- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-01
- Bylos Nr.
- eI3-103-780/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00983-2021-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Ramūnas Šarka (pirm.), Asta Urbonienė, Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- S. Ž., L. B., G. D., B. K., R. K.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės, Ramūno Šarkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Astos Urbonienės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų S. Ž., L. B., G. D., B. K. ir R. K. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai skundu prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinio skyriaus vedėjo 2021-03-03 Sprendimą Nr. 8SK-250-(14.8.100E.).
Pareiškėjų skunde nurodoma, kad atsakovės 2021-03-03 Sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) yra nuspręsta dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (un. Nr. (duomenys neskelbtini)), suformavimo, duomenų nustatymo ir įregistravimo. Šis Sprendimas nuo 2021-04-05 dienos viešajame registre nurodomas kaip vienintelis juridinis pagrindas sklypui suformuoti ir Lietuvos valstybės nuosavybės teisei į jį atsirasti. Pareiškėjai apie Sprendimo datą ir apytikrę reikšmę sužinojo visiškai atsitiktinai iš pridedamo 2021-05-03 suformuoto registro duomenų banko išrašo (Sprendimo kopijos pateikiant skundą dar nėra matę ar gavę, laukia jos atsiuntimo iš viešojo registro archyvo), o atsakovė ar kiti asmenys apie Sprendimą ir jo priėmimą pareiškėjų niekada neinformavo, todėl šio skundo teismui padavimo terminas nėra praleistas (ABTĮ 29 str.). Tuo pačiu adresu A. (duomenys neskelbtini), yra ir V. B. (dabartinė pavardė J.) gyvenamasis namas bei bendras su pareiškėjais ūkinis pastatas (duomenys neskelbtini (un. Nr. (duomenys neskelbtini)) su kiemo statiniais, kuriems eksploatuoti sklypas ir turėjo būti suformuotas. Pareiškėjų nuomone, sprendimu patvirtinto ir suformuoto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune parametrai, įskaitant jo dydį (plotą), dislokaciją ir konfigūraciją, pažeidžia pareiškėjų teises ir teisėtus interesus, jų gyvenimo ir veiklos sąlygos ginčo sprendimu yra pablogintos ir pažeistos. Pareiškėjai yra gretimos, kol kas nesuformuotos, taip pat valstybinės žemės teritorijos naudotojai, jiems nuosavybės teise priklauso daugiabutis gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), Kaune, ir atskiri butai jame, taip pat kiemo rūsys, kiemo statiniai ir (dabar jau už ginčo sklypo ribos) esantis jau minėtas ūkinis pastatas (duomenys neskelbtini, kurio 11/100 dalis taip pat priklauso ir V. B.. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės Sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) gretimai pareiškėjų valdomų statinių, t. y. valstybinėje žemėje, buvo netinkamai suformuotas minėtas žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, teikia šį skundą ir prašo minėtą Sprendimą panaikinti. 2020-04-02 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-1147 buvo patvirtintas apie 771 kv. m. žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projektas (ŽPDRIS bylos Nr. (duomenys neskelbtini)). Dėl šio įsakymo panaikinimo šiame teisme 2020-08-14 nutartimi yra baigta nagrinėti administracinės bylos Nr. eI3-6730-414/2020 dalis, neatnaujinant pareiškėjams termino jį apskųsti teismui. Apie šio projekto rengimą pareiškėjai nebuvo informuoti, nors anksčiau patvirtintame statinių adresu A. (duomenys neskelbtini), Kaune, inventorinės bylos 1996-09-25 Situacijos plane ūkinis pastatas (duomenys neskelbtini buvo ženklinamas kartu su šiuo adresu esančiu namu; viešojo registro duomenų banke taip pat nurodoma, kad ūkinis pastatas (duomenys neskelbtini yra adresu (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini). Analogiška situacija nurodoma ir pareiškėjų pastato 1992-08-31 inventorinės bylos Situacijos plane – šiuo adresu vaizduojami gyvenamojo namo ir kiemo rūsio statiniai, o ūkinis pastatas – už šio adreso ribų, tačiau patekimui į jį parodytas servitutinis kelias iš (duomenys neskelbtini). Tokia situacija ilgus metus tenkino tiek visus kaimynus, tiek ir valstybinę žemę patikėjimo teise valdančią atsakovę. Dėl to atsakovės surašytu Žemės valdos patikrinimo aktu netgi ir buvo pateikta išvada, kad aukščiau minėto žemės valdos formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinti negalima, nes turi nepablogėti pareiškėjų, kaip valstybinės žemės naudotojų, veiklos sąlygos; nurodyta, kad paliekamas per mažas atstumas nuo šio pastato iki sklypo ribos. Be to, pareiškėjai ir (duomenys neskelbtini), Kaune, namo savininkė turi bendrą ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini (un. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris po projekto patvirtinimo atsidūrė jau nebe minėtame sklype, o už jo ribos, nors didelė formuojamo (duomenys neskelbtini) sklypo teritorija, lyginant su minėtu ūkiniu pastatu, yra ženkliai nutolusi nuo V. B. namo (duomenys neskelbtini), Kaune, t. y. pareiškėjų ūkinis pastatas yra ženkliai arčiau didesniosios ginčo sklypo (duomenys neskelbtini)dalies, nei minėtas beveik sunykęs ir bevertis „namas“ Nr. (duomenys neskelbtini). Galiausiai, aplink ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini pareiškėjams praktiškai nebeliko jokios vietos šio pastato eksploatavimui. Dėl to formuojant ginčo sklypą ginčo Sprendimu, į tai ir į pareiškėjų teisėtus interesus bei veiklos sąlygas privalėjo būti atsižvelgiama ir minėtas sklypas turėjo būti Sprendimu formuojamas į jo plotą įtraukiant minėtą ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini) bei šio sklypo bendranaudotojais pripažįstant ne tik namo (duomenys neskelbtini), Kaune, savininkę, bet ir pareiškėjus. Be to, ginčo Sprendimu formuojant to paties 771 kv. m. ploto valstybinės žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kaune, ir galimai Sprendimo tekstu nustačius bei patvirtinus jo kadastro duomenis, servitutus, plotą, naudojimo paskirtį ir pan., liko neįvertinta tai, jog dar apie 2020-09-25 atliekamų matavimų metu pareiškėjai raštu pateikė matininkui G. G. pastabas dėl sklypo paženklinimo, kuriose nurodė jau minėtas ir kitas pastabas dėl matuojamo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)neracionalios (laiptuotos) formos, atstumų nesilaikymo, pareiškėjų, kaip ūkinio pastato (duomenys neskelbtini) bendrasavininkų, interesų pažeidimo, pravažiavimų ir sanitarinių apsaugos zonų reikalavimų pažeidimų, bereikalingo servitutų numatymo būsimame pareiškėjų namui (duomenys neskelbtini), Kaune, eksploatuoti reikalingame ateityje formuojamame gretimame žemės sklype. Pastabose pareiškėjai taip pat nurodė ir argumentus dėl koordinačių tikslumo paženklinant minėtą žemės sklypą A. (duomenys neskelbtini), Kaune, akcentavo ir tai, kad už sklypo ribos visiškai šalia esantis pareiškėjams priklausantis kiemo rūsys (duomenys neskelbtini) (un.Nr. (duomenys neskelbtini)) turi požeminę dalį, kuri galimai „palenda“ ir po matuojamo sklypo riba, t. y. sklypo riba kerta šį statinį (kiemo rūsį (duomenys neskelbtini)), kas yra draudžiama Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 20 p. norma. Iš sprendimo matyti, kad į jokias pareiškėjų Pastabas nei atsakovė, nei matininkas G. G. neatsižvelgė ir savo veikloje nesivadovavo Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių 19-20 p. nuostatomis. Kitų žemės naudotojų interesų bei teisių atsakovė Sprendimu nepaisė ir juos pažeidė, t. y. pažeidė pagrindines procedūras ir taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir Sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.). LR Žemės įstatyme nustatyta, kad įgyvendinant žemės tvarkymo ir administravimo politiką, žemės santykiai reguliuojami taip, kad būtų sudarytos sąlygos tenkinti visuomenės, fizinių ir juridinių asmenų poreikius racionaliai naudoti žemę, vykdyti ūkinę veiklą išsaugant ir gerinant gamtinę aplinką, gamtos ir kultūros paveldą, apsaugoti žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teises; Racionaliai tvarkoma žemės ūkio valda – žemės valda, kurios formos ir vidaus struktūra sudaro palankias sąlygas ekonomiškai veiksmingai ir tausojančiai žemės ūkio veiklai. Tuo tarpu šis ginčo sklypas skundžiamu Sprendimu yra suformuotas neracionaliai, nesudaro sąlygų normaliai pareiškėjų veiklai ir jų statinių eksploatavimui. Atsižvelgiant į tai, atsakovės priimtas ginčo Sprendimas, kuris galimai nustatė ginčo sklypo kadastro duomenis bei suformavo minėtą 771 kv. m. sklypą kaip atskirą nekilnojamojo turto objektą, yra neteisėtas, nes neatitinka aukščiau išvardintų teisės aktų reikalavimų bei draudimų, neatsižvelgia į teisėtus pareiškėjų prašymus ir Pastabas bei pačios atsakovės anksčiau atliktą pripažinimą Žemės valdos patikrinimo akte, kad tokios konfigūracijos ginčo sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)negali būti formuojamas, nes nepagrįstai apriboja bei pažeidžia trečiųjų asmenų, t. y. pareiškėjų teises ir teisėtus interesus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjų atstovai prašė patenkinti skundą jame nurodytais motyvais ir papildomai paaiškino, kad jų pateiktoje specialisto G. T. 2022-01-05 konsultacijoje šis ekspertas konstatavo, jog (duomenys neskelbtini) žemės sklypas yra 371 kv. m. didesnis, nei minimalus 400 kv. m. sklypas numatytas STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“, todėl turėtų būti pagrįsta, kodėl šis 771 kv. m žemės sklypas yra būtinas ir naudojamas su statinio eksploatacija susijusiems poreikiams tenkinti. Formuojant tokio dydžio žemės sklypą nebuvo atsižvelgta į Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių 33 punktą, numatantį, kad žemės sklypai turi būti formuojami taip, kad nepablogėtų veiklos sąlygos gretimų žemės sklypų naudotojams, šiuo atveju pareiškėjams, kurie turi poreikį susiformuoti sklypą prie savo gyvenamojo namo ir kitų statinių (duomenys neskelbtini) žemės sklype. Taip pat nurodo, kad V. J. namas yra visiškai nusidėvėjęs, viešojo registro išraše nurodoma, kad dar 1991-07-05 jo nusidėvėjimas yra net 76 procentai, todėl dabar jis turėtų siekti apie 90-95 procentus, o teismų praktikoje yra nustatyta, kad tokiu atveju sklypai sunykusiems statiniams neturi būti formuojami. Be to, ūkinis pastatas (duomenys neskelbtini (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), buvo padidintas 2018 metais ir jis bus įteisintas, nepaisant to, kad surašytas privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius, todėl ginčo sklypas, kurio projektas buvo rengiamas ir tikrinamas daug vėliau, t. y. dar 2019-2020 metais, neturėjo kirsti šio statinio, nes tai draudžiama pagal Kadastro nuostatų 20 p. Taip pat atstovai nurodo, kad VĮ Registrų centro Kauno filialas 2021-03-08 d. raštu dėl matavimų netikslumo atsisakė įregistruoti ginčo 2021-03-03 sprendimą, nes ginčo sklypo ribos nesutampa su gretimų žemės sklypų ribomis, tačiau atsakovė iki šiol taip pat ir nėra priėmusi sprendimo patikslinti ginčo sklypo kadastro duomenis.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į skundą nesutinka su pareiškėjų skundu. Nurodė, kad žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno m. k. v., adresu: Kaunas, (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Žemės sklype yra gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kuris asmeninės nuosavybės teise priklauso V. J.; ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso V. J., S. Ž., R. K., G. D.; ir priklausinys kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausantys V. J.. Kauno miesto savivaldybės administracija 2019 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. A-2149 „Dėl žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo“ įsakė organizuoti žemės sklypo prie pastato ( (duomenys neskelbtini) ), adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, formavimo ir pertvarkymo projektą. 2020-03-05 raštu Nr. SFP-3496-(14.8.36) „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo“ Kauno miesto skyrius išreiškė savo nuomonę dėl Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, derindamas žemės sklypo prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Kauno m., formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau – Projektas). Nacionalinės žemės tarnybos Žemėtvarkos planavimo ir dokumentų priežiūros skyrius 2020-03-25 žemės valdos projekto patikrinimo aktu Nr. FPA-1477-(8.30), pateikė išvadą, kad tvirtinti žemės valdos projektą galima. Administracijos direktorius 2020-04-02 įsakymu Nr. A-1147 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ patvirtino Projektą. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų (administracinės bylos Nr. eI3-6730-414/2020) 2020-08-14 nutartimi buvo nutarta atsisakyti priimt skundą dėl reikalavimų: panaikinti Administracijos direktoriaus 2019-06-21 įsakymą Nr. A-2149 „Dėl žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projekto organizavimo“; panaikinti Administracijos direktorius 2020-04-02 įsakymą Nr. A-1147 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020-10-07 nutartimi Regiono apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020-08-14 nutartį paliko nepakeistą. Kauno miesto skyriaus vedėjas 2021-03-03 priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo), servitutų nustatymo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 punktas nustato, kad teritorijų planavimas, savivaldybės teritorijos bendrojo plano ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas yra savarankiška savivaldybės funkcija. Žemės sklypai, esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, formuojami, vadovaujantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (toliau – Taisyklės). Taisyklės reglamentuoja, jog Projektų rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius (Taisyklių 12 punktas), Projektų rengimo, viešinimo ir derinimo procedūrų, Projektų sprendinių atitikties teisės aktų reikalavimams valstybinę priežiūrą atlieka Nacionalinės žemės tarnybos struktūrinis padalinys, atsakingas už valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą (Taisyklių 16 punktas). 2019 m. balandžio 18 d. Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje buvo pateiktas V. J. prašymas organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas – suformuoti naudojamą valstybinės žemės sklypą pastatui ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Kaune, eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį. Atsižvelgdamas į pateiktą prašymą, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2019 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. A-2149 nusprendė organizuoti žemės sklypo prie pastato ((duomenys neskelbtini)), esančio A. (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Pažymėtina, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų (administracinės bylos Nr. eI3-6730-414/2020) 2020-08-14 nutartimi buvo nutarta atsisakyti priimt pareiškėjų skundą dėl reikalavimų panaikinti Administracijos direktoriaus 2019-06-21 įsakymą Nr. A-2149 „Dėl žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projekto organizavimo“ ir panaikinti Administracijos direktorius 2020-04-02 įsakymą Nr. A-1147 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020-10-07 nutartimi Regiono apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020-08-14 nutartį paliko nepakeistą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai nepateikė jokių duomenų/rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad Žemės sklypo suformavimas apsunkina ar neužtikrina tinkamo pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) eksploatavimo, taip pat jokių pasiūlymų, kaip jų manymu turėtų būti formuojamas Žemės sklypas, kad jų teisės į ūkinio pastato naudojimą galimai nebūtų pažeistos, laikytina, kad skundo argumentai, susiję su ūkinio pastato apsunkintu naudojimu yra nepagrįsti. Taip pat pažymėtina, kad atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020-10-07 nutartį, administracinėje byloje Nr. eAS-646-602/2020, kuria Regiono apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020-08-14 nutartis, administracinėje byloje Nr. eI3-6730-414/2020, palikta nepakeista, pažymime, kad Nacionalinės žemės tarnybos 2021-03-03 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimas nesukels Pareiškėjams jokių teisinių pasekmių, nes lieka galioti Kauno miesto savivaldybės administracijos priimti administraciniai aktai, susiję su Žemės sklypo suformavimu. Be to, atsakovė nurodo, kad pareiškėjai praleido sprendimo apskundimo terminą ir neprašo jo atnaujinti, todėl skundas neturėtų būti apskritai nagrinėjamas.
Teismo posėdyje atsakovės atstovas prašė atmesti pareiškėjų skundą atsiliepime nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad ginčijamą sprendimą atsakovė priėmė pagal matininko pateiktą 2021-01-06 nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, kuri parengta pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. A-1147 patvirtintą žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune formavimo ir pertvarkymo projektą, kuris nėra nuginčytas. Pareiškėjai ginčija ne kadastro duomenų nustatymą, o formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinius, tačiau NŽT negali patvirtinti kitokių kadastro duomenų nei pagal projekto sprendinius, kurie yra galiojantys ir nepanaikinti. Taip pat atstovas prašo palikti skundą nenagrinėtą, nes pareiškėjai nepasinaudojo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, numatyta Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje.
Trečiasis suinteresuotas asmuo V. J. prašo atmesti pareiškėjų skundą. Savo atsiliepime į skundą nurodo, kad 2019-04-18 pateikė prašymą organizuoti žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas - suformuoti naudojamą valstybinės žemės sklypą jos pastatui ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Kaunas, eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį. 2019-06-21 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius įsakymu Nr. A-2149 nusprendė organizuoti žemės sklypo prie pastato ((duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Kaunas, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą o 2021-03-03 NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjas priėmė sprendimą Nr. 8SK-250(14.8.100E.) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo), servitutų nustatymo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“. 2021-05-14 NŽT Kauno miesto skyrius atliko neplaninį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaunas patikrinimą, kurio metu nustatyta, kad Žemės sklype stovi V. J. asmeninės nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su įstiklintais langais, įėjimas į namo vidų pro medines duris, namas tvarkingas, prie namo yra senas sodas, po langais augalais užsodintas darželis, aplinka tvarkinga, nesimato jokių šiukšlių ar atliekų. Pagal 2021-05-17 Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 8ŽN-53-(14.8.66.), Žemės sklypas yra naudojamas pagal paskirtį, žemės naudojimo tvarkos pažeidimų nenustatyta. Pareiškėjai savo skundą grindžia tuo, kad Žemės sklypas 2021-03-03 NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 8SK-250(14.8.100E.) yra suformuotas neracionaliai, nesudaro sąlygų normaliai Pareiškėjų veiklai ir jų statinių eksploatavimui, tačiau svarbu akcentuoti, kad 2020-08-14 Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-6730-414/2020 dėl praleisto skundo padavimo termino atsisakė priimti Pareiškėjų skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti 2019-06-21 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus, įsakymą Nr. A-2149 „Dėl žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimą“ ir dėl reikalavimo panaikinti 2020-04-02 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. A-1147 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“. Teismas 2020-08-14 nutartimi priėmė tik pareiškėjų skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2020-06-15 Raštą Nr. (duomenys neskelbtini). Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021-02-26 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-244-414/2021 atmetė pareiškėjų skundą dėl priimto reikalavimo motyvuojant tuo, kad nebuvo pažeistos Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių nuostatos neinformuojant pareiškėjų apie rengiamą projektą registruotais laiškais, o paskelbiant šią informaciją ŽPDRIS. Taip pat teismo 2021-02-26 sprendime nurodyta, kad projekto rengimo, viešinimo ar derinimo procedūros buvo atliktos tinkamai ir atitinka teisės aktų reikalavimus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021-09-08 nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3006-662/2021 atmetė pareiškėjų apeliacinį skundą ir 2021-02-26 Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-244-414/2021 paliko nepakeistą. Taigi, iš esmės analogiškoje kitoje administracinėje byloje jau buvo išspręstas tarp pareiškėjų ir atsakovės kilęs administracinis ginčas, kuriame teismas nusprendė atsisakyti priimti pareiškėjų keliamus reikalavimus dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-06-21 įsakymo Nr. A-2149 „Dėl žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimą“ ir 2020-04-02 įsakymo Nr. A-1147 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ panaikinimo. Pareiškėjai kartu su skundu pateikė Priedą Nr. 1 „Atsakovės surašytas Žemės valdos patikrinimo aktas“, kuriuo remiantis įrodinėja, jog jame yra pateikta išvada, kad Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinti negalima, nes jame numatyta, jog paliekamas per mažas atstumas nuo pareiškėjams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) iki Žemės sklypo ribos. Tačiau atsiliepime pabrėžiam, jog vykstant Žemės sklypo formavimo procedūrai NŽT Žemėtvarkos planavimo ir dokumentų priežiūros skyrius priėmė keletą Žemės valdos projekto patikrinimo aktų ir Pareiškėjų į bylą pateiktas 2021-05-05 skundo Priedas Nr. 1 - yra tik vienas iš jų. Pareiškėjų ginčijamas 2021-03-03 NŽT Kauno skyriaus vedėjo sprendimas buvo priimtas remiantis atsakovės atsiliepime nurodytu 2020-03-25 NŽT Žemėtvarkos planavimo ir dokumentų priežiūros skyriaus priimtu Žemės valdos patikrinimo aktu Nr. FPA-1477-(8.30), kuriame pateikta išvada, kad žemės valdos projektą tvirtinti galima. V. J. nurodo, kad ji, ir prieš tai buvusi turto savininkė A. K., ilgą laiką negalėjo išsipirkti žemės sklypo ir jį suformuoti dėl pareiškėjų vykdomų savavališkų statybų ir pažeidimų, dėl kurių ji pateikė skundus Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (toliau taip pat - VTPSI). Pagal VTPSI 2021-06-08 rašto Nr. 2D-9439 ir 2021-09-23 rašto Nr. 2D-15955 turinį matyti, kad pareiškėjai savo neteisėtais veiksmais pažeidinėjo jos turtines teises ir turtinius interesus, statydami savavališkus statinius be sutikimo. Taigi, nors pareiškėjai savo skundą grindžia savo pažeistomis teisėmis dėl priimto 2021-03-03 NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo sprendimo, tačiau VTPSI raštai patvirtina, kad patys pareiškėjai elgiasi neteisėtai, nesąžiningai ir nepaiso įstatymų nustatytos tvarkos. Tuo tarpu pagal jos prašymą žemės sklypas teisės aktų nustatyta tvarka, vadovaujantis nuoseklia žemės sklypo suformavimo procedūra, galiausiai buvo suformuotas. Atsižvelgiant į tai, kad 2021-03-03 NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo sprendimas buvo priimtas remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eA-3006-662/2021 pripažintais pagrįstais ir teisės aktų normas atitinkančiais Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais (2019-06-21 įsakymas Nr. A-2149 ir 2020-04-02 įsakymas Nr. A-1147), darytina išvada, kad ginčijamas administracinis aktas taip pat yra teisėtas ir pagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje trečiasis suinteresuotas asmuo V. J. ir jos atstovas nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškėjų ginčijamu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Kauno miesto skyriaus (toliau – Skyrius) vedėjo 2021-03-03 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) suformuotas žemės sklypas ir patvirtinti šio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune (toliau – Sklypas), kadastro duomenys, taip pat nustatyti šiam žemės sklypui servitutai ir nuspręsta kreiptis į VĮ Registrų centrą pateikiant prašymą įregistruoti suformuotą žemės sklypą ir Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teisę į šį žemės sklypą (toliau – Sprendimas). Sprendime nurodyta, kad jis priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 23 straipsnio 2 dalimi ir 32 straipsnio 3 dalies 11 ir 12 punktais, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, 12 punktu ir 84¹.1.1.1 papunkčiu, Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 „Dėl žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių patvirtinimo“, 16 punktu, ir atsižvelgiant į žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau – ir Projektas), patvirtintą Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. A-1147 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas).
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020-08-14 nutartimi Nr. eI3-6730-414/2020 (administracinė byla Nr. eI3-244-414/2021) buvo nutarta atsisakyti priimti skundą dėl pareiškėjų S. Ž. (S. Ž.), L. B., B. K., R. K., G. D. reikalavimų panaikinti: 1) Administracijos direktoriaus 2019-06-21 įsakymą Nr. A-2149 „Dėl žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projekto organizavimo“; 2) Administracijos direktorius 2020-04-02 įsakymą Nr. A-1147 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020-10-07 nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-646-602/2020 paliko nepakeistą Regiono apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020-08-14 nutartį Nr. eI3-6730-414/2020 dėl atsisakymo priimti skundo dalį, kuria siekiama panaikinti Administracijos direktoriaus 2019-06-21 įsakymą Nr. A-2149 „Dėl žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projekto organizavimo“ ir Administracijos direktorius 2020-04-02 įsakymą Nr. A-1147 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“.
Žemesnės instancijos teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021-02-26 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-244-414/2021 atmestas pareiškėjų S. Ž. (S. Ž.), L. B., B. K., R. K., G. D. skundo reikalavimas, kuriuo jie prašė panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2020-06-15 raštą Nr. 70-2-1897, kuriuo buvo atsakyta į pareiškėjų 2020-05-25 ir 2020-05-26 kreipimąsi dėl to, kad apie Sklypo formavimo projektą jų niekas neinformavo, kad jie nesutiko su jų namų valdos žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte numatytu padalijimu.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021-09-08 nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3006-662/2021 paliko nepakeistą Regiono apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021-02-26 sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-244-414/2021.
Dėl išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka
Atsakovės atstovas prašo palikti skundą nenagrinėtą, nes pareiškėjai nepasinaudojo išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, numatyta Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje. Pažymėjo, kad tokia apskundimo tvarka pareiškėjams nurodyta ir pačiame skundžiamame Sprendime.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 26 straipsnyje numatyta, jog prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą išaiškinęs, kad skundų nagrinėjimo tvarka gali būti pripažinta išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka tik tais atvejais, kai įstatymai šią tvarką apibrėžia būtent kaip išankstinę ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarką, o atitinkamą instituciją laiko tam tikros ginčų kategorijos išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Taip pat išaiškinta, kad privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta būtent aukščiausios teisinės galios akte – įstatyme (žr., pvz., 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-703-438/2019; 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-86-756/2020).
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymi, kad Žemės reformos įstatymas yra specialusis įstatymas, reglamentuojantis žemės privatizavimo ir žemės reformos, kuria siekiama įgyvendinti asmenų teisę į žemės nuosavybę bei naudojimą įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis grąžinant neteisėtai nusavintą žemę, perduodant ar suteikiant neatlygintinai nuosavybėn bei parduodant pageidaujantiems ją pirkti, išnuomojant ar suteikiant naudotis valstybinę žemę; sudaryti teisines ir ekonomines prielaidas žemės rinkai plėtotis, įgyvendinti socialinį teisingumą privatizuojant valstybinę žemę, tvarką (Žemės reformos įstatymo 1 ir 2 str.). Žemės reformos procesas apima žemės naudojimo dabartinės situacijos analizę, parengiamuosius žemėtvarkos darbus, žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimą, jų derinimą, teisinį, ekonominį ir ekologinį pagrindimą bei tvirtinimą, pagrindinės žemės naudojimo paskirties, žemės, miško ir vandens telkinių naudojimo specialiųjų sąlygų, žemės servitutų ir kitų įstatymuose numatytų ūkinės veiklos apribojimų nustatymą (Žemės reformos įstatymo 4 str. 2 d.). Tuo tarpu Žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius bei žemės tvarkymą ir administravimą Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas. Šio įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje atskleista žemės tvarkymo sąvoka – tai teisės aktais reglamentuojamas žemės sklypų ribų, žemės naudmenų sudėties, žemės sklypų priklausinių vietos, pagrindinės žemės naudojimo paskirties, žemės naudojimo būdo nustatymas ir pakeitimas derinant ekonominius, aplinkosaugos, kitus privačius ir viešuosius interesus. Žemės įstatymo 44 straipsnio 1 dalis nustato, kad ginčai dėl valstybės ir savivaldybių institucijų priimtų sprendimų žemės tvarkymo klausimais nagrinėjami ABTĮ nustatyta tvarka. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63 -2042/2008; 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-703-438/2019; 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-86-756/2020).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai formuoja praktiką, kad tais atvejais, kai ginčijami NŽT sprendimai priimti remiantis Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 32 straipsnio 3 dalies 12 punktu, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatais, toks ginčas nėra susijęs su žemės reformos teisiniais santykiais, ir tai lemia negalimumą remtis Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio normose įtvirtinta ginčų nagrinėjimo tvarka, nes šiuose teisės aktuose nėra įtvirtinta privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka (žr., pvz., 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-703-438/2019; 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-86-756/2020).
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjų ginčijamas Sprendimas yra priimtas remiantis Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 32 straipsnio 3 dalies 12 punktu, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatais ir įvertinus nurodytą aiškią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl tokių sprendimų ginčijimo tvarkos, teismas konstatuoja, kad ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka ginčijant Sprendimą nėra privaloma, todėl atsakovės prašymas palikti skundą nenagrinėtą atmestinas.
Dėl skundo padavimo termino
Atsakovės atstovas prašo nutraukti bylą dėl to, kad pareiškėjai skundą padavė praleidę nustatytus skundo padavimo terminus ir neprašė termino atnaujinti. Tačiau atsakovė nei atsiliepime, nei jos atstovas teismo posėdžio metu nenurodė ir negalėjo nurodyti, kada ir kur Sprendimas buvo paskelbtas ir nuo kurios dienos atsakovė skaičiuoja vieno mėnesio terminą skundui paduoti. Atsiliepime atsakovė nurodo, kad pagal Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių 17, 54, 73 punktus, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo procedūros vykdomos ir apie pradedamą rengti projektą bei galimybes su juo susipažinti bei savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimą, kuriuo patvirtintas projektas, skelbiama ŽPDRIS interneto svetainėje, todėl pareiškėjai galėjo aktyviai domėtis teritorijos teisiniu statusu ir apie skundžiamą Sprendimą sužinoti nepraėjus apskundimo terminui.
Teismas pažymi, kad atsakovės nurodyti Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių 17, 54, 73 punktai reglamentuoja žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo procedūras bei sprendimo, kuriuo patvirtintas projektas, paskelbimą ŽPDRIS interneto svetainėje, tačiau šioje byloje nėra skundžiamas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas. Tuo tarpu taisyklės nenumato, kad ŽPDRIS interneto svetainėje skelbiamas NŽT sprendimas suformuoti žemės sklypą ir patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenis.
Atsakovė nepateikė duomenų, kad skundžiamas Sprendimas buvo paskelbtas ŽPDRIS interneto svetainėje ar įteiktas pareiškėjams anksčiau nei buvo įregistruotas ir išviešintas viešame registre, todėl teismas konstatuoja, kad objektyviai pareiškėjai apie skundžiamą Sprendimą galėjo sužinoti tik nuo 2021-04-05, kai jis buvo išviešintas VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje, kaip pagrindas, kuriuo remiantis Sklypas buvo įregistruotas kaip valstybės nuosavybė. Pareiškėjai teigia, kad apie Sprendimą sužinojo atsitiktinai iš prie skundo pridedamo 2021-05-03 suformuoto viešo registro duomenų banko išrašo, o skundą teismui pateikė 2021-05-05.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad ABTĮ 29 straipsnyje numatyto vieno mėnesio nuo akto paskelbimo apskundimo terminio pareiškėjai nepraleido, nei skaičiuojant skundo padavimo terminą nuo jų nurodomo sužinojimo dienos (2021-05-03), nei nuo Sprendimo paskelbimo viešame registre dienos (2021-04-05), todėl atsakovės prašymas nutraukti bylą dėl praleisto skundo padavimo termino atmestinas.
Dėl Sprendimo teisėtumo
Sprendžiant šioje administracinėje byloje nagrinėjamą ginčą svarbu pažymėti, kad ginčijamas atsakovės Sprendimas buvo priimtas ne kaip savarankiškas, nuo kitų administracinių aktų nepriklausantis ir vien tik atsakovės nuožiūra priimamas administracinis aktas, o kaip aktas, įgyvendinantis minėtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, patvirtintą Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. A-1147 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“.
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-542/D1-51 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių (toliau - Projektų rengimo taisyklės) 81 punktas numato, kad pagal Projektą atliekami suformuotų ar pertvarkytų žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje. Atlikus žemės sklypų kadastrinius matavimus, pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (toliau – Kadastro nuostatai), parengiamos jų kadastro duomenų bylos.
Kadastro nuostatų 65 punktas numato, kad tais atvejais, kai buvo atliekami žemės sklypo kadastriniai matavimai, pagal šių Nuostatų reikalavimus parengtą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą vykdytojas pateikia žemėtvarkos skyriui. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla tikrinama vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos vadovo patvirtintomis taisyklėmis.
Kadastro nuostatų 12 punktas numato, kad žemės sklypas laikomas baigtu formuoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) vadovui ar jo įgaliotam teritorinio padalinio vadovui priėmus sprendimą patvirtinti nustatytus kadastro duomenis (suformuoti žemės sklypą).
Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad administraciniu aktu Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų sprendinius servitutai nustatomi valstybinės žemės sklypams, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomi išnuomoti ar perduoti neatlygintinai naudotis.
Remiantis nurodytais teisės aktais, kuriais remiantis ir buvo priimtas šioje byloje ginčijamas Sprendimas, įgyvendinant Įsakymu patvirtintą Projektą, NŽT Kauno skyrius patikrino atliktus pagal Projektą suformuoto žemės sklypo kadastrinius matavimus bei parengtą kadastro duomenų bylą ir skyriaus vedėjas Sprendimu suformavo žemės sklypą, patvirtino šio žemės sklypo kadastro duomenis, nustatė šiam žemės sklypui servitutus ir nusprendė kreiptis į VĮ Registrų centrą įregistruoti suformuotą žemės sklypą ir Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teisę į šį žemės sklypą. Taigi, atsakovės skyrius Sprendimą priėmė vadovaudamasis Projektų rengimo taisyklių VII skyriumi „Projektų įgyvendinimas“.
Pareiškėjai savo skunde nurodo, kad: „<...> sprendimu patvirtinto ir suformuoto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune parametrai, įskaitant jo dydį (plotą), dislokaciją ir konfigūraciją, pažeidžia pareiškėjų teises ir teisėtus interesus, jų gyvenimo ir veiklos sąlygos ginčo sprendimu yra pablogintos ir pažeistos. <...> valstybinėje žemėje buvo netinkamai suformuotas minėtas žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini)“. Papildomai į byla pateikta eksperto G. T. 2022-01-05 konsultacija pareiškėjai taip pat įrodinėja, kad žemės sklypas suformuotas per didelis ir tokio dydžio nėra būtinas V. J. pastatui eksploatuoti pagal įregistruotą jo paskirtį.
Teismas pažymi, kad tokiais argumentais pareiškėjai iš esmės siekia pagrįsti Projekto nepagrįstumą ir neteisėtumą dėl netinkamų suformuoto Sklypo parametrų, įskaitant jo dydį (plotą), dislokaciją ir konfigūraciją. Tačiau atsižvelgiant į minėtą teisinį Projekto rengimo ir įgyvendinimo reguliavimą teismas pažymi, kad šios bylos nagrinėjimo dalyką sudaro atsakovės skyriaus Sprendimo teisėtumas, o ne Kauno miesto Savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. A-1147 „Dėl žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“, kuriuo ir buvo suformuotas atitinkamo ploto ir konfigūracijos Sklypas su nustatyto dydžio sklypų kraštinėmis, ir paties Projekto teisėtumas. Ginčijamu atsakovės skyriaus Sprendimu buvo konstatuotas tik pagal Projektą atliktų žemės sklypo kadastrinių matavimų ir parengtos kadastro duomenų bylos atitikimas Projektui ir buvo įgyvendintas Įsakymu suformuotas Projektas, kaip tai numato Projektų rengimo taisyklių 81 punktas. Atsakovė, remiantis Kadastro nuostatų 65 punktu ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1P-98 patvirtintomis Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklėmis (toliau – Tikrinimo taisyklės), tikrindama pagal Projektą parengtą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, neturėjo teisinio pagrindo ir netikrino Sklypo parametrų racionalumo, Projektų atitikimo teisės aktų reikalavimams, t. y. Projekto teisėtumo, kurį šioje byloje iš esmės ir ginčija pareiškėjai, todėl ir šios bylos dalykas nėra pareiškėjų keliami klausimai dėl suformuoto Sklypo racionalumo, jo dydžio ir ribų pagrįstumo. Atsakovė Projekto teisėtumą jau yra patikrinusi Projekto derinimo stadijoje ir minėtose administracinėse bylose teismo jau yra konstatuota, kad pažeidimų atsakovė pagrįstai nenustatė.
Projektų rengimo taisyklių 65 punkte nustatyta, kad suderintą projektą organizatorius teikia tikrinti NŽT struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, kuris ne vėliau kaip per 10 darbo dienų patikrina projekto rengimo, viešinimo ir derinimo procedūrų bei projekto sprendinių atitiktį teisės aktų reikalavimams ir priima išvadą dėl tikslingumo projektą tvirtinti arba jo netvirtinti. Projektas gali būti tvirtinamas tik gavus NŽT struktūrinio padalinio, atsakingo už priežiūrą, išvadą dėl tikslingumo projektą tvirtinti (67 p.). Projektų rengimo taisyklių 69 punkte, be kita ko, numatyta, kad NŽT struktūrinio padalinio, atsakingo už priežiūrą, išvados dėl projekto tvirtinimo (netvirtinimo) tikslingumo, taip pat Projektą tvirtinančios institucijos sprendimai dėl Projekto patvirtinimo arba atsisakymo jį tvirtinti nuo šių dokumentų paskelbimo ŽPDRIS dienos gali būti skundžiami administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui teisės aktų nustatyta tvarka.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2021-09-08 nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-3006-662/2021 konstatuota, kad: parengtam Sklypo formavimo projektui pritarė projekto rengimo iniciatorė V. J., jį patikrino NŽT 2020 m. kovo 9 d. žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. FRA-1477-(8.30); nagrinėjamu atveju buvo gauti minėtose Taisyklių nuostatose nurodyti reikalingi pritarimai; be to, byloje pateikti duomenys patvirtina, kad informacija apie parengtą Sklypo formavimo projektą bei galimybes su juo susipažinti buvo skelbiama ŽPDRIS interneto svetainėje, kaip numatyta Taisyklių 58 punkte, tačiau per Taisyklių 58 punkte nurodytą terminą suinteresuoti asmenys nepateikė pasiūlymų ar prieštaravimų dėl Projekto sprendinių; taip pat byloje nėra duomenų, kad NŽT 2020 m. kovo 9 d. žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. FRA-1477-(8.30) pateikta išvada dėl tikslingumo projektą tvirtinti būtų apskųsta Taisyklių 69 punkte nustatyta tvarka (nutarties 28 punktas). LVAT teisėjų kolegija konstatavo, jog atsižvelgiant į tai, kad Taisyklėse nustatytais terminais nebuvo gauta suinteresuotų asmenų pastabų Sklypo formavimo projektui ir NŽT 2020 m. kovo 9 d. žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. FRA-1477-(8.30) pateikė išvadą dėl tikslingumo projektą tvirtinti gavus Projekto iniciatorės raštišką pritarimą, taip pat buvo gautas Projekto iniciatorės pritarimas, atsižvelgiant į Taisyklių 68 punkte įtvirtintą reglamentavimą, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius turėjo teisinį ir faktinį pagrindą priimti sprendimą tvirtinti Projektą (nutarties 29 punktas). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, LVAT teisėjų kolegija konstatavo, kad po to kai pareiškėjų skundas dėl Kauno miesto savivaldybės Administracijos direktorius 2020-04-02 įsakymo Nr. A-1147 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ panaikinimo teismo buvo atsisakytas priimti, jų išsakyti prieštaravimai dėl Sklypo formavimo projekto sprendinių yra pavėluoti ir nėra galimybės į juos atsižvelgti (nutarties 30 punktas.)
Taigi, nurodytoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021-09-08 nutartyje jau yra konstatuota, jog NŽT Kauno skyriaus 2020 m. kovo 9 d. žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. FRA-1477-(8.30) pateikta išvada dėl tikslingumo Projektą tvirtinti nebuvo apskųsta nustatyta tvarka, o remiantis ja, taip pat kitais būtinais dokumentais, Kauno miesto savivaldybės Administracijos direktorius turėjo teisinį ir faktinį pagrindą Įsakymu tvirtinti Projektą. Tuo tarpu pareiškėjų po to išsakyti prieštaravimai dėl Sklypo Projekto sprendinių, kaip konstatavo LVAT teisėjų kolegija, yra pavėluoti ir nėra galimybės į juos atsižvelgti.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad nenuginčijus Įsakymo, kuriuo Projektas patvirtintas, šioje byloje pareiškėjų argumentai dėl suformuoto Sklypo dydžio, jo konfigūracijos ir jo vietos nesusiję su ginčijamu atsakovės Sprendimu ir nėra šios bylos dalykas, nes atsakovė šiuo Sprendimu nesprendė dėl Sklypo racionalumo ir konkrečių Projekto sprendinių. Šie pareiškėjų argumentai būtų reikšmingi vertinant minėto Įsakymo, kuriuo patvirtintas Sklypo suformavimo Projektas, teisėtumą, tačiau minėtomis teismų nutartimis pareiškėjų skundas dėl Įsakymo panaikinimo buvo atsisakytas priimti dar iki ginčijamo atsakovės skyriaus Sprendimo priėmimo, todėl priimdamas Sprendimą atsakovės teritorinis skyrius privalėjo vadovautis galiojančiu ir nenuginčytu Įsakymu, kuriuo buvo patvirtintas Projektas, ir nustatyti kadastro duomenis bei suformuoti būtent tokį Sklypą, kuris numatytas Įsakymu patvirtiname Projekte.
Minėtas Projektų rengimo taisyklių 81 punktas numato, kad suformuotų ar pertvarkytų žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami būtent pagal Projektą, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, o pagal Kadastro nuostatų 65 punktą, būtent pagal šiuos kadastro duomenis parengtą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą tikrina NŽT teritorinis skyrius, vadovaujantis Tikrinimo taisyklėmis.
Pareiškėjų argumentai, kad žemės sklypas galutinai suformuojamas tik NŽT teritorinio skyriaus sprendimu, nes būtent jis nusprendžia suformuoti žemės sklypą ir šio sprendimo pagrindu sklypas įregistruojamas viešame registre, todėl atsakovė turėtų vertinti suformuoto žemės sklypo racionalumą, yra nepagrįsti, nes Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 punktas nustato, kad teritorijų planavimas, savivaldybės teritorijos bendrojo plano ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas yra savarankiška savivaldybės funkcija. Nors Kadastro nuostatų 12 punktas numato, kad žemės sklypas laikomas baigtu formuoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) vadovui ar jo įgaliotam teritorinio padalinio vadovui priėmus sprendimą patvirtinti nustatytus kadastro duomenis (suformuoti žemės sklypą), tačiau ši nuostata reguliuoja ne tai, kuri institucija suformuoja žemės sklypą, o nustato kurios institucijos ir kokiu sprendimu užbaigiama žemė sklypo suformavimo procedūra. Vien tik lingvistinis Kadastro nuostatų 12 punkto aiškinimas leidžia teigti, kad NŽT funkcija yra patvirtinti nustatytus kadastro duomenis, o ne spręsti dėl žemės sklypo racionalumo. Skliaustuose nurodytas terminas „suformuoti žemės sklypą“ skirtas apibrėžti žemės sklypo formavimo procedūros pabaigos momentą, bet ne NŽT teisę spręsti dėl žemės sklypo kitokių ribų, dydžio ir kitų parametrų, nei nustatyti savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintame Projekte. Tokias savivaldybės administracijos direktoriaus ir NŽT kompetencijų ribas patvirtina ir Projektų rengimo taisyklių 82 punktas, kuris numato, kad žemės savininkai ar valstybinės žemės patikėtiniai, vadovaudamiesi savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimais pertvarkyti žemės sklypus ir Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimais nustatyti jų kadastro duomenis, teisės aktų nustatyta tvarka: 82.1. sudaro notariškai tvirtinamas sutartis dėl žemės sklypų padalijimo, atidalijimo, sujungimo ar perdalijimo, išskyrus atvejus, kai žemės sklypas (sklypai) priklauso vienam asmeniui; 82.2. teikia duomenis Nekilnojamojo turto registrui dėl žemės sklypų kadastro duomenų patikslinimo (perdalijimo atveju) arba dėl žemės sklypų, turėtų iki padalijimo, atidalijimo ar sujungimo sutarties sudarymo, teisių į juos, šių teisių suvaržymo ir juridinių faktų išregistravimo bei žemės sklypų, pertvarkytų pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo Projektą, teisių į juos, šių teisių suvaržymo ir juridinių faktų įregistravimo. Akivaizdu, kad ši norma aiškiai išskiria savivaldybės administracijos direktoriaus ir NŽT funkcijas žemės sklypų formavimo procese ir žemės savininkus ar valstybinės žemės patikėtinius įpareigoja vadovautis savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimais pertvarkyti žemės sklypus bei Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimais nustatyti jų kadastro duomenis. Atkreiptinas dėmesys, kad NŽT kompetencija žemės sklypų formavimo procese negali paneigti minėtos savarankiškosios savivaldybės funkcijos teritorijų planavimo srityje, todėl Projektų rengimo taisyklių 68 punktas numato, kad sprendimą dėl Projekto tvirtinimo arba atsisakymo tvirtinti priima savivaldybės administracijos direktorius, o NŽT savo funkcijas įgyvendina jau po to, kai Projektas būna patvirtintas, t. y. projektų įgyvendinimo stadijoje, kurioje, remiantis Projektų rengimo taisyklių 81, 82 punktais ir Kadastro nuostatų 12 punktu, kadastro duomenys nustatomi ir sklypas suformuojamas ne NŽT nuožiūra, o išimtinai pagal patvirtintą Projektą.
Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad atsakovės teritorinis skyrius ginčijamu Sprendimu negalėjo spręsti Sklypo suformavimo jokiomis kitokiomis ribomis, kurių siekia pareiškėjai, todėl visi jų argumentai dėl Sklypo neracionalumo, jo dydžio ir ribų neatitikimo teisės aktams nesudaro pagrindo pripažinti skundžiamą atsakovės skyriaus Sprendimą neteisėtu, kai yra galiojantis ir nenuginčytas Įsakymas, kuriuo šis žemės sklypas ir buvo suformuotas.
Skundžiamo Sprendimo teisėtumas šioje byloje tikrinamas tik vertinant atsakovės teritorinio skyriaus veiksmus tikrinant jam pateiktą tikrinti Sklypo kadastro duomenų bylą. Tokį tikrinimą atsakovės teritorinis skyriaus atlieka vadovaudamasis Tikrinimo taisyklėmis ir patikrina, ar kadastro duomenų byla parengta pagal 7 punkte nurodytus teisės aktus, ar kadastro duomenų byloje yra visi dokumentai, nurodyti Tikrinimo taisyklių 8 punkte. Pagal Tikrinimo taisyklių 9 punktą, atlikus tikrinimą kameraliai, surašomas Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktas (Taisyklių 1 priedas), kurį surašo tikrinimą kameraliai atlikęs teritorinio padalinio darbuotojas, ir šis aktas nustatyta tvarka turi būti užregistruotas elektroniniame žurnale ir paskelbtas Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje. Tikrinimo taisyklių 10 punktas numato, kad jeigu tikrinimo kameraliai metu nenustatoma Taisyklių 8.1–8.10 papunkčiuose nurodytų reikalavimų laikymosi pažeidimų, laikoma, kad nėra nustatyta pažeidimų, trukdančių suderinti žemės sklypo kadastro duomenų byloje komplektuojamą parengtą žemės sklypo planą (toliau – pažeidimai), ir jeigu neiškilo abejonių dėl nustatytų žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinačių ar kartografuotų (nekartografuotų) faktinių žemės naudmenų ir situacijos elementų tikslumo, teritorinio padalinio vadovas arba jo įsakymu įpareigotas teritorinio padalinio darbuotojas suderina šioje byloje komplektuojamą parengtą žemės sklypo planą jį pasirašydamas. Pagal Tikrinimo taisyklių 11 punktą, tuo atveju, kai žemės sklypo kadastro duomenų byloje komplektuojamas parengtas žemės sklypo planas suderinamas atlikus tikrinimą kameraliai, Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akte nurodoma, kad žemės sklypo kadastriniai matavimai ir žemės sklypo ribų ženklinimas vietovėje netikrinami.
NŽT Kauno skyriaus pateiktoje Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune kadastro duomenų byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (2021-10-11 teismo nutartimi prijungta prie bylos nesuskaitmeninant) yra 2021-02-19 Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktas Nr. KAM-13109-(10.9E.), kuriame nustatyta, kad patikrinus žemės sklypo kadastro duomenų bylą nustatyta: 3.1. žemės sklypo ribų atitiktis teritorijų planavimo dokumentams ar žemės valdos projektams - nustatyta teisingai; 3.2. žemės sklypo plotas - nustatytas teisingai; 3.3. žemės sklypo planas - sudarytas teisingai; 3.4. žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas - užpildytas teisingai; 3.5. žemės sklypo kadastro duomenų forma - užpildyta teisingai; 3.6. žemės sklypo vertės - apskaičiuotos teisingai; 3.7. žemės sklypo kadastro duomenų byla - parengta, sukomplektuota teisingai.
Taigi, atlikus tikrinimą kameraliai, buvo surašytas Tikrinimo taisyklių 9 punkte numatytas Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktas ir pažeidimų nustatant kadastro duomenis nustatyta nebuvo, todėl NŽT Kauno miesto skyriaus vedėja teisėtai 2021-03-03 sprendimu Nr. 8SK-250-(14.8.100 E.) suformavo žemės sklypą ir patvirtino šio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune (toliau – Sklypas), kadastro duomenis, nustatė šiam žemės sklypui servitutus ir nusprendė kreiptis į VĮ Registrų centrą pateikiant prašymą įregistruoti suformuotą žemės sklypą ir Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teisę į šį žemės sklypą.
Pažymėtina, kad pirmuoju Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktu Nr. KAM-6760-(10.9E.), kuris buvo surašytas 2021-01-27, buvo nustatyti žemės sklypo kadastro duomenų bylos trūkumai, tačiau kadastro duomenų bylos Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentai patvirtina, kad šiuos trūkumus rengėjas pašalino, todėl minėtu vėlesniu 2021-02-19 Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktu Nr. KAM-13109-(10.9E.) trūkumų nebuvo konstatuota ir pagrindo nepriimti ginčijamo Sprendimo nebuvo.
Pareiškėjų skunde nurodomas argumentas, kad 2020-09-25 raštu jie pateikė matininkui G. G. pastabas dėl sklypo paženklinimo, kuriose nurodė pastabas dėl matuojamo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)neracionalios (laiptuotos) formos, atstumų nesilaikymo, pareiškėjų, kaip ūkinio pastato (duomenys neskelbtini) bendrasavininkų, interesų pažeidimo, pravažiavimų ir sanitarinių apsaugos zonų reikalavimų pažeidimų, bereikalingo servitutų numatymo būsimame pareiškėjų namui (duomenys neskelbtini), Kaune, eksploatuoti reikalingame ateityje formuojamame gretimame žemės sklype, dėl koordinačių tikslumo paženklinant minėtą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kaune, akcentavo, kad už sklypo ribos visiškai šalia esantis pareiškėjams priklausantis kiemo rūsys (duomenys neskelbtini) (un. Nr. (duomenys neskelbtini)) turi požeminę dalį, kuri galimai „palenda“ po matuojamo sklypo riba, tačiau į jokias pareiškėjų pastabas nei atsakovė, nei matininkas neatsižvelgė ir savo veikloje nesivadovavo, nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą Sprendimą. Žemės sklypo kadastro duomenų byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra matininko G. G. 2020-11-13 sprendimas dėl pareiškėjų raštu pateiktų pastabų atliekant žemės klypo kadastrinius matavimus, kuriuo matininkas nusprendė netikslinti žemės sklypo ribų vietoje, kadangi jos nustatytos ir paženklintos vadovaujantis parengtu žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu, kraštinių ilgiai ir plotas sutampa su projektiniu. Be to, matininkas G. G. 2021-02-04 aiškinamajame rašte NŽT skyriui taip pat nurodė, kad į pareiškėjų pastabas atsakė raštu, o kadastrinių matavimų nestabdė, nes pastabos buvo pateiktos dėl pertvarkymo projekto. Pažymėtina, kad 2021-01-27 Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akte Nr. KAM-6760-(10.9E.) šis trūkumas buvo konstatuotas, nurodant, kad byloje nėra sprendimo dėl pareiškėjų pastabų, tačiau šis trūkumas buvo pripažintas pašalintu kai matininkas į kadastro duomenų bylą pateikė minėtą aiškinamąjį raštą ir savo sprendimą, nes vėlesniame 2021-02-19 Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akte Nr. KAM-13109-(10.9E.) jokių trūkumų nebuvo konstatuota.
Teismas pripažįsta, kad, skirtingai nei teigia pareiškėjai, matininkas vertino pareiškėjų pastabas, jų neignoravo, o neatsižvelgė į jas pagrįstai, nes jos, kaip ir šioje byloje reiškiami pareiškėjų argumentai, susiję iš esmės su Projekto ginčijimu, kurio matininkas neturi teisės kvestionuoti, o ne su kadastriniais matavimais, kuriuos matininkas privalo atlikti pagal Projektą.
Su Sklypo kadastro duomenų nustatymu susijęs ir pareiškėjų argumentas dėl VĮ Registrų centro Kauno filialo 2021-03-08 rašto Nr. SPR5-3311 (14.4E), kuriuo dėl matavimų netikslumo Kadastro tvarkytojas buvo atsisakęs įregistruoti ginčo Sprendimą, nes Sklypo ribos nesutampa su gretimų žemės sklypų ribomis.
Pareiškėjai teigia, kad atsakovė pagal šį VĮ Registrų centro Kauno filialo raštą iki šiol nėra priėmusi sprendimo patikslinti ginčo Sklypo kadastro duomenis, tačiau teismas nelaiko, kad nurodyti pareiškėjų argumentai sudaro pagrindą panaikinti Sprendimą.
Viena vertus, atsakovė turi keletą pasirinkimų sprendžiant VĮ Registrų centro Kauno filialo 2021-03-08 rašte Nr. SPR5-3311 (14.4E) nurodytą Sklypo ribų nesutapimą su gretimų žemės sklypų ribomis, o ne vien tik Sklypo kadastro duomenų tikslinimą, o antra vertus, Sprendimas viešame registre po šio rašto buvo ir šiuo metu yra įregistruotas, kas reiškia, kad Sklypo ribų neaiškumai buvo išspręsti teisės aktų nustatyta tvarka ir Kadastro tvarkytojas Sklypą įregistravo pagal Įsakymu suformuotą Projektą.
Kadastro duomenų byloje Nr. (duomenys neskelbtini)esančiame VĮ Registrų centro Kauno filialo 2021-03-08 rašte Nr. SRP5-311 (14.4E) nurodyta, kad išnagrinėjus NŽT Kauno skyriaus prašymą įrašyti Sklypo kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą nuspręsta prašymą atmesti, nes nustatyta, kas Sklypo ribos nesiderina su kadastriniais matavimais pamatuotų ir įregistruotų gretimų žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), ribomis. Maksimalus nesutapimas tarp ribų iki 0,25 m. Rašte nurodyta, kad vadovaujantis Kadastro nuostatų 125-127 punktais NŽT Kauno skyrius turi priimti sprendimą ir pateikti Kadastro tvarkytojui išvadą dėl žemės sklypų planų tikslinimo.
Kadastro nuostatų 123 punkte numatyta, kad jeigu žymimos kadastro žemėlapyje žemės sklypo ribos, išmatuotos kadastrinių matavimų metu valstybinėje koordinačių sistemoje, nesutampa (yra tarpas arba persidengimas) su jau pažymėtomis kadastro žemėlapyje žemės sklypo ribomis, taip pat išmatuotomis valstybinėje koordinačių sistemoje, kadastro žemėlapyje žymimos ribos, kai jos nesutampa: miestuose – iki 0,1 metro, kitose teritorijose – iki 0,3 metro. Žemės sklypo ribos kadastro žemėlapyje sujungiamos kadastro tvarkytojo nustatyta tvarka. Jeigu nesutapimai didesni, žemės sklypo ribos kadastro žemėlapyje nežymimos, o netikslumai taisomi šių Nuostatų 125–128 punktuose nustatyta tvarka.
Kadastro nuostatų 126 punkte numatyta, kad kai žemėtvarkos skyrius nustato, kad žemės sklypo planas parengtas teisingai, ir priima sprendimą, kad būtina tikslinti besiribojančių žemės sklypų planus, apie tai raštu informuoja žemės sklypo (-ų) savininką (-us), kurių žemės sklypų planai tikslintini. Taip pat žemėtvarkos skyrius privalo kadastro tvarkytojui pateikti raštu išvadą apie teisingai parengtą žemės sklypo planą, nurodydamas, kurie besiribojančių žemės sklypų planai tikslintini. Kadastro tvarkytojas, gavęs žemėtvarkos skyriaus išvadą raštu, per 3 darbo dienas nuo išvados gavimo pažymi šio žemės sklypo ribas kadastro žemėlapyje.
Taigi, remiantis nurodytu Kadastro nuostatų reglamentavimu, NŽT Kauno skyrius, vykdydamas Kadastro tvarkytojo 2021-03-08 rašte Nr. SRP5-311 (14.4E) nurodytą įpareigojimą pateikti išvadą dėl žemės sklypų planų tikslinimo, turėjo nustatyti, kurio(ių) žemės sklypo(ų) planas(ai) turi būti tikslinami, todėl neturėjo pareigos tikslinti išimtinai tik Sklypo planą, kaip teigia pareiškėjai. Pagal Kadastro nuostatus tikslinami gali būti ir gretimų žemės sklypų planai.
Šiuo atveju Kadastro duomenų byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančioje NŽT Kauno miesto skyriaus 2021-03-23 išvadoje Nr. 8IŽ-34-(14.8.101 E.) apie teisingai parengtą žemės sklypo planą (duomenys neskelbtini) specialistė R. Z. nurodė, kad patikrino žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų bylas ir nustatė, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune planas parengtas teisingai. Išvadoje nurodyta, kad besiribojančių žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planai turi būti tikslinami.
Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenys patvirtina, kad žemės sklypas A. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotas kaip valstybės nuosavybė, o įregistravimo ir suformavimo pagrindas – ginčijamas Sprendimas ir 2021-01-06 Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, kuriuos Kadastro tvarkytojas įregistravo 2021-03-29.
Taigi, nurodytų aplinkybių ir duomenų visuma patvirtina, kad Sklypo ir gretimų žemės sklypų ribų neatitikimai buvo išspręsti Kadastro nuostatų nustatyta tvarka ir tikslinti Sklypo plano nebuvo pagrindo, todėl ginčijamo Sprendimo pagrindu bei juo patvirtintos Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pagrindu Sklypas yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Tai paneigia pareiškėjų argumentus, kad nepatikslinus Sklypo kadastro duomenų pagal Kadastro tvarkytojo 2021-03-08 rašte Nr. SRP5-311 (14.4E) suformuluotą įpareigojimą Sklypas suformuotas nepagrįstai ir neteisėtai. Šiuo atveju tikslinti buvo nuspręsta gretimų žemės sklypų planus.
Dėl besiribojančių žemės sklypų ribų patikslinimo teismas atkreipia dėmesį, kad vykdant Sklypo kadastrinius matavimus ir 2020-05-26 nustatant ir riboženkliais paženklinant Sklypo ribas dalyvavo gretimo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savininkai, kurie pasirašė žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte ir jokių prieštaravimų dėl ribos su jų sklypu nepareiškė, o Kadastro tvarkytojo 2021-03-08 rašto Nr. SRP5-311 (14.4E) priede - kadastro žemėlapio ištraukoje - matyti, kad ginčo Sklypo riba ties posūkio tašku 6 persidengia tik su šiuo sklypu iki 0,25 m. Tuo tarpu ginčo sklypo riba ties posūkio taškais 7 ir 8 yra atitraukta nuo gretimo sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), iki 0,25 ir 0,18 m. Tai reiškia, kad NŽT Kauno miesto skyriaus 2021-03-23 išvadoje Nr. 8IŽ-34-(14.8.101 E.) pagrįstai konstatuota, kad Sklypo plano tikslinti nereikia, nes žemės sklypų ribų neatitikimai nepažeidžia nei vieno žemės sklypo savininko teisių, kadangi gretimo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savininkai su Sklypo ribomis sutiko, o gretimo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribos dėl neatitikimo nesumažėja ir nepersidengia su Sklypo ribomis.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad pagal galiojantį ir nenuginčytą Projektą NŽT skyriaus ginčijamu Sprendimu patvirtinti Sklypo kadastriniai duomenys buvo nustatyti pagrįstai, jie yra įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre pagal Kadastro nuostatų reikalavimus, todėl pareiškėjų skundas, kuriuo prašoma panaikinti Sprendimą, atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pareiškėjai prašė priteisti iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau tenkinti šį prašymą nėra teisinio pagrindo, kadangi remiantis ABTĮ 40 straipsnio 1 ir 5 dalimis, tik proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, taip pat reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjų skundas atmetamas, jie nėra laikomi šalimi, kurios naudai priimtas sprendimas, todėl neturi pagrindo gauti savo proceso išlaidų atlyginimo iš atsakovės. Todėl pareiškėjų prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmestinas.
Byloje pateiktas 2021-11-15 trečiojo suinteresuoto asmens V. J. prašymas priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir pateikti šių išlaidų dydį pagrindžiantys dokumentai.
Pagal ABTĮ 40 straipsnio 3 dalį, tuo atveju kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas.
Šiuo atveju V. J. yra trečiasis suinteresuotas asmuo, kuris turėjo priešingą interesą dėl bylos baigties nei pareiškėjai, kurie siekia sumažinti V. J. suprojektuoto žemės sklypo dydį, ir ji palaikė atsakovės poziciją dėl skundo nepagrįstumo, todėl skundo atmetimas laikomas ir trečiojo suinteresuoto asmens teisių apgynimu ABTĮ 40 straipsnio 3 dalies prasme. Pažymėtina, kad būtent pareiškėjų prašymu V. J. buvo įtraukta į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu, todėl būtent dėl pareiškėjų skundo reikalavimo nepagrįstumo ji patyrė bylinėjimosi išlaidas šioje byloje.
Remiantis administraciniame procese vyraujančiu principu „pralaimėjęs moka“ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-252-822/2019; 2020 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-636-520/2020; ir kt.), trečiasis suinteresuotas asmuo V. J. turi teisę į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Todėl šios išlaidos priteistinos solidariai iš visų pareiškėjų kaip „palaimėjusios“ šalies, kurių reikalavimai nebuvo patenkinti ir kurie visi vienodai atsakingi už V. J. patirtas išlaidas šioje byloje.
Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.). Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
2021-11-15 teismui pateikti trečiojo suinteresuoto asmens V. J. turėtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti pagrindžiantys dokumentai patvirtina, kad advokatui už atsiliepimo į skundą parengimą sumokėta 605 Eur suma.
Už advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamams Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (toliau – VDU) (Rekomendacijų 7 p.).
Rekomendacijų 8.2 punkte įtvirtinta, kad už atsiliepimą į ieškinį (šiuo atveju skundą) maksimaliai priteistina suma yra 2,5 užpraėjusio ketvirčio VDU.
V. J. atsiliepimas į skundą teismui buvo pateiktas 2021-11-03, t. y. 2021 metų IV ketvirtį, todėl skaičiuojant priteistiną sumą už šio dokumento parengimą taikytinas 2021 metų II ketvirčio VDU, kuris sudaro 1 566,4 Eur. Tai reiškia, kad maksimalus galimas priteisti dydis už atsiliepimo į skundą parengimą sudaro 3 916 Eur (1 566,4 Eur x 2,5). V. J. prašoma priteisti 605 Eur suma už atsiliepimo į skundą parengimą ne tik neviršija maksimalios priteistinos sumos, bet ir yra šešis su puse karto mažesnė, todėl pripažintina visiškai adekvačiomis atstovavimo išlaidomis, kurios priteistinos iš pareiškėjų.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir trečiojo suinteresuoto asmens V. J. patirtas bylinėjimosi išlaidas šioje byloje, jai solidariai iš pareiškėjų priteistinos 605 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjų S. Ž., L. B., G. D., B. K. ir R. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui V. J. 605 Eur (šešis šimtus penkis eurus) su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų solidariai iš pareiškėjų S. Ž., L. B., G. D., B. K. ir R. K..
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.