 m. sausio 22 d. sprendimas buvo suformuotas naudojant Supaprastintų tiesioginių išmokų administravimo sistemą, todėl jame neatsispindėjo visos faktinės aplinkybės, kurios buvo įvertintos administruojant 2012 metų paraišką. Agentūros 2014 m. kovo 6 d. sprendime pareiškėjui taikomos poveikio priemonės buvo išsamiai pagrįstos ne vien tik teisės normomis, bet ir faktinėmis aplinkybėmis. Todėl priešingai nei teigiama Komisijos sprendime, tokio Agentūros elgesio negalima laikyti nesąžiningu pareiškėjo atžvilgiu.