- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-17
- Bylos Nr.
- e2A-670-524/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-00452-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- T. Z.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.16.9Išperkamoji nuoma
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 6 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui T. Z. dėl skolos, delspinigių, procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Legal Balance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui T. Z. prašydama priteisti iš atsakovo 296,87 Eur nesumokėtas nuomos įmokas, 266,40 Eur delspinigius, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas, t. y. 18 Eur žyminį mokestį ir 242 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Tauragės apylinkės teismas 2022 m. gegužės 6 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, t. y. priteisė ieškovei iš atsakovo 296,87 Eur nesumokėtų įmokų, 26,72 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (323,59 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. kovo 31 d.) iki sprendimo už akių visiško įvykdymo ir 149,37 Eur bylinėjimosi išlaidas, o likusią ieškinio dalį atmetė.
3. Teismas nurodė, kad procesiniai dokumentai atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka, atsiliepimo į ieškinį nustatytu laiku jis nepateikė, todėl, ieškovei prašant, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis). Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi ir 286 straipsnio 1 dalimi, atlikus formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą nagrinėjamoje byloje, darytina išvada, jog pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas patenkinti ieškinį iš dalies.
4. Teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatė, kad tarp nuomotojos uždarosios akcinės bendrovės „Be kredito“ ir atsakovo 2020 m. gruodžio 15 d. buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis Nr. BK-024900, kuria atsakovui buvo išnuomotas kilnojamasis turtas – telefonas „Huawei-P30 Lite“ 12 mėnesių terminui, už kurį atsakovas įsipareigojo visą sutarties laikotarpį mokėti 26,99 Eur mėnesinį nuomos mokestį pagal Sutarties specialiosiose sąlygose nustatytą tvarką bei terminus. Ieškovė nurodo, kad, atsakovui tinkamai nevykdant savo sutartinių įsipareigojimų, sutartis buvo vienašališkai nutraukta nuo 2021 m. kovo 13 d. Tą formaliai patvirtina 2021 m. kovo 3 d. pretenzija. Ieškovė ir pradinė kreditorė 2021 m. birželio 11 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2020-11/01, kurios pagrindu pradinė kreditorė perleido ieškovei visus reikalavimus į atsakovės įsiskolinimą pagal sutartį. Atsakovas 2021 m. birželio 16 d. pranešimu buvo informuotas apie reikalavimo teisės perleidimą. Taigi ieškovė įgijo reikalavimo teisę į atsakovės skolą pagal Sutartį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.101 straipsnio 1 dalis, 6.109 straipsnio 1 dalis). Ieškovės pateikti įrodymai formaliai patvirtina, kad atsakovas netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus ir nemokėjo sutartyje nustatyto nuomos mokesčio. Taip pat ieškovė nurodo, kad atsakovas nėra grąžinęs nuomojamo daikto, t. y. atsakovas tokiu būdu faktiškai yra išreiškęs poziciją pasilikti nuomotą daiktą kaip savo nuosavybę. Be to, sutarties skirsnyje „Sutarties galiojimas. Nutraukimas“ numatyta, kad nutraukus sutartį dėl atsakovo kaltės kreditorė turi teisę reikalauti iš atsakovo arba grąžinti išnuomotą daiktą, arba sumokėti visą nesumokėtą nuomos mokestį iki sutarties pabaigos. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo ieškovei priteisiamos 296,87 Eur nesumokėtos nuomos įmokos (CK 6.38 straipsnio 1 dalis).
5. Teismas nurodė, kad ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 266,40 Eur dydžio delspinigius, apskaičiuotus už 180 dienų laikotarpį, taikant 0,5 procento normą. Šioje vietoje pažymėtina, kad sutartis, įvertinus jos tikslą, subjektus, yra vartojimo sutartis. Nagrinėjamu atveju šalys sutartyje susitarė, kad, vėluojant atsiskaityti už suteiktas nuomos paslaugas, bus skaičiuojami delspinigiai, kurių dydis yra 0,5 procento už kiekvieną pavėluotą mokėjimo dieną nuo nesumokėtos nuomos mokesčio sumos. Šiuo atveju ieškovė nesilaikė Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme (toliau – ir VKĮ) vartotoją ginančio orientacinio kriterijaus – minėtoje normoje įtvirtinto reikalavimo dėl maksimalaus delspinigių dydžio – 0,05 procento už kiekvieną vėlavimo atsiskaityti dieną. VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad joje nurodyta maksimali delspinigių riba gali būti taikoma kaip orientacinė vertinant su vartotojais sudarytose sutartyse nustatytus netesybų dydžius. Šiuo atveju konstatuotina, kad atsakovas yra vartotojas, o sutartyje nustatytas delspinigių dydis yra neprotingai didelis ir nesąžiningas. Todėl, vadovaujantis CK 6.258 straipsnio 3 dalimi ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, ieškovės prašomi priteisti delspinigiai mažintini iki 0,05 procento už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, iš atsakovo ieškovei priteistini 26,72 Eur (296,87 Eur × 0,05 proc. / 100 × 180 dienų) dydžio delspinigiai.
6. Teismas pažymėjo, kad sutarties nuostatos dėl delspinigių dydžio negali būti taikomos formaliai, kaip to pageidauja ieškovė. Priešingu atveju būtų paneigta teismo teisė kontroliuoti netesybų dydį, o kartu ir iškreipta bylos šalių interesų pusiausvyra. Ieškovės prašomi priteisti delspinigiai (266,40 Eur) yra nepagrįstai dideli ir tuo požiūriu, kad jie sudaro beveik pusę viso prašomo priteisti skolos dydžio (296,87 Eur), o tokio reikalavimo tenkinimas būtų neadekvati sankcija atsakovo padarytam pažeidimui. Juolab, kad ieškovė pripažįsta, jog sutartis buvo sudaryta pagal pradinės kreditorės parengtas standartines sąlygas. Akivaizdu, kad atsakovo galimybės derėtis dėl atskirų sąlygų, įskaitant sąlygą dėl delspinigių dydžio, buvo ribotos.
7. Teismas nurodė, kad, remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 18 Eur žyminis mokestis ir 242 Eur teisinės pagalbos išlaidos. Kadangi ieškovės ieškinys buvo patenkintas iš dalies (57,45 proc.), todėl, atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją, iš atsakovo ieškovės naudai priteisiamas ir 149,37 Eur (260 Eur × 57,45 /100 proc.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš šalių valstybei nepriteistinos.
III. Apeliacinio skundo argumentai
8. Ieškovė UAB „Legal Balance“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 6 d. sprendimo dalį dėl delspinigių ir priteisti ieškovei iš atsakovo 266,40 Eur delspinigių, taip pat dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti ieškovei iš atsakovo 260,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, o kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą, priteisti ieškovei iš atsakovo 19 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą.
9. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai taikė VKĮ nuostatas nagrinėjamoje byloje, nes šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad šis įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Sutarties bendrųjų sąlygų dalyje „Sutarties objektas“ aiškiai įtvirtinta nuostata, jog šalys susitaria, kad nuomininkui tinkamai vykdžius šią sutartį visą jos galiojimo laikotarpį, nurodytą sutarties specialiojoje dalyje, ir sumokėjus visas reikiamas įmokas pagal šią sutartį, pasibaigus šiai sutarčiai nuomininkui suteikiama teisė įsigyti daiktą už 1 Eur. Kitaip tariant, pradinis kreditorius ir atsakovas sutartimi susitarė, jog atsakovas turi teisę, bet ne pareigą, sumokėjęs visas įmokas pagal sutartį, išsipirkti nuomojamą daiktą. Tik tuo atveju, jeigu pradinis kreditorius ir atsakovas sutartyje būtų įtvirtinę nuostatą, kad atsakovas, sumokėjęs visas nuomos mokesčio įmokas pagal sutartį, privalo išsipirkti nuomojamą daiktą, galėtų būti taikomas VKĮ. Išperkamosios nuomos teisiniai santykiai buvo kvalifikuojami kaip vartojimo kredito teisiniai santykiai iki 2011 m. balandžio 1 d., t. y. iki tol, kol įsigaliojo VKĮ, ir iki tol, kol 2011 m. balandžio 1 d. įsigaliojo CK XLIII skyriaus trečio skirsnio pakeitimai. Sutiktina, jog tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovo buvo sudaryta vartojimo sutartis, kadangi tikėtina, jog sutarties pagrindu perduotu daiktu atsakovas naudojosi savo asmeniniams ir šeimos poreikiams tenkinti, tačiau jokiu būdu tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovo sudaryta sutartis negali būti laikoma vartojimo kredito sutartimi ir joje numatytų netesybų skaičiavimo dydžiui, trukmei ar mažinimui negali būti taikomos VKĮ normos.
10. Apeliaciniame skunde teigiama, jog teismas nukrypo nuo įstatymų nuostatų, taikytinų mažinant netesybas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, apimantį ir sutarties sąlygų (taip pat ir netesybų) nustatymą. Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Nagrinėjamu atveju teismas mokėtinų netesybų dydį sumažindamas nuo 266,40 Eur iki 26,72 Eur, tai yra sutartines netesybas sumažindamas dešimt kartų, iš esmės paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Teismas, vertindamas prašomų priteisti netesybų dydį, vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos principu, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas jau daugiau nei metus vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, neatsižvelgė ir į tai, jog ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos teismų praktika, prašė priteisti delspinigius ne už visą (CK 1.126 straipsnio 2 dalis), bet už sutrumpintą laiką, t. y. už 180 dienų. Pažymėtina ir tai, jog atsakovas, sudarydamas sutartį, prisiėmė sutartyje nustatytus įsipareigojimus žinodamas, kad yra atsakingas už sutarties įvykdymą, laiku negrąžino skolos ar nuomojamo daikto ir nesiėmė jokių veiksmų, kad skola ar nuomojamas daiktas būtų grąžinti arba mokėjimų ar nuomojamo daikto grąžinimas būtų atidėtas vėlesniems terminams. Teismas privalėjo įvertinti ir tai, jog ieškovė po reikalavimo perleidimo sutarties elektroniniu paštu atsakovui išsiuntė pranešimus dėl kreditoriaus pasikeitimo ir reikalavimo įvykdyti prievolę, o į teismą su ieškiniu dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo kreipėsi po protingo termino. Ieškovės pateiktas delspinigių apskaičiavimas neprieštarauja šalių sutarties bendrųjų sąlygų dalies „Šalių atsakomybė“ nuostatoms (šalių sulygtai valiai), todėl nėra pagrindo mažinti iš atsakovės prašomų priteisti delspinigių dydžio, nes tokia delspinigių norma užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nelaikytina neprotingai didele. Pats atsakovas netinkamai vykdė savo prievolę ieškovei, todėl atsakovas turi prisiimti dėl to kilusias neigiamas pasekmes. Atsakovas laisva valia įsipareigojo mokėti įmokas pagal sutartį arba grąžinti nuomojamą turtą nurodytu terminu, tačiau šių pareigų neįvykdė. Pasirinkdamas sudaryti sutartį būtent su ieškove, susipažino, suprato ir sutiko su sutarties sąlygomis, taip pat ir su sutartyje numatyta delspinigių norma. Teismas neįvertino visų ieškovės anksčiau paminėtų aplinkybių, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kuris privalo būti pakeistas.
11. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinio reikalavimo. Remiantis šia pozicija bei nustačius, jog ieškovės ieškinyje nurodytas reikalavimas tenkintinas visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog ieškovei priteisintos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Pateikiant apeliacinį skundą buvo sumokėtas 19 Eur žyminis mokestis, jis visa apimtimi priteistinas iš atsakovo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.
13. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus turėjo galimybę išdėstyti procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
14. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Tauragės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 6 d. sprendimas už akių, kuriuo tenkintas iš dalies ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Legal Balance“ ieškinys atsakovui T. Z. dėl skolos, delspinigių, procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teismas priteisė ieškovei iš atsakovo 296,87 Eur nesumokėtų įmokų, 26,72 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (323,59 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. kovo 31 d.) iki sprendimo už akių visiško įvykdymo ir 149,37 Eur bylinėjimosi išlaidas, o likusią ieškinio dalį atmetė.
15. Ieškovė nesutinka su sprendimo už akių dalimi dėl delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų sumažinimo. Apeliacinis skundas motyvuojamas tuo, kad teismas nepagrįstai taikė Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo nuostatas, nukrypo nuo įstatymų nuostatų, taikytinų mažinant netesybas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, apimantį ir sutarties sąlygų (taip pat ir netesybų) nustatymą, sutartines netesybas sumažindamas dešimt kartų iš esmės paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, neįvertino visų su ieškovės ir atsakovo elgesiu susijusių aplinkybių ir nepagrįstai netenkinęs materialinio reikalavimo nepagrįstai sumažino bylinėjimosi išlaidas.
Faktinės bylos aplinkybės
16. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad tarp nuomotojos UAB „Be kredito“ ir atsakovo – nuomininko 2020 m. gruodžio 15 d. buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis Nr. BK-02490, kuria atsakovui buvo išnuomotas kilnojamasis turtas – telefonas „Huawei-P30 Lite“ 12 mėnesių terminui, už kurį atsakovas įsipareigojo visą sutarties laikotarpį mokėti 26,99 Eur mėnesinį nuomos mokestį pagal sutarties specialiosiose sąlygose nustatytą tvarką bei terminus.
17. Atsakovui tinkamai nevykdant savo sutartinių įsipareigojimų, sutartis buvo vienašališkai nutraukta nuo 2021 m. kovo 13 d. Šį faktą patvirtina 2021 m. kovo 3 d. pretenzija.
18. Ieškovė ir pradinė kreditorė 2021 m. birželio 11 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2020-11/01, kurios pagrindu pradinė kreditorė perleido ieškovei visus reikalavimus į atsakovo įsiskolinimą pagal sutartį.
19. Atsakovas 2021 m. birželio 16 d. pranešimu buvo informuotas apie reikalavimo teisės perleidimą. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovo piniginės prievolės ieškovei įvykdymą.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
20. Apeliantė pateiktu apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį dėl delspinigių priteisimo. Nurodo, kad teismas netinkamai taikė Vartojimo kredito įstatymo nuostatas, vadovaudamasis vartotojo interesais, neatsižvelgė į tai, jog vartotojas vengia vykdyti įsipareigojimus, neįvertino, jog apeliantė sumažino delspinigių dydį. Pakeitus teismo sprendimo už akių dalį dėl delspinigių priteisimo, prašo perskirstyti pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, darytina išvada, kad byloje pirmiausia keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius rašytinius įrodymus, taikė materialinės teisės normas spręsdamas klausimą dėl apeliantės reikalavimų dėl delspinigių.
21. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tarp nuomotojos UAB „Be kredito“ ir atsakovo – nuomininko 2020 m. gruodžio 15 d. buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis Nr. BK-02490, kuria atsakovui buvo išnuomotas kilnojamasis turtas – telefonas „Huawei-P30 Lite“ 12 mėnesių terminui, už kurį atsakovas įsipareigojo visą sutarties laikotarpį mokėti 26,99 Eur mėnesinį nuomos mokestį pagal sutarties specialiosiose sąlygose nustatytą tvarką bei terminus. Atsakovui tinkamai nevykdant savo sutartinių įsipareigojimų, sutartis buvo vienašališkai nutraukta nuo 2021 m. kovo 13 d. Ieškovė ir pradinė kreditorė 2021 m. birželio 11 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2020-11/01, kurios pagrindu pradinė kreditorė perleido ieškovei visus reikalavimus į atsakovo įsiskolinimą pagal sutartį. Ieškovė UAB „Legal Balance“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 6 d. sprendimo dalį dėl delspinigių ir priteisti ieškovei iš atsakovo 266,40 Eur delspinigių, taip pat dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti ieškovei iš atsakovo 260,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, o kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
22. Atsakovas skolos fakto ir jos dydžio neginčijo (savo pozicijos byloje neišreiškė), ieškovė teismo sprendimo už akių dalies, kuria priteista skolos suma, taip pat neskundžia, todėl teismas skolos dydžio klausimu nepasisakys. Apeliantė ginčija tik teismo sprendimo už akių dalį, kuria teismas sumažino priteistiną delspinigių sumą.
23. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė Vartojimo kredito įstatymo nuostatas, nes šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims. Apeliantės nuomone, pradinės kreditorės ir atsakovo sudarytoje sutartyje nustatytas 0,5 procento delspinigių dydis atitinka sutarties šalių valią. Be to, teismas, įvertindamas prašomų priteisti netesybų dydį, vadovavosi tik atsakovo (vartotojo), kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos principu, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, neatsižvelgė ir į tai, jog apeliantė prašė priteisti delspinigius ne už visą, bet už sutrumpintą laiką – tik už 180 dienų.
24. VKĮ 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šis įstatymas taikomas vartojimo kredito sutartims. Vadovaujantis VKĮ 1 straipsnio 2 dalimi, šio įstatymo nuostatos taip pat taikomos sutartims, kurių pobūdis arba tikslas suteiktų galimybę išvengti šio įstatymo nuostatų taikymo. Kitaip tariant, VKĮ turi būti taikomas toms sutartims, kurios pagal savo esmę yra vartojimo kredito santykius nustatančios sutartys ir dėl to patenka į šio įstatymo reguliavimo sritį, todėl vien aplinkybė, kad pačioje sutartyje ji įvardyta kaip nuomos, o ne vartojimo kredito, pati savaime nėra pakankamas pagrindas netaikyti tokiai sutarčiai imperatyvių reikalavimų, reglamentuojančių vartojimo kredito ar jiems prilyginamus teisinius santykius.
25. Vertinimas, ar konkreti sutartis, kurioje susitarta dėl daikto valdymo ir naudojimo su galimybe jį įsigyti, mokant periodines įmokas, patenka į VKĮ reglamentavimo sritį, priklauso nuo sutarties sudarymo tikslo ir jos sąlygų aiškinimo. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad UAB „Be kredito“ ir atsakovas 2020 m. gruodžio 15 d. sudarytoje sutartyje susitarė, jog nuomotoja (UAB „Be kredito“) perduoda nuomininkui (atsakovui) laikinai valdyti ir naudotis už sutartyje nurodytą nuomos mokestį nuomotojui nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį daiktą, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomotojui nuomos mokestį. Sutarties šalys taip pat susitarė, kad, nuomininkui tinkamai vykdžius sutartį visą jos galiojimo laikotarpį, nurodytą sutarties specialiojoje dalyje, ir sumokėjus visas reikiamas įmokas pagal sutartį, pasibaigus sutarčiai nuomininkui suteikiama teisė įsigyti turtą už 1 Eur. Tokį šalių susitarimą ieškovė reikalauja įvertinti kaip atitinkantį VKĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintą išlygą, kad įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Kaip minėta nutarties 24 punkte, ne formalus tam tikrų nuostatų, atitinkančių teisinio reglamentavimo išimtis, įtvirtinimas sutartyje, bet sutartimi kuriamų prievolių pobūdis bei tikrieji šalių ketinimai sudarant sandorį lemia tokio sandorio kvalifikavimą, o vadovaujantis CK 1.87 straipsnio 1 dalimi, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės.
26. Pati ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, jog pradinis kreditorius ir atsakovas sutartimi susitarė, jog atsakovas turi teisę, bet ne pareigą, sumokėjęs visas įmokas pagal sutartį, išsipirkti nuomojamą daiktą. Tik tuo atveju, jeigu pradinis kreditorius ir atsakovas sutartyje būtų įtvirtinę nuostatą, kad atsakovas, sumokėjęs visa nuomos mokesčio įmokas pagal sutartį, privalo išsipirkti nuomojamą daiktą, galėtų būti taikomas VKĮ, t. y. akcentuoja nuomos sutarties ir vartojimo kredito sutarties skirtingus teisinius tikslus. Taigi, sprendžiant, ar UAB „Be kredito“ ir atsakovo 2020 m. gruodžio 15 d. sudaryta sutartis galėtų būti pripažinta vartojimo kredito sutartimi, svarbu išsiaiškinti, ar sutartimi siekta išsinuomoti daiktą ir naudotis juo pagal sutarties sąlygas, ar atidėto mokėjimo forma gauti (suteikti) finansavimą sutarties objektui (daiktui) įsigyti. Tam būtina įvertinti aplinkybes, susijusias su daiktų, dėl kurių sudaromi sandoriai, pobūdžiu (ar tokio pobūdžio sandorius pradinė kreditorė įprastai sudaro ir dėl naudotų daiktų, kuriuos pakartotinai naudoja kaip nuomos sutarčių dalyką, ar tik dėl naujų daiktų), nuomininko galimybėmis pasirinkti daikto nuomos terminą, sumokėti daikto kainą nepasibaigus nuomos terminui, santykiu tarp turto kainos ir per sutarties vykdymo laikotarpį mokėtinų įmokų, neapmokėta daikto verte nuomos termino pabaigoje, taip pat tinkamo pareigos atlikti sutartinius mokėjimus nevykdymo pasekmėmis ir pan. Situacija, kai verslo subjektas siūlo vartotojui įsigyti naujus (nenaudotus) daiktus, išdėstant visos daikto kainos mokėjimą per tam tikrą laikotarpį, o įmokas nustatant taip, kad papildomai būtų uždirbama iš atidėto kainos mokėjimo (nepriklausomai nuo to, ar toks uždarbis įvardijamas kaip nuomos mokestis už naudojimąsi daiktu, ar kaip palūkanos už naudojimąsi neapmokėtą daikto kainos dalį sudarančiomis pinigų sumomis), verslininkas sutartyje nusimato diskrecinę galimybę iš sutartį pažeidusio vartotojo po sutarties nutraukimo reikalauti visų sutartinių įmokų iki pat sutarties termino pabaigos sumokėjimo, o vartotojo diskrecija apsispręsti, ar jis pasibaigus sutarties terminui ketina įsigyti daiktą, siejama iš esmės tik su tuo, ar pasilikti sau daiktą, už kurį visa kaina iš esmės jau yra sumokėta, savo esme gali būti vertinama kaip dirbtinai, siekiant išvengti VKĮ taikymo, kuriama teisinė konstrukcija, užslepiant tikrąjį vartotojo tikslą įsigyti daiktą nuosavybės teise ir verslininko siekį ne tik vykdyti prekybinę veiklą, bet ir užsiimti vartojimo kredito veikla, finansuojant vartotojui perduodamos prekės įsigijimą ir papildomai taikant užmokestį už naudojimąsi pinigais (nesumokėta daikto kainos dalimi), į mokėtinas įmokas įtraukiant daikto kainą viršijančias sumas (prilygintinas sutartinėms palūkanoms).
27. Visos nutarties 26 punkte aptartos aplinkybės turi būti detaliai išanalizuotos ir, konstatavus, kad tarp UAB „Be kredito“ ir atsakovo susiklostė vartojimo kredito teisiniai santykiai, neturėtų būti apsiribojama vien sutarties sąlygos dėl netesybų dydžio teisėtumo vertinimu (VKĮ 11 straipsnio 8 dalis), bet turi būti įgyvendinama ir teismo pareiga savo iniciatyva išsiaiškinti, ar tinkamai įvykdytos vartojimo kredito davėjo pareigos ikisutartinių vartojimo kredito santykių stadijoje įvertinti vartotojo kreditingumą (VKĮ 8 straipsnis), pateikti jam visą reikalingą informaciją, kad jis galėtų apsispręsti dėl sutarties sudarymo (VKĮ 5 straipsnis). Pareigos vertinti vartotojo kreditingumą nevykdymas lemia bet kokių kredito davėjo teisių, kylančių iš sutarties, išskyrus teisę susigrąžinti kredito sumą, praradimą (VKĮ 8 straipsnio 7 dalyje). Kitaip tariant, kredito davėjas galėtų pretenduoti tik į negrąžintą kredito sumą (kuri nagrinėjamu atveju atitiktų skirtumą tarp daikto kainos ir visų pagal sutartį atliktų įmokų), kas kelia abejonių ir dėl skundžiamo teismo sprendimo už akių dalies, kuria ieškovei iš atsakovo priteistas visas pagal sutartį mokėtinas nuomos mokestis, teisėtumo bei pagrįstumo. Netinkamas informavimo pareigos įgyvendinimas gali lemti, kad: a) vartotojui suteikiama galimybė atsisakyti sutarties; b) kreditoriui gali kilti civilinė atsakomybė, t. y. pareiga atlyginti dėl to patirtus vartotojo nuostolius; c) šios pareigos netinkamas įgyvendinimas gali turėti įtakos vertinant sutarties sąlygų sąžiningumą skaidrumo aspektu.
28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nutarties 26 ir 27 punktuose aptartos aplinkybės nebuvo vertinamos. Kartu pažymėtina, kad 2021 m. birželio 11 d. sudarytos reikalavimo perleidimo sutarties Nr. RP2020-11/01 pagrindu pradinė kreditorė perleido ieškovei visus reikalavimus į atsakovės įsiskolinimą pagal sutartį, kuria UAB „Be kredito“ perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą pagal 2020 m. gruodžio 15 d. sutartį. Į pirmosios instancijos teismą dėl skolos priteisimo kreipėsi ieškovė. Byloje nedalyvaujant UAB „Be kredito“ gali būti ne tik apribotos galimybės išsiaiškinti bylai reikšmingas aplinkybes, bet ir priimtas su pradinės kreditorės teisėmis ir pareigomis susijęs sprendimas. Tokią išvadą patvirtina paminėtos reikalavimo perleidimo sutarties 5.3, 5.5 punktuose įtvirtintos nuostatos, kad nuomos sandorio pripažinimo negaliojančiu atveju pradinis kreditorius privalo naujajam kreditoriui ne tik grąžinti pagal reikalavimo perleidimo sutartį gautas sumas, bet ir atlyginti visas su išieškojimu susijusias išlaidas. Dėl nurodytos priežasties turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl UAB „Be kredito“ įtraukimo dalyvauti byloje trečiojo asmens procesiniu statusu.
29. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog vadovavosi aukštesnės instancijos praktika, galiojusia skundžiamo sprendimo priėmimo metu (žr. Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-89-1043/2022, Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-72-254/2022, Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-2111-942/2021, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. gruodžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-3057-580/2021, 2021 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-2224-656/2021, 2021 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-2189-864/2021), tačiau minėta aukštesnės instancijos teismo praktika neatitinka įtvirtintos pareigos ex officio kvalifikuoti vartojimo kredito sutartis, yra pasikeitusi (Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje e2A-1043-945/2022; Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje e2A-669-826/2022). Pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino visų šiai bylai išnagrinėti reikšmingų aplinkybių, dėl to galėjo būti neteisingai išnagrinėta byla. Šie pažeidimai negali būti pašalinti bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, jie sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teismas
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 6 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.