- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-29
- Bylos Nr.
- AS-86-756/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03341-2019-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir perduota nagrinėti iš naujo.
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Rytis Krasauskas
- Pareiškėjas
- G. P., R. S., K. T.-Š., A. K., R. K., E. J.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, (duomenys neskelbtini), Kauno Vilniaus g. 15 daugiabučio namo savininkų bendrija, Kauno miesto savivaldybės administracija, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, 191-oji butų savininkų bendrija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos Kauno miesto savivaldybės admnistracija Kauno Vilniaus g. 15 daugiabučio namo savininkų bendrija 191-oji butų savininkų bendrija
- Trečiasis asmuo
- Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, (duomenys neskelbtini)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų G. P., R. S., K. T.-Š., A. K., R. K. ir E. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų G. P., R. S., K. T.-Š., A. K., R. K. ir E. J. skundą atsakovams Kauno miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijai (tretieji suinteresuoti asmenys – Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, (duomenys neskelbtini) bendrija) dėl aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai G. P., R. S., K. T.-Š., A. K., R. K. ir E. J. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydami: 1) atnaujinti vieno mėnesio terminą skundui paduoti; 2) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2016 m. birželio 30 d. įsakymą Nr. A-1957 „Dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas); 3) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Kauno miesto skyriaus vedėjo 2017 m. gegužės 31 d. sprendimą Nr. 8SK-429-(14.8.100.) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo), servitutų nustatymo ir NŽT patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo nekilnojamojo turto registre“ (toliau – ir Sprendimas); 4) panaikinti nuo sudarymo momento 2018 m. kovo 26 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. 8SŽN-119-(14.8.55.) (toliau – ir Sutartis); 5) išregistruoti valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pateikiant duomenis valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Kauno filialui, kad minėtas valstybinės žemės sklypas, daiktinės teisės ir visi juridiniai faktai, susiję su šiuo valstybinės žemės sklypu, būtų išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro; 6) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjų skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) numatytus skundui keliamus reikalavimus, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 2 d. nutartimi nustatė pareiškėjams 14 dienų terminą nuo nutarties kopijos gavimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus, t. y. pateikti teismui įrodymus, jog ginčijant Sprendimą buvo pasinaudota išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka; pateikti įrodymus, kada pareiškėjai gavo (duomenys neskelbtini) bendrijos atsakymus; pateikti paaiškinimą, kokie reikalavimai reiškiami atsakovui (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijai. Minėta nutartimi pareiškėjams buvo išaiškinta, jog ginčijant Įsakymą yra numatytas 2 metų ieškinio senaties terminas. Taip pat pareiškėjams išaiškinta, kad Sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, kurie reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų.
Šalies argumentai
Pareiškėjai 2019 m. spalio 23 d. pateikė prašymą pratęsti terminą skundo trūkumams pašalinti iki 2019 m. lapkričio 12 d., nurodydami, jog pareiškėjai sudarė teisinių paslaugų sutartį, o keliamas ginčas yra mišraus pobūdžio, t. y. teismingas tiek bendrosios kompetencijos teismui, tiek administraciniam teismui, be to, pateiktų dokumentų didelė apimtis. Teismas 2019 m. spalio 24 d. nutartimi pratęsė pareiškėjams terminą iki 2019 m. lapkričio 12 d. skundo trūkumams pašalinti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2019 m. lapkričio 13 d. gautas pareiškėjų pareiškimas dėl skundo trūkumų šalinimo, kuriame pareiškėjai pateikė duomenis, jog jie (duomenys neskelbtini) bendrijos atsakymus gavo 2019 m. rugpjūčio 22 d. ir 2019 m. rugpjūčio 26 d. Paaiškino, jog ginčijamas Įsakymas yra individualaus pobūdžio, kuris sukuria pareiškėjams teises bei jas apriboja, todėl senaties terminas nėra taikomas. Pažymėjo, jog vien tik reiškiant reikalavimą panaikinti Įsakymą, jų teisės nebus apgintos, tačiau ginčijant Sprendimą numatyta išankstinė ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Ginčijant Sprendimą išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, pareiškėjai praleistų vieno mėnesio terminą teisme ginčyti Įsakymą, todėl jei teismas nuspręstų, kad nagrinėjamos bylos kontekste yra privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, pareiškėjai prašo pratęsti terminą skundo trūkumams pašalinti iki 2019 m. gruodžio 10 d., kadangi pareiškėjai yra pateikę NŽT direktoriui skundą dėl Sprendimo panaikinimo. Dėl atsakovo (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos, pareiškėjai nurodo, kad reiškiamas reikalavimas panaikinti Sprendimą, kuriuo žemės sklypas buvo išnuomotas (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijai, nustatant atsakovui šiuo administraciniu aktu teises ir pareigas.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 29 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų skundą, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punktu.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjai ginčija NŽT Sprendimą, tačiau nėra pasinaudoję išankstine ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka (Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo, galiojusio nuo 2017 m. gegužės 25 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. redakcijos 18 punktas, ABTĮ 23 straipsnio 5 dalis). Nors pareiškėjai nurodo, jog šiuo metu yra pateikę skundą NŽT bei prašo pratęsti terminą skundo trūkumams pašalinti, teismas vertino, kad pareiškėjai įstatymo nustatytu terminu nepasinaudojo išankstine ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka, nenurodė svarbių aplinkybių, dėl kurių buvo praleistas terminas skundui paduoti, o vien ta aplinkybė, jog šiuo metu yra pateiktas skundas NŽT ginčijant Sprendimą, nesudaro pagrindo pratęsti termino skundo trūkumams pašalinti.
Teismas nesutiko su pareiškėjų teiginiais, kad Įsakymas yra individualaus pobūdžio teisės aktas, kuriam senaties terminas nėra taikomas, kadangi ginčijant Įsakymą taikoma Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas) 49 straipsnio 6 dalis, kurioje numatytas 2 metų senaties terminas, kuris yra naikinamasis. Pareiškėjai kreipėsi į teismą 2019 m. rugsėjo 24 d., t. y. praleidę terminą skundui paduoti. Svarbių priežasčių ir įrodymų dėl kurių galėtų būti atnaujintas terminas skundui paduoti, nepateikė (ABTĮ 30 str. 1 d.). Dėl nurodytų priežasčių teismas vertino, kad pareiškėjai praleido terminą ginčyti Įsakymą.
Dėl pareiškėjų reikalavimo panaikinti nuo sudarymo momento Sutartį bei išregistruoti valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pateikiant duomenis VĮ Registrų centro Kauno filialui, kad minėtas valstybinės žemės sklypas, daiktinės teisės ir visi juridiniai faktai, susiję su šiuo valstybinės žemės sklypu, būtų išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro, teismas pažymėjo, jog valstybinės žemės nuomos teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.545–6.566 straipsniai, t. y. privatinės teisės normų. Teismas išaiškino pareiškėjams, kad dėl Sutarties panaikinimo ir valstybinės žemės sklypo išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro, jie turi teisę nustatyta tvarka kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.
III.
Pareiškėjai padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nutartį ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Pareiškėjai nurodo, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjų reikalavimui dėl Įsakymo panaikinimo yra taikytinas 2 metų naikinamasis senaties terminas, nustatytas Teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnio 6 dalyje. Pareiškėjų nuomone, pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. birželio 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-372-602/2019 pateiktais išaiškinimais, kad Teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnio kontekste pirmosios instancijos teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, turi nustatyti, pirma, kokio pobūdžio administracinis aktas yra skundžiamas (individualus ar norminis) ir antra, ar pareiškėjas priskirtinas visuomenės (viešąjį) interesą ginančių asmenų grupei. Pareiškėjų teigimu, ginčijamas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. birželio 30 d. įsakymas Nr. A-1957 „Dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ yra individualus administracinis aktas, kuriam nagrinėjamu atveju Teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnio reikalavimai nėra taikomi, o taikytinas bendrasis vieno mėnesio terminas nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo skundui paduoti (ABTĮ 29 str. 1 d.).
Pareiškėjai pažymi, kad byloje pateikti įrodymai (vokai ir Lietuvos pašto siuntų sekimo sistemos pažymos) patvirtina, jog pareiškėjai nėra pralaidę vieno mėnesio terminą nuo sužinojimo apie skundžiamus administracinius aktus, o, jeigu teismas manytų kitaip, aplinkybes, sudarančias pagrindą atnaujinti ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą skundui pateikti, pareiškėjai yra nurodę, tačiau skundžiama nutartimi teismas nėra pateikęs jokių motyvų, kodėl terminas nėra atnaujintinas.
Pareiškėjų teigimu, jeigu jie pirma kreiptųsi su skundu į NŽT direktorių išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka dėl Sprendimo panaikinimo, jie praleistų vieno mėnesio terminą ginčyti teisme Įsakymą. Tačiau kol nėra panaikintas Įsakymas, nėra teisinio pagrindo ginčyti išankstine neteismine ginčų nagrinėjimo tvarka Sprendimo. Pareiškėjai negali pirmiau kreiptis į teismą vien dėl Įsakymo panaikinimo, nes toks savarankiškas reikalavimas, sutinkamai su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais, nesukeltų pareiškėjams jokių teisinių padarinių, todėl negalėtų būti bylos nagrinėjimo dalyku. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjų skundu yra reiškiami reikalavimai dėl dviejų administracinių aktų panaikinimo, kuriems yra nustatyta skirtinga apskundimo tvarka / terminai, bei vertinant tai, kad vien dėl Įsakymo panaikinimo reikalavimas reiškiamas negali būti, o kreipiantis išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka dėl Sprendimo panaikinimo būtų praleistas vieno mėnesio terminas Įsakymui apskųsti, ir jei teismas vertintų, jog nagrinėjamos bylos kontekste yra privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka dėl Sprendimo panaikinimo, yra tikslinga pratęsti terminą nurodytiems skundo trūkumams pašalinti, kadangi pareiškėjai yra pateikę skundą išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka dėl Sprendimo panaikinimo NŽT direktoriui.
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėjai pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju reiškiamas savarankiškas reikalavimas panaikinti Įsakymą, o likę reikalavimai yra išvestinio pobūdžio. Teismui panaikinus Įsakymą, kurio pagrindu buvo parengti ir Sprendimu patvirtinti žemės sklypo kadastriniai matavimai bei suformuotas žemės sklypas – atitinkamai turėtų būti panaikintas ir Sprendimas, o žemės sklypas išformuotas bei išregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro. Vadovaujantis bendruoju principu ex injuria jus non oritur (iš neteisės teisė neatsiranda), nesant daikto, šiuo atveju žemės sklypo, negalėjo būti sudaryta 2018 m. kovo 26 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis Nr. 8SŽN-119-(14.8.55.) su (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija dėl 0,1841 ha dydžio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 0,1611 ha dalies nuomos. Taigi teisinis santykis, iš kurio kilo ginčas, yra administracinio pobūdžio, dėl ko byla teisminga administraciniam teismui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskiruoju skundu ginčijamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjų skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.
Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjai prašė panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. birželio 30 d. įsakymą Nr. A-1957 „Dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“. Pirmosios instancijos teismas šią skundo dalį atsisakė priimti motyvuodamas tuo, kad pareiškėjai praleido Teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą 2 metų senaties terminą.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnyje nustatyta tvarka taikoma sprendimams, kuriais patvirtinti teritorijų planavimo dokumentai. Teritorijų planavimo įstatymas numato dviejų rūšių teritorijų planavimo dokumentus: kompleksinio teritorijų planavimo ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentus (Teritorijų planavimo įstatymo 5 str. 1 d.). Teritorijų planavimo įstatymas nei kompleksinio teritorijų planavimo dokumentams, nei specialiojo teritorijų planavimo dokumentams (Teritorijų planavimo įstatymo 5 str. 2–4 d.) nepriskiria žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektų, kurį skundu siekia ginčyti pareiškėjai. Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 6 dalyje numatyti sprendiniai, kurie yra sprendžiami miestų ir miestelių teritorijose savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintais žemės valdos projektais, iš jų – ir formuojami žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami, išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai, ir jeigu keitimai nesiejami su žemės sklypų ribų ir ploto pakeitimu laisvoje valstybinėje žemėje ir nepažeidžiamas teritorijų planavimo dokumentuose nustatytas leistinas užstatymo tankis arba nekeičiamas faktinis užstatymo tankis. Teritorijų planavimo įstatymas žemės valdos projektų nepriskiria teritorijų planavimo dokumentams, dėl ko pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė Teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnio 6 dalies nuostatas ir tuo pagrindu atsisakė priimti minėtą pareiškėjų reikalavimą. Tokios pozicijos laikėsi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. gruodžio 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-842-624/2018.
Pareiškėjai taip pat prašė panaikinti NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2017 m. gegužės 31 d. sprendimą Nr. 8SK-429-(14.8.100.) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo), servitutų nustatymo ir NŽT patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo nekilnojamojo turto registre“. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti šį skundo reikalavimą, kadangi pareiškėjai kreipėsi į teismą nepasinaudoję išankstine ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka, numatyta Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir Žemės reformos įstatymas) 18 straipsnyje.
ABTĮ 26 straipsnyje numatyta, jog prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad skundų nagrinėjimo tvarka gali būti pripažinta išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka tik tais atvejais, kai įstatymai šią tvarką apibrėžia būtent kaip išankstinę ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarką, o atitinkamą instituciją laiko tam tikros ginčų kategorijos išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija (žr., pvz., 2009 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-609/2009). Taip pat išaiškinta, kad privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta būtent aukščiausios teisinės galios akte – įstatyme (žr., pvz., 2007 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS11-296/2007; 2007 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS8-486/2007; 2010 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-209/2010).
Pažymėtina, kad Žemės reformos įstatymas yra specialusis įstatymas, reglamentuojantis žemės privatizavimo ir žemės reformos, kuria siekiama įgyvendinti asmenų teisę į žemės nuosavybę bei naudojimą įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis grąžinant neteisėtai nusavintą žemę, perduodant ar suteikiant neatlygintinai nuosavybėn bei parduodant pageidaujantiems ją pirkti, išnuomojant ar suteikiant naudotis valstybinę žemę; sudaryti teisines ir ekonomines prielaidas žemės rinkai plėtotis, įgyvendinti socialinį teisingumą privatizuojant valstybinę žemę, tvarką (Žemės reformos įstatymo 1 ir 2 str.). Žemės reformos procesas apima žemės naudojimo dabartinės situacijos analizę, parengiamuosius žemėtvarkos darbus, žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimą, jų derinimą, teisinį, ekonominį ir ekologinį pagrindimą bei tvirtinimą, pagrindinės žemės naudojimo paskirties, žemės, miško ir vandens telkinių naudojimo specialiųjų sąlygų, žemės servitutų ir kitų įstatymuose numatytų ūkinės veiklos apribojimų nustatymą (Žemės reformos įstatymo 4 str. 2 d.).
Žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius bei žemės tvarkymą ir administravimą Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas. Šio įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje atskleista žemės tvarkymo sąvoka – tai teisės aktais reglamentuojamas žemės sklypų ribų, žemės naudmenų sudėties, žemės sklypų priklausinių vietos, pagrindinės žemės naudojimo paskirties, žemės naudojimo būdo nustatymas ir pakeitimas derinant ekonominius, aplinkosaugos, kitus privačius ir viešuosius interesus. Žemės įstatymo 44 straipsnio 1 dalis nustato, kad ginčai dėl valstybės ir savivaldybių institucijų priimtų sprendimų žemės tvarkymo klausimais nagrinėjami ABTĮ nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63 -2042/2008).
Teisėjų kolegijos nuomone, byloje kilęs ginčas nėra susijęs su žemės reformos teisiniais santykiais, ir tai lemia negalimumą remtis ginčijamo Sprendimo metu galiojusiose Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio normose įtvirtinta ginčų nagrinėjimo tvarka. Pareiškėjų ginčijamas NŽT Sprendimas priimtas remiantis Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 23 straipsnio 2 dalimi ir 32 straipsnio 3 dalies 11–12 punktais, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatais. Įvertinusi šių teisės aktų normų, kurių pagrindu priimtas ginčijamas Sprendimas, nuostatas, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada dėl privalomos išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos nesilaikymo, kadangi šiuose teisės aktuose nėra įtvirtinta privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka.
Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo Sprendimu išspręsti trys klausimai: 1) suformuoti ir patvirtinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys pagal žemės sklypo kadastro duomenų bylą; 2) žemės sklypui nustatytas servitutas, patikėtinio teisės perduotos NŽT; 3) nuspręsta kreiptis į VĮ Registrų centrą pateikiant prašymą dėl žemės sklypo ir patikėjimo teisės įregistravimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš Sprendimo turinio nėra galima spręsti, kad juo priimti sprendimai, kuriems apskųsti taikoma privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka: privaloma išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka gali būti nustatyta tik įstatymu (ABTĮ 26 str. 1 d.), todėl Sprendime minimos įstatymą įgyvendinančio teisės akto nuostatos nėra reikšmingos; Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 5 dalis nustato, kad sprendimas nustatyti servitutą gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka. Aplinkybė, kad Sprendime išaiškinta apskundimo tvarka, skundą paduodant NŽT vadovui Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka, nesudaro pagrindo pripažinti būtiną išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarką.
Dėl pareiškėjų reikalavimo panaikinti nuo sudarymo momento Sutartį bei išregistruoti valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pateikiant duomenis VĮ Registrų centro Kauno filialui, kad minėtas valstybinės žemės sklypas, daiktinės teisės ir visi juridiniai faktai, susiję su šiuo valstybinės žemės sklypu, būtų išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro, teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog keliamas ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio. Nors pareiškėjai šiais reikalavimais kelia ginčą, kuris turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme, motyvai, kuriais reikalavimai yra grindžiami, keliamo ginčo pobūdžio ir esmės, lemiančių ginčo rūšinį teismingumą, nekeičia.
Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė skundo priėmimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir nepagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodytais pagrindais atsisakė priimti pareiškėjų skundo dalį dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. A-1957 „Dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2017 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr. 8SK-429-(14.8.100.) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo), servitutų nustatymo ir NŽT patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo nekilnojamojo turto registre“ panaikinimo, todėl pareiškėjų atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nutartis naikinama ir skundo priėmimo klausimas perduodamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui spręsti iš naujo.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad skundo priėmimo klausimo svarstymo metu turėtų būti įvertinta, ar pareiškėjai turi teisę kreiptis į teismą su tokio pobūdžio skundu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjų G. P., R. S., K. T.-Š., A. K., R. K. ir E. J. atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjų G. P., R. S., K. T.-Š., A. K., R. K. ir E. J. skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.