- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-13
- Bylos Nr.
- eAS-768-438/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01000-2017-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys, Romanas Klišauskas, Virginija Volskienė
- Pareiškėjas
- Palangos miesto savivaldybės administracijos
- Atsakovas
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Palangos miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Palangos miesto savivaldybės administracijos skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas Palangos miesto savivaldybės administracija (toliau – ir pareiškėjas) su prašymu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, kuriame prašė panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir Departamentas) 2017 m. liepos 7 d. sprendimą Nr. 2D-9642 (toliau – ir Sprendimas).
Pareiškėjas prašyme nurodo, kad minėtas sprendimas prieštarauja visuomenės interesui, juo neproporcingai ribojamos Palangos miesto savivaldybės teisės, suteikia galimybę atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas) piktnaudžiauti suteiktais įgaliojimais ir yra neadekvatus siekiamam tikslui.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kaip nenagrinėtiną teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.
Teismas nustatė, kad skundžiame sprendime nurodyta, jog atsižvelgiant į gautus asmenų skundus nutarta atlikti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. birželio 6 d. išduoto statybą leidžiančio dokumento Nr. LSNS-33-170606-00098 išdavimo teisėtumo patikrinimą. Atlikus patikrinimą, 2017 m. liepos 3 d. surašytas statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktas Nr. PS1-170(16.2) bei nustatytas pažeidimas: teritorijai, kurioje numatytas laikinas viešasis tualetas ir tinklai iki jo taikomas Pajūrio juostos žemyninės dalies paplūdimių rekreacijos planas. Pajūrio juostos žemyninės dalies paplūdimių rekreacijos plane šioje vietoje nenumatyta įrengti viešojo tualeto, todėl vandentiekio tinklų projektavimas iki laikino viešojo tualeto, prieštarauja šiems sprendiniams. Departamentas taip pat informavo pareiškėją, jog remiantis nurodytomis aplinkybėmis ketinama kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo.
Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 10 straipsnio 1 dalis nustato, jog inspekcija statybą leidžiančių dokumentų išdavimo teisėtumą tikrina pagal Inspekcijos metinius veiklos planus, taip pat viešojo administravimo subjektų, fizinių asmenų, juridinių asmenų ir jų padalinių, kitų juridinio asmens statuso neturinčių organizacijų ir jų padalinių pateiktų skundų ar pranešimų pagrindu. Aukščiau minėto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte numatyta, kad inspekcijos pareigūnas ne vėliau kaip po 5 darbo dienų nuo patikrinimo akto pasirašymo dienos priima sprendimą šios dalies 1 ir 2 punktuose nenurodytais atvejais, kai statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, kreiptis į teismą dėl jo galiojimo panaikinimo.
Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, kiti šio įstatymo 27 straipsnio 24 dalyje nurodyti viešojo administravimo subjektai ar kiti asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, kreipiasi į: 1) bendrosios kompetencijos teismą – dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo, kai statyba yra pradėta; 2) administracinį teismą, kai statyba dar nėra pradėta ir teisme ginčijamas tik statybą leidžiantis dokumentas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, įvertinęs teisinį reguliavimą ir skundžiamo sprendimo turinį, vertino, kad šis sprendimas nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių. Departamentas 2017 m. liepos 7 d. sprendimu Nr. 2D-9642 neįpareigojo pareiškėjo atlikti tam tikrus veiksmus ar susilaikyti nuo veiksmų atlikimo, tačiau informavo jį, kad atsižvelgiant į 2017 m. liepos 3 d. statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo akte Nr. PS1-170(16.5) nurodytas aplinkybes ketina pasinaudoti atsakovui teisės aktais suteikta teise kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo. Teismas pažymėjo, kad atsakovui kreipusis į teismą, pareiškėjas turės visas galimybes teisminio proceso metu įrodyti, jog statybą leidžiantis dokumentas yra išduotas pagrįstai.
III.
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 8 d. nutartį.
Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad Palangos miesto savivaldybės administracija, teikdama prašymą teismui, atsižvelgė į atsakovo poziciją, kad skundžiamas Sprendimas yra administracinis aktas, sukeliantis teisines pasekmes, kadangi Departamentas Sprendime nurodė jog jis skundžiamas Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, todėl pateikė teismui prašymą.
Pareiškėjo nuomone, skundžiamas Sprendimas yra administracinis aktas, sukeliantis teisines pasekmes, todėl prašo teismo nutartį panaikinti ir klausimą perduoti nagrinėti iš naujo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskiruoju skundu ginčijama Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas su prašymu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, kuriame prašė panaikinti Departamento 2017 m. liepos 7 d. sprendimą Nr. 2D-9642.
Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2017 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka.
Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka, kadangi skundžiamas Sprendimas, pareiškėjo teigimu, yra administracinis aktas, kuris gali būti skundžiamas teismui.
Teisėjų kolegija akcentuoja, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą. Pagal ABTĮ 5 straipsnį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą. ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (pvz., 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-121/2004). Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Pažymėtina, kad nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes, net ir skundo patenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis. Todėl Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, jog viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010; 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-180/2011).
Bylos medžiaga nustatyta, kad skundžiamame Sprendime nurodyta, jog atsižvelgiant į gautus asmenų skundus buvo nutarta atlikti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. birželio 6 d. išduoto statybą leidžiančio dokumento Nr. LSNS-33-170606-00098 išdavimo teisėtumo patikrinimą. Atlikus patikrinimą, 2017 m. liepos 3 d. buvo surašytas statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktas Nr. PS1-170(16.2) bei nustatytas pažeidimas: teritorijai, kurioje numatytas laikinas viešasis tualetas ir tinklai iki jo taikomas Pajūrio juostos žemyninės dalies paplūdimių rekreacijos planas. Pajūrio juostos žemyninės dalies paplūdimių rekreacijos plane šioje vietoje nenumatyta įrengti viešojo tualeto, todėl vandentiekio tinklų projektavimas iki laikino viešojo tualeto, prieštarauja šiems sprendiniams. Departamentas taip pat informavo pareiškėją, jog remiantis nurodytomis aplinkybėmis ketinama kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundžiamo akto turinį, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad skundžiamame Sprendime nėra jokių valinio pobūdžio sprendimų pareiškėjo ir statybą leidžiančio dokumento atžvilgiu, jame konstatuoti tik tam tikri faktai, tačiau pareiškėjas nėra įpareigotas atlikti tam tikrus veiksmus ar susilaikyti nuo veiksmų atlikimo, o tik informuotas, kad atsižvelgiant į 2017 m. liepos 3 d. statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo akte Nr. PS1-170(16.5) nurodytas aplinkybes, ketinama pasinaudoti atsakovui teisės aktais suteikta teise kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo. Pareiškėjas taip pat nenurodo, kokios konkrečios jo teisės ar pareigos atsirado, pasikeitė ar išnyko (pasibaigė) dėl Sprendimo priėmimo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad skundžiamas Sprendimas savaime nesukelia pareiškėjui jokių konkrečių teisinių pasekmių ir negali būti laikomas teisės aktu, tiesiogiai nustatančiu pareiškėjui atitinkamas teises ar pareigas, kuris gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-550/2013, 2016 m. rugpjūčio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-562-146/2016 ir kt.).
Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai pažymėjo, kad atsakovui padavus skundą dėl statybą leidžiančio dokumento, pareiškėjas turės visas galimybes teisminio proceso metu įrodyti, kad leidimas išduotas pagrįstai.
Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo atskirojo skundo argumentą, kad pačiame Sprendime nurodyta jo apskundimo tvarka, pažymi, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, apskundimo tvarkos nurodymas skundžiamame akte pats savaime nepatvirtina, jog jis laikytinas pareiškėjui teisines pasekmes sukeliančiu individualiu teisės aktu, galinčiu būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-83-575/2016, 2017 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-463-520/2017 ir kt.).
Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad subjektinė procesinė teisė kreiptis į teismą visų pirma yra siejama su asmens pažeistų teisių ir interesų gynimu. Teismų sistema ir jos suteikiamos gynybos priemonės yra skirtos realiai apginti asmenų pažeidžiamas teises ar interesus, išspręsti tarp asmenų kylančius ginčus. Jomis neturi būti naudojamasi vien formaliam bylinėjimuisi. Administracinės bylos nagrinėjimo dalyku gali būti tik toks reikalavimas, kuriuo siekiama išspręsti administracinį ginčą ir kurio patenkinimas reikštų pažeistų teisių ar interesų apsaugą.
Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas pagrįstai bei teisėtai 2017 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Atsižvelgus į konstatuotas aplinkybes, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o šiuo skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 154 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Pareiškėjo Palangos miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.