- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-07
- Bylos Nr.
- eAS-646-602/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01784-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Veslava Ruskan (pirm.), Dalia Višinskienė, Arūnas Dirvonas
- Pareiškėjas
- S. Ž., L. B., atstovaujamų M. Ž.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracija
- Trečiasis asmuo
- V. B., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų S. Ž. (S. Ž.), L. B., atstovaujamų M. Ž., B. K., R. K., G. D., atstovaujamų advokatės J. Š., atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų S. Ž. (S. Ž.), L. B., atstovaujamų M. Ž., B. K., R. K., G. D., atstovaujamų advokatės J. Š. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai, tretieji suinteresuoti asmenys V. B. (A. K. (mirusi) teisių perėmėja) ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai S. Ž., L. B., atstovaujami M. Ž., B. K., R. K., G. D. (toliau – ir pareiškėjai) su skundu, kurį patikslino, kreipėsi į teismą, prašydami: 1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovas) 2020 m. birželio 15 d. raštą Nr. 70-2-1897 (skunde klaidingai nurodyta data – 2020 m. gegužės 26 d.); 2) panaikinti Administracijos direktoriaus 2019 m. birželio 21 d. įsakymą Nr. A-2149 „Dėl žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo“; 3) panaikinti Administracijos direktoriaus 2020 m. balandžio 2 d. įsakymą Nr. A-1147 „Dėl žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“.
Pareiškėjai taip pat prašė atnaujinti terminą skundui dėl Administracijos 2019 m. birželio 21 d. įsakymo ir 2020 m. balandžio 2 d. įsakymo paduoti. Nurodė, kad su ginčijamais 2019 m. birželio 21 d. ir 2020 m. balandžio 2 d. įsakymais susipažino 2020 m. birželio 19 d., kuomet patikrino informaciją, skelbiamą Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (toliau – ir ŽPDRIS). Pažymėjo, kad ginčijami įsakymai pareiškėjams nebuvo asmeniškai įteikti, todėl terminas skundui paduoti skaičiuotinas nuo dienos, kada pareiškėjai susipažino su jų turiniu. Teigė, jog per ilgai trunkančius teisminius ginčus, kitus procesus, formuojant ginčo žemės sklypą, pareiškėjai buvo įpratę gauti visą informaciją registruotais laiškais, todėl nesitikėjo, kad apie ginčijamus įsakymus nebus informuoti tokiu pačiu būdu. Pareiškėjų teigimu, jų nežinojimą ir nesupratimą šiuo klausimu parodo 2020 m. gegužės 25 d. kreipimasis į atsakovą. Taip pat paaiškino, kad pareiškėjai yra brandaus amžiaus ir nuolat nesinaudoja informacinėmis technologijomis. Be to, akcentavo, kad jų galimybės susipažinti su ginčijamais sprendimais buvo apribotos dėl Lietuvoje paskelbto karantino. Pareiškėjų vertinimu, termino skundui paduoti jie nėra praleidę, o teismui laikant, kad terminas praleistas, prašė jį atnaujinti, kadangi buvo pakankamai rūpestingi, aktyvūs gindami savo pažeistas teises, o terminą praleido dėl atsakovo nesąžiningumo ir pareiškėjų savalaikio neinformavimo.
II.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi netenkino pareiškėjų prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą ir atsisakė priimti pareiškėjų skundo dalį dėl reikalavimų panaikinti Administracijos direktoriaus 2019 m. birželio 21 d. įsakymą Nr. A-2149 „Dėl žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo“ ir 2020 m. balandžio 2 d. įsakymą Nr. A-1147 „Dėl žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“. Priėmė skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2020 m. birželio 15 d. raštą Nr. 70-2-1897.
Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.
Teismas, remdamasis atsakovo pateiktais įrodymais nustatė, kad Administracijos direktoriaus 2019 m. birželio 21 d. įsakymas Nr. A-2149 buvo paskelbtas viešai ŽPDRIS 2019 m. birželio 27 d., o 2020 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. A-1147 buvo viešai paskelbtas ŽPDRIS jo priėmimo dieną. Papildomai apie pastarojo įsakymo priėmimą 2020 m. balandžio 3 d. buvo paskelbta ir Administracijos interneto svetainėje (visas įsakymo tekstas ir brėžinys).
Šalies argumentai
Pareiškėjai nurodė, kad su skundžiamų 2019 m. birželio 21 d. ir 2020 m. balandžio 2 d. įsakymų turiniu susipažino 2020 m. birželio 19 d., patikrinę ŽPDRIS skelbiamus duomenis, po to, kai sužinojo apie jų egzistavimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo tvarką reglamentuoja Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (toliau – ir Taisyklės), kurių 17 punkte nustatyta, jog žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo procedūros, išskyrus atvejus, kai objektas susijęs su įslaptinta informacija, vykdomos automatizuotai per ŽPDRIS. Pagal Taisyklių 54 punktą, informacija apie pradedamą rengti projektą (nurodant planuojamos teritorijos vietą (pertvarkomų žemės sklypų adresus), žemės sklypų kadastro numerius, jei šioje teritorijoje yra Nekilnojamojo turto registre įregistruoti žemės sklypai, planuojamos teritorijos plotą, projekto tikslus ir uždavinius) bei galimybes su juo susipažinti skelbiama ŽPDRIS interneto svetainėje. Taisyklių 55 punkte nurodyta, jog tuo atveju, kai projektas rengiamas taisyklių 2.4 papunktyje nurodytu atveju (t. y., kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį), organizatorius apie pradedamą rengti projektą registruotais laiškais informuoja formuojamame žemės sklype esančiu statiniu savininkus jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresais, nurodydamas apie elektroninių paslaugų, teikiamų ŽPDRIS priemonėmis, būsenų pasikeitimų sekimo ir pasiūlymų teikimo galimybes. Pagal Taisyklių 58 punkto nuostatas, informacija apie parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą bei galimybes su juo susipažinti skelbiama ŽPDRIS interneto svetainėje. Ši informacija viešinama iki sprendimo dėl projekto patvirtinimo ar atsisakymo jį tvirtinti priėmimo. Susipažinti su parengto projekto sprendiniais skiriamas ne trumpesnis kaip 10 darbo dienų, per kurį suinteresuoti asmenys pasiūlymus dėl projekto sprendinių teikia raštu arba ŽPDRIS priemonėmis. Taisyklių 73 punktas numato, kad informacija apie savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimą, kuriuo patvirtintas projektas (nurodant projekto pavadinimą, sprendimo datą, numerį), paskelbiama ŽPDRIS interneto svetainėje.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodė, kadangi formuojamame ginčo žemės sklype prie pastato (duomenys neskelbtini), pareiškėjams nuosavybės teise priklausančių statinių nebuvo, vadovaujantis Taisyklių 55 punktu pareiškėjai apie rengiamą projektą registruotais laiškais nebuvo informuoti. Taigi nors ginčijami įsakymai pareiškėjams nebuvo įteikti, jie buvo paskelbti viešai tiek ŽPDRIS, tiek Administracijos interneto svetainėje, laikantis Taisyklių reikalavimų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas akcentavo, kad pareiškėjai nurodo turintys suinteresuotumą ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procedūromis nuo pat 1989 metų, todėl galėjo aktyviai domėtis šios teritorijos teisiniu statusu ir apie skundžiamus įsakymus sužinoti jų paskelbimo ŽPDRIS ir atsakovo interneto svetainėje dieną, t. y. 2019 m. birželio 27 d. ir 2020 m. balandžio 3 d. Teismas vertino, kad iš pareiškėjų atsakovui teiktų 2020 m. gegužės 25 d. ir 26 d. kreipimųsi akivaizdu, jog ginčijamų įsakymų turinys jiems buvo žinomas vėliausiai 2020 m. gegužės 25 d., ypač atsižvelgiant į tai, kad prie 2020 m. gegužės 26 d. kreipimosi pridedamas patvirtinto projekto sprendinių brėžinys ir išreiškiamas nesutikimas su projekte numatytu žemės sklypų padalijimu. Tuo tarpu skundą teismui pareiškėjai pateikė tik 2020 m. liepos 14 d., beveik dviem mėnesiais praleidę skundo padavimo teismui terminą, net ir skaičiuojant jį nuo 2020 m. gegužės 25 d.
Teismas pareiškėjų nurodytus argumentus, kad jie yra senyvo amžiaus ir nesinaudoja informacinėmis technologijomis, be to, buvo įpratę gauti visą informaciją registruotais laiškais, vertino kaip subjektyvaus pobūdžio ir nesudarančius pagrindo atnaujinti skundo padavimo terminą. Teismas pažymėjo, jog nei asmens senyvas amžius, nei teisinių žinių stoka nėra aplinkybės, kurios pačios savaime gali būti laikomos svarbia terminų praleidimo priežastimi, kadangi tokiu atveju išlieka galimybė operatyviai kreiptis teisinės pagalbos į advokatą ar kitas institucijas, teikiančias teisinę pagalbą. Pareiškėjų argumentą dėl Lietuvoje paskelbto karantino sudarytų kliūčių taip pat nelaikė reikšmingu šiuo atveju, kadangi susipažinti su skundžiamais įsakymais bei pateikti teismui skundą pareiškėjai galėjo nuotoliniu būdu, naudodamiesi internetu. Pareiškėjai jokių kitų objektyvių, nuo pareiškėjų valios nepriklausiusių priežasčių, dėl kurių jie negalėjo laiku paduoti skundo teismui, nenurodė.
Teismas konstatavo, kad pareiškėjai neveikė tokiu būdu, kuris užtikrintų greičiausią skundo išsprendimą, uždelsė paduoti skundą teismui dėl 2019 m. birželio 21 d. ir 2020 m. balandžio 2 d. įsakymų, ir tokiais veiksmais patys sau sukūrė neigiamas pasekmes. Pažymėjo, kad proceso dalyviai privalo savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (ABTĮ 11 str. 2 d.), todėl turėjo būti rūpestingi ir domėtis savo teisėmis ir pareigomis, turėjo visas galimybes nustatyta tvarka pateikti teismui skundą, nepraleisdami ABTĮ nustatyto termino. Dėl nurodytų priežasčių teismas atsisakė atnaujinti skundo padavimo terminą ir skundo dalį dėl reikalavimų panaikinti Administracijos 2019 m. birželio 21 d. ir 2020 m. balandžio 2 d. įsakymus atsisakė priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).
III.
Pareiškėjai S. Ž., L. B., B. K., R. K. ir G. D. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutarties dalį, kurioje netenkintas pareiškėjų prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakyta priimti skundo dalį ir išspręsti klausimą iš esmės: nustačius, kad terminas skundui paduoti dėl Administracijos 2019 m. birželio 21 d. ir 2020 m. balandžio 2 d. įsakymų nėra praleistas, priimti pareiškėjų skundą pilna apimtimi; nustačius, kad terminas skundui paduoti dėl minėtų įsakymų praleistas, atnaujinti terminą ir priimti pareiškėjų skundo dalį.
Pareiškėja nurodo, kad jų įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai ir netinkamai taikė bei aiškino teisės normas, neįvertino visų bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, todėl priėjo prie visiškai nepagrįstos ir savo priimtos nutarties motyvams prieštaraujančios išvados, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį dalyje, kurioje teismas konstatavo esant praleistą ir neatnaujintiną terminą paduoti skundo reikalavimui dėl Administracijos priimtų 2019 m. birželio 21 d. ir 2020 m. balandžio 2 d. įsakymų panaikinimo.
Pareiškėjai dėl sužinojimo apie skundžiamą 2019 m. birželio 21 d. įsakymą nurodo, kad atsižvelgiant į teismo pasiūlymą skunde patikslino, jog apie šį įsakymą ir su šiuo įsakymu susijusius dokumentus sužinojo tik pasikreipę į atstovą (atstovavimo sutartis sudaryta 2020 m. birželio 19 d.), kuris, laikotarpyje iki skundo pateikimo teismui, nagrinėdamas pareiškėjų pateiktus dokumentus ir duomenis apie ginčo sklypą, patikrino informaciją ŽPDRIS. Iki šio laiko pareiškėjai nei anksčiau, nei tuo labiau iš 2020 m. gegužės 21 d. pokalbio su ginčo sklype geodezinius matavimus atlikusio asmens, nors šis asmuo epizodiškai vienai iš pareiškėjų parodė formuojamo ginčo sklypo planą (tačiau ne ginčijamą įsakymą), nei su ginčijamu 2020 m. gegužės 26 d. registracijos Nr. 70-2-1897 raštu, nesužinojo apie minėtą įsakymą. Taigi pats teismas yra pripažinęs, kad sužinojimo apie skundžiamą įsakymą data yra ne anksčiau nei 2020 m. birželio 19 d., todėl visiškai netiksliai vertino, jog iš pareiškėjų atsakovui teiktų 2020 m. gegužės 25 d. ir 26 d. kreipimųsi akivaizdu, kad ginčijamų įsakymų turinys jiems buvo žinomas vėliausiai 2020 m. gegužės 25 d.
Pareiškėjai taip pat nurodo, kad egzistuojant esminei aplinkybei, nelaikytina, jog jie praleido terminą skundui dėl įsakymų paduoti. Teismas visiškai nevertino ir priimdamas nutartį neatsižvelgė į pareiškėjų argumentą, jog 2019 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. A-2149 pirmiausia buvo panaikintas ginčo sklypo detalusis planas. Iš esmės, tokio plano panaikinimas negalimas, kadangi teisės aktai, kaip detaliai pareiškėjų buvo išaiškinama skunde, to nenumato. Šios aplinkybės kontekste, pirmiausia neleistinai panaikinus ginčo sklypo detalųjį planą ir tuo pačiu įsakymu leidus pradėti rengti ginčo žemės sklypo formavimo pertvarkymo projektą, buvo tyčia išvengta tiesioginio pareiškėjų informavimo apie ginčo sklypo teisinio statuso pakeitimus, nors buvo žinoma, kad pareiškėjams tai itin rūpimas klausimas. Detalaus plano panaikinimas yra pasekmė ginčijamo įsakymo atsiradimo ir pareiškėjų neteisėto neinformavimo apie įsakymą, kadangi būtent detalaus plano panaikinimas numatomas 2019 m. birželio 21 d. įsakyme Nr. A-2149, o atsakovo 2020 m. birželio 15 d. rašte Nr. 70-2-1897 minimos taisyklės, nurodančios viešo informavimo procedūrą apie būtent žemės sklypų formavimo - pertvarkymo projektus, net nesiejamos su detalaus plano panaikinimu ar tuo labiau informavimu (viešai per ŽPDRIS sistemą ar kitais būdais) apie tokius veiksmus.
Pareiškėjų teigimu, jei ir ginčo sklypo detalus planas galėjo būti naikinamas, pareiškėjai apie detalaus plano panaikinimą 2019 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. A-2149 privalėjo būti informuoti ne viešai ir ne per ŽPDRIS sistemą, kaip atsakovas nurodė savo 2020 m. birželio 15 d. rašte Nr. 70-2-1897. Akcentuoja, kad 2020 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. A-1147 yra pasekmė 2019 m. birželio 21 d. neteisėto įsakymo Nr. A-2149, apie kurį pareiškėjai taip pat nebuvo informuoti.
Pareiškėjai akcentuoja, kad net jei ir nepaisant minėtos esminės aplinkybės būtų traktuojama taip, jog pareiškėjai turėjo per vieno mėnesio terminą pareikšti reikalavimą dėl 2019 m. birželio 21 d. įsakymo Nr. A-2149 ir 2020 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. A- 1147 panaikinimo, pareiškėjai apie atsakovo priimtą 2019 m. birželio 21 d. įsakymą Nr. A-2149 sužinojo ne anksčiau nei 2020 m. birželio 19 d. Tuo tarpu skundas su visais reikalavimais, įskaitant ir reikalavimą panaikinti minėtus atsakovo įsakymus, teismui buvo pateiktas 2020 m. liepos 14 d., t. y. nepraleidus vieno mėnesio termino. Pareiškėjų įsitikinimu, terminas skundui paduoti dėl atsakovo įsakymų nėra praleistas.
Šalies argumentai
Pareiškėjai nurodo, kad nors ir nesutinka su teismo išvada, jog terminas skundui paduoti yra praleistas, tačiau be jau nurodytų argumentų taip pat teigia, kad teismas nepagrįstai pareiškėjų senyvą amžių ir tai, kad nesinaudoja informacinėmis technologijomis bei buvo įpratę visą informaciją gauti registruotais laiškais vertino kaip visiškai subjektyvaus pobūdžio aplinkybes ir nesudaro pagrindo atnaujinti skundo padavimo terminą. Tokie teismo argumentai yra absoliučiai nelogiški, neatspindintys realybės bei nekorektiški pareiškėjų atžvilgiu. Pareiškėjai sutinka, jog valstybei įdiegus informavimo būdą informacinių sistemų pagalba, dalis interesantų tokia sistema gali naudotis be didesnių suvaržymų. Tačiau vyresnio amžiaus interesantams, t. y. tokiems asmenims, kaip ir pareiškėjai, tai padaryti savarankiškai itin sudėtinga dėl objektyvių priežasčių - pareiškėjai nėra tos kartos asmenys, kurie turi atitinkamas informacines technologijas ir juo labiau - specialiąsias žinias kaip šiomis technologijomis naudotis, kad galėtų tinkamai pasinaudoti savo teise. Vienintelė iš pareiškėjų G. D., vos tik sužinojusi apie atliekamus veiksmus ginčo sklypo atžvilgiu (2020 m. gegužės 21 d.), aktyviai, pasinaudodama informacinėmis technologijomis jai suprantamu būdu (el. paštu), gavusi kitų pareiškėjų pritarimą, nedelsiant (2020 m. gegužės 25 d.) siekė sužinoti daugiau informacijos rūpimu klausimu. Teismo vertinimas, iš esmės konstatuojant, jog visi interesantai turi vienodas galimybes pasinaudoti valstybės sukurtu mechanizmu - per informacines technologijas sužinoti rūpimą informaciją, pareiškėjų įsitikinimu, yra kvestionuojantis kiekvieno iš jų realią galimybę pasinaudoti tokia sistema. Net žinant apie tokią veikiančią sistemą ir ja naudotis mokant, bet kuris asmuo turėtų nuolat (bene kiekvieną dieną) tikrinti sistemoje teikiamus projektus, kurių kiekvieną dieną yra teikiama visa eilė, o atsižvelgiant į tai, kad paieška vyksta pagal projektui suteiktą specifinį numerį ŽPDRIS sistemoje, aiškintis ar projektas yra susijęs su rūpimu klausimu ir pan., tai reikalautų itin tikslių specifinių žinių ir didelių laiko resursų. O būtent pareiškėjai nėra ta kategorija asmenų, kurie, pirmiausia - turėtų tam skirtas informacines technologijas, galėtų greitai ir sėkmingai įsisavinti naujas ir pakankamai sudėtingas žinias bei jomis pasinaudoti. Pažymi, kad be jokių abejonių, su diegiama naująja sistema ja besinaudosiantys valstybės pareigūnai buvo supažindinti ir specialiai apmokyti ja naudotis, tuo tarpu bet kuris kitas asmuo naudojimosi šia sistema niuansus turėjo išsiaiškinti pats, pasinaudodamas tik savo turimomis žiniomis ir pan.
Pareiškėjai akcentuoja, kad minėtą informavimo sistemą yra sukūrusi ir patvirtinusi valstybė, atsižvelgiant į bendras tendencijas, tačiau nenagrinėjant kiekvieno interesanto realias galimybes pasinaudoti šia sistema. Todėl teismas nepagrįstai nutartyje teigia, kad objektyvių, nuo pareiškėjų valios nepriklausiusių priežasčių, dėl kurių jie negalėjo laiku paduoti skundo teismui, nenurodė. Be to, pareiškėjai prašyme akcentavo, kad jų galimybės susipažinti su ginčijamais sprendimais, neturint atitinkamų informacinių technologijų ir žinių, kaip jomis naudotis, buvo apribotos ir dėl Lietuvoje paskelbto karantino. Tuo tarpu teismas visiškai paviršutiniškai vertino šią pareiškėjų aplinkybę. Pažymi, kad dėl šalyje paskelbto karantino ir apskritai, pasaulyje susiklosčiusios neeilinės situacijos, senyvo amžiaus asmenų laisvė judėti (dėl objektyvios priežasties) buvo itin apribota. Visomis visuomenės informavimo priemonėmis, visuomenė ir ta pati valstybė per atitinkamas valstybines įstaigas, aukščiausi valstybės pareigūnai, pasitelkdami sveikatos priežiūros specialistus, nuolatos teikė rekomendacijas šalies gyventojams, o ypač rizikos grupės (visi pareiškėjai pateko į rizikos grupę) rūpintis savo sveikata, likti namuose. Todėl, atsižvelgiant į pareiškėjų amžių bei į šalyje (pasaulyje) susiklosčiusią situaciją, dėl paplitusio gyvybei pavojingo viruso, teismo argumentas yra nepasvertas, neapgalvotas, neatitinkantis bendros valstybės pozicijos, absoliučiai formalus ir paviršutiniškas.
Pareiškėjai pabrėžia, kad šiuo atveju, iniciatyvą ir aktyvumą, greitą reakciją į gautą žodinę informaciją apie ginčo sklypą rodė viena iš pareiškėjų, t. y. G. D., siųsdama paklausimą atsakovui. Tačiau skundą teikia ne vienas pareiškėjas, o visi ginčo sklype esančio namo bendrasavininkai, todėl pareiškėjai privalo dalintis gauta informacija, visais klausimais kalbėtis, tartis, derinti poziciją, kas įprastai užtrunka. Be to, net ir gavus atsakovo 2020 m. birželio 15 d. atsakymą, visi pareiškėjai turėjo pasitarti ir priimti sprendimą dėl kreipimosi į teismą, susirasti atstovą rūpimu ir pakankamai nestandartiniu žemės ginčo klausimu. Pareiškėjai atstovą surado 2020 m. birželio 19 d. Pats nagrinėjamas klausimas yra sudėtingas, trunkantis nuo 1989 metų, kai šiuo laikotarpiu priimta eilė atsakovo ir teismų sprendimų ir t. t., todėl reikalaujantis laiko. Taigi teismo vertinimas, kad pareiškėjai neveikė tokiu būdu, kuris užtikrintų greičiausią skundo išsprendimą, uždelsė paduoti skundą teismui dėl 2019 m. birželio 21 d. ir 2020 m. balandžio 2 d. įsakymo, ir tokiais veiksmais patys sau sukūrė neigiamas pasekmes, nėra objektyvus, neatspindintis realios situacijos. Be to, be skundžiamo atsakovo 2019 m. birželio 21 d. įsakymo Nr. A-2149, taip pat yra keliamas reikalavimas dėl 2020 m. gegužės 26 d. rašto Nr. 70-2-1897, dėl kurio kelti reikalavimą terminas net nėra praleistas ir kuris yra itin glaudžiai susijęs su ginčijamais įsakymais, panaikinimo ir ginčo išnagrinėjimo iš esmės. Vien tik priėmus skundo reikalavimą dėl 2020 m. gegužės 26 d. rašto Nr. 70-2-1897, ginčas iš esmės nebus sprendžiamas, o apsiribojama tik formaliu teismo sprendimu.
Pareiškėjai pažymi, kad neobjektyviai ir paviršutiniškai įvertinęs pareiškėjų argumentus, neatsižvelgęs į esmines aplinkybes, juolab padaręs netikslius ir klaidingus skaičiavimus, teismas nutartyje priėjo prie netinkamų išvadų bei aiškino teisės normas, reglamentuojančias pareiškėjų teisę pasinaudoti terminų atnaujinimo institutu. Nagrinėjamu atveju teismas apskritai paneigė procesinių terminų atnaujinimo institutą ir pareiškėjų teisę į procesinių terminų atnaujinimą, tai rodo galimą teismo išankstinį ir atmestiną požiūrį į nagrinėjamą situaciją.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamos bylos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutarties dalis, kuria teismas, neatnaujinęs termino skundui dėl 2019 m. birželio 21 d. įsakymo Nr. A-2149 ir 2020 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. A-1147 panaikinimo paduoti, skundą šioje dalyje atsisakė priimti kaip paduotą praleidus įstatyme nustatytą apskundimo terminą (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.), teisėtumas.
Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad pareiškėjai praleido terminą skundui dėl minėtų įsakymų paduoti, o pareiškėjų nurodytas termino praleidimo priežastis nelaikė svarbiomis ir sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, atsisakė priimti pareiškėjų skundo dalį.
Pareiškėjai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde teigia, kad apie skundžiamus Administracijos įsakymus sužinojo tik 2020 m. birželio 19 d., todėl termino paduoti skundą nepraleido. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjų nurodytas termino praleidimo priežastis nelaikė svarbiomis, nesudarančiomis pagrindo jį atnaujinti.
Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.) (žr., pvz., LVAT 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-268/2012). Pabrėžtina, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos ir terminų, kuriuos įtvirtina ABTĮ nuostatos (žr., pvz., LVAT 2012 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-466/2012).
Skundo dėl viešojo administravimo subjektų priimtų administracinių aktų padavimo terminus reglamentuoja ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. ABTĮ 30 straipsnyje nustatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktą, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.
Pirmosios instancijos teismas vertino, kad pareiškėjų nurodytos termino skundui dėl įsakymų panaikinimo paduoti praleidimo priežastys nėra objektyvios, sutrukdžiusios nustatytu terminu paduoti skundą, todėl prašymo netenkino ir atsisakė priimti skundo dalį dėl įsakymų panaikinimo.
Byloje nustatyta, kad Administracija 2019 m. birželio 21 d. ir 2020 m. balandžio 2 d. priėmė įsakymus, kurie buvo paskelbti ŽPDRIS, o apie 2020 m. balandžio 2 d. įsakymo priėmimą buvo paskelbta 2020 m. balandžio 3 d. Administracijos interneto svetainėje.
Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo tvarką reglamentuoja Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513.
Taisyklių 17 punkte numatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo procedūros, išskyrus atvejus, kai objektas susijęs su įslaptinta informacija, vykdomos automatizuotai per ŽPDRIS. Pagal Taisyklių 54 punktą, informacija apie pradedamą rengti projektą (nurodant planuojamos teritorijos vietą (pertvarkomų žemės sklypų adresus), žemės sklypų kadastro numerius, jei šioje teritorijoje yra Nekilnojamojo turto registre įregistruoti žemės sklypai, planuojamos teritorijos plotą, projekto tikslus ir uždavinius) bei galimybes su juo susipažinti skelbiama ŽPDRIS interneto svetainėje (www.zpdris.lt). Taisyklių 55 punkte numatyta, kad tuo atveju, kai projektas rengiamas taisyklių 2.4 papunktyje nurodytu atveju (t. y., kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį), organizatorius apie pradedamą rengti projektą registruotais laiškais informuoja formuojamame žemės sklype esančiu statiniu savininkus jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresais, nurodydamas apie elektroninių paslaugų, teikiamų ŽPDRIS priemonėmis, būsenų pasikeitimų sekimo ir pasiūlymų teikimo galimybes. Pagal Taisyklių 58 punktą, informacija apie parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą bei galimybes su juo susipažinti skelbiama ŽPDRIS interneto svetainėje. Ši informacija viešinama iki sprendimo dėl projekto patvirtinimo ar atsisakymo jį tvirtinti priėmimo. Susipažinti su parengto projekto sprendiniais skiriamas ne trumpesnis kaip 10 darbo dienų, per kurį suinteresuoti asmenys pasiūlymus dėl projekto sprendinių teikia raštu arba ŽPDRIS priemonėmis. Taisyklių 73 punktas numato, kad informacija apie savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimą, kuriuo patvirtintas projektas (nurodant projekto pavadinimą, sprendimo datą, numerį), paskelbiama ŽPDRIS interneto svetainėje.
Atsižvelgiant į tai, kad formuojamame ginčo žemės sklype prie pastato, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), pareiškėjams nuosavybės teise priklausančių statinių nebuvo, pareiškėjai apie rengiamą projektą registruotais laiškais nebuvo informuoti. Taigi nagrinėjamu atveju Taisyklių nuostatos neinformuojant pareiškėjų apie rengiamą projektą registruotais laiškais, o paskelbiant ŽPDRIS, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, nebuvo pažeistos.
Pareiškėjai teigia, kad apie skundžiamus įsakymus sužinojo tik 2020 m. birželio 19 d., kuomet kreipėsi į atstovę, kuri patikrino ŽPDRIS duomenis. Anksčiau apie 2019 m. birželio 21 d. įsakymą pareiškėjams nebuvo žinoma.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjai 2020 m. gegužės 25 d. ir 26 d. raštais kreipėsi į Administraciją, kuriuose nurodė, kad nesutinka su namų žemės sklypų padalijimo ir pertvarkymo projekte numatytu sklypų padalijimu, taip pat pateikė žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projektą. Taigi, kaip pagrįstai skundžiamoje nutartyje vertino pirmosios instancijos teismas, pareiškėjai, kurie nuo 1989 m. aktyviai domėjosi ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procedūromis, galėjo aktyviai domėtis teritorijos teisiniu statusu ir apie skundžiamus įsakymus sužinoti jų paskelbimo ŽPDRIS ir Administracijos interneto svetainėje. Be to, iš pareiškėjų 2020 m. gegužės 25 d. ir 26 d. raštų turinio matyti, kad jiems apie skundžiamus įsakymus, kreipiantis į Administraciją minėtais raštais, buvo žinoma.
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, pagrįstai konstatavo, kad yra ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytas atsisakymo priimti skundą pagrindas – skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas nenustačius objektyvių, ne nuo pareiškėjų valios priklausančių aplinkybių, sutrukdžiusių per įstatymo nustatytą terminą paduoti skundą teismui.
Teisėjų kolegija pažymi, jog svarbi priežastis, dėl kurios praleistas skundo padavimo terminas gali būti atnaujinamas, turi būti išskirtinė, nuo asmens valios nepriklausanti aplinkybė. LVAT savo jurisprudencijoje nuosekliai laikosi nuostatos, kad priežastimis, kurių pagrindu gali būti atnaujintas praleistas terminas skundui paduoti, laikytinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė asmeniui įstatymo nustatytu laikotarpiu kreiptis į teismą, t. y. nepriklausė nuo jo valios. LVAT praktikoje pažymima, jog, sprendžiant dėl termino atnaujinimo, teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, yra palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis (žr., pvz., LVAT 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-36/2012; 2013 m. rugsėjo 4 d. nutartį administracinėje byloje AS552-642/2013).
Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, sprendžiant praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą, svarbu atsižvelgti, ar siekdamas apginti savo pažeistas teises asmuo paisė sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų, kartu įvertinant, ar asmens skundas buvo paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė jam laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo (žr., pvz., LVAT 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013).
Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjų prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti yra grindžiamas abstrakčiais, deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurie neįrodo egzistavus objektyvias ir nuo pareiškėjų valios nepriklausiusias aplinkybes, pakankamai svarbias atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjai šiuo atveju nebuvo pakankamai rūpestingi, atidūs ir uždelsė paduoti skundą teismui, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį ir faktinį pagrindą netenkinti pareiškėjų prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir, atitinkamai, nepriimti aptartų skundo reikalavimų.
Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjų nurodytas aplinkybes, susijusias su senyvu amžiumi, nesugebėjimu naudotis informacinėmis technologijomis, tai, kad buvo įpratę visą informaciją gauti registruotais laiškais, Lietuvoje paskelbtu karantinu, pagrįstai vertino kaip nesudarančias pagrindo atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Administracijos 2019 m. birželio 21 d. ir 2020 m. balandžio 2 d. priimtų įsakymų panaikinimo paduoti.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje asmens senyvas amžius pats savaime nėra aplinkybė, sudaranti pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 karantinas Lietuvos Respublikoje buvo paskelbtas 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 16 d., todėl ši aplinkybė taip pat nesudaro pagrindo atnaujinti terminą skundui paduoti.
Apibendrindama išdėstytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjai praleido terminą skundui paduoti ir netenkino pareiškėjų prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti bei atsisakė priimti pareiškėjų skundo dalį dėl Administracijos 2019 m. birželio 21 d. ir 2020 m. balandžio 2 d. įsakymų panaikinimo. Pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliekama nepakeista, pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjų S. Ž. (S. Ž.), L. B., atstovaujamų M. Ž., B. K., R. K. ir G. D. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.