- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-02-26
- Bylos Nr.
- eI3-244-414/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01784-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Rimantas Giedraitis (pirm.), Natalja Zelionkienė, Algis Markevičius
- Pareiškėjas
- G. D., S. Ž., L. B., B. K., R. K.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracija
- Trečiasis asmuo
- V. B., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algio Markevičiaus, Nataljos Zelionkienės,
dalyvaujant pareiškėjai G. D., pareiškėjų atstovams M. Ž. (M. Ž.) ir advokato padėjėjui M. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų S. Ž. (S. Ž.), L. B., B. K., R. K., G. D. skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai, tretieji suinteresuoti asmenys V. B. (nuo 2020-09-09 V. J.) ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, dėl rašto panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai S. Ž., L. B., B. K., R. K., G. D. (toliau – ir Pareiškėjai) kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Kauno miesto savivaldybės administracija, ir Atsakovė) 2020 m. birželio 15 d. raštą Nr. 70-2-1897. Taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurių suma 4010,43 Eur.
Pareiškėjai skunde nurodė ir jų atstovai teismo posėdyje paaiškino, kad Kauno miesto savivaldybės administracija 2019 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. A-2149 „Dėl žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo“ pripažino netekusiu galios Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. spalio 18 d. įsakymą Nr. A-3967 „Dėl žemės sklypo prie statinių (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo“ ir įsakė organizuoti žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą. 2020 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. A-1147 „Dėl žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo patvirtinimo“ Atsakovė patvirtino žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau – ir Sklypo formavimo projektas).
2020 m. gegužės 21 d. į Pareiškėjams priklausančią namų valdą atvyko geodezinės tarnybos darbuotojas ir pranešė, kad gegužės 26 d. Pareiškėjų naudojamame žemės sklype (duomenys neskelbtini), bus atliekami geodeziniai matavimai. Pareiškėjai sužinojo apie Sklypo formavimo projektą, kurio tikslas – suformuoti naudojamą žemės sklypą pastatui ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį. Pažymėjo, kad apie projekto iniciatorės V. J. inicijuotą projektą Pareiškėjai nebuvo informuoti, todėl buvo pažeistas Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (toliau – ir Taisyklės), 41 punktas.
2020 m. gegužės 25 d. ir gegužės 26 d. Pareiškėjai kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją ir pranešė, kad nesutinka su jų namų valdos žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte numatytu padalijimu, nes sklypas dalijamas neproporcingai užimamam gyvenamajam plotui, vyko ir vyks nuolatiniai ginčai. 2020 m. birželio 15 d. Pareiškėjai gavo raštą Nr. 70-2-1897 (toliau – ir Skundžiamas aktas), kuris buvo neaiškus ir neišsamus, Atsakovė iš esmės neatsakė į jai užduotus klausimus. Be to, Atsakovei pateikiant atsakymą nebuvo atsižvelgta į jau priimtus ir įsiteisėjusius teismo sprendimus, kuriuose buvo akcentuoti aiškūs žemės sklypo formavimo kriterijai – faktinis žemės naudojimas bei atitinkami nekilnojamojo turto kadastro bylų planai.
Atsiliepimas
Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovės atstovė paaiškino, kad Skundžiamu aktu Pareiškėjams buvo pateiktas atsakymas į jų prašymą, susijusį su žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimu. Pagal Taisyklių 17 punktą, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo procedūros, išskyrus atvejus, kai objektas susijęs su įslaptinta informacija, vykdomos automatizuotai per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą (toliau – ir ŽPDRIS). ŽPDRIS buvo pateiktas V. J. prašymas organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas – suformuoti naują apie 0,0771 ha valstybinės žemės sklypą. Kartu su prašymu pateikti papildomi dokumentai: sprendinių brėžinys, pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, inventorinis planas, toponuotrauka ir kadastro žemėlapio ištrauka.
Atsižvelgdamas į pateiktą prašymą, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2019 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. A-2149 nusprendė organizuoti žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Parengtam Sklypo formavimo projektui pritarė projekto rengimo iniciatorė V. J., jį patikrino NŽT 2020 m. kovo 9 d. žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. FRA-1477-(8.30), todėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2020 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. A-1147 „Dėl žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ teisėtai ir pagrįstai Sklypo formavimo projektą patvirtino.
Pažymėjo, kad pagal Taisyklių 55 punktą tuo atveju, kai projektas rengiamas Taisyklių 2.4 papunktyje nurodytu atveju (t. y. kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį), organizatorius apie pradedamą rengti projektą registruotais laiškais informuoja formuojamame žemės sklype esančių statinių savininkus jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresais, nurodydamas apie elektroninių paslaugų, teikiamų ŽPDRIS priemonėmis, būsenų pasikeitimų sekimo ir pasiūlymų teikimo galimybes. Nagrinėjamu atveju formuojamoje teritorijoje nebuvo Pareiškėjams nuosavybės teise priklausančių statinių, atitinkamai nebuvo teisinio pagrindo informuoti Pareiškėjus apie projekto rengimą. Skundžiamame akte Pareiškėjams taip pat buvo nurodyta, jog pagal Taisyklių reikalavimus Sklypo formavimo projektas buvo suderintas su projekto rengimo iniciatoriais, taip pat patikrintas NŽT, kuri pritarė teikimui tvirtinti projektą. Akcentavo, jog, vadovaujantis Taisyklių 16 punkto nuostatomis, būtent NŽT atlieka žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo, viešinimo ir derinimo procedūrų, taip pat projektų sprendinių atitikties teisės aktų reikalavimams valstybinę priežiūrą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad Pareiškėjai ir V. J. yra namų valdų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), savininkai. Žemės sklypai prie pastatų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nebuvo suformuoti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.
2019 m. balandžio 18 d. Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje buvo pateiktas V. J. prašymas organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas – suformuoti naudojamą valstybinės žemės sklypą pastatui ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį. Kartu su prašymu pateikti papildomi dokumentai: sprendinių brėžinys, pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, inventorinis planas, toponuotrauka ir kadastro žemėlapio ištrauka. Atsižvelgdamas į pateiktą prašymą, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2019 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. A-2149 nusprendė organizuoti žemės sklypo prie pastato ((duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Parengtam Sklypo formavimo projektui pritarė projekto rengimo iniciatorė V. J., jį patikrino NŽT 2020 m. kovo 9 d. žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. FRA-1477-(8.30), todėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2020 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. A-1147 „Dėl žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ Sklypo formavimo projektą patvirtino.
Pažymėtina, kad Pareiškėjai su patikslintu skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. birželio 21 d. įsakymą Nr. A-2149 „Dėl žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo“ ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. balandžio 2 d. įsakymą Nr. A-1147 „Dėl žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“. 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo, nutarta neatnaujinti skundo padavimo termino ir atsisakyti priimti skundo dalį dėl reikalavimų panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. birželio 21 d. įsakymą Nr. A-2149 „Dėl žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo“ ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. balandžio 2 d. įsakymą Nr. A-1147 „Dėl žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“.
2020 m. gegužės 25 d. ir gegužės 26 d. Pareiškėjai kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją ir pranešė, kad apie Sklypo formavimo projektą jų niekas neinformavo, taip pat Pareiškėjai nesutiko su jų namų valdos žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte numatytu padalijimu, nes sklypas dalijamas neproporcingai užimamam gyvenamajam plotui, vyko ir vyks nuolatiniai ginčai.
Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl to, ar 2020 m. birželio 15 d. Pareiškėjų gautame Skundžiamame akte Nr. 70-2-1897 tinkamai atsakyta į iškeltus klausimus.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau – ir VAĮ) numato tris kreipimosi į viešojo administravimo subjektus formas: su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus yra vadinamas prašymu (VAĮ 2 straipsnio 14 dalis); skundu vadinamas asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti (VAĮ 2 straipsnio 15 dalis), o pranešimu – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti (VAĮ 2 straipsnio 16 dalis). Asmens kreipimosi į viešojo administravimo subjektą forma nustatoma, atsižvelgiant (vertinant) į tokio kreipimosi turinį, o ne jo pavadinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1252/2012, 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2918/2012, 2012 m. spalio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-2452/2012, 2014 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-494/2014 ir kt.). Asmenų skundai ir pranešimai dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų, neveikimo ir administracinių sprendimų nagrinėjami Viešojo administravimo įstatymo trečiajame skirsnyje, reglamentuojančiame administracinę procedūrą, nustatyta tvarka, prašymai – remiantis Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, nuostatomis. Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad administracinis sprendimas – administracinis aktas ar nustatyta tvarka priimtas kitas nustatytos formos dokumentas, kuriame išreikšta viešojo administravimo subjekto valia.
Įvertinus Pareiškėjų 2020 m. gegužės 25 d. ir gegužės 26 d. kreipimosi į Kauno miesto savivaldybės administraciją turinį, šis Pareiškėjų rašytinis kreipimasis pripažintinas skundu pagal Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 15 dalį, nes Pareiškėjai minėtame rašytiniame kreipimesi iš esmės akcentuoja savo teisių pažeidimą dėl to, kad jie nebuvo informuoti apie Sklypo formavimo projektą bei nesutiko su jų namų valdos žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte numatytu padalijimu. Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinė procedūra – pagal šį įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant skundą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą. Taigi Pareiškėjų Skundžiamas aktas turi būti vertinamas kaip administracinės procedūros sprendimas.
Tikrindamas, ar Atsakovė tinkamai reagavo į Pareiškėjų nurodytus galbūt padarytus pažeidimus ir pateikė pakankamą atsakymą, teismas turi vadovautis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostata, įtvirtinančia, kad turi būti nustatyta, ar konkrečiu atveju viešojo administravimo subjekto priimtais aktais, veiksmais (neveikimu) nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus.
Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513, reglamentuoja, jog Projektų rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius (Taisyklių 12 punktas), Projektų rengimo, viešinimo ir derinimo procedūrų, Projektų sprendinių atitikties teisės aktų reikalavimams valstybinę priežiūrą atlieka Nacionalinės žemės tarnybos struktūrinis padalinys, atsakingas už valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą (Taisyklių 16 punktas). Taisyklių 17 punkte numatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo procedūros, išskyrus atvejus, kai objektas susijęs su įslaptinta informacija, vykdomos automatizuotai per ŽPDRIS. Pagal Taisyklių 54 punktą, informacija apie pradedamą rengti projektą (nurodant planuojamos teritorijos vietą (pertvarkomų žemės sklypų adresus), žemės sklypų kadastro numerius, jei šioje teritorijoje yra Nekilnojamojo turto registre įregistruoti žemės sklypai, planuojamos teritorijos plotą, projekto tikslus ir uždavinius) bei galimybes su juo susipažinti skelbiama ŽPDRIS interneto svetainėje (www.zpdris.lt). Taisyklių 55 punkte numatyta, kad tuo atveju, kai projektas rengiamas Taisyklių 2.4 papunktyje nurodytu atveju (t. y. kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį), organizatorius apie pradedamą rengti projektą registruotais laiškais informuoja formuojamame žemės sklype esančių statinių savininkus jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresais, nurodydamas apie elektroninių paslaugų, teikiamų ŽPDRIS priemonėmis, būsenų pasikeitimų sekimo ir pasiūlymų teikimo galimybes. Pagal Taisyklių 58 punktą, informacija apie parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą bei galimybes su juo susipažinti skelbiama ŽPDRIS interneto svetainėje. Ši informacija viešinama iki sprendimo dėl projekto patvirtinimo ar atsisakymo jį tvirtinti priėmimo. Susipažinti su parengto projekto sprendiniais skiriamas ne trumpesnis kaip 10 darbo dienų terminas, per kurį suinteresuoti asmenys pasiūlymus dėl projekto sprendinių teikia raštu arba ŽPDRIS priemonėmis. Taisyklių 73 punktas numato, kad informacija apie savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimą, kuriuo patvirtintas projektas (nurodant projekto pavadinimą, sprendimo datą, numerį), paskelbiama ŽPDRIS interneto svetainėje.
Atsižvelgiant į tai, kad formuojamame ginčo žemės sklype prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Pareiškėjams nuosavybės teise priklausančių statinių nebuvo, Pareiškėjai apie rengiamą projektą registruotais laiškais nebuvo informuoti. Taigi nagrinėjamu atveju Taisyklių nuostatos neinformuojant Pareiškėjų apie rengiamą projektą registruotais laiškais, o paskelbiant ŽPDRIS, nebuvo pažeistos. Tokią teisėjų kolegijos nuomonę patvirtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 7 d. nutartis, todėl atmestina skunde nurodyta aplinkybė, jog apie Sklypo formavimo projektą Pareiškėjų niekas neinformavo.
Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad parengtam Sklypo formavimo projektui pritarė projekto rengimo iniciatorė V. J., jį patikrino NŽT 2020 m. kovo 9 d. žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. FRA-1477-(8.30). NŽT pritarimas tvirtinti Sklypo formavimo projektą reiškia, kad projekto rengimo, viešinimo ar derinimo procedūros buvo atliktos tinkamai ir atitinka teisės aktų reikalavimus.
Vertindama Pareiškėjų argumentus, kad Skundžiamas aktas neatitinka tokiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, įtvirtintų Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje, teisėjų kolegija remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, kuriame išaiškinta, jog Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, taip pat motyvai. Todėl, kai nėra pagrindo individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (tik šiuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą.
Pareiškėjų šioje byloje ginčijamas aktas visiškai atitinka turinio reikalavimus, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad pažeistas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesiniuose sprendimuose formuluojamas jo aiškinimo taisykles. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad Skundžiamame akte nurodyti nustatyti faktai ir teisės aktų normos, dėl kurių priimtas aktas, t. y. jis atitinka individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus, viešojo administravimo subjektas veikė tik pagal įstatymo jam suteiktus įgaliojimus. Pareiškėjai savo skunde teismui nepateikė pakankamų argumentų, paneigiančių šią išvadą.
Apibendrindama šiame sprendime aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno miesto savivaldybės administracija tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Pareiškėjų skundo argumentai nepaneigia Skundžiamo akto išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl skundas atmetamas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Pareiškėjų prašymas priteisti 4010,43 Eur bylinėjimosi išlaidas netenkinamas, nes tik ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą, tarp jų – atstovavimo išlaidas (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjų S. Ž. (S. Ž.), L. B., B. K., R. K., G. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.