Vilniaus apygardos teismo nutarimas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto A. J. (A. J.) atstovės advokatės Renatos Rynkevičiūtės-Jančiauskienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. balandžio 29 d. nutarties, kuria Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius 2023 m. lapkričio 13 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-27545-2023 administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 23222059273) paliktas nepakeistas ir A. J. (A. J.) skundas netenkintas, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2023 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-27545-2023 (ROIK: 23222059273) (toliau – ir Skundžiamas nutarimas) A. J. (toliau – ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, apeliantas) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 415 straipsnio 2 dalį, 424 straipsnio 3 dalį, 506 straipsnio 4 dalį, 426 straipsnio 5 dalį galutine 1 000 (vieno tūkstančio) eurų bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 36 (trisdešimt šešiems) mėnesiams už tai, kad jis 2023 m. rugsėjo 26 d. 08:30 val., Gamernės vs., Bezdonių sen., Vilniaus r. sav., vairavo sunkiasvorę transporto priemonę „Iveco“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), be privalomos techninės apžiūros, neturėdamas teisės vairuoti C kategorijos transporto priemonės. Tikrinant vairuotojo duomenis, vairuotojas A. J. ne kartą išlipo iš savo transporto priemonės, nors jam buvo duotas aiškus nurodymas be leidimo neišlipti iš jos. Po įspėjimo, kad nevykdo policijos pareigūno teisėtų reikalavimų, A. J. įsėdo į savo transporto priemonę „Iveco“ ir pradėjo šalintis link Diedalupės k., įjungtais raudonos ir mėlynos spalvos švyturėliais, ir įjungus garsinį signalą buvo ne kartą duotas per garsiakalbį policijos pareigūnų teisėtas nurodymas – sustabdyti transporto priemonę, tačiau vairuotojas A. J. nepakluso teisėtiems pareigūnų reikalavimams, toliau šalinosi. Sunkiasvoris „Iveco“ sustabdytas kelyje ties posūkiu į Skersabalių geležinkelio stotį, vairuotojas A. J. pasišalino į mišką, palikęs savo sunkiasvorę transporto priemonę „Iveco“. Tokiais savo veiksmais A. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14, 16, 226 punktus.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei prašymai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Administracinėn atsakomybėn patraukto A. J. atstovės advokatės Renatos Rynkevičiūtės-Jančiauskienės apeliacinis skundas tenkintinas.

4. Institucijos nutarimu, kaip jau minėta, A. J. nubaustas pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį, 424 straipsnio 3 dalį, 506 straipsnio 4 dalį, 426 straipsnio 5 dalį. Ginčo dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 415 straipsnio 2 dalyje, 424 straipsnio 3 dalyje, padarymo fakto nagrinėjamoje byloje nėra. Apeliaciniu skundu, skundžiant pirmosios instancijos teismo nutartį, nesutinkama su Institucijos nutarimu toje dalyje, kurioje apeliantas pripažintas kaltu padaręs ANK 506 straipsnio 4 dalyje, 426 straipsnio 5 dalyje numatytus administracinius nusižengimus. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu reglamentavimu, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą, ir bylą nagrinėja apeliacinio skundo ribose, t. y. dėl A. J. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį, 426 straipsnio 5 dalį.

5. Nagrinėjamu atveju apelianto atstovė apeliaciniu skundu nesutinka su žemesnės instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis dėl A. J. kaltės padarius jam inkriminuotus nusižengimus, numatytus ANK 506 straipsnio 4 dalyje, 426 straipsnio 5 dalyje, teigiant, jog apeliantas nusižengimų nepadarė – jo veiksmuose nėra administracinių nusižengimų sudėties, todėl yra nubaustas nepagrįstai. Nurodoma, kad apeliantas neatliko jokių veiksmų, kurie pasireikštų nepaklusimu teisėtam ir aiškiai išreikštam policijos pareigūnų reikalavimui bei nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas Skundžiamą nutartį, netinkamai aiškino ir taikė ANK nuostatas, policijos pareigūnų veiklą reglamentuojančias teises normas, neteisingai kvalifikavo policijos pareigūnų veiksmus kaip teisėtus, iš esmės pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, įtvirtintas ANK 569 straipsnyje, taip pat padarė esminius materialiosios ir procesinės teisės pažeidimus, kurie turėjo įtakos neteisėtos nutarties priėmimui, todėl pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas, yra nepagrįstas, neteisėtas ir naikintinas.

Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 506 straipsnio 4 dalyje

6. Apeliacinės instancijos teismas, pirmiausia pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad nusižengimo esme laikytina administracinio nusižengimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. Tad nuo teisingo protokolo surašymo labai priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui. Administracinio nusižengimo protokolu yra apibrėžiamos ir bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to nusižengimo, kuris buvo nurodytas administracinio nusižengimo protokole. Todėl įstatymas reikalauja administracinio nusižengimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už nusižengimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinį kvalifikavimą. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo nusižengimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi nusižengimo teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją. Iš byloje esančio administracinio nusižengimo protokolo bei Institucijos nutarimo matyti, kad A. J., be kita ko, nubaustas už tai, kad jis nurodytu laiku ir vietoje tikrinant jo duomenis, ne kartą išlipo iš savo transporto priemonės, nors jam buvo duotas aiškus nurodymas be leidimo neišlipti iš jos, o po įspėjimo, kad nevykdo policijos pareigūno teisėtų reikalavimų, A. J. įsėdo į savo transporto priemonę „Iveco“ ir pradėjo šalintis, įjungus raudonos ir mėlynos spalvos švyturėliais, bei garsiniu signalu per garsiakalbį ne kartą duodant reikalavimą sustabdyti transporto priemonę, nepakluso teisėtiems pareigūnų reikalavimams ir toliau šalinosi.

7. Taigi iš administracinio kaltinimo matyti, kad apeliantui, dar iki kaltinime nurodyto šalinimosi, buvo išreikštas reikalavimas neišlipti iš savo transporto priemonės. Policijos pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo įrašuose užfiksuota, kad sustabdžius transporto priemonę „Iveco“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir policijos pareigūnei priėjus prie transporto priemonėje sėdinčio A. J. tikrinti duomenų, paėmus pateiktus dokumentus, pareigūnė apeliantui pasako „pakartoju, kad likite, jeigu išlipsite irgi gausite administracinę nuobaudą“ (vaizdo įrašas PSS-20230926-082701UTC+0300 nuo 02:42 s., vokas su kompaktiniu disku b. l. 48), nors A. J. nei bandė išlipti iš transporto priemonės, nei toks reikalavimas prieš tai buvo išreikštas. Kartu šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad tokiu būdu, pasisakant, jog „irgi gausite administracinę nuobaudą“, neišklausius nei A. J., nei įvertinus kitas reikšmingas aplinkybes, buvo išreiškiama išankstinė pozicija dėl apelianto kaltės. Policijos pareigūnė, pateikdama išankstinį situacijos vertinimą, neatlikus galimo administracinio nusižengimo tyrimo, iš esmė pažeidė ANK 617 straipsnio 1 dalį. Analizuojant esamą situaciją užfiksuota, kad policijos pareigūnė su pateiktas dokumentais nueidama nuo apelianto transporto priemonės vėlgi pasako „dar kartą pasakiau, likite transporto priemonėje“ (vaizdo įrašas PSS-20230926-082701UTC+0300 nuo 02:52 s., vokas su kompaktiniu disku b. l. 48). Po to iš „Body“ kamerų vaizdo įrašų nustatyta, jog priešingai negu nurodoma administraciniame kaltinime, kad A. J. ne kartą išlipo iš savo transporto priemonės, nors jam buvo duotas aiškus nurodymas be leidimo neišlipti iš jos, ir po įspėjimo, kad nevykdo policijos pareigūno teisėtų reikalavimų, įsėdo į savo transporto priemonę „Iveco“ ir pradėjo šalintis, apeliantas, neišlipęs iš savo transporto priemonės, pradėjo važiuoti iš sustojimo vietos. Ir tik jau po sustojimo antroje vietoje A. J. išlipo iš transporto priemonės, priėjo prie pareigūnų tarnybinio automobilio, o pareigūnė, sėdėdama automobilyje, apeliantui pasako „A., prisėskite į automobilį, paskutinį kartą įspėju“ (vaizdo įrašas PSS-20230926-08312UTC+0300 nuo 03:23 s., vokas su kompaktiniu disku b. l. 48), ir po šio reikalavimo A. J. nueina. Iš paminėtų objektyvių aplinkybių akivaizdu, kad apeliantas vykdė policijos pareigūnų reikalavimus neišlipti iš transporto priemonės, kadangi po pirmų reikalavimų, kuriems nebuvo jokio pagrindo, net nebandė to daryti, o po paskutinio, pareigūnės įvardijamo įspėjimo, kuris pagal kaltinimo turinį konkrečiai net nebuvo įvardijamas (kaltinimas pasibaigia tuo, kad A. J. nepakluso reikalavimams sustabdyti transporto priemonę), kaip užfiksuota vaizdo įraše, nieko nesakydamas, nueina nuo tarnybinio automobilio.

8. Kitas apeliantui inkriminuotas veiksmas, pasireiškęs pareigūnų reikalavimų nevykdymu – transporto priemonės nestabdymas ir šalinimasis, kas iš esmės ir sudaro ginčijamą Institucijos nutarimo dalies esmę. Nagrinėjamos situacijos kontekste, apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog už vieno ir to paties pažeidimo padarymą – nepaklusimą reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, A. J. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal du skirtingus administracinius nusižengimus, t. y. pagal 506 straipsnio 4 dalį ir 426 straipsnio 5 dalį. Apylinkės teismas, konstatuodamas apelianto kaltę dėl 506 straipsnio 4 dalį įtvirtinto nusižengimo padarymo, nepagrįstai ir nemotyvuotai, neatribodamas kokie inkriminuoti veiksmai kvalifikuotini pagal atskirus ANK straipsnius, abstrakčiai konstatavo, jog A. J. savo veiksmais (neveikimu), nors neveikimas nagrinėjamu net nebuvo inkriminuotas, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų ir nurodymų. Būtina pabrėžti, jog ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir šio straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę (už aiškiai apibrėžto reikalavimo nevykdymą), o pagal ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, išskyrus šio kodekso 556 straipsnyje nurodytus atvejus (už nedetalizuotų reikalavimų nevykdymą). Kaip jau minėta, administracinėn atsakomybėn apeliantas patrauktas už konkretaus reikalavimo nevykdymą, t. y. už tai, kad pradėjo šalintis, įjungus raudonos ir mėlynos spalvos švyturėliais, bei garsiniu signalu per garsiakalbį ne kartą duodant reikalavimą sustabdyti transporto priemonę, nepakluso teisėtiems pareigūnų reikalavimams ir toliau šalinosi, ir tokiais veiksmais nepakluso policijos pareigūnų reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, kas užtraukia atsakomybę pagal 426 straipsnio 5 dalį. Taigi tokiu būdu, už tapatų inkriminuotą veikimą (nesustojimą) ir už galimai padarytą vieną nusižengimą, apelianto veiksmų kvalifikavimas pagal skirtingus ANK straipsnius nėra galimas.

9. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog nepaisant to, kad Institucija atsiliepime į A. J. skundą pirmosios instancijos teismui nurodė, kad apeliantas nevykdė reikalavimų nusiraminti, prieiti prie policijos tarnybinio automobilio, likti įvykio vietoje, tačiau tokie veiksmai A. J. inkriminuoti nebuvo. Vadovaujantis ANK 617 straipsnio 2 dalyje įvirtintu teisiniu reguliavimu, iš esmės nenumatančiu galimybės papildyti administracinio nusižengimo protokole suformuluotą kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis aplinkybėmis, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį nusižengimą, nurodant naujus esminius administracinio nusižengimo sudėties požymius, t. y. keisti administracinio nusižengimo protokolą ir jame suformuluoto kaltinimo turinį, byla nagrinėjama tik pagal tokį administracinį kaltinimą, pagal kurį jam perduota medžiaga. Esant išdėstytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje byloje neįrodyta, kad A. J. nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, užtraukiančių administracinę atsakomybę pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį.

Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 5 dalyje

10. Apeliaciniu skundu nesutinkant su A. J. kalte padarius administracinį nusižengimą, įtvirtintą ANK 426 straipsnio 5 dalyje, kvestionuojami du aptariamo nusižengimo sudėties požymiai, t. y. policijos pareigūno reikalavimo sustabdyti transporto priemonę teisėtumas ir apelianto tyčios turinys. Prieš atsakant į minėtus ir esminius skundo argumentus pažymėtina, jog administraciniame nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi, tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir, vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta. Administracinių nusižengimų bylose pareiga įrodinėti tenka institucijai (pareigūnui), tiriančiai ir nagrinėjančiai bylą. ANK nuostatos įstatyme nurodytas institucijas (pareigūnus) įpareigoja visapusiškai, išsamiai, objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes ir traukiamo atsakomybėn asmens kaltę pagrįsti įrodymais. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei ir taikyti asmeniui, padariusiam teisės pažeidimą, administracinės atsakomybės poveikio priemones. Administracinė nuobauda gali būti skiriama tik asmens veikoje nustačius nusižengimo sudėtį, o jos nenustačius, administracinė teisena turi būti nutraukta.

11. Aktualiojoje ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir šio straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Taigi pagal ANK 426 straipsnio 5 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą administracinė atsakomybė už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę kyla tuomet, kai tas reikalavimas: 1) yra teisėtas, 2) aiškiai išreikštas, 3) atitinka ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką. Iš įtvirtinto teisinio reguliavimo išplaukia, jog tam, kad asmuo būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal šį straipsnį, reikia ne tik nustatyti, kad pareigūnai siekė sustabdyti transporto priemonę ir vairuotojas nestojo, tačiau taip pat reikia įrodyti, jog policijos pareigūnų reikalavimas sustabdyti transporto priemonę buvo teisėtas ir aiškiai išreikštas, t. y. atitiko ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką, ir dėl to vairuotojas šį reikalavimą suprato bei suvokė savo pareigą sustoti. Būtent teisėtas, aiškiai išreikštas ir atitinkantis ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką reikalavimas sustabdyti transporto priemonę yra būtinas ANK 426 straipsnio 5 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo požymis.

12. Ginčo, kad nagrinėjamu atveju reikalavimas A. J. sustabdyti transporto priemonę buvo aiškiai išreikštas, iš esmės nėra. Bylos medžiaga (policijos pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo įrašų duomenimis) nustatyta, jog apelianto vairuojama transporto priemonė buvo stabdoma įjungtais raudonos ir mėlynos spalvos švyturėliais, ir įjungus garsinį signalą ne kartą (iš vaizdo įrašų nustatyta, kad keturis kartus) duodant per garsiakalbį nurodymą sustabdyti transporto priemonę, kas atitinka ANK 426 straipsnio 6 dalyje bei Policijos patrulių veiklos instrukcijos 25 punkte įtvirtintus reikalavimo sustabdyti transporto priemonę išreiškimo būdus. Tačiau tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde ginčijamas policijos pareigūnės, vairavusios transporto priemonę su specialiaisiais šviesos ir garso signalais, veiksmų teisėtumas, o būtent tai, jog policijos pareigūnė, neturėdama leidimo vairuoti specialiąsias transporto priemones su specialiaisiais šviesos ir garso signalais, negalėjo tokiu būdu stabdyti transporto priemonių. Ir nors apylinkės teismas, tenkindamas apelianto atstovės prašymą, iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato išsireikalavo duomenis apie policijos pareigūnės E. R. teisę vairuoti specialiąsias transporto priemones, naudojančias mėlynus ir (ar) raudonus (arba tik mėlynus) žybčiojančius švyturėlius ir (arba) specialiuosius garso signalus, nustatęs, kad tokio leidimo pastaroji pareigūnė nebuvo įgijusi, formaliai pakartojo Institucijos vertinimą, kad specialiųjų signalų panaudojimas, neturint tam leidimo, nepanaikina sunkvežimio vairuotojo padarytų pažeidimų ir juo labiau nedraudžia policijos pareigūnui atlikti kasdieninių pareigų ir fiksuoti pažeidimų. Su tokia nepagrįsta Institucijos ir Skundžiamos nutarties išvada, apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

13. Vertinant policijos pareigūnų reikalavimų teisėtumą, atkreiptinas dėmesys, jog ANK paskirtis yra teisės priemonėmis ginti žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo administracinių nusižengimų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, skatinti taikų valstybės ir žmogaus, visuomenės narių sugyvenimą (ANK 1 straipsnio 1 dalis). Šiame kodekse: 1) apibrėžiama, kokios įstatymų uždraustos veikos yra administraciniai nusižengimai; 2) nustatomos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės už šiame kodekse numatytus nusižengimus; 3) nustatomi administracinės atsakomybės pagrindai ir sąlygos; 4) nustatoma administracinių nusižengimų teisena (ANK 1 straipsnio 2 dalis). Taigi tiesioginis ANK uždavinys nėra saugaus eismo reglamentavimas ir jame negali būti detaliai sureglamentuoti visi uniformuoto policijos ar kitos tarnybos pareigūno veiksmai stabdant transporto priemones. Saugaus eismo automobilių keliais teisiniai pagrindai, valstybės institucijų pareigos įgyvendinant saugaus eismo politiką, eismo dalyvių, kelių priežiūros institucijų, policijos pareigūnų teisės ir pareigos, kiti saugaus eismo klausimai reglamentuojami kituose teisės aktuose, kaip antai Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, KET, žinybiniuose teisės aktuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-18-689/2018).

14. Kaip matyti iš jau minėtų Institucijos pateiktų duomenų, policijos pareigūnė E. R. iki nusižengimo nustatymo dienos – 2023 m. rugsėjo 26 d. nespėjo dalyvauti mokymuose ir pakelti kvalifikacijos pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2017 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. 5-V-141 patvirtintą kvalifikacijos tobulinimo programą „Specialiųjų transporto priemonių vairuotojų, naudojančių mėlynus ir (ar) raudonus (arba tik mėlynus) žybčiojančius švyturėlius ir (arba) specialiuosius garso signalus mokymas“ (b. l. 92), t. y. neturėjo leidimo vairuoti tokias transporto priemones, nors toks leidimas yra ir privalomas. Pagal KET 186 punktą galima naudotis įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais) švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais tik tuo atveju, kai tai būtina gelbėjant žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą, užtikrinant viešąją tvarką ir eismo saugumą, sulaikant įtariamus padariusius teisės pažeidimą asmenis, eskortuojant ir lydint Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytus saugomus asmenis, ir tai gali naudoti specialiųjų transporto priemonių vairuotojai, turintys leidimus naudoti mėlynus ir raudonus švyturėlius ir specialiuosius garso signalus. Analogiškas reguliavimas įtvirtintas ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 1 dalyje, kur numatyta, kad tik specialiųjų transporto priemonių vairuotojai, turintys leidimus naudoti mėlynus ir raudonus švyturėlius bei specialiuosius garso signalus, gali naudotis įjungtais mėlynais ir raudonais arba tik mėlynais švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais tik tuo atveju, kai tai būtina gelbėjant žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą, užtikrinant viešąją tvarką ir eismo saugumą, sulaikant teisės pažeidimų padarymu įtariamus asmenis, eskortuojant ir (ar) lydint specialiosiomis transporto priemonėmis oficialias delegacijas ir saugomus asmenis. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad policijos pareigūnė E. R., vairavusi tarnybinį automobilį – specialiąją transporto priemonę, naudojančią mėlynus ir raudonus žybčiojančius švyturėlius ir specialiuosius garso signalus, ir stabdžius apelianto vairuojamą transporto priemonė tokios teisės (leidimo) neturėjo, konstatuotina, jog policijos pareigūno reikalavimas sustabdyti A. J. vairuojamą transporto priemonę neatitiko ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatytos tvarkos.

15. Be to, kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, jog asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn būtina sąlyga yra kaltės nustatymas, t. y. būtina nustatyti ne tik tai, kad policijos pareigūnai veikė pagal ANK 426 straipsnio 6 dalį, kas nagrinėjamu atveju ir nenustatyta, tačiau ir tai, kad asmuo, traukiamas administracinėn atsakomybėn veikė tiesiogine tyčia. Pažymėtina, jog ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tyčine kaltės forma ir tik vienintele jos rūšimi – tiesiogine tyčia (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-323-1020/2017). Analogiškos praktikos teismai laikėsi ir galiojant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksui, kurio 130 straipsnis numatė atsakomybę už analogiško pobūdžio teisės pažeidimą (Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 21 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-805-319/2014; Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-411-185/2015; Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-703-417/2016). Taigi, šiam nusižengimui konstatuoti būtina nustatyti, jog asmuo suvokdamas, kad yra teisėtai stabdomas policijos pareigūnų, tyčia nepaklūsta tokio pobūdžio reikalavimui.

16. Konkrečios nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos duomenų visuma nenustatyta, jog A. J. tyčia nepakluso reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Kaip užfiksuota policijos pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo įrašuose, apeliantas sustabdytas policijos pareigūnų, pateikė pareigūnei prašomus dokumentus, kurie visą analizuojamo įvykio laiką ir buvo pas pareigūnus, pajudęs iš sustojimo vietos ir pradėjęs važiuoti nedidino greičio, važiavo pastoviu greičiu, laikėsi KET taisyklių – sustojo prie STOP ženklo, prieš sukdamas į kairę pusę, rodė posūkio signalą. Policijos pareigūnai A. J. vijosi tiesioje gatvėje, važiavo paskui sunkiasvorę transporto priemonę, į priešpriešinę eismo juostą įvažiavę nebuvo, o ir pats vijimosi etapas truko 1 minutę 58 sekundes, kuomet apeliantas pasukęs į kairę – į miško keliuką, po 10 sekundžių sustojo. Nustatytos faktinės aplinkybės, o būtent, kad A. J. su transporto priemone pajudėjo jau po to, kuomet policijos pareigūnams buvo pateikęs dokumentus ir policijos pareigūnams jau buvo žinoma jo tapatybė, patvirtina, jog šioje situacijoje jis neturėjo jokio tikslo (dingsties) pasišalinti (pabėgti) nuo policijos pareigūnų. Be to, bendras šių aplinkybių kontekstas nepaneigia A. J. pozicijos, jog jis po policijos pareigūnų sustabdymo transporto priemonę vairavo siekdamas ją patraukti į saugią vietą, kaip, anot jo, jam buvo nurodę policijos pareigūnai, o paskui važiuojančio ir jį stabdančio policijos tarnybinio automobilio jis tiesiog nematė.

17. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad policijos pareigūnų išreikštas reikalavimas sustoti neatitiko imperatyvių įstatymo reikalavimų, todėl nenustačius nusižengimo objektyviosios pusės (teisėto reikalavimo sustabdyti transporto priemonę), kyla pagrįstos abejonės ir dėl subjektyviosios nusižengimo pusės sudėties buvimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, taip pat ir į minėtas įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, pagal kurias visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai institucijai, apygardos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nėra ir administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 5 dalyje sudėties.

18. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo Skundžiama nutartis ir Institucijos nutarimas dalyje dėl administracinių nusižengimų, įtvirtintų ANK 506 straipsnio 4 dalyje, 426 straipsnio 5 dalyje, yra neteisėti ir nepagrįsti, nes A. J. veiksmuose nėra minėtų administracinių nusižengimų sudėties požymių, todėl šioje dalyje administracinio nusižengimo teisena A. J. atžvilgiu nutrauktina.

19. Kadangi apeliacinės instancijos teismas nutaria Skundžiamą nutartį panaikinti, dėl kitų skundo argumentų, nėra pagrindo pasisakyti, kadangi jie teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui neturi. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog apeliaciniame skunde kvestionuojami ir policijos pareigūnų veiksmai dėl savo tarnybinių pareigų vykdymo, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Apeliantas, manydamas, kad jo atžvilgiu buvo panaudoti neteisėti policijos pareigūnų veiksmai, dėl jų įvertinimo gali kreiptis į atitinkamas institucijas.

Dėl administracinės nuobaudos

20. Atsižvelgiant į tai, kad administracinio nusižengimo teisena A. J. atžvilgiu pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį, 426 straipsnio 5 dalį, nutraukiama, atitinkamai naikinama ir Institucijos nutarimo dalis, kuria apeliantas nubaustas pagal minėtus ANK straipsnius, ir kuria, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, buvo subendrintos jam paskirtos baudos. Institucijos nutarimu apeliantas nubaustas ir pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį – 80 (aštuoniasdešimties) eurų bauda, bei pagal 424 straipsnio 3 dalį 375 (trijų šimtų septyniasdešimt penkių) eurų bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams, ginčo padarius šiuos teisei priešingus veiksmus nėra, apeliantas su šių nusižengimų padarymu sutinka. Nustatytų aplinkybių pagrindu, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, A. J. už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 415 straipsnio 2 dalyje, 424 straipsnio 3 dalyje, padarymą skirtina subendrinta 375 (trijų šimtų septyniasdešimt penkių) eurų bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.

Dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose išlaidų atlyginimo

21. A. J. atstovė, be kita ko, apeliaciniu skundu, nedetalizuodama, prašė priteisti ir turėtas bylinėjimosi išlaidas dėl advokatės teiktų paslaugų. Iš apygardos teismui pateikto papildomo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų ir prie jo pridėtų pinigų priėmimo kvitų, sąskaitų už teisines paslaugas bei mokėjimo nurodymo matyti, kad advokatės teiktos paslaugos pirmosios instancijos teisme sudarė 450 (keturis šimtus penkiasdešimt) eurų, o apeliacinės instancijos teisme – 300 (tris šimtus) eurų, t. y. viso 750 (septynis šimtus penkiasdešimt) eurų.

22. Iš Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad priimant Skundžiamą nutartį apylinkės teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimo ir dėl šio prašymo nieko nepasisakė. Pažymėtina, kad ANK 577 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatyta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė nagrinėjant bylą naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo pagalba. Tačiau nuostatų dėl administracinių nusižengimų procese atsiradusių išlaidų advokatui atlyginimo įstatymų leidėjas ANK neįtvirtino. Pagal ANK 666 straipsnį administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatos, o 2 dalyje nurodyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal ANK 565¹ straipsnio 1 punktą (t. y. kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių), šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant BPK nuostatas.

23. Proceso išlaidos ir jų atlyginimas BPK reglamentuoti VIII skyriuje. Advokato darbo apmokėjimą reguliuoja specialioji norma (BPK 106 straipsnis). BPK 106 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal formuojamą teismų praktiką, remiantis BPK 106 straipsnio 3 dalimi, išlaidos iš valstybės biudžeto už advokato suteiktas paslaugas paprastai atlyginamos tik tada, kai asmuo išteisinamas dėl visų jam inkriminuotų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165-489/2023, Nr. 2K-204-719/2023, Nr. 2K-105-788/2024, Nr. 2K-103-1214/2024).

24. Vis tik, naujausioje teismų praktikoje iš esmės analogiškoje situacijoje, o būtent Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 10 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-29-594/2024 pažymėta, kad kita vertus (nei paminėta šio procesinio sprendimo 25 punkte), pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-118-489/2019, Nr. 2K-41-648/2022 ir kt.). Konkrečiu atveju, kaip jau ne kartą šiame procesiniame sprendime minėta, matyti, kad skundai tiek pirmosios instancijos teismui, tiek apeliacinės instancijos teismui šioje byloje buvo teikiami tik dėl administracinių nusižengimų, nustatytų ANK 506 straipsnio 4 dalyje, 426 straipsnio 5 dalyje, inkriminavimo ir būtent tai lėmė, kad A. J. patyrė atitinkamas proceso išlaidas. Išnagrinėjus apeliacinį skundą, šiuo nutarimu nuspręsta tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto A. J. atstovės advokatės skundą ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį, 426 straipsnio 5 dalį A. J. nutraukti, nes jo veikos neturi administracinių nusižengimų, nustatytų ANK 506 straipsnio 4 dalyje, 426 straipsnio 5 dalyje, požymių. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjimo bei apeliacinio skundo rezultatą, nagrinėjimų klausimų apimtį ir sudėtingumą, suteiktos teisinės pagalbos pobūdį, išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, protingumo bei sąžiningumo principus, daro išvadą, kad prašymas dėl patirtų 750 (septynių šimtų penkiasdešimties) eurų administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teismuose (pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos) išlaidų atlyginimo, taikant pirmiau nurodytas ANK nuostatas ir vadovaujantis paminėta teismų praktika, turi būti tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. J. (A. J.) atstovės advokatės Renatos Rynkevičiūtės-Jančiauskienės apeliacinį skundą tenkinti.

panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. balandžio 29 d. nutartį ir dėl A. J. (A. J.) skundo dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. lapkričio 13 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-27545-2023 administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 23222059273) priimti naują nutarimą:

panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. lapkričio 13 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-27545-2023 administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 23222059273) dalį ir administracinio nusižengimo teiseną A. J. (A. J.) atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalį, 426 straipsnio 5 dalį nutraukti.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. lapkričio 13 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-27545-2023 administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 23222059273) dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu, paskirtos baudos subendrintos ir A. J. (A. J.) skirta subendrinta 1 000 (vieno tūkstančio) eurų bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 36 (trisdešimt šešiems) mėnesiams.

Kitą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. lapkričio 13 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-27545-2023 administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 23222059273) dalį palikti nepakeistą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu, už administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 2 dalyje, 424 straipsnio 3 dalyje, padarymą A. J. (A. J.) paskirti galutinę subendrintą 375 (trijų šimtų septyniasdešimt penkių) eurų baudą ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Priteisti iš valstybės A. J. (A. J.) 750 (septynis šimtus penkiasdešimt) eurų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.