- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-07-03
- Bylos Nr.
- A-671-415/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-02476-2015-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Gintaras Kryževičius (pran.)
- Pareiškėjas
- UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras
- Atsakovas
- K. M.
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui K. M. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas, KRATC, apeliantas) kreipėsi su prašymu (b. l. 3) į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo K. M. (toliau – ir atsakovas) 323,94 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už turto objektą, adresu: (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2011 m. lapkričio 30 d.
Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas nėra sumokėjęs 323,94 Eur vietinės rinkliavos už nurodytą turto objektą nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2011 m. lapkričio 30 d., nors buvo siunčiami mokėjimo pranešimai, šis į juos nereagavo. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 (2008 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. T2-426 redakcija) patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai), pagal kuriuos už komunalinių atliekų surinkimą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti šiuose nuostatuose nustatyta tvarka. Teisė organizuoti ir vykdyti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą sistemą Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje KRATC suteikta 2007 m. liepos 9 d. koncesijos sutarties Nr. J4-831 pagrindu.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 21 d. sprendimu (b. l. 29–31) atmetė pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą kaip nepagrįstą.
Teismas, remdamasis valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, nustatė, kad nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nuo 2004 m. kovo 17 d. iki 2011 m. lapkričio 25 d. priklausė atsakovui. Pastato – gyvenamojo namo, būklė nurodyta kaip nebaigtas statyti, o baigtumo procentas – 57 procentai. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį, visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė kategorišką išvadą, jog vietinė rinkliava apskaičiuota asmeniui, disponavusiam nekilnojamuoju turtu, kuris nebaigtas statyti.
Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Nuostatų (2010 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. T2-330 redakcija) 3, 14 punktais, 1 priedo 1 punktu, atsižvelgė į ,,Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ (internetinė versija – http://dz.lki.lt, parengtas Lietuvių kalbos instituto) pateiktą žodžio „įrengti“ reikšmę (padaryti tinkamą naudoti, įtaisyti (pavyzdžiui, namas jau įrengtas)). Pažymėjo, jog nagrinėjamam ginčui aktualus atsakovo nuosavybės teise valdomas nekilnojamasis daiktas, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas nurodant duomenis, kad tai yra pastatas – gyvenamasis namas, kurio baigtumas 57 procentai.
Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovo nuosavybės teise valdomo pastato – gyvenamojo namo – baigtumas 57 procentai, nebuvo duomenų apie paslaugų teikimą, reikalingą eksploatuojant tokio pobūdžio statinį, siekiant jame gyventi, aiškindamas vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pasitelkdamas į pagalbą ,,Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ nurodytą žodžio „įrengti“ apibrėžimą, konstatavo, kad atsakovui nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas ginčo laikotarpiu nebuvo tinkamas naudoti kaip gyvenamosios paskirties pastatas (name nebuvo tinkamos žmogui gyventi patalpos), todėl negalėjo būti apmokestintas vietine rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, tai paneigė atsakovo pareigą mokėti paminėtą rinkliavą. Būtent tokia teisminė praktika suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) nagrinėtose analogiškose bylose (žr. LVAT 2013 m. balandžio 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-640/2013, 2014 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-297/2014) (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str. 4 d.).
Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-2181/2012 dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo tokio pobūdžio bylose. Pažymėjo, jog 2015 m. gruodžio 15 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją pateikti įrodymus, kuriais grindžiamas vietinės rinkliavos apskaičiavimas nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2011 m. lapkričio 30 d. už ginčo nekilnojamąjį daiktą. 2016 m. sausio 11 d. raštu pareiškėjas teismui pateikė AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsakymą bei akcinės bendrovės ,,Klaipėdos vanduo“ (toliau – ir AB ,,Klaipėdos vanduo“) atsakymą, kuriuo nurodyta, jog duomenų apie sudarytą sutartį su buvusiu savininku nėra ir jog vandens suvartojimo nurodytu laikotarpiu pateikti neturi galimybės. Papildomi duomenys teismui nepateikti, neišreikšta ir valia papildomai teikti įrodymus pagrindžiant reikalavimo pagrindą.
Teismas padarė išvadą, kad aptariamu atveju pareiškėjas nepateikė pakankamai faktinių duomenų, jog atsakovas naudojosi nekilnojamuoju turtu, kai jo baigtumas 57 procentai, ir sukūrė atliekas, už kurių tvarkymą turi atsiskaityti teisės aktų nustatyta tvarka. Įvertinęs išdėstytus argumentus, teismas konstatavo, kad atsakovas pagal aktualios redakcijos Nuostatų 3 punktą negali būti pripažintas vietinės rinkliavos mokėtoju, todėl pareiškėjo prašymą atmetė kaip nepagrįstą.
III.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras apeliaciniu skundu (b. l. 34–35) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 21 d. sprendimą ir patenkinti prašymą.
Pareiškėjas nurodo, kad pareiga mokėti rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu. Nekilnojamojo turto registre nurodyta, jog ginčo gyvenamasis namas yra nebaigtas statyti ir baigtumas 57 procentai. Tačiau šie duomenys neįrodo, kad gyvenamasis namas yra neįrengtas ir jame buvo negyvenama ginčo laikotarpiu. Pareiga mokėti vietinę rinkliavą kyla dėl faktinės aplinkybės – komunalinių atliekų turėjimo. Tik tokių atliekų nesukūręs, jei įrodo, arba esant sprendimui atleisti nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, asmuo gali būti pripažintas neturinčiu aptariamos pareigos (žr. LVAT 2015 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-888-556/2015). Pažymi, kad AB ,,Klaipėdos vanduo“ duomenys neįrodo, jog gyvenamajame name atsakovas negyveno, nes jis galėjo naudotis ir vietos vandens gręžiniu, o AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsisakė suteikti informaciją. Teismas, būdamas aktyvus, galėjo užklausti AB „Energijos skirstymo operatorius“ dėl suvartotos elektros energijos ir gamtinių dujų ar įpareigoti atsakovą pateikti įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius naudojimąsi nekilnojamuoju turtu (žr. LVAT 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-88/2012, 2005 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A1-203/2005). Teismas rėmėsi tik AB „Klaipėdos vanduo“ duomenimis ir Nekilnojamojo turto registro įrašu, kad gyvenamasis namas nebaigtas statyti, kurie vertintini kaip nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir Administracinių bylų teisenos įstatymas, ABTĮ) redakcija, tačiau pagal 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalį administracinių bylų, pradėtų ir nebaigtų nagrinėti apeliacine instancija iki šio įstatymo įsigaliojimo, procesas apeliacinėje instancijoje vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas išnagrinėtas, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. birželio 30 d.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.
Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 (2008 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. T2-426 redakcija) patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus, pagal kuriuos už komunalinių atliekų surinkimą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti šiuose nuostatuose nustatyta tvarka.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 yra pasisakiusi, kad jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, jog fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“ minėtų nuostatų prasme, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų, kaip tai apibrėžiama Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir Atliekų tvarkymo įstatymas) nuostatose.
Pareiškėjas byloje įrodinėja faktines aplinkybes, kad atsakovas savo poreikiams naudodamas nebaigtą statyti gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) 2008 m. liepos 1 d.–2011 m. lapkričio 30 d. laikotarpiu buvo atliekų darytojas arba asmuo, turintis atliekų (Atliekų tvarkymo įstatymo 2 str. 17 d.) ir pripažintinas „atliekų turėtoju“ minėtų nuostatų prasme, bei privalo sumokėti 323,94 Eur vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Pagal ABTĮ 57 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.
Teisėjų kolegija, taikydama šias procesines įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančias taisykles, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas jų nepažeidė ir teisme ištirtų bei įvertintų įrodymų pagrindu turėjo teisinį pagrindą konstatuoti, kad neįrodytos faktinės aplinkybės, jog atsakovas savo poreikiams naudojo nebaigtą statyti gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) 2008 m. liepos 1 d.–2011 m. lapkričio 30 d. laikotarpiu ir dėl to buvo atliekų darytojas arba asmuo, turintis atliekų (Atliekų tvarkymo įstatymo 2 str. 17 d.) ir pripažintinas „atliekų turėtoju“ Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų prasme, bei privalo sumokėti 323,94 Eur vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti (ABTĮ 81 str.).
LVAT formuodamas procesinės teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką yra nurodęs, kad ABTĮ 81 straipsnyje įtvirtintos teismo pareigos būti aktyviu pažeidimas konstatuotinas tais atvejais, kai teismas, būdamas informuotas apie apsunkintą dokumentų gavimą, nepagrįstai atsisako tenkinti pareiškėjo atstovo prašymą dėl įrodymų išreikalavimo ir dėl to neužtikrinamas visapusiškas bylos aplinkybių ištyrimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-564-146/2017).
Procesinio teismo aktyvumo renkant įrodymus ribų vertinimas yra aktualus šalių lygiateisiškumo ir teisėjų nešališkumo principų įgyvendinimo aspektu. Todėl pažymėtina, kad sisteminis procesinių normų aiškinimas suponuoja, jog teismas turi pareigą padėti proceso dalyviams įgyvendinti jų procesines teises (ABTĮ 10 str.). Įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Prireikus teismas gali pasiūlyti minėtiems asmenims pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus (ABTĮ 57 str. 4 d.). Ši procesinė teisės norma aiškintina kaip nustatanti taisyklę, kad įrodymus pateikia proceso dalyviai. Teismas, nepažeisdamas šalių lygiateisiškumo ir teisėjų nešališkumo principų, paprastai išreikalauja tuos įrodymus, kurių proceso dalyviai negali gauti patys, o savo iniciatyva imasi rinkti įrodymus tik tuo atveju, jei to reikalauja viešasis interesas (kai jis byloje neginamas proceso dalyvių), arba kai nesiėmus priemonių rinkti įrodymus būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai (kai jie byloje neginami proceso dalyvių).
Šis teisės aiškinimas nagrinėjamos bylos kontekste reikšmingas vertinimams, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą savo iniciatyva išreikalauti dokumentus iš AB „Energijos skirstymo operatorius“. Vadovaujantis ABTĮ 57 straipsnio 4 dalimi, pareiškėjas, neturėdamas galimybių pats gauti dokumentų, turėjo procesinę pareigą prašyti teismo padėti juos išreikalauti. Pareiškėjas, kaip kvalifikuotas subjektas ne tik vykdomų paslaugų, bet ir panašaus kaip šiuo atveju pobūdžio ginčuose, turėjo galimybę tinkamai vykdyti procesines pareigas, o to nedarydamas negali įgyti procesinio pranašumo lyginant su kita šalimi įrodymų rinkimo taisyklių taikymo aspektu, nes taip atsitikus būtų pagrindas kvestionuoti šalių lygiateisiškumą teismo procese.
Pareiškėjas naujus įrodymus teikia apeliacinės instancijos teismui.
Vadovaujantis ABTĮ 138 straipsnio 3 dalimi, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
Apeliantas pareiškimu prašo pridėti prie apeliacinio skundo naujus įrodymus, tačiau nenurodo jokių priežasčių, dėl kurių įrodymai nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme. Taip pat nepateikia argumentų, kad naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.
Apeliacinės instancijos teismas tokioje procesinėje situacijoje, kai apeliantas yra pasyvus įgyvendindamas savo procesines teises, apskritai neturi teisinio pagrindo vertinti priežasčių, kodėl nauji apeliacinės instancijos teismui pateikti įrodymai nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui, ir aplinkybių, ar naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, todėl konstatuotina, kad naujų įrodymų tyrimui apeliacinės instancijos teisme nėra teisinių pagrindų.
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o apeliacinį skundą atmeta (ABTĮ 140 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija, galiojusi iki 2016 m. birželio 30 d.) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 145 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.